Author: admin

Bažnyčioje – dar vienas nutylėtas skandalas: daugiau kaip 20 metų Vilkaviškio rajone dirbęs ir dviem parapijoms vadovavęs kunigas, įtariama, įsivėlė į labai artimą romaną su vaikų globos namų, kuriems pats vadovavo, nepilnamete auklėtine ir esą net su ja susilaukė vaikų. Pats dvasininkas nedrįso viešai savo nuodėmes išpažinti, tačiau Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila Delfi.It prisipažino, ši žinia jį kaip reikiant šokiravo, dėl kunigo elgesio jau yra pradėtas tyrimas. 

,,Mums labai liūdna ir nesmagu”, – sakė vyskupas.

Kalbos, kad illgametis Vilkaviškio rajono Alvito šv. Onos ir Lankeliskių švč. Trejybės parapijų klebonas Vytautas Kajokas (g. 1971 m.) galėjo nesilaikyti celibato ir yra net ne vieno vaiko tėvas, nedideliame miestelyje sklido jau seniai, tačiau niekas jų taip ir nepatvirtindavo, o parapijiečiai su tokių žinių skleidimu jau buvo susitaikę ir vis kartodavo, kad jų mylimas dvasininkas, kurį šie net vadindavo ,,kunigėliu”, yra be pagrindo apkalbamas. Tiesa, kai kurie gyventojai net neabejojo, kad tokios kalbos yra ne iš piršto laužtos, tačiau jo nesmerkė – juk jis irgi žmogus, o dar kiek daug gerų darbų yra padaręs visai bendruomenei. 

Apie galimus dvasininko nesantuokinius santykius buvo pranešta ir teisėsaugai, tačiau ji, įvertinusi surinktą medžiagą, savo tyrimo nepradėjo – nebuvo nustatyta, kad galėjo būti padarytas nusikaltimas. 

O ši įvairioms tarnyboms išsiųsta informacija, nors ir pateikta anonimiškai, buvo išties skandalinga – buvo teigiama, kad kunigas tuo metu, kai vadovavo parapijai priklausantiems vaikų globos namams, galėjo turėti santykių su nepilnamete globotine, vėliau ši esą susilaukė vaikų, o dabar jau yra išvažiavusi iš Alvito kaimo, bet ir toliau bendrauja su dvasininku. 

Kad kunigas V. Kajokas gali būti nuodėmingas, anksčiau esą nežinojo ir Vilkaviškio vyskupija. Bent taip Delfi.It sakė vyskupas R. Norvila – jis prisipažino, kad informacija apie buvusią globos namų auklėtinę vyskupiją pasiekė tik prieš praėjusių metų šv. Kalėdas. 

Dvasininkai į šią informaciją iš karto sureagavo – pasikalbėjo su Alvito šv. Onos ir Lankeliškių švč. Trejybės parapijoms vadovavusiu V. Kajoku, kuris nutarė trauktis iš pareigų. žinią, jog dvasininkas traukiasi ,,savo noru”, Vilkaviškio vyskupija viešai pranešė sausio 8-ąją. 

Kunigas: kai negali komentuoti, priimi, kaip yra 

Nors ir pasitraukė iš pareigų, tačiau V. Kajokas dvasininko mantijos nenusirengė – jis iki šiol yra kunigas, tik ,,neinantis pareigų”. 

,,Atsisakiau pareigų dėl sveikatos”, – Delfi.It sakė V. Kajokas. Jis nesiryžo vertinti informacijos, kad yra ne tik katalikų bažnyčios kunigas, bet ir tėvas. 

-Klebone, tiek daug metų atidavėte Bažnyčiai ir taip staiga nutarėte pasitraukti. Nustebinote visą bendruomenę priimdamas tokį sprendimą. 

-Žinote, sveikata. Buvo daug reikalų – ir vienos statybos, ir kitos, matyt mane taip išsunkė, kad vos galiu paeiti. 

-Vyskupijoje girdėjau, kad yra kitos priežastys, dėl ko nutarėte pasitraukti. 

-Ką čia gali žmonėms pasakyti, ką jie komentuoja, ką jie supranta, ką jie mato… 

-Sako, esate sukūręs šeimą su buvusia globos namų auklėtine. 

-Na taip, kalbėti daug ką gali, bet tai ką gali čia komentuoti, kaip sakoma, kol gyvas žmogus esi ir apie tave yra šnekama, apie tave daug gali istorijų prikurti, žinote. 

