Viešojoje erdvėje toliau linksniuojama nusižudžiusios šešių vaikų mamos istorija – institucijos kritikuojamos, esą buvo nesuteikta ar netinkamai suteikta pagalba, kaltinamos dėl iš šeimos paimtų vaikų. Visgi su moterimi dirbę žmonės pasakoja kitokią versiją – institucijų ir organizacijų pagalba moteriai buvo teikiama ne vienus metus.
Portalo LRT.lt pašnekovai atkreipia dėmesį į sunkias moters patirtis, ragina nenusisukti nuo žmonių, susiduriančių su panašiais iššūkiais, ir teikti jiems reikalingą pagalbą. Kritikuojamos ir manipuliacijos viešojoje erdvėje.
Sudėtinga gyvenimo istorija
LRT.lt šaltinių duomenimis, moteris nuo vaikystės patyrė seksualinę prievartą ir smurtą.
„Ji pirmą kartą seksualinę prievartą patyrė būdama 4–5 metukų, kitas kartas buvo apie septintus gyvenimo metus, kai ji tapo patėvio auka. (…) Ji buvo sakiusi, kad vaikystėje namuose buvo normalu, jog girti suaugusieji vaikšto nuogi, tarpusavyje prie vaikų santykiauja. Motina, išgirdusi apie savo tuometinio vyro nusikaltimą, pati sumušė prabilusią mergaitę“, – sakė LRT.lt šaltinis.
Augusi sunkiomis sąlygomis, moteris draugės buvo įtraukta į prostituciją, pradėjo vartoti narkotikus, tačiau amfetaminą vadino vitaminais, baiminosi socialinių darbuotojų, o gydytis kategoriškai atsisakė, kad apie tai nesužinotų aplinka.
Pasak LRT.lt šaltinio, moteris ilgėdavosi institucijų paimtų vaikų, jautėsi nuvilta psichologų. Susigrąžinusi vaikus, moteris išsikeldavo gyventi į kitą miestą, taip bėgdavo nuo institucijų ir skolų.
„Moters žodžiais, visos jos problemos yra dėl to, kad ji augo ypač skurdžiomis sąlygomis, negavo jokio išsilavinimo. Ji visada išgyveno dėl jai psichiatrijos ligoninėse diagnozuotos psichikos ligos, visą laiką stengėsi įrodyti, kad niekas nesupranta, jog ją tokią padarė vaikystės traumos ir gyvenimo sąlygos.
Ši jos desperacija buvo tiesiogiai susijusi su tuo, kad apsilankiusios tarnybos vis išsiveždavo jos vaikus, atiduodavo juos laikiniems globėjams“, – pasakojo LRT.lt šaltinis.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad moteris skųsdavosi socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, kartodavo, kad jos nesidomi ja.
Pasak pašnekovo, prieš kelerius metus moteriai pagimdžius kūdikį, jai pradėjo reikštis gilios depresijos požymiai, po gimdymo ji nustojo rūpintis vaikais, veržėsi pas psichiatrą, tačiau nevartodavo paskirtų vaistų, dar labiau ėmė slapstytis nuo socialinių darbuotojų, mat bijojo, kad vėl bus paimti vaikai.
LRT.lt šaltinio duomenimis, moteris patyrė ir sugyventinio smurtą, nors socialinės darbuotojos versija buvo kita. Anot jos, vaikai pasakojo apie tėvų konfliktus, kuriuos neva pradėdavo vaikų mama. Pora susitaikė, tačiau, teigė pašnekovas, moteris pradėjo tolti, šalintis bet kokių kontaktų.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, esą prieš mirtį moteris taip pat buvo nėščia. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvirtino negavusi tokios patvirtintos informacijos. Su šiuo klausimu LRT.lt kreipėsi į prokuratūrą. Generalinės prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė sakė, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai ir aplinkybėms nustatyti.
„Informacijos apie privatų asmenų gyvenimą ir sveikatos būklę pateikti negalime“, – pridūrė R. Stundžienė.
Seniūnas: šeima buvo stebima ilgą laiką
Kaip LRT.lt sakė vietos seniūnas, moters istorija žinoma seniai, o šeima stebima ilgą laiką. Norėdami apsaugoti moters ir jos šeimos anonimiškumą, neatskleidžiame vietovės ir seniūno tapatybės, pagal kuriuos galėtų būti identifikuota gyvenamoji vieta.
Pasak seniūno, šeimai buvo siūlomos visos paslaugos, vykdomi apsilankymai namuose, padedama vaikus išleisti į mokyklą, tačiau situacija buvo sudėtinga.
Jo teigimu, vaikai buvo neprižiūrėti, neišleidžiami į mokyklą, o pagalba šeimai surandama ne kartą, tačiau po kurio laiko paslaugų moteris atsisakydavo.
