Author: admin

Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) – vaiko pergalė prieš Lietuvą. Mūsų teisėsauga nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl mažamečio prievartavimo. EŽTT vertinimu, ši byla nebuvo tinkamai išnagrinėta. 

Už tylėjimą – mašinėlė 

Pranešime pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos prižiūrimuose globos namuose 2008–2013 m. gyvenęs berniukas teigė, kad čia jį seksualiai išnaudojo vyresni berniukai. 

Maža to, mažametis nurodė, kad apie tai, ką patyrė, buvo pasakojęs vienuolei, bet ši paprašė niekam apie tai daugiau nesakyti ir už tylėjimą padovanojo didelę žaislinę mašiną. Vaikas tylėjo. Apie savo patirtį berniukas prasitarė tik sulaukęs dvylikos ir, galima sakyti, atsitiktinai. 

Šios skaudžios istorijos pradžia – dar nė dvejų neturintį mažylį vaiko teisių apsaugos specialistai paėmė iš nuolat girtaujančių jo tėvų. Vėliau berniukas buvo apgyvendintas seserų vienuolių prižiūrimuose vaikų globos namuose. 

Likimas berniuko gyvenime nusišypsojo, kai biologinius tėvus pakeitė religinga globėjų šeima. Globėja tapusi moteris atkreipė dėmesį, kad vaiko apatiniai nuolat sutepti išmatomis. Po vizito pas gydytojus paaiškėjo, kad yra tam tikrų sutrikimų. Globėją labiausiai privertė suklusti berniuko po medikų apžiūros pasakyta frazė: „Gerai, kad daktaras nepastebėjo.“ 

Ko nepastebėjo? Ką turėjo pastebėti? Ne vienus metus saugotą paslaptį, už ką buvo apdovanotas žaisline mašina, vaikas papasakojo globėjai, vėliau – ir teisėsaugai. Tuomet ir globėja teisėsaugai išklojo, kad, berniuko išpažinties sukrėsta, nesusitvardė ir paskambino vaikų globos namams vadovavusiai vienuolei Evelinai. „Aš norėjau, kad vaikams būtų geriau“, – pravirko vienuolė, tačiau į diskusijas nesileido. 

Greičiausiai pajutęs, kad gali atvirai pasipasakoti naujajai savo mamai, berniukas atskleidė ir kitas gyvenimo vienuolyno vaikų globos namuose detales, kurios niekaip nesuderinamos su meile ir rūpinimusi mažaisiais. 

„Kai vienuolė jį man atvežė globoti, iš karto pasakė, kad jis yra bailiukas ir kad miegočiau kartu su vaiku, – pasakojo globėja. – Netrukus supratau, ką ji turėjo omenyje: vaikas labai bijojo tamsos, taip pat – likti vienas. Kai paklausiau, kodėl, jis atsakė, kad jam vaidenasi, jog jį kažkas tempia už kojų, užmigti gali tik prie šviesos. Tai tęsiasi iki šiol, nors jo globa man patikėta dar 2013 m.“ 

Prievartos prielaida pagrįsta 

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo vaikas turėjo prisiminti patirtį, kai buvo ketverių penkerių metų. 

„Tuo metu buvau mažas, kiti berniukai liepė nusirengti visus drabužius“, – pasakojimu į praeitį grįžo dvylikametis. Toliau užfiksuotas pasakojimas, kad vienas iš vyresnių berniukų savo lytinį organą ėmė kišti prie užpakaliuko ir į užpakaliuką. Mažylis nesuprato, paklausė, kas čia darosi. Jam atsakė: „Nieko, nusisuk.“ 

Dar keli vyresni berniukai stebėjo veiksmą, kiek pasijuokė. Viskas truko gal 40 minučių. Paskui liepė jam apsirengti. Vaikas jautėsi nekaip, buvo nemalonu, skaudėjo. 

Berniukas tęsė pasakojimą, kad apie vyresniųjų elgesį ir tai, ką patyrė, papasakojo vienuolei Evelinai, tačiau ši nutraukė jį sakydama, kad užtenka. Visus pasikvietė į virtuvę, ėmė aiškintis. Pasilikusi tik sekso seanso dalyvius, mažojo supratimu, nubaudė vyresniuosius – atėmė iš jų kompiuterį. 

Vyresnieji mažylio nemėgo, dažnai vadino akiniuočiu, keturakiu. Yra  vyresniuosius užtikęs žiūrinčius sekso filmus, tačiau jie mažylį vydavo lauk. Ikiteisminio tyrimo teisėjui mažylis pasiguodė ir apie tai, kad kartais jam niekas nepalinkėdavo labos nakties. 

Trims dienoms berniukas buvo apgyvendintas Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, centre „Užuovėja“ psichologiniam vertinimui. Išvadose nurodyta, kad psichologinio vertinimo metu atsiskleidžia itin stiprios gynybinės reakcijos, sietinos su sunkiais trauminiais patyrimais. Specialistė pastebėjo vaiko reakcijas, kai kalbama apie jo biologinę šeimą ir tuomet kylantį liūdesį, nerimą. 

Kalbant apie globėjus stebimos pozityvios emocijos, apie patyrimus – jie spalvingi, įvairūs, tačiau vaiko reakcijos išduoda nerimą dėl vaidmens globėjų šeimoje, stebint reakcijas jaučiasi epizodiškai juos nuviliantis, neatitinkantis jų lūkesčių. 

Tiriant seksualinės prievartos įvykį ir vaiko reakcijas, specialistė nurodė, kad konkretaus galimos prievartos įvykio vaikas nenurodo, tačiau reakcijos liudija trauminius patyrimus: „Šlykštu, net kalbėti nenoriu“, „Aš buvau mažiukas, o visi kiti dideli“, „Net liežuvis neapsiverčia sakyti.“ 

Tiesa, globėja mažyliui užsiminė, kad per apklausą jis ne viską papasakojo, bet vaikas atkirto, kad papasakoti galės pati globėja, tačiau, specialistės vertinimu, iš tyrimo metu surinktos medžiagos – vaiko spontaniškai išsakomų užuominų apie patirtą prievartą, intensyvių nerimo reakcijų, projekcinėse veiklose kylančio susirūpinimo lytiškumu – galima daryti pagrįstą prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą. 

Tyrimas nutrauktas 

Kas atsitiko, kad vaiko pasakojimo, „Užuovėjos“ specialistės psichologinio vertinimo nepakako ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir bylą perduoti teismui? Globos namų vyriausiajai vienuolei, galimam prievartautojui ir stebėtojams buvo suteikti specialiųjų liudytojų statusai, tačiau jie visi kaip vienas tvirtino, esą nieko panašaus būti negalėję. 

Globos namams vadovavusi vienuolė tyrėjams išsamiai papasakojo apie vaikų bendravimo ypatumus, jų charakterius, kai kurias galimo nederamo elgesio užuomazgas, tačiau jos esą buvo nedelsiant užkardytos. Daug kitų liudytojų, specialieji liudytojai, globos namų vadovė jokių seksualinės prievartos ženklų nepastebėję, jokių signalų iš nukentėjusiojo negirdėję. 

Valstybinė teismo medicinos tarnyba pateikė išvadą, kad objektyvių duomenų apie tai, kad su nukentėjusiuoju būtų buvę lytiniai santykiai analinių būdu, nėra. Diagnozuoti tuštinimosi sutrikimai yra funkcinio pobūdžio, o šiems sutrikimams įtakos turi fiziologiniai ir psichologiniai veiksniai, socialinis stresas. 

Į tyrimo medžiagą sugulė ir Kauno vaikų klinikos gydytojo, kuris gydė berniuką dėl vidurių užkietėjimo, pastebėjimai: „Kadangi apie galimą išprievartavimą nebuvo žinoma, išangės sužalojimai nebuvo tirti, tačiau dėl šių aplinkybių negalima atmesti prielaidos, kad buvo mechaninis poveikis į išangę.“ 

Prokuroro sprendimu, vertinant visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, „galima teigti, kad nesurinkta konkrečių duomenų apie buvusius draudžiamus lytinius santykius ar tvirkinamuosius veiksmus, taip pat nenustatyta netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, todėl baudžiamasis procesas nutraukiamas, konstatuojant, kad nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. 

Prokuratūra „Kauno dienai“ patvirtino: 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Mizaro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 str. 1 p.: nepadaryta veikos, turinčios nusikaltimo požymių. 

Gegužės 29 d. skyriaus vyriausiasis prokuroras atmetė nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą skundą ir paliko galioti prokuroro nutarimą. Tų pačių metų liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartimi paliko galioti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. 

Rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. „Pažymėtina, kad ne tik aukštesnysis prokuroras, bet ir dviejų instancijų teismai paliko galioti prokuroro nutarimą“, – pabrėžta „Kauno dienai“ atsiųstame atsakyme. 

Valstybė neatliko pareigos 

EŽTT į šią bylą pažvelgė kitomis akimis – per Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, kuris skelbia: „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir papildomi protokolai draudžia: kankinimus ir nežmonišką bei žeminantį elgesį ar baudimą.“ 

Skunde Strasbūro teismui vaikui atstovavęs gynėjas nurodė kaltinantis Lietuvą neefektyviu pareiškėjo ginčytinų reikalavimų tyrimu dėl seksualinio netinkamo elgesio globos namuose, valdžios institucijų nenoru skirti nukentėjusiajam teismo psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę. 

EŽTT, skelbdamas bylos „X prieš Lietuvą“ nutarimą, dėsto: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ypač valdžios institucijos nenorą skirti pareiškėjui teismo psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę dėl galimo jo seksualinio prievartavimo globos namuose, aukštesniojo prokuroro ir dviejų lygių teismų neveikimą aiškiai spręsti tokio patikrinimo būtinybę, Teismas konstatuoja, kad valstybė neįvykdė savo pareigos veiksmingai ištirti netinkamą elgesį, kurį tariamai pareiškėjas buvo ištvėręs.“ 

Taigi, buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas reikalavo 10 tūkst. eurų neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl valdžios institucijų neveikimo tinkamai išnagrinėti jo, kaip nepilnamečio, seksualinės prievartos skundą, atlyginimo. 

„Teismas pakartoja, kad konstatavo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, ir mano, kad pareiškėjas turėjo patirti žeminantį elgesį ir nerimą, kurį, šiuo sprendimu konstatavus Konvencijos pažeidimą, nepakanka ištaisyti. Vertindamas sąžiningai, teismas pagal šią dalį pareiškėjui priteisia 5 tūkst. eurų“, – rašoma Strasbūro teismo nutarime. 

Kažkas kažko paprašė? 

Ši byla – ne vienintelis ikiteisminis tyrimas, nutrauktas prokuroro sprendimu, tačiau jie paprastai, net ir ragindami seksualinės prievartos aukas kreiptis į teisėsaugą, nutraukimą vertina ne kaip negebėjimą ar nenorą ištirti nusikaltimo. 

Vis dėlto šiuo atveju net EŽTT, dėstydamas pastebėjimus, kelis kartus akcentavo nuostabą, kad nebuvo skirta teismo psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė ir remtasi berniukui atstovavusio gynėjo argumentais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. 

Aukščiausiasis Teismas aiškiai pasisakė, kas yra įrodymai tokio pobūdžio bylose. Vienas jų – ekspertizė, dar apklausti žmonės, kurie apklausė nukentėjusįjį, kuriems jis pasakojo, ir nukentėjusiojo apklausa. Vaizdo įrašo tokioje situacijoje nebus, juolab kad nusikaltimas įvyko ne praėjusiais metais, o gerokai anksčiau. 

Jeigu ekspertizė rodo, kad nusikalstama veika buvo, o ekspertizė dar gali parodyti ir psichologinį sveikatos sutrikdymą, kuris atsirado po tų įvykių, dar yra žmonių liudijimų, to ir pakanka nusikaltimui įrodyti. 

Jei nusikaltimas nebus tiriamas, jis ir nebus neištirtas. Šiuo atveju beveik vadovėlinė situacija, kurioje buvo būtina ekspertizė, bet ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras manė kitaip. Kitaip manė ir nukentėjusiojo gynėjų skundus nagrinėję Lietuvos teismai. Ir štai rezultatas po EŽTT nagrinėjimo. 

Teisininkai dažnai kartoja, kad, padaręs ekspertizę, gali sakyti, jog nebuvo nusikaltimo, o šiuo atveju ekspertizė net nebuvo skirta. Gynėjas svarstė, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras garsėja kaip labai patyręs panašaus pobūdžio bylose ir nelinkęs nutraukti tyrimų. Tada galima pradėti galvoti, kas čia galėjo atsitikti, ir peršasi neįrodomi pastebėjimai apie galimas įtakas: „Per pastaruosius penkerius metus pastebiu, kokia gili, nematoma, paslaptinga yra Bažnyčios valdžia. Prie to, kas dabar vyksta Lenkijoje, mes prieisime po kokių penkiolikos metų. Aišku, jokių įrodymų nėra. Trys instancijos Lietuvoje nutarė nematyti tyrimo spragų. Spragų nematymo tikimybė lygi tikimybei, kad kažkas kažko paprašė. Problema, kad seksualinę prievartą vykdė kiti nepilnamečiai vaikai.“ 

Kodėl Bažnyčia nori likti niekuo dėta? 

Apie šią skaudžią bylą „Kauno diena“ pakalbino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovę Kristiną Mišinienę. 

– Jūsų organizacija nuėjo sunkų, bet pergalingą kelią šioje byloje. Pasidalykite pastebėjimais, kodėl ši byla Lietuvos teisėsaugai buvo neįkandama arba gal matėte nenorą išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimos mažamečio seksualinės prievartos? 

– Sunku tiksliai atsakyti į šį kausimą. Galime pasakyti tik savo nuomonę apie šio atvejo tyrimą, tiksliau, požiūrį į jį. Byla pateko į vieno labiausiai patyrusių prokurorų, žmogaus, kuriuo absoliučiai pasitikime, rankas. Tikrai neturime kompetencijos ir jos nesiekiame turėti, kad vertintume, kokius veiksmus tiriant reikėjo atlikti ir kas buvo ar nebuvo padaryta. Manau, kad ir tada, ir dabar bažnyčių, ypač Katalikų bažnyčios, atstovų išnirimas nepalankioje jiems šviesoje, sulaukiant sunkių kaltinimų, sukelia įtampą visai teisėsaugai. Nieko naujo nepasakysiu, jei paminėsiu žūtbūtinį dvasininkų ir jų aplinkos siekį likti teisiems bet kurioje situacijoje. Ko gero, jie turi tam priemonių. 

– Šioje byloje didžiulė atsakomybė tenka ir Katalikų bažnyčiai. Nors įtariami nusikaltimo vykdytojai – vaikai, tačiau galimai apie išprievartavimą žinojusi vienuolė šią informaciją nuslėpė. Kokia buvo Bažnyčios pozicija šioje byloje? 

– Pakartosiu – mes kalbame apie instituciją, kuri savo pagrindine figūra laiko mažutėlius, bet realiai gali juos negailestingai nušluoti nuo kelio, jei iškyla grėsmė institucijos reputacijai. Šioje byloje ir mums, ir ypač nukentėjusiajai pusei baisiai skambėjo kad ir tos pačios sesers vienuolės nuolatinis kartojimas, kaip ji ir visi to nelemto centro gyventojai mylėjo mažąjį berniuką, rūpinosi juo ir pan. Pats vaikas mums ir psichologams pasakojo sukrečiančių dalykų. Tyrimas nutrauktas, teisingumas nepasiektas, į tai ir atkreipė dėmesį EŽTT savo sprendimu. 

