Author: admin

Delfi paviešinti šokiruojantys nepilnamečių liudijimai apie patirtą seksualinę prievartą suteikė drąsos: ilgą laiką savo išgyvenimus net nuo artimiausių žmonių slėpę jaunuoliai taip pat nutarė netylėti. „Buvo gėda kam nors apie tai pasakyti, maniau, kad manimi niekas nepatikės“, – prisipažino vienas dabar jau pilnametystės sulaukęs vaikinas. Jam antrino ir kiti vaikinai, juk viešai prabilti, jog patyrė seksualinę prievartą, išdrįsti reikia ne tik drąsos. Reikia ir daug ištvermės ir ryžto susitaikyti, jog ne kartą apie patirtus siaubingus išgyvenimus reikės pasakoti ne tik svetimiems žmonėms policijoje ir teisme, bet ir dar kartą susidurti su savo skriaudiku. Dar ne kartą išgyventi košmarą.

Kai prieš dvejus metus Delfi paskelbė tikrą audrą visuomenėje sukėlusią publikaciją apie sėkmingu jaunimo mentoriumi prisistatantį viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ vadovą Remigijų Jakštį, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė neabejojo, kad aukų gali būti ir daugiau, todėl ragino surasti drąsos ir netylėti, o prabilti, išsivaduoti iš slegiančios realybės. Taip netrukus su centru susisiekė trys jaunuoliai, kurie prisipažino, kad ilgą laiką slėpė tai, ką su jais darė R. Jakštys.

Pabendravę su seksualinį smurtą patyrusias aukas ginančios organizacijos atstovais jaunuoliai nutarė kreiptis į policiją. Taip atsirado dar viena baudžiamoji byla, dėl kurios teismas R. Jakštį nuteisė. Tiesa, nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

„Gimęs po laiminga žvaigžde“, „jau 16 metų dirbo tarptautinėse kompanijose, o paskui sukūrė savo verslą“, – taip prieš keletą metų R. Jakščio iš Kauno paveikslą piešė žiniasklaidos priemonės. Tik tada žurnalistai dar nežinojo, kas iš tikrųjų slepiasi po šio „sėkmingo verslininko“ kauke – jo įkurta viešoji įstaiga „Mokinio karjera“ tapo puikia priedanga siekiant įgyvendinti gašlius seksualinius troškimus.

R. Jakštys prisistatydavo sėkmingu jaunimo mentoriumi, bendradarbiavo su daugybe švietimo įstaigų, vaikus vežė į tarptautines stovyklas ir net kalbėdavo apie galimybę filmuotis „Netflix“ kuriamuose filmuose. O iš tikrųjų, kaip paaiškėjo, šių išvykų metu jis jauniems berniukams siūlydavo „atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos“.

Įsteigęs viešąją įstaigą „Mokinio karjera“ R. Jakštys įvairioms Lietuvos mokykloms ir gimnazijoms išsiųsdavo informaciją apie mokiniams organizuojamas karjeros ugdymo pažintines ir pramogines stovyklas. Vieno renginio metu su juo susipažino tuo metu 14 metų jaunuolis, kuris tik po 6 metų policijai nutarė pranešti apie nederamą mentoriaus elgesį.

„Su R. Jakščiu susipažinau, kai šis atvyko į progimnaziją, kurioje tuo metu mokiausi, – pasakojo dabar jau pilnametystės sulaukęs jaunuolis. – Jis 7-8 klasių moksleivius pakvietė į aktų salę, prisistatė kaip mentorius, pasakojo apie savo gyvenimą ir sėkmės istoriją – kad augo vaikų namuose, yra buvęs Amerikoje, dirbęs su „Microsoft“, „Apple“ kompanijomis, taip pat visiems sudarė įvaizdį, jog išmano apie psichologiją, verslumą.

Po paskaitos per projektorių jis įjungė savo nuotrauką ir paprašė jį „pasekti“ „Instagram“ platformoje. Taip ir padariau, tada sulaukiau dėkojančios žinutės, be to, man parašė, kad jeigu noriu artimiau bendrauti su mentoriais, galiu su R. Jakščiu kontaktuoti „Snapchat“. Buvau suinteresuotas saviugda, todėl prisijungiau, o tada jo paklausiau, kokią jis man rekomenduotų perskaityti knygą.

Jis pasiūlė, ją įsigijau ir perskaičiau, o vėliau paklausiau, kokią dar galėčiau perskaityti. Jis sakė, kad gali paskolinti Dale Carnegie knygą „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“, tačiau su sąlyga, kad sutiksiu su juo nueiti į kiną. Sutikau. Kai mes susitikome, jis davė knygą, o tada nuėjome į kiną. Po jo jis parvežė namo, taip pradėjome bendrauti „Snapchat“ – dabar suprantu, kad jis mane po truputį „šildė“ kaip auką. Kartą jis man parašė vakare ir paprašė atsiųsti savo kojas… Nesupratau, todėl paklausiau, ką jis turi omeny. Tada jis paaiškino: „Kaip iš paklodės kyšo“. Ir atsiuntė savo nuotrauką. Vėliau jis ėmė prašyti kitų nuotraukų – norėjo, kad nusifotografuočiau nuogas prieš veidrodį, taip pat nufotografuočiau savo lytinį organą.“

Vaikinas neslėpė, kad tokie prašymai jį labai nustebino, bet R. Jakštys jo nepaliko ramybėje – nuolat kalbėjo apie saviugdą, žadėjo, jog galėtų šiam padėti „prasimušti“, tačiau ir vėl su sąlyga…

„Jis sakė, kad nieko apie tai, ką darome, nesakyčiau tėvams, nes jie to nesupras“, – prisiminė jaunuolis.

Jų bendravimas darėsi vis artimesnis, jie vėl buvo nuėję į kino teatrą, o kartą grįžtant į namus R. Jakštys pradėjo kalbėti apie „erogenines zonas“.

„Tada jis manęs paklausė, ar norėčiau, kad jis mane išvarytų iš komforto zonos, aiškino, kas yra erogeninės zonos ir kaip jos priverčia žmogų nekomfortabiliai jaustis, – vėliau per apklausą pasakojo jaunuolis – Nežinojau, ką atsakyti, todėl sutikau…“

Visa tai vyko R. Jakščio automobilyje: „Vairuodamas jis visur mane lietė“.

„Buvau sumišęs, bet nenorėjau išsiduoti, kad man yra stresas, buvo labai nemalonu“, – prisipažino jis.

Po šio įvykio jaunuolis ėmė vengti mentoriaus.

„Kai pamatydavau, kad jis parašė, man net širdis pradėdavo „kalatotis“, atrodė, jog trūksta oro, buvo net sunku eiti, norėdavosi prisėsti, – tęsė pasakojimą vaikinas. – Tada pasakiau, kad su juo bendraudamas jaučiuosi nemaloniai, bet šis iš karto pasakė, jog esu prieš jį nusiteikęs. Bandžiau sakyti, kad tai netiesa.“

Tuo metu 14 metų buvęs jaunuolis neslėpė, kad R. Jakščiui buvo išsiuntęs keletą intymių nuotraukų, tačiau suprato, jog tai yra negerai ir netrukus nutarė nutraukti bendravimą.

„Pradėjau su juo nebekalbėti, bendravimas su juo mane labai veikdavo psichologiškai“, – sakė jis.

Po kelerių metų, kai sulaukė 18 metų, vaikinas nusprendė sugrąžinti knygą, kurią buvo pasiskolinęs iš R. Jakščio.

„Kai susitikome, jis vėl bandė užmegzti ryšį, įkalbinėjo bendrauti, žadėjo, kad man padės įsidarbinti, tačiau nesutikau – pasakiau, kaip jaučiausi prieš kelerius metus, kai mes bendravome, bet jis atsakė, jog aš prisigalvoju, esu prieš jį nusiteikęs, esą tai yra mano paties pasąmonės padarinys“, – sakė vaikinas.

Jis neslėpė, kad po viso to, kas vyko su R. Jakščiu, jam buvo sunku bendrauti su bendraamžiais, net buvo nemalonūs „visokie prisilietimai, kontaktinis sportas“.

„Net nuoširdus apsikabinimas su draugu man buvo nemalonus, reikėjo „perlipti per save“, stengiausi viską pamiršti, o kai buvo išspausdintas straipsnis apie jį, manęs mama paklausė, ar R. Jakštys taip nesielgė su manimi, – pasakojo jaunas vyras. – Tėvams anksčiau apie tai nepasakojau, nes buvo nemalonu, jie ir dabar, kai liudijau policjoje, visko 100 procentų nežino.“

Kai buvo paskelbtas straipsnis apie R. Jakščiui iškeltas baudžiamąsias bylas, jaunas vyras pirmiausiai kreipėsi į nusikaltimų aukoms pagalbą teikiančio KOPŽI darbuotojas.

„Susitikome, pasikalbėjome, o tada prasidėjo tyrimai“, – sakė jis.

Nukentėjusiuoju pripažintas vaikinas neslėpė, kad apie R. Jakščio elgesį prieš keletą metų buvo papasakojęs savo draugei, kuri esą net buvo šiam parašiusi žinutę, kurioje priekaištavo dėl tokio jo elgesio: „Ji rašė, kad tai – ne išėjimas iš komforto zonos, o naudojimasis“.

„Visa tai, kas įvyko, jau pavyko pamiršti, bet iki 18 metų buvo sunku, nes R. Jakštys vis parašydavo ir sužadindavo tuos nemalonius jausmus, stresą, tikrai jausdavausi blogai“, – prisipažino jis.

Net 6 metus tylėjo ir kitas jaunuolis, kuriam buvo 15 metų, kai gimnazijoje, kurioje mokėsi, susipažino su R. Jakščiu.

„Jis atvyko į gimnaziją ir reklamavo renginį, taip pat ieškojo savanorių projektui, o paskui pakvietė į Vilniuje vykusį „Maisto banko“ renginį, – per apklausą kalbėjo jis. – Vėliau jis kažkaip sužinojo, kad žaidžiu futbolą, todėl pradėjo man rašyti per feisbuką. Taip pradėjome bendrauti, jis man minėjo kažkokią verslumo kompaniją, o vėliau pasiūlė važiuoti į ekskursiją Berlyne. Iš pradžių atsisakiau, nes mano šeima nėra pasiturinti, tačiau jis pasakė, kad yra rėmėjų, kurie sumokės už mano kelionę.“

Taip dar 2019 metų pradžioje jis su dviem merginomis ir keturiais vaikinais išvyko į Vokietijos sostinę.

„R. Jakštys žinojo mano amžių, nes mama turėjo pasirašyti sutikimą, – pasakojo jis. – Nuskridę į Vokietiją apsistojome viešbutyje, dienomis vyko veiklos, o vakarais mes kalbėdavomės įvairiomis temomis, tame tarpe – ir lytinėmis. Visi vaikinai kartu su R. Jakščiu buvo apsistoję viename kambaryje, kuriame buvo dvi dviaukštės viengulės lovos ir viena dvigulė lova. Aš miegojau dviaukštės lovos apačioje. Vieną vakarą R. Jakštys pasakojo kažkokią istoriją ir bekalbėdamas įlipo pas mane į lovą po „kaldra“ ir pasakodamas istoriją per kelnaites lietė mano lytinį organą… Labai išsigandau, galvojau, kad tai – kažkoks nesusipratimas, traukiausi nuo R. Jakščio link sienos, tačiau šis slinkosi kartu manęs link, kol iš baimės išlipau iš lovos, nežinodamas ką daryti. Tada R. Jakštys iš karto paklausė, kas nutiko. Pasakiau, kad man labai reikia į tualetą. Kai grižau, R. Jakščio mano lovoje jau nebuvo.“

Vaikinas sakė, kad viskas vyko tamsiu paros metu, kambaryje taip pat buvo tamsu, antklodė buvo pakankamai stora, todėl, jo nuomone, kiti vaikinai greičiausiai nieko nematė ir net nesuprato, kas nutiko.

„Su kitais vaikinais apie tai nekalbėjau, bijojau kam nors apie tai pasakoti, nes R. Jakštys mėgo girtis, koks jis yra įtakingas, be to, nerimavau dėl finansinės atsakomybės, kad R. Jakštys nepersigalvotų ir nelieptų susimokėti už kelionę“, – vaikinas prisipažino, jog į teisėsaugą jis anksčiau nesikreipė, bet kai perskaitė publikaciją apie dabar jau buvusiam mentoriui iškeltas baudžiamąsias bylas, jausdamas pilietinę atsakomybę, susisiekė su KOPŽI.

Jaunas vyras tikino, kad tuo metu neplanavo kreiptis į teisėsaugą, bet susitikimo su KOPŽI darbuotoja metu persigalvojo – suprato, jog tylėti negalima.

„Tuo metu, kai viskas įvyko, gilių žinių apie lytinius santykius neturėjau, – sakė jis. – Neturėjau net romantinių santykių, tai man buvo svetimas dalykas, todėl po šio įvykio jaučiau nuolatinę baimę, ėmiau bijoti įtakingų asmenų, atsirado nepasitikėjimas įtakingais žmonėmis, taip pat ir įtakingų vyrų baimė.“

Tuo metu kitas jaunas vaikinas, kuriam tuo metu buvo 15 metų, teigė, kad su R. Jakščiu susipažino, kai šis jam parašė žinutę feisbuke, o jis apie jaunimo mentorių nieko nebuvo girdėjęs.

„Jis man atsiuntė kelis „pamojavimus“, tada pasiteiravau, kas jis toks yra, – pasakojo nukentėjusiuoju pripažintas jaunas vyras. – R. Jakštys nurodė, kad dirba su „Netflix“, renka aktorius, o atranka vykdoma per interviu. Tuo metu lankiau programavimo būrelį, o organizacija „CodeAcademy kids“ apie mane buvo parašiusi straipsnį, todėl pamaniau, kad jis tokiu būdu ir sužinojo apie mane, todėl užsigeidė pakviesti į interviu. Neslėpsiu, buvau labai susidomėjęs verslu, todėl nuvykau į susitikimą. Jo metu R. Jakštys pradėjo pasakoti apie save, vėl aiškino, kad dirba „Netflix“, organizuoja ekskursijas, yra turėjęs daug patirčių su verslu ir gali padėti jauniems žmonėms. Tai mane tai labai sudomino, nes norėjau būti sėkmingas, pasiekti karjeros. Tada R. Jakštys davė atlikti kelis matematinius testus, juos atlikau. Labai norėjau patikti R. Jakščiui, galvojau, kad jis man gali padėti tapti sėkmingu žmogumi.“

Apie svarbius gyvenimo pokyčius svajojęs jaunas vaikinas neslėpė, kad tuo metu su R. Jakščiu ėmė bendrauti vis dažniau – iš pradžių susirašinėdavo, o vėliau – susitikdavo dažniau nei kartą ar du per savaitę.

