Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo sudėtingą bylą dėl nusikaltimo, apie kurį aukos vis dar pasirenka tylėti – jauno vyro seksualinio prievartavimo.
Šią prievartautojo pasirinktą schemą, beje, ne kartą teko matyti – auka yra pilnametystės ką tik sulaukęs neįgalus jaunuolis, neturintis tuo metu kur, iš ko gyventi.
Šalia atsiradęs dosnus globėjas parūpina ir stogą virš galvos, ir darbelį, maisto.
Tiesa, šiuo atveju, “geradaris” išviliojo iš vaikino jo banko kortelę, aiškindamas, jog “padės jam taupyti pinigus”.
Netrukus prasidėjo atsakingo už visus namų tvarkymo darbus jaunuolio “auklėjimas” – baisus mušimas dėl bet kokios priežasties, buvo sulaužyti šonkauliai, liudininkai matė mirtinai “vyresnio draugo” bijantį vaikiną su batų padų įspaudais veide…
O po to sekė seksualinė prievarta. Visada prieš tai pavartojęs narkotikų, “draugas” su didžiuliu įtūžiu puldavo jauną vyrą, plėšdavo nuo jo drabužius, vilkdavo į vonią, kur klupdydavo ant grindų, rišdavo rankas prie radiatoriaus.
Vienai iš savo sugyventinių prievartautojas aiškino, jog “anksčiau ar vėliau tas žioplys sės į kalėjimą, tad jis dabar tiesiog ruošiantis jį būsimam gyvenimui, kad paskiau taip labai neskaudėtų…”
Ką gali pasakyti – tik ilgai trunkantis nebaudžiamumas, aplinkinių atlaidumas sukuria tokius minties ir veiksmų monstrus.
Ir vėl, ir vėl teisme matėme teisiamojo tėvus, padedančius pusamžiui savo sūneliui suktis nuo kaltinimų, liudijančius netiesą.
Kas vis tik yra tikroji grėsmė Lietuvos bendruomenei, šeimoms? Ar tai tik nebus … smurtas?