Atkreipčiau dėmesį į pastaruoju metu dominuojančią tendenciją sumenkinti, pavyzdžiui, vaikų pornografijos naudotojų dvasininkų polinkius. Atseit nederamas elgesys – ar jūs juokaujate? Pusamžis kunigas siuntinėja savo lytinio organo nuotraukas paaugliams – gal vis dėlto čia kalbame apie nusikalstamą elgesį? 

Teologijos mokslų žinovas, buvęs vienos didžiausių šalies arkivyskupijų kancleris, nuteistas dėl vaizdų su seksualiai išnaudojamais vaikais įgijimo ir laikymo, tad sakykite, ko vertos visos kalbos apie mažutėlius, jeigu metų metais įstaigos veidu yra liguistas, nevaldantis savo pragaištingų potraukių žmogus? 

– Iš savo daugiametės patirties, neabejoju, žinote, ką reiškia nukentėjusiajam nuo seksualinės prievartos nutrauktas ikiteisminis tyrimas? 

– Labai jautrus klausimas. Vieniems tai sukelia apgailestavimą, kad iš viso kreipėsi į teisėsaugą, pasitikėjo ir mumis, pagalbą teikiančia organizacija. Kitiems, atvirkščiai, sukelia palengvėjimą, kad viskas baigėsi, kad nebereikės daugiau apie tai kalbėti, gali vėl likti vieni, kentėti tyloje. Galima daug karčių žodžių išsakyti dėl kai kurioms institucijoms parankaus aukų tylėjimo, bet manęs vis dėlto nepaliauja stebinti tų, kurie tiesiogiai girdi aukų liudijimus, turi priemonių išgirsti ir prievartautojų pokalbius, stebėti jų cinišką laikyseną, veiksmai. Juk 50 proc. nutraukiamų pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl galimos seksualinės prieš vaikus yra labai daug, nenormaliai daug. 

– Kaip manote, kas bus, kai EŽTT sprendimas įsiteisės? 

– Šis sprendimas tapo nemaža staigmena nukentėjusiojo aplinkai. Juk tiek daug laiko praėjo nuo tų įvykių, o žmonėms reikia teisingumo ne po dešimties metų, bet tada, kai prakalbi, o visi tave puola ir aiškina, kad išsigalvoji. 

Norėčiau baigti optimistine gaida – savo Galijotą šis berniukas įveikė. Sveikiname jį su tuo, linkime jam šviesaus, sėkmingo tolesnio gyvenimo. 

Komentaras 

Rimantas Norvila 

Vilkaviškio vyskupas 

Vienuolijos veikia autonomiškai. Tai nėra vyskupijos tiesioginis padalinys. Seserį Eveliną gerai pažįstu – gera, pasišventusi sesutė. Žiūrint kaip į žmogų, pasitikėjimo galimumą, ją vertinu labai gerai. Ar ten buvo kokių klaidų, aš nežinau. 

Mes bažnyčioje po truputį mokomės, kaip su tais dalykais apsieiti. Tie vaikų nameliai buvo iš geros intencijos ir buvo stengiamasi, ką galima, geriausiai daryti. 

Čia toks virsmas vyksta. Du mūsų kunigai dirba Čikagoje lietuvių sielovadai, kartu ir amerikiečiams talkina. Amerika greičiau tai perėjo, nes visi triukšmai ten pirmiausia kilo. Mes mokomės ir skaidrinimo procesas vyksta – kiek galime, kiek pajėgiame. Tačiau nenoriu mesti kokio nors šešėlio, nes su pačia sesute šiuo klausimu nekalbėjau, kalbėjau su kita seserimi. Joms irgi skausmas, kai tiek ilgai tas procesas tęsiasi. Aišku, jeigu kažkas tokio būtų, manau, gal ir kitaip spręstųsi, bet ar kas nors buvo, ar nebuvo, nesiimčiau tvirtinti. 

Procesas nelengvas. Ir šeimose visko būna, čia visuomenės klausimas. Mes labai dažnai bažnyčios ribose kalbame, kad seksualinių nusikalstamo pobūdžio veiksmų apskritai visuomenėje labai daug. Žiniasklaida irgi tiria ir nepaleidžia tokių rezonansinių atvejų – sporto kolektyvuose, madų, meno pasaulyje. Vis dėlto tai visuomenės problema – ne tik religinės bendruomenės ar visos Bažnyčios. Lietuvoje virsmas į gerąją pusę praktiškai vyksta visose srityse. Šalių, kuriose šie procesai jau praėję, statistika rodo, kad procentais tokių veiksmų religinėse bendruomenėse yra daug mažesnė dalis nei kituose visuomenės sluoksniuose. Viena yra kalti prie kryžiaus žmogų, ar pasielgė gerai, ar blogai, išmintingai ar neišmintingai, neturint žinių, patirties. Kita vertus, ir pačioje visuomenėje visi pamažu mokomės, kad tokių dalykų negalime toleruoti, ir Bažnyčioje šie postūmiai tikrai dideli. Vienuolija nėra labai didelė bendruomenė. 

Labai svarbu visiems būti atsakingiems ir vis labiau turime formuoti požiūrį, kad seksualinių nusikaltimų, kaip ir kriminalinių, negalime leisti toleruoti, ir šis procesas turi judėti pirmyn. 

Ne paslaptis, kad anksčiau visose visuomenės srityse – ar Bažnyčioje, ar ne Bažnyčioje – apie visus tuos dalykus buvo nutylima. 

 

Dėmesio!                                   

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                   

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                  

 

Vos kelios dienos laisvėje – ir vėl užpulta bei išžaginta moteris. Ekspertai kelia klausimą, kaip veikia mūsų teisingumo sistema, jei nusikaltėliui nespėjus apšilti kojų laisvėje jis vėl tose pačiose vietose puola moteris. Pažymima, kad įkalinimas rezultatų neduoda, o bausmės ir kontrolė nebus amžinos.  

Dar balandžio viduryje viename Klaipėdos miško parkų buvo užpulta ir išžaginta mergina. Nusikaltimu įtariamas asmuo jau yra teistas dėl panašių nusikaltimų, o vos prieš kelias dienas iki nusikaltimo buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Nė nespėjęs apšilti kojų laisvėje, vyras grįžo į tas pačias teritorijas, kur aukų tykojo ir anksčiau. 

Gegužės viduryje Generalinės prokuratūros atstovė Viktorija Jonuitė LRT.lt sakė, kad tyrimas atliekamas ir dėl pasikėsinimo nužudyti. 

„Tyrimas šiuo metu yra atliekamas dėl seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo nužudyti, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą“, – informavo V. Jonuitė. 

„Ir vėl tas pats parkas, ta pati valanda“ 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė kelia klausimą – kaip veikia mūsų teisingumo sistema, jei vos iš įkalinimo įstaigos paleistas asmuo ir vėl daro tuos pačius nusikaltimus puldamas moteris. 

„Ką visuomenė, išskyrus kelias gąsdinančias eilutes kriminalinėse suvestinėse, girdi ir žino apie pabaisas, ieškančias eilinės aukos miestų parkuose, viešuosiuose tualetuose, gatvių tarpuvartėse? 

Į Klaipėdą šių metų balandžio 8 dieną grįžo pavojingas recidyvistas, nuo 18 metų vienas ir su bendrais tykodavęs, užpuldavęs, žiauriai sumušdavęs ir išprievartaudavęs tiek jaunutes mergaites, tiek garbingo amžiaus senjores. Beveik visi šio prievartautojo nusikaltimai įvyko tose pačiose vietose, jo „pamėgtame“ parkelyje, netoli jo paties namų. 

O štai balandžio 14 dieną jau išgirdome apie naują šio žmogaus įvykdytą užpuolimą, ir vėl tas pats parkas, ta pati vakaro valanda“, – komentare LRT.lt rašė K. Mišinienė. 

Įkalinimas rezultatų neduoda, liguistas elgesys tik stiprėja 

Ji kėlė klausimus – nejaugi įkalinimo įstaiga, „išleisdama tokį serijinį prievartautoją laisvėn“, nenori ar negali įspėti vietos bendruomenės apie joje vėl apsigyventi planuojantį pavojingą asmenį? 

„Kalbame juk ne apie smulkų kišenvagį, o apie žmogų, kuris vienoje iš bylų yra prisipažinęs, kad jį seksualiai jaudina aukų kraujas… Negi vienintelė žinutė, kurią kokia nors tarnyba „išsteni“ mieste, yra – „moterys, nevaikščiokite sutemus po šią miesto dalį“?“ – kritikavo KOPŽI centro vadovė. 

Pasak K. Mišinienės, dalis tokių prievartautojų turi nediagnozuotų psichikos sutrikimų, tačiau teismai „užmerkia akis“, eilinį kartą nuteisdami žmogų porai metų, nors „įkalinimas neduoda jokių rezultatų, o liguistas elgesys tik stiprėja“. 

KOPŽI centro vadovė taip pat klausė, ar įkalinimo įstaigose egzistuoja elgesio keitimo programos, ar dirbama su ilgamečiais prievartautojais? 

„Kol kas – atsiprašau už tiesumą – belieka laukti naujų aukų. Vieni nusikaltimus tirsime, kiti rūpinsimės pagalba aukoms, guosime ir palaikysime jas, mokysime nepalūžti. O visuomenė, kartu su visais ekspertais, savivaldybių ir ministerijų klerkais, eilinį kartą klausydamasi nusikaltimų suvestinės, lengviau atsidus – „juk ne mane ar mano brangų žmogų“, – komentare LRT.lt rašė K. Mišinienė. 

Problemą išspręstų specialus registras? 

Kai kurių ekspertų manymu, geriau sukontroliuoti seksualinius nusikaltėlius padėtų specialus registras. Jo iniciatorė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė LRT.lt teigė, kad šiuo metu ruošiamas penktasis registro variantas. Jos manymu, seksualinių nusikaltėlių registro projektas Seime sulauktų palaikymo. 

Pasak R. Šalaševičiūtės, egzistuojantis registras labiau atgrasytų nuo seksualinių nusikaltimų, kadangi ir dabar ji sulaukia už tokius nusikaltimus teistų asmenų laiškų, kuriuose baiminamasi, kad, paviešinus registrą, „jiems būtų sugadintas gyvenimas“. 

Kaip LRT.lt sakė Seimo narė, registras susidarytų iš dviejų – viešosios ir ribotos duomenų – bazių. Viešai informacija apie seksualinius nusikaltėlius būtų skelbiama tais atvejais, kai nusikaltimas padarytas prieš vaiką. Ribotos informacijos duomenų bazė būtų prieinama tik teisėsaugai.

R. Šalaševičiūtė taip pat pridūrė, kad, įteisinus registrą, būtų skelbiamas ir seksualinių nusikaltimų žemėlapis.

„Šis žemėlapis Policijos departamento internetinėje svetainėje turėtų būti atnaujinamas per 24 valandas nuo užfiksuoto seksualinio nusikaltimo padarymo“, – sakė parlamentarė. 

Tiesa, R. Šalaševičiūtė apie registro poreikį kalba kelerius metus. Anksčiau Seimui ji teikė įstatymo projektus, tačiau tada didelio palaikymo tokie siūlymai nesulaukė. Ir dabar registro naudą mato ne visi ekspertai ir institucijos – abejojama, ar registras padėtų užkardyti nusikaltimus, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jau yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras. 

Prevencija ir elgesio korekcija 

Apie tai kalba Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė – anot jos, reikėtų kalbėti ne apie seksualinių nusikaltėlių registrą, bet apie visuomenės požiūrį į seksualinį smurtą ir prevenciją. 

„Nežinau, kuo registras padėtų, jei moteris ėjo namo iš darbo pro miškelį ir ją užpuolė. Kaip registras galėjo padėti? Matyt, nelabai. Grįžtame prie to, kodėl nesuveikia elgesio korekcijos sistema, kas sistemiškai suplanuota ir daroma, kaip dirbama su tokiais recidyvistais“, – LRT.lt komentavo I. Pakarklytė. 

Jos vertinimu, recidyvistiniai seksualiniai nusikaltėliai reikalauja atskiro dėmesio. Jiems, sakė politikė, įkalinimo įstaigose turėtų būti sudaryta speciali elgesio keitimo programa, kadangi įkalinimas – ne tik bausmė, bet ir elgesio korekcijos priemonė. 

„Šiuo atveju ta elgesio korekcija neįvyko. Tai signalas visai sistemai, kad seksualiniams nusikaltėliams turėtų būti atskira programa, parengta ekspertų, psichologų, socialinių darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų“, – vardijo I. Pakarklytė. 

Ji sutiko – galima kelti ir bausmių proporcingumo klausimus, tačiau, akcentavo „laisvietė“, niekas nepasikeis, jei bausmė bus ilga, o iš įkalinimo įstaigos asmuo išeis nepakeitęs elgesio. Taigi, sakė Seimo narė, svarbu ir psichologo bei psichiatrų konsultacijos, ir kita pagalba įkalinimo įstaigose, kad išėjęs į laisvę asmuo galėtų integruotis ir nebekartoti nusikaltimų. 

Bausmė ir kontrolė nebus amžina 

Lietuvos kriminologų asociacijos narys, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedros docentas dr. Simonas Nikartas pabrėžė – kovoti su pasikartojančiais seksualiniais nusikaltimais trukdo į baudimą, o ne į pagalbą orientuota sistema. 

Visų pirma, LRT.lt sakė S. Nikartas, seksualiniai nusikaltimai turi labai didelę stigmą, o neretai seksualiniai nusikaltėliai smerkiami stipriau nei žudikai. Tokia stigma kalbėti apie priklausomybę nuo seksualinių santykių nesprendžia problemos, asmuo nesikreipia gydymo, o tai prisideda prie to, kad žmogus padaro nusikaltimą, teigė kriminologas. 

„Svarbiausia, kad ir politikai, ir kiti daugiau galvotų apie tai, kaip išspręsti problemą, o ne kaip simptomiškai ją numalšinti. Galime kalbėti, kad seksualinius nusikaltėlius reikia labai griežtai kontroliuoti ir bausti, bet įkalinimo įstaigoje iki gyvos galvos negalime laikyti. Anksčiau ar vėliau asmuo išeis ir jo nelaikysi izoliuoto. 

Žinoma, galima sugalvoti kontroliavimą, bet ir ta kontrolė nebus amžina. Gerai, tuo momentu, kai žmogų kontroliuosi, jis galbūt nedarys nusikaltimų, bet kontrolė baigsis. Tada gali būti, kad jis vėl darys nusikaltimus. Kontrolė yra laikino poveikio, nes ji nesprendžia vidinių priežasčių, motyvacijos daryti nusikaltimus“, – LRT.lt pažymėjo S. Nikartas. 

Kriminologijos katedros docentas taip pat išskyrė, kad pakartotiniai seksualiniai nusikaltimai nėra dažni – paprastai į teisėsaugos akiratį papuola pirmą kartą nusikaltimą įvykdę asmenys. Tai reiškia, sakė S. Nikartas, kad nuteistiesiems vykdoma kontrolė nepalies naujųjų potencialių prievartautojų. Dėl šios priežasties kriminologas kritiškas ir dėl registro idėjos. 

„Labiausiai reikėtų investuoti į ankstyvąją prevenciją, pagalbą tokiems žmonėms, kurie galbūt turi elgesio sutrikimų, kad jie bent jau žinotų, kur gali kreiptis, ir nebijotų to daryti. (…) Reaguoti ir galvoti, kas ir kaip neveikia, pradedame tik tada, kai įvyksta nusikaltimai, sunkūs nusikaltimai“, – atkreipė dėmesį kriminologas. 