-Tai nesate tėvas? 

-Nu tai aš kad… Nu tai žinot, čia tų komentarų, tai sakau, ką galima pakomentuoti, žinot, kai pasaulis kalba apie kiekvieną žmogų, politiką ar ką, žinot, ką čia gali komentuoti. Nieko negali komentuoti. 

-Tai ar esate tėvas? Taip ir neatsakote… 

-Kaip suprasti? 

-Sako, su buvusia vaikų globos namų auklėtine esate sukūręs šeimą, turite vaikų… 

-Na, aš šeimos nesukūręs. 

-Taip, suprantu, esate nevedęs, bet šeima gali būti ir neoficialiai, be įregistruotos santuokos. 

-Na aš sakau, jeigu čia reikia reaguoti į tokias kalbas, į tuos kažkokius anoniminius parašymus ar dar kas nors… 

-Bet, neslėpkite, puikiai žinote tas kalbas… 

-Tai visą gyvenimą buvo visokių kalbų, žinote, ir taip turėjau, ir girdėjau tų visokiausių kalbų. Kaip ir kiekvienas, kaip ir politikai reaguoja į kalbas, taip ir aš ramiai reaguoju. 

-Bet jeigu neturite vaikų, o visi kalba, kad turite ir esate kunigas… 

-O ką dabar? Ar aš kažką paduosiu į teismą, kai nežinai, nei kas, nei kur taip kalba, nei kur rašo. O kai rašo anonimiškai… Kai tu turi įrodymus ar dar kažką, tai žinote, nesinori į tai gilintis ir reaguoti. 

-O kaip į tai reagavo vyskupija? 

-Nežinau, kaip jie reaguoja, čia jau jų turite klausti, nežinau. 

-O su vyskupu apie tai nekalbėjote? 

-Na tai kokių pokalbių? Nežinau, kokių ten pokalbių yra buvę . Aišku, visokių pokalbių yra buvę , bet jeigu kažkokie asmeniniai pokalbiai su vyskupu, tai mes čia asmeniškai kalbamės ar panašiai. Tai va, tai aš dabar jau turiu bėgti, nes jau čia atėję žmonės laukia, labai atsiprašau, žinokit, kiek galiu kalbėti, tai kalbu. O tos kalbos apie kiekvieną žmogų, žinote, prikalbėti čia gali, bet ar tai yra pagrindas remtis anoniminiais skundais ar dar kuo nors, tai žinote, čia nei teisiškai, nei žmogiškai niekaip negali priimti. Tai priimi, kaip yra… 

-O vaikais rūpinatės? Palaikote ryšį su jų motina? 

-Aš… aš… aš rūpinuosi tuo, kuo dabar rūpinuosi, visų pirma savo sveikata ir viskas, ir va, tokie dalykai. 

Vyskupas: visi esame žmonės – su privalumais ir silpnybėmis 

Nors V. Kajokas taip ir neatsakė, ar yra tėvas, Vilkaviškio vyskupas R. Norvila buvo atviresnis – nors apie šią skandalingą istoriją dvasininkas nenorėjo kalbėti, sakė, geriausia, jeigu kalbėtų pasitraukęs klebonas, tačiau pripažino, jog vyskupijoje yra atliekamas tyrimas. 

,,Geriausia butų jo paklausti, jis pasiprašė atleidžiamas, dabar vis tiek turime išsiaiškinti detales, vykdomas tyrimas, o kol vyksta tyrimas, nieko nekomentuojame”, – sakė R. Norvila. 

Paklaustas, ar tyrimas yra pradėtas dėl to, kad dvasininkas susilaukė vaikų, vyskupas sakė: ,,Nekomentuosiu, tokia jau mūsų tvarka.” 

Tik vėliau, išgirdęs, jog Delfi.It žurnalistui yra žinoma informacija apie vyskupijai priklausančiuose globos namuose augusią buvusią nepilnametę mergaitę , vyskupas pripažino, kad būtent dėl to ir atliekamas tyrimas, o informacija vyskupiją pasiekė prieš pat šv. Kalėdas. 

Paklaustas, kaip tai galėjo atsitikti, kad ši informacija iki šiol nepasiekė Vilkaviškio vyskupijos, nors daugelis bendruomenės atstovų apie tai žinojo, R. Norvila sakė: ,,Gali būti, taip susidėliojo viskas, kaip suprantu, kad kažkaip apsiprato su tokia situacija... Aišku, mums labai liūdna ir nesmagu, bet, deja, tokia ta tikrovė, o kol kas aš nieko nekomentuočiau, nes mes turime visas aplinkybes išsiaiškinti, tokia mūsų tvarka.” 

