Author: admin

Priverstinė psichikos liga sergančio asmens hospitalizacija gelbsti visuomenę ar nusikaltėlį? Dar sunkiau suprasti, kaip pavojinga psichikos liga sergantis žmogus per metus esą pasveiko.

Nerimo signalai

Prieš kelerius metus Marijampolėje mažametes gąsdinęs, prie jų priekabiavęs vyras sugrįžo iš teismo sprendimu skirto stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nors už jį laidavo tėvai – prižiūrės sūnų, stebės, kad vartotų jam gydytojų paskirtus vaistus, tiksliai pasakyti, kaip yra šiandien, ko gero, negali niekas.

Aišku viena, 50-metį perkopęs, ekspertų vertinimu, dar prieš metus buvęs pavojingas visuomenei asmuo, sergantis rezidualinė šizofrenija, – vėl laisvėje ir ieško draugysčių, artumos.

„Šiuo metu vėl gavome mums nerimą keliančios informacijos apie šį žmogų – jį mato keliuose aplinkiniuose nuo gyvenamosios vietos miestuose stoviniuojantį stotelėse, prie mokyklų, buvo nuvytas nuo sanatorijos langų. Iš šios informacijos suprantame, kad minimas asmuo gyvena neprižiūrimas, galbūt nevartoja jo elgesį koreguojančių vaistų. Su nerimu galvojame, kad negi vėl kartosis mergaičių persekiojimo istorijos?“ – naujausiomis žiniomis dalijosi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

2024 m. šis vyras stojo prieš teismą už tai, kad per kelias dienas užpuolė ir glamonėjo tris tarpusavyje nepažįstamas mergaites. Per ikiteisminį tyrimą duoti mergaičių parodymai buvo beveik identiški. Visos trys skirtingo amžiaus mažametės pasakojo ėjusios iš mokyklos namo. Laiptinėje jas puolė vyras. Tvirtai apkabinęs iš nugaros per drabužius lietė krūtinę, jo ranka leidosi ir žemyn – trys panašaus amžiaus mergaitės, trys tos pačios baimės istorijos.

Po šių išpuolių visų trijų mergaičių elgesys pakito. Tėvai ir artimieji pastebėjo, kad jos tapo tylesnės, baikštesnės, jų akys kupinos nerimo. Paprasti dalykai, kaip ėjimas į mokyklą ar žaidimai lauke, virto kasdieniu išbandymu. Viena mergaitė ėmė skųstis galvos skausmais, kita atsisakė viena eiti į mokyklą, trečiai teko kreiptis į psichologus. Specialistai įvertino jos būseną kaip stresinę – tai nebylus pagalbos šauksmas, kurį sukėlė vieno žmogaus smurtas.

Teismo nutartyje išdėstyti faktai sunkiai perteikia tai, ką šios mergaitės išgyveno, – tylą, gilų skausmą, kurio negalima išmatuoti žodžiais ar teisiniais terminais. Kasdienis kelias namo, kuris turėjo būti ramus ir pažįstamas, virto nuolatine baime, žvilgčiojimu per petį, klausimais: „Ar jis stebi?“, „Kas būtų, jei šįkart nespėčiau pabėgti?“

Pavojus pasveiko?

Ikiteisminio tyrimo metu visos trys mergaitės pateikė nuoseklių, vienas kitą papildančių parodymų. Jų pasakojimai nepaliko abejonių – jie buvo vientisi, logiški, pagrįsti faktais. Jų liudijimus sustiprino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tai buvo ne tik žodžiai – tai buvo liudijimas apie realų, skaudų išgyvenimą.

Tačiau teismo sprendimą lėmė ne parodymai ar jų trūkumas, o teismo medicinos ekspertų išvados. Kaltinamasis, pasak specialistų, nusikaltimo metu sirgo psichikos liga – paprastąja šizofrenija. Ekspertų aiškinimu, dėl šios būklės jis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Verdiktas – kaltinamasis nepakaltinamas ir pavojingas visuomenei.