Įkalinimas problemos nesprendžia 

Jo teigimu, geriausios priemonės elgesio keitimui – korekcinės programos, psichoterapija, todėl būtent į šias sritis reikėtų didesnių investicijų. Pasak S. Nikarto, seksualiniai nusikaltimai paprastai nėra racionalūs – prieš darydamas nusikaltimą asmuo nemąsto, kokią atsakomybę jam tai užtrauks, todėl bausmės rizika jo nestabdo. 

„Tai smurtinis nusikaltimas, čia racionalumo teorijos negalioja. Bausmę galima numatyti bet kokią, tačiau tokia bendroji prevencija neveikia“, – tvirtino S. Nikartas. 

Jis pridūrė – problemas populiaru spręsti „butaforinėmis priemonėmis“ ir „kieto kumščio politika“, tačiau, anot jo, ilgesnis įkalinimas problemos nesprendžia, o galbūt ją net didina. Kaip pastebėjo kriminologas, prastos sąlygos įkalinimo įstaigose pagilina psichologines problemas ir padidina žmogaus agresiją. 

„Tai tiksinti bomba – jei mes nesprendžiame problemos, o žmonės vėl išeina iš įkalinimo įstaigos ir vėl daro sunkius nusikaltimus. (…) Klausimas, į ką visuomenė ir valstybė nori investuoti – ar į problemos sprendimą, ar laikinas neveikiančias kontrolės priemones, kurios galbūt gali patikti politikams, palaikantiems baudžiamąjį populizmą“, – kalbėjo S. Nikartas. 

VRM kritikuoja registro idėją 

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas LRT.lt perdavė, kad ministerijos iniciatyva nuo 2021 metų seksualinius nusikaltimus padarę asmenys policijai yra įpareigoti pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. 

„Šia priemone iš esmės siekiama tų pačių tikslų, kaip ir siūlymais dėl atskiro seksualinių nusikaltėlių registro – tai yra įrankių teisėsaugos institucijoms vykdyti efektyvesnę kontrolę suteikimas per gyvenamosios vietos informacijos nuolatinį aktualizavimą“, – LRT.lt sakė M. Bajarūnas. 

VRM vertinimu, naujo registro įsteigimas pats savaime situacijos nepakeistų: „Svarbiausia, kad duomenys būtų prieinami kompetentingoms institucijoms. Esamas reguliavimas tą ir užtikrina.“ 

Teisingumo ministerija: svarbus ir nuteistojo noras keistis 

Teisingumo ministerijos atsiųstuose atsakymuose teigiama, kad asmens nusikalstamą elgesį lemia individualios priežastys – pasak ministerijos, dažnai jos susijusios su finansinėmis, darbo, gyvenamosios vietos problemomis, psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, prastais asmens emocinių ir socialinių problemų sprendimais, nusikalstamą elgesį palaikančiomis nuostatomis. 

Ministerijos teigimu, bausmės atlikimo metu taikomi elgesio korekcijos instrumentai dalies nuteistųjų nepaveikia taip, kad jie daugiau nedarytų naujų nusikaltimų, neatgraso net ir pačios griežčiausios bausmės. 

„Ši problema aktuali absoliučiai visoms šalims, įskaitant ir tas, kurių penitencinės [bausmių vykdymo] sistemos yra pačios moderniausios. Pažymėtina, kad esminis bausmę atliekančio asmens elgesio pokyčių variklis – jo paties noras keistis ir priimti specialistų siūlomą pagalbą“, – komentare LRT.lt sakė ministerija. 

Atsakymuose taip pat tvirtinama, kad į įkalinimo įstaigas siekiama pritraukti daugiau psichologų ir užtikrinti, kad personalas gebėtų tinkamai taikyti elgesio korekcijos programas. 

Teisingumo ministerija taip pat buvo skeptiška dėl seksualinių nusikaltėlių registro ir pastebėjo, kad dalis mokslininkų abejoja dėl registro efektyvumo ir siūlo plėsti lytinį / smurtinį elgesį keičiančių programų taikymą, spręsti priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų problemas, stiprinti terapinę psichologinę pagalbą nuteistiesiems. 

Kaip sakė Teisingumo ministerija, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę už seksualinius nusikaltimus atliekantiems nuteistiesiems yra taikoma specializuota elgesio korekcijos programa. Psichologo ir, esant poreikiui, psichiatro pagalba prieinama visiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems. 

Dėmesio!                                  

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                  

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                 

 

 

Pinigai, cigaretės, alkoholis ir grasinimai susidoroti nė 16 metų nesulaukusiems vaikams už tai, kad jie tenkintų seksualinius suaugusio vyro poreikius. Buvęs krepšinio klubo „Neptūnas“ vadybininkas Viktoras Usovas, bylos duomenimis, pasinaudojo net dvylikos vaikų pažeidžiamumu. Ketvirtadienį teismas paskelbė aukų taip lauktą sprendimą. 

Skyrė realią laisvės atėmimo bausmę 

Kone šešerius metus tirtoje ir nagrinėtoje byloje N. Usovas ne kartą vengė atvykti į Klaipėdos apylinkės teismą, nurodydamas, kad sunkiai serga. Ketvirtadienį pirmos instancijos teismas paskelbė, kad V. Usovas už apysunkius nusikaltimus nuteisiamas puspenktų metų realia laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitomas dviejų mėnesių suėmimas ikiteisminio tyrimo metu. Paskirta bausmė dar gali būti skundžiama apeliacine tvarka. 

Valstybinį kaltinimą palaikanti Edita Adomaitė prašė teismo V. Usovui skirti tokią bausmę, apie kokią ir paskelbė teismas. 

„Viktoras Usovas buvo kaltinamas įvykęs 15 nusikalstamų veikų, nukentėjo 12 nepilnamečių asmenų. Akivaizdu, kad teismas įvertino tęstinį nusikalstamų pobūdį ir tai, kad nukentėjo pažeidžiamų asmenų grupė. V. Usovas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, nepripažino savo kaltės, nesigailėjo. Akivaizdu, kad jis nepadarė išvadų“, – „Delfi“ sakė prokurorė. 

Anot prokurorės, nė vienas vaikų nebuvo iš globos namų, tačiau dauguma priklausė pažeidžiamai grupei. V. Usovas, bylos duomenimis, vaikų, su kuriais jau bendravo, prašė supažindinti su kitais vaikais. Prokurorė neslepia, kad buvo itin sudėtinga byla, nes ne visi apklausti su V. Usovu bendravę berniukai pripažino, kad buvo išnaudojami. 

Aukoms prisistatydavo verslininku, gydytoju ir turtuoliu 

Tyrimo metu pas vyrą buvo rastas šaunamasis ginklas. Ilgą laiką V. Usovas viešai deklaravo gerus darbus – organizavo socialiai pažeidžiamiems vaikams laisvalaikį, tačiau šis įvaizdis subliuško, kai jo gyvenimu susidomėjo teisėsauga. Paaiškėjo, kad vyras visoje Lietuvoje ieškojo aukų, vyko pas juos tiek savo, tiek išnuomotais automobiliais, kaip atlygį už seksualinį tenkinimą berniukams pirko cigaretės, davė pinigų, o kai kurios aukos sulaukė ir grasinimų. 

Teisėsaugos atstovai iškart po sulaikymo 2018 metais paskelbė, kas V. Usovas laikėsi didelio konspiratyvumo, buvo labai atsargus, aukoms prisistatydavo esąs turtingas verslininkas iš Vilniaus miesto, gydytoju, masažistu arba turtingo Lietuvos verslininko, kurio neįvardydavo, sūnumi. 

Yra pelnęs pilietiškiausio jauno žmogaus pripažinimą 

Už uždarų durų berniukams teko vėl ir vėl prisiminti įvykius ir apie juos pasakoti. Kelios aukos mieliau pasirinko pamiršti įvykius, nei keliauti į teismą ir susitikti su kaltinamuoju. V. Usovo advokatas Edvardas Staponkus teigė, kad, jo manymu, prokurorė prašo itin griežtos bausmės, o jo ginamojo sveikatos būklė išties sunki. 

Anksčiau „Delfi“ kalbintas advokatas patikino, kad kaltinamasis tikrai ne simuliuoja ir medikai patvirtino diagnozę, dėl kurios V. Usovas turi lankytis ligoninėje.

V. Usovas 2009-aisiais pelnė pilietiškiausio jauno žmogaus pripažinimą, tad žinia apie jam pateiktus kaltinimus, kad visoje Lietuvoje jis viliojo berniukus, sukrėtė ne vieną šeimą. Bylos duomenimis, V. Usovui inkriminuojama 18 nusikalstamų veikų.

 

Dėmesio!                                 

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                 

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                

Net prieš daugybę metų seksualinį smurtą patyrę žmonės iki šiol girdi prievartautojų žingsnius, o viduje jaučia baisią tuštumą, – sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. Pasak jos, būna tokių atvejų, kai metų metus išnaudojęs skriaudėjas visuomenės akyse yra padorus žmogus.   

Apie tai K. Mišinienė kalbėjo Seime vykusioje konferencijoje „Vaikystėje patirtas seksualinis smurtas ir jo pažymėti gyvenimai. Ar esame pasiruošę šią problemą pripažinti ir spręsti?“ 

Neužtenka pasakyti: prabilk 

KOPŽI centro vadovė pabrėžė, kad vaikystėje patirtas seksualinis smurtas visada turi įtakos suaugusio žmogaus gyvenimui, tačiau nukentėjusiems žmonėms padedantys specialistai neretai turi tai įrodinėti.

K. Mišinienė atkreipė dėmesį, kad papasakoti apie patirtą seksualinį smurtą nėra paprasta – prabilusi auka gali prarasti viską.

„Mes uždarysime duris, išeisime iš kabinetų ir gyvensime savo gyvenimą. Prabilęs asmuo rizikuoja viskuo. (…) Neužtenka pasakyti aukai: „prabilk, kalbėk, būk pilietiška, kiti taip pat nukentėjo, jei prabilsi, ir kitiems bus lengviau.“ Neužtenka to sakyti – prabilusiam žmogui reikia kažką duoti“, – kalbėjo ekspertė. 

Todėl, tvirtino ji, KOPŽI centras pasirinko duoti – skirti aukai advokatų, kurie moka dirbti su traumuotais žmonėmis, tapti lydinčiais asmenimis nuo pareiškimo parašymo iki kaltinamojo nuosprendžio. 

„Visame šiame procese ir dalyvaujame“, – sakė K. Mišinienė. 

Skriaudėjas kitų akyse – garbus mokytojas ar globėjas 

Pasak K. Mišinienės, ieškoti pagalbos ateina ir suaugę žmonės, kurie seksualinį smurtą patyrė prieš daugybę metų. 

„Jie iki šiol girdi žingsnius, užuodžia kvapus, išskiria kažkokius žmonių tipažus ir vis atsimena prievartautojus. (…) Šie žmonės nukentėjo prieš daug metų ir dabar nedrąsiai veria mūsų duris“, – pasakojo KOPŽI centro vadovė. 

Ji pabrėžė – nukentėjusieji nori teisingumo, supratimo ir palaikymo. Ekspertė sutiko, kad teisinis teisingumas yra „gyvybiškai svarbus“, tačiau pridūrė, kad teisingumą suprantame pakankamai siaurai – jei pareigūnai nepatvirtino išnaudojimo fakto, tai realiai lieka „literatūra“. 

„Turime tą stebuklingą žodį, vėliavėlę „senaties terminas“, kuris yra tas buferis ištirti daugybę baisių, patikėkite manimi, siaubingų nusikaltimų. Tiesiog gniauži kumščius ir grieži dantimis, kai supranti, kad tas prievartautojas, nesvarbu, kad jis galbūt labai garbingo amžiaus, bet jis tebegyvena, klesti, o tas sugniuždytas vyras ar moteris sėdi pas tave kabinete. 

Nesvarbu, kad žmonės turi šeimas, verslus, bet viduje būna baisi tuštuma, neteisybės jausmas, ko kažkas galbūt nelabai kompensuos. (…) Tavo naktinis ir dieninis skriaudėjas, prievartautojas, kuris su tavimi metų metais smaginosi ir darė baisius dalykus, kai tu augai ir brendai to smurto šešėlyje, yra visos giminės, kaimynų ar regiono akyse padorus žmogus“, – tvirtino K. Mišinienė. 

KOPŽI centro vadovė vardijo – tokie prievartautojai būna garbūs mokytojai, globėjai, gavę valstybės apdovanojimus, kunigai… Todėl, pabrėžė ji, svarbus tokio žmogaus „nuvainikavimas ir pasodinimas į nešlovės kėdę“. 

„Esame už tai ir tai darome“, – teigė K. Mišinienė. 

Susidūrimas su skriaudiku 

Ekspertė apgailestavo, kad šioje srityje dirbantys specialistai dar turi aiškinti, kodėl auka negalėjo prabilti apie patirtą prievartą. 

„Turi įrodinėti, kad tai ne auka bloga, o būtent visa aplinka sukūrė tokią atmosferą, kad auka negalėjo prabilti. Mums trūksta žinių apie tai, ką mažam vaikui ir jaunam asmeniui padaro ilgametė trauma. 

Žinome apie vienkartinius išprievartavimus, kai iš krūmų iššoka prievartautojas supuvusiais dantimis, jis supjausto, smaugia, tenkina savo seksualinę aistrą kaip išmano. Tikrai tokių atvejų yra. 

Bet kas vyksta po ilgametės traumos, kokios to pasekmės? (…) Matau tuos ilgamečius prievartautojus, kai sėdi teisiamas tėvas ar patėvis narve, žiūri į savo auką, tiesiai jai į akis, ir sako: Laurute, bet juk tau patiko, ką aš tau dariau“, – prisiminė K. Mišinienė. 

Pasak jos, teisėsaugai tenka įrodinėti, kad auka nekalta dėl to, jog negalėjo prabilti: „Nukentėjęs žmogus gali verkti, alpti, mačiau daugybę apsišlapinusių, apalpusių, vemiančių teismo salėje aukų, tačiau teismo tai neįtikina. Teismui reikia argumentų.“ 

Dėmesio!                                

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.               

 

Vilniaus arkivyskupijoje baigti du bažnytiniai tyrimai, rašoma Vilniaus arkivyskupijos pranešime spaudai. Už lytinius santykius su nepilnamečiu Kęstučiui Palikšai penkeriems metams uždrausta bet kokia kunigiška veikla. Dėl pornografijos su nepilnamečiais disponavimo Sigitui Grigui skirtas įspėjimas.  

Pasibaigus išankstiniam tyrimui, civiliniams procesams ir atlikus Tikėjimo mokymo dikasterijos nurodytą baudžiamąjį administracinį procesą, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas skyrė bausmę kun. Kęstučiui Palikšai už lytinius santykius su nepilnamečiu ir turėjimą pornografinių vaizdų, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai. 

Kun. K. Palikšai penkeriems metams draudžiama bet kokia kunigiška veikla, išskyrus tik privačiai aukojamas šv. Mišias (tik savo namuose Lietuvoje, be žmonių). Draudžiama priimti bet kokias aukas ar stipendijas šv. Mišioms, išskyrus tas, kurios gaunamos iš Vilniaus arkivyskupijos kurijos. Taip pat draudžiama dėvėti kunigišką rūbą: sutaną ir koloratę.

K. Palikšai taip pat draudžiama bet kokia sielovadinė veikla su nepilnamečiais ir jaunais žmonėmis (iki 35 metų amžiaus). Draudžiama su jais kurti santykius, megzti ryšius (taip pat ir internetu).

Tikėjimo mokymo dikasterija, išnagrinėjusi išankstinio tyrimo medžiagą dėl kun. Sigito Grigo netinkamo elgesio internete, disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, nurodė skirti dvasininkui kanoninį įspėjimą. 

