Author: admin

Socialiniuose tinkluose aptiktos šimtus ir net tūkstančius narių turinčios „vaikų pažinčių“ grupės, kuriose net aštuonmečiai ieško merginos, vaikino, siūlosi pabendrauti, o neretai pasidalija ir nuotraukomis, kuriose nusifotografavę pusnuogiai.

Vaiko teisių specialistai – pakraupę. Perspėja, kad tokiose grupėse siautėja ir aukų ieško šimtai seksualinių nusikaltėlių. Deja, atsakingos tarnybos aiškina, kad pačios tokių grupių uždaryti negali, o vaiko teisių sergėtojai pasigenda tėvų atsakomybės.

Tam, kad susikurtum Facebook’o paskyrą, turi būti bent 13 metų. Formaliai.

„Kai kurie buvo netgi išsirengę, demonstruodami tam tikras kūno formas ir panašiai“, – pasakojo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Esą tik vaikams skirtose grupėse pabendrauti atvirai siūlosi ir vyresni. Kai kurios turi ir kelis tūkstančius narių.

„Būtent visi vaikų medžiokliai, kaip mes juos vadiname, jie siaučia tose grupėse. Jie apsimeta, kad jie yra vaikai. Jie ieško sau taikinių“, – aiškino kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

„Čia pats baisiausias dalykas man, net šiurpas nueina“, – baisėjosi moteris.

„Vaikai gali neatskirti ir tai yra didžiulis pavojus“, – sakė vyras.

Ekspertai atviri – palankesnių sąlygų seksualiniams nusikaltėliams dar reikėtų paieškoti.

„Aišku, kad neturėtų būti tokių grupių. Bet mes su siaubu matome, kad tas procesas tampa nevaldomas“, – teigė K. Mišinienė.

Seksualiniai nusikaltėliai naudojasi vaikų patiklumu.

„Bendravimas, kuris prasideda, jis būna labai orientuotas į vaiką. Komplimentai ar kažkoks domėjimasis juo. Vaikams labai trūksta, kad kažkas jais domėtųsi“, – aiškino paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis.

Gali prašyti ne tik apsinuoginti nuotraukose, bet ir asmeninių duomenų. Pavyzdžiui, namų adreso.

Dėl panašių „vaikų pažinčių“ socialiniuose tinkluose į tarnybas kreiptasi ne kartą. Deja, kai kurios baigiasi itin tragiškai.

„Vaikai, kadangi nenori prarasti tokio, kažkokio pozityvaus lyg jiems santykio, daro dalykus, kurių gal šiaip nebūtinai darytų“, –  pasakojo V. Lakis.

„Prašė tam tikrų nuotraukų pasidalinti, apnuoginant tam tikras kūno vietas. Pasidalinus tada pradeda šantažuoti ar pinigais, ar daugiau pasidalinti nuotraukų“, –  kalbėjo I. Skuodienė.

„Buvo ką tik nepilnamete tapusi, buvo mažametė. Ji buvo iki savižudybės privesta tokio persekiotojo, kuris paskui pasirodė smarkiai vyresnis“, – pasakojo kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

Socialinius tinklus prižiūri žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Taip pat ir kaip ten laikomasi nepilnamečių apsaugos įstatymo, o jis į panašias grupes burtis nedraudžia.

Uždaryti jas gali tik pats feisbukas ir tik dėl amžiaus cenzo nesilaikymo.

„Nei socialiniai tinklai, nei žurnalistų etikos tarnyba negali užtikrinti absoliutaus saugumo“, – teigė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

„Kreipėmės į Meta dėl tokių grupių pašalinimo. Bet aišku, kas yra svarbu, kad vienas grupes panaikinus, nebūtinai neatsiras kitos“, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

Ekspertai pasigenda tėvų atsakomybės. Amžiaus cenzas socialiniuose tinkluose sukurtas ne be reikalo.

