Author: admin

Jie daugybę metų tylėjo, iš pradžių net nesuprato, kodėl taip su jais elgiasi, kodėl „tai“ daro. Tylėjo, nes tikėjo tuo, ką jiems sakė – taip demonstruojama tikra meilė mažiems vaikams, toks žaidimas. O kai suprato, kad tai tikrai ne meilė ir to vaikams negalima daryti, bijojo pasipriešinti, tik siuntė nebylius pagalbos šauksmo signalus. O jis „tai“ darė vėl ir vėl…

„Jis daug kartų darė „tokius dalykus“, labai daug kartų“, – lyg susitarę kalbėjo mažamečiai.  

Sunku patikėti, bet šie du berniukai kalbėjo apie seksualinę prievartą, kurią vienas kentė daugiau kaip 6 metus, o kitas – 4 metus. Kai visa tai prasidėjo, vienam berniukui tebuvo vos 5 metukai, kitas buvo šiek tiek vyresnis – 8 metų. Jie tuo metu buvo dar per maži, kad tai suprastų.  

Mažamečius berniukus prievartavęs vyras buvo įsitikinęs, kad apie tai, ką daro su vaikais, niekas taip ir nesužinos, o jeigu šie anksčiau ar vėliau prasitars, niekas jais nepatikės. Juk jis – gerbiamas mokytojas, dirbęs katalikiškoje gimnazijoje. 

Bet vaikai surado drąsos – patys atėjo į policijos komisariatą ir pasakė, kaip su jais daugybę metų elgėsi švietimo sistemoje vertinamas mokytojas. Papasakojo ir apie tai, kaip vienas vaikas, nebegalėjęs daugiau kęsti, bandė pasitraukti iš gyvenimo.  

„Jis sugriovė mūsų gyvenimus“, – apie ilgametį Alytaus mokytoją kalbėjo nepilnamečiai. Šiandien jie norėtų tik vieno – daugiau niekada savo gyvenime nesutikti šio žmogaus.  

Mokytojo nenorėtų sutikti ir dar kiti du berniukai – kai policijoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl prieš mažamečius panaudoto seksualinio smurto, paaiškėjo, kad ilgą laiką seksualinę prievartą kentė ir dar du vaikai, augę vaikų globos namuose. Išskirtinį dėmesį jiems rodęs mokytojas naudojosi vaikų bejėgiškumu, šie irgi ne iš karto suvokė, jog tai, ką daro su jais gerasis dėdė, juos trumpam paėmęs iš globos įstaigos, yra nenormalu ir nusikalstama.  

Bet dėl to, ką darė su vaikų globos namuose gyvenančiais vaikais, mokytojas net nebuvo teisiamas – šie jaunuoliai jau yra sulaukę pilnametystės ir nenorėjo rašyti pareiškimų policijoje, o po įvykių buvo praėję pernelyg daug laiko. Tuo metu kolegų vertinamas pedagogas kratėsi jam mestų kaltinimų – esą nieko jiems nedaręs. Nenorėjo jis prisiimti atsakomybės ir dėl kitų dviejų berniukų seksualinio prievartavimo – pripažino, kad jų atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, tačiau tikrai neprievartavo. 

„Supratau, kad su vaikais elgiuosi labai blogai, tačiau su savimi jau nieko negalėjau padaryti, tiesiog tai tapo kaip narkotikas, be kurio negalėjau“, – sakė Alytuje dirbęs mokytojas.  

„Tai buvo daug kartų, gal koks šimtas“, – siaubingą realybę atskleidė vienas berniukų. Kai jis buvo atvežtas į globos namus „Užuovėja“, kur turėjo būti atliktas seksualinės prievartos vertinimas, čia dirbantys specialistai iš karto atkreipė dėmesį vaiko elgesį: nors viskas jau buvo pasibaigę, bet berniukas iki šiol negalėjo pamiršti, ką su juo darydavo mokytojas.  

„Jis buvo negeras daug kartų darė „tokius dalykus“, – vaikas net negalėjo garsiai ištarti ir papasakoti, ką konkrečiai turi omeny, tačiau jis sutiko į rankas paimti plasteliną – pažadėjo parodyti, kaip tai vyksta.  

Ir parodė. O paskui dar papasakojo, kad mokytojas su juo taip darė seniai ir daug kartų, sakė, kad jam skaudėdavo, jis jausdavosi blogai.  

Su berniuku bendravę specialistai neslėpė, kad kalbėtis tokios temomis niekada nėra lengva – ir šis vaikas, kaip ir kiti, pasakodamas apie jo gyvenimą sukrėtusius įvykius jautė ne tik gėdos, bet ir nerimo jausmą.  

Kitas vaikas, seksualinį smurtą kentęs nuo vaikystės, prisipažino, kad anksčiau nesuvokė, kodėl su juo taip elgiasi mokytojas, jis net nesuprato, jog tai yra netinkamas elgesys. Kai jam suėjo 11-12 metų, berniukas ėmė jo vengti.  

„Kalbantis apie patirtą seksualinę prievartą, stebimos intensyvios pykčio, pasišlykštėjimo, gėdos reakcijos“, – po pokalbio nurodė „Užuovejos“ specialistai.  

Už tai, kad seksualiai prievartavo, mokytojui teismas skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, be to, nusprendė, kad jis abiem nepilnamečiams privalės sumokėti po 8 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.  

„Patirta seksualinė prievarta nukentėjusiesiems sukėlė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir nesunkiai sutrikdė sveikatą, neabejotina, kad vaikystėje (paauglystėje) patirtos seksualinės prievartos padarinius nukentėjusieji gali jausti ir ateityje“, – pažymėjo teismas.  

Tuo metu, kai seksualiai prievartavo vaikus, mokytojas dirbo Alytaus katalikiškoje šv. Benedikto gimnazijoje. Čia jis dirbo ir tada, kai vyko ikiteisminis tyrimas, darbo vietos jis neprarado ir tada, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Tik vėliau, kai žiniasklaida paskelbė apie nuteistą mokytoją, ugdymo įstaigos vadovai nutarė su juo atsisveikinti.  