„R. Jakštys mane vis kviesdavo pažiūrėti filmų, man tai labai patiko, nes esu iš daugiavaikės šeimos, ieškojau būdų „prasimušti“, tuo metu jį net laikiau savo ikona, – prisipažino jaunuolis. – Jeigu eidavome kur nors pavalgyti, R. Jakštys visada vaišindavo, man niekada nereikėdavo mokėti, be to, jis mane vežiodavo savo automobiliu, teko dalyvauti ir verslo susitikime. Galop jis mane pradėjo vadinti mažuoju broliu, sakė, kad bus nebe mano mentorius, o vyresnysis brolis.“

Jaunuolis tuo metu nesuprato tikrųjų R. Jakščio kėslų, bet situacija kasdien vis keitėsi – netrukus vyras nepilnametį ėmė vadinti „viščiuku“, „meiliuku“, įtikinėjo, jog šis jam yra „labai, labai brangus“.

„Bet tada prasidėjo emociniai ir fiziniai reikalavimai – kai važiuodavome automobiliu, jaučiau, kad R. Jakštys nori mane liesti, vėliau buvo keletą kartų, kai jis lietė mano šlaunies vidinę dalį, tačiau tuo metu į tai nekreipiau dėmesio, – per apklausą pasakojo dabar jau pilnametystės sulaukęs vaikinas. – Taip kartą jis palietė mano lytinį organą, pagalvojau, kad tai buvo netyčiukas… Nežinau, kodėl leidau taip elgtis, tačiau tai jau buvo peržengtos ribos… Be to, jis rodė, kaip reikia apsikabinti tikriems draugams – aiškino, kad reikia labai, labai stipriai apsikabinti, glėbesčiuotis. Man tai nebuvo labai priimtina, tai ne kartą jam pasakiau, bet jis atkirsdavo, kad neva esu šaltas, nemoku bendrauti, o jeigu kažkas nepatinka, tuomet jis išeis ir aš jo daugiau nematysiu. Man tuo metu buvo 15 metų, nenorėjau jo prarasti, tikėjau, kad R. Jakštys gali man padėti gyvenime, todėl ir leidausi į tokias manipuliacijas, norėjau tikėti, jog prisitaikysiu prie tokio jo elgesio. Net kirpykloje jis liepė mane apkirpti kaip f…k boy.“

Maždaug po du mėnesius trukusio bendravimo nepilnametis sulaukė siūlymo važiuoti į ekskursiją Berlyne.

„Mama nenorėjo manęs išleisti, nes neturėjo pinigų, tačiau R. Jakštys sugebėjo ją įtikinti ir po kurio laiko ji sutiko, – tęsė pasakojimą jaunuolis. – Taip jis mane nusivežė į oro uostą, kur laukė ir daugiau paauglių, jiems R. Jakštys mane pristatė kaip savo padėjėją, be to, man žadėjo, kad šios išvykos metu galėsiu vesti vakaro refleksijas. Dėl to jaučiausi svarbus žmogus.“

Nukentėjusysis neslėpė, kad prieš kelionę iš R. Jakščio sulaukė šokiruojančio prisipažinimo: „Jis man parašė, kad mane myli, sakė, jog su manimi gyvens tame pačiame viešbučio kambaryje.“

Taip ir buvo, tik kai nuvyko į viešbutį, kambaryje pamatė ne dvigulę, o dvi atskiras viengules lovas, bet jos buvo sustumtos.

„Kiti vaikai gyveno kitame kambaryje, – sakė jis. – Naktį, kai miegojau, apie 3-4 val. iš gilaus miego mane pažadino pajutimas, kad R. Jakščio rankos yra ant mano lytinio lytinio organo… Kiek tai truko laiko, nežinau, bet jam pasakiau, kad man nepatiko jo rankos, o aš noriu miegoti. Jis manęs atsiprašė ir atsitraukė. Paskui labai bijojau – juk tai buvo pirmoji naktis, o dar reikėjo nakvoti dvi naktis. Tačiau kitą dieną gavau kitą kambarį. Iš tikrųjų, man buvo labai baisu, nes buvau vienas ir dar toli nuo namų… Supratau, kad jis mane visą laiką apgaudinėjo, greičiausiai turėjo kažkokį planą. Po šio įvykio mūsų santykiai pašlijo, nors apie tai niekam nepasakojau, bet visi kartu į Berlyną atvykę mano bendraamžiai suprato, kad kažkas atsitiko.“

Po šio įvykio R. Jakštys nepilnamečio daugybę kartų atsiprašė, net buvo parašęs ilgą atsiprašymo laišką, bet jaunuolis jo taip ir neišsaugojo: „Suplėšiau ir išmečiau“.

„R. Jakštys daug kartų rašė, kad mane myli, taip pat prašė manęs nepalikti, – nepilnametis tuo metu nežinojo, kaip elgtis, nedrįso apie tai, kas nutiko, kam nors papasakoti. – Tada labai išsigandau, net jam aiškinau, kad ant jo nepykstu, tačiau prašiau mane palikti ramybėje.“

Nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažintas jaunuolis taip pat atskleidė, kad po kelionės į Berlyną viena kartu vykusi mergina jį net užblokavo feisbuke, o kai šis pabandė išsiaiškinti, kodėl taip pasielgė, iš šios išgirdo, jog šis esą „labai įskaudino R. Jakštį“.

„Nors ir stengiausi atsiriboti nuo R. Jakščio, bet jis man periodiškai parašydavo ir klausdavo, kaip sekasi, o aš vis tiek jaučiau pareigą jam atrašyti, – prisipažino jis. – Net tada, kai mama manęs paklausė, kodėl nebebendrauju su R. Jakščiu, nieko jai nepapasakojau, tik pasakiau, kad viską gyvenime pasieksiu pats. Buvau sukaustytas, jaučiau baimę, po įvykio Berlyne nustojau pasitikėti žmonėmis, net dabar mane net supykina, kai kur nors kavinėje pamatau jauną žmogų su vyresniu vyru.“

Kai galop nutrūko santykiai su R. Jakščiu, jaunuolis internete pamatė straipsnį apie R. Jakščio padarytus nusikaltimus.

„Supratau, kad toks buvau ne vienas, sužinojau, jog yra kitų aukų, tada ir nutariau kreiptis j KOPŽI, kurio vadovė ragino atsiliepti nuo R. Jakščio nukentėjusius asmenis“, – per apklausą kalbėjo dabar jau pilnametis vaikinas.

Apie tai netrukus jis papasakojo ir savo motinai, o tada ši suprato, kodėl jos sūnus turėjo problemų dėl savivertės, net susidūrė su seksualinio pobūdžio problemomis, kai pradėjo bendrauti su mergina, dėl to jam ne kartą teko lankytis pas psichologą.

„Toks R. Jakščio elgesys man buvo nepriimtinas, po įvykių Berlyne pradėjau bijoti žmonių, pajutau sąstingį savo veikloje, taip pat suprastėjo mokymosi rezultatai, dėl nervinės įtampos pradėjau rūkyti – man tai buvo didelė trauma“, – nukentėjusiajam ilgą laiką buvo sunku susitaikyti su suvokimu, kad R. Jakštys jam visą laiką melavo apie visus savo svarbius ryšius, darbus.

„Supratau, kad buvau R. Jakščio auka, o jis siekė mane seksualiai išnaudoti“, – siaubingą realybę turėjo pripažinti vaikinas.

Pareigūnai apklausė daugybę liudytojų, taip pat ir KOPŽI darbuotoją Deimantę Kazlauskaitę, kuri bendravo su nuo R. Jakščio nukentėjusiais vaikinais.

„Pamatę straipsnị apie R. Jakštį jie parašė, kad yra su juo susidūrę ir nori apie tai pasisakyti ir pranešti, bet pirmiausiai reikėjo įvertinti, kokios pagalbos jiems reikia, – sakė ji. – Su visais jais susitikau atskirai, visi jie jautėsi sumišę, nes reikėjo prisiminti, ką išgyveno – baimę, gėdą, pažeidžiamumą. Kai juos išklausiau, pasakiau, kad yra galimybė kreiptis į teisėsaugą, taip pat pasiūliau psichologo pagalbą.“

KOPŽI specialistė prisiminė, kad pokalbių metu vienas, o gal ir visi trys vaikinai jai prisipažino, jog labai pasitikėjo R. Jakščiu ir net svajojo būti panašūs į jį.

„Visi vaikinai pasakojo, jog tuo metu, kai bendravo su R. Jakščiu, šį laikė savo autoritetu, jiems šis pasakojo apie sėkmingas savo verslo istorijas, taip pat pabrėždavo, jog turi daug pažinčių, juos galės įdarbinti įtakingose užsienio kompanijose“, – sakė ji.

Tuo metu R. Jakštys nepripažino jam trečioje baudžiamojoje byloje pateiktų kaltinimų ir aiškino, kad nepilnamečių seksualiai netvirkino. Kaltinamasis neslėpė, kad jaunuolius buvo nusivežęs į Vokietiją, kur aplankė daugybę įmonių, šių atstovai pristatydavo savo veiklą ir karjeros galimybes, taip pat užsiėmė edukacinėmis veiklomis.

„Vakarais vykdavo refleksijos – visi kartu aptardavome, ką pamatėme ir ko išmokome“, – sakė jis.

Atsikirsdamas į vieno nukentėjusiojo, kurį lietė viešbučio kambaryje, kuriame nakvojo ir kiti nepilnamečiai, teiginius, dabar jau buvęs jaunimo mentorius pažymėjo, kad jis tą vakarą pasakojo apie savo gyvenimą, buvo atsisėdęs ant vieno paauglių lovos.

„Šis sėdėjimas buvo labiau gulsčias, buvau atsirėmęs pečiais į sieną, antklode nebuvau užsiklojęs, o kalbėdamas daug gestikuliuoju, todėl pripažįstu, kad gestikuliuodamas alkūne per antklodę prisiliečiau prie vieno jaunuolio lytinio organo, tačiau rankos po antklode nekišau, 10-20 min. monotoniškais veiksmais negrabaliojau, o po pasakojimo grižau į savo lovą“, – teisinosi jis.

Tuo metu atsakydamas į kaltinimus dėl jaunuolio, kuris šį laikė savo ikona ir su juo vieną naktį miegojo tame pačiame viešbučio kambaryje, R. Jakštys nurodė, kad su šiuo vaikinu esą tuo metu „buvo artimi draugai“.

„Tą naktį, kai nakvojome kartu, lovos buvo sustumtos, aš jį naktį buvau apsikabinęs, pripažįstu, kad prisiliečiau prie jo lytinio organo rankos dilbiu per antklodę – viskas įvyko momentaliai, nebuvo ilgalaikis procesas: apsikabinau, nukentėjusysis atsitraukė ir nusisuko, – kalbėjo R. Jakštys. – Kai jis nusisuko į šoną, paklausiau, kas atsitiko, o šis atsakė, kad „nepatiko tavo rankos“. Aš jo atsiprašiau, tačiau daugiau šios kelionės metu su juo nebendravau, vėliau jo ne kartą bandžiau atsiprašyti, nes jis suprato, kad su juo siekiau seksualinio kontakto. Bet supratęs, kad jį paveikiau neigiamai, daviau jam erdvės, įkyriai nelindau ir kelionės metu nerodžiau savo emocijų.“

Šiuo metu dėl seksualinių nusikaltimų Pravieniškių kalėjime įkalintas R. Jakštys neigė, kad šiam jaunuoliui ne kartą glostė koją ties šlaunimi, kai važiuodavo automobiliu, tačiau neslėpė, jog su juo stengėsi bendrauti kuo artimiau.

„Supratau, kad su nukentėjusiuoju bendrauju labai artimai, su daugeliu nepilnamečių bendraudavau be tabu, kaip lygus su lygiu, man atrodė, jog jis yra pakankami brandus suvokti, leisti ar neleisti taip elgtis“, – R. Jakštys teigė, kad dėl savo potraukio jau ne vienerius metus gydosi, todėl dabar suvokia, jog jo veiksmai buvo neetiški, priešiški socialiai priimtinoms normoms.

Jis neigė ir dar vieno jaunuolio, kuris šiam ilgą laiką negrąžino knygos, pasakytus žodžius – tikino, kad šio niekada nelietė, esą net nebuvo tokių minčių…

„Dabar lankausi pas psichologus tiek kalėjime, tiek ir per trumpalaikes išvykas laisvėje, tik gydydamasis supratau, kad turėjau netinkamą ir iškreiptą suvokimą, bet šiuo metu mano požiūris yra kardinaliai pasikeitęs, esu „įsidėjęs“ daug saugiklių, jog nesusidurčiau su nepilnamečiais“, – aiškino šiuo metu teisę studijuojantis nuteistasis R. Jakštys.

Nukentėjusiesiems vaikinams pagalbą teikusio KOPŽI vadovė K. Mišinienė Delfi prisipažino turinti vilties, kad įkalinimas R. Jakštį atgrasins nuo panašaus pobūdžio nusikaltimų.

„Tikimės, nors antroje byloje R. Jakštys jau prievartavo savo aukas, kas realiai parodo, jog sutrikęs seksualinis potraukis verčia jį daryti tikrai baisius nusikaltimus, – sakė K. Mišinienė. – Svaiginanti jaunimo mentoriaus, rengiančio gabiems paaugliams stovyklas net užsienyje, karjera baigėsi teismų salėse, pačiam prievartautojui bandant vaizduoti tai negebantį valdyti savo potraukio, tai aplinkybių auką, kenčiančią nuo potrauminio sutrikimo sindromo. Tačiau galiu jus užtikrinti – pagalbos reikia pirmiausia tiems jo išnaudotiems berniukams, šiandien vis dar matantiems košmaruose savo persekiotoją, bandantį juos įsivilioti į seksualinius santykius, leipstantį iš pasitenkinimo, jei gali pasiųsti vaikams savo lytinio organo nuotrauką ir pan.“

Pasak K. Mišinienės, mūsų, kaip visuomenės, dar laukia sunkūs sprendimai dėl asmenų, jaučiančių seksualinį potraukį vaikams: „Visi gerai suprantame, kad jokios kalėjimo grotos nuo šio potraukio neišgydys. Neturime nemokamos terapijos galimybių šiems žmonėms nei įkalinimo įstaigose, nei bendruomenėse. Kaip nėra ir Seksualinių nusikaltėlių registro, ribojančio prievartautojų prieigą prie vaikų teismo nustatytą laikotarpį.“

Ji taip pat neabejoja, kad atsakomybę dėl nusikaltimų turėtų prisiimti ir ugdymo įstaigų darbuotojai, kurie R. Jakščiui sudarydavo galimybes bendrauti su nepilnamečiais.

„Kviesčiau nesislėpti, apsimetant, kad „mes nieko nežinojome, niekas mūsų neinformavo“ ir Kauno miesto Švietimo skyrių, savo laiku įleidusį šį žmogų į visas miesto mokyklas, nesidomėjus dėl jam teisėsaugos jau pateiktų kaltinimų, – sakė K. Mišinienė. – Jei, ponai, būtumėte buvę reiklesni, atidesni, tikriausiai tiek nukentėjusiųjų šiandien neskaičiuotumėme. Gal bent dabar galime tikėtis adekvačių išvadų?“

KOPŽI vadovė nori padėkoti visiems vaikinams, kurie išdrįso prabilti apie patirtą seksualinę prievartą.

„Didelis padėkos žodis drąsiems liudijusiems vaikinams, žinau, kaip nelengva buvo tam ryžtis, viešai pasakoti apie patirtą prievartą, tačiau jūs sustabdėte šį nusikaltėlį, apsaugojote kitas galimas jo aukas“, – sakė K. Mišinienė.