,,Tokia žinia jums, kaip vyskupui, turėjo sukelti šoką?” – paklausiau vyskupo. 

,,Tikrai, tas žodis atitinka labiausiai”, – sakė R. Norvila. Ir pridūrė: ,,Deja, kartais taip nutinka, visi esame žmonės – su privalumais ir silpnybėmis.” 

Vilkaviškio vyskupas pažymėjo, kad V. Kajokas ,,labai uoliai ir gerai dirbo”, todėl jo pasitraukimas yra didelė netektis Bažnyčiai. Vis dėl to, vyskupo teigimu, šioje situacijoje geriausiai būtų, jeigu visas aplinkybes paaiškintų pats kunigas: ,,Jeigu tokia situacija, tegul prisiima atsakomybę .” 

Suabejojo, ar kunigai gali vadovauti vaikų globos namams 

 Apie įvykius Alvito kaime žino ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centre darbuotojai – dar gruodžio mėnesį jie buvo nuvažiavę į šią vietovę ir domėjosi, ar tikrai nepilnametė galėjo turėti santykių su čia visų gerbiamu kunigu. O tai, ką išgirdo iš kai kurių vietinių žmonių, net šokiravo – šie stebėjosi, kad domimasi vaikų globos namų auklėtine ir kunigu, esą tai yra dviejų suaugusių žmonių reikalas, o jeigu reikės, parapijiečiai pasirūpins kunigo vaikais. 

KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė pripažino, kad kol kas neturi tikslios informacijos, kas iš tikrųjų vyko Alvite esančiuose vaikų globos namuose, tačiau žinios, kurios pasiekė, tikrai neramina. 

,,Šioje istorijoje kalbame tikrai ne apie pamilusį moterį kunigą, nemanau, kad tai būtų mūsų reikalas, – Delfi.It sakė K. Mišinienė. – Neturime tikslių duomenų apie tai, kas įvyko vaikų globos namuose, bet jeigu faktai dėl lytinių santykių su nepilnamete globotine pasitvirtintų, tą laikyčiau nusikaltimu. Šiandien daugybė bylų toje pačioje Kauno apygardoje keliauja į teismą, kur matome prokurorų pateiktus kaltinimus pilnamečiams dėl jų seksualinio santykiavimo su neturinčiais 18 metų asmenimis – kodėl kunigas turėtų būti išimtis? Jau nekalbant apie moralinę šios istorijos pusę – kaip galėjo vaikų namų direktorius naudotis vaiko pažeidžiamumu ir įtraukti paauglę į tokius ,,meilės žaidimus”? 

Pasikartosiu, jei faktai pasitvirtins, ši istorija atvers dar vieną skausmingą puslapį bažnyčios įstaigų gyvenime – ar gali kunigai vadovauti vaikų globos namams, koks būtų to tikslas? Šalyje turime daugybę paruoštų diplomuotų profesionalų, kurie gali užimti tokias pozicijas ir laikytis etikos kodekso, to pačio reikalauti iš viso įstaigos personalo.”

K. Mišinienė mano, kad ši istorija neturėtų pasibaigti tik tuo, kad apie ją visi sužinos: ,,Norėtųsi šiuo klausimu išgirsti ir atsakingų tarnybų nuomonę, ar, pavyzdžiui, įvairių religinių konfesijų išlaikomos vaikų globos įstaigos yra atskaitingos valstybei, ar jų tikrinimai nevyksta gurkšnojant arbatėlę pas vyskupą ir pan.”.

Dėmesio!                 

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                 

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Iš pareigų traukiasi dviem Vilkaviškio rajono parapijoms vadovavęs klebonas Vytautas Kajokas. Įtariama, kad kunigas su nepilnamete mergina susilaukė vaiko. Kaip LRT RADIJUI atskleidžia Vilkaviškio vyskupijos kancleris Linas Baltrušaitis, dvasininkas vyskupui „pripažino, kad tie dalykai buvo“. Pasak kanclerio, šis įvykis, manoma, nutiko prieš 16 metų. 

„Oficialiai negaliu patvirtinti (kad V. Kajokas susilaukė vaiko su nepilnamete – LRT.lt), nes dar vykdome tyrimą, bet tyrimas vykdomas būtent dėl šių dalykų. 

