Author: admin

Tris mažamečius vaikus auginanti kaunietė dėl buvusio mylimojo išgyveno tikrą siaubą – žiaurų fizinį ir psichologinį smurtą, šmeižtą ir grasinimus. Moteris atvirauja, košmaras nesibaigia net ir dabar, kai į policiją kreipėsi ne vieną kartą.

27 Su „Delfi“ redakcija susisiekė Kaune gyvenanti trijų vaikų mama Agnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri papasakojo apie patiriamą terorą iš buvusio širdies draugo Luko G.

Liepos 25 dieną iš kalėjimo lygtinai paleistas vyras ėmėsi „akcijos“ viešai pažeminti buvusią mylimąją.

Kaip „Delfi“ pasakojo mergina, iš pradžių Lukas rašė gražias žinutes, bandė išprovokuoti bendravimą, o negavęs atsako – pasiuto. Vyras socialiniuose tinkluose pradėjo viešinti apie ją melagingą bei sukrečiančią informaciją ir vaizdo medžiagą, kurioje ji buvo sumušta. Maža to, vyras kreipėsi ir į Agnės darbovietę, siekdamas, jog ją atleistų.

Viešą pažeminimą ir grasinimus patirianti moteris kreipėsi į pareigūnus, tačiau pagalbos, anot jos, nesulaukė – tyrėjai patarė tik rinkti informaciją ir dėti ją prie jau esamos bylos.

Agnė pasiekė, kad nuo liepos 31 dienos Lukui G. būtų uždrausta lankytis jos gyvenamoje vietoje, bandyti bendrauti bei skambinti ar kitaip stengtis su ja susisiekti.

Dėl savo ir vaikų saugumo bijanti mergina pripažino, kad gyvena baimėje.

Jau buvo teistas už smurtą

Smurto artimoje aplinkoje istorija prasidėjo labai seniai. Vos pradėjus santykius, pora sužinojo apie šeimos pagausėjimą. Anot Agnės, viskas įvyko labai greitai – ji jau turėjo du vaikučius iš buvusių santykių, todėl nusprendė auginti ir trečią. Naujas širdies draugas atrodė geras ir rūpestingas, jis dažnai būdavo išvykęs, tačiau vos gimus vaikui prasidėjo sveiku protu sunkiai suvokiamas Luko elgesys.

Alkoholį be saiko vartojęs vyras mažamečių akivaizdoje merginą daužė ir visaip įžeidinėjo. Anot Agnės, 2023 metų birželį jis ją taip sumušė, kad ant kūno neliko sveikos vietos – vyras rankomis ir kojomis daužė merginos veidą.

Šokiruota tokiu elgesiu, jauna mama kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo bei sveikatos sutrikdymo, o įtariamajam išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis.

Pateikus nenuginčijamus smurto įrodymus, vyras buvo nuteistas – teismas jam skyrė piniginę baudą.

Kaip teigė Agnė, ramu buvo pusę metų, tačiau vaiko tėtis 2023-ųjų spalį vėl susisiekė. Jis pasakojo, kad nebegeria, yra pasikeitęs ir nori atkurti ryšį su dukra.

Trijų mažylių mama „Delfi“ pripažino, kad patikėjo buvusio draugo pasakomis, be to, norėjo, kad dukra pažintų savo tėtį.

Įvykdė plėšimą

Jau kitą mėnesį, lapkritį, vyras įvykdė žiaurų nusikaltimą – apiplėšė savo artimiausius žmones. Už tai Lukas buvo sulaikytas ir išgabentas į areštinę.

Mergina nusprendė, kad su tokiu žmogumi ji būti nebenori, tačiau jau po mėnesio, anot jos, sulaukė policijos skambučio. Pareigūnai ją įkalbinėjo priimti buvusį sugyventinį į namus, aiškino, jog jis nieko blogo nepadarys, kad nešioja „apykoję“ ir nuolatos bus stebimas pareigūnų. Paklausiusi policijos, Agnė vyrą vėl priėmė į namus, o tai buvo didelė klaida.

Prieš Kalėdas priimtas vyras moterį talžė jau per šventes – atėmė telefoną ir neleido išsikviesti pagalbos. 2024-ųjų sausį, radusi progą, moteris kreipėsi į pareigūnus ir pareikalavo smurtautoją iškraustyti iš savo namų.

Grasino būdamas kalėjime

Anot merginos, jos buvęs draugas 2024 metų gegužę buvo pasodintas į kalėjimą už artimųjų apiplėšimą, tačiau būdamas įkalinimo įstaigoje vis tiek nedavė jai ramybės.

Moteris sulaukė grasinimų nužudyti, apakinti ir visokiais būdais jai sugriauti gyvenimą. Jam dar būnant kalėjime, šių metų sausio mėnesį, pareigūnai pradėjo kelis ikiteisminius tyrimus: dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo, sukčiavimo bei neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo.

Maža to, Lukas nuolatos skundė Agnę įvairioms institucijoms – esą ji neprižiūri vaikų, vartoja alkoholį ar narkotikus. Anot jaunos mamos, ji daugybę kartų buvo tikrinama specialistų, jautė iš jų spaudimą, teko nuolat įrodinėti, kad yra puiki mama. Šokiruota tokia teisine sistema, Agnė neslepia, kad jautėsi lyg būtų padariusi kažką blogo, nors kiekvieną kartą įrodydavo, kad tai tik dar vienas vyro psichologinis smurtas prieš ją.

Iš kalėjimo išleido anksčiau

Jauna mama buvo šokiruota, kad nors vyras nusikaltimus darė ir būdamas kalėjime, jį vis tiek anksčiau išleido iš įkalinimo įstaigos. Liepos 25 dieną jis buvo lygtinai paleistas, taikant intensyvią priežiūrą.

Lukas G. laisvėje ramiai pabuvo tik kelias dienas ir vėl ėmė bandyti susisiekti su buvusiąja, todėl ji kreipėsi į teisėsaugą.

Pareigūnai imasi veiksmų

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis „Delfi“ informavo, kad minimas asmuo yra puikiai žinomas teisėsaugai.

Anot policijos, vakar, liepos 31 dieną, buvo registruotas moters pateiktas pareiškimas. Pareigūnai dirba su gauta informacija ir asmuo laikui bėgant sulauks atsakomybės.

R. Matonis teigė, jog pas vyrą buvo išsiųstas policijos ekipažas, o su nukentėjusiąja susisiekta telefonu.

Policijos atstovo teigimu, jei pasikartos įtariamojo netinkamas elgesys, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112, o atvykę pareigūnai imsis atitinkamų veiksmų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau galima išgirsti apie galimų seksualinių nusikaltimų atvejus, kurių metu nukentėjusieji apsvaiginami narkotinėmis medžiagomis. Štai šią savaitę išplito istorija iš Nidoje vykusio festivalio, kurio metu 20-metė mergina galimai buvo apsvaiginta ir išžaginta dviejų vyrų. O pernai metais plito liudijimai apie galimai vykdomus svaiginimus populiariame naktiniame klube „Opium“.

Specialistai pabrėžia, kad dažnai ištirti tokius atvejus yra sudėtinga, o nusikaltėliai kartais veikia ir keliese.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė teigia, kad ši seksualinių nusikaltėlių taktika, kada nukentėjusieji yra apsvaiginami ir išprievartaujami, naudojama jau ne vieną dešimtmetį, tačiau pastaraisiais metais ji tampa vis labiau paplitusi pavienėse atakose.

„Per dvidešimt su viršumi darbo metų visada mačiau tam tikrą nusikaltėlių braižą seksualiniuose nusikaltimuose – svaiginti aukas narkotinėmis, kitomis cheminėmis medžiagomis.

Gal pradžioje daugiau tą matėme kaip organizuotų nusikaltėlių veikimo būdą, siekiant moterį parduoti į prostituciją. Šiandien „išprievartavimo” narkotikas, atrodo, prieinamas visiems, nusižiūrėtos aukos svaiginamos prievartai, kurios metu gali būti ir filmuojamos”, – sako ji.

„Dirba” ir keliese

Tokie seksualiniai nusikaltimai, K. Mišinienės teigimu, dažniausiai įvykdomi ten, kur yra daug žmonių – festivaliuose, klubuose, privačiuose vakarėliuose. KOPŽI vadovė pastebi, kad tokie nusikaltėliai šiose
pasilinksminimo vietose veikia strategiškai – tyrinėja vietą, ieško kamerų „aklųjų zonų”, stebi, medžioja.

„Labai liūdna, bet tie, kas medžioja „savo tipažo“ aukas, galvoja visai kitaip – jie planuoja, tiria vietą, žino „akląsias dėmes”, kur kameros nepasiekia, jie labai greitai iš minios išskiria nelydimas, apgirtusias, nesisaugančias merginas”, – pasakoja pašnekovė.

Be to, K. Mišinienė priduria, kad būna ir tokių atvejų, kada seksualiniai nusikaltėliai veikia išvien.

„Turėjome bylą, kuri, deja, baigėsi prievartautojo išteisinimu, kuri atskleidė savotišką tokių nusikaltėlių „modus operandi”. Sezono metu keli „dirbo” Palangos jaunimo naktiniuose klubuose, vienas stebėjo, kitas vaišino, vėliau lydėjo namo staiga blogai pasijautusią merginą, ten ją sumušė ir išprievartavo”, – teigė K. Mišinienė.

Be to, KOPŽI vadovė pabrėžia, kad nukentėję nuo seksualinių nusikaltimų gali būti ir vaikinai, kurie taip pat panašiomis aplinkybėmis patiria seksualinę prievartą.

Apsvaiginimo narkotikas kraujyje išlieka 5 valandas

Viena iš pagrindinių prievartautojų naudojamų medžiagų apsvaiginti kitus asmenis – tai,,prievartavimo” narkotikas vadinamas oksiku. Jį seksualiniai nusikaltėliai dažnai pripila į gėrimus ir laukia, kol nukentėjusysis blogai pasijus.

Tiesa, šis narkotikas, K. Mišinienės teigimu, klastingas i tuo, kad jis itin greitai skaidosi organizme, o sumaišius jį su alkoholiu, kyla pavojus, kad nukentėjusieji apskritai neatsimins, kas įvyko.

„Jūsų minėtas gama-butirolaktonas, „oksikas“, labai greitai skaidosi organizme, kraujyje jo nelieka jau po 5 valandų. Įrodymų surinkimą labai apsunkina ir tai, jog tie beskoniai, bekvapiai milteliai, sumaišyti su alkoholiu, gali sukelti sunkų apsinuodijimą, nukentėjusysis neprisimena, kas su juo vyko. Tuo paprastai naudojasi identifikuoti prievartautojai, aiškindami, jog lytinai santykiai vyko abipusiu susitarimu.

Iš šono neretai taip gali ir atrodyti, mergina šypsosi, ji eina kartu, neprašo pagalbos, o jos apsvaigimą, nerišlią kalbą liudininkai palaiko laikysena žmogaus, kuris tiesiog besilinksmindamas kažkiek „padaugino”, – aiškina KOPŽI vadovė.