„Vaikai juk negyvena vieni, vaikus galų gale juk ne kompiuteriai augina. Vis tiek yra suaugęs žmogus, suaugusio atsakomybė, kad nekurtų aštuonmečiam profilių“, – sakė K. Mišinienė.

„Neretai patys tėvai sukuria arba leidžia vaikams sukurti anketas socialiniuose tinkluose“, – teigė I. Skuodienė.

„Vaikai atsiduria erdvėje, kurioje jie neturi įgūdžių kaip tvarkytis“, – aiškino V. Lakis.

„Gal ir paaiškinti daugiau reikia, kalbėtis reikia daugiau su vaikais, bet kartais tiesiog ir nesukontroliuojami dalykai. Kai vaikai eina į mokyklą, tai gal kažko tėvams nepasipasakoja“, – kalbėjo moteris.

„Žinau, kad mano galimybės sukontroliuoti jo elgesį internete yra labai nedidelės“, – teigė vyras.

„Vaikas turi tėvais pasitikėti, kad pasakytų – va, tokią grupę pamačiau, gal įeisiu… Nes visi žinome, tėvai dirba daug, vaikai, ką nori, tą daro“, –  sakė kita moteris.

Vaiko teisių gynėjai primygtinai prašo stebėti, kiek laiko vaikai praleidžia socialiniuose tinkluose.

„Mokai saugaus elgesio taisyklių kieme, gatvėje. Lygiai taip pat paleisdami vaiką į socialinius tinklus turime nuolat kalbėti apie taisykles“, – tikino I. Skuodienė.

Jei vaikas pradeda slapukauti, nedrįsta naudotis telefonu ar internetu šalia tėvų, staiga pasidaro piktas, suirzęs, tai ženklas, jog kažkas ne taip.

„Yra labai svarbu aptarti, kad jeigu jie susidurs su kažkokia situacija, kuri juos trikdys, kad jis galėtų pasikalbėti su tuo patikimu suaugusiu. Ir tada, kad ta pirma suaugusio reakcija nebūtų tik vaiko kažkoks išbarimas, nes vaikas ir taip jau būna išsigandęs“, – aiškino paramos vaikams centro psichologė.

Ekspertai žeria kritikos ir teisėsaugai, esą technologijos juda į priekį, o pareigūnai smarkiai atsilieka.

„Kad mūsų teisėsauga būtų labiau pasikausčiusi technologijose. Dabar viskas… Jie bejėgiai… Nėra įrodymų, surinkite įrodymus ir tada rašykite pareiškimą“, – kalbėjo kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

Anot ekspertų, jei vaikai jau turi paskyras socialiniuose tinkluose, ten jie neturėtų bendrauti su niekuo, ko nepažįsta realiai.

Dėmesio!                      

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.     

„Aš labai jaučiuosi kalta, kad šio vaikino neapsaugojau – jis dažnai būdavo sudaužytas“, – šiandien sako į siaubingos istorijos verpetus patekusi viena Aukštaitijos gyventoja. Tada ji net bijojo patikėti, kad jos širdies draugas taip gali skriausti neseniai pilnametystės sulaukusį jaunuolį – juk jį priėmė į savo namus iš gatvės, rūpinosi, surado darbą. Bet smurtas nuolat kartojosi, o vieną dieną ji sužinojo dar baisesnių dalykų. 

„Jis mano rankas pririšo prie radiatoriaus, tada paklupdė ant grindų.. Man labai skaudėjo“, — nors ir neturi socialinių įgūdžių, yra labai įtaigus ir net nemoka paprieštarauti, šis jaunuolis surado drąsos papasakoti, kokį pragarą išgyveno savo „geradario“ namuose. 

Papasakojo tai, ką vargu ar kada sugebės pamiršti. 

„Seksualinė prievarta prieš berniukus ir vyrus — nusikaltimas, kurio aukos vis dar neretai tyli, nesiryžta prabilti“, — liūdną realybę atskleidė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. 