(…) Negalime sakyti vienaip ar kitaip, bet įtarimų tikrai yra ir tie įtarimai pagrįsti. Bet kol tyrimas nesibaigs, daugiau oficialiai nieko negaliu pasakyti“, – LRT RADIJUI sako Vilkaviškio vyskupijos kancleris L. Baltrušaitis. 

Pasak jo, pats kunigas V. Kajokas, iškviestas į vyskupiją, „daugelį dalykų“ pripažino. 

„Jis pasimetęs šioje situacijoje, bet bent jau vyskupui pripažino, kad tie dalykai buvo, (…) pripažino daugelį dalykų“, – tvirtina L. Baltrušaitis. 

Dviem Vilkaviškio rajono parapijoms vadovavęs V. Kajokas nutarė trauktis iš pareigų, tačiau pačios kunigystės neatsisakė. Anot vyskupijos kanclerio, ar V. Kajokas liks dvasininkų luome, paaiškės baigus tyrimą ir kreipusis į Vatikaną. 

„Jis yra kunigas, bet jis neturi jokių pareigų ir jam yra draudžiama viešai aukoti šv. Mišias, jis jas aukoja tik privačiai. 

(…) Jo statuso pasikeitimas bus tuomet, kai baigsime tyrimą, kai nusiųsime tą informaciją į Vatikaną ir kai Vatikanas nuspręs, ką toliau daryti. Čia tie dalykai pakankamai greitai eina, bet vis tik dar kokius porą mėnesių jo toks statusas ir bus neapibrėžtas“, – teigia L. Baltrušaitis. 

Pašnekovas pabrėžia, jog atvejai, kuomet nesantuokinių vaikų susilaukęs dvasininkas ir toliau lieka kunigu, yra itin reti. 

„Ta galimybė nėra labai didelė. Mes esame turėję atvejų, kai dėl įvairių priežasčių kunigams leidžiama toliau kunigauti. Bet tai yra tik išimtys“, – tikina L. Baltrušaitis. 

Paklaustas, ar Vilkaviškio vyskupija domisi nepilnametės merginos likimu, kur ji dabar gyvena, vyskupijos kancleris atskleidžia, kad buvusi globos namų auklėtinė „šiuo metu tikrai nėra nepilnametė“, mat iš tiesų aptariama situacija galimai nutiko prieš 16 metų. 

„Iš esmės tie santykiai, kurie galimai buvo, jie buvo prieš 16 metų. Tai iš esmės situacija jau yra radikaliai pasikeitusi. Tai buvo prieš keliolika metų, todėl ir reikalingas tyrimas“, – sako L. Baltrušaitis. 

Jis skaičiuoja, kad šiuo metu minimai merginai galėtų būti 34-eri, o jos vaikui – apie 15–16 metų. Pašnekovo supratimu, vaikas šiuo metu gyvena Marijampolėje. 

„Tikslių dalykų nežinau ir vėlgi negalėčiau atskleisti, bet šiaip vyksta tyrimas ir tame tyrime viską išsiaiškins“, – priduria L. Baltrušaitis. 

Kaip LRT RADIJUI pažymi Vilkaviškio vyskupijos kancleris, iki šiol apie galimus kunigo V. Kajoko santykius su nepilnamete mergina nežinota nieko. 

„Realiai kažkokių įrodymų tokių svarių tikrai nebuvo. Kaip žinome, apie kunigus visokių kalbų eina. Bet kad kažkas būtų realiai, svariai paliudijęs, to tikrai nebuvo“, – pabrėžia L. Baltrušaitis. 

Paklaustas, kaip ši informacija pasiekė vyskupiją, jis pasakoja, jog situaciją išsakė telefonu paskambinęs žmogus. Esą kalbėjo jis ne anonimiškai, prisistatė. „Mes žinome, kas paskambino“, – teigia L. Baltrušaitis. 

Pradėjus domėtis situacija, anot jo, telefonu paskambinusio žmogaus pateikta informacija „bent jau dalinai“ pasitvirtino. 

Vaiko teisių tarnyba apie situaciją nežinojo 

Pasak LRT RADIJO kalbintos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vedėjos Renatos Kruk, tarnybai ši situacija iki šiol nebuvo žinoma. 