Nukentėjusiuosius kamuoja gėda, o nusikaltimų ištirti nepavyksta

Apsvaigintų ir nukentėjusiųjų nuo seksualinių nusikaltimų psichologinė būklė po tokių įvykių, K. Mišinienės teigimu, itin sunki. Jie kaltina save, gėdijasi, jaučiasi išduoti šalia buvusių žmonių.

Pašnekovė akcentuoja, kad yra labai svarbu nepalikti nukentėjusio žmogaus vieno ir aiškiai iškomunikuoti, kad nukentėjusysis niekada nėra kaltas dėl įvykusios prievartos.

„Labai yra svarbu šių apsvaigintų merginų nespausti duoti parodymų iš karto, pykstant, jog jos „nieko neatsimena”. Galbūt ir neprisimins, ar jos dėl to yra mažiau nukentėjusios?

Būtinai reikia kreiptis psichologinės pagalbos, profesionalūs terapeutai padės įveikti tiek aštrią krizę po pačių įvykių, tiek ilgesnėje perspektyvoje padės priimti tai, kas atsitiko ir gyventi toliau”, – prideda ji.

Tiesa, K. Mišinienė apgailestauja, kad dauguma jos vadovaujamo centro žinomų apsvaiginimo ir išprievartavimo atvejų, deja, nepavyksta ištirti.

„Ne todėl, kad pareigūnai nesistengė, atvirkščiai, tačiau matome
prievartautojų, deja, gerą pasiruošimą, jie puikiai žino, kad aplinkybės yra jiems palankios”, – sako ji.

Didesnė atsakomybė turėtų būti ir renginių bei pasilinksminimo vietų organizatoriam

Pasak K. Mišinienės, prevencija, apie kurią dažnai kalbama – saugoti savo gėrimą, nepriimti nepažįstamųjų siūlomų gėrimų ar nevaikščioti vienai – yra svarbi, tačiau nepakankama.

KOPŽI vadovė atkreipia dėmesį, kad tam tikrą saugumą viešose vietose turi užtikrinti ir renginių organizatoriai bei barų, klubų ar festivalių personalas.

„Aš norėčiau atkreipti dėmesį ir į pačių įstaigų ar renginių organizatorių atsakomybę – ar ne laikas nukentėjusiems asmenims pateikti jiems ieškinius teismuose dėl saugios aplinkos neužtikrinimo?” – sako ji.

K. Mišinienė teigimu, dažnai girdimi pažadai apie personalo apmokymus, saugumo užtikrinimą ar kamerų stebėjimą lieka bevertėmis frazėmis, jei pavojingos situacijos vyksta visų akivaizdoje.

„Visos tos šnekos nieko nepastebėjome“, „daug dėmesio skiriame personalo apmokymui” yra nieko vertos, jei visų akivaizdoje be sąmonės mergina yra išsivedama prievartavimui. Dar daugiau, esu tikra, jog dalis darbuotojų mato, kas ten darosi, bet dėl įvairiausių priežasčių nesikiša, tyli ir vėliau”, – sako KOPŽI vadovė.

Nukentėję nuo seksualinių nusikaltimų asmenys ar jų artimieji kreiptis į KOPŽI gali telefonu: +370 679 61617.

Nidoje galimai 2 vyrai išprievartavo 20-metę

Vienai 20-metei merginai, kuri pirmą kartą atvyko į kurortą padirbėti, Nidoje vykęs festivalis „Ant bangos“ baigėsi tragiškai. Pirmieji apie tai pranešė „,15min”, o žiaurią istoriją socialiniuose tinkluose papasakojo ir merginos draugė:

,,Ji jau buvo šiek tiek apsvaigusi – kaip dažnai nutinka tokiuose renginiuose, bet nesitikėjo, kad tas žmogus veiks tyčia, turėdamas tamsių ketinimų.”

Merginos draugė pasakoja, kad 20-metę užkalbino šviesiaplaukis vyriškis bei pasiūlė jai atneštą gėrimą, kuriame, galimai, buvo oksiko – prievartavimo narkotiko:

,,Gėrimas, kaip įtariama, buvo paveiktas (klastingai papildytas medžiagomis) ir vyras pasiūlė nueiti prie jūros. Ten mergina netrukus prarado sąmonę, o vėliau paaiškėjo, kad ją išžagino du skirtingi vyrai (tai patvirtino DNR tyrimas). Ji atsipeikėjo visiškai nuoga, apleista, pažeminta. Ir tik atsitiktinai pro šalį ėję nepažįstami žmonės ją pastebėjo ir padėjo”.

Kaip, anot draugės, pasakojo kiti festivalio dalyviai, žmonės pastebėjo ant gultų santykiaujančią porelę. Vis tik nuoga mergina atsibudo visai šalia esančiame miškelyje. Tad kur tiksliai, o gal ir abiejose vietose, įvyko nusikaltimas, nėra aišku.

Tyli ir organizatoriai, ir teisėsauga

Festivalio dalyvės ar apie šią istoriją jau girdėjusios Nidoje kalbintos merginos neslepia pasibaisėjimo ir dalijasi savo patirtimi:

„Buvo arti, bet pastebėta buvo, nes per daug ilgai gėrimus paliko, pasikeitė
spalva ir pastebėta buvo. Bet tikrai labai svarbu, reikia žiūrėti spalvas
gėrimo, nes labai lengvai galima įdėti į gėrimą.”

„Tiesiog žinoti, su kuo esi, nepalikti gėrimų ir tiesiog visada niekas kitas neapsaugos mūsų, tik mes patys.”

„Aš buvau tam pačiam festivalyje tą pačią dieną ir, kad tai galėjo įvykti bet kuriai mergaitei, ir, kad patys organizatoriai dėl to nieko nedaro ir apie tai nešneka, tai labai skaudu dėl to.”

Ir iš tiesų, TV3 žurnalistai visą dieną bandė susisiekti su vienu iš festivalio organizatorių Karoliu Šliku. Tačiau jis neatsiliepė. Vėliau organizatoriai paskelbė žinutę socialiniame tinkle „Facebook”.

Policijos atstovai nurodė, jog įvykį turi komentuoti prokuratūra, o šios atstovė pareiškė, kad vadovybės nurodymu komentarų nebus. Tik paminėjo, jog pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl išžaginimo. Ir visai nesvarbu, kad teisėsaugininkų visuomenei atskleistos detalės gali padėti kitoms merginoms išvengti panašaus likimo.

Nukentėjusios draugė réžia: „Tai nėra tik nusikaltimas. Tai – žiaurus žmogaus orumo sutrypimas, įvykęs po festivalio vėliava „Kupole”. Mieste, kuris didžiuojasi kultūra, gamta ir laisve. Tačiau šiandien tyli visi, kurie neturėtų tylėti. Festivalio organizatoriai tyli, „Kupolas” tyli, atsakingi vadovai tyli, kameros neperžiūrimos, informacija slepiama, auka palikta viena.”

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Po beveik septynerių metų padėtas taškas tyrime dėl Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos prižiūrimuose globos namuose gyvenusio berniuko prievartavimo.

Vienuolė nepatikėjo

Apie savo patirtį berniukas prasitarė tik sulaukęs dvylikos ir, galima sakyti, atsitiktinai. Dar nė dvejų neturintį mažylį vaiko teisių apsaugos specialistai paėmė iš jo nuolat girtaujančių tėvų. Po kurio laiko berniukas buvo apgyvendintas seserų vienuolių prižiūrimuose vaikų globos namuose.

Likimas berniukui nusišypsojo, kai biologinius tėvus pakeitė religinga globėjų šeima. Globėja atkreipė dėmesį, kad vaiko apatiniai nuolat būna sutepti išmatomis. Vizitas pas gydytojus parodė, kad yra tam tikrų sutrikimų, tačiau berniuko frazė po medikų apžiūros privertė globėją suklusti: „Gerai, kad nepastebėjo.“

Ko nepastebėjo? Ką turėjo pastebėti? Ne vienus metus nešiotą paslaptį, už kurios saugojimą buvo apdovanotas žaisline mašina, vaikas atskleidė globėjai, o vėliau ir teisėsaugai.

Berniukas papasakojo, kad Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo vargdienių seserų kongregacijos prižiūrimuose globos namuose jį seksualiai išnaudojo vyresni čia gyvenę berniukai. Šiuose namuose vaikas gyveno 2008–2013 m. Jam galėjo būti ketveri penkeri metai.

„Tuo metu buvau mažas, kiti berniukai liepė nusirengti visus drabužius“, – pasakojimu į praeitį grįžo dvylikametis. Vienas iš vyresniųjų ėmė lįsti prie jo užpakaliuko. Mažylis nesuprato, paklausė, kas vyksta. Jam atsakė, kad „nieko, nusisuk“.

Dar keli vyresni berniukai stebėjo veiksmą, kiek pasijuokė. Kai viską atliko, jam liepė apsirengti. Viskas truko gal 40 min. Berniukas prisipažino, kad paskui jautėsi nekaip, buvo nemalonu, skaudėjo.

Vaikas tęsė, kad apie vyresniųjų elgesį ir tai, ką patyrė, pasipasakojo seseriai vienuolei, tačiau ji nutraukė sakydama: „Užtenka.“ Visus pasikvietė į virtuvę, ėmė aiškintis. Pasilikusi tik sekso seanso dalyvius, mažojo supratimu, nubaudė vyresniuosius – atėmė iš jų kompiuterį. Tuo, atrodė, viskas baigėsi.

Valstybės pareigos

Pirmą kartą berniuko globėja į teisėsaugą dėl galimo nusikaltimo kreipėsi 2018 m., tačiau ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro sprendimu tyrimas buvo nutrauktas: „Vertinant visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, galima teigti, kad nesurinkta konkrečių duomenų apie buvusius draudžiamus lytinius santykius ar tvirkinamuosius veiksmus, taip pat nenustatyta netinkamo tarnybos pareigų atlikimo, todėl baudžiamasis procesas nutraukiamas konstatuojant, kad nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“

Prokuratūra „Kauno dienai“ patvirtino, kad 2019 m. balandžio 26 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virginijaus Mizaro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 p. – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Niekam daugiau nesakiau, taip išėjo, kad globėjai netyčia pasakiau.

Tais pačiais metais gegužės 29 d. skyriaus vyriausiasis prokuroras atmetė nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą skundą ir paliko galioti ankstesnį nutarimą. Liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas savo nutartimi paliko galioti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Tokį patį sprendimą rugpjūčio 27 d. galutine ir neskundžiama nutartimi priėmė ir Kauno apygardos teismas. Taigi, ne tik aukštesnysis prokuroras, bet ir dviejų instancijų teismai paliko galioti prokuroro nutarimą.