Jos vadovaujamo centro darbuotojams ilgą laiką teko bendrauti su jaunuoliu, kuris vos tik sulaukęs pilnametystės išėjo iš namų. Į niekur — neįgalus jaunuolis tuo metu neturėjo nei kur, nei už ką gyventi. Jis manė, kad tai yra teisingiausias sprendimas, tas noras pažinti pasaulį, kuriame gyvena „kitokie žmonės“, buvo toks didelis, jog jo niekas negalėjo sustabdyti. Taip netrukus feisbuke atsirado įrašas, kad jaunas vaikinas siunčia pagalbos prašymą. 

Šį įrašą pamatė panevėžietis Karolis Kakarieka (g. 1986 m.) — vyras teigė, kad jam pagailo jaunuolio, kurį esą iš namų išmetė motina su patėviu. 

Taip šio socialiai pažeidžiamo jaunuolio gyvenime atsirado žmogus, kuris žadėjo nuoširdžiai rūpintis, padėti išspręsti net didžiausias gyvenimo problemas. Ir jis juo patikėjo, net džiaugėsi, kad šiame sudėtingame gyvenime yra labai gerų žmonių. 

,,Šalia jaunuolio atsirado dosnus globėjas, kuris jam parūpino ir stogą virs galvos, ir darbą, ir maisto, – istorijos pradžią pasakojo K. Mišinienė. – Tik realybė nebuvo tokia, kokia iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti – ,,geradaris” iš vaikino išviliojo iš jam priklausančią banko kortelę , bet ją paimdamas nuramino, kad taip jam bus tik geriau – pavyks sutaupyti pinigus.” 

Jaunuolis tada dar negalvojo, kad bus apgautas ar kaip nors kitaip nuskriaustas – visiškai nepažįstamas vyras žadėjo tik pagalbą, jis tikėjo kiekvienu jo žodžiu. Ir net nesuprato, kad yra skaudžiai išnaudojamas. 

,,Netrukus prasidėjo atsakingo už visus namų tvarkymo darbus jaunuolio ,,auklėjimas” – baisus mušimas dėl bet kokios priežasties, buvo sulaužyti šonkauliai, liudininkai matė mirtinai ,,vyresnio draugo” bijantį vaikiną su batų padų įspaudais veide… – apie siaubingą istoriją kalbėjo K. Mišinienė. – O po to sekė seksualinė prievarta. Visada prieš tai pavartojęs narkotikų, ,,draugas” su didžiuliu įtūžiu puldavo jauną vyrą, plėšdavo nuo jo drabužius, vilkdavo į vonią, kur klupdydavo ant grindų, rišdavo rankas prie radiatoriaus…” 

Jaunuolis bandė priešintis, verkė ir maldavo nieko nedaryti, bet tai ne kiek nesugraudino tikru monstru tapusio K. Kakariekos – jis bet kokia kaina siekė savo šlykščių tikslų. 

,,O paskui vienai iš savo sugyventinių prievartautojas teisinosi, jog ,,ankščiau ar vėliau tas žioplys sės į kalėjimą, tad jis dabar tiesiog ruošiantis jį būsimam gyvenimui, kad paskui taip labai neskaudėtų…” – neviešuose teismo posėdžiuose siaubingos baudžiamosios bylos detales atskleidė KOPŽI vadovė. 

,,Galiu pasakyti tik viena – tik ilgai trunkantis nebaudžiamumas, aplinkinių atlaidumas sukuria tokius minties ir veiksmų monstrus”, – pažymėjo K. Mišinienė. 

Už tai, kad prieš jaunuolį naudojo fizinį ir seksualinį smurtą, sukčiavo ir panaudojo svetimą mokėjimo kortelę , taip pat terorizavo savo buvusią sugyventinę , teismas K. Kakariekai skyrė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę , taip pat nurodė savo aukai sugrąžinti daugiau kaip 2 tūkstančius eurų, kuriuos pasisavino iš šiam priklausančios mokėjimo kortelės, bei nurodė sumokėti 9 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti. 