„Apie šią situaciją mes sužinojome šiandien iš viešoje erdvėje pateiktos informacijos. Sužinoję pradėjome aiškintis tą situaciją“, – teigia R. Kruk. 

Specialistės teigimu, tarnyba kol kas neturi gavusi informacijos, jog prieš 16 metų globos namų auklėtinė būtų laukusis vaiko. 

„Pirmiausia mes susisiekėme su minimų globos namų atstovais, kreipėmės į policijos pareigūnus, tačiau kol kas nesame gavę žinių apie galimą buvusios globotinės nėštumą minėtuose globos namuose. 

(…) Toliau tiksliname, renkame visą informaciją ir, be abejo, jeigu reikės pagalbos šeimai, mes tikrai inicijuosime pagalbą“, – sako R. Kruk. 

Pašnekovė pažymi, jog dėl galimų klebono santykių su globos namų auklėtine net ir praėjus tokiam laikui būtų galima kreiptis į teisėsaugą. 

„Jeigu ji buvo nepilnametė ir laukėsi tuo metu, tai, be abejo, tai buvo galima traktuoti kaip vaiko teisių pažeidimą, seksualinį smurtą netgi. Tai turėjo tirti ir policija. (…) Manau, kad būtų galima kreiptis į teisėsaugą dėl praeityje įvykusio įvykio“, – tvirtina R. Kruk. 

Sakė iš pareigų pasitraukęs dėl sveikatos 

Kaip anksčiau penktadienį rašė ELTA, Vilkaviškio vyskupijoje dar praėjusių metų gruodį pradėtas tyrimas dėl kunigo Vytauto Kajoko galimai nederamo elgesio, praneša delfi.lt. 

Įtariama, kad dvasininkas turėjo artimų santykių su nepilnamete auklėtine iš vaikų globos namų, kuriems vadovavo. Be to, anot portalo, klebonas esą su mergina yra susilaukęs ir atžalų. 

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila patvirtino, kad praėjusių metų gruodį, prieš Kalėdas, vyskupiją pasiekė žinios apie kunigą V. Kajoką, rašo delfi.lt. Reaguojant į gautą informaciją, pradėtas vidinis tyrimas. Vyskupo teigimu, netrukus po to klebonas savo noru nutarė trauktis iš pareigų – apie tai pranešta sausio 8 d. 

Pats buvęs Vilkaviškio rajono Alvito šv. Onos ir Lankeliškių švč. Trejybės parapijų klebonas V. Kajokas informacijos apie galimus artimus ryšius su buvusia auklėtine nekomentavo – tik patikino, kad iš pareigų pasitraukė dėl sveikatos. 

Anot portalo, apie galimus dvasininko nesantuokinius santykius buvo pranešta ir teisėsaugai. Tačiau įvertinus gautą informaciją, tyrimas nebuvo pradėtas – nebuvo nustatyta, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika. 

Parengė Aistė Turčinavičiūtė 

Dėmesio!                

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                

Nevyriausybinių organizacijų atstovai kalba apie Lietuvoje išaugusį seksualinių nusikaltimų prieš vaikus mastą. Tą byloja ir policijos įstaigų pateikti duomenys. Praėjusiais metais fizinio ar seksualinio smurto prieš vaikus atvejų, lyginant su užpernai, padaugėjo 13,5 proc. Viso 2023 metais ikiteisminio tyrimo įstaigose užregistruoti 1363 nusikalstamos veikos atvejai, rašoma pranešime spaudai.

Apie nerimą keliančias tendencijas Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovai prabilo dar pernai vasarą. Biuro duomenims, 2022 metais sausio–balandžio mėnesiais buvo registruota 16 vaikų išžaginimo atvejų, o 2023 metais tuo pačiu metu – 20 atvejų. Šiuo laikotarpiu seksualinę prievartą 2022 metais patyrė 11 vaikų, 2023-aisiais – jau 23 vaikai.  

Oficialūs registrai neatspindi realybės  

Pasak buvusios tardytojos Rasos Pavarienės, nusikalstamumo srities mastą reikia vertinti kritiškai. Nusikaltimai prieš vaikus, ypač seksualiniai, yra latentiniai, t. y. nematomi.  