„Kiek galėjo, tiek socialiniai darbuotojai pagelbėjo“, – kalbėdamas apie moters nepasitikėjimą socialiniais darbuotojais pažymėjo seniūnas.
Anot jo, seniūnijoms žinoma ir apie skaudžią moters praeitį: „Su kolegomis informacija dalijomės. Tiek jos mamos, tiek jos šeima yra gerai žinoma. Abi šeimos žinomos kaip problemiškos, kuriose trūksta ir socialinių įgūdžių.“
Ragina nesišnabždėti ir nerašinėti niekų
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pabrėžė, kad moteris nugyveno sudėtingą ir ją giliai traumavusį gyvenimą, todėl vien iš pagarbos jos kančioms „neturėtume šnabždėtis, rašinėti bet kokių niekų socialiniuose tinkluose ar apsimetinėti, kad nieko apie ją nežinojome“.
„Visi sutinkame, kad vaikystė yra vienas svarbiausių žmogaus amžiaus tarpsnių, čia patirti neigiami išgyvenimai turi siaubingų padarinių tolimesniam asmenybės vystymuisi, pasirinkimams ar santykiui su savimi.
Šios jaunos moters labai anksti patirta prievarta, beje, artimoje aplinkoje, liko kaip ir be atsako. Toje šalyje, kurioje ji tada gyveno, ji negavo jokios pagalbos, smurtautojas liko nenubaustas“, – LRT.lt pasakojo K. Mišinienė.
Pasak jos, tada mažamete niekas nepatikėjo: „Šiandien su nuostaba klausausi moters artimo žmogaus, betarpiškai dalyvavusio tose praeities situacijose ir nė piršto nepajudinusio apginti mažylės, piktų žodžių tarnyboms socialiniuose tinkluose, regioninėje spaudoje ir suprantu, kad ankstyvesnis bandymas prakalbinti nukentėjusius ir teisinių procesų inicijavimas yra kone vienintelis kelias apsaugoti aukų sielos ir proto pusiausvyrą.“
Visgi KOPŽI centro vadovė sukritikavo ir socialines tarnybas, nesugebėjusias padėti moteriai. Kaip sakė K. Mišinienė, kartais socialinėje srityje dirbantys žmonės turi „neįkainojamą žmogiškumo dovaną“, tačiau kartais jie „sukandę dantis dirba savo sunkų darbą, vos pakeldami klientų ydas, grubumą, nenorą keistis“.
„Bet reikia apie tai kalbėti! Tegu ir apie nesėkmes, apie tai, kad socialinės darbuotojos žodis nieko nereiškia prieš įtaigios, manipuliuojančios sutenerės žodį, kad visas miestas žino, jog Ana pardavinėja pažeidžiamas moteris ir „sodina jas ant narkotikų“, o štai pareigūnai nieko apie tai negirdėję“, – LRT.lt kalbėjo K. Mišinienė.
Vaikai – saugioje aplinkoje
Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė komentare LRT.lt teigė, kad tarnyba kurį laiką bendravo su šeima, o socialiniai partneriai rūpinosi, kad šeimai būtų siūloma ir teikiama visa reikalinga pagalba.
Pasak tarnybos atstovės, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes šeimoje, tarnyba paskutinį kartą spalio viduryje kreipėsi į teismą dėl leidimo vaikams nustatyti laikinąją globą.
Kaip tvirtino Ž. Ginaitė, pagalbą teikiantys specialistai su minėta šeima dirbo ir teikė jai kompleksines paslaugas nuo 2012 metų, o tarnybos pagalbos šeimai buvo prireikę nuo 2017 metų. Per tą laiką tarnybai teko keliolika kartų reaguoti į gautus pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, kelis kartus reikėjo pasirūpinti vaikais – juos perkelti į saugią aplinką.
„Vien per šiuos metus vaiko teisių gynėjai reagavo į 7 gautus pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų šeimoje“, – pridūrė Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė.
Jos teigimu, specialistai organizuodavo atvejo vadybos posėdžius, o vaikams yra tekę užtikrinti saugią aplinką tiek pas giminaičius, tiek nustačius laikinąją globą, suteikti galimybę vaikams su mama apsigyventi krizių centre.
„Kiekvieną kartą buvo priimami kolegialūs specialistų sprendimai dėl pagalbos šeimai tęstinumo ir galimybių vaikams sugrįžti į šeimą“, – pažymėjo Ž. Ginaitė.
Pasak jos, po moters mirties tarnybos darbuotojai bendrauja su vaikų giminaičiais ir vertina jų galimybes tapti nuolatiniais vaikų globėjais.
„Šiuo metu visi minimos šeimos vaikai yra saugioje aplinkoje, o jiems teikiama kompleksinė pagalba, ja rūpinasi socialiniai partneriai“, – sakė Ž. Ginaitė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.