Po teismo nuosprendžio paaiškėjo šokiruojanti realybė – mokytojui buvo konstatuota pedofilijos liga, tačiau seksualiai prievartaudamas vaikus jis suprato savo veiksmų esmę, savo elgesį galėjo valdyti. Kaip nurodė viena eksperčių, tyrusi mokytoją, pedofilija – tai potraukis prie vaikų iki 13 metų amžiaus, trunkantis daugiau nei 6 mėnesius. 

„Kaltinamajam nustatytas seksualinio pasirinkimo sutrikimas – pedofilija, – pažymėjo ekspertai. – Tai neurozės ir charakterio sutrikimas, bet tai nėra psichikos sutrikimas, kai žmonės yra nepakaltinami. Šią ligą jis turi gydytis pats.“  

Būtent dėl to, kad buvo nuteistas dėl vaikų prievartavimo ir jam diagnozuota pedofilija, mokytojas skundė nuosprendį apeliacine tvarka, prašydamas jį išteisinti, nes esą vaikų neprievartavo, o tik tvirkino, o kalbėdamas apie pedofiliją, prašė skirti priverstinį medicinos gydymą.  

Bet teisėjai jo skundo nepatenkino – trijų teisėjų kolegija, papildomai apklaususi ekspertę, pabrėžė, kad nėra nustatyti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo taikymui būtini kriterijai, todėl nuteistajam švelninti paskirtą bausmę ar taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra teisinio pagrindo.  

„Nuteistasis inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu savio veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo, nuteistajam konstatuotas seksualinio pasirinkimo sutrikimas – pedofilija, neturi ryšio nepakaltinamumui“, – pabrėžė teisėjai, po kurių paskelbto verdikto dabar jau buvęs mokytojas buvo pasiųstas į kalėjimą.  

Pasak teisėjų, nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta, nes jis vaikus prievartavo gana ilgą laiką, dėl panaudotos prievartos buvo sutrikdyta jų sveikata.  

„Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienapusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties, – nurodė teisėjo Evaldo Pašilio pirmininkaujama teisėjų kolegija. – Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.“  

Pasak teismo, Lietuvos įstatymai asmens seksualinio sutrikimo netraktuoja kaip kaltininko baudžiamąąj atsakomybę šalinančia ir (ar) lengvinančia aplinkybe, šis psichikos sutrikimas neturi savarankiškos reikšmės bausmės skyrimui.  

Ši itin skaudi istorija yra gerai žinoma Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovei Kristinai Mišinienei – ji iki šiol negali patikėti, kad mokytojas ilgą laiką siautėjo nebaudžiamas, o švietimo įstaigos darbuotojai net tada, kai sužinojo apie jo slaptą gyvenimo pusę, nepadarė nieko, jog apsaugotų kitus vaikus nuo galimos grėsmės.  

„Kad ir kaip sunku, apie tokius įvykius turime kalbėti, – sakė K. Mišinienė. – Kodėl? Nes tik supratę, kodėl toks baisus smurtas prieš bejėgius vaikus galėjo taip ilgai tęstis, kodėl šis Alytaus miesto monstras turėjo saugų dvigubą gyvenimą, mes galėsime apsaugoti daugiau būsimų aukų.“ 

Ji atkreipė dėmesį į vieną svarbų aspektą ilgamečio vaikų išnaudojimo bylose: „Pedofilui aktyviai veikti ir taip ilgai likti nesučiuptam faktiškai yra neįmanoma, jei jis neturi palaikymo. Tas palaikymas gali būti labai įvairus – nuo vaiko atvedimo ir atidavimo tiesiai nusikaltėliui į rankas iki draugiškos tylos dėl paaiškėjusių veiksmų. Man regis, šiuo aptariamu atveju mes kaip tik kalbame apie neabejotiną palaikymą, kurį nuteistas fizikos mokytojas gavo savo vienoje iš paskutinių darboviečių – šv. Benedikto gimnazijoje. Ką visai šaliai paskelbė direktorė, teismui (!) nutarus, jog jos pavaldinys turėjo pedofilinį sutrikimą ir ilgus metus žiauriai prievartavo mažamečius? Ogi: „Bet jis buvo puikus mokytojas, taip mylimas savo mokinių…“ Net ir nuteistas pirmos instancijos teismo, šis žmogus dar ilgus mėnesius buvo įtrauktas į darbuotojų sąrašus.“  

Kodėl taip atsitiko, K. Mišinienė neranda atsakymo.  

„Sunku pasakyti, kodėl buvusi gimnazijos direktorė taip palankiai vertino savo darbuotoją, – sakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. – Sakau buvusi direktorė, nes kaip tik šiomis dienomis ponia palypėjo karjeros laiptais aukštyn, tapo savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vadove. Glumina ir tai, kad gimnazijos steigėjai – savivaldybė ir Vilkaviškio vyskupijos kurija – taip pat nesijaučia atsakingi dėl tokios situacijos. Bet labiausiai mane stebina gimnazijos moksleivių tėvai – alio, ar jums viskas čia tinka? Jūsų vaikus mokė žmogus, kuris sadistiškai, metodiškai kankino mažus vaikus, dėl to visai nesigailėjo ir teisiamas nesuprato savo kaltės? Iš kur toks pakantumas vaikų prievartautojui Alytaus mieste?“ 

Dėmesio!                    

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                    

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                    

Mažeikiuose – šokiruojanti istorija. Jaunas vyras, prižiūrėjęs judėjimo negalią turinčią moterį, išnaudojo ją seksualiai. Apie tai praneša „LNK Žinios“. 

„Ši istorija peržengia visas ribas“, – taip situaciją apibūdino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė.  

Tai, kas įvyko Mažeikiuose, anot jos, ir sukrečia, ir šokiruoja.  

„Globėjas, oficialiai būti globėju paskirtas asmuo, seksualiai prievartavo ir žagino savo globotinę, kuri yra neįgali, praktiškai žmogus gyvena ant patalo, su metaliniais implantais kūne“, – nurodė K. Mišinienė.  

Teisėsaugos duomenimis, nusikaltimas užfiksuotas šių metų liepą. Anot K. Mišinienės, istorijoje siaubinga ir tai, jog tai – ne vienetinis atvejis.  