„Tiek JAV, tiek Europos vaikų teisių gynėjų organizacijų patirtis byloja: tėvai labiausiai baiminasi „to nepažįstamojo“, galinčio nuskriausti, seksualiai išnaudoti mūsų vaikus, tačiau didžiausios grėsmės tyko artimoje, vaikams gerai pažįstamoje aplinkoje. Išnaudotojais dažniausiai tampa artimi šeimos bičiuliai, sugyventiniai, giminės, treneriai, mokytojai, religinių bendruomenių nariai. Seksualinė prievarta dažnai patiriama ten, kur vaikams turėtų būti saugiausia – jų pačių namuose“, – komentuoja R.Pavarienė.

Pasak jos, kita didžiulė problema, jog nemaža dalis ikiteisminių tyrimų dėl seksualinės prievartos yra nutraukiami. Asmenys, linkę tenkinti savo aistrą viešose vietose, priekabiauti, prievartauti vaikus, išsisuka su lengvomis bausmėmis. Apie jų veikas nesužino net jiems artimi žmonės.  

„Pedofilai gyvena „respektabiliose“ šeimose, yra gerbiami savo aplinkoje, išsilavinę, turi geras pajamas. Net apie pakartotinę jų prievartą prieš vaikus sužinome tik po fakto. Natūraliai kyla klausimas, kodėl pedofilo teisės yra svarbesnės už nukentėjusiojo? Kodėl saugomam įtariamajam yra sudarytos sąlygos daryti naujus nusikaltimus ir luošinti kitus vaikus?“, – retoriškai klausia R.Pavarienė.  

Vadovaujantis atvirais IRD duomenimis, 2023 metais fizinio ar seksualinio nusikalstamumo prieš vaikus ištyrimo procentas siekė 71,9.  

Vienos pirmųjų įtvirtinusių registrą – JAV  

Siekiant užkardyti seksualinius nusikaltimus, demokratinėse šalyse yra taikomos kompleksinės prevencijos bei kontrolės priemonės. Viena iš jų – seksualinių nusikaltimų registras, kurį federaliniu mastu yra įtvirtinusi JAV.  

„Dalyje ES valstybių, taip pat Jungtinėse Karalystėse, Kanadoje nuteisti už seksualinius nusikaltimus asmenys privalo užsiregistruoti teisėsaugos ar kitose oficialiose institucijose. Prieigą prie tokių duomenų turi teisėsaugos institucijos. Tuo tarpu JAV nuteisti už seksualinius nusikaltimus asmenys, atlikę bausmę privalo nurodyti paskutinę gyvenamąją vietą, nusikaltimo pobūdį bei kitas aplinkybes (darbovietę, artimiausius kelionių planus ir t.t.). Toks registras yra viešas, prieinamas visiems“, – kalba buvusi tardytoja.  

Jos pastebėjimu, JAV modeliu pastaraisiais seka ir kitos šalys. 2012 metais visuomenei prieinamas pedofilų sąrašas buvo paskelbtas Vakarų Australijos valstijoje. O nuo 2018 metų pasitikrinti, ar kaimynystėje negyvena už seksualinius nusikaltimus teistas asmuo, gali ir lenkai.  

„Vieni mano, kad ši priemonė yra žalinga nuteistojo atžvilgiu, kadangi persekioja prasikaltusį žmogų, neleidžia jam atsitiesti. Kiti (įskaitant ir mane pačią) – priešingai, jog registras suteikia galimybę ne tik visuomenei, bet ir pačiam nusikaltusiajam suvokti, ar taikoma elgesio keitimo programa veikia, ar sutrikimą turintis žmogus gali gyventi, nesukeldamas kitiems skausmo.  

Svarbu suprasti, jog dalis pedofilų, net ir žinodami apie savo ligą, negali sau padėti – lygiai taip, kaip kenčiantys nuo nuo sunkių priklausomybių. Vieniems pavyksta sveikti, t. y. išmokti kontroliuoti savo veiksmus, kitiems nepadeda nei vaistai, nei terapija. Patekę į įkalinimo įstaigą, o vėliau išėję į laisvę, jie vos po kelių mėnesių daro tuos pačius nusikaltimus“, – Kalba R.Pavarienė.  

Lenkijoje į registrą įtraukiami patys pavojingiausi nusikaltėliai  

Vertinant ES lygmeniu, viešas seksualinių nusikaltimų registras kol prieinamas tik Lenkijoje. Šalyje jis įteisintas 2018 metais.  

„Manau, jog šios šalies teisinė sistema, įstatymų leidėjai labai rimtai pasižiūrėjo į tai, kas yra seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus, suprato jų milžinišką, neretai nepataisomą žalą aukoms, pamatė, jog iki tol veikusi atgrasymo sistema silpnai veikia“, – komentuoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.  