Teismo sprendimu mažamečių tvirkinimu kaltintam psichikos liga sergančiam asmeniui taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Tačiau jau šį sausį visuomenei pavojingas nepakaltinamas vyras išleistas iš stacionaro. Į Panevėžio teismą kreipėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninė, kad priverčiamoji medicinos priemonė būtų pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nurodoma, kad jo psichikos būklė leidžia jam gydytis ambulatoriškai. Be to, jo tėvai sutinka prižiūrėti sūnų. Tačiau byloje dėl mažamečių tvirkinimo tėvų pasakojimai apie sūnų  prasilenkia su Rokiškio psichiatrijos ligoninei duotu pažadu.

“Nereikia jo demonizuoti, bet negalime užsimerkti ir negirdėti  apie jo polinkį.”

Tvirkinimo byloje išvadas palaikiusi ekspertė pabrėžė: kaltinamasis gyvena vienas, todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis reguliariai vartoja vaistus, juolab jis pats neslėpė, kad yra nusiteikęs prieš vaistų vartojimą, aiškino negeriantis vaistų, nes juose yra alkoholio.

Atskirai nuo 50-mečio kaltinamojo gyvenantys tėvai negalėjo tiksliai pasakyti, kada sūnus lankėsi pas gydytojus. Tėvas sakė, kad kadaise norėjo sutvarkyti sūnui nedarbingumą, tačiau jis atsisakė gultis į ligoninę, todėl taip ir liko be jokių tyrimų ir jokia ligos diagnozė nebuvo nustatyta.

Psichikos liga sergantis vyras gyvena vienas tėvų sodo namelyje. Tėvai prisipažino, kad jiems sunku gyventi po vienu stogu su sūnumi, nes jis mėgsta naktimis vaikščioti, o tėvai naktį nori pailsėti. Dėl savo būklės sūnus niekur negali dirbti, todėl yra visapusiškai priklausomas nuo tėvų, mama sodo namelyje gyvenantį sūnų lanko kasdien.

Neslepia norų

50-metį perkopusio kaltinamojo tėvai pasakojo, kad jis nuo mažens skyrėsi nuo kitų vaikų, turėjo sveikatos problemų, mokėsi labai gerai, ypač sekėsi matematika, tačiau nuo mažumės buvo keistas, niekur nepritapdavo. Tėvai vežiojo pas įvairius gydytojus. Kaltinamajam vaikystėje buvo diagnozuotas autizmas. Tačiau jokios kalbos apie šizofreniją nebuvo.

Ekspertizėje nurodoma, kad vyras nebuvo gydytojų detaliai ištirtas dėl jo ligos, nes niekada nebuvo gydęsis stacionare. Be to, kaltinamojo artimieji paaiškino, kad jis nesutikdavo gydytis, todėl tiksli ligos diagnozė niekada nebuvo nustatyta.

Po dramatiškų įvykių psichikos liga sergančio vyro diagnozė patikslinta – rezidualinė šizofrenija. 1989 m. vyrui buvo nustatyta psichopatija. Buvo tirtas dėl tinkamumo karinei tarnybai. Psichiatrinės ekspertizės išvadose nurodoma, kad vyras Psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2001 m.

Nurodoma, kad 2004 m. galimas nepatikslintas asmenybės sutrikimas, 2013 m. – šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas, o  2023 m. – paprastoji šizofrenija.

„Dabartinės psichikos ypatumai rodo, kad asmuo seniai serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Nustatytas psichikos sutrikimas yra lėtinio progresuojančio pobūdžio. 2024 m. pradžioje atliko tvirkinamuosius veiksmus. Tai pripažinta ir atlikus psichiatrinę ekspertizę“, – rašo ekspertai.