Vilniaus arkivyskupas G. Grušas skyrė kun. S. Grigui „griežtą kanoninį įspėjimą“, nurodydamas laikytis kunigui tinkamo elgesio ir gairių, reglamentuojančių dvasininkų elgesį su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiais. 

Nesilaikant duotų nurodymų, grės bažnytinės bausmės, neišskiriant pašalinimo iš dvasininkų luomo. 

„Atsiprašau dar sykį kiekvienos aukos, visų tikinčiųjų, kuriuos šie dvasininkų veiksmai sužeidė ir įskaudino. Raginu visus, patyrusius skriaudą Bažnyčios aplinkoje, netylėti – pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms, Bažnyčios atsakingiems asmenims vyskupijose. Tai ypač svarbu, kad galėtume užkirsti kelią nusikaltimams ir nebūtų daugiau aukų. Taip pat tam, kad galėtume suteikti pagalbą bei palaikymą nukentėjusiems asmenims. 

Prieš metus sakiau, kad bent kartą metuose informuosiu apie esamą situaciją ir atliktas veiklas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nederamam elgesiui ir kuriama saugi aplinka Bažnyčioje visiems“, – pranešime cituojamas G. Grušas. 

Pasak jo, per šį laiką Vilniaus arkivyskupijoje pradėjo veikti Patyrusių išnaudojimą išklausymo tarnystė, organizuojami mokymai dirbantiems su vaikais ir pažeidžiamais asmenimis, arkivyskupija taip pat gavo pažymas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie visus arkivyskupijos dvasininkus. 

„Tai tik darbų pradžia, dar turėsime daug nuveikti, užtikrindami saugią aplinką ir gerindami reakcijos į nederamą elgesį algoritmus, todėl dėkoju visiems skirtingų organizacijų ir bendruomenių bendradarbiams, kurie prisideda kuriant prevencijos programas, yra pasiruošę išklausyti ir padėti aukoms, padeda tirti nederamą elgesį Bažnyčios aplinkoje“, – sakė G. Grušas. 

Dėmesio!                               

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                               

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.              

 

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽŽT) neseniai konstatavo, kad Lietuvos teisėsauga netinkamai tyrė galimą nusikaltimą dėl seksualinės mažamečio prievartos vaikų namuose. Anot EŽTT, nebuvo atlikta išsami psichiatrinė ir psichologinė ekspertizė, o medicininės apžiūros metu nebuvo prievartos įrodymų. Vis dėlto berniuką apžiūrėjęs psichologas priėjo prie išvados, kad jis galimai patyrė seksualinį smurtą. LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti ekspertai sako, kad ir prokurorai, ir teismai paskubėjo ir priėmė skubotą sprendimą neatlikti ekspertizių.  

Berniukas apie seksualinį smurtą papasakojo globėjams 

Šis atvejis susijęs su 2006 metais gimusiu mažamečiu, kuris teigė, kad katalikiškuose vaikų globos namuose 2008–2013 metais jį seksualiai išnaudojo trys vyresni berniukai. 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė sako, kad berniuko globėjai kreipėsi pagalbos, kai mažametis pradėjo pasakoti apie patirtą prievartą. 

„Nukentėjusio berniuko šeima kreipėsi į mus ir mes, tikėdamiesi teisingumo, padėjome surasti kompetentingą advokatą ir vėliau sekėme tą bylą. Taip ta istorija pateko į mūsų akiratį. Tuo metu buvo geresnė galimybė įvairioms religinėms bendruomenėms, katalikų bažnyčios institucijoms steigti nedidelius, privačius globos namus, dienos centrus. Tokiuose globos namuose atsidūrė šis vaikas ir tokios istorijos dažniausiai neblogai baigiasi. Tačiau šį kartą išgirdome apie tokius įvykius, berniukas pasakojo, jog išėjusioji vienuolė – teta, mama, kaip jis ją vadino, užrakindavo visus. Vyresni berniukai tyčiojosi, ėmėsi seksualizuotų veiksmų prieš jį“, – pasakoja K. Mišinienė 

DELFI specialiojo korespondento Dainiaus Sinkevičiaus teigimu, globos namų vadovė vienuolė bandė istoriją užglaistyti, teigė, neva berniukas išsigalvojo. 

„Globos namų vadovė vienuolė bandė tą istoriją sumenkinti, parodyti, kad nieko nebuvo, vaikas išsigalvojo, nors tuo metu jau buvo „Užuovėjos“ specialistės išvados, kad jis galėjo patirti seksualinę prievartą. Ji (globos namų vadovė – LRT) bandė vaiką užčiaupti, pažadėjo jam nupirkti labai gerą žaislą ir nupirko džipą, kad jis būtų laimingas ir niekas apie tai nesužinotų“, – teigia jis. 

Ne kartą buvo teikti prašymai atlikti išsamią teismo psichiatrijos ekspertizę, tačiau tokie prašymai buvo atmesti, motyvuojant, kad nėra pakankamai liudytojų. Pasak D. Sinkevičiaus, kai kurie toje istorijoje veikę vaikai šiuo metu jau yra suaugę ir gyvenimą kuria užsienyje, todėl teisėsauga jų neieškojo. O KOPŽI centro vadovė sako, kad likę apklaustieji neigė šios istorijos tikrumą. 

„Mes pasitikime teisėsauga, negalime sakyti, kokius veiksmus ten reikia atlikti. Tačiau šiuo atveju buvo priimtas sprendimas neatlikti jokios ekspertizės, neva ji nereikalinga. Visi apklausti vaikai, visi neigia, kad taip gali būti. Mus užsiutino tai, kad vienuolynas pabrėžė, kaip mylėjo tą berniuką. Neatlikus tam tikrų veiksmų buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismai, deja, pakartojo šitą nuostatą, kad nereikėjo atlikti tos ekspertizės“, – piktinasi K. Mišinienė. 

Vis dėlto generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas pabrėžia, kad nors teismuose pasitaiko klaidų, pagal Lietuvos teisinę sistemą konstatuota, kad tyrimas atliktas tinkamai. 

„Taip jau yra, kad klaidų padaro ir prokurorai, ir teismai. EŽTT pažymėjo, kad valstybė ėmėsi aktyvių veiksmų, iškart pradėjo tyrimą, ėmėsi reikiamų procesinių veiksmų, kad išsiaiškintų situaciją, nustatytų kaltuosius. Tyrimas buvo atliktas per trumpą laiką, šiuo atveju buvo ir blogybė, kad paskubėta priimti sprendimą. (…) Šiuo atveju buvo blogai, kad nei aukštesnysis prokuroras nepalaikė pareiškėjų, kad reikia tokios ekspertizės, nei aukštesnieji teismai. Pagal Lietuvos teisinę sistemą praėjus procedūras, konstatuota, kad tyrimas atliktas išsamiai ir tinkamai. Deja, kaip matome, EŽTT su tuo nesutiko, pasakė, kad tokiose bylose ekspertizės yra reikalingos. Neišnaudojus šitos galimybės, klaida ir buvo padaryta“, – pasakoja S. Verseckas. 

Sulaukė raginimų nejuodinti Bažnyčios 

Pasak generalinės prokurorės pavaduotojo, 2018 metais ekspertizės išvadų reikėdavo laukti apie metus. 

„Tai nutiko 2018 metais, tuo metu turėjome gana blogą situaciją su vaikų, nukentėjusių nuo seksualinių nusikaltimų, ekspertizių atlikimo terminais. (…) Vien paskyrus tokią ekspertizę, kol ji bus atlikta, reikia laukti keletą mėnesių. Dar porą mėnesių užtrunka ekspertizė ir išvadų gavimas. Dar reikia iki metų laiko vien tam, kad būtų gauta išvada. Gal tai ir lėmė, kad tokie tyrimai ir sprendimai būtų priimti greičiau. Buvo apklausti medikai, net psichologo išvada buvo nekategoriška, kaip prielaida“, – teigia jis.

K. Mišinienė sutinka su nuomone, kad ekspertizių atlikimo laikas tokiose bylose – per ilgas.

„Kiek metų dirbu, tiek iškyla klausimas dėl ekspertizių atlikimo laiko: susirenka, diskutuoja ekspertai, sveikatos ministerija mušasi į krūtinę, kad terminai kiti. Mes lazerius sugebame sukurti, bet ekspertizės laiko negalime sutrumpinti“, – svarsto KOPŽI centro vadovė. 

Pasak K. Mišinienės, pajudinus seksualinės prievartos klausimą, sulaukta vertinimų, kad nereikia juodinti bažnyčios. 

„Aš prisimenu, koks triukšmas kilo, kai mes davėme advokatą, pradėjome skųsti sprendimus, kokių skambučių sulaukėme, kokių vertinimų, kad nereikia juodinti bažnyčios. Tie patys nutrinti teiginiai, kad, pajudinęs seksualinės prievartos klausimą, tampi bažnyčios juodintoju“, – teigia ji.

S. Verseckas sako, kad prokurorai priėjo prie išvados, kad, trūkstant įrodymų, abejonės yra įtariamųjų naudai.

„Prokurorų išvada nebuvo tokia, kad nieko neįvyko, jų išvada buvo, kad tų duomenų nepakanka konstatuoti tuos buvusius faktus, todėl vadovautasi tuo, kad visos abejonės galimų įtariamųjų naudai“, – atskleidžia jis.

S. Verseckas pabrėžia, kad praeitais metais nebuvo nė vieno asmens, išteisinto nepilnamečių seksualinio pobūdžio bylose.

„Pradedant nuo to, kad yra specializuotų prokurorų, kurie dirba su nepilnamečiais vaikais, skiriamas ypatingas dėmesys tiems nusikaltimams, kuriuose nukenčia nepilnamečiai vaikai. (…) Galime pasidžiaugti, kad praeitais metais neturėjome nė vieno išteisinto asmens“, – sako generalinės prokurorės pavaduotojas. 

Trūksta advokatų, kurių specializacija – seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus 

Paklausus Teisingumo ministerijos pozicijos dėl EŽTT sprendimo, buvo gautas atsakymas raštu, kad naujas sprendimas įsigalios liepos 9 d. ir bus išplatintas prokurorams ir teismams. Bus atkreiptas dėmesys į pagrindinius šioje byloje priimto sprendimo aspektus. Teisingumo ministerija yra inicijavusi valstybės garantuojamas teisines pagalbas, reformą, kuri geriau užtikrins atstovavimą nepilnamečiams ir jų pripažinimą nukentėjusiaisiais. 

Tačiau, pasak K. Mišinienės, tie patys advokatai teismuose gina ir seksualinį nusikaltėlį, ir auką. 

„Atrodo, kad verčiame įstaigas, ministerijas teisintis. Mes iš karto samdėme prekybos žmonėmis bylose patyrusį advokatą ir jis rašė skundą būtent į EŽTT, kurį dabar turime laimėtą. Reikia specializuoto advokato, nes tikrai mūsų visiškai netenkina situacija, kad advokatas sėdi byloje ir gina seksualinį nusikaltėlį, o šiandien jis paskirtas atstovauti aukai. Niekaip negaliu su tuo sutikti, tačiau kol kas mes turime tokią situaciją“, – teigia KOPŽI centro vadovė.

S. Verseckas sutinka, kad reikia specializuotų advokatų, dirbančių su nepilnamečiais seksualinio pobūdžio nusikaltimų bylose.

„Dėl laisvai samdomo advokato tai klientai pasirenka. Čia jau etinis klausimas, jeigu vieną dieną jis gina nukentėjusįjį, o kitą dieną atstovauja kaltinamajam. Labai gera mintis, kad valstybė turėtų investuoti į advokatus, kurie dirbtų su vaikais, nepilnamečiais, kurie nukentėjo nuo tokio pobūdžio nusikaltimų, nes tai iš tikrųjų labai didelė specifika. Sudėtingas gebėjimas rasti kontaktą su auka, su nukentėjusiuoju. Reikia ne tik teisinių, bet ir psichologinių žinių“, – pabrėžia generalinės prokurorės pavaduotojas. 

Šiuo metu vienuolių įkurti Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacijos vaikų globos namai yra uždaryti. K. Mišinienės teigimu, globos namų direktorė vienuolė nepripažino, kad mažametis buvo išnaudojamas kitų globotinių. 

„Vienuolynas veikia, o globos namai – jau nebe. (…) Iš vienos pusės, mes turime seserį vienuolę, atsidavusią darbui, mokslus atitinkamus baigusią, iš kitos pusės girdėjome nukentėjusio vaiko liudijimus ir matėme jos gana dviveidišką elgesį, kuris niekaip neatitinka turimų jos regalijų. (…) Visi apklausiami vaikai kalbėjo tais pačiais žodžiais, tarsi koks popieriukas būtų prieš akis, sakiniai, žodžiai jų yra tie patys. Gynyba buvo labai arši, tai nedaro garbės nei vienuolynui, nei seseriai vienuolei“, – sako K. Mišinienė. 

Klaipėdoje iš kalėjimo paleistas prievartautojas vėl išžagino moterį 

Viename iš Klaipėdos parkų buvo užpulta pilnametė mergina, ji buvo išžaginta. Paaiškėjo, kad įtariamasis teistas 5 kartus, iš jų 4 kartus – už lytinius nusikaltimus. Neseniai jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Pasak D. Sinkevičiaus, teisėsauga negali nieko padaryti, kad apsaugotų nuo tokių įvykių. 

„Tai ne vienintelis atvejis, Lazdynų parke prieš keliolika metų siautėjo seksualinis maniakas ir visas Vilnius buvo ant kojų pastatytas. Jis išėjęs į laisvę ne vieną nepilnametę, mažametę buvo užpuolęs. Ką mes galime padaryti? Šiuo atveju nieko, jeigu asmuo nuo A iki Ž atlieka bausmę ir valstybė negali jo persekioti pagal galiojančius įstatymus ir stebėti. Pasižiūrėkime, kas su tais asmenimis vyksta, kai juos nuteisia ir uždaro į kalėjimus. Nieko. Jie būna uždaryti atskirai nuo kitų, kad nebūtų problemų. Niekas jų nekeičia. Viena programa, kuri gali būti taikoma tokius nusikaltimus padariusiems asmenims, tačiau specialistų nėra, nėra gydymo“, – problemą išskiria D. Sinkevičius.

K. Mišinienės teigimu, nuteistiesiems už seksualinį smurtą turi būti suteiktas gydymas, terapijos.

„Iš įkalinimo įstaigos išleistas asmuo po 3–4 dienų kaip žvėris užpuola žmogų tame pačiame parke, kuriame ir ankstesnius nusikaltimus darė, vėl jauną merginą sužaloja, dabar kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti. Neįtikėtina, kad šitiems žmonėms skiriamos bausmės periodiškai. Žmogus, pamatęs aukos kraują, seksualiai susijaudina. Tai kokią įtaką jam gali padaryti tos grotos ant langų? Jokios“, – svarsto K. Mišinienė. 

Teisingumo ministerija nurodo, kad rekomenduojama sustiprinti lytinį elgesį keičiančių programų taikymo plėtrą, priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevenciją, nuteistiesiems teikiamą terapinę ir psichinę pagalbą ir tiesioginį psichologų darbą su šiais asmenimis. 

Vis dėlto specialusis korespondentas D. Sinkevičius sako, kad ministerijos nurodomų terapinių programų nėra. 

„Iš tikrųjų nuteistasis atsikelia, nuo ryto iki vakaro nieko neveikia, tokia yra programa – laukia, kol išeis į laisvę. Gydymas – pagrindinė problema, nes yra vaistų, bet pagal įstatymus turi būti pačio asmens sutikimas, o juk ne kiekvienas nori“, – teigia jis. 

