Prasta žinia nukentėjusiajai ir mums atskrieja iš Panevėžio teismo – moters prievartautojai išteisinti kaip nepadarę jokio nusikaltimo.
Formaliai žiūrint, teisėjos sprendimas yra suprantamas – moteris nuolat keitė parodymus, neatvykdavo į teismo posėdžius, pripažino, jog įvykio metu buvo tokia girta, jog viską prisimenanti lyg per miglą.
Tačiau mums liko daug klaustukų.
Vis tik auka davė stiprius pirminius parodymus, juose nesipainiojo.
Blaškymasis atsirado vėliau, kai moters sugyventinis stojo prievartautojų pusėn, nusprendė paimti iš jų pinigus. Tada jo “gyvenimo meilė” pradėjo nieko neprisiminti, buvome vejamos ir mes šalin.
Ir toks bendresnis pasvarstymas – alkoholizmu serganti moteris yra absoliučiai pažeidžiama, ją galima sumušti, išprievartauti, priversti sakyti netiesą teisme, neleisti jai lankytis pagalbos tarnyboje.
O kitas momentas yra apie išsisukusius kaimynus, ilgai taikiusius “pasismaginti” su nusižiūrėta moterimi.
Ar tikrai jie tokie nepavojingi? Jų veikimo, rolių pasiskirstymo, pasiteisinimo metodai verčia galvoti, kad toks įvykis jiems – ne pirmas kartas.
Kam tai galėtų rūpėti?