„Mokausi bendrauti, nes man trūksta bendravimo įgūdžių“, – savo elgesį aiškino pacientas ir prisipažino, kad domėjosi pornografija, nes tai susiję su santuoka, apie lytinius santykius pasakojo nenoriai, sakė turėjęs draugių, lytinių santykių, tik niekada to nepatyrė „iki pabaigos“.

Tęsdamas pokalbį apie nusikaltimą – mergaičių užpuolimus, jis sakė, kad norėtų apsikabinti per krūtinę suaugusią moterį, tačiau jos pabėga, o „mažos mergaitės nepabėga, man tenka bėgti“.

„Bandau susituokti, todėl dažnai taip darau, – savo elgesį motyvavo jis. – Ką aš galiu pakeisti? Gailiuosi, bet neišgyvenu.“

Laukti naujų išpuolių?

Nerimą keliančiomis žiniomis pasidalijusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė neabejojo, kad pagalba asmenims, sergantiems įvairiomis psichikos ligomis, yra labai komplikuotas klausimas. Pasak K. Mišinienės, tikrai neužtenka jų laikyti uždarytų ligoninėse kuo ilgiau, kaip reikalauja dalis visuomenės. Ligoninės yra gydymo įstaigos, o ne sulaikymo ar įkalinimo rūsiai.

„Tačiau situaciją smarkiai apsunkina paties asmens nekritiškas požiūris į savo būseną, jo kategoriškas nusistatymas prieš vaistus. Negeria vaistų – vėl drumsčiasi protas, grįžta kliedesiai, kartojasi pavojingas elgesys. Man regis, mūsų šalyje yra labai silpna ambulatorinės psichiatrinės pagalbos tarnyba, kuri būtų atsakinga už nuolatinį, kvalifikuotą darbą su žmogumi po gydymo stacionare. Užimtumo organizavimas, nuolatinis švietimas apie vaistų vartojimą, būsenos matymas ir reagavimas – galbūt tada klejojantys asmenys ne vaikus gaudytų, kad „kurtų su jais šeimą“, o nors kažkiek būtų stebimi specialistų, kurie padėtų jiems saugiais būdais socializuotis?“ – teigė KOPŽI centro vadovė.

K. Mišinienė įsitikinusi, kad mergaičių tvirkinimo istorija patvirtina, kad šio žmogaus – neprižiūrimo ir palikto likimo valiai, pavojingumas vaikams yra akivaizdus.

„Nereikia jo demonizuoti, bet negalime užsimerkti ir negirdėti  apie jo polinkį grįžti į tas pačias vietas, kartoti tą patį trikdantį elgesį. Niekas neprisiima atsakomybės – nei vyro nusenę tėvai, nei kažkur dingusi, o gal iš viso mieste neegzistuojanti ambulatorinė tarnyba. Belieka laukti naujų užpuolimų?“ – situacijos absurdiškumu stebėjosi K. Mišinienė.

KOPŽI centro vadovė pabrėžė, kokia didelė kančia matyti taip traumuotus savo vaikus, kurie iki šiol neatsigauna, yra persekiojami košmarų, baimės grįžti namo vieniems. K. Mišinienė imasi už galvos bandydama įsivaizduoti, ką reikėjo išgyventi, kai užpuolikas vaiką vijosi iki namų, laiptinėje atliko tvirkinamojo pobūdžio veiksmus, o apklausiamas pareigūnų išsakė savo įkyrias mintis apie „meilę, šeimą, draugystę“. Kad ir kokios gražios būtų jo intencijos, tačiau toks jo elgesys pavojingas, gąsdinantis, žalojantis vaikus.