LRT RADIJO klausytojų apklausa rodo, kad 83 proc. žmonių mano, jog Lietuvoje per mažai rūpinamasi seksualinį smurtą patyrusiomis aukomis. Kaip vieną iš problemų, su kuriomis susiduriama atliekant teismo ekspertizes, K. Mišinienė išskiria psichologų trūkumą. 

„Matome, kad psichologės pervargusios, perkrautos – jų našta yra labai didelė. Ekspertės ant rankų turi būti nešiojamos už tai, kokią jos naštą prisiima, tačiau valstybė abejingai į jas žiūri – reikia plėsti komandą“, – sprendimą siūlo KOPŽI centro vadovė. 

Dėmesio!                                

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.               

 

„250 eurų už valandą, susitikimas tik viešbučiuose.“ „Susitiksiu maloniam oraliniam, darau ir rimingą.“ „Darau erotinius masažus viešbučiuose, valanda – 200 eurų.“ „Kviečiu užsukti į svečius ir bent trumpam pabėgti nuo rutinos ir kasdienybės. Griežtai ne sekso paslaugų neteikiu.“ „Domina susitikimai Vilniuje už dovanėlę.“ „Valanda – 120 eurų, Vilnius.“ Tokių ir dar daugybę įvairių skelbimų „Delfi“ aptiko vos vienoje pažinčių svetainėje. Lietuvoje už pinigus gauti sekso taip pat lengva, kaip ir bet kokias kitas paslaugas, kurių ieškote internete.

„Delfi“ nusprendė atlikti eksperimentą – sukurti paskyrą vienoje sekso pažinčių svetainėje ir patyrinėti, kaip jos veikia, kokios teikiamos paslaugos ir ko tikisi lietuviai. Rezultatai iš tiesų šokiruoja. Užfiksuotas elgesys rodo, kad kai kurie lietuviai net nebijo „užsidirbti baudžiako“. 

Prostitucija nelegali, tačiau internete rasi visko 

„Ištvirkusios ir aistringos moterys siūlo užsiimti seksu, erotiniu masažu ir įvairiomis sekso paslaugomis už atlygį arba dovaną. Realizuok savo seksualines svajones!“ – taip skelbia viena lietuviška internetinė svetainė. 

Net keista, kad aprašas toks drąsus – juk prostitucija Lietuvoje yra nelegali. 

Dėl šios internetinės svetainės „Delfi“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą, kurios tyrėjai reaguoja į pranešimus apie Lietuvoje uždraustą turinį internete (vaikų pornografija, pornografija, narkotinės medžiagos, patyčios, rasizmas, smurtas). Tyrėjai peržiūri internetinį turinį ir įvertina, ar jis žalingas, neatitinka Lietuvos įstatymų. Jei taip, tuomet tyrėjai blokuoja tokio turinio internetinę svetainę ir, jei reikia, informuoja policiją. 

Paaiškėjo, kad ši pažinčių svetainė – Nyderlandų Karalystėje, nors ir veikia lietuvių kalba. Kadangi tokio pobūdžio veikla nėra draudžiama Nyderlandų Karalystėje, Lietuvos tarnybos negali pašalinti turinio. 

Šios svetainės lankytojams nė motais, kad Lietuvoje sekso paslaugos už atlygį yra nelegalu. Štai 25 metų vaikinas iš Vilniaus skelbia, kad ieško moters, kuri už pinigus padėtų jam netekti nekaltybės. 

Pasirinkimo jis turi tikrai daug: daugybė moterų ir vyrų, teikiančių seksualines paslaugas, čia kelia savo skelbimus, o patenkinti ar nepatenkinti klientai gali palikti atsiliepimus. „Gera mergina, realybėje net gražesnė“, – štai vienas komentaras, kurį lietuvis paliko po 28 metų merginos skelbimu. 

Skelbime mergina teigia, kad Vilniaus Naujininkų rajone už klasikinį oralinį seksą ji prašo 100 eurų už valandą arba 60 eurų už 30 minučių. Jei sumokėsite papildomai, gausite oralinį seksą be apsaugos. 

Kita moteris nurodo, kad jos darbo valandos nuo 10 iki 22 val. Ji už pinigus Kaune teikia erotinius masažus „su laiminga pabaiga“. Aprašyme kviečia adekvačius vyrus pabėgti nuo kasdienybės ir atsipalaiduoti. Pusantros valandos masažas su „2 laimingomis pabaigėlėmis“ kainuoja 180 eurų. 

Kita kaunietė už valandos trukmės masažą „su laiminga pabaiga“ prašo 200 eurų ir kaip privalumą nurodo, kad dirba viešbučiuose Kauno centre. Jos darbo laikas – irgi iki 22 val. 

Tokių skelbimų – šimtai. Daugiausia paslaugas teikia rusakalbės moterys. Aprašymuose dažniausiai nurodytas telefono numeris, kuriuo galima susisiekti. 

Galima rasti ir vyrų, kurie pateikia siūlymų. Štai 53 metų vyras iš Panevėžio moterims atlieka bikinio depiliaciją. Kainos nenurodo, tad belieka galvoti, kad galbūt paslauga nemokama. 

18 metų vaikinas iš Klaipėdos teigia, kad už simbolinę kainą ieško merginos, kuri įgyvendintų jo fetišą, – jį žemintų. 

Šioje svetainėje taip pat galima rasti ir užsieniečių transeksualų, kurie „už paramą“ susitiktų su vyrais. 

Vietoje „labas“ – penio nuotrauka 

Stebina, kaip lengvai ir nevaržomai galima užsiregistruoti tokioje svetainėje. „Delfi“ eksperimento tikslais sukūrė netikrą moters paskyrą. Vos per pirmas 2 minutes šiai netikrai merginai parašė 17 vyrų. Po dar kelių minučių žinučių jau buvo daugiau nei 40. Nors paskyros aprašyme nieko neparašyta apie seksualinių paslaugų teikimą, beveik visi vyrai teiravosi, kokios yra paslaugų kainos. 

Kai kurie žengė dar toliau – tiesiog siuntė savo lytinių organų nuotraukas. Už tai, beje, gresia atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą, mat pornografijos kūrimas ir jos platinimas Lietuvoje yra nelegalūs. 

Kai kurie vyrai vietoje „labas“ rašė savo liūdnas gyvenimo istorijas: kūrė santykius su „depresuotu“ žmogumi, dabar nori pasilinksminti; „Tinder“ nieko neranda, nes ir ten merginos turi savo kainynus ir t. t. 

Kitas vartotojas apie svetainę teigė taip: „daug gėjų ir turgaus“. Pažinčių svetainę jis turgumi pavadino todėl, kad merginos čia uždarbiauja. 

Tai tikrai nėra vienintelė internetinė pažinčių svetainė, kur vyrai, moterys ir transeksualai parsidavinėja. Štai bandant išsiaiškinti, ar moterys naudoja tikras nuotraukas, pasinaudojus „Google Lense“, pavyko pastebėti, kad didžioji dalis moterų kelia nuotraukas, kurių nepavyksta rasti internete. Tai reiškia, kad greičiausiai nuotraukos yra jų. Tačiau kartais „Google Lense“ nuvesdavo į tikriausiai populiariausią Lietuvoje skelbimų portalą ir parodydavo nebeaktyvius ar ištrintus skelbimus, kuriuose ta pati moteris siūlo savo paslaugas. 

Taip pat „Delfi“ užsiregistravo ir kitoje sekso pažinčių svetainėje. Čia ne taip akivaizdžiai keliami prostitucijos skelbimai. 

Bendrai apžvelgus abi programėles susidaro vaizdas, kad čia renkasi gana desperatiškai nusiteikę žmonės, kurie nori prarasti nekaltybę, įgyvendinti savo fetišą, ieško prostitucijos paslaugų ar partnerio homoseksualiems santykiams. 

„Išbadėjusio“ sekso pirkėjo aptarnavimas 

Iš tiesų būtų galima ir toliau aprašinėti įvairius skelbimus, kurių, kaip minėjome, šimtai. Juos galima aprašyti kaip ir bet kokią prekę, ieškant pliusų ir minusų: viena mergina jaunesnė, kita prašo mažiau pinigų ir t. t. Visgi galų gale tenka pripažinti, kad renkiesi ne labiausiai patinkančią prekę internetinėje parduotuvėje. Tai – tikri žmonės. 

Aišku, bent kai kurie skelbimai gali būti netikri. Tačiau didelėje dalyje skelbimų aiškiai nurodomos kainos, el. paštas, telefono numeris, darbo laikas ir t. t. Taip pat, kaip anksčiau minėta, egzistuoja „svečių knygos“, kur buvę klientai gali palikti atsiliepimą. 

Taigi bent dalis žmonių dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasirinko užsidirbti prostitucijos keliu. Gali būti, kad kai kurios moterys šį kelią pasirinko net ne savo noru.

Kaip teigia VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras vadovė Kristina Mišinienė, žmogaus, užsiimančio prostitucija, portretas labai įvairus. „Neretai (bet nebūtinai) kalbame apie moteris paties įvairiausio amžiaus, jos gali būti iš Rytų Europos, Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos žemynų. Dalis jų atsiviliotos sutenerių į prostituciją žadant lengvai išspręsti savo problemas. Tos problemos pačios įvairiausios – finansinės, socialinės, medicininės, susijusios su teisėsauga, priklausomybėmis, patirtu smurtu ir pan. 

Dalis sutiko parsidavinėti, nes nieko apie prostituciją iki šiol nežinojo, buvo sutenerių „pakabintos ant kabliuko“ skolų, šantažo, romantinių jausmų būdu“, – teigia K. Mišinienė. 

Specialistė teigia, kad skurdas, neviltis, pasitikėjimas to nevertais žmonėmis įstumia mergaites ir moteris į prostituciją. 

„Tikrai tai nėra „iš dangaus“ nukritęs sprendimas, – atsibudau vieną rytą: ką man veikti, ai, būsiu prostitute. Kalbant apie mūsų šalį, šiuo metu čia matome didelę perkamo sekso paklausą, vadinamieji viešnamiai, internetinė erdvė tuoj siūlo savo „prekes“: „karštos ukrainietės, sutinkančios daryti bet ką už minimalią sumą“, „transvestitai iš Brazilijos, besiveržiantys patenkinti slapčiausius jūsų norus“, – visa ši žmonių masė verslių sutenerių yra sumaniai nukreipiama į „išbadėjusio“ sekso pirkėjo aptarnavimą, nežiūrint to, kad prostitucija Lietuvoje yra nelegali“, – „Delfi“ pastebėtas tendencijas pamini K. Mišinienė. 

Žmonės, užsiimantys prostitucija, susiduria su daugybe problemų. „Pirmiausia įvardinčiau teisines problemas – kaip žinome, policija nuolat organizuoja reidus po jai žinomus „taškus“, baudžia ten sutiktas moteris, neretai tos nesumokėtos piniginės baudos tampa įspūdingomis sumomis, moterys yra persekiojamos antstolių, nebetenka galimybių pradėti legaliai dirbti. 

Be abejo, atsiranda milžiniškų su sveikata susijusių problemų – puokštės infekcinių lytiniu keliu perduodamų ligų, vis daugiau moterų, užsiimančių prostitucija, serga ŽIV ir AIDS, nepraeinantys ginekologiniai negalavimai, o taip pat priklausomybės – nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, vaistų. 

Man atrodo, ne mažiau svarbios, galbūt iš karto tinkamai pačių moterų neįvertintos yra socialinės atskirties problemos. Moteriai užsidarius ar uždarytai į sekso industrijos troškų kambarėlį pamažu nyksta jos socialiniai ryšiai su likusiu pasauliu, visuomene – tą ypač skaudžiai tenka išgyventi toms, kurios augina vaikus. Pradžia lyg buvo dėl vaikų, jų gerovės ir pan., tačiau neilgai trukus atsiveria bedugnė, moterys netenka savo vaikų tegu ne fiziškai, bet psichologiniu, emociniu lygmeniu beveik visada“, – teigia K. Mišinienė. 

Pasiteiravus, ar KOPŽI, kaip organizacija, dažnai susiduria su klientais ar klientėmis, kurie tapo prekybos žmonėmis aukomis ir buvo priversti už pinigus teikti seksualines paslaugas, K. Mišinienė atsako, jog tai nėra dažni atvejai. 

„Kartais prašantys pagalbos balsai iš prostitucijos pasiekia per mūsų visą parą veikiantį SOS telefono numerį (+370 679 61617), kartais šalies teisėsaugininkai, vykdantys įvairias prevencines akcijas, reidus, nukreipia nelegaliuose butuose surastus asmenis, kol jie duoda parodymus atliekant ikiteisminius tyrimus, turime galimybę bendrauti, konsultuoti, išgirsti istorijų“, – pasakoja K. Mišinienė. 

Specialistės pasiteiravome, ar Lietuvoje įstatymiškai ir institucijų požiūriu tinkamai kovojama su prostitucijos problema ir ar pasitaiko atvejų, kuomet, jos nuomone, žmogus ne savo noru užsiima prostitucija, tampa prekybos žmonėmis auka, tačiau atsakingos institucijos asmenį baudžia už prostituciją ir toliau nesigilina. 

„Žinoma, kad pasitaiko, galbūt pačiai moteriai nėra lengva įvardinti save kaip auką, liudyti prieš ją užverbavusius, pardavinėjusius asmenis, tačiau specialistai neretai mato gerai apgalvotą, išbandytą moters pavergimo, išnaudojimo scenarijų. 

Mano asmenine nuomone, dėl visiškai man nesuprantamų priežasčių Lietuvoje vaikų ir suaugusių asmenų išnaudojimas prostitucijos tikslais yra tiesiog įtvirtintas neveiksmingu ANK 487 straipsniu“, – teigia K. Mišinienė. 

Ekspertės kritikuojamas straipsnis skamba taip: 

„487 straipsnis. Vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis 

1. Vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
4. Administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ir (ar) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese.

„Kokia prasmė bausti moteris, užsiimančias prostitucija, jeigu joms nėra jokių pagalbos tarnybų, nėra sukurta išėjimo iš prostitucijos galimybė? Pretenzingai skamba valdininkių iš SADM ar teisininkų iš Seimo pasvarstymai, kad tegu šios moterys duoda parodymus prieš jas išnaudojančius asmenis ir tada gaus pagalbą. Nesąmonė! Nesaugūs, visiškai priklausomi nuo savo „geradarių“ asmenys neliudija tokiose situacijose, beprasmiška juos bausti ar gėdinti“, – mano K. Mišinienė. 

Policija stebi 

„Delfi“ taip pat kreipėsi ir į Lietuvos policiją. Remiantis policijos pateiktais duomenimis, 2023 metais prostitucijos atvejų užfiksuota 214. Į šią statistiką įeina atvejai, kuomet verčiamasi prostitucija, ir kuomet yra perkamos prostitucijos paslaugos. visgi daugiau buvo nubausta asmenų, kurie vertėsi prostitucija (156), nei tų, kurie pirko (58). 

Statistikos, kad dažniau baudžiami ne paslaugą perkantys, o teikiantys žmonės, teko matyti ir seniau. Pasiteiravome policijos, kodėl taip yra. 

„Administracinių nusižengimų registro duomenimis kasmet vis daugėja atvejų, kai nustatoma asmenų, kurie naudojasi prostitucijos paslaugomis. Kodėl dažniau pakliūna prostitucija užsiimantys asmenys, tai turbūt yra keletas priežasčių. Visų pirma prostitucija besiverčiantys asmenys „reklamuoja“ savo paslaugas, na o sulaikyti ir nustatyti asmenį, kuris naudojasi prostitucijos paslaugomis sudėtingiau. Tokiu atveju abu asmenys suinteresuoti slėpti ir nebendradarbiauti su policija“, – tendenciją savo atsakyme paaiškina policijos atstovai. 