Ir šį kartą ji kviečia visus, kurie patyrė prievartą, netylėti ir būtinai paskambinti KOPŽI pagalbos telefonu +370 679 61617. Taip galbūt pavyks sustabdyti ir kitus seksualinius nusikaltėlius, kurie kasdien tyko savo aukų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Paaiškėjo, kad du tadžikus, atvykusius į Lietuvą dirbti vilkikų vairuotojais Kaune, apgavo ir savo dukros žemės ūkio bendrovėje vergiškomis sąlygomis įdarbino Sergejus Karpovičius. Jo dukra Judita Karpovič Noreikienė taip pat nuteista už užsienio piliečių išnaudojimą priverstiniam darbui.

Po prokuroro skundo nuteisti užsienio piliečius vergiškam darbui išnaudoję asmenys, penktadienį pranešė Lietuvos Respublikos prokuratūra.

Teismas patenkino prokuroro apeliacinį skundą dėl nepagrįsto išteisinimo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kaip rašoma byloje, šioje byloje figūruojantys verslininkai – Sergejus Karpovičius ir jo dukra Judita.

Dėl užsienio piliečių išnaudojimo priverstiniam darbui nuteistam pajininkui Sergejui Karpovičiui skirta 7,5 tūkst. eurų bauda, jo dukrai Juditai Karpovič Noreikienei – 7 tūkst. eurų, o J.Karpovič Noreikienės žemės ūkio bendrovei „Aviena ir ėriena“ – 25 tūkst. eurų bauda.

Teismas taip pat vienam iš nukentėjusiųjų priteisė iš S.Karpovičiaus 1 tūkst. eurų, iš .J.Karpovič Noreikienės – 500 eurų, iš įmonės „Aviena ir ėriena” – 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kaip nurodoma žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena” finansinėse ataskaitose, pateiktose „Registrų centrui“, įmonė užsiima avių auginimu, mėsos perdirbimu ir mėsos produktų gamyba. 2024 metais įmonė uždirbo tik 180,7 tūkst. eurų pajamų ir patyrė 5,7 tūkst. eurų nuostolių.

Vergiškos sąlygos

Bylos duomenimis, žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ pajininkas S.Karpovičius tuo pačiu metu dirbo ir vienoje žinomoje krovinių gabenimo įmonėje Transporto skyriaus vadovu. Kaip galima matyti iš viešos informacijos, jis dirbo „Hegelmann Transporte“ įmonėje ir buvo atsakingas už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą tolimųjų reisų vairuotojais, todėl įmonėje įdarbino du Tadžikijos piliečiai.

Tačiau, pasinaudodamas nukentėjusiųjų socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu, apgaule, be darbo sutarties, juos įtikino dirbti savo dukros vadovaujamoje žemės ūkio bendrovėje.

Tyrimo duomenimis, užsienio piliečiai gyveno metaliniuose konteineriuose ir, nesant nustatytų darbo ir poilsio valandų, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro dirbo sunkius ūkio darbus septynias dienas per savaitę.

Vienu metu asmenys prižiūrėdavo daugiau kaip 400 gyvulių (avių, ožkų, galvijų). Jie buvo stebimi per ūkyje įrengtas vaizdo kameras, jiems nuolat skambinta ir raginama dirbti, taip kontroliuojant ne tik darbo procesą, bet ir neleidžiant ilsėtis ar išvykti iš ūkio.

Žemės ūkio bendrovės direktorė, žinodama apie darbuotojų išnaudojimą ir apgaulę, naudojosi jų priverstiniu darbu. Nustatyta, kad darbo sutartis faktiškai buvo sudaryta su transporto įmone, kuri mokėjo atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Tokiu būdu žemės ūkio bendrovė nepatyrė darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių mokėjimo išlaidų, o kartu buvo užtikrinta gyvulių priežiūra ir nenutrūkstama ūkio veikla.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Prieš 13 metų Mindaugas Grudzinskas pamatė skelbimą – kvietimą įsidarbinti modeliu Vokietijoje. Jaunas vyras įveikė reikiamas atrankas ir išvyko siekti savo svajonės. Tik svetimoje šalyje jį pasitiko ne mados pasaulis, o smurtautojai suteneriai. Mindaugas vienerius metus išgyveno Vokietijos miškuose paslėptame nelegaliame vyrų viešnamyje. Čia verčiamas sutenerių jis dieną naktį tenkino sekso pirkėjų užgaidas ir vis mąstė apie galimybę ištrūkti į laisvę. Šiandien sekso vergijos sukeltas traumas vis dar besigydantis Mindaugas nusprendė papasakoti savo istoriją.

Kai kuriems skaitytojams 39-erių Mindaugo pavardė gali būti girdėta. Apie Vokietijoje gyvenantį lietuvį žiniasklaidoje rašyta ne kartą – vyras daug metų drąsiai kalba apie savo netradicinę seksualinę orientaciją bei vaikystėje patirtą baisų skurdą. Tačiau apie tikrąją gyvenimo pradžią Vokietijoje viešai jis iki šiol nebuvo pasakojęs. Ši istorija – sudėtinga, tačiau su laiminga pabaiga.

Itin sudėtinga vaikystė

Po visų baisybių Mindaugas liko gyventi Vokietijoje. Jis dirba viešbutyje, turi širdies draugą. Deja, sunkumai iki galo dar nesibaigė: per interviu jis neslėpė, kad gydosi priklausomybę nuo alkoholio vienoje Vokietijos klinikoje.

„Tas darbas mane sutraumavo ir iki dabar dar jaučiu padarytą žalą“, – teigė pašnekovas.

Tačiau atrodo, kad Mindaugas nusiteikęs pozityviai – tikina, kad dabar padeda labai geri specialistai ir palaiko mylintis partneris.

Mindaugo vaikystė gimtuosiuose Kuršėnuose nebuvo lengva. Pašnekovas pasakoja, kad yra kilęs iš daugiavaikės šeimos – turi tris brolius ir dvi seseris, tačiau visi vaikai užaugo skirtinguose vaikų namuose. Tėvai buvo linkę išgerti, pripažįsta vyras.

,,Eidavome į mokyklą utėlėti, purvini, nevalgę, nesiprausę, kadangi, tiesiai šviesiai sakykime, mama praeityje yra padariusi daug klaidų. Pinigai buvo prageriami, tiesiog išleidžiami alkoholiui. O mes, vaikai, pradinukai, kad užsidirbtume duonai, eidavome pas kaimynus, dirbdavome ūkio darbus, karves melždavome.

Mano vyresnioji sesuo Erika tiesiog eidavo per konteinerius ir ieškodavo maisto. Eidavo pas kaimynus į tvartą, taip negražiai išsireiškiant, imdavo tas bulves su lupenomis, kurias ūkininkai duodavo kiaulėms šerti, ir mums nešdavo. Mes lupdavome, valgydavome, kepdavome. Mano vaikystė – visiškas išlikimas. Kaip išlikti, kaip išgyventi? Dėl to ir sako, kad mano istorija – kaip Pelenės”, – laidoje „Kasdienybės herojai” apie savo gyvenimą yra pasakojęs pašnekovas.

Mindaugas sako, kad pats vaikų namuose augo nuo 13 metų. Būtent tenai jis suprato, kad į akį krenta berniukai, o ne mergaitės.

„Savo orientaciją priėmiau gan ramiai, seserys taip pat reagavo gan ramiai ir tolerantiškai, palaikė mane. Galbūt, manau, lengvas šokas buvo mamai, bet laikui bėgant ir ji su tuo susitaikė.

Kai pirmą kartą nusprendžiau nebetylėti ir viešai pasakyti, kad esu homoseksualus, širdyje pajutau palengvėjimą. Kaip sakoma, kiek Žmonių, tiek nuomonių. Manau, būtų neįdomu gyventi šiame pasaulyje, jei visi žmonės būtų vienodi tarsi Siamo dvyniai“, – atvirai sako vyras.

Per seniau duotą interviu Mindaugas yra sakęs, kad tėtis dėl seksualinės orientacijos jo išsižadėjo.

Lemtingas skelbimas, žadėjęs modelio karjerą

Kai tik sukako 18 metų, jaunuolis turėjo palikti vaikų namus ir savarankiškai kabintis į gyvenimą. Mindaugas mokėsi, įgijo specialybę, o vėliau dirbo kepykloje, picerijoje. Aišku, visad norėjosi kažko daugiau.

Mindaugo siaubo istorija prasidėjo 2013 metais, kai jis pamatė skelbimą, kad ieškomi vyrai modeliai, norintys dirbti Vokietijoje.

„Radau vieną skelbimą internetinėje svetainėje, kuriame buvo rašoma, kad ieškomi liekni, išvaizdūs, vieniši vaikinai. Aišku, kilo šiokių tokių įtarimų, bet puslapis buvo sukurtas gana profesionaliai, atrodė kaip tikros modelių agentūros, todėl surizikavau – užpildžiau anketą ir perėjau „modelio atranką“, – pamena pašnekovas.

Tačiau Vokietijoje Mindaugo laukė ne modelio karjera: iš karto tapo aišku, kad jis prieš savo valią turės darbuotis nelegaliame viešnamyje – tenkinti pinigus už seksą mokančių vyrų aistras. Vyras pabrėžia, kad tokios lemties nepasirinko, kad tapo gudrių sutenerių auka. Suteneriai Mindaugą „prisirišo” psichologiniu smurtu, grasinimais ir pinigais.

Prisiminimai iš to periodo iškyla tarsi per miglą.

,,Bet kiekvienas prisiminimas, kiekviena akimirka dabar mano širdį verčia sustoti plakus, o mintyse sukasi vienas klausimas – kodėl būtent aš? Tuo metu kilo tik viena mintis – kur aš papuoliau ir kaip iš čia ištrūkti, ir kas man bus toliau“, – pripažįsta Mindaugas.

Kasdienybė sekso vergijoje

Svetimoje šaly, be pinigų, be artimųjų, atimtu pasu, įkalintas privačiame name miške – tokia buvo auka tapusio vyro realybė.

,,Teko dirbti prieš savo valią, nes buvo grasinama susidoroti su mano šeima ir sakoma, kad pakas po žeme, jei bandyčiau bėgti“, – realybę nupasakoja Mindaugas.

Pasiteiravus, kaip tuo metu atrodė jo kasdienybė, jis sako, kad kiekvienas rytas prasidėdavo nuo baimės jausmo.

Kasdienybė, anot pašnekovo, buvo žiauri, žeminanti ir varginanti,,labiau psichologiškai nei fiziškai”.

Nelegalaus viešnamio klientus Mindaugui tekdavo tenkinti pirmadieniais-penktadieniais nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro.

,,Savaitgaliais nuo 15 valandos dienos iki paryčių, 3 ar 4 valandos, tekdavo sėdėti prie baro pusnuogiams. Ten buvo įrengta ir pirtis, baras bei masažo kambariai. Klientai ateidavo kaip į kokį naktinį klubą.

Savaitgaliais tekdavo aptarnauti net iki 20 klientų, įskaitant ir grupinį seksą su svingeriais”, – pasakoja Mindaugas.

Jis teigia, kad tokiomis sąlygomis gyveno vienerius metus ir per tą laiką išgyveno daug neramių, streso kupinų bemiegių naktų.

,,Kad nusiramintum ir būtum ramus, suteneriai versdavo net narkotikus ir alkoholį per prievartą vartoti”, – pamena pašnekovas.

Nelegaliame viešnamyje, kuriame buvo priverstas dirbti lietuvis, lankydavosi itin įvairi publika.

,,Dauguma buvo turtingi ir solidūs žmonės su geromis pareigomis. Buvo ir tokių, kurie turėjo šeimas, vaikų, žmonas – aukšto rango pareigūnai: policininkai, bankininkai ir panašiai.

Taip, buvo ir agresyvių klientų, bet tam buvo apsauga: klientą, besikėsinantį pakelti prieš tave ranką, apsauga išprašydavo, nes mes suteneriams buvome reikalingi nesužaloti“, – sako Mindaugas.

Kaip tik todėl, remiantis jo žodžiais, dėl fizinio saugumo pernelyg jaudintis neteko, bet dėl sveikatos buvo neramu. Reikalas tas, kad daugiau pinigų klientai mokėdavo už seksą be apsauginių priemonių, tad visada iškildavo venerinių ligų rizika.

Laisvę išpirko buvęs partneris

Skaitant Mindaugo pasakojimą, tikriausiai gali kilti klausimas – kodėl jis nepabėgo, nesikreipė pagalbos, kodėl liko ir už pinigus dirbo suteneriams, nors to nenorėjo? Pašnekovas įsitikinęs, kad joks žmogus to nesupras, jeigu nebus patyręs ko nors panašaus.

„Buvo grasinama susidoroti su šeima. Apsvaigindavo tik tam, kad atsipalaiduotume, – ne iki sąmonės netekimo, o dėl drąsos ir baimės jausmo.

Su suteneriais beveik nesusidurdavome, bendravome su prižiūrėtoju ir apsauginiais, kurie mus saugojo 24 val. per parą. Telefonai buvo atimti, dokumentai taip pat. Pati buveinė buvo miškuose“, – sako Mindaugas.

Jis pamena, kaip kartą vyko policijos reidas, tik pagalbos Mindaugas nesulaukė. Vyras mano, kad policija buvo papirkta.

,,Situacija buvo gan kebli ir pavojinga, o mintis tiktai viena – dirbti ir laukti, kol vieną dieną ateis toks klientas, kuris tave ištrauks iš tos vergovės”, – teigia Mindaugas.

Jis prisipažįsta, kad buvęs jo vyras vokietis iš pradžių buvo jo klientas.

„Jo dėka aš ištrūkau iš tos nelegalios pragaro virtuvės – sekso vergijos. Jis už mane sumokėjo suteneriams išpirką. Jo dėka aš sugrįžau į normalų ir padorų gyvenimo ritmą ir atverčiau naują gyvenimo puslapį.

Kol truko santykiai su buvusiu vyru, man nieko netrūko. Dėl to ir nebereikėjo dirbti tokio darbo – turėjau viską, ko reikia. Kalbu ne tik apie pinigus ar materialines vertybes, bet ir apie šeimą, santykius ir meilę. Aišku, man buvo sunku viską pamiršti, bet jo meilė, atsidavimas, rūpestis ir jausmai man padėjo pamiršti patirtą košmarą“, – teigia Mindaugas.

Vyras pabrėžia manąs, kad jam pasisekė – kad į laisvę ištrūko tik todėl, kad tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje.

Pasiteiravus, ką pasakytų suteneriams, jei juos sutiktų, traumuojančią patirtį išgyvenęs vyras sako, kad nebertų druskos ant žaizdos – karma jiems atsilygins.

„Manau, kad tie, kurie taip pasielgė, tiesiog buvo marionetės. Be to, tas asmuo jau iškeliavęs amžinybėn – tegul ilsisi jis ramybėje.

Teko girdėti, kad jis pats buvo rastas negyvas savo bute, išrengtas nuogas, ir kad iš jo paties buvo išsityčiota – į išangę įkišta beisbolo lazda”, – teigia vyras.