„Šiandien daug kalbame apie asmenų su negalia teises, apie dažnai netinkamą poziciją jų atžvilgiu, prastas gydymo, reabilitacijos sąlygas, tačiau turime kalbėti ir apie tai, kad vaikai (šiuo atveju) taip pat turi teisę būti neužpulti, netvirkinti, netapti maniakinių idėjų aukomis. Privalome apsaugoti vaikus, nes žinome, kad konkretus asmuo siekia seksualinio intymumo su jais, – K. Mišinienė ragina į problemą žvelgti ne formaliai. –  Tikriausiai ir idealiomis priežiūros sąlygomis turėtume daug prieštaravimų, ginčų dėl teisių ir pareigų psichiatrijoje, tačiau pažiūrėkite, ką turime, kai tarnybos veikia formaliai ir nebendradarbiauja dėl vaikų saugumo.“

Individuali priežiūra

Apie tai, kad kai kurie psichikos ligoniai savo ligų nepripažįsta ir gydymosi atsisako, o tuomet ir jų artimieji niekuo negali jiems padėti, nes įstatymai yra ligonių pusėje ir „Kauno diena“, ir kiti šalies leidiniai jau rašė ne kartą.

Priverstinę psichikos ligomis sergančių žmonių hospitalizaciją aiškiai apibrėžia įstatymas. Kai jų būklė atitinka dvi pagrindines sąlygas: žmogus turi būti blogos psichikos būklės (t. y. jis nebūtinai turi sirgti sunkia liga, kartais ir tuos, kuriems liga nediagnozuota, gali tekti hospitalizuoti, pavyzdžiui, dėl savižudybės grėsmės) ir kelti pavojų sau, aplinkiniams ar svetimam turtui.

Trumpiau, jei kyla savižudybės arba žmogžudystės grėsmė, asmuo hospitalizuojamas be jo sutikimo. Jei šių sąlygų nėra, žmogaus būklė gali būti prasta, jis gali kalbėtis su dievais ir nesuvokti realybės, bet nieko blogo kitiems nedaryti, jo hospitalizuoti prieš jo valią negalima.

Buvęs Seimo narys, psichiatras Linas Slušnys sutinka, kad ambulatorinė psichikos ligonių priežiūra, ypač tų, kurie pripažinti pavojingais už jau padarytą nusikalstamą veiką, jiems skirtų vaistų gėrimo kontrolė kelia didžiulį susirūpinimą: „Tokie atvejai sudėtingi ir sunkūs, bet pavieniai. Su jais reikia dirbti individualiai, o tą individualumą pasiekti sunkiausia. Jei rajone yra toks atvejis, jam ir turi būti skirtas žmogus. Šio darbo primesti jau turintiems savo darbus socialiniams darbuotojams irgi negali, turi būti darbą su konkrečiu žmogumi dirbantis specialistas.“

Anot psichiatro, tokiais atvejais reikėtų skaičiuoti, ne kiek žmogus kaip darbuotojas kainuoja, o kiek bendruomenei sukuriama saugumo: „Jei bendruomenė žinotų, kad tuo žmogumi yra rūpinamasi, jis stebimas, kontroliuojamas vaistų vartojimas, net žinodama kai kuriuos dalykus apie tą žmogų galėtų jaustis rami ir nesijaudinti.“

Klausimas, kas brangiau, ar piliečio, kuris kuria tam tikrą vertę valstybei, visuomenei, saugumas ir sąlygos toliau būti naudingam savo šaliai, ar specialistas, kuris prižiūrėtų psichikos liga sergantį žmogų, užtikrindamas visuomenės, ypač vaikų, gerovę. L. Slušnys nuima rožinius akinius: „Dažniausiai visuomenė dar nelaimi tos kovos, kad ji būtų svarbi.“

Deklaruojame žmogiškumą?

Problemų dėl žmonių, sergančių psichikos ligomis, turi ne tik Lietuva. Ši problema egzistuoja visoje Europoje, tačiau psichiatras L. Slušnys sako, kad kitur ji sprendžiama būtent individualizuojant paciento priežiūrą.