„Grįžta girtas naktį ir smaugia moterį, ją prievartauja. Jis jau prieš pusantrų metų smaugė moterį ir ją prievartavo, įvyksta susitaikymas. Visoms tarnyboms, visiems aplinkiniams tas tinka“, – komentavo KOPŽI vadovė. 

Neįgaliųjų draugija, pasak jos pirmininko Igno Mačiuko, kartais sulaukia skundų, kai globėjai bando pasinaudoti finansiškai. Tačiau apie tokią istoriją jis tikino negirdėjęs.  

„Man kažkaip asocijuojasi su pedofilija, kai žmonės arba vaikai negali pasipriešinti“, – komentavo I. Mačiukas.  

Ilgainiui paaiškėjo ir daugiau detalių, kas slėpėsi po globėjo statusu, ir kokiais ryšiais žmogus yra susijęs su moterimi.  

Teismo salėje susitikdavo su prievartautoju  

„Tai yra vyrukas, kuris, kaip dabar suprantame, tikriausiai suvaidinęs kokius meilės santykius. Žmogaus, kuris yra neįgalus ir kuris negali savimi pasirūpinti, širdį labai lengva užimti. Tikriausiai, įkalba ją kažkuo, pasirodo žavus, patrauklus, įsikrausto gyventi pas moterį, gauna globos pinigus ir kartu šitaip, šitokius veiksmus atlieka“, – dėstė K. Mišinienė. 

Moteriai ir ją išnaudojusiam globotojui – per 20 metų.  

I. Mačiukas tikino nesuprantantis, kokia turi būti globėjo psichinė būklė, kad jis imtųsi šitaip naudotis žmogumi, ligoniu, kuris neturi galimybių pasipriešinti.

„Gyvulys, ką aš galiu pasakyti. Tokie turi būti stipriai baudžiami“, – vertino pašnekovas.  

Šį kartą susitaikymas neįvyko, įsitraukė ir teisėsauga – policija, prokurorai. Verdiktą lapkričio 15 dieną spėjo paskelbti ir pirmos instancijos teismas Mažeikiuose. Nukentėjusioji taip pat dalyvavo posėdžiuose.  

„Tai yra labai šauni mergina, labai drąsi. Įsivaizduokite, ji dalyvavo teismo procesuose, ji vykdavo į teismo salę, ją atgabendavo. Ji toje pačioje teismo salėje susitikdavo su teisiamu prievartautoju, kuris ją pamatęs, prišokęs aiškindavo apie savo meilę ir taip toliau. Ji atlaikė visus teismo procesus nedidelėje, ankštoje teismo salėje. Ir ji laikosi, ji žiūri į priekį“, – pasakojo K. Mišinienė.  

Šiaulių apygardos prokuratūra „LNK Žinioms“ nurodė, jog apie seksualinį moters prievartavimą ir žaginimą policijai ir medikams pranešė nukentėjusiosios artimieji. Dėl seksualinio prievartavimo ir išžaginimo kaltu pripažintas asmuo, pasak prokuratūros, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Nuteistajam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių.  

Bausmė sumažinta, nes kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas, o dabar kaltės neneigė.  

Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.  

Kritika institucijoms už neveiklumą  

Vis dėlto, anot K. Mišinienės, šioje istorijoje skandalinga ir tai, kaip veikė institucijos, koks socialinių darbuotojų vaidmuo.  

„Mes dabar išgirdome apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau mes nieko negirdime iš tų tarnybų, kurios atsakingos už globą, kad, galbūt, vertėtų susigrąžinti globos pinigus iš šito žmogaus“, – pažymėjo ji.  

I. Mačiukas teigė nežinantis, kas galėtų prižiūrėti ar kontroliuoti globotojus.

„Visą laiką tik nuo tų neįgaliųjų dažniausiai tai ir priklauso“, – sakė jis.

K. Mišinienė aiškino, kad neįgalūs asmenys turi ne tik globėjus, juos kasdien lanko ir socialiniai darbuotojai. Taigi, ji darė išvadą, kad socialinis darbuotojas turėjo žinoti apie seksualinį moters išnaudojimą.

„Ta pati tarnyba, kuri paskiria globą, ji turėtų nuolat revizuoti savo sprendimus, paklausti, saugioj aplinkoj paklausti asmens, kuris globojamas, jo nuomonės. Išgirsti tą nuomonę, padaryti įvertinimus“, – tęsė K. Mišinienė.  

Savivaldybė komentuoti atsisakė  

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė aiškino, jog globėjo veiklą, ar jis tinkamai rūpinasi jam teismo paskirtu globotiniu, turi atlikti savivaldybės institucijos, administracija savo nustatyta tvarka.  

Mažeikių savivaldybė bendrauti su „LNK Žiniomis“ šiuo klausimu kategoriškai atsisakė ir negalėjo atsakyti net, kokia pagalba neįgaliajai buvo teikiama. Savivaldybė nekomentavimą aiškino duomenų apsauga ir pirmos instancijos teismo kaltu pripažinto asmens nekaltumo prezumpcija.  

„Aš manau, kad čia yra visiškai tamsi zona mūsų valstybėje. Ir, manau, kad valdininkų stalčiuose gali būti labai daug nusėdusių panašių istorijų“, – vertino K. Mišinienė. 

Dėmesio!                   

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                   

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                   

Pelną šimtais tūkstančių eurų skaičiuojantis prostitucijos verslas Lietuvoje yra nelegalus, tačiau iš gausios pasiūlos susidaro įspūdis, kad teisėsauga beviltiškai pralaimi šią kovą.  

Gausa ir statistika  

Baudžiamajame kodekse yra keli straipsniai, kvalifikuojantys šią nusikalstamą veiką, – pelnymasis iš kito žmogaus prostitucijos ir prekyba žmonėmis. Riba tarp šių veikų labai slidi, o bausmės gerokai skiriasi. Už prostituciją gali išsisukti su bauda, prekyba žmonėmis tokios išlygos nenumato: griežčiausia numatyta bausmė – iki dvylikos metų nelaisvės.  

Pastaruoju metu teismų skelbiami nuosprendžiai sulaukia didelio visuomenės dėmesio – nuo šokiruojančiai švelnių iki kardinaliai sugriežtintų pirmos instancijos teismų sprendimų pakeitimų. Nuosprendžiai prostitucijos bylose neblogai įsikomponuotų šalia šokiruojančiai švelnių bausmių.  