Pasak teisėjų, socialiai pažeidžiamas jaunuolis buvo tris kartus išprievartautas, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą, baimę , pažeminimą. 

Bet už grotų K. Kakarieka kol kas nepateko – kaltės dėl siaubingų nusikaltimų nepripažinęs vyras apskundė nuosprendį apeliacine tvarka ir tikisi, kad bus išteisintas. lšteisintas, nes esą jaunuolio neskriaudė, o visą šią baisią istoriją esą sukūrė buvusi jo draugė, su kuria susipyko dirbdamas gyvūnų globos organizacijoje, kuriai moteris ir vadovavo, – esą ji sužinojo, kad jis bendrauja su kita mergina, todėl iš pavydo ir surengė keršto planą. 

,,Ji apie dvejus metus naudojosi mano patalpomis, jos buvo paverstos kačių prieglauda, kurioje vyko prekyba gyvūnais ir maistu katėms – kerštaujanti ir pavydo kupina moteris gali apkalbėti buvusį savo partnerį, – aiškino jis. 

Vyras tikino, kad rūpinosi vos 18 metų sulaukusiu jaunuoliu – padėjo įsigyti asmens dokumentą, nupirko drabužių ir avalynę , o paskui apgyvendino nakvynės namuose, surado darbą, nupirko ne vieną dviratį, kas mėnesį veždavo pas kirpėją, net kiekvieną dieną pietums išskirdavo po 5 eurus. 

,,Banko kortelę jis man atidavė pats, nes noręjo, kad pinigai nebūtų beprasmiškai ištaškyti, o būtų naudojami kuo tinkamiau jo poreikiams ir interesams tenkinti”, – teisme K. Kakarieka aiškino, jog svetimų pinigų nepasisavino, juos leido su jaunuolio žinia, be to, jo išlaikymui buvo skyręs gerokai daugiau pinigų, nei šis turėjo. 

Vyras taip pat neigė, kad prieš jaunuolį smurtavo ir seksualiai prievartavo – juk tuo metu, kaip pats sakė, bendravo ne su viena moterimi ir jo lytiniai poreikiai būdavo patenkinti. 

Tuo metu nuo vyro nukentėjęs jaunuolis pateikė gerokai baisesnę realybę – ,,geradaris” jį ne tik mušdavo, bet ir prievartaudavo, o tai dažniausiai darydavo esą apsvaigęs nuo narkotikų. 

,,Kai mane išvarė iš namų, vienas mano kaimynas feisbuke paskelbė, kad aš neturiu kur gyventi, taip pat ir neturiu pinigų pragyvenimui, – pasakojo jis. – Tada man paskambino K. Kakarieka ir pasakė, kad gali man padėti – jis mane apgyvendino nakvynės namuose. Paskui jis iš manęs paėmė banko kortelę , sakė, kad taip galėsiu taupyti pinigus būsto nuomai, taip pat jis žadėjo, jog rūpinsis mano finansais. Į šią kortelę įplaukdavo mano atlyginimas, taip pat pervedama socialinė pašalpa.” 

Jaunuolis pasakojo, kad K. Kakarieka pragyvenimui duodavo vos 50 eurų per mėnesį, šių pinigų neužtekdavo, todėl ne kartą pagalbos prašė pas savo bendradarbius. 

,,Nežinojau, kad K. Kakarieka mano pinigus naudoja savo reikmėms”, – policijos tyrėjams sakė jis. 

Jausdamas dėkingumą savo ,,geradariui” jaunuolis dažnai lankydavosi šio namuose, tačiau į čia ateidavo ne ilsėtis, o dirbti – tvarkė kačių tualetus, siurbė ir plovė grindis, rudenį griebdavo lapus, o žiemą nukasdavo sniegą. 