Pasiteiravus, ar šeima žino apie jo patirtas kančias, vyras sako, kad taip – draugai, šeima žino.

„Visi mane palaikė, parėmė psichologiškai, nes žinojo, kad tai buvo ne mano paties pasirinkimas“, – pasakoja pašnekovas.

Visgi jis sako manantis, kad dauguma skaitytojų jį pasmerks ir sakys: ,,Taip, taigi jam turbūt patinka toks darbas, ko jis nepabėgo, ko neieškojo pagalbos?”.

„O juk tai nėra taip paprasta. Pasakysiu, kad suteneriai visada stengiasi, kad jų aukos priklausytų jiems ir klausytų tik jų, ir jie tai daro labai išmoningai, tarsi būtų baigę psichologijos bakalaurus. Pirmiausia jie savo aukas spaudžia psichologiškai, įtikina jas, kad dėl visko kaltos tik jos pačios, o jau jie – tai „angelai sargai“, saugantys mus nuo tikrųjų pavojų“, – paaiškina Mindaugas.

Sekso vergijos spąstai – visiems prieinamose interneto puslapiuose

Mindaugo istorija yra 13 metų senumo, bet suteneriai ir šiandien dairosi aukų ir bando jas prisivilioti gudriausiais būdais.

Šią vasarą „Delfi” atliktas eksperimentas parodė, kaip suteneriai bendrauja su potencialia auka.

Per eksperimentą paaiškėjo, kad kvietimų įsitraukti į prostituciją Vokietijoje galima rasti visiems prieinamoje skelbimų svetainėje skelbiu.lt.

Žurnalistę, apsimetusią mergina, mąstančia apie prostitutės darbą Vokietijoje, sutenerė kaip įmanydama ramino, esą, darbas tikrai saugus, o uždarbis – tiesiog fantastiškas. Pokalbio fone buvo girdėti be paliovos verkiantis kūdikis. Kūdikio verksmas tikriausiai turėjo suveikti kaip saugumo garantas – patikinimas, kad veikla, greta kurios yra kūdikis, negali būti pavojinga.

Kad ir kaip uoliai būtų kalbama apie menamą saugumą ir laukiančią gerovę, svarbu suprasti, kad, pagal Lietuvos įstatymus, žmonių įtraukimas į prostituciją (Lietuvoje ar kitoje šalyje) laikomas nelegalia veika, taip pat įsiklausyti į kovos su prekyba žmonėmis specialistų siunčiamus įspėjimus apie sumaniai užmestas pinkles, į kurias patenka aukos.

Nors Vokietijoje nuo 2002 metų prostitucija verstis legalu, Mindaugas pateko į nelegalų viešnamį. Paklaustas, ar prostitucija, jo manymu, turėtų būti legalizuota ir Lietuvoje, vyras atsakė iš dalies tam pritariantis.

,,Bandyti kažkaip kovoti su prostitucija yra kiek beviltiška. Bet, kalbant apie legalizavimą, yra papildomų aspektų. Jei prostitucija būtų legalizuota, taptų gerokai sunkiau įrodyti prekybos žmonėmis atvejus. Ar tikrai ta vietnamietė ar ukrainietė atvyko čia savo noru užsidirbti tokiu būdu? Norint tai nustatyti, reikėtų labai daug papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių mes neturime.

Nyderlanduose prostitucija legalizuota, bet ir toliau labai sėkmingai vyksta prekyba žmonėmis, tik dabar sudėtingiau atskirti aukas ir savo noru tai darančias moteris, nes viskas juk legalu. Be to, liktų nemažai šešėlio, nes visada bus kas norės mokėti mažiau. Viską daryti legaliai, sumokant visus mokesčius visada bus brangiau”, – sako Mindaugas.

Suteneriai ir jų parankiniai yra gerai išmokę „verslo“ abėcėlę

Lietuvoje tokiems asmenims kaip Mindaugas padeda Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centras. Anot centro vadovės

Kristinos Mišinienės, dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad į prostitucijos vergovę patenka tik tam tikro tipažo žmonės.

„Tai patys įvairiausi žmonės, dėl daugybės priežasčių atsiduriantys šiame lauke. Sutinkame moterų ir vyrų, vietinių ir migrantų, labai išsilavinusių ir beraščių”, – sako K. Mišinienė

Ji pasakoja, kad moterų ir labai jaunų moterų šioje srityje yra nepalyginamai daugiau negu vyrų.

,,Tačiau dėl valstybėje įteisinto ydingo sprendimo bausti parsiduodančius asmenis toli gražu nematome viso vaizdo. Veikiančių ir lengvai prieinamų pagalbos programų šiuo metu nėra net moterims, ką jau bekalbėti apie vyrus.

Paradoksalu, bet vienas geriausių informacijos apie situaciją su prostitucija šaltinių šiuo metu yra sekso pirkėjų pokalbių kambariai internete, kur atvirai dalijamasi „prekių” kainomis, ypatumais, aptarinėjamos paslaugos“, – atvirai sako žmogaus teisių gynėja.

Mindaugas į savo kankintojų rankas pateko pamatęs skelbimą apie galimybę dirbti modeliu. K. Mišinienė sako, kad smurtautojai yra labai gerai įgudę potencialias aukas vilioti patraukliomis perspektyvomis.

,,Suteneriai ir jų parankiniai yra gerai išmokę kūnų „verslo” abėcėlę – ,,kuo mažiau sąnaudų ir kuo didesnis pelnas”. Tai reiškia, kad vieniems komercinis seksualinis išnaudojimas reklamuojamas kaip patraukli, daug žadanti galimybė, kiti priviliojami melagingais darbo pažadais, treti pakliūva į romantinio susižavėjimo „patikimu” vyruku pinkles.

Karai, perversmai, suirutės šalyse yra labai palanki terpė prekeiviams žmonėmis, suteneriams, nes tokiame kontekste moterys ir vyrai yra priversti priimti nesaugius sprendimus, neturi galimybių patikrinti pasiūlymų, dažnas sutinka su bet kuo, kad tik galėtų užsidirbti, išsiveržti iš gniuždančios aplinkos”, – teigia K. Mišinienė.

Dirbdama su aukomis, K. Mišinienė sako nuolat girdinti klausimus, kodėl auka nesikreipė, kodėl nesipriešino.

„Esame girdėję ir visai rimtų mestelėjimų, kad reikėjo kažką sau padaryti, vis geriau būtų buvę… Noriu atkreipti dėmesį, jog faktiškai palaužti galima kiekvieną žmogų, o patys baisiausi dalykai yra ne fizinės bausmės ar užrakinimas kambaryje.

Taip, teikėme pagalbą ir tais atvejais, kai buvo mušama nepaliekant žymių, marinama badu, būriu prievartaujama ir filmuojama, tačiau paskutiniais metais matome tokį, sakyčiau, subtilų sadizmą, atimantį bet kokį norą nepaklusti, kai grasinama šeimos nariams, brangiems žmonėms, rodomos jų nuotraukos, pasakojama, kas jiems bus padaryta. Sekso pirkėjai neretai aiškina, kad,,tos ukrainietės ar venesuelietės” buvo tiesiog laimingos, šypsojosi, nesiskundė, bet sutenerių valdomos moterys labai gerai žino, kas jų laukia, kai pirkėjai išeina”, – teigia K. Mišinienė.

Specialistė priduria, jog tai, kad nesikreipiama pagalbos, signalizuoja ir apie didelį nepasitikėjimą teik policija, tiek pagalbos tarnybomis.

„Mums nepatinka tai girdėti? Deja, tai parsiduodančių asmenų realybė“, – sako ji.

Mindaugas buvo užsiminęs, kad suteneriai versdavo aukas vartoti alkoholį, narkotikus. Anot K. Mišinienės, alkoholis bei narkotikai gali būti ir priežastis, dėl kurios žmogus parsidavinėja. Taip pat tai gali tapti priemone, padedančia ištverti tą parsidavinėjimą.

„Štai viena mūsų klientė aiškino, jog kiekvieną rytą, vos prabudus, pirma jos mintis būdavo, kaip kuo greičiau apsvaigti, nes kitaip ji nebūtų galėjusi ištverti nuolatinio prievartavimo, taigi, vartojimas, priklausomybės neretai yra sunki, žlugdanti tokių patirčių pasekmė”, – teigia K. Mišinienė.

Ekspertė pasakoja, kad verteivų prostitucija aukomis tapę žmonės atsiriboja nuo savo jausmų.

„Tą suprantame kaip išgyvenimo strategiją, nes kitaip būtų labai sunku susitvarkyti su trauminėmis patirtimis, širdies skausmu. Juk negali nuolat būti bejėgis, persmelktas skausmo, nevilties – turi išgyventi. Daugelis prostitucija užsiimančių moterų net vaikelius augina, svajoja jiems sukurti geresnę ateitį.

Atsiribojimas, pasiekęs kraštutinę formą virstantis disociacija, yra labai didelė našta žmogaus psichikai. Kartais kyla grėsmė tokios naštos neatlaikyti, sužlugti. Todėl reikia nedelsti, ieškoti galimybių kreiptis psichologinės pagalbos”, – teigia K. Mišinienė.

Pasiteiravę, ar organizacija, padedanti įvairaus smurto aukomis tapusiems žmonėms, jaučia suinteresuotų institucijų palaikymą, išgirstame atsakymą, kad tai – sunkus ir pagalbos teikėjus žlugdantis klausimas.

,,Kol turime įstatymus, leidžiančius persekioti ir bausti prostitucija užsiimančius asmenis, tol realaus palaikymo iš teisėsaugos bendruomenės nebus. Ne todėl, kad ten nėra empatiškų, išnaudojimo mechanizmą suvokiančių žmonių. Tiesiog į prostitucijos verslą įkliuvusių asmenų valstybė skatina nelaikyti oriais, lygiateisiais piliečiais. „Sekso bitutės“, „meilės vergės“ – štai kaip įstatymų leidėjai galvoja. O ar kada girdėjote apie „sekso tranus“, „meilės vergus“, kurie perka moterų, vyrų, vaikų kūnus ir išlaiko visą išnaudojimo pramonę be jokio sąžinės graužimo?

Tad mano siūlymas yra labai aiškus – kriminalizuokime sekso pirkimą, kurkime išėjimo iš prostitucijos programas ir tada pamatysime, kas iš tikrųjų dedasi šiame lauke”, – sako K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) buvusį renginių organizatorių ir vedėją Viktorą Usovą galutinai nuteisė dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius.

Kaip Eltai teigė LAT atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė, teismas galutinį sprendimą V. Usovo byloje priėmė antradienį.

LAT pripažino, kad A. Usovas buvo pagrįstai nuteistas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, dėl jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų tvirkinimo bei vaikų įtraukimo girtauti.

Kasacinis teismas priėjo išvados, jog minėtas asmuo pagrįstai nuteistas iš viso dėl 14 nusikalstamos veikos epizodų.

Nuteistasis V. Usovas kasaciniu skundu prašė panaikinti apkaltinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šis vyro prašymas buvo atmestas.

„LAT, išnagrinėjęs A. Usovo kasacinį skundą, pripažino nepagrįstais jo motyvus dėl šališkų teismų, kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimo pradedant ikiteisminį tyrimą, taip pat pripažino nepagrįstais skundo argumentus dėl parodymų atpažinti kaltininką pagal nuotrauką teisėtumo bei dėl vieno iš nukentėjusiųjų įtraukimo girtauti“, – nurodė LAT atstovė T. Merkevičiūtė.

Kasacinis teismas, nustatęs procesinius pažeidimus, nutraukė dalį bylos dėl grasinimo nužudyti, pagal kurią vyrui buvo skirta 45 parų arešto bausmė. Atėmus šią bausmę iš galutinės, nutarta, kad V. Usovui liko 4 metai 4 mėnesiai ir 15 dienų laisvės atėmimo.

LAT nekeitė vyrui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos – kaip ir buvo nuspręsta anksčiau, V. Usovas nedelsiant atliks 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o likusios bausmės vykdymas atidedamas 3 metams.

Vyras tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiais už atlygį

Klaipėdos apygardos teismas sausį buvusį žinomą renginių organizatorių ir vedėją, buvusį krepšinio klubo „Neptūnas“ projektų vadovą V. Usovą pripažino kaltu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius.

Teismas nustatė, kad per 5 metus (2013-2018 m.) V. Usovas Klaipėdos, Tauragės, Kretingos rajonų, Palangos ir Mažeikių miesto apylinkėse, skirtingų markių automobiliuose bei lauke, šalia automobilių, tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiais už piniginį ir kitokį materialinį atlygį (alkoholinius gėrimus, cigaretes), atliko tvirkinamuosius veiksmus.

Bylos duomenimis, V. Usovas nepilnamečiams pirko ir davė gerti alkoholinius gėrimus ir tokiu būdu įtraukė juos girtauti. Be to, dviem nepilnamečiams atsisakius automobilyje gerti bei tenkinti jo atžvilgiu lytinę aistrą bei vienam iš jų pagrasinus pranešti policijai, kaltinamasis, siekdamas juos įbauginti, išsitraukė pistoletą ir grasino nepilnamečiams asmenims.

Apygardos teismas konstatavo, kad V. Usovo kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta. Bylos duomenimis, vyras nusikaltimus padarė prieš 12 nepilnamečių berniukų. Anot teisėsaugos, nepilnamečius nuteistasis susirasdavo dienos centruose bei internete.

V. Usovas anksčiau buvo krepšinio klubo „Neptūnas“ projektų vadovu, vykdė socialinius projektus vaikams, 2009-aisiais jis buvo pripažintas pilietiškiausiu jaunu žmogumi Klaipėdoje.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui bylų mažėja – tokią žinią stabiliai girdime keleri metai iš prokurorų, ją aidu atkartoja kitos tarnybos, didelės ir mažos.

O gal niekada tų bylų ir nebuvo daug, prostitutės juk ne aukos – toliau pasvarstoma.

Todėl 2024 metų vasarą pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jau šių metų rudenį paskelbtas pirmasis nuosprendis dėl jaunos moters vežiojimo po Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės miestus ir pardavinėtos kaip sekso vergės visiems atsiliepusiems į skelbimą – turėjo būti kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Moteris buvo pagrobta tiesiog gatvėje, kol sekso pirkėjai santykiaudavo su ja – suteneriai „budėdavo“ gretimame kambaryje, pinigus už „prekę“ taip pat gaudavo jie.

Byloje yra iškalbingas epizodas, kai auka prašo vieno savo pirkėjo išgelbėti ją, aiškina, kad ji čia ne savo noru. Vyras pareikalauja lytinio akto, vėliau skambina suteneriams ir piktinasi, jog „reikalas nebuvo vertas sumokėtų pinigų, toji tik inkštė ir skundėsi. Ir dar prašė padėti jai pabėgti“.

Nusikaltėliai nuvežė moterį į mišką, žiauriai sumušė, jei tokia situacija dar kartą pasikartos, pažadėjo ją nužudyti.

Jų auka suprato, kad daugiau kentėti nebegalima, reikia gelbėtis.

Tokią ją praeiviai, vėliau ir policija, ir rado – iššokusią iš trečio aukšto, sudaužytą, su senomis apipuvusiomis žaizdomis visame kūne, išbadėjusią, krečiamą karštinės.