Pradėkime nuo to, ar visuomenė pastebi, kad su prostitucija kokiais nors būdais būtų kovojama. Viename populiariausių skelbimų portalų apstu kvietimų praleisti laiką su karšta pupyte, palepinti save, kad gyvenimas būtų gražesnis, transseksualų kvietimų ar valdovės pasiūlymų.  

Informacijos apie paslaugos siūlytoją nedaug – ūgis, svoris, plaukų spalva, Zodiako ženklas. Paslaugos kainą nurodo ne visos, bet kai kurios labai konkrečios – pusvalandis atsieis 50 eurų, valanda – 100 eurų. Skelbimai lietuvių, rusų, anglų kalbomis arba akivaizdus mėginimas naudotis gūglo vertėju.  

Skelbimų gausa perša mintį, kad vargu, ar Lietuvoje verstis prostitucija tikrai neteisėta, nes puikuojasi kelios dešimtys viešų skelbimų. Tokia gausa neturėtų stebinti, nes vertimasis prostitucija yra administracinis nusižengimas, kaip ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Kartkartėmis politikai prisimena, kad dabartinis teisinis reguliavimas neefektyvus, nes prostitucijos mastai nemažėja, o sekso pirkėjai lieka šešėlyje ir nebaudžiami.  

Kauno vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, per šių metų dešimt mėnesių surašyta dvylika protokolų dėl vertimosi prostitucija, keturi protokolai – už pakartotinį pažeidimą. Asmenys, kurie naudojosi prostitucijos paslaugomis minėtu laikotarpiu, nebuvo nustatyti.  

Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos ir prekybos žmonėmis jau papuola į kitą Baudžiamojo kodekso skiltį. Tačiau ir čia teisėsaugos derlius gana kuklus.  

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos oficialia statistika, šių metų sausį–spalį užregistruotos keturios nusikalstamos veikos dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos. Į teismą perduotos bylos dėl penkių nusikalstamų veikų. Tiesa, pastarosios nusikalstamos veikos galėjo būti užregistruotos ankstesniais metais.  

Šių metų sausį–spalį užregistruotos šešios nusikalstamos veikos dėl prekybos žmonėmis, dar trys – dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms. Į teismą šiemet perduota viena byla.  

Susigundė uždarbiu  

Nuo šio kuklaus teisėsaugos derliaus keliaukime į Kauno apygardos teismą. Šį pavasarį paskelbtas nuosprendis byloje už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, tačiau dar neįsiteisėjęs, nes apskųstas aukštesnės instancijos teismui.  

2017 m. teisėsauga pasiskelbė demaskavusi prostitucijos tinklą, tarp įtariamųjų – ir aukštųjų mokyklų darbuotojai. Kriminalistai išardė apie metus visoje šalyje veikusį pogrindinį prostitucijos tinklą, kurį organizavo lietuvė. Įtarimai buvo pareikšti aštuoniems asmenims, kurių amžius – nuo 22 iki 56 metų.  

Tąsyk buvo sulaikytos prostitucijai užverbuotos dvylika moterų, kurių amžius – nuo 20 iki 30 metų. Moterys buvo atvykusios iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kolumbijos.  

Teismą pasiekusioje byloje visą kaltę už inkriminuojamą nusikalstamą veiką mėgino prisiimti Eglė Grigonienė. Bylos duomenimis, pagrindiniais organizatoriais įvardijami E. Grigonienė ir Vytautas Vosylius. Jie kaltinti subūrę organizuotą grupę, taip pat koordinavę grupės narių veiklą, pelnęsi iš prostitucijos, ją organizavę ir jai vadovavę.  

Teisiamųjų suole kompaniją E. Grigonienei palaikė jos sesuo ir mama, nors E. Grigonienė tikino, kad su byloje minimais įvykiais jos esą nesusijusios.  

Iš dvylikos prostitucijai užverbuotų moterų vos viena – Kolumbijos pilietė – buvo pripažinta nukentėjusiąja. Neapsikentusi darbo pobūdžio ir sutenerių spaudimo, kolumbietė iššoko pro nuomojamo buto langą ir bėgo link prie bažnyčios matomų žmonių, kur sulaukė pagalbos.  

Vėliau pareigūnams ji pasakojo, kaip atsidūrė Lietuvoje: interneto programėlėje susipažinusi su, kaip vėliau paaiškėjo, prostitucijos tinklo organizatore E. Grigoniene, nukentėjusioji susigundė siūlomu darbu už 350 eurų atlygį per dieną.

“Nuo 8 iki 22 val. egzotikos ištroškę vyrai keitėsi nenutrūkstama eile, laiko pavalgyti ir pailsėti nebuvo. Šitaip septynias dienas iš eilės po 15–20 klientų.” 

Kaip aiškino nukentėjusioji, skelbime buvo parašyta, kad ieškomos damos-kompanionės, nebuvo parašyta apie tai, kad reikės dirbti prostitute. Lėktuvo bilietu pasirūpino E. Grigonienė, oro uoste pasitiko mergina, sėdo į automobilį ir kartu su dar viena mergina buvo nuvežta į butą. Kolumbietė buvo aprūpinta darbo priemonėmis – prezervatyvais ir lubrikantais.

Nuo tos dienos į butą pradėjo eiti vyrai. Jai buvo siunčiamos žinutės, kad jei vyras išbūdavo valandą – 100 eurų, jei pusę valandos – 50 eurų, o ji turėjo pranešti, kada vyras ateidavo, kada išeidavo. Vyrai eidavo vienas po kito, ji negalėjo pailsėti, sakė, kad jai skauda, nebegali kentėti ir toliau dirbti.  

Kolumbietės aimanos padėjo tiek, kad jai buvo atneštas kremas gydytis, liepta purkštis putomis ir netinginiauti, o laiko poilsiui nebuvo numatyta. Kolumbietė aiškino, kad jai niekas nesakė, kad teks aptarnauti 20 vyrų per dieną. Nuo 8 iki 22 val. egzotikos ištroškę vyrai keitėsi nenutrūkstama eile, laiko pavalgyti ir pailsėti nebuvo. Šitaip septynias dienas iš eilės po 15–20 klientų.