Tačiau berniukui teismų liūne atstovavę suaugusieji nerado ramybės, ypač todėl, kad nebuvo įvykdytas reikalavimas paskirti ekspertizę.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) į šią bylą pažvelgė kitomis akimis. Skunde Strasbūro teismui vaikui atstovavęs gynėjas nurodė kaltinantis Lietuvą neefektyviu pareiškėjo reikalavimų tyrimu dėl seksualinio netinkamo elgesio globos namuose, valdžios institucijų nenoru skirti nukentėjusiajam teismo psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę.

EŽTT bylos „X prieš Lietuvą“ nutarime dėsto: „Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ypač valdžios institucijos nenorą skirti pareiškėjui teismo psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę dėl galimo jo seksualinio prievartavimo globos namuose, aukštesniojo prokuroro ir dviejų lygių teismų neveikimą aiškiai spręsti tokio patikrinimo būtinybę, Teismas konstatuoja, kad Valstybė neįvykdė savo pareigos veiksmingai ištirti netinkamą elgesį, kurį tariamai pareiškėjas buvo ištvėręs.“

Patvirtino nusikaltimą

EŽTT berniuko gynėjams atvėrė galimybę siekti galutinės tiesos. Pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuris netrukus ir vėl nutrauktas. Tačiau pastarąjį kartą neatmetant ir nesutrypiant nukentėjusio vaiko atvirumo apie patirtą skriaudą.

„Šioje konkrečioje byloje iš vaiko buvo gauta duomenų, kad jis nors ir ribotai, tačiau išreiškė savo nesutikimą neteisėtiems veiksmams – nenorėjo klauptis, sakė, kad skauda, tačiau rimčiau pasipriešinti nesugebėjo, nes, kaip nustatyta ekspertizės metu, jis buvo bejėgiškos būklės dėl jo labai mažo amžiaus. Todėl iš esmės, vertinant parodymus apie jo atžvilgiu atliktus veiksmus, būtų galima laikyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika – labai sunkus nusikaltimas, numatytas LR BK 150 str. 4 d.“, – išvadą daro Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis.

Šį kartą pripažįstama, kad vaikas sakė tiesą apie savo patirtį vienuolių prižiūrimuose globos namuose. Tyrimas nutrauktas, nes baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo įvykių metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Išprievartauto berniuko tylą žaisline mašinėle užsigarantavusi vienuolė, tikėtina, turės apie ką pagalvoti. „Ne, ne, ne, tu išsigalvojai, tu turi lakią vaizduotę, – atmintyje išlikusius vienuolės žodžius, kai pasiskundė, kas su juo buvo padaryta, prisiminė berniukas. – Lygtais sakė, kad niekam nepasakočiau. Sakė, kad „žaislą nupirksiu“. Nupirko automobilį – didelį raudoną sunkvežimį. Lygtais virtuvėje padavė, nes iš parduotuvės grįžo ir viską iš maišo išėmė. Laimingas buvau, tokį didelį žaislą gavau, savo automobilį turėti, eik tu sau. Pasimiršo viskas, neatsimenu, ar berniukai kvietėsi dar ir dar. Niekam daugiau nesakiau, taip išėjo, kad globėjai netyčia pasakiau.“

Sprendimas atlygina pastangas

Skaudi mažo berniuko išprievartavimo istorija rodo ne tik klaidas, nenorą ar negebėjimą matyti, bet ir tikėjimą, tiesą ir atpildą. Nueitas ilgas kelias.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė šiame procese – nuo pirmųjų jo žingsnių.

– Ar tai laimėjimas? Gal vis dėlto antrame ikiteisminiame tyrime išdėstyti argumentai gali būti prilyginti nukentėjusiojo pergalei?

– Naujajame prokuratūros dokumente išdėstyti argumentai yra nepaprastai svarbūs nukentėjusio vaiko ir jo artimųjų ilgametei kovai už teisingumą. Turime du nutarimus, vienas tvirtina, kad nebuvo padarytas nusikaltimas, kitas – kad neabejotinai jis galėjo būti atliktas. Galima tik įsivaizduoti, ką tai reiškia vaikui, ilgus metus gyvenusiam su žinojimu, ką jam teko išgyventi ir kaip tai buvo įvertinta. Liūdnai juokaujame, kad dėl to gydančio, atstatančio pasitikėjimą trumpučio teiginio – „neabejotinai galėjo įvykti“ – mums reikėjo nukeliauti iki Mėnulio ir atgal – teikti skundą EŽTT, laimėti ten, sugrįžti į pradžią Lietuvoje ir tik tada išgirsti tai, ką visi išgirdome – „neabejotinai galėjo įvykti“.

– Ikiteisminis tyrimas vis tiek nutrauktas. Kilo minčių – ar vertėjo įdėti tiek sveikatos, darbo, nervų? Kodėl vertėjo?

– Seksualinės prievartos prieš vaikus bylose nėra lengvų ir greitų sprendimų. Per savo darbo praktiką vargiai galėčiau prisiminti atvejų, kai prievartautojai, tvirkintojai noriai prisipažintų, ką padarę, nuoširdžiai gailėtųsi, na, nebent jų advokatai juos įtikina taip elgtis dėl bausmės sumažinimo. Bet šioje istorijoje kalba eina apie ikiteisminį tyrimą, apie nešališkai renkamus įrodymus, vertinamus faktus. Nesiimsiu moralizuoti dėl to, kad žmonės, pasirinkę eiti tarnystės, „blogio nugalėjimo gerumu“ kelią, išgirdę vaikelio pasakojimą, tiesiog turėjo pranešti policijai apie tai – tik tiek.

Na, o klausimo, ar vertėjo į šio atvejo išsprendimą įdėti tiek daug darbo, resursų, mes savo komandoje paprastai niekada ir nekėlėme. Savo laikyseną, veiksmus suprantame kaip pareigą, kurią turime vykdyti iki galo, manau, ir man, ir mano kolegoms būtų baisu žiūrėti mumis pasitikėjusiems žmonėms į akis ir skėsčioti rankomis – atleisk, nelabai apsimoka tau padėti.

Vis dar nutylima tema – nepilnamečiai prievartautojai.

– Ilgame procese lydėjote šeimą. Ar galite papasakoti, kaip tokį jautrų procesą išgyveno nukentėjusysis, jo artimieji? Kokių pastangų turėjote dėti, kad pasiektumėte šį pabaigos tašką?

– Galbūt ateis laikas, kai žmonės, tiek išgyvenę dėl šio „neabejotinai įvykdyto“ nusikaltimo, patys prabils, negaliu už juos kalbėti. Matome, kad tokiame ankstyvame amžiuje patirta prievarta vienus palaužia, sužlugdo, kiti, atvirkščiai, gyja, lieka pažeidžiami, bet nenugalėti.

– Ko moko mus šis ilgas kelias iki tiesos, nepaisant, kad tyrimas nutrauktas?

– Iš vienos pusės, tai yra slegianti patirtis, kai tiek metų ir taip atkakliai turi kovoti dėl to, kad vienas žmogus, o gal visa bendruomenė nusprendė nutylėti apie įvykdytą nusikaltimą, tai tikrai nuvilia visomis prasmėmis. Tačiau siauresne prasme, žinant, kad seksualinės prievartos laukas visada yra aršios kovos laukas, kur nesiskaitoma su priemonėmis, naudojama pašėlusi gynyba, beatodairiškas neigimas – gerai, kad nuėjome tokį ilgą kelią, turime precedentą, kuris, tikiuosi, bus visapusiškai įvertintas. Man, kaip socialinei darbuotojai, visada yra kažkiek mistiškas tas tyrėjų, prokurorų, teisėjų „vidinis įsitikinimas“, kuriuo jie remiasi, priimdami sprendimus, ypač kai tie sprendimai yra tokie priešingi vieni kitiems.

– Kartais susidaro įspūdis, kad vis dar bijoma pasakyti, kad tarp mūsų gyvena nesveiką potraukį vaikams jaučiantys asmenys. Toks įspūdis klaidingas, o gal – per švelnus?

– Taip, tokia baimė tikrai egzistuoja. Ji dar labiau padidėja dėl galbūt neįvykdytų laiku pareigų, nenoro prieštarauti įstaigos, bendruomenės nuostatoms. Juk ne paslaptis, kad pas mus dar stipriai veikia nerašyta taisyklė apie „nenešamas šiukšles iš namų“. Mane ir po daug darbo metų stebina, kaip vieno, atskiro žmogaus turimas liguistas potraukis, šiuo atveju seksualinis potraukis vaikams, sugriauna ne tik daugybės aukų gyvenimus, bet įtraukia į tokią toksišką laikyseną ištisus kolektyvus, bendruomenes, paverčia būrius žmonių kaltais, nes tylėjo, nepranešė, dangstė.

Šiuo atveju mes kalbame apie kiek kitokią situaciją, čia galimi skriaudėjai buvo patys labai jauni, jie net negalėjo būti traukiami atsakomybėn dėl savo amžiaus. Galbūt tada reikėtų kalbėti apie religinių organizacijų kompetenciją kurti ir valdyti tokius vaikų centrus, jų atskaitomybę, jei ji iš viso egzistuoja. Taip pat ir apie vis dar nutylimą, slepiamą temą dėl nepilnamečių prievartautojų – iš kur atsiranda toks elgesys, kaip toliau klostosi nepatrauktų atsakomybėn smurtautojų gyvenimai, ką valstybė čia gali pasiūlyti ir pan.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

„Norėčiau sakyti: ‚Džiugu, kad susirinkome‘. Bet, deja, mūsų pokalbio tema sunki ir skaudi, tad būtų kur kas džiugiau, jei tokios progos nebūtų buvę. Vis dėlto turbūt galiu sakyti: ‚Gerai, kad susirinkome‘. Kalbėti ir kalbėtis, nes tylėti apie tai, kas skauda, būtų blogai.“

Tokiais žodžiais Lietuvių katalikų mokslo akademijos pirmininkas doc. dr. Liudas Jovaiša šių metų gegužės 29 d. Mažvydo bibliotekos valstybingumo erdvėje pradėjo konferenciją „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“. Pasak istoriko, šiuolaikinę visuomenę galėtume įsivaizduoti kaip didžiulį laivą, kuriame kelios kajutės simbolizuotų Bažnyčią – sienoje atsiradus skylėms, pavojus neišvengiamai kyla visam laivui. Todėl kalbėti apie Bažnyčios problemas – reiškia rūpintis visos visuomenės gerove. Tokia konferencija, surengta minėtosios LKMA, kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka bei iniciatyva Svarbus reikalas, įvyko jau trečiąjį kartą.

Šio susitikimo dėmesys pirmiausia skirtas dviem pagrindinėms naujovėms: oficialiai pristatyta neformali Lietuvos katalikų iniciatyva Svarbus reikalas , susibūrusi 2023 m. pavasarį, kilus seksualinio išnaudojimo skandalui Vilniaus arkivyskupijoje. Tų pačių metų birželio 29-ąją ši grupė inicijavo viešą laišką Lietuvos vyskupams, siekdama būtinų pokyčių Bažnyčioje Lietuvoje, todėl prašė bei ragino ganytojus pradėti nepriklausomos komisijos tyrimą dėl nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų išnaudojimo masto mūsų šalyje.