Teisėsaugos, prokuratūros garbei reikia pasakyti, kad prekeiviai žmonėmis buvo sulaikyti žaibiškai, ikiteisminis tyrimas netruko atsirasti teisme, kur teisėjai rimtai pasižiūrėjo į šį nusikaltimą.

Bet kažko čia labai trūksta, ir taip smarkiai, jog teisingumas dar atrodo nepasiektas.

“Moteris buvo pagrobta tiesiog gatvėje, kol sekso pirkėjai santykiaudavo su ja – suteneriai „budėdavo“ gretimame kambaryje, pinigus už „prekę“ taip pat gaudavo jie.”

Nuo pat 1998 metų, kai šalies Baudžiamajame kodekse atsirado prekybos žmonėmis norma, yra išnagrinėta daugybė prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui bylų, tačiau absoliuti jų dauguma neturi vieno elemento.

Jose nėra patraukto atsakomybėn sekso pirkėjo.

Asmens, dėl kurio įgeidžių buvo nukankinta daugybė moterų ir mergaičių, negrįžtamai sulaužyta šitiek gyvenimų. Asmens, kuris sunešė milijonines pajamas vietiniams ir tarptautiniams suteneriams, prekeiviams žmonėmis.

Koks šiandien, 2025 metais, yra sekso pirkėjas, drąsiai ateinantis į išnuomotą troškų kambarėlį, kur laikoma daugybės vyrų prieš jį ir po jo prievartauta moteris?

Nežinome beveik nieko – šį žmogų dengia stora anonimiškumo skraistė, nes jo … tiesiog neprireikė byloje, įkalčių ten ir taip užteko, kam papildomai apsisunkinti?

Neatpažintas, neieškotas, nepatrauktas atsakomybėn.

Bet kažko dar labai trūksta, dar ne visas organizatorių ir vykdytojų paveikslas.

“Jose nėra patraukto atsakomybėn sekso pirkėjo.”

Kiekvienoje panašaus pobūdžio byloje matome dar vieną ištikimą nusikaltėlių pagalbininką – tai beveik vieną ir tą patį portalą, kuriame gali nusipirkti butą, mašiną ar žmogų. Ten prekybos moterimis organizatoriai jaučiasi kaip namie – žino, kokių žodžių nevartoti, tačiau esmę iškomunikuoti. Kad tai sėkminga draugystė, rodo sekso pirkėjų srautai prie moterų durų – ir nesvarbu, kokiame mieste.

Niekada šis „lankomiausias skelbimų portalas“ neprisiėmė atsakomybės už tiesioginį bendradarbiavimą, pardavinėjant žmones, iš tiesų niekada niekas to ir neprašė iš jo.

Mūsų herojė gyja, bando grįžti į gyvenimą. Labai sunkiai, lėtai, tačiau jai padeda daug žmonių, po truputį pragaro vaizdai iš tų kambarėlių blėsta. Mes labai norime jai parodyti, kad tada, šokdama pro langą nepažįstamame mieste, ji nešoko į nežinią, į tamsą, atvirkščiai, ji pasirinko gyventi.

Bet yra labai sunku, nes, nepaisant lėkštos valstybinių tarnybų savigyros, jog „su prekyba žmonėmis sukovota, atvejų mažėja“, puikiai suprantame, jog pagrindiniai šios dramos veikėjai ir naudos gaudytojai yra jau nepajudinami ir klestintys.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Vilniaus rajono Rudaminos bibliotekai sustabdžius filmo apie nepilnamečių patiriamą seksualinį išnaudojimą katalikų Bažnyčioje Lenkijoje peržiūrą, kilo triukšmas, savivaldybė pradėjo tarnybinį patikrinimą.

Situacija sukėlė ypatingą Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) pasipiktinimą.

„Deja, panašu, kad mirusio pedofilo kardinolo šmėkla susirado mus ir savo ištikimų gerbėjų iš Vilniaus rajono savivaldybės padedama, sugadino Rudaminos bibliotekos filmų demonstravimo įrangą. Šiandien Rudaminos biblioteka atsisakė viešai demonstruoti garsųjį T. Sekielski „Tik niekam nesakyk“, neva dėl staiga sugedusių vaizdo prietaisų“, – penktadienį feisbuke pasipiktino KOPŽI.

Centro vadovybė skaudžiai kirto Vilniaus rajono valdžiai.

„Mes visada galvojome, kad kur jau kur, bet bibliotekose dirba pažangūs, drąsūs, išsilavinę žmonės. O tai atseit „šeimą ir tradicines vertybes“ ginančiai sektai iš Vilniaus rajono savivaldybės norime pasakyti – tai, kad jūs pedofilo vardu pavadinote rajono gatves (3!), paskelbėte jį garbės piliečiu, rodo, kokia plona riba skiria šeimos gynimą nuo faktiškai jos naikinimo. Ir kokie jūs esate pavojingi. Filmą mes vis tiek rodysime, ir daug kartų“, – rašoma KOPŽI įraše.

Paaiškino, kad įvyko nesusipratimas

Oficiali versija, kodėl buvo sustabdyta filmo peržiūra – įrangos gedimas. Bet ir pats Rudaminos bibliotekos direktorius Miroslavas Voitulevičius pripažįsta, kad – ne tik tai. Direktorius paaiškino, kad įvyko nesusipratimas.

Esą per pirminį pokalbį, kai buvo tariamasi dėl filmo peržiūros, jie net nesusivokė, koks tai yra filmas, kad jis yra N-18, skirtas pilnamečiams žiūrovams.

„Mes kalbėjomės tik telefonu. Mes supratome, kad tai yra toks edukacinis filmas jaunimui. Salė, kurioje rodomi filmai, yra atviroje vaikų zonoje, ir ten turėjo vykti tas filmo rodymas.

Jokių žinių apie tai, kad čia yra N-18, nebuvo, buvo sutarta, kad 10 val. ryto [rodysime]. Tuo metu kaip tik turime iš mokyklų vaikų [septintų-aštuntų klasių mokinių], kurie pas mus svečiuojasi, ir galvojome, kad jie pažiūrės tą edukacinį filmą“, – pasakojo M. Voitulevičius.

Turi ir kitą galimybę, bet užpyko

Pasidomėję giliau, koks tai yra filmas, bibliotekos vadovybė nusprendė, kad nei erdvė vaikų zonoje, nei laikas tokiam filmui rodyti nėra tinkami, nes suaugę žmonės darbo dieną, 10 val., neturi galimybės rinktis į peržiūras.

Bibliotekos direktorius aiškino, kad jų biblioteka turi uždarą erdvę, kur galėtų filmą peržiūrėti maždaug 20 žmonių.

„Mes turėjome iš naujo derinti ir laiką, ir datą, ir ar užtenka jiems dvidešimties vietų salės. Bet dabar, kai taip gražiai apie mus parašė, tai kažkaip nėra noro ir su jais bendradarbiauti“, – prisipažino M. Voitulevičius.

Pradėtas tarnybinis patikrinimas

Kaip teigė Vilniaus rajono savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič, vos sužinojęs apie situaciją, tą patį vakarą meras Robertas Duchnevičius pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant išsiaiškinti visas šios situacijos aplinkybes.

„Savivaldybės administracijos specialistams pavesta nuvykti į biblioteką ir kartu su informacinių technologijų specialistais nustatyti techninės įrangos gedimo priežastis bei įvertinti, ar įmanoma atkurti įrangos veikimą“, – teigė J. Gulbinovič.

Pasak savivaldybės atstovės, penktadienį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų skyriaus specialistai apsilankė bibliotekoje, patikrino ir perkonfigūravo įrangą.

„Šiuo metu ji veikia, todėl nematome priežasčių, dėl kurių filmas „Tik niekam nesakyk“ negalėtų ar neturėtų būti rodomas“, – teigė J. Gulbinovič.

Filme pristatomas žurnalistinis tyrimas

Tomaszo Sekielskio filmas „Tik niekam nesakyk“ yra dokumentinis filmas, kuriame pristatomas žurnalistinis tyrimas apie vaikų išnaudojimo atvejus Lenkijos katalikų bažnyčioje.

Filme rodomos scenos iš susitikimųsu kunigais, kurie prisipažįsta padarę išprievartavimus ir išnaudojimus, bei pokalbiai su nukentėjusiaisiais. Tai pirmasis toks filmas Lenkijoje.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Vaikus seksualiai išnaudoję nuteistieji daugiau nebeišleidžiami į namus, kuriuose gyvena nukentėję nepilnamečiai. Tačiau nors tvarka pasikeitė, to reglamentuojančių įstatymų nėra – įkalinimo įstaigos remiasi Vaiko teisių konvencija, o ekspertė pabrėžia, kad reikalingi konkretūs įstatymai.

Gegužę LRT.lt rašė apie atvejus, kai iš kalėjimo savaitgalio „atostogų“ išėjęs lytinis nusikaltėlis keliauja tiesiai į namus, kuriuose gyvena nuo jo nukentėjęs vaikas. Po LRT.lt straipsnio buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, o lytiniai nusikaltėliai nebeišleidžiami į namus, kuriuose gyvena nukentėję vaikai.

„Visi nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, padarytus savo vaikui ar kitiems nepilnamečiams vaikams artimoje aplinkoje, kur gyvena nukentėjęs nepilnametis, nėra išleidžiami į šiuos namus“, – LRT.lt patvirtino Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Pasak tarnybos, visi lytiniai nusikaltėliai, kurie turi teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos, yra stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis, o nuteistųjų kontrolę siekiama užtikrinti ir pareigūnų patikrinimais.

Įstatymai nesikeitė, bet pas nukentėjusį vaiką nebegrįžta

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nuteistieji, atliekantys bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose, turi teisę trims paroms, o kai kuriais atvejais ir 10 parų, be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į savo namus Lietuvoje.

Tokia tvarka galioja tiems nuteistiesiems, kurie neturi drausminių nuobaudų, užsiima darbine veikla, jiems nustatyta žema ar vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Kartais nutinka taip, kad, pasinaudodamas tokia galimybe, nuteistasis išvyksta į savo namus, kuriuose gyvena nuo jo seksualiai nukentėję vaikai. Tokiais pasikeitimais siekiama išvengti panašių situacijų.

Vis dėlto naują tvarką reglamentuojančio įstatymo nėra: „Aktualiu metu teisės aktai, reglamentuojantys laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikiną išvykimą iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti artimuosius, nesikeitė“, – LRT.lt informuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė Renata Maldūnienė.

Pasiteiravus, kuo Kalėjimų tarnyba remiasi neišleisdama nuteistųjų į namus, kuriuose gyvena nuo jų nukentėję vaikai, R. Maldūnienė cituoja Vaiko teisių konvenciją, kuri nurodo, kad „svarbiausia – vaiko interesai“ ir įpareigoja valstybę ginant vaiką imtis „visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių“.

„Tvarkos nėra pasikeitusios, tačiau, siekiant proporcingumo bei tiek padėti nuteistiesiems sėkmingai integruotis į visuomenę ir įsitvirtinti bendruomenėse, grįžti gyventi į laisvę, tiek apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo saugią aplinką bei gerovę, nuteistiesiems leidžiama pasinaudoti teise į išvykas už bausmės atlikimo vietos, kartu apsaugant nukentėjusiojo fizinę ir psichologinę sveikatą“, – LRT.lt pateiktuose atsakymuose sako Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė R. Maldūnienė.

Problemos pasikeitimai nesprendžia

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė tokius pokyčius vertina kritiškai. Jos manymu, apskritai ydinga tvarka už lytinius nusikaltimus nuteistą asmenį išleisti iš įkalinimo įstaigos vadinamųjų atostogų.

„Kas ir kaip patikrins, kad vaikų, kurie liudijo prieš šį žmogų, tada nebus namuose? Tikrai ne visuomet, tačiau neretai sutuoktinės ir motinos laukia galimybės pamatyti „neteisingai nuteistą“ vyrą ar sūnų, jos gali teikti tarnybai ir neteisingą, klaidinančią informaciją apie tai, kad vaikų toje konkrečioje gyvenamojoje vietoje nebus“, – LRT.lt komentuoja K. Mišinienė.

Ekspertė pabrėžia – pati seksualinė prievarta artimoje aplinkoje itin stipriai traumuoja aukas.

„Daugybę kartų stebėjome procesus, kuriuose mamos atvirai kaltino savo vaikus „sugriovus visų gyvenimą“, „padėjus nuteisti tėvelį“ ir panašiai. Galima įsivaizduoti tokį nuteistojo ir jo prievartauto, tvirkinto vaiko susitikimą – jis vėl sukels psichologinę, o galbūt ir fizinę traumą“, – kritikuoja KOPŽI centro vadovė.

Jos vertinimu, reikalingas aiškiai tokias „atostogas“ reglamentuojantis įstatymas. Pasak K. Mišinienės, neretai institucijos nežino apie namuose, į kuriuos išleidžiamas lytinis nusikaltėlis, esančius vaikus.

„Paskambinus į vieną šalies kalėjimą dėl netikėtai „socializuotis“ išleisto savo vaikų prievartautojo, sadisto, taip ir nepripažinusio kaltės, pareigūnės balse išgirdome nusistebėjimą: „O ten yra vaikų? Jie neišsikėlę? Jei kažkas atsitiks, tegu skambina 112“, – pasakoja K. Mišinienė.

KOPŽI centro vadovė taip pat pabrėžia, kad įkalinimo įstaigose turi būti vykdomos elgesio keitimo programos lytiniams nusikaltėliams. Kaip atkreipia dėmesį K. Mišinienė, tokio nuteistojo išleidimas į namus ar įkalinimo laiko trumpinimas nesprendžia problemos iš esmės.

„Asmenys, neretai baisiai, sadistiškai prievartavę savo aukas, atsėdi savo nelaisvės laiką ir pilni nuoskaudų, neretai ir neapykantos bei keršto, grįžta atgal į visuomenę. Smurto ratas sukasi toliau“, – apgailestauja K. Mišinienė.

Sprendimą turi rasti institucijos

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis taip pat mano, kad nauja tvarka turėtų būti įtvirtinta teisės aktais, tačiau, pasak jo, dėl to turi susitarti skirtingos institucijos.

„Dabar esanti tarpinė būsena atrodo racionali. Anksčiau žmonės per vadinamąsias atostogas, laikiną paleidimą, galėjo išeiti [į namus, kuriuose gyvena nukentėjęs vaikas]. Dabar jų galimybės yra šiek tiek ribojamos administraciniu keliu.

Ar tie žmonės teisiškai gali dėl to skųstis? Manau, taip, bet yra vaiko teises apibrėžiantys įstatymai, todėl galima kelti pagrįstą lūkestį iš vaiko interesų pusės, kad vaiko interesas – būti saugojamu nuo prieš jį smurtą ir prievartą atlikusio žmogaus“, – LRT.lt sako L. Šedvydis.

Komiteto pirmininkas viliasi, kad skirtingos institucijos ras bendrą sprendimą arba sutars dėl teisės aktų keitimo. Visgi, pastebi L. Šedvydis, išsiskiria ministerijų prioritetai.