Kaip vertinamas šio registro efektyvumas šalyje? „Jo kūrėjai aiškina, jog tai dar pakankamai šviežia priemonė, nedaro kažkokių ypatingų išvadų dėl jo rezultatų. Lenkijos Nacionalinė pedofilijos komisija paskelbė, kad 2021 m. nukentėjo 188 mergaitės ir 173 berniukai. 2022 m. aukomis buvo 161 mergaitė ir 114 berniukų“, – atsako K.Mišinienė.  

Jos įsitikinimu, toks registras turėtų atsirasti ir Lietuvoje. „Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus yra ypatingi nusikaltimai, jie ilgam sužaloja aukas ir jų artimus žmones, o prievartautojai, kurie neretai yra pedofilinį sutrikimą turintys asmenys, nesigaili savo veiksmų ir nesikeičia. Kita labai svarbi žinutė – aukų teisės, šiuo atveju, visuomenei yra svarbiau už šiuos nusikaltimus darančių asmenų, jei nusikaltėlis nusprendė užpulti ir prievartauti vaiką, jis turi žinoti, jog jis praranda anonimiškumą“, – teigia KOPŽI centro vadovė.  

Lenkijoje registrą sudaro trys duomenų bazės, tačiau pagrindinės yra dvi: ribotos prieigos registras ir viešasis registras. Pirmuoju gali naudotis tik konkrečios valstybės institucijos, saugos tarnybos bei darbdaviai. Jame yra visi nusikaltėlių, nuteistų už seksualinius nusikaltimus, asmens duomenys bei kita su bausmės atlikimu susijusi informacija.  

Patikrinti viešo registro duomenis gali bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo gyvenamosios šalies. Į viešąjį registrą įtraukiami tik patys pavojingiausi nusikaltėliai, t. y. asmenys, teisti už jaunesnio nei 15 metų asmens išžaginimą, nusikaltėliai, įvykdę seksualinio pobūdžio nusikaltimus su ypatingu žiaurumu, bei recidyvistai.  

Nusikaltėlio profilį sudaro nuotrauka, vardas, pavardė, gimimo data, lytis, gimimo vieta, pilietybė ir miestas, kuriame šiuo metu gyvena konkretus asmuo. Paspaudus ant profilio nuorodos, galima sužinoti daugiau informacijos apie atliktą bausmę.
 

Dėmesio!                       

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                       

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                       

Офис генпрокурора Украины расследует около 200 случаев сексуального насилия, совершенного российскими военнослужащими над жителями Украины. Пострадавшие – не только женщины. Среди жертв 39 мужчин, 13 несовершеннолетних, однако точное число неизвестно, так как не каждый может рассказать о пережитом насилии.  

Данные о военных преступлениях России в Украине собирает и Организация Объединенных Наций. По имеющейся у нее информации, возраст пострадавших варьируется от четырех до 82 лет. В Литве помощь жертвам сексуального насилия оказывает Центр по борьбе с торговлей людьми и их эксплуатацией. Главный офис этой организации находится в Каунасе.

Русская служба Радио ЛРТ поговорила с представителем Центра Алексеем Омельянчуком.

– Расскажите, пожалуйста, о работе Центра? 

– Центр борьбы с торговлей людьми и их эксплуатацией – это неправительственная организация, которая предоставляет социальную, психологическую, юридическую помощь жертвам торговли людьми, проституции и сексуального насилия, а также проводит профилактические образовательные мероприятия как на местном, так и национальном уровне. 

Центр был создан в 2017 году в рамках проекта благотворительной католической организации Caritas для оказания помощи жертвам торговли людьми и проституции. Главный офис нашей организации находится в Каунасе. Кроме того, у нас есть филиалы в Клайпеде, Шяуляй, Паневежисе, Таураге и Мариямполе. Однако помощь оказывается по всей Литве и даже за ее пределами, то есть она не ограничена городами, в которых находятся офисы центра. 

На сегодняшний день центр совместно с Министерством социальной защиты и труда Литвы реализуют проект комплексной помощи жертвам сексуального насилия из Украины. Этот проект финансируется Европейской экономической зоной и норвежскими грантами. 

– На какую помощь могут рассчитывать жертвы сексуального насилия из Украины? 

– Проект предполагает материальную помощь, юридическую и психологическую. 

– За время осуществления этого проекта сколько человек обратилось к вам за помощью? 