Tokio tyrimo, bent jau kol kas, ganytojai nesiėmė, netgi atvirkščiai – buvo sulaukta neigiamų reakcijų, tačiau iniciatyvinės grupės atstovai per tuos dvejus nenuleido rankų: susitiko ir diskutavo su Vilniaus, Kauno bei Vilkaviškio vyskupais, kalbėjo žiniasklaidoje, ėmėsi kitų veiklų, tarp kurių – ir šių konferencijų rengimas.

„Kai pradėjom veikti, pamatėm, jog piktnaudžiavimo Bažnyčioje tema yra aktualesnė daug platesniam visuomenės žmonių ratui, negu galvojom iki šiol. Su dideliu dėmesiu bei rūpesčiu atsiliepė medikai, terapeutai, sielovadininkai, dvasininkai, vienuoliai ir pasauliečiai. Tad supratome, kad reikia veikti ir toliau“, – kalbėjo Svarbų reikalą pristačiusi viena iniciatyvos autorių, VšĮ Magnificat leidiniai direktorė Veronika Kimbrytė.

Ji taip pat pristatė naują interneto svetainę svarbus-reikalas.lt, kurioje galima sekti naujienas apie iniciatyvos veiklą, skaityti minėto laiško vyskupams tekstą, rasti aktualius Bažnyčios dokumentus piktnaudžiavimo klausimu, žiniasklaidos straipsnius bei tyrimus, sužinoti apie renginius.

Svarbiausia naujiena šioje svetainėje yra Klausimynas apie piktnaudžiavimą galia Bažnyčioje. Tai –internetinė anketa, skirta surinkti preliminarią informaciją apie piktnaudžiavimo (seksualinio, fizinio, finansinio, psichologinio, moralinio, dvasinio ir kt.) Bažnyčioje paplitimą Lietuvoje. Kuo tai svarbu? Surinkti atsakymai bei liudijimai taps pradžia, atspirtimi kitam etapui – sistemingesniam šių sunkių ir sudėtingų klausimų tyrimui, kurį galėtų vykdyti nepriklausomi tyrėjai.

Apie tai konferencijoje kalbėjo viena iš Klausimyno rengėjų (kartu su psichologe prof. Danute Gailiene ir Veronika Kimbryte), vertėja dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė: „Mes užtikriname visišką respondentų anonimiškumą. Klausimyno atsakymus mato tik šie trys žmonės, iš kontaktų prašome tik elektroninio pašto adreso – jei kada nors norėtume jų papasakotą istoriją pateikti viešai ar jei reiktų papildomos informacijos kituose tyrimų etapuose.“ Darkart: anketą rasite adresu svarbus-reikalas.lt .

Konferenciją tęsė Lietuvos ir užsienio ekspertų pranešimai. VU istorikas prof. dr. Arūnas Streikus apžvelgė prieinamumo prie Bažnyčios archyvų problematiką, atkreipė dėmesį, kad bažnytinė teisė neskatina jų atvirumo. „Tačiau, esant vyskupų gerai valiai ir nuoširdžiam norui išsiaiškinti tiesą, tai nėra jokia kliūtis“, – pabrėžė istorikas. Kaip pavyzdį jis pristatė keturių šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos bei Portugalijos – nacionalinių vyskupijų inicijuotus nepriklausomus tyrimus seksualinių nusikaltimų mastui Bažnyčioje nustatyti. Rezultatai skirtingi, o dalies vyskupijų nenorą bendradarbiauti, pasak profesoriaus, lemia ilgalaikė tylos kultūra bei archyvų „valymo“ (naikinimo) praktika.

Lenkų filosofas, rašytojas ir žurnalistas dr. Tomaszas Terlikowskis prie konferencijos prisijungė nuotoliniu būdu. Nuo 2020 m. jis aktyviai rašo ir komentuoja seksualinių nusikaltimų dangstymo atvejus Bažnyčioje Lenkijoje, o 2021 m. dominikonų provincijolo sprendimu jis buvo paskirtas vadovauti nepriklausomai komisijai, kurios tikslas – ištirti dominikono Paweło M. veiklą. Tais pačiais metais paskelbta ir visuomenei viešai pristatyta 260 puslapių komisijos darbo ataskaita.

Terlikowskis užsiminė ir apie Sosnoveco vyskupą Arturą Wažny, 2024-ųjų birželį įkūrusį pirmą nepriklausomą vyskupijos komisiją Lenkijoje – ir darbuojasi su teisės ekspertais, istorikais, psichologais bei auditoriais. Tačiau tai, pasak pranešėjo, tik pirmieji žingsniai jo šalyje: „Abi komisijos mūsų Bažnyčioje nesulaukė didelio entuziazmo ir pritarimo, o dominikonų komisijos rezultatai nebuvo priimti ir netgi plačiai nepakomentuoti. <…> Didžioji dauguma Lenkijos katalikų mano, kad seksualinės prievartos problema yra perdėta žiniasklaidos, kad tai yra mažumos problema, kad iš esmės jos visai nėra – ir tai neva tėra priemonė kovoje prieš Bažnyčią.“

Kita konferencijos pranešėja, VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ vadovė Kristina Mišinienė pateikė konkretų atvejį iš savo praktikos, kai teikė pagalbą nepilnamečiui, kurį seksualiai ir finansiškai išnaudojo tikinčiųjų gerbiamas katalikų kunigas X. Pasak renginio dalyvės, šis atvejis iliustruoja seną problemą ir visuomenėje, ir Bažnyčioje, kuomet esame linkę nekreipti dėmesio į auką ar net ją pačią kaltinti. „<…> kokie esam nepasiruošę matyti išnaudojimą. <…> Per 24 darbo metus esu labai daug girdėjusi, kaip kaltinamos pačios aukos“, – teigė Mišinienė ir klausė: „Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad prievartautojai Bažnyčioje nebūtų dangstomi ir teisinami?“

Paskutinioji pranešėja šioje konferencijoje buvo Isabelle Chartier Siben iš Prancūzijos – medicinos daktarė, psichoterapeutė ir viktimologė, turinti ir teologinį išsilavinimą. Ji beveik 25 metus vadovauja asociacijai „Reikia kalbėti“ (C’est-à-dire), padedanti fizinio, psichologinio ir dvasinio piktnaudžiavimo aukoms; ji yra išklausius ir palydėjusi daugiau nei 2000 nukentėjusių žmonių. Jau anksčiau turėjome keletą progų susipažinti su ponia Siben, kai šįmet Vilniaus knygų mugėje ji pristatė lietuviškai išleistą savo knygą 3 dienos naktyje. Viktimologės užrašai piktnaudžiavimų sūkuryje.

Pasak ekspertės, dvasinis ar seksualinis piktnaudžiavimas krikščioniškoje aplinkoje išskirtinis tuo, kad nusikaltėliai, pasinaudodami aukų gera valia ir patiklumu, iškreipia šventus dalykus: „Žmogus galvoja, kad eina geru keliu, Kristaus nurodytu, nes laikosi dorybių – paklusnumo, nuolankumo, tarnavimo, atjautos, gailestingumo, tylos, atleidimo… Bet net nepastebi, kad jo atveju tos dorybės veda ne pas Kristų, o pas žmogų, kuris tomis dorybėmis naudojasi savo naudai.“ Isabelle ragina nutraukti tylą ir imtis prevencijos: „Tai, kad esame krikščionys, nereiškia, kad turime būti kvaili.“

Konferencijos „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: tyrimų iššūkiai ir galimybės“ vaizdo įrašą galima rasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos YouTube kanale, svetainėje www.svarbus-reikalas.lt; be to, kaip ir ankstesnių konferencijų pranešimus, pritaikytus spaudai, ketina publikuoti Artuma (jau šiame numeryje rasite prof. Arūno Streikaus pranešimą).

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Vieną vasaros dieną naršiau po skelbimų portalą skelbiu.lt – ieškojau elektroninės knygų skaityklės. Tačiau tuoj pat akį patraukė visai kitas skelbimas – darbo pasiūlymas merginoms Vokietijoje. Žadamas atlygis -3 tūkstančiai eurų į rankas per savaitę.

Skelbime žadamas draugiškas kolektyvas, nuostabūs darbo apartamentai, darbas dienos metu, garantuojamas konfidencialumas. „Pas mus galite lengvai uždirbti nuo 3000 € per savaitę, jei esate prisižiūrejusi ir motyvuota”, – teigiama skelbime (kalba nekoreguota). Nors tai niekur neminima, akivaizdu, kad darbas – prostitucija.

Tokiais siūlymais susižavi ne viena lietuvė, ypač tos, kurios turi skolų ar artimiausiu metu reikalinga didelė pinigų suma. Visa tai sužinojau atlikusi žurnalistinį eksperimentą – pabandžiau apsimesti būtent tokio darbo ieškančia mergina ir pabendrauti su suteneriais. Visgi nesitikėjau, kad per „darbo pokalbį” teks klausytis fone verkiančio kūdikio.

Darbo pasiūlymas – būk prostitute Vokietijoje

Lietuvoje prostitucija nelegali. Vokietijoje – kitaip. 2002 metais prostitucija šioje šalyje tapo legaliu pajamų šaltiniu.

Ir nors pagal Lietuvos įstatymus žmonių įtraukimas į prostituciją (Lietuvoje ar kitoje šalyje) nelegalu, skelbimų portaluose netrūksta pasiūlymų.

Vienas iš tokiu aki patraukė dėl detalaus aprašo.

Štai skelbimas, kalba neredaguota:

,,Nuo 3000 €/sav. į rankas

Siulau nuostabius darbo Apartamentus siltame kolektyve kuriame dirba 2-3 merginas, mes dirbame tik dienos metu. Merginos turi savo kambarius, randames Centre parduotuves salia. Padedu sutvarkyti dokumentus darbui, jeigu nera galimybes padedu atvykti iki musu. Yra namie administratore ir Valytoja. Konfidencialumas yra pirmoje vietoje! Taip, kad jeigu sugalvojai uzsidirbti ir pirma karta tau baisu, susisiek su manim as mielai tau padesiu visais klausimais! Jeigu neturi galimybes susiorganizuoti keliones as tai padarysiu uz tave.

Vyresnes moterys nuo 40 galite parasyti Del darbo jeigu esate prisiziurejusios liekno sudejimo.

Merginos ir Moterys 18-45 metu kvieciame prisijungti prie musu. Garantuoju sauguma konfidencialuma. Darbas legalus. Adresas zinomas jau daug metu tai garantuoja pastovu uzdarbi. Darbas tik dienomis.

Daugiau informacijos suteiksime telefonu.

Esu sąžininga ir atsakinga todėl nemėgstu perdėti ir pasakoti nerealiu dalyku, kad prisivilioti merginas! Jeigu rimtai domina skelbimas ir esi pasiruošus atvykti paskambink man ir aš tau viską papasakosiu iki smulkmenu. Arba parasyk man zinute su Trumpu prisistatymu.