Švelnios bausmės  

Kolumbietės parodymai byloje patvirtino negailestingus prostitucijos verslo užkulisius. Apsilankęs ispaniškai kalbantis klientas užvedė merginą ant kelio paaiškindamas, kad prostitucija Lietuvoje yra nelegali.  

Tačiau ne taip paprasta, nežinant šalies, policijos komisariato adreso, neturint paso, net ir jį turint, ištrūkti iš stiprių sutenerių gniaužtų. Tačiau kolumbietė ryžosi šuoliui pro langą. Ji bijojo, nes neįvykdė reikalavimo į savo vietą atvilioti kitą kolumbietę, kad pati būtų paleista.  

Prostitucijos tinklo organizatoriai, suteneriai neturi jokių skrupulų pinigus jiems uždirbančioms moterims. Šaltas nuotolinis bendravimas, kasdienis atsiskaitymas, atiduodant šeimininkams pusę uždirbtų pinigų ir kasdienė bejėgiška būklė, lydima baimės.  

Šios istorijos epilogas kelia dviprasmiškų minčių. Nusikaltimas buvo įrodytas ir paskelbtos bausmės. Anksčiau minėti pagrindiniai organizatoriai nuteisti beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme. Kitiems skirtos nuo metų ir dviejų mėnesių iki pusantrų metų laisvės atėmimo bausmės. Tiesa, visiems bausmių vykdymas atidėtas.  

Ar tokios bausmės sustabdys nuo solidžius pinigus nešančio prostitucijos verslo? Be to, visi teisiamieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios 2017 m. iki šiol gyvena laisvą ir, tikėtina, visavertį gyvenimą. Priešingai nei prostitucijai užverbuotos merginos, kurios negalėjo kada nori išeiti iš paslaugoms išnuomoto buto arba laisvai pasirinkti, ką su kuo veikti.  

Svaiginasi, kad užsimirštų  

Pareigūnams suardžius prostitucijos tinklus, iš butų paimtas moteris globon priima Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI). Centro vadovė Kristina Mišinienė mato visai kitą šių moterų veidą, kaip verkdamos, nubėgusiu ant skruostų akių tušu, jos skambina savo vaikams, prašo dar pakentėti, kol mamytė uždirbs pinigų, nupirks kompiuterį ir grįš.  

„Turi turėti daug laiko pokalbiams su jomis. Vienaip jos kalba tik paimtos iš tos aplinkos, kitaip – po mėnesio ir dar kitaip po pusės metų. Tačiau nesutikau nė vienos, kuri sakytų, kaip man ten buvo faina, kaip man patiko. Dažniausiai girdime – man reikia, aš privalau, turiu skolų. Jūs man duosite pinigų? Apmokėsite mano skolas? Tai ir neaiškinkite“, – apie nematomą prostitucijai pasiryžusių moterų veidą pasakojo K. Mišinienė.  

Joms visoms atrodo, kad truputį pakentės, greitai užsidirbs ir grįš į normalų gyvenimą. Tačiau, įsitraukus į veiklą, išeiti sudėtinga. Įtraukiama tarsi į liūną, atsiranda priklausomybių, atsiranda savęs smerkimas, tų moterų rankos dažniausiai supjaustytos nuo riešų iki alkūnių, jos svaiginasi septynias dienas per savaitę, kad užsimirštų, o suteneriai tai skatina, dar atveža ir miltelių, nes jos turi būti užsivedusios, kad galėtų išpildyti klientų troškimus.  

K. Mišinienė įsitikinusi, kad prostitucija besiverčiančių moterų baudimas yra beprasmis. Dažnu atveju, jos yra sugniuždytos – neišsprendžiamos finansinės problemos, smurtas artimoje aplinkoje, apgaulė, mylimo žmogaus išdavystė, negalėjimas dėl įvairiausių priežasčių perprasti viliojančio pasiūlymo, priverstinė migracija, suirutė aplink ir kitos priežastys įstumia jas į šį negailestingą, atšiaurų pasaulį.

„Prabundu ryte ir pirma mano mintis – apsvaigti, nes kitaip neišgyvensiu, kai esu neapsvaigusi. Žinau, ką dariau vakar, užvakar, žinau, kad mano vaikas laukia, žinau, kad kažkam meluoju, žinau, kad praėjusią naktį klientas ant manęs tuštinosi ir šlapinosi man į burną, – už tai primetė papildomai 10 eurų“, – merginų pasakojimų nuotrupomis dalijasi centro vadovė.

“Vokietijos mokslininkai įvertino, kad prostitucijoje išnaudojamos moters vidutinė gyvenimo trukmė yra 33 metai.” 

Tai yra smurtas  

Prieš keletą metų į prostitucijos problemą atsisukę politikai dalijosi įvairiose šalyse, įskaitant tas, kuriose prostitucija legalizuota, atliktų tyrimų rezultatais: taip išnaudojamų moterų ir mergaičių psichikos ir sveikatos būklė labai prasta – trys iš penkių serga potrauminio streso sindromu, keturios iš penkių yra priklausomos nuo raminamųjų, skausmo malšinamųjų ar psichotropinių vaistų. Savižudybės rizika dvylika kartų didesnė, nužudymo rizika septyniolika kartų didesnė, o Vokietijos mokslininkai įvertino, kad prostitucijoje išnaudojamos moters vidutinė gyvenimo trukmė yra 33 metai. 

„Jos tik neapykantą jaučia klientams. Nėra jokių gerų klientų. Tokios moterys neįsimyli sekso pirkėjų, čia tik pirkėjų įsivaizdavimas, kad jai gera su juo buvo. Niekai. Koks ten gera, kai po jo dar penki ar dešimt ateina“, – pastebi K. Mišinienė.  

Jos gali ištisai pasakoti apie klientų nevalyvumą, kaip joms šlykštu jų kvapai, kaip iš proto varo spermos kvapas, o jų kambariai pradvisę finaliniu kliento „pasitenkinimo garantu“. Tačiau ji puikiai žino ir tai, kad gyvena iš jo piniginės, tad jei užmerks akis ir reikiamai padūsaus, jis pridės 20 eurų. Jos turi save svaiginti, kitaip jos neišgyventų. Kol būna tuose butuose, jos pasitempusios uždirba pinigus, bet išėjusios visos mirksta alkoholyje.  