„Prie sunkių psichozių, sunkių šizofrenijos sutrikimų, net ir esant kai kurių sunkių depresijos formų, reikia kontroliuoti vaistų vartojimą. Jei to nėra, jei žmogus nevartoja vaistų, jis gana greitai atkrinta ir atsiduria ligoninėje stacionare. Ten jis gauna tikrai gerą pagalbą, moderniausius vaistus, tačiau po 2–3 mėnesių vis tiek išeina. Jei jis nustoja gerti vaistus, jo būklė ir vėl blogėja. Kartais ji tampa tokia bloga, kad sunku patikėti, jog jis gavo gydymą“, – pastebi L. Slušnys.

Psichiatras sako, kad didelė problema priversti suaugusius sunkiai sergančius pacientus vartoti vaistus, jei jie to nenori: „Europoje yra tarnybų, kurių specialistai važiuoja į namus ir žiūri, kad vaistai būtų išgerti. Pacientai gudrauja, tad reikia palaukti, reikia įsitikinti, kad pacientas tikrai tuos vaistus prarijo. Čia ne taip paprasta. Jie moka parodyti, kad išgėrė, o paaiškėja, kad ne.“

Daugelis psichotropinių vaistų nebūtinai turi visiškai nekaltą poveikį. L. Slušnys tęsia, kad skirdami vaistus psichiatrai nori pagerinti nuotaiką, miegą, tačiau vaistai turi šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, vaistas gali mažinti seksualinį potraukį, kartais net visiškai atsisakoma lytinių santykių. Žmogus jaučia diskomfortą arba priekaištų iš kitos pusės. Kitiems pacientams ima augti svoris, dar kitus kartais pykina, atsiranda kitų nemalonių pojūčių.

Visi psichotropiniai vaistai ką nors truputį veikia ir be to, ką gydytojai gydo. Būtent dėl šalutinio poveikio neretai pacientai meta gerti vaistus. Besigydantį ambulatoriškai kontroliuoti sunku, o stacionare žmogaus neįkalinsi.

„Ši dilema yra visiems – viena vertus, deklaruojame, kad turime mažinti stacionaro paslaugų teikimą psichikos sveikatos srityje ir siekti, kad tos paslaugos būtų suteiktos ambulatoriškai, – pastebi psichiatras. – Vaikais, paaugliais pasirūpina suaugusieji, kontroliuoja, kaip geriami vaistai. Suaugę pacientai po stacionaro dažniausiai eina į psichikos sveikatos centrus, kur juos teoriškai turėtų prižiūrėti psichikos sveikatos darbuotojai – psichiatrai, psichologai ir kt. Tačiau psichikos sveikatos centrai neturi resursų, kad jie galėtų sugirdyti žmogui vaistus ir prižiūrėti, kaip jis juos vartoja.“

Pasitikėjimas svyruoja

Vis dėlto grįžkime į pradžią. Teismo sprendimas dėl mažamečių tvirkintojo, nors ir pagrįstas medicinos išvadomis, paliko neatsakytų klausimų ir gilių emocinių traumų. Aukos ir jų šeimos išgirdo: „Jis nebaudžiamas.“ Tačiau ar jos dėl to kentėjo mažiau? Ar išgąstis tapo mažiau tikras? Ar mergaitės kasdien jaučiasi saugesnės, žinodamos, kad žmogus, kuris jas užpuolė, nebuvo nubaustas įprasta bausme ir yra laisvas?

Ekspertai aiškiai konstatavo: šis asmuo pavojingas visuomenei. Jis negydo savo ligos, iki įvykdė nusikaltimą niekada nesigydė stacionare, jam nebuvo nustatyta tiksli ligos diagnozė, nes nesutiko būti ištirtas. Tik po šių baisių įvykių paaiškėjo, koks gilus jo sutrikimas. Jei ne šios trys mergaitės, kiek laiko dar būtų likęs nepastebėtas?

Teismas paskyrė priverstinį gydymą. Tačiau net ir toks sprendimas nesugrąžina vaikystės, kuri buvo sužeista. Mergaitėms nepasiūlytas ramybės jausmas, kad jų skriaudėjas buvo nubaustas ar bent suprato, ką padarė. Vietoj to jos susidūrė su sudėtinga teisine realybe: skriaudikas nebaustas, nes jis nesuprato savo poelgio.