Ko as tikiuosi is taves?

• saziningumas
• tvarkinga isvaizda
• jokio alkoholio vartojimo darbe(savaime aisku ir narkotiku)

Ka as siulau tau?

• Visi kambariai yra elegantiškai įrengti
• Yra didelis pastovus klientų ratas
• Esame numeris 1 Savo mieste, dirbame su didžiausiomis kainomis rajone ir apylinkėse.
Įvairi ir tikslinga reklama užtikrina nuolatinius naujus klientus
• Kasdienis atsiskaitymas su merginomis.

Esame rimtas klubas dirbantis daug metu, turintis sąžiningas darbo sąlygas, draugiska kolektyva. Saugumas, higiena, maloni darbo atmosfera yra mūsų svarbiausi prioritetai.

220 kv.m. dirbame tik su 3 merginomis ir administratore, tad didelis uždarbis garantuotas! Pas mus galite lengvai uždirbti nuo 3000€ per savaitę, jei esate prisiziurejusi ir motyvuota”.

Nusprendžiau, kad verta paskambinti nurodytu numeriu ir išsiaiškinti, kaip prostitutės darbą Vokietijoje lietuvėms pristato suteneriai.

Už „pirštų kaišiojimą” sumoka papildomai

Paskambinus vokišku numeriu gana greitai atsiliepia moteris. Iš balso nepasakyčiau, kad jai daugiau nei 40 metų. Lietuvės balsas draugiškas, o fone verkia kūdikis. Ir kaip gali manyti, kad Vokietijoje dirbti bus nesaugu, kai su tavimi kalbanti maloni moteris ramina kūdikį?

Nustačiusi šiek tiek išsigandusį ir plonesnį balsą prisistatau, kad man 24-eri ir norėčiau vasarą padirbėti. Abu pasakyti dalykai melas.

,,Bet jūs suprantat, kad čia intymus darbas?” – iškart klausia pašnekovė.

Patikinus, kad taip, moteris iškart ima pasakoti apie darbo niuansus: viešnamis (jį pašnekovė vadina klubu) įsikūręs miestelyje netoli Dortmundo. Paaiškina, kad yra tiesioginis skrydis iš Vilniaus į šį miestą. Patogu.

Darbas nuo 10:30 iki 23 val. Paskutinį klientą galima priimti 22:00 val.

Anot sutenerės, viešnamis turi savą klientų ratą – jie nepiktybiniai, nebūna išgėrę. Kai kurie po sekso dar nori pakalbėti. „Tokių tikrai nevarome. Kartais tas darbas nebūna sunkus”, – maloniai porina moteris.

Klientams siūlomos trys paslaugos: „greitukas” (60 eurų), pusvalandžio apsilankymas (90 eurų) ir valandos (150 eurų). „Šie pinigai dalijami su klubu per pusę. Už tai jūs gaunate darbo vietą, nemokamai miegate, gaunate darbo priemones, reklamą ir visa kita. Jums nereikia niekuo rūpintis atvykus į darbo vietą“, – teigia pašnekovė, o fone toliau verkia kūdikis.

Mintyse paskaičiuoju, kad 3000 eurų į rankas per savaitę reiškia, kad viena mergina, jei visi jos klientai norės valandinės paslaugos, turėtų dirbti 40 valandų. Arba kitaip – apie 6 klientai per dieną, jei dirbama kasdien. Tiek pat valandų, kiek ir dirba dauguma Lietuvos gyventojų.

Pašnekovė paaiškina, kad klientai gali palikti arbatpinigių ar prašyti ekstra paslaugų, jei mergina jas teikia. Šie pinigai lieka merginai.,,Panos per dieną sau po 200 eurų be problemų iš arbatpinigių pasidaro”, – tikina moteris.

Arbatpinigiai, sako ji, priklauso nuo kliento: vienas palieka 10, kitas – 50 eurų.

O kas tos papildomos paslaugos? Na viskas, ko gali norėti klientas: minetas, analinis, nuleidimas ant kūno, pirštų kišimas – visa tai ir dar daugiau neįskaičiuota į kainą.

5-6 tūkstančiai eurų per savaitę

Nusprendžiu pasiteirauti, kiek per dieną galima tikėtis klientų, moteris atsako, kad negali atsakyti, nes nėra manęs mačiusi. „Kadangi esate jauna, tai pliusas. Labai priklauso nuo panelės, bet jaunoms čia yra ne problema, jos užsidirba pinigų. Pas mane dabar viena jauna mergaitė jau antrą kartą atvažiavo. Ji per savaitę, man atrodo, kad nesumeluočiau, apie 5-6 tūkstančius eurų „pasidarė”. Nežinau, lyg penkis su kažkiek. Nenoriu dabar prikurti – iš galvos nesąmonių nešneku, šneku, kaip yra”, – tikina moteris.

„Klubas”, teigia pašnekovė, turi „telefonistę”, arba kitaip – administratorę. Ji priima užsakymus, atidaro klientui duris, palydi. „Ji viską žino, tai perspėja, kad šitas svečias, pavyzdžiui, mėgsta naujas paneles grubiau, per užpakalį padaužyti ar ką. Nesileisk. Pas mus tikrai labai saugu. Aš neleidžiu klientams darkyti panelių. Visą laiką esu už paneles.

Bet panos irgi turi suteikti tam tikrą servisą. Jeigu atvažiavusi pagulėsi kojas išskėtusi, tai po savaitės nebeturėsi darbo, nes niekas nenorės grįžti. Bet jeigu startuoji gerai, susirenki klientus, tai visą laiką,,turėsi einamumą”. Ir tie 5-6 tūkstančiai per savaitę yra visiškai realūs pinigai”, – apie potencialų atlygį pasakoja moteris.

Ji priduria, kad klientas klientui nelygus. „Gali pas jus ateiti 6 žmonės už 60 eurų „greitukų”, gali ateiti 6 valandiniai. Ir jūs nuo tų 6 valandinių taip nepavargsite, kaip nuo 6 „greitukų“. Nors realiai pas mus labai mažai būna „greitukų”, – pasakoja moteris. Ir taip, fone toliau verkia kūdikis.

Kai greitai reikia daug pinigų

Kitas tikslas – išsiaiškinti, kuriam laikui lietuvės atvyksta dirbti šį darbą. Mano hipotezė – keliems mėnesiams – tuoj pat subliūkšta. Pasiteiravus, ar galiu atvykti dviem mėnesiams, pašnekovė nutyla.

Po pauzės ji atsako: „Aš jums pasakysiu taip: sutinku, kad jūs atvažiuotumėte keliems mėnesiams, bet nerekomenduoju likti be pauzės. Nebent… Pirmą kartą galbūt ir okay, bet antrą kartą nevažiuosite keliems mėnesiams. Dėl to, kad pavargsite. Tikrai pavargsite. Taip nėra, kad sėdėsit ir skaičiuosit pinigus. Pavargsite morališkai. Jums reikės pauzės, jūs pati jos norėsite.

Buvo pas mane atvažiavusi irgi jauna mergaitė. Pirmą kartą atvažiavo su skolomis. 2 mėnesiams. Aš jai iš karto sakiau: neišbūsi. Sakė, išbus. Gerai. Ji, aišku, išbuvo tuos du mėnesius, bet tai vienintelis kartas, kai buvo tiek laiko. Dabar atvažiuoja 2 savaitėms. Sakė, kad jai tiek užtenka”, – paaiškina pašnekovė.

Ji toliau tęsia, kad viskas priklauso nuo žmogaus būdo. „Dabar irgi atvažiuos mergaitė, ji bus mėnesį. Jau buvusi, jau dirbusi. Buvo savaitę, bet atvažiuos mėnesiui, nes jai reikia didelės pinigų sumos. Daug pinigų skubiai reikia. Tai čia, sakau, labai priklauso nuo tikslo, nuo norų, užsibrėžimo, nuo visko. Nebūna taip, kad visą dieną non stop dirbi. Būna ir ramių dienų, kada truputį nutyla darbas. Tada ir pietų panos pamiega, ir iki miesto greitai nubėga”, – teigia pašnekovė.

Ji paaiškina, kad merginų nelaiko kaip kalėjime – darbas legalus, dokumentai būna sutvarkyti. Mergina nori – atvažiuoja. Nebenori – išvažiuoja. Aišku, pokalbio metu fone ir toliau verkia kūdikis.

Kadangi darbas legalus, pasakoja moteris, kiekvieną dieną reikia sumokėti mokestį – 15 eurų. „Tai jūsų mokestis miestui. Už tai, kad dirbate čia legaliai. Taip nuspręsta prieš daug metų, nes negali kontroliuoti dirbančių panų klientų srauto, kiek jos uždirba, tai padarė vieną simbolinį mokestį”, – sako pašnekovė.

Reikalavimai merginoms

Darbo skelbime buvo įvardyta, kokių merginų ieškoma, tačiau pokalbio metu paaiškėja naujų detalių.

Keletą kartų buvo pakartota, kad narkotikai ir alkoholis – griežtai draudžiami. Alkoholis draudžiamas ir po darbo.,,Pas mus tikrai labai jauku, labai faina atmosfera, geras kolektyvas.Neturime geriančių mergų, jokių asocialių mergų”. Pas mus jos savo vietoje, labai fainos panelės. Atvažiuoja, padirba, išvažiuoja”, – sako sutenerė.

Dar viena griežta taisyklė – netoleruojamas seksas be prezervatyvo. „Pas mus niekas to nedaro. Už jokius ekstrus, už nieką. Pagrindinis pavojus sveikatai yra lytiniu būdu. Prezervatyvas nuo to apsaugo. Be to, minėjau, mes nepriimame baisių klientų, kai vien pažiūrėjus atrodo kaip vaikščiojanti liga. Mes tikrai labai atsirenkame. Esame suinteresuoti, kad ne tik klientai būtų patenkinti, pavyzdžiui, aš noriu, kad ir pana norėtų grįžti. Tikrai daug gerų sąlygų suteikiame merginoms, ko kitose vietose nėra”, – sako pašnekovė.

Prieš atvykdamos dirbti merginos turi pasirūpinti dviem dalykais – darbo apranga (seksualūs apatiniai) ir erotine fotosesija, nuotraukos bus naudojamos internetinei reklamai.

„Norit atvažiuoti po savaitės – mums reikalinga fotosesija, kad pradėtumėte dirbti. Graži, erotinė, bet ne vulgari. Mes turime skelbti reklamą internete. Šiaip visas panas reklamuoju be veido. Bet yra tokių, kurios labai nori su veidu”, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, labai retai pasitaiko atvejų, kad merginos turi pasirodyti klientui ir tada jis išsirenka tinkamą. Dažniausiai vyrai jau ateina žinodami, kurios nori.

Pasiteiravus, ar niekas neras tų nuotraukų, moteris patikina, kad ne.

Vokiečių kalbos, pasirodo, mokėti visai nereikia. Anot pašnekovės, kai kurios jai dirbančios merginos vos ką nors suveblena angliškai. „Klientai žino, kad mūsų merginos yra iš užsienio ir vokiečių kalbos nemoka. Jie prie to pripratę. Dauguma kalba angliškai be jokių problemų”, – teigia moteris.