„Daug moterų esame ištraukę iš prostitucijos ir pastatę ant kojų. Kartais tokios, iš pirmo žvilgsnio, beviltiškos situacijos, kai ji jau kokius penkerius metus tame versle, ir, žiūrėk, suveikė, pakilo ir susitvarkė. Turi daryti viską iki maksimumo, o kaip bus, taip bus“, – KOPŽI centro misija tiki K. Mišinienė.  

Centro vadovė supranta, kad labai sunku sujaudinti visuomenę, kalbant apie šią moters orumą žeminančią problemą. Įsitikinimas, kad jos visa tai daro, nes joms patinka, jos pačios pasirinko, apriboja bet kokias pastangas paskatinti pažvelgti giliau į trapios moters sutryptą pasaulį.  

„Šitos moterys neišsikapsto, jos neturi galimybių, pasaulis jų visiškai negaili ir nejaučia jokios užuojautos. Prostitucija yra smurtas prieš moterį. Tačiau teisėsauga itin retai prostitucijai pritaiko prekybos žmonėmis Baudžiamojo kodekso straipsnį. Geriausiu atveju – pelnymąsi iš kito žmogaus prostitucijos“, – pastebi K. Mišinienė.  

Nesuinteresuoti liudyti  

Mažą ikiteisminių tyrimų, teismui perduotų bylų skaičių teisėsauga aiškina nusikaltimo latentiškumu. Pasak Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės, tokie tyrimai sudėtingi, asmenys nelinkę duoti parodymų, vadinasi, juos reikia rinkti kitais būdais. Tie kiti būdai – sudėtingesni, trunka ilgiau, o jei dar įsijungia tarptautinis elementas, bylos tyrimas ne tik kad sudėtingas, bet ir labai ilgas.  

„Tiek asmuo, kuris verčiasi prostitucija, tiek asmuo, kuris naudojasi šiomis paslaugomis, tiek asmuo, kuris pelnosi iš prostitucijos, nesuinteresuoti duoti parodymus. Iš esmės šios nusikalstamos veikos išaiškinamos tik policijos pareigūnų dėka, kadangi patys žmonės dėl šių nusikalstamų veikų paprastai nesikreipia. Išimtiniais atvejais kreipiasi pašaliniai asmenys, pavyzdžiui, kaimynai, kurių namų pašonėje nuomojamame bute teikiamos prostitucijos paslaugos“, – nusikaltimų tyrimo specifika dalijasi G. Večerinskienė.  

Brėžiant ribą tarp prostitucijos ir prekybos žmonėmis, prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad pelnymasis iš prostitucijos, jos organizavimas Baudžiamajame kodekse priskiriami nusikaltimams dorovei, o prekyba žmonėmis – asmens laisvei. Visiškai skirtingas šių nusikalstamų veikų objektas. Pagrindinis atskyrimo kriterijus – poveikis asmens laisvei.  

„Kalbame ne tik apie fizinę, bet ir valios laisvę, valios pasirinkti elgesio variantą apribojimą“, – pastebi prokurorė.  

Prostitucija Lietuvoje daugiausia verčiasi atvykusios iš trečiųjų šalių. Kolumbijos, Venesuelos moterys šioje rinkoje kol kas sudaro mažumą, Ukrainos merginos jau užima žymiai didesnę nusikalstamos rinkos dalį.  

„Negalėčiau sakyti, kad karas buvo esminė priežastis, dėl kurios merginos iš Ukrainos ėmė plūsti į Lietuvą. Prostitucijos paslaugas teikiančių ukrainiečių Lietuvoje buvo ir anksčiau. Yra ir pokyčių. Tarkime, prieš dešimt metų mūsų merginos dažniau išvykdavo į užsienį teikti prostitucijos paslaugų, dabar mes lyg jau tapome tikslo šalimi, į kurią dirbti važiuoja iš užsienio. Ukrainiečių, teikiančių šias paslaugas, skaičius yra didžiausias iš visų teikiančių prostitucijos paslaugas“, – teigė G. Večerinskienė.  

Kodėl staiga tapome tikslo šalimi? Anot prokurorės, lemia daug faktorių, bet vienas jų – gyvenimo gerbūvis, ekonominis šalies išsivystymas. Be to, ukrainietėms ne taip jau sudėtinga patekti į Lietuvą.  

Simbolinė atsakomybė  

Bet koks verslas, juolab nusikalstamas, nevyktų, jei nebūtų paklausos. Jau minėjome, kad šiemet nebuvo nustatyta asmenų, pasinaudojusių prostitucijos paslaugomis. Jas teikiančių ar jas organizuojančių – mažai. Baudas ar bausmes už šias nusikalstamas veikas galima vadinti simbolinėmis, palyginti su pelnu.  

Administracinis nusižengimas – vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų. Pakartotinai padarytas šis nusižengimas vertinamas griežčiau – nuo 140 iki 300 eurų.  

„Mano asmenine subjektyvia nuomone, baudos yra gana nedidelės, palyginti kokios pajamos gaunamos iš prostitucijos, tačiau situacija nelygi situacijai, kalbu tik apie tas, kurias matai ikiteisminiuose tyrimuose. Matome, kad kai kuriuose ikiteisminiuose tyrimuose gavusios baudas merginos be problemų jas sumoka. Kartais už jas sumoka veiklos organizatoriai ir išėjusios jos vėl verčiasi prostitucija iki kito karto, kol pareigūnai jas vėl nubaus“, – G. Večerinskienė pabrėžia, kad prokuratūros funkcija bausti asmenis, kurie pelnosi iš šitos veiklos, kurie šitą veiklą organizuoja. 

Merginos, kurios pačios verčiasi prostitucija, nėra prokuratūros tikslas. Prokuratūros tikslas persekioti tuos asmenis, kurie iš šitos veiklos, klientų ieškojimo gauna didžiausią finansinį atlygį.  