Visa ši istorija – tai ne tik bylos numeris ar teismo nutartis. Tai priminimas, kad mūsų teisinė ir sveikatos sistema nespėja, – yra žmonių, gyvenančių tarp mūsų, sergančių psichikos ligomis, tačiau jie niekam nerūpi tol, kol nenutinka kas nors tragiško. Nėra mechanizmo, kuris laiku identifikuotų pavojų. Kol neužkliūni, gali būti ir negydomas, o kai jau padarai nepataisomą žalą – nepakaltinamas.

Ši byla palieka visus su nejaukia tylos akimirka – teisingumas lyg ir įvykdytas, bet pasitikėjimas sistema susvyravęs. Vaikai – pažeidžiamiausi mūsų visuomenės nariai – traumuoti, o kaltasis – ligonis.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Tai, ką išdarinėjo gerai žinomas psichologas Tomas Kelpša užsieniečių migracijos centre, sukrėtė visuomenę. Žmogus, kuris turėjo suteikti pagalbą pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusiems asmenims, pasitelkdamas psichinę prievartą ir pasinaudodamas priklausomumu, su jais lytiškai santykiavo. Vis dėlto psichologas teismuose siekė įrodyti, kad pabėgėliai esą jį sugundė. Pats jis neva sutiko taip daryti dėl to, kad buvo apimtas aistros. 2025 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismas pakeitė ankstesnio teismo nuosprendį ir T. Kelpšai laisvės atėmimą atidėjo dvejiems metams. Toks teismo
sprendimas sukrėtė nevyriausybinės organizacijos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovę Kristiną Mišinienę.

Priminsime, kad gerą vardą visuomenėje turėjusio psichologo siaubingas elgesys išaiškėjo, kai trys nukentėję pabėgėliai nusprendė kreiptis pagalbos į nevyriausybinę organizaciją „Gydytojai be sienų”. Pabėgėlių teigimu, apie patirtą seksualinę prievartą bijojo prabilti Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), kadangi tikėjo, jog jos darbuotojas T. Kelpša galėjo jiems pakenkti dėl prieglobsčio suteikimo.

Ketvirtasis nukentėjusysis prabilo vėliau, kai išgirdo apie psichologo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą per žinias. Pabėgėlio teigimu, tada aiškiai suprato, kad ir juo buvo pasinaudota, kadangi pagalbą turėjęs jam suteikti psichologas nusprendė su juo santykiauti. Nukentėjusysis tuomet kreipėsi į žiniasklaidą ir pranešė, kad taip pat patyrė
psichologinį spaudimą ir seksualinę prievartą užsieniečių registracijos
centre.

Kaip dabar žinoma, keturi nukentėjusieji priklausė LGBTQ+ bendruomenei, o šių vyrų kilmės šalyse, į kurias bijojo būti deportuoti, jiems grėsė didelis pavojus būtent dėl seksualinės orientacijos.

Bijojo neigiamos psichologo išvados

Iš surinktų bylos duomenų paaiškėjo, kad su vėliausiai prabilusiu nukentėjusiuoju psichologas susipažino anksčiausiai. Viskas prasidėjo 2021 m. gruodžio pradžioje Medininkų užsieniečių registracijos centre. Nors ir T. Kelpša bandė teisintis, kad iš pradžių nežinojo savo tikslių pareigų, kadangi dirbo Raudonojo Kryžiaus mobilioje komandoje, kuri turėjo būti siunčiama į skirtingas pabėgėlių stovyklas teikti tuo metu reikalingiausią pagalbą, tačiau vis tiek turėjo suprasti, kad atvyko padėti, o ne seksualiniams tikslams išnaudoti jose apgyvendintus pabėgėlius.