Niekas nesužinos, ką dirbi Vokietijoje

Pokalbio metu pašnekovė užsiminė, kad neseniai vieną merginą „išmetė”. Pasidaro įdomu – už ką išmeta iš viešnamio.

„Išmečiau mergaitę už tai, kad jau daug metų tariasi terminą, atvažiuoja, po kelių dienų išvažiuoja. Paskui rašo, kad jai pas daktarus reikėjo. Ir taip ne vieną kartą. Paskutinį kartą aš jau išmečiau.

O šiaip – alkoholio vartojimas. Jei pana pradeda tyčiotis iš manęs – atvažiuoju, naktį pabėgu, nieko nepasakiusi, ir taip nuolat, tai irgi nebeimu. Jeigu pana linkusi į konfliktus iš niekur nieko, jei matau, kad pradeda akis draskyti telefonistei ar dar kam nors, tai irgi kalbuosi su ja, perspėju. Tokių jau nebeturiu, išmečiau paskutiniu metu daug. Dabar renkuosi naują. Visos, mėgstančios vynelio po darbo, mėgstančios pakonfliktuoti, jau išmestos”, – patikina sutenere.

Pasiteirauju, ar nebus bėdų Lietuvoje dėl tokio darbo Vokietijoje. „Lietuvoje niekas nesužinos, kad jūs Vokietijoje dirbate prostitute. Niekada gyvenime… Esu šiame versle, nepameluosiu, 16-17 metų, ir dar niekada nė viena mergaitė nėra gavusi į Lietuvą kokio nors laiško, kad dirba prostitute. Todėl ir yra tas mokestis: jūs atidirbate, atsiskaitote ir išvažiuojate. Jūsų nereikia ieškoti, nei kokių nors dokumentų priduoti, nieko”, – patikina pašnekovė.

Pokalbio pabaigoje pasako, kad jei man viskas tiko, galime sutarti dėl atvažiavimo datos. Kitaip pasakius – dirbti priima.

Iš pokalbio į atmintį įsirėžia keli dalykai:

• Vis verkiantis kūdikis;
• Griežtos taisyklės dėl alkoholio ir narkotikų;
• Kalbos, kad tai moterims saugi vieta ir veikla.

Visgi labiausiai neramina, jog pokalbio metu ne kartą buvo pasakyta, kad atvykusios merginos turi skolų ir joms greitai reikia didelių pinigų sumų.

Mišinienė tokius skelbimus mato nuolat

Anot kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovės Kristinos Mišinienės, tokių skelbimų ji mato nuolat: „Bėga metai, keičiasi kartos, tačiau verbavimas į prostituciją yra „nemarus” – keičiasi viešnamių savininkai, jų skelbimų tonas, bet esmė ta pati: atvežk čionai savo prižiūrėtą kūną, lytinius organus, mes turime jiems pirkėjų, jie laukia eilėje”.

Ji tęsia, kad viešnamiai nuolat ieško, ką galėtų pasiūlyti savo ,,klientams”. „Niekas nenori mokėti už pavargusias, kamuojamas rūpesčių, sergančias priklausomybių ligomis moteris ir mergaites. Man jau seniai nebeatrodo svarbu, jog šalys turi skirtingą parduodamo ir perkamo sekso teisinį reguliavimą, sutenerių, viešnamių savininkų gildija moka tvarkytis ir vykdyti savo verslus” bet kokiomis aplinkybėmis. Lietuvoje uždrausta? Na ir kas, štai skaitome skelbiu.lt apie tikrų tikriausią kvietimą užsiimti prostitucija. Dar daugiau, pavartykite prekybos moterimis bylas, ten beveik visada minimas šis tinklapis, per kurį prekeiviai gyvais kūnais ieškojo, kam pasiūlyti prekę. Be jokių pasekmių”, – teigia su prekyba žmonėmis kovojanti ekspertė.

Pasiteiravus, ką tenka girdėti iš tokiais skelbimais susiviliojusių moterų, K. Mišinienė sako, kad būna labai skirtingi atsiliepimai. „Dauguma pripažįsta, jog šiltas, malonus tokių skelbimų tonas yra skirtas privilioti, sumažinti merginos nerimą, užmigdyti jos budrumą. Pati prostitucija arba tiksliau, komercinis seksualinis išnaudojimas, mažai ką turi bendro su žadamu „saugumu, konfidencialumu, geru uždarbiu”. Moterys iš Rytų Europos, karinių konfliktų šalių, kur žmonės desperatiškai bando išgyventi, mažiau atvirauja, nelinkę pasakoti, su kuo tenka taikytis, norint uždirbti, likti sveikai ir gyvai”, – pasakoja K. Mišinienė.

Ekspertės nestebina tai, kad pokalbio sutenerė bendravo šiltai, o fone – verkė kūdikis. „Teko matyti ir improvizuotus vaikų darželius tokiose vietose, kai vienos aptarnauja klientus”, kitos prižiūri visų vaikus. Bet nepasiduokite idilės iliuzijai, ji gali subyrėti per akimirką. Malonusis sekso pirkėjas staiga pasirodo besidomintis vaikais, policijos reido metu visi slepiasi troškiame rūsyje, o „saugus seksas” gali virsti jums nemalonia ir žeminančia praktika”, – teigia KOPŽI vadovė.

Pasidalinu ir tuo pastebėjimu, kad sutenerė pokalbio metu kalbėjo, jog atvykstančios merginos siekia padengti skolas ar joms reikia didelių pinigų sumų greitai. „Man šitas trumpas situacijos aprašymas kelia tikrai didelį nerimą, nes su žmonėmis, kuriems reikia greitai didelių sumų, galima daryti ką nori, jie/jos sutinka su dideliais sekso pirkėjų skaičiais, su nesaugiu seksu, su iškreiptomis, žeminančiomis, žalojančiomis seksualinėmis praktikomis”, – sako pašnekovė.

Į tai, kad esą netoleruojamas alkoholis ir narkotikai, K. Mišinienė irgi turi savo požiūrį: „Kaip ne viena moteris mums yra tvirtinusi, jog „ryte prabundu ir pirma mintis yra – reikia kuo greičiau apsvaigti. Nes be to negalėsiu išgyventi šios dienos…” Štai ir visas netoleravimas”.

O kaip K. Mišinienė vertina sutenerės aiškinimus, kad klientai žinomi, merginos saugomos, o ir geriau nevykti tokio darbo dirbti ilgą laiką – geriau savaitė ar dvi?,,Man regis, čia nieko nereikia ieškoti tarp eilučių, viskas pasakyta atvirai. Bandomas piešti toks,,labai sunkaus darbo” paveikslas, nepatyrusiems gali atrodyti, kad reikia tik pasistengti, pakentėti ir viskas bus gerai. Tu turi savo kūno ertmes, sekso pirkėjas – pinigus. Vyksta sąžiningi mainai. Tačiau pardavinėjama moteris labai greitai supranta, jog nėra pasaulyje tokių pinigų, kurie kompensuotų tai, ką ji praranda šiame sandėryje. Bet trauktis nėra kaip, pirkėjai jau rikiuojasi už durų, „madam” buvo tokia maloni su tavimi, tenka ieškoti būdų, kaip „nusijautrinti”, kad ištverti nesibaigiantį prievartavimą”.

K. Mišinienės nuomone, internetiniams portalams, kurie leidžia talpinti tokius skelbimus, turėtų būti ir teisinė, ir moralinė atsakomybė. „Tačiau kol kas nėra jokios”, – teigia ji.

KOPŽI vadovė paaiškina, kad teisėsauga nereaguoja į tokius skelbimus. „Daug girdime išvedžiojimų, kad tokio pobūdžio skelbimuose nėra tiesiogiai, atvirai kalbama apie prostituciją, taigi, nėra pagrindo bausti. Nubaudus vieną autorių – į jo vietą ateina dešimt“.

Šioje sudėtingoje temoje yra ne vienas diskusijos vertas momentas. Vienas iš jų – tai, kad prostitucija Lietuvoje nelegali, bet kitur – legali. K. Mišinienės pasiteirauju, ar prostitucijos legalizavimas gali padėti šiame sektoriuje dirbantiems asmenims ar galimoms aukos? Ar kaip tik, legalizavimas padidina prekybos žmonėmis tikimybę?

„Lietuvoje tokią diskusiją vis tik reiktų pradėti, mano manymu, ne nuo ,,kaip padėti šiame sektoriuje dirbantiems asmenims”, o kaip galėtume apsaugoti tas moteris ir mergaites, kurios iš nevilties, iš skurdo, nematydamos jokių kitų išeičių, ryžtasi eiti šiuo savidestrukcijos keliu, kažkodėl vadinamu „pasilinksminimų sektoriumi“. Jeigu įvairius sunkumus išgyvenančioms ar dėl tam tikrų momentų negalinčioms įvertinti visų rizikų moterims siūlysime problemas spręsti parsidavinėjant, tada taip, vystykime viešnamių pramonę, skatinkime verslius sutenerius. Bet kol kas šalys, legalizavusios prostituciją, neišsprendė jokių problemų, atvirkščiai, jų tik daugėja. Legalizavimas yra sekso pirkėjo interesų atstovavimas, pasitelkiant valstybę kaip sutenerį.

Bet noriu labai garsiai, su visa atsakomybe pasakyti, jog mūsų šalyje naudojamas teisinis prostitucijos suvaldymo kelias – bausti parsiduodančia moteris – yra visiškai nesėkmingas sprendimas, seniai virtęs hipokritiškomis, korumpuotomis, žlugdančiomis moteris praktikomis. Neteko sutikti nei vieno asmens prostitucijoje, kurį būtent baudos būtų atbaidę, ypač žinant tokio „baudavimo“ selektyvumą ir subjektyvumą”, – teigia ekspertė.

Teisininkės vertinimas

Iš vienos pusės, galėtų kilti klausimas – kas čia tokio: juk prostitucija legali Vokietijoje, o būtent darbui šioje šalyje ir ieškomos merginos.

Visgi Lietuvos Baudžiamajame kodekse (BK) 307 straipsnis (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) teigia:

1. Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas organizavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.

3. Tas, kas vadovavo prostitucijai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų.

4. Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Plačiau situaciją sutiko pakomentuoti Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijai (LJAA) priklausanti advokatė Laura Serecké. Ji susipažino su portale skelbiu.lt esančiu skelbimu.

Anot jos, vertinant turinį, sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, ar skelbimą įdėjusiam asmeniui galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė – būtina nustatyti visus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

„Už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos asmuo galėtų būti baudžiamas tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad konkretus žmogus turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos, sąvadavo prostitucijai, organizavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Bet tam, kad būtų nustatytos šios aplinkybės, reikia atlikti išsamų ikiteisminį tyrimą.