Pasiteiravus, kur labiausiai paplitusi prostitucija, policija teigia, kad situacija keičiasi: vertimosi prostitucijos atvejai nustatomi ne tik didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), bet ir mažesniuose. 

Kaip ir K. Mišinienės, taip ir policijos paprašėme nupasakoti žmogaus, besiverčiančio prostitucija, portretą. 

„Administracinėn atsakomybėn dažniausiai traukiamos moterys. Pastaruoju metu nustatoma daugiau užsieniečių, nei Lietuvos piliečių. 2023 m. iš 214 pradėtų administracinių nusižengimų teisenų, 154 pradėta užsieniečiams“, – teigia policijos atstovai. 

Jie pasidalina ir statistika: 2022 metais iš 242 pradėtų administracinių nusižengimų teisenų,160 pradėta užsieniečiams. 2021 metais iš 196 pradėtų administracinių nusižengimų teisenų, 112 pradėta užsieniečiams. 

Pasiteiravus, ar policijos duomenimis, prostitucija dažniau užsiima žmonės savo noru, ar visgi yra koks tarpininkas, kuris „rūpinasi“ ir pasiima savo dalį pinigų, policija teigia, kad tokios statistikos neturi. 

Visgi keista, kad policija neturi tokios informacijos, mat Baudžiamajame kodekse yra toks straipsnis: 307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos. 

1. Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš LietuvosRespublikos, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 

3. Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Pasiteiravome ir dėl internetinių svetainių, kuriose talpinami sekso paslaugų skelbimai. „Policija stebi svetaines, tačiau patys skelbimai dar neįrodo seksualinės paslaugos teikimo fakto“, – teigia policija. 

Dėmesio!                                

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.               

 

 

 

Iki šiol neretai manoma, jog prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa moterys, ypač besiverčiančios prostitucija. O realybė iš tiesų yra kitokia – socialinių darbuotojų ir kitų ekspertų vertinimu, aukomis iš tiesų dažniau tampa socialiai pažeidžiami vyrai.

Šios problemos buvo aptartos Kauno apygardos teisme vykusioje konferencijoje „Užverbuoti nusikaltimams: prekybos žmonėmis nusikaltimų darymui aukų identifikavimas ir iššūkiai teikiant pagalbą“.  

Konferencijos metu dėmesys skirtas būtent atvejams, kuomet asmenys buvo verbuojami nusikalstamoms veikoms daryti – jų išnaudotojai juos verčia užsiimti kišenvagystėmis, vagystėmis, prekyba narkotikais ir kita veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu išnaudojančių asmenų pasipelnymu. 

Neretai prekybos žmonėmis aukas ginantis advokatas Dalius Povilius teigia, jog į prekybos žmonėmis pinkles patenka gana skirtingi žmonės, tačiau jo vertinimu, aukas vienija bendras panašumas – pažeidžiamumas.

„Nukentėjusieji yra kažkokia forma asocialūs – neintegruoti į visuomenę, nesilaikantys visuomenės taisyklių“, – teigė D. Povilius.  

D. Poviliaus teigimu, dėl šių žmonių praeities, jiems neretai būna sunku kreiptis į policiją.

„Jiems reikia peržengti per save ir bendrauti su policija“, – kalbėjo advokatas.  

„Tas žmogus kreipiasi į policiją, ateina ir policininkas klausia – o ką vėl prisidirbai? Juk tas asmuo buvo prieš du metus už vagystę baustas. Ir jis negali būti garantuotas, kad pakalbėjus, vėl taip neatsitiks“, – pridūrė D. Povilius.  

Panašią nuomonę išsakė ir Konstitucinio teismo teisėjas, bei kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės GRETA narys Aurelijus Gutauskas sako, jog daugelis asmenų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, dažnai nelaiko saves aukomis. Anot teisėjo, dažniau nukenčia vyrai.   

A.Gutausko teigimu, dažniausiai nustatomas kompleksinis pažeidžiamumas – prasta finansinė padėtis, silpni socialiniai ryšiai, kriminalinė praeitis.

Aukoms daromas poveikis  

Advokatas pasakoja, jog maždaug ketvirtadalis prekybos žmonėmis bylų pasižymi poveikio darymo elementais. O aukų išnaudotojams ne visuomet paskiriamos griežčiausios kardomosios priemonės.  

„Jie žino, kur nukentėjusysis gyvena, kaip jį paspausti“, – liudijo advokatas  

D. Povilius pateikė ir vienos bylos pavyzdį, tiesa, nenorėjo atskleisti, apie kokią konkrečiai bylą kalba.

„Jau byla apeliciniame teisme. Policija pastato operatyvininkus visą dieną budėti prie nukentėjusios namų, o ji atsisako išvažiuoti iš namų. O pasirodo, kad dar dieną prieš ją pasiėmė, dvi dienas apdirbinėjo. Neminėsiu, apie kurią teisėją kalbu, tačiau Apeliacinio teismo teisėja, matydama, kokia yra byla, per 15 minučių pajausdama asmenį, išprašė papasakoti viską ir galiausiai byla baigėsi gerai“, – pasakojo D. Povilius. 

Advokatas pasakojo, jog aukos neretai būna tiek paveiktos įvykių, jog nesugeba nupasakoti savo istorijos

„Buvo viena išskirtinė byla – žmogus pasakoja vieną dieną vienaip, kitą dieną kitaip. Policija bandė įrodymus surinkti pusę metų, tyrimas buvo nutrauktas“ – pasakojo advokatas. 

Kasmet pagalbos sulaukia šimtai žmonių  

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė teigia, jog kasmet pagalbą centras suteikia keliems šimtams žmonių. KOPŽI yra nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos aukoms, vykdanti prevencinę, šviečiamąją veiklą vietos ir nacionaliniame lygmenyje.  

Anot K. Mišinienės, 2023 m. centro pagalba buvo suteikta 321 asmeniui, iš jų – nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiųjų – 138 asmenys. O iš jų, 48 asmenys buvo nukentėję nuo vertimų daryti nusikaltimus. Beveik visuose KOPŽI skyriuose daugiau nukenčia vyrai – Marijampolė vyrai sudarė daugiau nei 70 proc. visų atvejų. Tik Kauno apygardoje moterys nukentėjo dažniau, nei vyrai.

Nukenčia ir fiziškai stiprūs  

Visuomenėje neretai susiduriama ir su idealios aukos fenomenu – aukos yra dažniau kaltinamos tuomet, kai neatitinka įsivaizduojamos aukos vaidmens. Pavyzdžiui, jeigu auka yra pasyvi, gležna moteris, visuomenės nariai bus labiau linkę suprasti jos patirtą traumą – kita vertus, visuomenės nariai mažiau linkę tikėti aukomis, kurios pavyzdžiui vartoja narkotines medžiagas, pačios elgiasi agresyviai. Šį fenomeną anksčiau naujienų portalui tv3.lt paaiškino asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė.  

„Visuomenė įsivaizduoja, kaip turėtų atrodyti auka, nukentėjęs asmuo, ir kaip turėtų atrodyti skriaudėjas. Kuo labiau auka atitinka portretą, tuo labiau gali tikėtis visuomenės atjautos. Tai galėtų būti gležnos, tvarkingos išvaizdos asmuo, na pvz grįžtantis iš darbo, paskaitų ar pan. Staiga išnyra blogietis, nusikaltėlis, kuris piktai atrodo ir nori tik kenkti. Tada įvyksta susirėmimas, kuomet nusikaltėlis auką muša, o ji priešinasi. Kuo toliau nuo šios istorijos yra įvykęs nusikaltimas, tuo sunkiau patikėti, kad tai buvo nusikaltimas“, – anksčiau kalbėjo R. Jureliavičiūtė.

Savo pranešimo metu, KOPŽI vadovė pateikė ir vieno atvejo analizę. Šis asmuo – 29 metų vyras, baigęs 9 klases, gyvenantis Raseinių kaime. Jis aukštas, stambaus sudėjimo, tad visai nepanašus į tipinę auką. Nepaisant to, ir šis žmogus patyrė išnaudojimą.  

Kaip pasakojo K. Mišinienė, vyras vaikystėje augo skurdžioje aplinkoje, šeimoje buvo girtaujama, Baigęs 9 klases jis dirbo trumpalaikius darbus, uždirbo nepastovias ir mažas pajamas, kaupėsi skolos. Nepaisant šių aplinkybių, vyras neprarado vilties ir norėjo išvykti iš kaimo, įsikurti, užsidirbti pinigų.  

Ir taip juo pasinaudojo prekeiviai žmonėmis. Grasinimais, naudojant psichologinį ir fizinį smurtą, jis buvo verbuojamas atlikti nusikalstamas veikas Vokietijoje – vogti automobilius.  

Prievarta tęsėsi ir Lietuvoje – vyras buvo verčiamas imti greituosius kreditus, ieškoti asmenų, kurių vardu būtų galimybė imti greituosius kreditus – gautus pinigus atiduoti kitiems asmenims. Netrukus lėšų gražinti kreditams neliko – pradėjo kauptis antstoliai.  

Vėliau žadant darbą statybose, vyras buvo išvežtas į Olandiją, vykdyti žaibiškas vagystes juvelyrikos parduotuvėse.  

Galiausiai, jis išvyko į Ispaniją, kur pateko į išnaudotojų spąstus – buvo laikomas nelaisvėje, vergiškomis sąlygomis dirbo ūkyje, buvo atimti jo asmens dokumentai.  

Kaip pasakojo KOPŽI vadovė, minėtas vyras ir toliau lieka pažeidžiamu – vaikystės traumos lieka neįveiktos, slegia skolos antstoliams, nepastovi psichologinė būsena, kitos problemos.

Liudija byloje  

K. Mišinienės teigimu, nepaisant sunkumų, minėtas vyras bendradarbiauja su teisėsauga, duoda parodymus prekybos žmonėmis byloje, 8 metus laiko palaiko kontaktą su KOPŽI.

Tiesa, KOPŽI nurodo, jog padėti vyrui – nelengva. Gyvenamosios vietos įstaigų darbuotojai yra susidarę išankstinę (neigiamą) nuomonę apie vyrą, o galinčių padėti kvalifikuotų specialistų regionuose – mažai. Be to, teismo procesai trunka ilgai, o jų metu, aukai daromas poveikis. Trukdo ir kiti veiksniai – artimieji vyrui nepadeda, mažų miestelių pareigūnai nusiteikę priešingai.  

Nepaisant sunkių aplinkybių, K. Mišienienė sako, jog vyras bando stotis ant kojų, kad ir su kokiais gyvenimo iššūkiais susiduria.

Dėmesio!                                 

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                 

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                

 

Prekyba žmonėmis – viena žiauriausių nusikaltimų formų, neretai vadinama modernia vergove. Vis dažniau į interneto erdvę persikeliantys išnaudotojai verbuoja socialiai pažeidžiamus asmenis atlikti sunkius nusikaltimus. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė atskleidė, jog kasmet pradedami keli nauji tyrimai, kuomet prekyba žmonėmis vyksta būtent tam, kad aukos būtų išnaudojamos nusikaltimų darymui.  

Šių kraupių nusikaltimų problematikai aptarti, Kauno apygardos teisme vyko konferencija „Užverbuoti nusikaltimams: prekybos žmonėmis nusikaltimų darymui aukų identifikavimas ir iššūkiai teikiant pagalbą“.

Konferencijos metu dėmesys skirtas būtent atvejams, kuomet asmenys buvo verbuojami nusikalstamoms veikoms daryti – jų išnaudotojai juos verčia užsiimti kišenvagystėmis, vagystėmis, prekyba narkotikais ir kita veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu išnaudojančių asmenų pasipelnymu.

Konstitucinio teismo teisėjas, bei kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės GRETA narys Aurelijus Gutauskas teigė, jog nors prekyba žmonėmis neretai vadinama sunkiu nusikaltimu, tiksliau būtų vadinti šią nusikaltimo formą modernia vergija, mat auka tapęs žmogus praranda savo laisvę ir bet kokias žmogaus teises – su juo elgiamasi kaip su daiktu, juo prekiaujama, asmuo verčiamas prieš savo valią dirbti.  

Kalbėdamas apie bendrą Lietuvos ir Europos patirtį, teisėjas sakė, jog užverbuotoms aukoms padarius nusikaltimus, ir pačios aukos neretai laikomos nusikaltėliais. Taip aukos gali nukentėti du kartus – nuo pačių išnaudotojų veiksmų ir nuo baudžiamosios sistemos, kuri ne visuomet sugeba atskirti, kuomet nusikaltimas buvo padarytas laisva valia, o kuomet asmuo buvo užverbuotas.

Lietuvoje už prekybą žmonėmis baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso 147 str. (Prekyba žmonėmis) ir 157 str. (vaiko pirkimas arba pardavimas) – už šiuos nusikaltimus gresia laisvės atėmimo bausmės nuo dvejų iki dešimties metų, ir nuo trejų iki dvylikos metų.

Abiejuose straipsniuose numatoma 3 dalis, pagal kurią nuo šių nusikaltimų nukentėjęs asmuo, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, kurią jis buvo tiesiogiai priverstas padaryti.  

Vis dėlto, A. Gutausko teigimu, įstatymas nenumato, už kokias veikas teismas gali atleisti nuo bausmės, o už kokias ne. Tad aukos ne visuomet pasitiki policija ir kitomis institucijomis.  

„Bendra praktika rodo, jog policija atmeta bet kokias galimybes laikyti narkotikų mulus aukomis. Aukos nesugeba savęs įvardinti aukomis, tai rodo nepasitikėjimą institucijomis. Tuo naudojasi ir prekeiviai žmonėmis – kalba, kad pareigūnai yra korumpuoti, jais negalima pasitikėti“, – kalbėjo A. Gutauskas.

Kasmet pradedami keli nauji tyrimai  

Konferencijoje dalyvavusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė sako, jog kasmet pradedami ikiteisminiai tyrimai, kuomet aukos buvo verbuojamos atlikti nusikalstamas veikas. 2018 ir 2019 m. buvo pradėti septyni tokie tyrimai, 2020 m. – keturi, 2021 m. – treji, 2022 m. – dveji.  

Nors bendra tendencija yra mažėjanti, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė konferencijos metu prasitarė, jog KOPŽI mažėjimo tendencijų nepastebi.  

Anot G. Večerinskienės, 5 apygardose yra po vieną specializuotą prokurorą, užsiimantį prekybos žmonėmis bylomis. Prokurorės teigimu, daugelis šių bylų nagrinėjamos itin ilgai – tai lemia sudėtinga 147 BK straipsnio dispozicija. 

Prokurorams  reikia pateikti itin daug įrodymų, kad nusikaltėliai būtų nuteisti – padarytą veiką (pirkimas arba kitoks įgijimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje ir t.t), veikos padarymo būdą (pasinaudojimas priklausomumu, pasinaudojimas pažeidžiamumu, apgaulė), tikslą išnaudoti (priverstiniam darbui, prostitucijai, nusikalstamoms veikoms daryti ir t.t). Tad nuo pirmos instancijos teismo sprendimo, iki bausmės paskyrimo, gali praeiti ir 6 metai laiko.  

Be to, prekyba žmonėmis užsiimantys nusikaltėliai neretai susilaukia gana nedidelių bausmių. Praktika rodo, jog dažniausiai jiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės nuo trejų iki penkerių metų. Tokia praktika tikrai nepadeda įtikinti nukentėjusiųjų duoti parodymus – jie žino, jog jų skriaudikai į laisvę galės išeiti vos po kelerių metų. 