– На текущий момент мы помогли более чем 40 людям, которые к нам обратились. Мы прекрасно понимаем, что, к сожалению, это капля в море. Ведь Россия использовала сексуальное насилие в качестве оружия войны еще с 2014 года. По состоянию на июль 2023 года Генеральная прокуратура Украины зафиксировала 208 случаев сексуального насилия. Однако, по данным специального представителя генерального секретаря ООН, на каждый зафиксированный случай приходится до десяти или 20-ти не зарегистрированных. 

К тому же необходимо понимать, что сексуальное насилие, связанное с военным конфликтом, – это то преступление, о котором жертвы не хотят говорить. То есть люди могут поделиться о пережитом только в том случае, если они уверены, что их данные будут конфиденциальны. И если они готовы говорить об этом, им предлагается помощь психолога. 

Человеку обязательно нужно выйти из травмы, пока она не перешла в разряд хронических. Но, повторюсь, каждый должен быть уверен, что эта помощь будет конфиденциальной. Поэтому помощь, которую мы предлагаем в рамках этого проекта, конфиденциальна, и данные не передаются каким-либо третьим лицам, скажем, мы не взаимодействуем с какими-либо государственными органами, вся информация конфиденциальна. 

– Если мы говорим о жертвах сексуального насилия из Украины, то специалисты, оказывающие им помощь, должны говорить на украинском либо русском языках. 

– Да, наш психолог владеет русским языком. Она проводит консультации на русском языке, к сожалению, она не знает украинского. В Мариямполе наша сотрудница также владеет русским языком. А я владею и литовским, и русским, и украинским языками. То есть с человеком мы говорим на удобном для него языке. Если человек готов общаться с нами на русском, то мы общаемся с ним на русском языке, если на украинском, то на украинском. 

– С какими трудностями вы сталкиваетесь при осуществлении этого проекта? 

– Основная трудность – возможность достучаться до людей. Мы обращаемся к разным государственным и негосударственным организациям, чтобы они помогли распространить информацию о нашем проекте. Часто мы получаем ответ, что да, вы можете оставить свои информационные листки, мы вывесим их на стендах и т. д. Есть вероятность того, что информация о нашем проекте попросту может затеряться. 

К тому же тема насилия довольно чувствительна, вряд ли человек, если он до сих пор не обратился за помощью, может сказать об этом во всеуслышание. Я уже говорил, что люди должны быть уверены, что информация будет конфиденциальна и никто об этом не узнает. 

У нас работает горячая телефонная линия: +370 662 42920. Каждый может позвонить по этому номеру и совершенно спокойно поговорить. 

Основная трудность, с которой мы сталкиваемся, — это найти людей, которые подверглись насилию, а также обрести их доверие для того, чтобы люди были готовы с нами работать. 

– Существует практика, когда жертвы насилия, получившие помощь, помогают другим жертвам и сотрудничают с неправительственными организациями. Есть ли у вас такие примеры? 

– Пока у нас таких примеров нет, однако нам помогают горизонтальные связи. То есть если к нам обратился человек, получил от нас помощь, то в дальнейшем он может рассказать о нашей помощи другим людям. Если они знают, что прошли через одинаковый опыт, они могут доверять друг другу. 

Я знаю, что в Украине есть такие инициативы, где люди, прошедшие через подобное насилие, объединяются в группы и помогают друг другу. Но подобного опыта у нас еще нет. Однако, как я уже сказал, у нас есть опыт горизонтальных связей. 

– Если человек найдет в себе силы, чтобы обратиться к вам за помощью, как он может вас найти? 

– Можно напрямую обратиться к нам в Центр по борьбе с торговлей людьми и их эксплуатацией – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI), Каунас, пл. Ротушес, 23. Можно найти всю информацию на сайте. 

У нас есть страница в Facebook – Support for Victims of Sexual Violence. В каждом самоуправлении Литвы также есть информация о нашем проекте. Вполне вероятно, что информационные листки с нашими контактами можно найти и на стендах в самоуправлениях. 

Я подчеркиваю, что люди могут спокойно обращаться по номеру горячей линии. С ними поговорит социальный работник, и в зависимости от того, какая помощь необходима будет человеку, ту помощь мы и будем оказывать. 

Сексуальное насилие, связанное с военным конфликтом, это – военное преступление, это – элемент геноцида, о чем нельзя молчать. 

Dėmesio!                       

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                       

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.