,,Kartais likdavau jo namuose nakvoti, bet tai būdavo labai retai, – savo istoriją pasakojo nukentėjusysis. – Esu matęs, kaip K. Kakarieka namuose rūkydavo ,,žolę”, jos yra davęs ir man pabandyti.” 

Apie tai, kad ,,geradaris” piktnaudžiauja kvaišalais, kartą jaunuolis papasakojo vienam savo pažįstamam, apie tai netrukus sužinojo ir K. Kakarieka. 

,,Praėjus maždaug dviem ar trims mėnesiams po to, kai susipažinau su K. Kakarieka, jis pradėjo dažnai mane mušti, nuolat vaikščiodavau su mėlynėmis, – pasakojo jaunuolis. – Kartą jis atvažiavo manęs pasitikti, galvojau, kad važiuojame į jo namus, bet jis mane nuvežė į mišką ir tada ėmė mane spardyti – spardė į šonus, smūgių buvo daug, supratau, kad jis mane sumušė už tai, kad savo kambariokui iš nakvynes namų papasakojau, jog jis rūko kanapes.” 

Smūgiai buvę tokie stiprus, kad jaunuoliui buvo sulaužyti šonkauliai – kruviną jaunuolį K. Kakarieka nuvežė ir paliko nakvynės namuose. 

,,Skausmą jaučiau maždaug mėnesį, iš pradžių galvojau, kad skauda nuo nuovargio darbe – man net sunku buvo kvėpuoti” – prisipažino nukentėjusysis. 

Kitą kartą K. Kakarieka jį sumušė savo namuose: ,,Tada jis nuo pat ryto rūke, gėrė alų, paskui dar ,,pleškutę” brendžio, o paskui kažkur išvažiavo. Kai grįžo, galvojau, mane nuveš į darbą, bet jis buvo labai agresyvus, rėkė, sakė, kad aš esu kaltas dėl to, jog jį paliko dvi moterys. Ir tada pradėjo mane daužyti, spardyti į galvą, rankas, šonus. Prašiau jo liautis, man labai skaudėjo, bet jis toliau mane daužė.” 

Kad nuolat patiria smurtą, jaunuolis tylėjo, niekam nesiskundė, bet vieną dieną bendradarbiai neiškentė ir nutarė pranešti socialiniams darbuotojams, o šie, nieko nelaukę , iškvietė policijos pareigūnus. 

Ir tik tada, kai tyrėjai klausėsi jaunuolio sunkiai suvokiamo pasakojimo, paaiškėjo dar baisesnė realybė – jaunas vyras prisipažino, kad tris kartus buvo seksualiai išprievartautas. Prabilti apie tai nebuvo lengva, bet tikrą pragarą išgyvenęs vaikinas nebenorėjo tylėti ir daugiau kentėti. 

,,Nežinau, kodėl K. Kakarieka taip su manimi elgėsi, niekada nebuvo jokių pokalbių apie tai”, – sakė jis. Ir čia pat pridūrė: ,,Aš jo labai bijau.” 

Kad jaunuolis tikrai buvo patyręs prievartą, konstatavo ir ekspertai, apie tai pareigūnams paliudijo ir buvusi K. Kakariekos draugė – apie tai šiai kartą papasakojo pats K. Kakarieka. Moteris, kuri tuo metu su šiuo vyru palaikė intymius santykius, negalėjo patikėti, ką girdi, todėl vėliau bandė pasikalbėti su jaunuoliu, bet šis, išgirdęs klausimą, labai išsigando, ėmė isteriškai juoktis… 

,,Klausiau ir Karolio, ką tai reiškia, – vėliau policijoje kalbėjo moteris. – Tada jis pasimetė, bet paskui pasakė, kad, suprask, jeigu jis atsisės į kalėjimą, reikia, kad turėtų gyvenimiškos patirties ir taip neskaudėtų …” 

Ši moteris taip pat nukentėjo nuo dabar jau buvusio savo draugo – kai sužinojo, jog šis palaiko ryšius su kita moterimi, nutarė nutraukti santykius. Tačiau tokia realybė nepatiko K. Kakariekai – jis moterį ėmė terorizuoti, daugybę kartų persekiojo, grasino, kad ši bus lavonas. 