Iš įdėto skelbimo turinio galima pagrįstai įtarti, kad šiuo atveju siūloma užsiimti prostitucija, ir teisėsaugos institucijos galėtų susidomėti tuo skelbimu. Bet, mano nuomone, didžiausia problema ta, jog sudėtinga nustatyti, ar yra nukentėjusių. Tokių nusikaltimų aukos dažnai nesikreipia pagalbos, kartais net nesuvokia, kad jos yra nusikaltimų aukos, prisiima atsakomybę, o kartais negali kreiptis pagalbos, nes yra kontroliuojamos”, – teigia L. Sereckė.

Ji priduria, kad skelbimu susidomėjusiems asmenims atsakomybė nebūtų taikoma, jei prostitucija bus verčiamasi valstybėje, kur tai legalu. „Tačiau svarbu žinoti, kad net tuo atveju, jeigu asmuo išvyko verstis prostitucija susidomėjęs šiuo (ar kitu panašiu) skelbimu, jis turi teisę bet kada nutraukti tokią veiklą ir jokiais atvejais negali būti išnaudojamas per prievartą”, – pabrėžia advokatė.

Per pastaruosius 5-erius metus – O ikiteisminių tyrimų

Darbo skelbimą „Delfi” parodė ir Lietuvos policijai.

Anot policijos atstovų, jie stebi viešąją erdvę, siekdami identifikuoti ir užkardyti galimus teisės pažeidimus. „Aktyviai naudojamas virtualus patrulis, veikiantis įvairiuose interneto tinklalapiuose ir socialinėse platformose. Virtualus patrulis ne tik stebi viešąją erdvę, tačiau ir reaguoja į gyventojų pranešimus apie galimus pažeidimus internetinėje erdvėje. Nustačius, jog skelbimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, policija kreipiasi į portalo administratorių, kad skelbimas būtų pašalintas, o galimo teisės pažeidimo duomenys užregistruoti ir perduoti pareigūnams toliau tirti”, – teigiama atsakyme.

Pasiteiravus, ar per pastaruosius 5 metus dėl tokių skelbimų buvo pradėta ikiteisminių tyrimų, gauname atsakymą, kad ne.

„Policija aktyviai bendradarbiauja su įvairių platformų bei skelbimų portalų administratoriais – nustačius, jog skelbimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kreipiasi į skelbimų portalo administratorių, kad skelbimas būtų pašalintas”, – teigia Lietuvos policija.

Tačiau liepos 3 dieną policijai nusiųstas skelbimas liepos 11 dieną dar buvo aktyvus.

„Delfi” taip pat raštu kreipėsi į skelbiu.lt atstovus. Jie teigia, jog pasitaiko atvejų, kai vartotojai bando piktnaudžiauti portalu ir deda skelbimus, kuriuose siūlo nelegalų darbą užsienyje. „Aktyviai stebime turinį ir nedelsdami reaguojame”, – teigiama atsakyme.

Anot atstovų, su nelegalia veikla susiję skelbimai šalinami, o paskyros – blokuojamos. „Mūsų moderavimo komanda nuolat peržiūri skelbimus dieninėmis ir vakarinėmis pamainomis. Vidutiniškai komandai tenka įvertinti apie 190 tūkst. skelbimų per mėn. Specialistai apmokyti atpažinti ne tik akivaizdžius pažeidimus, bet ir vadinamuosius „koduotus” skelbimus, kurie gali slėpti neteisėtą veiklą. Jei pažeidimas nustatomas po publikavimo, turėdami įrodymų pašaliname turinį”, – teigiama atsakyme.

Atstovai toliau teigia: „Nors kiekvienas skelbimo autorius pats atsako už savo skelbimo turinį ir jo atitiktį siūlomai prekei ar paslaugai, turime tiek moralinę, tiek teisinę atsakomybę pasirūpinti, kad dėti skelbimus skelbiu.lt platformoje būtų skaidru, saugu ir patikima”.

Tačiau dar birželio mėnesį rasti du pasiūlymai yra aktyvūs ir visiems matomi.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Daugiau nei dvidešimt metų dirbanti „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu” centro vadove Kristina Mišinienė turi sukaupusi tiek istorijų, kad klausantis tiesiogine to žodžio prasme stoja širdis. Kiekvienam, kuris tas istorijas išgirsta, kyla vienintelis klausimas – ar tikrai taip gali vykti realiame gyvenime, mūsų Lietuvoje? Kristina liūdnai šypteli atsakydama – ne tik gali, bet vyksta kasdien ir kartais taip arti, kad net sunku patikėti. „Scenarijai lyg iš juodžiausių pornografijos filmų, o aukos – mažamečiai”, – sako Kristina.

Šįkart „Pasikalbėkim” studijoje kitoks pokalbis, bet labai reikalingas ir svarbus.

„Vis tik vaiko gyvenimas, vaiko poreikiai, vaiko problemos dar nėra svarbios mūsų šalyje. Žodžiais mes labai jau toli, bet realybė, deja, kitokia”, – be užuolankų sako laidos viešnia.

Kaip Kristina atėjo į „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą”? Kokia jo pagrindinė misija ir kam teikiama pagalba? Nors pavadinimas, pasak vadovės, skamba ganėtinai grėsmingai, esminės centro užduotys labai paprastos.

„Mes dirbame su nukentėjusiais asmenimis nuo tam tikrų nusikaltimų. Turiu omenyje ne visus egzistuojančius nusikaltimus, o labiau apie išnaudojimą prekybos žmonėmis lauke. Kaip žinia, šis reiškinys be galo platus, turintis labai daug įvairių formų ir dažnai jos tarpusavy nesusijusios.

Taip pat tiesiame pagalbos ranką asmenims, nukentėjusiems nuo prostitucijos, bet nesakau, kad tik moterims, nes gyvenimas parodė, jog ir vyrai yra tai patyrę.

Turime labai didelę programą, kuri nemažėja, nesitraukia, kad ir ką darytume, tai seksualinė prievarta. Šioje srityje dirbame ir su vaikais, ir su suaugusiais. Teikiame pagalbą tiems, kas buvo ilgus metus seksualiai išnaudoti arba tik kartą patyrė tokį smurtą”, – centro veiklą pristato Kristina.

Atskleidžia visą tiesą apie darbą programoje „Prekyba žmonėmis”

Ji atvira – kiekvienas darbuotojas siekia, kad skriaudikai būtų nubausti, bet tai atima labai daug laiko ir dažnu atveju yra sudėtinga įgyvendinti. Net 24- erius metus dirbanti savo pačios sukurtoje programoje, Kristina prisipažįsta, kad pradžia buvo tikrai nelengva.

Baigusi psichiatrijos ir socialinius mokslus ji jautėsi daranti tai, kas įdomu, tačiau po kiek laiko buvo pakviesta į vieną organizaciją, kur turėjo dirbti su programa,,Prekyba žmonėmis”.

„Atėjau ir įklimpau. Dabar, kai jau ne iš kino filmų, ne iš knygų, o iš realaus gyvenimo viską matai, tai supranti, kur papuolei ir tikrai aš čia nebūčiau išsilaikiusi, jeigu tai nebūtų mano. Labai sudėtingame ir gniuždančiame kelyje išlikti šitiek laiko buvo nelengva <…>

Pradėjus dirbti, per pirmus trejus metus, aš sudegiau. Iš manęs visiškai biro pelenai. Bet žinot, tai nėra toks paprastas dalykas, nes tu sudegi ir turi vis tiek prisikelti. Kaip koks feniksas: sudegi ir prisikeli, sudegi ir prisikeli, nes tiesiog neturi kitos išeities.

Privalai dirbti, turi įsipareigojimų klientams, bet turi gyventi ir savo gyvenimą, todėl nėra kada ten būti sudegusiu ar pavargusiu. Aišku, prieini ir prie tokių stadijų, kai jau negali pasikelti iš lovos”, – prisipažįsta Kristina.

Kaip jai pavyksta slogių emocijų neparnešti namo? Ar šeima, artimieji supranta Kristinos misiją, ar palaiko jos kovą, kurios kaina kartais nesuvokiamai didelė?

Per ilgus darbo metus centro vadovė sukaupė dešimtis žiaurių, kartais sveiku protu nesuvokiamų istorijų, kurių, kaip pati sako, nepavyksta taip paprastai pamiršti. Juk už kiekvienos stovi tikrų žmonių likimai, traumos ir patirtys. Ypač skaudžios apie vaikų seksualinį išnaudojimą, kurių Kristina filmavimo metu papasakojo ne vieną.

„Jis darė su savo auka tokius dalykus, kur plaukai šiaušiasi. Kur net juodžiausias porno filmas apie tai galėtų būti sukurtas“, – pasakoja moteris.

Kokias ir kur ji mato problemas mūsų valstybėje šiuo klausimu? Kaip su vaikų seksualiniu išnaudojimu kovoja centro darbuotojai? Kokią svarbią žinutę Kristina nori perduoti visiems žiūrovams?

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino penkis nuteistuosius kaltais dėl prekybos žmonėmis, o dar du – A. N. ir K. K. lieka nuteisti dėl vaiko pirkimo ar pardavimo, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Visiems jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Tokį sprendimą Apeliacinis teismas priėmė atsižvelgęs į Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Kerio apeliacinį skundą – pilnai jį patenkino.

Visi nuteistieji, gyvenantys įvairiuose Lietuvos miestuose, jau yra ne kartą teisti.

Pirmosios instancijos – Šiaulių apygardos – teismo nuosprendžiu septyni kaltinamieji buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo.

Dėl penkių asmenų prokuroro pozicija nesutapo su teismo sprendimu – prokuroras skundė šį nuosprendį, argumentuodamas, kad nusikaltėlių veiksmuose yra prekybos žmonėmis požymių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu vienas jų – A. N. taip pat nuteistas dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, o A. L. – dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams.

Bylos duomenimis, nuo 2014 metų rugsėjo iki 2016 metų balandžio mėnesio 17–28 metų amžiaus asmenys buvo verbuojami ir vežami į Vokietiją bei Nyderlandus. Nustatyti šeši tokie atvejai.

Šiuo laikotarpiu buvo ieškoma žmonių, kurie parvarytų vogtus automobilius iš užsienio – nusikaltimų organizatoriai atvykdavo į nukentėjusiųjų namus ar susitikdavo su jais netoli pastarųjų gyvenamosios vietos Raseinių apylinkėse.

Daugeliui jų buvo pažadami 500 eurų už parvarytą automobilį, vienu atveju asmenys buvo apgaudinėjami sakant, kad reikės dirbti statybose. Nukentėjusieji buvo pažeidžiami asmenys dėl sunkios materialinės padėties, socialinių įgūdžių stokos.

Nustatyta, kad vieni nuteistieji ieškodavo ar verbuodavo aukas, kiti kartu važiuodavo į užsienį ar koordinuodavo nusikaltimų veiksmus.

Didžioji dalis į svečią šalį išvežtų nukentėjusiųjų, neturėdami kito pasirinkimo, automobilius parvairuodavo į Lietuvą.