Nemokamai apgyvendino, o vėliau reikalavo dirbti  

Prokurorė G. Večerinskienė pateikė ir kelių išnagrinėtų prekybos žmonėmis bylų pavyzdžius. Tiesa, prokurorė pabrėžė, jog nors bylos pradėtos nagrinėti Kaune, beveik visais atvejais, nusikaltimai vykdomi tarptautiniu mastu.

Pirmuoju atveju, 2015 m. pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuomet 4 asmenys veikdami organizuoto nusikalstamumo grupuotėje, pasinaudodami 5 nukentėjusiųjų asmenų priklausomumu ir pažeidžiamumu, panaudodami apgaulę ir grasinimus, verbavo ir gabeno šiuos asmenis į Jungtinę Karalystę, tikslu išnaudoti juos priverstiniam darbui ir nusikalstamų veikų vykdymui. Vėliau nusikaltėliai išnaudojo aukos šiems tikslams. Nusikalstama gauja aukas išnaudojo 2012-2015 m. laikotarpiu.  

G. Večerinskienė pasakojo, jog iš pradžių buvo žinoma tik apie vieną nukentėjusį asmenį – iš pradžių jis vengė duoti parodymus. Vis dėlto, aukai galiausiai sutikus duoti parodymus paaiškėjo, jog nukentėjusių asmenų yra kur kas daugiau.

Aukos buvo viliojamos atvykti į Jungtinę Karalystę, būdavo apgyvendinamos tam tikroje vietoje, kol kas nemokamai. Vėliau nusikaltėliai pradėdavo reikalauti mokėti mokestį, o nukentėjusios aukos į Jungtinę Karalystę atvykdavo be jokių santaupų. Tad netrukus aukos įsiskolindavo, o iš jų engėjai pradėdavo reikalauti atlikti tam tikrus darbus, pasisavindami dalį jų uždirbtų pinigų. Maža to, nusikaltėliai reikalavo aukų vogti iš parduotuvių  brangius daiktus – nešiojamus kompiuterius, kvepalus, papuošalus, juos perduoti išnaudotojams.  

Nors byla buvo pradėta nagrinėti 2015 m., pirmosios instancijos teismas 4 asmenis kaltais pripažino tik 2018 m. – juos nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis nuo 3 m. 6 mėn. iki 5 metų. Tuomet byla keliavo per visų instancijų teismus – galiausiai, 2021 m. sausį, Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė atmesti nuteistųjų ir jų gynėjų skundus. Taigi, išnaudotojams buvo paliktos pirmos instancijos teismo pasiūlytos bausmės, o visas teisminis procesas truko 6 metus. 

Šiuo atveju LAT netgi buvo sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija – anot G. Večerinskienės tai rodo, jog panašios bylos retai pasiekia aukščiausiąjį teismą. Anot prokurorės, trumpiausią bausmę gavęs nusikaltėlis jau yra laisvėje – buvo paleistas lygtinai.

Išvežė į Vokietiją apiplėšimui atlikti, išsisuko nuo bausmės Lietuvoje  

Kitas ne mažiau kraupus tyrimas buvo pradėtas 2014 m. 2 asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, nuo 2014 m. rugsėjo iki spalio mėn. pabaigos, verbavo nepilnametį vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką nusikalstamai veiklai vykdyti. Į Vokietiją išgabentas nepilnametis, kartu su kitais asmenimis, įvykdė apiplėšimą. Kaip teigė prokurorė, nepilnametis suprato, jog vykdys apiplėšimą, tačiau buvo užverbuotas.  

Kaip pasakojo prokurorė G. Večerinskienė, šis asmuo buvo užverbuotas Kaune. Be jo, buvo išvežti ir kiti asmenys, tiesa pilnamečiai – nei vienas iš jų nemokėjo vokiečių kalbos.  

Beje, nepilnametis įvykdė apiplėšimą, o tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad jo artimieji kreipėsi į Vokietijos policiją dėl nepilnamečio asmens dingimo – kaip vėliau paaiškėjo, apiplėšimo metu, asmeniui buvo vos 15-16 metų.  

2014 m. pradėto teismo procesu metu, išnaudotojai bandė įrodyti, jog jie nežinojo apie nepilnamečio asmens amžių. Vis dėlto, to jiems padaryti nepavyko, mat kameros užfiksavo apiplėšimą. Teismas konstatavo, jog vien iš kamerų įrašų matoma, jog asmuo nepilnametis – vaizdo įrašuose jis atrodė kaip vaikas.  

Po septynerių metų, 2021 m. balandį, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagal kurį du asmenys pripažinti kaltais, pagal BK 157 1 str., jiems paskirtos trijų metų laisvės atėmimo bausmės.  

Vis dėlto, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi, panaikino žemesnės instancijos teismo nuosprendį ir nutraukė baudžiamąją bylą šių dviejų asmenų atžvilgiu. Taip nuspręsta, mat byloje nustatytas non bis in idem principas, draudžiantis dvigubą baudimą už tą patį nusikaltimą. O toks sprendimas priimtas, nes išnaudotojai Vokietijoje patys atliko laisvės atėmimo bausmę už plėšimą. 

Tokia teismo argumentacija neįtikina G. Večerinskienės – anot prokurorės, išnaudotųjų veiksmai nebuvo pilnai įvertinti. Prokurorė teigia, jog šiuo atveju teismas tinkamai įvertino tik veiksmus, atliktus pačio plėšimo metu – o juk prieš tai nusikaltėliai nepilnametį verbavo, gabeno į Vokietiją. 

Siūlė gerai uždirbti, išnaudojo nusikaltimams vykdyti  

Trečiu prokurorės pateiktu atveju, vienas nepilnametis, ir kitas pilnametystės sulaukęs asmuo, buvo verbuojami vykti į užsienį (Vokietiją) „gerai užsidirbti“. O iš tiesų, nusikaltėliai turėjo tikslą aukas išnaudoti nusikalstamų veikų vykdymui.  

Ir šiuo atveju išnaudotojai veikė grupėje – trys asmenys, nuo 2015 m. rugpjūčio 15 iki tų pačių metų rugsėjo 3 d., veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudojo aukų pažeidžiamumu – vienos aukos nepilnametyste ir kitos aukos pažeidžiamumu, susijusiu su kitomis aplinkybėmis.  

Šis tyrimas buvo pradėtas tuomet, kai vaiko teisių tarnyba Lietuvoje gavo pranešimą apie Vokietijoje sulaikytą nepilnametį. Tuomet nepilnametis buvo sugrąžintas į Lietuvą.  

Prokurorės teigimu, nepilnametis vengė duoti parodymus, vėliau juos keitė. 2023 m. birželį bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas, 3 asmenis pripažino kaltais pagal BK 147 str. ir BK 157 str. 1 dalis – jie nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis nuo 3 m. 4 mėn. iki 6 metų. Šis nuosprendis kol kas nėra įsiteisėjęs – Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendį priims šių metų gegužės 27 dieną.
 

 Dėmesio!                                 

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                 

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                

 

 

Svajonių šalimi turėjusi būti Lietuva migrantams iš trečiųjų šalių virsta vergystės vieta. Šimtai atvykėlių, patikėjusių nesąžiningų darbdavių pažadais apie neregėtas galimybes ir šviesesnį rytojų, ištisus mėnesius Lietuvoje leidžia be darbo ir pinigų, susiduria su išnaudojimu, smurtu, sukčiavimu ar net reketu, prekyba žmonėmis. Kai kurie nelaimėlių nė nežino, kad už galimybę dirbti Lietuvoje atidavę paskutines santaupas iš tiesų nė nėra įdarbinti, tad yra nelegalai. Specialistai atviri: šiuolaikinės vergovės mastas Lietuvoje – stulbinamas, o kova su tuo – lyg su vėjo malūnais. 

Svajonių šalyje dūžta svajonės 

Kasmet daugybė migrantų iš trečiųjų šalių susivilioja galimybe užsidirbti Europoje, kur geras darbo užmokestis, socialinės garantijos, karjeros perspektyvos ir šviesesnis rytojus nei kilmės šalyje. 

Viena tokių šalių, noriai priimančių vairuotojus, statybininkus, suvirintojus, aptarnavimo specialistus ir pan. – Lietuva. 

„Lietuva yra gera šalis, geros galimybės“, – LRT.lt sakė uostamiesčio pakraštyje, rajone, kokie nepatenka į miestus reprezentuojančias skrajutes, stovinčiuose svečių arba tiesiog nakvynės namuose kalbintas migrantas iš Indijos. 

Kitas, prieš kelias dienas taip pat iš Indijos į Klaipėdą dirbti atvykęs vyras teigė kol kas tikslios darbdavio žinios apie tai, kada pradės plušėti pagal dar iki atvykstant pasirašytą kontraktą, nesulaukęs. Indui liepta palaukti savaitę. 

Tokių, kaip pastarasis, gausiai apgyvendintame minėtų svečių namų trečiajame aukšte – daugybė. Vienas po kito kalbinti migrantai vardija skirtingas juos įdarbinusias bendroves bei mažąsias bendrijas ir, atrodo, nuoširdžiai tiki, kad netrukus imsis darbo ir pagaliau sulauks orios, europietiškos algos. 

„Tris mėnesius sėdžiu kambaryje. Jokių projektų, jokio darbo. Kompanija pasakė, kad nėra darbo, laukite. Mes laukiame tris mėnesius, bet darbo nėra, pinigų nėra“, – bendrabučio koridoriuje tvyrančias pasirengimo bet kada, vos tik sulaukus darbdavio skambučio, imtis darbo, nuotaikas sklaido jau seniau atvykusio Davešo atsakymas į klausimą, kokia jo patirtis Lietuvoje. 

Saugodami tikrąją Davešo tapatybę, jo vardą pakeitėme, mat, kaip pasakoja migrantai, pasitaiko atvejų, kai teisybės ieškoti nusprendusių migrantų darbo santykiai būna nutraukiami, o tai atvykėliams, nespėjantiems bemat rasti kito darbdavio, reiškia kelionę ten, iš kur atvyko. 

Su bičiuliu, taip pat migrantu, iš parduotuvės grįžęs Davešas pasakojo, kad pagal iš anksto pasirašytą kontraktą, Lietuvoje turėjo plušėti dvejus metus, bet, kaip minėta, nieko panašaus nevyksta. 

Užsitęsusi nežinomybė bičiulius migrantus stumia ieškoti kito darbo, tačiau tą padaryti sudėtinga, tad jie jaučiasi tiesiog įstrigę Lietuvoje. 

Aiškėja, kad neretas į mūsų šalį laimės ieškoti atvykusiųjų patenka į šiuolaikinę vergovę. Iš jos ištrūkti ir įgyvendinti puoselėtas svajones apie geresnį gyvenimą pavyksta ne visiems. 

Su konfidencialumo sąlyga kalbėję migrantai vardijo ir daugiau problemų, su kuriomis teko susidurti jiems patiems arba jų likimo broliams. 

Anot atvykėlių iš Indijos, pasitaiko, kad darbdaviai iš į Lietuvą atvykusiųjų dirbti paima jų buvimui šalyje būtinus dokumentus ir atvykėliams nė nežinant jie būna kuriam laikui išleidžiami nemokamų atostogų ar atleidžiami iš darbo, vėliau ir vėl priimami. Taigi, būna, kad nė patys nežinodami kurį laiką Lietuvoje jie būna nelegaliai. 

“Mes laukiame tris mėnesius, bet darbo nėra, pinigų nėra. Davešas” 

Į nesąžiningų darbdavių pinkles įkliuvusieji Lietuvoje klimpsta į skolas, negali išvykti iš šalies ar susirasti kito darbo. 

Sunkiai anglų ir kitomis kalbomis kalbantys, teisinės bazės neišmanantys ir patiklūs migrantai nesąžiningiems verslininkams – lengvas grobis. 

Už galimybę įsidarbinti – keli tūkstančiai dolerių 

Apie pasibaisėtiną migrantų iš trečiųjų šalių likimą Lietuvoje vienbalsiai tvirtina ir organizacijos, talkinančios aklavietėje atsidūrusiems, apgautiems ir bėdose skęstantiems atvykėliams. 

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas teigė, kad atvejų, kai migrantai iš trečiųjų šalių Lietuvoje susiduria su išnaudojimu, – netrūksta ir ši tendencija stebima jau seniai. 

„Pirmiausia turbūt reikėtų kalbėti apie tai, kad lobizmas šiuo metu tiek Seime, tiek Vyriausybėje ne tai, kad klesti, jis ten gyvena. Nepriklausomai nuo to, kiek yra nustatoma nelegalaus darbo, kiek yra kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, vis tiek kvotos yra didinamos ir nėra mažinamos“, – pastebėjo A. Cuzanauskas. 

Dažniausiai darbuotojų iš trečiųjų šalių išnaudojimas veši transporto, statybos ir aptarnavimo sferose. 

Atvykėliai iš gana neturtingų kraštų, kur vidutinis darbo užmokestis siekia apie 200 eurų, suprantama, susivilioja galimybe uždirbti 2 tūkst. ar kiek didesnes sumas „į rankas“ kas mėnesį. Tiesa, nors migrantams iš Indijos, Filipinų ir kitų šalių, anot Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovo, yra prižadamas toks darbo užmokestis, neretai atvykę jie tokių sumų negauna. 

„Jie įsivaizduoja čia aukso kalnus Europoje. Todėl jie pasiima kreditus, prisiskolina iš giminių ir už paskutinius tuos pinigus migruoja čia. Pas mus yra ne vienas rašytinis parodymas, kai darbuotojai moka nuo 2,5 iki 5 tūkst. dolerių už galimybę dirbti Lietuvoje ir būti įdarbintiems. Kai susimoki tokius pinigus, tai, be abejo, dirbsi bet kokiomis sąlygomis, kad tik tuos pinigus grąžintum. Visų pirma, turi grąžinti kreditą, visų antra, turi įsipareigojimus šeimai. Šioje vietoje mūsų darbdaviai naudojasi šia situacija tiesiog iš peties“, – kalbėjo A. Cuzanauskas. 

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai darbdaviai įvairiais būdais gudrauja ir pervesdami įdarbintiesiems pažadėtas sumas, tačiau nurodydami vis išgryninti ir grąžinti dalį pinigų. 

„Psichologinis smurtas, finansinis smurtas – užsieniečių kasdienybė. Pavyzdžiui, ar vadyba, ar savininkai draudžia žymėti visą darbo laiką. Tada darbuotojai, priversti nežymėti viso darbo laiko, automatiškai sumažina sau darbo užmokestį. Jau nekalbant apie tokius dalykus kaip dienpinigių mažinimas. 

Visi mes puikiai suprantame, kas yra dienpinigiai ir kokia yra jų paskirtis, kai esi komandiruotėje, tačiau verslo išsigimimas tokiame lygmenyje, kad yra sugalvoti tokie „objektyvūs kriterijai, kuriuos įmonė pati sau pasitvirtina. 

Tarkime, objektyvūs kriterijai yra tokie, kad dienpinigius galima mažinti, jeigu yra geros oro sąlygos arba jeigu vairuoji naują automobilį. Taip pat, jeigu yra galimybė pasinaudoti viešuoju tualetu arba jeigu vairuoji automobilį ir važiuoji asfaltuotu keliu“, – vardijo A. Cuzanauskas. 

Pasitaiko net ir reketo apraiškų – yra buvę tokių atvejų, kai įmonių atstovai iš migrantų kas mėnesį reikalaudavo mokėti po porą šimtų eurų vien tam, kad šie nebūtų atleisti iš darbo. Į skolas įklimpę migrantai itin bijo netekti darbo. 