„Pelnymasis iš kito žmogaus prostitucijos, nesvarbu, kiek sunkus būtų darbo įdėjimo, įrodymų rinkimo prasme, yra apysunkis nusikaltimas. Jei baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys teisiami pirmą kartą, neįmanoma, kad jie būtų nuteisti laisvės atėmimo bausme“, – aiškina prokurorė G. Večerinskienė, nes Baudžiamasis kodeksas sako, kad pirmą kartą už apysunkius nusikaltimus teisiamiems asmenims reali laisvės atėmimo bausmė netaikoma, paprastai skiriama bausmė su atidėjimu. Griežčiausia taikoma bausmė už pakartotinai vykdytą nusikaltimą gali siekti šešerius metus nelaisvės.  

Prekyba žmonėmis Baudžiamajame kodekse priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Anot prokurorės, įrodyti šį nusikaltimą yra dar sunkiau, o maksimali bausmė siekia dvylika metų nelaisvės. Lietuvoje tik viena byla dėl prekybos žmonėmis šiais metais perduota į teismą. 

Dėmesio!                  

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                  

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                  

Ape­lia­ci­nis teis­mas ne­su­švel­ni­no baus­mės pe­do­fi­lu pri­pa­žin­tam che­mi­jos mo­ky­to­jui Vy­tau­tui Pės­ti­nin­kui, dir­bu­siam Aly­taus šv. Be­ne­dik­to gim­na­zi­jo­je. 

Už ma­ža­me­čių tvir­ki­ni­mą ir sek­su­a­li­nį prie­var­ta­vi­mą aly­tiš­kis ka­lės 8 me­tus. Tai itin re­tas at­ve­jis, kad už ma­ža­me­čių tvir­ki­ni­mą ir sek­su­a­li­nį iš­nau­do­ji­mą tei­sia­mas as­muo bū­tų pri­pa­žin­tas pe­do­fi­lu. 

Pe­do­fi­li­ją pe­da­go­gui kon­sta­ta­vo Vals­ty­bi­nės teis­mo psi­chiat­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai. Šios diag­no­zės vy­ras ne­pa­nei­gė. Ne­nei­gė ir jam in­kri­mi­nuo­to nu­si­kal­ti­mo da­lies – pri­pa­ži­no tvir­ki­nęs ma­ža­me­čius. Vy­ras prieš­ta­ra­vo, kad vai­kus jis sek­su­a­liai prie­var­ta­vo. 

Skun­de Ape­lia­ci­niam teis­mui V.Pės­ti­nin­kas aiš­ki­no, kad pe­do­fi­lai tu­ri bū­ti lai­ko­mi ne ka­lė­ji­me ir pra­šė jam skir­ti „pri­ver­čia­mą­sias me­di­ci­nos prie­mo­nes“. 

To­kį pe­do­fi­lo skun­dą teis­mas at­me­tė. 

Ape­lia­ci­nis teis­mas pa­li­ko ga­lio­ti anks­tes­nį Kau­no apy­gar­dos teis­mo pri­im­tą nuosp­ren­dį, ku­riuo V.Pės­ti­nin­kui bu­vo skir­ta aš­tuo­ne­rių me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­mė. 

Aly­tiš­kis pe­do­fi­las dau­giau nei pen­ke­rius me­tus tvir­ki­no, prie­var­ta­vo ma­ža­me­čius, šiems esant pen­ke­rių, sep­ty­ne­rių. Tai, kad pe­da­go­gas nau­do­jo­si jų be­jė­giš­ka būk­le, pa­tvir­ti­no ir ke­le­tas da­bar jau su­au­gu­sių vy­rų, ku­rie anks­čiau apie šią „pa­slap­tį“ kal­bė­ti ne­drį­so. 

By­los duo­me­ni­mis, ma­žiau­siai kar­tą per sa­vai­tę ma­ža­me­čiai pa­tir­da­vo ana­li­nes, ora­li­nes ir ki­to­kias sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo for­mas. 

Teis­mas pa­brė­žė, kad V.Pės­ti­nin­ko el­ge­sys sa­vo in­ten­sy­vu­mu vy­ko sis­te­min­gai ke­le­rių me­tų lai­ko­tar­piu, to­dėl po­bū­dis per­žen­gė tvir­ki­ni­mo veiks­mų ap­im­tį ir ati­tin­ka sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo su­dė­tį. \Be­je, po Kau­no apy­gar­dos teis­mo nuosp­ren­džio 2022 m. va­sa­rą V.Pės­ti­nin­kas dar me­tus dir­bo mi­nė­to­je gim­na­zi­jo­je. 

Dar anks­čiau pe­da­go­gas bu­vo kal­ti­na­mas at­vi­ru smur­tu prieš mo­ki­nius, dėl to ne­ga­lė­jo tęs­ti dar­bo Pa­ne­mu­nės mo­kyk­lo­je ir kt. 

„A.N.“ in­for­ma­ci­ja 

Dėmesio!                 

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                 

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                 

Apeliacinis teismas nesušvelnino bausmės pedofilu pripažintam Alytaus katalikiškoje šv. Benedikto gimnazijoje dirbusiam chemijos mokytojui Vytautui Pėstininkui – už mažamečių tvirkinimą ir seksualinį prievartavimą jis kalės aštuonerius metus.  

Siunčiamas už grotų  

Itin retas atvejis, kad už mažamečių tvirkinimą ir seksualinį išnaudojimą teisiamas asmuo būtų pripažintas pedofilu. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistai V. Pėstininkui konstatavo pedofiliją.  

Buvęs chemijos mokytojas neneigė ekspertų pateiktos diagnozės. Neneigė ir dalies jam inkriminuoto nusikaltimo. Pripažino tvirkinęs mažamečius, tik nenorėjo sutikti, kad juos seksualiai prievartavo.  

Remdamasis ekspertų pateikta pedofilijos diagnoze, skunde Apeliaciniam teismui V. Pėstininkas aiškino, esą kur kur, bet tik ne kalėjime turi būti laikomi pedofilai. Remdamasis moksline literatūra, chemijos mokytojas tikino, kad tarptautinėje teisėje pedofilija priskiriama psichikos ligoms, o psichikos liga sergantį žmogų bausti laisvės atėmimu neteisinga ir neteisėta, todėl teismas jam galėtų skirti priverčiamąsias medicinos priemones.  