„Teisingumo ministerija nori, kad nebūtų apribotos galimybės vykdyti resocializaciją, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija labiausiai koncentruojasi į vaiko interesus ir vaiko gerovę“, – teigia Seimo narys.

Pasak L. Šedvydžio, ši tvarka turi būti sureguliuota, tačiau svarbu ir tai, kad institucijos dalytųsi turima informacija. Pavyzdžiui, išskiria komiteto pirmininkas, jei Vaiko teisių apsaugos tarnyba žino apie lytinio nusikaltėlio namuose gyvenančius vaikus, ji gali imtis veiksmų, tačiau neretai tokia informacija tarnybos nepasiekia arba pasiekia per vėlai ir ne visiškai tiksli.

Spalio pradžioje Seime pirmąjį laiptelį perkopė įstatymo projektas, kuris įpareigotų Vaiko teisių apsaugos tarnybai teikti informaciją apie nuosprendžius bylose, kai sprendžiama dėl nusikaltimų, kuriuos tėvai ar globėjai padarė savo vaikams. Ministerijos šį projektą įvardija kaip vieną problemos sprendimo būdų.

Prioritetas – vaiko interesai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vertinimu, prioritetas yra nukentėjusio vaiko interesai.

„Nukentėję vaikai jau yra išgyvenę didžiulę traumą – nusikaltimo įvykdymo faktą, visą teisinį procesą. Visada norisi priminti, kad patirtas smurtas, ypač seksualinis smurtas, palieka ypač žalingą poveikį visam vaiko gyvenimui, todėl būtina nuolat peržiūrėti veikiančius mechanizmus ir vertinti, kiek tinkamai jie užtikrina vaikų apsaugą, ypač nuo pakartotinos žalos“, – LRT.lt pateiktame komentare rašo SADM.

Ministerijos nuomone, svarbu kalbėti ir apie nuteistųjų grįžimą iš įkalinimo įstaigos bei reintegraciją į visuomenę, tačiau, pažymi SADM, tai negali būti daroma nukentėjusio vaiko gerovės sąskaita.

„Pirmiausia būtina apsaugoti būtent vaiką – tiek nuo galimo pakartotinio smurto, tiek nuo psichologinės traumos vėl pamačius smurtautoją“, – teigia SADM.

Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį į minėtą Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba laiku gautų informaciją apie visus teismų nuosprendžius bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl vaikui padarytų nusikaltimų.

Pasak Teisingumo ministerijos, gavusi tokią informaciją, Vaiko teisių apsaugos tarnyba galės inicijuoti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Esant tokiam sprendimui, nuteistasis negalėtų trumpam parvykti į namus atliekant bausmę ir bet kokiomis kitomis priemonėmis bendrauti su savo vaiku.

„Svarbiausia, tokie apribojimai bus taikomi ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir kai asmuo grįš į laisvę po bausmės atlikimo. Teisingumo ministerijos nuomone, tai ženkliai ir savalaikiai prisidėtų prie nukentėjusių nuo seksualinio smurto vaikų apsaugos“, – LRT.lt sako Teisingumo ministerija.

Šį įstatymo projektą įvardija ir SADM.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Ne kartą neįgalų vaikiną seksualiai prievartavęs ir taip esą šį pratinęs prie galimo gyvenimo kalėjime panevėžietis Karolis Kakarieka dabar pats bet kokia kaina siekia išvengti jam skirto įkalinimo – beveik 4 metams kalėti nuteistas vyras tikino, kad negali bausmės atlikti dėl ligos, o jeigu vis dėlto būtų įkalintas, tai, anot jo advokato, būtų prilyginama kankinimui.

Tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti – teismas nutarė, kad K. Kakarieka privalo nedelsiant atlikti jam skirtą 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

„Nėra jokio pagrindo išvadai, kad už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas sunkia liga sergančiam asmeniui galėtų būti prilygintas kankinimui ar žiauriam elgesiui su juo“, – paskelbė teisėjas Česlovas Kulikauskas.

Tuo metu K. Kakariekai atstovaujantis advokatas teisėją bandė įtikinti, kad reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nuteistajam yra nustatytas tik 15 proc. dalyvumas ir darbingumo lygis, jis yra visiškai gulimame režime, negali judėti, todėl jam yra skirtas neterminuotas pirmojo lygio specialus nuolatinės priežiūros poreikis.

„Paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatidėliotinas vykdymas būtų pavojingas nuteistojo sveikatai ar gyvybei, jau vien vykstant į laisvės atėmimo vietas būtų nuteistojo kankinimas“, – teismui aiškino advokatas.

Tačiau jo pozicijai nepritarė ne tik teismas, bet ir valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikę prokurorai bei nuo jo nukentėjusi moteris, pažymėjusi, jog jo sveikatos būklė nėra tokia sunki, kad nebūtų galima atlikti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės.

„Pasirinktas gyvenimo būdas nesikelti iš lovos, mitybos režimo nesilaikymas K. Kakariekai šiuo metu yra patogus ir palankus būdas siekti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ar net jos išvengimo“, – teigė buvusi nuteistojo draugė.

„Ši jaunam vyrui nutikusi istorija atskleidžia dar mažai viešinamą, nematomą visuomenėje nusikaltimą – seksualinę prievartą prieš vyrus ir berniukus, – sakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė. – Nuteistajam sadistiškai elgusis su savo auka – apvogus, mušus, seksualiai prievartavus jauną vaikiną – po truputį ateina atpildo dienos: Panevėžio apylinkės nutartimi atmetamos pretenzijos išvengti bausmės vykdymo. Visi matome, kaip bliūkšta šio nusikaltėlio arogantiškas mitas apie save – nepagaunamas, nenuteisiamas, visada teisus, nes moka kitus pavergti savo valiai, spirti į veidą nepaklususiam ar rakinti prie radiatoriaus norimą išprievartauti žmogų. Taigi, K. Kakarieka, prašom į kalėjimą.“

Jos vadovaujamo centro darbuotojams, ilgą laiką teko bendrauti su jaunuoliu, kuris vos tik sulaukęs pilnametystės išėjo iš namų. Į niekur – neįgalus jaunuolis tuo metu neturėjo nei kur, nei už ką gyventi.

Jis manė, kad tai yra teisingiausias sprendimas, tas noras pažinti pasaulį, kuriame gyvena,,kitokie žmonės“, buvo toks didelis, jog jo niekas negalėjo sustabdyti. Taip netrukus feisbuke atsirado įrašas, kad jaunas vaikinas siunčia pagalbos prašymą.

„Aš labai jaučiuosi kalta, kad šio vaikino neapsaugojau – jis dažnai būdavo sudaužytas“, – šiandien sako į siaubingos istorijos verpetus patekusi viena Aukštaitijos gyventoja. Tada ji net bijojo patikėti, kad jos širdies draugas taip gali skriausti neseniai pilnametystės sulaukusį jaunuolį – juk jį priėmė į savo namus iš gatvės, rūpinosi, surado darbą. Bet smurtas nuolat kartojosi, o vieną dieną ji sužinojo dar baisesnių dalykų.

,,Jis mano rankas pririšo prie radiatoriaus, tada paklupdė ant grindų.. Man labai skaudėjo“, – nors ir neturi socialinių įgūdžių, yra labai įtaigus ir net nemoka paprieštarauti, šis jaunuolis surado drąsos papasakoti, kokį pragarą išgyveno savo „geradario” namuose.

Papasakojo tai, ką vargu ar kada sugebės pamiršti.

Šalia – dosnus globėjas

Kai šis jaunuolis feisbuke paskelbė įrašą, kad ieško pagalbos, netrukus su juo susisiekė panevėžietis K. Kakarieka, kuris vėliau teigė, kad jam pagailo jaunuolio, kurį esą iš namų išmetė motina su patėviu.

Taip šio socialiai pažeidžiamo jaunuolio gyvenime atsirado žmogus, kuris žadėjo nuoširdžiai rūpintis, padėti išspręsti net didžiausias gyvenimo problemas. Ir jis juo patikėjo, net džiaugėsi, kad šiame sudėtingame gyvenime yra labai gerų žmonių.

„Šalia jaunuolio atsirado dosnus globėjas, kuris jam parūpino ir stogą virs galvos, ir darbą, ir maisto, – istorijos pradžią Delfi.lt pasakojo K. Mišinienė. – Tik realybė nebuvo tokia, kokia iš pirmo žvilgsnio galėjo atrodyti „geradaris” iš vaikino išviliojo iš jam priklausančią banko kortelę, bet ją paimdamas nuramino, kad taip jam bus tik geriau – pavyks sutaupyti pinigus.”

Jaunuolis tada dar negalvojo, kad bus apgautas ar kaip nors kitaip nuskriaustas – visiškai nepažįstamas vyras žadėjo tik pagalbą, jis tikėjo kiekvienu jo žodžiu. Ir net nesuprato, kad yra skaudžiai išnaudojamas.

,,Netrukus prasidėjo atsakingo už visus namų tvarkymo darbus jaunuolio,,auklėjimas” – baisus mušimas dėl bet kokios priežasties, buvo sulaužyti šonkauliai, liudininkai matė mirtinai,,vyresnio draugo” bijantį vaikiną su batų padų įspaudais veide… – apie siaubingą istoriją kalbėjo K. Mišinienė. – O po to sekė seksualinė prievarta. Visada prieš tai pavartojęs narkotikų, „draugas“ su didžiuliu įtūžiu puldavo jauną vyrą, plėšdavo nuo jo drabužius, vilkdavo į vonią, kur klupdydavo ant grindų, rišdavo rankas prie radiatoriaus…”

Jaunuolis bandė priešintis, verkė ir maldavo nieko nedaryti, bet tai ne kiek nesugraudino tikru monstru tapusio K. Kakariekos – jis bet kokia kaina siekė savo šlykščių tikslų.

„O paskui vienai iš savo sugyventinių prievartautojas teisinosi, jog esą ankščiau ar vėliau tas žioplys sės į kalėjimą, tad jis dabar tiesiog ruošiantis jį būsimam gyvenimui, kad paskui taip labai neskaudėtų…“ – neviešuose teismo posėdžiuose siaubingos baudžiamosios bylos detales atskleidė KOPŽI vadovė.

,,Galiu pasakyti tik viena – tik ilgai trunkantis nebaudžiamumas, aplinkinių atlaidumas sukuria tokius minties ir veiksmų monstrus“, – pažymėjo K. Mišinienė.

Siunčia į kalėjimą

Už tai, kad prieš jaunuolį naudojo fizinį ir seksualinį smurtą, sukčiavo ir panaudojo svetimą mokėjimo kortelę, taip pat terorizavo savo buvusią sugyventinę, teismas K. Kakariekai skyrė 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat nurodė savo aukai sugrąžinti daugiau kaip 2 tūkstančius eurų, kuriuos pasisavino iš šiam priklausančios mokėjimo kortelės, bei nurodė sumokėti 9 tūkst. Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pasak teisėjų, socialiai pažeidžiamas jaunuolis buvo tris kartus išprievartautas, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stresą, baimę, pažeminimą.

Už grotų K. Kakarieka turėtų patekti jau netrukus – kaltės dėl siaubingų nusikaltimų nepripažinęs panevėžietis net dviejų instancijų teismuose taip ir nesugebėjo įrodyti, jog nenusikalto, o visą šią baisią istoriją esą sukūrė buvusi jo draugė, su kuria susipyko dirbdamas gyvūnų globos organizacijoje, kuriai moteris ir vadovavo, – esą ji sužinojo, kad jis bendrauja su kita mergina, todėl iš pavydo ir surengė keršto planą.

„Ji apie dvejus metus naudojosi mano patalpomis, jos buvo paverstos kačių prieglauda, kurioje vyko prekyba gyvūnais ir maistu katėms – kerštaujanti ir pavydo kupina moteris gali apkalbėti buvusį savo partnerį“, – aiškino jis.

Vyras tikino, kad rūpinosi vos 18 metų sulaukusiu jaunuoliu – padėjo įsigyti asmens dokumentą, nupirko drabužių ir avalynę, o paskui apgyvendino nakvynės namuose, surado darbą, nupirko ne vieną dviratį, kas mėnesį veždavo pas kirpėją, net kiekvieną dieną pietums išskirdavo po 5 eurus.

,,Banko kortelę jis man atidavė pats, nes norejo, kad pinigai nebūtų beprasmiškai ištaškyti, o būtų naudojami kuo tinkamiau jo poreikiams ir interesams tenkinti”, – teisme K. Kakarieka aiškino, jog svetimų pinigų nepasisavino, juos leido su jaunuolio žinia, be to, jo išlaikymui buvo skyręs gerokai daugiau pinigų, nei šis turėjo.

Vyras taip pat neigė, kad prieš jaunuolį smurtavo ir seksualiai prievartavo – juk tuo metu, kaip pats sakė, bendravo ne su viena moterimi ir jo lytiniai poreikiai būdavo patenkinti.

Tuo metu nuo vyro nukentėjęs jaunuolis pateikė gerokai baisesnę realybę geradaris” jį ne tik mušdavo, bet ir prievartaudavo, o tai dažniausiai darydavo esą apsvaigęs nuo narkotikų.

„Kai mane išvarė iš namų, vienas mano kaimynas feisbuke paskelbė, kad aš neturiu kur gyventi, taip pat ir neturiu pinigų pragyvenimui, – pasakojo jis. – Tada man paskambino K. Kakarieka ir pasakė, kad gali man padėti – jis mane apgyvendino nakvynės namuose. Paskui jis iš manęs paėmė banko kortelę, sakė, kad taip galėsiu taupyti pinigus būsto nuomai, taip pat jis žadėjo, jog rūpinsis mano finansais. Į šią kortelę įplaukdavo mano atlyginimas, taip pat pervedama socialinė pašalpa.”

Jaunuolis pasakojo, kad K. Kakarieka pragyvenimui duodavo vos 50 eurų per mėnesį, šių pinigų neužtekdavo, todėl ne kartą pagalbos prašė pas savo bendradarbius.

„Nežinojau, kad K. Kakarieka mano pinigus naudoja savo reikmėms“, – policijos tyrėjams sakė jis.

Jausdamas dėkingumą savo „geradariui“ jaunuolis dažnai lankydavosi šio namuose, tačiau į čia ateidavo ne ilsėtis, o dirbti – tvarkė kačių tualetus, siurbė ir plovė grindis, rudenį griebdavo lapus, o žiemą nukasdavo sniegą.

„Kartais likdavau jo namuose nakvoti, bet tai būdavo labai retai, – savo istoriją pasakojo nukentėjusysis. – Esu matęs, kaip K. Kakarieka namuose rūkydavo,,žolę”, jos yra davęs ir man pabandyti.”

Apie tai, kad „geradaris” piktnaudžiauja kvaišalais, kartą jaunuolis papasakojo vienam savo pažįstamam, apie tai netrukus sužinojo ir K. Kakarieka.

,,Praėjus maždaug dviem ar trims mėnesiams po to, kai susipažinau su K. Kakarieka, jis pradėjo dažnai mane mušti, nuolat vaikščiodavau su mėlynėmis, – pasakojo jaunuolis. – Kartą jis atvažiavo manęs pasitikti, galvojau, kad važiuojame į jo namus, bet jis mane nuvežė į mišką ir tada ėmė mane spardyti – spardė į šonus, smūgių buvo daug, supratau, kad jis mane sumušė už tai, kad savo kambariokui iš nakvynes namų papasakojau, jog jis rūko kanapes.”