Vienas iš nukentėjusiųjų baigė kelionę Lenkijoje, nes buvo sustabdytas pareigūnų, o nepilnametis nukentėjusysis nesutiko parvairuoti automobilio, todėl į Lietuvą grįžo su kitu nuteistuoju. Jų kelionė taip pat baigėsi nesėkmingai – netoli Kauno juos pasivijo ir sustabdė policija.

Už parvarytus automobilius buvo sumokama tik maža dalis žadėtos sumos arba visai neatsiskaitoma. Kai kurie nukentėjusieji į užsienį būdavo verbuojami po kelis kartus.

Šiuo nuosprendžiu jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės siekia laikotarpius nuo 2 metų 10 mėnesių iki 3 metų 6 mėnesių.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Užsienyje vogtus automobilius į šalį parvairavusius lietuvius teismas pripažino kaltais ir dėl prekybos žmonėmis.
Apeliacinio teismo nuosprendžiu Tomas Labanauskas, Mantas Genys, Aronas Auga buvo nuteisti už prekybą žmonėmis, Arūnas Mačiulis – už prekybą žmonėmis ir padėjimą tai atlikti, Arnas Navickas nuteistas už prekybą žmonėmis ir vaiko pardavimą, Karolis Kisnėrius – už vaiko pardavimą.

Šioje byloje T. Labanauskas, M. Genys A. Navickas, A. Mačiulis, A. Auga buvo kaltinami prekyba žmonėmis, tačiau apygardos teismas jų veiksmuose neįžvelgė prekybos žmonėmis požymių ir juos pripažino kaltais dėl disponavimo nusikalstamu būdu gautu turtu.

A. Navickas, kuris kartu su K. Kisnėriumi buvo kaltintas vaiko pardavimu, buvo išteisintas, o K. Kisnėrius buvo pripažintas kaltu dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką.

Vis tik išnagrinėjusi bylą Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir nutartį pakeitė.

„Nustatyta, kad, siekiant vogtus automobilius pargabenti iš užsienio į Lietuvą, buvo ieškoma asmenų tokiam neteisėtam veiksmui – parvairuoti vogtą automobilį – įvykdyti. Vieni nuteistieji ieškodavo ar verbuodavo aukas – nukentėjusiuosius (jų šioje byloje yra keturi, vienas jų įvykių metu buvo nepilnametis), kiti kartu važiuodavo į užsienį ar koordinuodavo veiksmus“, – konstatavo teismas.

Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nuteistieji žinojo apie visų nukentėjusiųjų pažeidžiamumą – vienų neįgalumą, kitų sunkią finansinę padėtį ar teistumus, psichologines problemas, net amžių – ir tuo pasinaudojo.

Nukentėjusieji buvo išvežti į šalį, kurios kalbos nemokėjo, ir visą laiką buvo prižiūrimi nuteistųjų. Nors nukentėjusiųjų dokumentai nebuvo paimti, judėjimo laisvė nebuvo apribota, tačiau jiems buvo aiškiai nurodyta, ką ir kada turi daryti. Kai kuriais atvejais, jei nesutikdavo su pasiūlymu ar nevykdydavo nurodymų, jiems buvo grasinama.

Apeliacinio teismo nuosprendžiu T. Labanauskui paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, M. Geniui – 3 metų laisvės atėmimo bausmė, A. Augai ir A. Mačiuliui – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. Navickui – 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, K. Kisnėriui – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiesiems iš nuteistųjų taip pat solidariai priteista atlyginti 7 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvos apeliacinis teismas pripažino penkis nuteistuosius kaltais dėl prekybos žmonėmis, o dar du – A. N. ir K. K. lieka nuteisti dėl vaiko pirkimo ar pardavimo, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Visiems jiems skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Tokį sprendimą Apeliacinis teismas priėmė atsižvelgęs į Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Kerio apeliacinį skundą – pilnai jį patenkino.

Visi nuteistieji, gyvenantys įvairiuose Lietuvos miestuose, jau yra ne kartą teisti.

Pirmosios instancijos – Šiaulių apygardos – teismo nuosprendžiu septyni kaltinamieji buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo.

Dėl penkių asmenų prokuroro pozicija nesutapo su teismo sprendimu – prokuroras skundė šį nuosprendį, argumentuodamas, kad nusikaltėlių veiksmuose yra prekybos žmonėmis požymių.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu vienas jų – A. N. taip pat nuteistas dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką, o A. L. – dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams.

Bylos duomenimis, nuo 2014 metų rugsėjo iki 2016 metų balandžio mėnesio 17–28 metų amžiaus asmenys buvo verbuojami ir vežami į Vokietiją bei Nyderlandus. Nustatyti šeši tokie atvejai.

Šiuo laikotarpiu buvo ieškoma žmonių, kurie parvarytų vogtus automobilius iš užsienio – nusikaltimų organizatoriai atvykdavo į nukentėjusiųjų namus ar susitikdavo su jais netoli pastarųjų gyvenamosios vietos Raseinių apylinkėse.

Daugeliui jų buvo pažadami 500 eurų už parvarytą automobilį, vienu atveju asmenys buvo apgaudinėjami sakant, kad reikės dirbti statybose. Nukentėjusieji buvo pažeidžiami asmenys dėl sunkios materialinės padėties, socialinių įgūdžių stokos.

Nustatyta, kad vieni nuteistieji ieškodavo ar verbuodavo aukas, kiti kartu važiuodavo į užsienį ar koordinuodavo nusikaltimų veiksmus.

Didžioji dalis į svečią šalį išvežtų nukentėjusiųjų, neturėdami kito pasirinkimo, automobilius parvairuodavo į Lietuvą.

Vienas iš nukentėjusiųjų baigė kelionę Lenkijoje, nes buvo sustabdytas pareigūnų, o nepilnametis nukentėjusysis nesutiko parvairuoti automobilio, todėl į Lietuvą grįžo su kitu nuteistuoju. Jų kelionė taip pat baigėsi nesėkmingai – netoli Kauno juos pasivijo ir sustabdė policija.

Už parvarytus automobilius buvo sumokama tik maža dalis žadėtos sumos arba visai neatsiskaitoma. Kai kurie nukentėjusieji į užsienį būdavo verbuojami po kelis kartus.

Šiuo nuosprendžiu jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės siekia laikotarpius nuo 2 metų 10 mėnesių iki 3 metų 6 mėnesių.

Šį ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Po dvejų metų trukusio bylos nagrinėjimo Panevėžio apygardos teismas priėmė nuosprendį – buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, jam skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė sveikina šį teismo sprendimą, tačiau pabrėžia – tai tik kelio pradžia.

K. Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas teigė nesutinkantis su nuosprendžiu, jį skųs ir spėja, kad laukia „ilga kova“, nes, pasak advokato, tikėtina, jis kreipsis ne tik į kitas teismų instancijas, bet ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

K. Mišinienė LRT RADIJUI sako besidžiaugianti šiuo teismo sprendimu, bet taip pat supranta, kad tai dar ne pabaiga.

„Tai yra sveikintina. Aišku, visi gerai suprantame, kad tai yra kelio pradžia, dabar seks tolesnis bylinėjimasis“, – pažymi ji.

K. Bartoševičius iš karto po teismo nuosprendžio nurodė su juo nesutinkantis, prakalbo ir apie esą patirtą spaudimą. Tuo metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė pasigenda dėmesio aukų išgyvenimams.

„Mes tikrai per mažai žinome, kokias kančias išgyvena tiek vaikai, tiek suaugusieji, o vaikam dar sunkiau yra prabilti, kurie nusprendžia kalbėti, eiti tuo sunkiu bylinėjimosi keliu. Ir šiandien mes girdime visose informavimo priemonėse, kaip kol kas nuteistas žmogus ir humoru svaidosi, ir teisininkų ekspertų reikalauja dėmesio, pasakoja apie spaudimą ir t. t. O ar girdime aukų balsus, kurie pasakotų apie savo traumas ir pan.?“ – retoriškai klausia pašnekovė.

Todėl ji pabrėžia prabilti nusprendusių nukentėjusiųjų drąsą.

„Tai iš tikrųjų yra neapsakomai sunkūs procesai ir aš galiu tik pasveikinti tuos asmenis, kurie šį kartą prabilo, tuos, kas juos palaiko. Linkime jiems sėkmės ir laukiame tolimesnių sprendimų“, – sako K. Mišinienė.

Anot ekspertės, tokiuose atvejuose, kai prievartautojai, pedofilinį polinkį turintys asmenys naudojasi vaikais, pirmiausia pastebima didžiulė galios disproporcija.

„Nesvarbu, ar nuteistasis yra santechnikas, ar Seimo narys – [pirmiausia matome] didžiulę galios disproporciją, milžinišką naudojimąsi vaikų, silpnesnių asmenų pažeidžiamumu, jų negalėjimu apsiginti“, – pabrėžia ji.

O šį atvejį Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė vadina beprecedenčiu.

„Mes kalbame dar ir apie žmogų, kuris dar yra aukščiausio lygio politikas, jis sėdi tokioje įstaigoje, kurioje priiminėjama daug reikšmingų sprendimų, kur imunitetas ir t. t. Tai čia pačiam tokiam atsiskleidimui, aš manau, kad buvo dar tokios apsunkinančios aplinkybės ir tiktai galiu pasidžiaugti ir sakyti, kad mes mūsų šalyje labai daug padarėme, jeigu tai teisėsaugai, tiems, kas tyrė, visam tam didžiuliam aparatui, neturėjo jokios įtakos“, – pažymi ji.

Pašnekovės teigimu, Lietuvoje išlieka labai daug seksualinės prievartos prieš pačius mažiausius ir pačius silpniausius, tačiau ši byla gali būti ypač svarbus pavyzdys aukoms teisingumo paieškose.

„Tam tikras saikingas, apgalvotas viešumas apie tai, kad galima siekti teisingumo, kad teisingumas yra pasiekiamas, jis yra labai sveikintinas. Nes mažiau tų sąmokslo teorijų, kurios pakiša koją. Iš vienos pusės visuomenė sako – pedofilai visur, visuose sluoksniuose, iš kitos pusės užtenka tik aukai prabilti ir tuoj didžiulė kaltinimų lavina užgriūva pačią auką. Aš manau, kad turime kalbėti, nebevengti tų tabu temų ir žiūrėti, kas trukdo siekti teisingumo“, – akcentuoja K. Mišinienė.

Pirmosios instancijos – Panevėžio apygardos teismas – ketvirtadienį už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius eksparlamentarui K. Bartoševičiui skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas paskelbė, kad K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl visų jam pareikštų kaltinimų.

Buvęs Seimo narys kaltintas padaręs dešimt nusikalstamų veikų: dvi – dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens seksualinio prievartavimo, keturias – dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo ir dar keturias – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Nusikalstamas veikas K. Bartoševičius darė būdamas Seimo nariu.

Nuosprendis neįsiteisėja jo paskelbimo dieną, proceso dalyviai turi 20 dienų terminą jam apskųsti.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.