Tačiau V. Pėstininko skundas buvo atmestas. Apeliacinis teismas paliko galioti dar pernai rugpjūtį Kauno apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo V. Pėstininkui buvo skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Skųsti Apeliacinio teismo sprendimą jis galės jau tik iš belangės.  

„Kauno diena“ rašė, kad ši byla šokiravo visuomenę. Chemijos mokytojas laisvu nuo darbo metu šešerius metus tvirkino ir prievartavo mažamečius. Smagintis pedagogas pradėjo, kai jiems galėjo būti penkeri ir septyneri metai. Tai, kad V. Pėstininkas ir anksčiau nevengė pasinaudoti mažamečių bejėgiška būkle, patvirtino ir keletas dabar jau suaugusių, vyrų, kurie vaikystėje patyrė V. Pėstininko meilę, tik anuomet nedrįso apie mokytojo paslaptį prabilti. 

Ne mažiau šokiravo ir tai, kad jau po Kauno apygardos teismo nuosprendžio dar metus V. Pėstininkas sėkmingai dirbo mokykloje. Kai jis apskundė Kauno teismo sprendimą, nuosprendis oficialiai nebuvo įsiteisėjęs, todėl mokyklos administracija, nors ir žinojo apie bylą, tačiau leido jam toliau mokytojauti, nes „labai gerai dirbo ir vaikai jį mylėjo“.  

Įrodymų visuma  

Pavyzdingas, vaikų mylimas pedagogas uždaręs mokyklos duris vargu ar galvodavo, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus, apie ką dabar nuolat kalbama. Už mokyklos sienų esantys mažamečiai tapdavo pedofilo poreikių tenkintojais. Byloje minima, kad mažiausiai kartą per savaitę mažamečiai patirdavo analines, oralines ir kitokias fizines mokytojo meilės išraiškas. Ir taip šešerius metus.  

Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, V. Pėstininkas atsisakė duoti išsamesnius parodymus ir patvirtino duotus ikiteisminio tyrimo metus. Savo kaltę V. Pėstininkas viso proceso metu pripažino iš dalies. Jis neprieštaravo dėl jam inkriminuojamo mažamečių tvirkinimo, tačiau neigė seksualinį prievartavimą.  

Apeliacinis teismas pripažino, kad Kauno teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis grįstas nukentėjusių mažamečių parodymais. Tačiau seksualinį prievartavimą patvirtina ne tik vaikų pasakojimai, o ir byloje esančių įrodymų visuma.

V. Pėstininko apeliacinį skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifikai būdinga tiesioginių tokios prievartos liudininkų nebuvimas. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos ir psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, šiuo atveju – kraujo, spermos pėdsakai.

Išvestiniai įrodymai tokiose bylose – asmenų, kurie bendravo su mažamečiais ir kuriems mažamečiai pasipasakojo apie patirtą seksualinę prievartą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, ypatingą reikšmę įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai ir jie neturėtų būti vertinami taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusiųjų ar nukentėjusių liudytojų – parodymai.  

Vis dėlto mažamečių nukentėjusiųjų parodymai negali būti ir absoliutinami, jie turi būti vertinami atsižvelgiant į bylos parodymų grandinę. Apeliacinis teismas palaikė Kauno apygardos teismo vertinimą, kuriuo mažamečių parodymai pripažinti patikimais, nuosekliais, atitinkančiais faktines bylos aplinkybes. Teismai neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiųjų išgyvenimais, kadangi juos patvirtino, papildė ir kiti byloje esantys įrodymai.  

Suvokė, ką daro  

Seksualinės prievartos ar tvirkinimo bylos teismuose nagrinėjamos už uždarų durų siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius. Vargu ar būtų galima rasti nors vieną argumentą tokiai praktikai paneigti. Tik pagalvojus apie tai, ką vaikas patyrė ir turi papasakoti, šiurpai laksto per nugarą.  

„Kauno diena“ turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga. Ankstesnis apibūdinimas „šiurpai laksto per nugarą“ švelnus, palyginti su tuo, ką mažamečiai papasakojo apie nuolatinį naudojimąsi jais, apie bejėgiškumą pasipriešinti įvairiausiems pedofilo įgeidžiams, apie tai, kad iš esmės nelabai suprato, kas su jais daroma. Tik jautė, kad jiems suaugusio vyro elgesys kelia nemalonių jausmų, pasibjaurėjimą, skausmą.  

Nė vienas nenurodė, kad turėjo bent menkiausią galimybę pasipriešinti V. Pėstininko geiduliams. Mokyklos duris uždaręs chemijos mokytojas ciniškai naudojosi mažamečių bejėgiškumu ir vargu ar pagalvodavo apie jau ikiteisminiame tyrime vaikų papasakotus fizinius skausmus po tokių „malonumų“.  

Ekspertai pateikė išvadas ir apie emocinius vaikų sutrikimus, depresinį elgesį, kuriuos neabejotinai lėmė pedagogo su jais atliekami veiksmai.  

Teismas pabrėžė, kad V. Pėstininko elgesys tiek savo intensyvumu – vyko sistemingai kelerių metų laikotarpiu, tiek pobūdžiu – peržengė tvirkinimo veiksmų apimtį ir atitinka seksualinio prievartavimo sudėtį. Parodymai patvirtino, kad nukentėjusieji buvo prievartaujami ne tik kitokio fizinio sąlyčio būdu, bet ir analiniu ir oraliniu būdu.  

V. Pėstininko prašymą gydyti jį, o ne sodinti į kalėjimą, teismas taip pat atmetė, remdamasis byloje buvusiais ekspertų argumentais. V. Pėstininkas psichikos liga nesirgo, jam konstatuota pedofilija. Tai neurozės ir charakterio sutrikimas, bet ne psichikos liga, dėl kurios žmogus galėtų būti nepakaltinamas. Šią ligą reikėjo gydytis pačiam V. Pėstininkui, nes savo veiksmus jis suprato ir galėjo valdyti. Seksualinio pasirinkimo sutrikimas – pedofilija neturi ryšio su nepakaltinamumu.

Dėmesio!                

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.