Smūgiai buvę tokie stiprus, kad jaunuoliui buvo sulaužyti šonkauliai – kruviną jaunuolį K. Kakarieka nuvežė ir paliko nakvynės namuose.

,,Man net sunku buvo kvėpuoti“

‚Skausmą jaučiau maždaug mėnesį, iš pradžių galvojau, kad skauda nuo nuovargio darbe – man net sunku buvo kvėpuoti“ – prisipažino nukentėjusysis.

Kitą kartą K. Kakarieka jį sumušė savo namuose: „Tada jis nuo pat ryto rūke, gėrė alų, paskui dar „pleškutę“ brendžio, o paskui kažkur išvažiavo. Kai grįžo, galvojau, mane nuveš į darbą, bet jis buvo labai agresyvus, rėkė, sakė, kad aš esu kaltas dėl to, jog jį paliko dvi moterys. Ir tada pradėjo mane daužyti, spardyti į galvą, rankas, šonus. Prašiau jo liautis, man labai skaudėjo, bet jis toliau mane daužė.”

Kad nuolat patiria smurtą, jaunuolis tylėjo, niekam nesiskundė, bet vieną dieną bendradarbiai neiškentė ir nutarė pranešti socialiniams darbuotojams, o šie, nieko nelaukę, iškvietė policijos pareigūnus.

Ir tik tada, kai tyrėjai klausėsi jaunuolio sunkiai suvokiamo pasakojimo, paaiškėjo dar baisesnė realybė – jaunas vyras prisipažino, kad tris kartus buvo seksualiai išprievartautas. Prabilti apie tai nebuvo lengva, bet tikrą pragarą išgyvenęs vaikinas nebenorėjo tylėti ir daugiau kentėti.

,,Nežinau, kodėl K. Kakarieka taip su manimi elgėsi, niekada nebuvo jokių pokalbių apie tai“, – sakė jis. Ir čia pat pridūrė: „Aš jo labai bijau.”

Kad jaunuolis tikrai buvo patyręs prievartą, konstatavo ir ekspertai, apie tai pareigūnams paliudijo ir buvusi K. Kakariekos draugė – apie tai šiai kartą papasakojo pats K. Kakarieka.

Mokė „gyvenimiškos patirties”

Moteris, kuri tuo metu su šiuo vyru palaikė intymius santykius, negalėjo patikėti, ką girdi, todėl vėliau bandė pasikalbėti su jaunuoliu, bet šis, išgirdęs klausimą, labai išsigando, ėmė isteriškai juoktis…

,,Klausiau ir Karolio, ką tai reiškia, – vėliau policijoje kalbėjo moteris. – Tada jis pasimetė, bet paskui pasakė, kad, suprask, jeigu jis atsisės į kalėjimą, reikia, kad turėtų gyvenimiškos patirties ir taip neskaudėtų …“

Ši moteris taip pat nukentėjo nuo dabar jau buvusio savo draugo – kai sužinojo, jog šis palaiko ryšius su kita moterimi, nutarė nutraukti santykius. Tačiau tokia realybė nepatiko K. Kakariekai – jis moterį ėmė terorizuoti, daugybę kartų persekiojo, grasino, kad ši bus lavonas.

,,Jis man įvarė baimės visam gyvenimui”, – sakė nukentėjusioji.

Tuo metu K. Kakarieka tikino, kad prieš neįgalų vaikiną neatliko seksualinio pobūdžio veiksmų, nes, kaip pažymėjo, yra tradicinės seksualinės orientacijos, be to, pabrėžė, jog to nebūtų galėjęs ir dėl sveikatos būklės.

Jis neigė kaltę ir dėl kaltinimų, susijusių su buvusia drauge – esą jos nebaugino, neterorizavo ir jai negrasino.

,,Priešingai, būtent ji iš keršto mane persekiojo, įžeidinėjo ir terorizavo, nes ją palikau ir pradėjau bendrauti su kita moterimi, yra vaizdo įrašas, kai ji daužo jo namo duris, langus“, – tikino K. Kakarieka.

Tuo metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė K. Mišinienė teigė, kad ši jaunam vyrui nutikusi istorija atskleidžia dar mažai viešinamą, nematomą visuomenėje nusikaltimą – seksualinę prievartą prieš vyrus ir berniukus.

„Laikas garsiai pripažinti – yra asmenys, kurie ieško pažeidžiamų, negalinčių apsiginti vyrų, naudoja prieš juos apgaulę ir kontrolę, muša ir prievartauja savo aukas, – sakė ji. – Paprastai kalbame apie stiprų mušimą, žalojimą, net sadistinį elgesį. Ir šiuo atveju aukos veide ilgam buvo likę batų atspaudai, buvo sulaužyti kaulai.

Mums nelengva buvo teikti nukentėjusiam vaikinui pagalbą, nes auką labiausiai kankino ne kūno žaizdos. Ilgą laiką dirbome su gilia psichologine trauma, kurios pasekmės buvo nuolatinis, paralyžuojantis bet kokią socialinę saviraišką savęs kaltinimas, depresiniai, suicidiniai epizodai. Akivaizdžiai matėme, kaip aplinkiniai stigmatizuojančiai reagavo į jauno vyro išgyventą prievartą: „Ar gali taip nutikti vyrams?”, „Kokiu silpnu reikia būti, kad nesugebėti apsiginti“ ir pan.

Pats nusikaltimo nagrinėjimas teisme taip pat atskleidė faktą, kad prievartautojų gynėjams nėra ribų – nukentėjusysis buvo priverstas klausytis besišypsančio advokato išvedžiojimų apie tai, jog „vyras fiziologiškai negali išprievartauti vyro, mat neišsiskiria tokio akto metu skysčiai, va moterį – tai kitas reikalas…”

Treji įkalinimo metai sadistui, rišusiam prievartaujamą auką prie radiatoriaus, žeminusiam ir kontroliavusiam pažeidžiamą jaunuolį, pasisavinusiam jo gyvenimo santaupas – tikrai nėra daug.“

Ji taip pat paragino nusikaltimų aukas netylėti: „Ši byla mums parodė, jog vyrams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, yra tikrai dar sunku kreiptis pagalbos, pasakoti apie įvykius, liudyti teisme. Nuoširdžiai norime paraginti tokio nusikaltimo aukas netylėti, bendradarbiauti su mumis ir teisėsauga. Baisu pagalvoti, jog tokie siaubūnai, kaip čia aprašytas prievartautojas, gali likti nenubausti ir toliau kankinti savo aukas. Mes norime jums padėti!”

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime atstovas Rimas Jonas Jankūnas užsimojo apsaugoti vaikus nuo pornografijos – politikas įregistravo pataisas, pagal kurias siūloma, kad erotinė reklama negalėtų būti pateikta taip, jog būtų matoma nepilnamečiams.

Jankūnas: erotines reklamas ant autobusų mato vaikai

Buvusio Sveikatos teisės instituto direktoriaus R. Jono Jankūno pataisos Seime įregistruotos spalio 23 d.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad siūlymu siekiama užkirsti kelią reklamos skleidėjams platinti erotinių prekių reklamą nepilnamečiams pasiekiamose vietose.

Pasak politiko, dėl tariamai netinkamo teisinio reguliavimo viešojoje erdvėje vis daugėja erotinių prekių reklamos ant stendų, autobusų ir tai esą mato vaikai.

Pasak iniciatyvos autoriaus, Lietuvoje iki šiol nenustatyta, kad erotinė reklama negali būti įrengiama prie vaikų darželių, mokyklų, dienos centrų ar kitų vietų, kurias lanko nepilnamečiai, nors tokios taisyklės egzistuoja Vakarų valstybėse.

Aiškinamajem rašte politikas pažymi, kad įstatymo įgyvendinimas neturės įtaikos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

Politikas pripažino, kad kol kas dėl šio pasiūlymo išvadų iš eskpertų dar nebuvo gavę.

Departamentas: pasiūlymas – perteklinis

Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Dainius Zebleckis akcentuoja, kad jau dabar galiojančiame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatyti draudimai taikomi lauko reklamai, išrorinėmis priemonėmis skleidžiamai reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams.

„Siūlomi pakeitimai, mūsų nuomone, yra pertekliniai“, – Teisės departamento spalio 29 d. išvadoje dėstė D. Zebleckis, vertindamas Seimo nario idėją.

Teisės departamentas akcentavo, kad projektu siekiama nustatyti absoliutų suaugusiems žmonėms skirtų prekių ir paslaugų, galinčių daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams, reklamos draudimą.

„Snku įsivaizduoti tokią išorinę lauko reklamos priemonę, kuri nebūtų prieinama (matoma) ir nepilnamečiams“, – teigiama Teisės deparatmento pastabose.”

D. Zebleckio teigimu,  pati erotinių prekių reklama, kai pateikiamas tik atitinkamas prekės ženklas, nėra laikoma neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija, nors išties jos skleidimui taikomi tam tikri ribojimai.

Skelbė peticijas

2024 m. gruodį portale peticijos.lt asmuo, prisistatęs Bernardu Dovydaičiu, paskelbė reikalavimą drausti erotinių prekių parduotuvės fantazijos.lt ir kitų prezervatyvų prekybos vietų reiklamas. Peticijoje užsiregistravo 92 ją palaikantys asmenys.

2025 m. sausio 1 d. išvakarėse asmuo, prisistatęs Povilu Klusaičiu, portale peticijos.lt pateikė priešingą reikalavimą – uždrausti siūlyti fantazijos.lt reklamų draudimus. Ši idėja peticijų tinklalapyje sulaukė 194 pritariančių asmenų registracijos.

Ne visi internautai liko sužavėti peticijų, kuriose raginama drausti erotinių prekių reklamas, reikalavimais. Komentarų sekcijose po šiomis peticijomis dalis siūlymams nepritariusių vartotojų rašė:

Gaudiešienė: reikalinga savireguliacija, ne draudimai

Su lrt.lt kalbėjusi Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkė Rūta Gaudiešienė tikino suvokianti, kad svarbu apsaugoti nepilnamečius, bet draudimai problemos neišspręs.

„Mes turime ir Etikos kodeksą, kuriame labai daug kalbame apie nepilnamečių apsaugą ir tai, kad kanalai turi būti nepasiekiami. Bet bendrai – kuo autoritarinės valstybės skiriasi nuo demokratinių? Tuo, kad autoritarinėse viską stengiamasi spręsti draudimais. Demokratinėse ir išsivysčiusiose valstybėse tam yra edukacija ir savireguliacija“, – portalui lrt.lt sakė R. Gaudiešienė.

Anot jos, asociacija palaiko edukacines ir savireguliacines intervencijas ir jos yra kur kas efektyvesnės.

Dar vienas pasiūlymas – baudžiamoji atsakomybė už vaikų skatinimą kurti pornografiją

Jarmo.net anksčiau rašė, kad Seime ketinama imtis ir Baudžiamojo kodekso pataisų dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepinamečius.

Seimo narys, liberalas Vitalijus Gailius siūlo išsamiau reglamentuoti atsakomybę už pornografiją, kai ją raginami kurti vaikai.

Politiko teigimu, Baudžiamasis Kodeksas reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už vaiko išnaudojimą ar verbavimą pornografijai, tačiau, pažymi V. Gailius, kodekso straipsniai neapima vaikų kurstymo kurti pornografinį turinį. Tai reiškia, kad kartais vaiką kurti pronografiją privertę asmenys išsisuka ir lieka nenubausti.

Nevyriausybinės organizacijos, padedančios seksualinį smurtą išgyvenusiems asmenims, atstovė tokią iniciatyvą sveikina.

„Pareigūnai neretai sustoja ties faktu, jog vaikas tarsi pats kūrė tą turinį, taigi ikiteisminiai tyrimai nė nepradedami ar nutraukiami, bylos nepasiekia teismų, tikrieji kaltininkai pildo savo „kolekcijas“ ir prekiauja jomis“, – portalui jarmo.net kalbėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro vadovė Kristina Mišinienė, palaikanti įregistruotas V. Gailiaus pataisas.

“Redakcinė pastaba

 

2025-11-02 d. šioje publikacijoje patikslinta informacija apie 2024 m. sausio 31 d. peticijos.lt pateiktą peticiją. Su redakcija susisiekęs peticijos autorius Povilas Klusaitis atkreipė dėmesį, kad šia savo peticija siekė „uždrausti drausti fantazijos.lt reklamas“. Tai reiškia, kad šia peticija priešinamasi prieš tai siūlytiems reklamos draudimams, kuriuos ragino įvesi prieš tai pateiktos peticijos autorius. “

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvoje internete vaikai piktavalių įtraukiami į pornografijos kūrimą. Todėl Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) direktorė Kristina Mišinienė sveikina iniciatyvą Seime imtis Baudžiamojo kodekso pataisų dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepinamečius ir liudija, kad kai kurie pareigūnai itin ciniškai vertina nuo į išnaudotojų pinkles pakliuvusių vaikų, kurie verčiami filmuoti save pornografiniame turinyje, padėtį.

Pateikė pataisą

Seimo narys, liberalas Vitalijus Gailius siūlo išsamiau reglamentuoti atsakomybę už pornografiją, kai ją raginami kurti vaikai, ir spalio 21 d. Seime registravo tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas.

Politiko teisimu, Baudžiamasis Kodeksas reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už vaiko išnaudojimą ar verbavimą pornografijai, tačiau, pažymi V. Gailius, kodekso straipsniai neapima vaikų kurstymo kurti pornografinį turinį.

„Šiuo projektu siūloma aiškiai įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę ne tik už turinio, kuriame atvaizduotas vaikas, įsigijimą, platinimą ar gamybą, bet ir už skatinimą, raginimą ar kitokį įtraukimo veiksmą, siekiant, kad pats vaikas sukurtų pornografinio turinio dalykus“, – teigia V. Gailius aiškinamajame rašte, kuriame aiškinama, kodėl reikalingos BK 309 str., draudžiančio disponavimą pornografija, pataisos.

Anot liberalo, Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vaikai yra įkalbinėjami, skatinami, „prašomi“ ar kitaip veikiami, kad patys sukurtų pornografinio pobūdžio turinį (pvz., intymias nuotraukas ar vaizdo įrašus), kurie vėliau yra siunčiami suaugusiems asmenims, platinami per pokalbių platformas, naudojami kaip spaudimo, šantažo ar prievartos priemonė.

Seimo narys akcentuoja, kad asmenys, kurie ragina vaiką sukurti pornografinį turinį, dažnai išvengia atsakomybės, nes jų veiksmai nėra laikomi savarankiška nusikalstama veika.

V. Gailius įsitikinęs, kad Baudžiamojo kodekso pataisos „leistų efektyviau taikyti baudžiamąją atsakomybę, ypač ikiteisminių tyrimų metu, kai nustatomas asmens ryšys su vaiko sukurto turinio atsiradimu, tačiau nėra įrodymų apie tiesioginį filmavimą ar medžiagos laikymą“.