„Jeigu nori būti trumpesnį laikotarpį neapmokamose atostogose, tada turi sumokėti 300 eurų, o jeigu tave atleido ir tu vėl norėtum, kad tave priimtų į darbą, tada turi sumokėti vadybininkui 500 eurų. Tokia yra jų kasdienybė“, – vardijo A. Cuzanauskas. 

Veikia šimtai įmonių 

Informaciją apie tarnybų miestuose tikrinamus pavežėjus, tarp kurių nustatoma nemažai teisės būti Lietuvoje neturinčių migrantų, A. Cuzanauskas vadina dulksna. 

„Čia tiesiog yra dulksna. Kai darbdaviai įžūliai prisiveža pigios darbo jėgos, ją įklampina į skolas, kieno tai kaltė? Įmonė, kaip juridinis asmuo, atsiveža čia žmogų, prižadėjusi jam aukso kalnus, ir po to juos tiesiog išmeta. Maža to, kad jie jų neįformina, neparodo „Sodroje“, niekur, po to dar prekiauja dokumentais, o paskui sako: „Jūs patys kalti.“ Neteisinu jų (migrantų – LRT.lt) ir nesakau, kad jie visi pūkuoti, tačiau žmogus tampa situacijos įkaitu. <…> Kiek žmonių yra su darbo santykiais, kurie neturi už ką valgyti. Ne tik valgyti, jie neturi net kur miegoti“, – dėstė A. Cuzanauskas. 

Nuo darbdavių nukentėjusiems žmonėms Lietuvoje siūloma kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Vis dėlto migrantams, ieškantiems teisybės, pasinaudoti šiuo instrumentu nėra lengva. 

Anot A. Cuzanausko, komisijai reikia pateikti ne tik lietuvių kalba parašytą pareiškimą, bet ir daugybę dokumentų, kurių darbdavių skriaudžiami migrantai nė neturi, nes juos įdarbinančiose įmonėje neretai daug susitarimų sudaromi tiesiog žodžiu, darbuotojams neteikiami atsiskaitymo lapeliai, tad susiduriama su keblumais įrodant, kiek valandų jis dirbo ir kokia suma jam nebuvo išmokėta. 

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas pabrėžė, kad netinkamai su iš užsienio atsivežamais darbuotojais elgiasi ne pavienės ir net ne dešimtys, o šimtai įmonių. 

„Turime virš 600 įmonių, kurias nutempėme į Darbo ginčus arba teismus. Kiekvieną dieną tos įmonės vis yra naujos. <…> Mažiukai neatsilieka. Jie mato nebaudžiamumą ir juda toliau. Pas mažiukus yra tas dalykas dėl pinigų gryninimo, o pas didelius – šantažas, reikalavimai dėl darbo laiko“, – akcentavo A. Cuzanauskas. 

Slegiami skolų nusprendžia neieškoti teisybės 

Migrantams padedančios „Sienos grupės“ atstovas Vukas Vukotičius teigė, kad pirmasis migrantas, susidūręs su nesąžiningais darbdaviais Lietuvoje į šią organizaciją kreipėsi maždaug prieš metus.

V. Vukotičiui teko ir pačiam aiškintis į bėdą patekusių migrantų situacijas.

„Tai buvo vilkiko vairuotojas iš Pietų Indijos. Jis pradėjo dirbti ir prasidėjo schema. Kadangi neseniai buvo uždrausta atlyginimus mokėti grynaisiais, jam įmonė suteikė kortelę, kur pervesdavo atlyginimą. 

Tačiau su ta kortele nebuvo galima daryti nieko – negalima pervesti pinigų į kitą sąskaitą, susimokėti ir pan. Tik tam tikrose vietose išsigryninti pinigus. Tai jis pateko į tokius vergovės santykius, kai su ta kortele darbdavys galėjo nuspręsti, kada žmogus valgys, kada – ne. Ir kai iškilo kažkokia problema, jie pasakė: „Mes nesiųsime tau pinigų, nes tu blogai elgiesi“, – vieną iš istorijų, kurią reikėjo spręsti, pasakojo V. Vukotičius. 

Keli migrantai iš Bangladešo į Lietuvą buvo atvykę per Lietuvoje veikiančią įdarbinimo įmonę ir apgyvendinti Rudaminoje. Du mėnesius migrantai laukė, kol pagaliau, kaip žadėta, pradės dirbti mėsos gamybos srityje. 

„Vienam iš šešių žmonių suteikė darbą, kitiems ne. Tas vienas padirbo, nors jam nepatiko – ten iškart buvo problemų. Kiti sėdėjo be darbo. Jiems vis žadėjo, kad bus, bus. Ir taip tris mėnesius. Tada jie ieškojo kito darbo kebabinėse. Dauguma jų išvažiavo į kitas šalis“, – dėstė „Sienos grupės“ atstovas. 

Dar vienas migrantas į nesąžiningų darbdavių spąstus įkliuvo dar Indijoje. Ten veikiančiai įdarbinimo įmonei jis sumokėjo kelis tūkstančius eurų už tai, kad ši parūpintų leidimą atvykti dirbti į Lietuvą. Jau atvykus dirbti migrantui buvo surengtas tarsi vairavimo egzaminas, po kurio jis išgirdo, kad netinka šiam darbui. 

„Jis sakė, kad padarė gal vieną klaidą, bet manė, kad ji nebuvo didelė. Jis turi advokatą, kuris bylinėjasi jo vardu su įmone dėl nesuteikto darbo. Mes galvojame, kad tai išvis nebuvo įmonė, o tai buvo schema, o susitarimas tarp žmonių Indijoje ir Lietuvoje, kaip paimti pinigus iš žmogaus, suvaidinti bandomąjį važiavimą, bet realiai tai yra tiesiog tam, kad pasakytų jam, kad jis netinka ir pasidalintų pinigus tarpusavyje. Čia mano toks įtarimas“, – pasakojo V. Vukotičius. 

Be žadėto darbo Lietuvoje likusiam atvykėliui rūpėjo kuo greičiau rasti darbą, gauti pajamas, mat pinigų reikėjo ir tėvynėje likusiai šeimai. Tuomet migrantas ėmėsi kurjerio darbo. 

Dalis Lietuvoje apgautų migrantų neskuba ieškoti teisybės, nes tuo metu jie stengiasi išbristi iš itin komplikuotos situacijos, į kurią pateko. V. Vukotičius taip pat akcentavo, kad neretai į užsienį dirbti išvykstantys žmonės savo šalyje įklimpsta į nemenkas skolas, mat skolinasi pinigų, kurių reikalauja darbą Lietuvoje ar kitose šalyse siūlantys tarpininkai. 

Likę apgauti svetimoje šalyje migrantai siekia kuo greičiau stoti į darbo rinką ir siųsti pinigų jų kilmės šalyje likusiems artimiesiems, atiduoti slegiančias skolas. 

Lietuvoje – kone masinis migrantų išnaudojimas 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė sako be užuolankų – emigrantai mūsų šalyje neretai tampa vergais. 

„Labai liūdina tai, kad kaip mes beįvardytume tai – darbo santykių konfliktu, prekyba žmonėmis, darbiniu išnaudojimu – niekas nuo to nesikeičia. Neįtikėtina situacija ir tikrai veda į sumišimą mus, socialinius darbuotojus specializuotuose centruose. Tai, ko gero, yra vienintelė išnaudojimo rūšis, kur tu gali tiesiog turėti apalpusį iš bado, sušalusį, sergantį migrantą ant rankų, tačiau niekas visiškai dėl to nesureaguos“, – sakė K. Mišinienė. 

Vienintelė pagalba, kurią, pasak K. Mišinienės, Lietuva siūlo į tokią bėda patekusiems migrantams, yra Darbo ginčų komisija, kurios vienoje pusėje stovi darbdavys ir teisinėse vingrybėse nardantys jo advokatai, o kitoje – sutrikęs, kalbos nemokantis ir teisinės sistemos neišmanantis migrantas. 

„Ta Darbo ginčų komisija – irgi toks momentas – irgi ne visada atitinka tą realybę ir tos išnaudojimo gilumos neaprėpia. Tikrai turiu pasakyti, kad šiandien situacija yra gluminanti, keista. Mums nesuvokiama, kodėl mūsų teisėsauga užmerkia akis, kodėl mes neturime pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl migrantų darbinio išnaudojimo. Dažniausiai šie migrantai yra išsiunčiami atgal. Darbdavio rankose visa situacija, jis panaikina leidimą gyventi ir viskas – žmogus tampa nelegaliu“, – sakė K. Mišinienė. 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės teigimu, šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas kone masinis migrantų išnaudojimas. 

“Šiandien situacija yra gluminanti. K. Mišinienė”

Pabrėžiama, kad situacija sudėtingėja ir dėl to, kad socialinių tarnybų, kurios turėtų reaguoti į paaiškėjančius nesąžiningo elgesio su migrantais atvejus, stebimas žengimas atgal. 

„Nuo šių metų pradžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė, kad nevyriausybinės organizacijos, kurios gauna finansavimą prekybos žmonėmis, išnaudojimo aukoms, negali padėti būtent tiems žmonėms, jeigu jie neturi nukentėjusio asmens statuso. Kas supranta, ką reiškia gauti nukentėjusio žmogaus dėl prekybos žmonėmis statusą, tai supranta, kad visi šie Centrinės Azijos gyventojai, kurie Lietuvoje susidūrė su išnaudojimu, tikrai negaus ir ilgai negaus dar tokių statusų. Tai aš matau, kad tam tikru politiniu lygmeniu pasikeitimai vyksta, tam tikros nuostatos priimamos, bet jos yra su minuso ženklu“, – dėstė K. Mišinienė. 

Iš šalies išsiuntė kelis tūkstančius migrantų 

Tokios situacijos, į kurias yra įkliuvę LRT.lt uostamiestyje veikiančiuose svečių namuose kalbinti indai bei apie kurias pasakoja nevyriausybinių organizacijų atstovai, Migracijos departamentui nėra naujiena. 

„Mums žinomi tokie atvejai. Deja, taip vyksta ir yra tokia problema. Turbūt tas nesąžiningumas yra iš abiejų pusių – tiek iš nesąžiningų darbdavių, tiek ir iš nesąžiningų užsieniečių. Išties yra darbdavių, kurie neinvestuoja į kokybišką darbuotų atranką. Tiesiog atsiveža, paprastai sakant, bet ką, kas sutinka dirbti pas juos ir tik atsivežę, gavę leidimus gyventi Lietuvoje, sutvarkę visus popierius, jie patikrina užsieniečio kvalifikaciją, pamato, kad jis neatitinka lūkesčių, nemoka kvalifikuotai dirbti to darbo ir iškart užsienietį atleidžia“, – apie dažnai pasitaikantį scenarijų kalbėjo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. 

Anot jos, pasitaiko ir tokių atvejų, kai vos tik dirbti atvykusiems migrantams darbdaviai „pakiša“ pasirašyti daugybę įvairiausių dokumentų, tarp kurių būna ir, pavyzdžiui, prašymas atleisti iš darbo be datos. 

„Kai prireikia atsisakyti užsieniečio paslaugų, ištraukiamas seniausiai užsieniečio pasirašytas prašymas, įrašoma data ir štai – jo prašymu užsienietis atleidžiamas iš darbo“, – dėstė pašnekovė. 

Nutraukus darbo sutartį, jeigu užsienietis nespėja pateikti prašymo pakeisti darbdavį, atvykėlis turi palikti Lietuvą. Pasak departamento vadovės, tais atvejais, kai užsienietis yra atleidžiamas netgi be jo žinios, tai jis, suprantama, kito darbdavio susirasti nespėja ir praranda galimybę toliau būti šalyje. 

„Bet nereikėtų susidaryti įspūdžio, kad užsieniečiai jau taip visiškai nekalti ir nežino, kur važiuoja, nes to šiek tiek naivaus tikėjimo ar oportunizmo yra ir iš užsieniečių pusės, nes jie per daug nesidomi, kur atvyksta. Ypač Centrinės Azijos valstybėse yra paplitusi kultūra viską daryti per tarpininkus, per pažįstamus. Labai dažnai būna, kad užsieniečiai net nežino, pas ką jie važiuoja. Jie susiranda tarpininką, kuris jiems padeda rasti bet kokį leidimą gyventi bet kur Europoje ir jie taip oportunistiškai važiuoja pas bet ką, net ne visada aiškiai žinodami, kur ir kuo jie dirbs“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė. 

Į Lietuvą atvykstančių užsieniečių požiūrį departamento direktorė lygina su anksčiau gausiai į Jungtinę Karalystę traukusių Lietuvių, kai jie dirbti vykdavo dar nė tiksliai nežinodami, ką jiems teks veikti svetimoje šalyje, ir ten susidurdavo su įvairiomis neigiamomis patirtimis. 

„Vieni, aktyvesni, kažkaip sukasi – išsiima individualios veiklos pažymą, pradeda pavežėjais dirbti ir pan. O kiti taip ir lieka, švelniai sakant, ant ledo, darbdaviams neįtinka, nes neturi kvalifikacijos“, – pastebėjo E. Gudzinskaitė. 

Ji taip pat pabrėžė, kad praėjusių metų pabaigoje Migracijos departamentas atmetė apie 40 proc. prašymų, kuriuos teikė į mūsų šalį dirbti atvykti norintys užsieniečiai, mat po apklausų ėmė aiškėti, kad jie į Lietuvą atvyksta tiksliai nežinodami, kas čia jų laukia. Taip siekiama užbėgti už akių problemoms, su kuriomis galbūt susidurtų čia atvykusieji. 

Praėjusiais metais nutrūkus darbo santykiams apie 8 tūkst. asmenų buvo panaikinti leidimai gyventi Lietuvoje. 

Darbdaviai siekia sutaupyti 

Lietuvos darbdavių piktadarystės migrantų atžvilgiu žinomos ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovams. 

Valstybinė darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Aras Petrevičius aiškino, kad inspekciją jau atranda ir patys užsieniečiai – kreipimųsi mastas auga. Tiesa, pranešimus teikia ir Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, socialiniai partneriai. 

„Transportas turbūt būtų pagrindinė sritis. Tai pasakytina vien dėl to, kad transporto sektoriuje būtent ir dirba užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Ne tik iš artimųjų trečiųjų šalių, bet ir iš Indijos, Azijos, Kazachstano, Uzbekistano. Jie dažnai nežino mūsų teisinės sistemos ir jaučiasi apgauti“, – sakė pašnekovas. 

Pasitaiko, kai užsieniečiai praneša apie nusikalstamą darbdavių elgesį būdami ir komandiruotėse Vakarų Europoje – skundžiamasi tuo, kad jiems nėra suteikiamas darbas, kad nemokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir pan. 

„Jeigu yra galiojanti darbo sutartis, reiškia, darbdavys įsipareigoja suteikti darbo, jeigu darbas nėra suteikiamas, apmokėjimas vis tiek turi būti atliekamas“, – sakė A. Petrevičius. 

Pašnekovas neatmeta, kad nesąžiningi darbai, kai negali užtikrinti užsieniečiams žadėto darbo ir juos kuriam laikui ir galbūt net slapta atleidžia iš darbo, nes taip siekia sutaupyti mokesčių, kuriuos valstybei vis tiek turėtų mokėti, nors darbuotojai nedirba ir nesugeneruoja pajamų. 

Anot Darbo inspekcijos Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjo, kai kurios įmonės dėl nesąžiningo elgesio su darbuotojais iš užsienio į inspekcijos akiratį jau yra patekusios ne kartą. 

Dėmesio!                              

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                              

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.