,,Jis man įvarė baimės visam gyvenimui”, – sakė nukentėjusioji. 

Dėmesio!                      

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.     

Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė nuosprendį sutuoktiniams, ilgus metus vadovavusiems vienai Aukštaitijoje veikusiai šeimynai. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad šeimynos globėjas įvykdė seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš mažametes ir nepilnametes globotines, o jo sutuoktinė piktnaudžiavo globėjo teisėmis ir pareigomis.  

Šioje didelį atgarsį visuomenėje sukėlusioje byloje kartu su buvusiais šeimynos globėjais buvo teisiamas dar vienas vyras. Jį pirmos instancijos teismas pripažino kaltu dėl nepranešimo apie žinomą labai sunkų nusikaltimą (mažametės žaginimą) ir skyrė 1318 eurų (35 MGL dydžio) baudą. Tačiau šis asmuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo nesulaukė, pernai rudenį mirė.  

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Sandra Povilonienė.  

Byloje nukentėjusiomis buvo pripažintos buvusios šeimynos globotinės. Įtariama, kad jos, būdamos nepilnametės, o kai kurios – ir mažametės, seksualinę prievartą patyrė 2009-2016 metais. Bylą išnagrinėjus neviešuose teismo posėdžiuose, 2022 metų lapkričio 24 dieną Panevėžio apygardos teisme visiems trims teisiamiesiems paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.  

Šį nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir nuteistieji, ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusi prokurorė S. Povilonienė.  

Išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, Lietuvos apeliacinis teismas vasario 19 dieną buvusį šeimynos globėją pripažino kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo ir dėl seksualinio mažamečio asmens prievartavimo. Už tai jam subendrinus skirta reali 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Minėtą asmenį apeliacinės instancijos teismas išteisino dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį bei paliko galioti pirmos instancijos teismo išteisinimą dėl mažamečio asmens tvirkinimo.  

Kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje, „galima sutikti su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog šeimynos steigėjams ir dalyviams įstatymai kelia padidintus reikalavimus, susijusius su nebiologinių vaikų priežiūra, globa ir auklėjimu. Todėl nuteistojo išsirengimas iki nuogumo globotinių akivaizdoje ir maudymasis nuogam tokių reikalavimų neatitinka ir nėra pateisinamas moralės požiūriu, tačiau tokiame nuteistojo poelgyje nėra būtinų nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje („Mažamečio asmens tvirkinimas“), sudėties požymių.“  

Šeimynos globėjai dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis ir pareigomis Lietuvos apeliacinis teismas skyrė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu atsiprašyti nukentėjusiosios. Apeliacinės instancijos teismas šeimynos globėją viename epizode dėl piktnaudžiavimo išteisino. Teismas konstatavo, kad kaltinamosios požiūris į mergaičių, galimai nukentėjusių nuo jos sutuoktinio seksualinės prievartos, nusiskundimus, tinkamas nereagavimas į sutuoktinio atliekamus seksualinio pobūdžio veiksmus prieš globotines negali būti pateisinamas, tačiau ne visais atvejais yra nusikalstamas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.  

Baudžiamąjį procesą trečiojo bylos kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė nuteistajam mirus. Tačiau teismas konstatavo, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad minėtas asmuo ne tik žinojo, kad šeimynos globėjas priekabiauja prie globotinės, bet ir pats matė, kaip jis lytiškai santykiauja su mažamete ir apie šį sunkų nusikaltimą ilgą laiką – iki pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nepranešė teisėsaugos pareigūnams.  

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsigalioja iškart po jo paskelbimo.

Dėmesio!                      

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.