Reikalinga Vyriausybės pozicija 

Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Dainius Zabelckis trečiadienį pateiktoje išvadoje atkreipė dėmesį, kad Baudžiamajame kodekse jau yra numatyta atsakomybė už vaiko išnaudojimą pornografijai, tad galima svarstyti, ar V. Gailiaus siūlymas neapimtų jau dabar BK numatyto draudimo.

„Dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada“, – teigia D. Zebelckis išvadoje.

BK 162 straipsyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vaiko išnaudojimą pornografijai, o BK 309 – už disponavimą pornografinio turinio dalykais.

Mišinienė iniciatyvą sveikina

„Labai džiaugiamės, jog po tiek metų akivaizdaus BK 309 ir 162 straipsnių netobulumo atsirado iniciatyva sutvarkyti tą paliktą pornografijos kūrėjams galimybę išsisukti nuo atsakomybės“, – jarmo.net tikino KOPŽI direktorė K. Mišinienė.

Pagalbą nukentėjusiesiems nuo seksualinio smurto teikiančios organizacijos vadovė paragino nesivelti į bevaisius ginčus dėl BK išbaigtumo.

Anot ekspertės, svarbiau neužmiršti pavojingos ir dažnai nusikaltėlių pasitelkiamos taktikos: suklaidinę šeimą ar vaiką, nusikaltėliai tikisi, kad vaikas pats pateiks šokiruojančias ir pelningui išnaudotojamas  pornografines nuotraukas bei vaizdo įrašus.

Didžiausias pavojus – šeimose ir tarp draugų

Žinoma Lietuvos psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė, teikianti pagalbą asmenims nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis bei smurto artimoje aplinkoje, ketvirtadienį kalbėdama su jarmo.net patvirtinto – nepilnamečiai asmenys išties išnaudotojų yra įtraukiami į pornografinį turinį bei priverčiami jį kurti.

Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centro vadovės pareigas einanti dr. D. Puidokienė teigė, kad apie patiriamą seksualinį smurtą dažniau prabyla vyresnio amžiaus vaikai, paaugliai.

„Kartais į centrą kreipiasi patys vaikai, bet mūsų praktika rodo, kad juos neretai nukreipia ir specialistai konsultacijai“, – tikino ji.

„Turėjome atvejų, kai į pornografiją įtraukia artima aplinka – seksualinė prievarta apskritai dažniausiai susijusi su artima aplinka. Tie, kurie geriausiai pažįsta žmogų, tie jį gali įtraukti į pornografinį filmavimą, kūrimą vaizdo priemonėmis, kūno filmavimą“, – apie problemą prakalbo dr. D. Puidokienė.

Į centrą pagalbos ieškoti atvykusių asmenų istorijos – be galo skaudžios.

„Yra buvę, kai tėvai įtraukė draugų tarpe dukrą, arba draugai įtraukė kitus draugus, apsvaiginę filmavo, būna tokiais atvejais, kad grasina platinti arba paskelbia“, – liudijo psichoterapeutė.

Seksualiniai išnaudotojai, pasak dr. D. Puidokienės, prieš į jų pinkles patekusius vaikus imasi šantažo – grasina pornografinį turinį, kuriame jie užfiksuoti, paskelbti viešai internete, socialiniuose tinkluose, jeigu šie nevykdys jų įgeidžių.

Pasigenda teisėsaugos profesionalumo ir kompetencijos

Nors tokius atvejus Lietuvos teisėsaugininkai turėtų tirti principingai, Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro vadovė negailėjo priekaištų tyrimus dėl seksualinių nusikaltimų, nukreiptų prieš vaikus, atliekantiems policijos pareigūnams, prokurorams.

„Tikrai labai sunkiai skinasi kelias per įvairius teisėsaugos slenksčius šie atvejai įrodinėjimo prasme. Kartais tena ne tik nukentėjusiems žmonėms nuleisti rankas, bet ir mus – specialistams. Atrodo, kad padarėme viską, bet to teisingumo atstatymo pasiekti nepavyko: kažkur užkliuvo policijos koridoriuose, tyrėjo, prokuratūros suvokime“, – apgailestavo ji.

D. Puidokienei antrino ir KOPŽI vadovė K. Mišinienė.

„Išoriškai pakankamai stiprūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, realybėje – seniai veikiantys kaip prakiuręs vamzdis. Daugybėje vaikų „sumedžiojimo“ pornografiniams vaizdams kurti atvejų matome tiek įtikinamus, tiek verčiamus vaikus kurti tuos vaizdus, nuotraukas. Naudodamiesi mažamečių, nepilnamečių pažeidžiamumu suaugusieji pradžioje įkalbina, vėliau jau grasina ir šantažuoja savo mažąsias aukas filmuoti tiek save, tiek sesutes ar broliukus, draugus“, – išnaudotojų beribį žiaurumą apibūdino K. Mišinienė, pabrėžianti, kad „tikrai daug tokių atvejų nepraeina tyrėjų savotiško filtro, vertinimo, tokiais atvejais kalbame ne tiek apie išteisinimus teismuose, bet tiesiog apie nepradėtus tyrimus“.

„Tu tiesiog matai, kad teisėsaugos paprasčiausiai nedomina šie atvejai – daug darbo, abejotini rezultatai“, – pareigūnų abejingumą įžvelgia ji. “

Anot K. Mišinienės kartais bylose padaroma išvada, kad vaikas save užfiksavo pats.

„Pareigūnai neretai sustoja ties faktu, jog vaikas tarsi pats kūrė tą turinį, taigi ikiteisminiai tyrimai nė nepradedami ar nutraukiami, bylos nepasiekia teismų, tikrieji kaltininkai pildo savo „kolekcijas“ ir prekiauja jomis“, – aiškino KOPŽI vadovė.

Tuo metu dr. D. Puidokienė pasisakė ir apie teisėjus, kurie priima sprendimus nusikaltėlių, prieš vaikus įvykdžiusius seksualinius, atžvilgiu. „Trūksta kompetencijos“, – mano psichoterapeutė.

„Suvokimo, kas yra seksualinė prievarta, nėra. Sakoma, kad įrodymai, kurie negali būti laikomi objektyvais įrodymais, nepakankami, aklai reikia sekti įstatymo raidą, o įstatymus galima labai interpretuoti“, – dalies teismų motyvus vertina pašnekovė.

Išnaudotojui toliau leidžiama būti su vaiku

Priekaištai ir skrieja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri, anot dr. D. Puidokienės, ne visada apsaugo nukentėjusius vaikus, kad šie nekontaktuotų su agresoriumi.

Dažniausiai tokius nusikaltimus įvykdo vyrai – tėvai, patėviai, broliai – pabrėžė pašnekovė, tačiau seksualinį nusikaltimą įvykdęs tėvas vis tiek gali susitikti su vaiku, nepaisant jam padarytos skriaudos.

„Su Vaiko teisių apsaugos tarnyba turime didelę bėdą, kada vaikai, patyrė, tarkime, tėvo seksualinius nusikaltimus, tartum atiduodami jam tam, kad tėvas su tais vaikais bendrautų, kadangi toks įstatymas, jog vaikas turi palaikyti ryšį, atkurti santykius. Taigi, taip atsitinka, kad vaikas taip vėl atsiduria pas jį prievartavusį smurtautoją. Tokių atvejų labai nemažai“, – liūdnos padėties neslėpė dr. D. Puidokienė.

Kryžius visam gyvenimui

Nacionalinio informacijos apie seksualinį smurtą centro vadovė akcentavo, kad tarnyboms trūksta suvokimo apie psichologinę žalą po seksualinio nusikaltimo.

„Apmaudu, kad tenka kovoti vien su nusikaltėliais, bet ir su institucijomis, joms aiškinti, kas yra seksualinė prievarta, kokios jos pasekmės, ką reiškia išgydyti didžiulę traumą.

O trauma – milžiniška, praktiškai prilygstanti, kaip teigia mokslininkai, karo nusikaltimus išgyvenusių asmenų patirtims, karo veteranų sunkumams“, – įvardijo dr. D. Puidokienė.

Pasak jos, tuo metu susiduriant su valstybės institucijų specialistais, akivaizdu, kad jie nesuvokia, kokius išgyvenimus patiria vaikas, susidūręs su seksualine prievarta.

„Vaikas užsideda likusiam gyvenimui Kryžių“, – apibūdino ji.”

Dr. D. Puidokienė pabrėžė, kad vis daugiau užsienio šalių teisėsaugos pareigūnų kur kas labiau kvalifikuota ir gali padėti seksualinę prievartą, priverstinę pornografiją išgyvenusiems vaikams bei nuo seksualinio smurto nukentėjusiems kitiems asmenims.

„Švedijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, kitose šalyse įvairiose grandyse dirba specialistai, kai su jais susidūrus jautiesi kalbantis ta pačia kalba: jam nekyla poreikio, kad būtų papildomai paaiškina, o kas ta seksualinė prievarta“.

„O pas mus – nearti dirvonai“,– problemą Lietuvoje įžvelgė ji.

Iš teisėsaugos vaikai išgirsta kaltinimus išsigalvojimu 

Tokia situacija, kai specialistai ir pareigūnai neturi žinių, pasak psichoterapeutės, lemia nukentėjusiųjų nepasitikėjimą teisėsaugos institucijomis.

„Keista, kad teisėsaugos institucijos priekaištauja, kad nubausta ne tiek daug asmenų, nes organizacijos pas juos nukentėjusiųjų nenukreipia. Tačiau negali prievartauti žmogaus atvesti į policiją, prokuratūrą, jeigu jis nepasitiki tomis institucijomis, kuriose jis kaltinamas“, – akcentavo dr. Dalia Puidokienė.

Štai psichoterapeutė tikino, kad teisėsaugos institucijose kartais pareigūnai prieinama pasvarstymų, kad nukentėjusysis – išsigalvojo.

„Nors tam tikri ženklai rodo patirtą prievartą. Mažametė 4-5 metukų mergaitė imituoja kažkokius veiksmus, bet teisėsaugininkai prieina pasvarstymų, kad vaikas išsigalvoja. Vaikas tikrai neišsigalvoja tokių dalykų. Nėra taip, kad visi vaikai kalbėtų, elgtųsi taip. Ir tada ryškiai matyti taip kalbančio, taip besielgiančio vaiko patirtos prievartos ženklai, bet patikėti teisėsaugos institucijoms reikia kažkokių stebuklingų įrodymų.

Aš suprantu – įrodymų reikia, bet gal tuomet mums, institucijoms, reikėtų tinkamai pasirengti, kad nukentėjęs vaikas ar suaugęs žmogus nebūtų dar kartą traumuojamas, tąsomas institucijose“, – mano dr. D. Puidokienė, pažymėjusi, kad seksualinė prievarta yra latentinė problema, kurios realius mastus suvokti sudėtinga, nes oficiali statistika jų neatspindi.

Pareigūnai sako, kad vaikams patinka? 

Savo ruožtu KOPŽI vadovė K. Mišinienė augančią paklausą vaikų ponografijai vadina tragiška.

Pareigūnai, pasak nevyriausybininkės, leidžia sau teigti, kad gal vaikams patinka tokie veiksmai kaip filmavimasis pornografiniame vaizdo įraše

„Tamsi pornografijos rinka tik plečiasi. Tad kiekvienas toks apgaule ar jėga išplėštas vaizdas tampa pajamas nešančia preke. Ir man labai gaila, kad vis dar taip lengvai numojama ranka į vaizdų „medžiotojų“ veiksmus, galima daug išgirsti samprotavimų net iš specialistų, pareigūnų lūpų apie tai, kad vaikams patinka, vaikai sugedę, ką daryti su vaikais, jie hiperseksualūs ir pan.“ – apie girdėtus įžūlius pareigūnų žodžius pasakojo ji.

Anot jos, išnaudotojui gali būti nesudėtinga socialiniame tinkle užtikti sutrikusią mažametę ir apipilti ją meilės prisipažinimais, o tuomet lyg tarp kitko paprašyti jos parodyti, „kaip ta tavo vietelė atrodo, mažyte, taip noriu pamatyti“, – manipuliacijas, kurias taiko seksualiniai smurtautojai, įvardijo K. Mišinienė.

„Ir ką, ar čia apie vaiko „sugedimą“ kalba eina ar apie nepalyginamai pavojingesnį momentą: pornografijos kūrėjo naudojamą taktiką?“ – retoriškai klausė ji.

Kokių žygių imasi smurtautojai?

O štai žinoma šalies psichoterapeutė dr. D. Puidokienė atkreipė dėmesį, kad seksualiniais nusikaltimais prieš vaiką kaltinamas asmuo dažniausia vengia atsakomybės, kaltės nepripažįsta.

Ir staiga imasi ciniškos taktikos – jausdamas, kad gali atsakyti prieš Temidę, išnaudotojas mėgina daryti įtaką institucijų darbui, kad palenktų specialistus, tyrėjus į savo pusę.

„Nepamirškime, kad šalia veikia ir tas nusikaltėlis, kuris dažnai užbėga už akių, jam svarbu būti nenubaustam, išvengti atsakomybės, tai jis apsilanko pas įvairius specialistus – teisėsaugos pareigūnus, socialinės srities specialistus ar vaiko teisių specialistus“, – įvardijo ji.

Pritaria Stambulo konvencijai

Pasak dr. D. Puidokienės, seksualinių nusikaltimų prieš vaikus problemai spręsti reikalinga politinė valia, t. y. sprendimų priėmėjų veiksmai.

Seimo koridoriuose spengia tyla dėl vadinamosios Stambulo konvencijos (oficialiu pavadinimu „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“) ratifikavimo. Šalys, ratifikuodamos šį dokumentą, įsipareigoja imtis papildomų žingsnių, kad apsaugotų moteris nuo visų formų smurto.

Konvencijos nuostatos tiesiogiai taikomos ir vaikams, ypač tais atvejais, jeigu jie tampa seksualinio išnaudojimo aukos.

„Vienareikšmiškai sutinku, kad Lietuva ratifikuotų Stambulo konvenciją. Man daugiau nei keista, kad ji iki šiol dar nėra ratifikuota. <…> Mes esame viena iš 4 ES šalių, neratifikavusių, atsistojome šalia tų valstybių, kurios dar tik pradeda sąmonėjimo keliu žengti.  Atrodo, Lietuvoje irgi nemažai dalykų padaryta, bet Stambulo konvencija mums yra tartum baubas, išryškėja homoseksualių asmenų baimė. <…> Tai didelis mūsų pažangos šioje srityje stabdis“, – kalbėjo dr. D. Puidokienė.

Tuo metu K. Mišinienė kalba, kad nuo seksualinių nusikaltimų nukenmtėjusiems vaikams būtina psichologinė pagalba.

„Visi vaikų verbavimo internete atvejai man atrodo labai aukas traumuojantys, paliekantys ilgalaikes joms pasekmes ir, deja, sudėtingi tyrimo atžvilgiu. Taigi, kol kas visi tie „aš_dėdė“, „tavo zuikutis“ ir pan. yra klestintys pornografinės medžiagos su vaikais kūrėjai ir platintojai, o jų išniekintos aukos kenčia nuo košmarų, menkos savivertės, valgymo sutrikimų, pradeda žaloti ir visaip naikinti save“, – liūdnai ištarė ji.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.