Pasak psichologo, praėjus kuriam laikui, su kitais šios organizacijos darbuotojais pasiskirstė darbais ir jam buvo suteikta galimybė konsultuoti pabėgėlius Medininkų užsieniečių registracijos centre. Kai pradėjo tai daryti, prireikė vertėjo, mat mažai kas iš pabėgėlių kalbėjo angliškai. Taip esą ir užsimezgė draugystė su jam iš pradžių
vertėjavusiu nukentėjusiuoju.

Pasak psichologo, nukentėjusysis neva pradėjo jam meilintis ir prašyti kontaktų. Kadangi negalėjo duoti savo darbinio mobiliojo telefono numerio, pasidalijo senu el. paštu, per kurį esą prasidėjo neformalus bendravimas. Taip pat, kad lytiniai santykiai prasidėjo ne iš karto, o po kelių savaičių. Iki tol su nukentėjusiuoju susirašinėjo el. laiškais, vėliau bendravimą perkėlė į feisbuko „Messenger” žinutes.

Pats nukentėjusysis vėliau liudijo, kad buvo tokioje padėtyje, kai bijojo atsakyti T. Kelpšai, mat buvo gąsdinamas, kad dėl neigiamos psichologo išvados negaus prieglobsčio. Pabėgėlis, iš pradžių tik vertėjavęs, vėliau ir pats kreipėsi į jį kaip į specialistą, kad padėtų išspręsti psichologines bėdas. Tačiau T. Kelpšai sužinojus, kad nukentėjusysis yra LGBTQ+ žmogus, pradėjo daryti psichologinį spaudimą, kad su juo užsiimtų lytiniais santykiais.

Tuo jie, pasak nukentėjusiojo, užsiimdavo psichologo darbo kabinete, kuris tuo metu buvo konteineris Medininkų užsieniečių registracijos centre. Taip pat, kai pabėgėlis buvo perkeltas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą, psichologas ir čia buvo atvykęs, kur ir vėl reikalavo lytinių santykių. T. Kelpša nesibodėjo tuo užsiimti ir prie kitų pabėgėlių, o nukentėjusysis buvo priverstas tenkinti jo aistras.

Tiesa, psichologas bandė aiškinti, kad šiam pabėgėliui puoselėjo ypatingus jausmus, taip pat tikėjosi pratęsti bendravimą jam išėjus į laisvę iš stovyklos. Tačiau neva nukentėjusysis nusprendė atkeršyti, kai sužinojo, kad T. Kelpša nutrūkus jų santykiams, užsiėmė lytiniais santykiais su kitais trimis nukentėjusiaisiais. Tačiau jo argumentus pirmos instancijos teismas atmetė.

Susirado kitas aukas

Kai pirmoji auka buvo iškelta į kitą stovyklą, psichologas susirado tris kitas naujas aukas. Jomis tapo irgi į Medininkų užsieniečių centrą atkelti trys pabėgėliai. Su šiais vyrais psichologas užsiėmė seksualiniais santykiais 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais. Šie pabėgėliai anksčiau nukentėjusio vyro nepažinojo.

Pabėgėliai gyveno viename kambaryje, taip pat buvo homoseksualūs asmenys. Vėliau jie davė parodymus, kad T. Kelpša aiškino, jog reikia įrodyti, kad jie iš tikrųjų yra LGBTQ+ bendruomenės nariai, mat tada bus dar lengviau gauti prieglobstį. Taigi, reikia su psichologu
santykiauti. Šantažavo, kad jeigu pabėgėliai nesutiks to daryti, pakenks jiems prieglobsčio prašymo procese.

,,Pradėjo klausinėti apie prašymus dėl prieglobsčio, kad LGBT nariai. Pasakė, kad gali padėti, kad parodys prašymus apie mus ir visą esminę informaciją. Gali padėti dėl prašymų, dėl to, kad dirba Migracijos departamente ir gali suteikti pažymą iš psichologo, sakė, kad padės ir išspręs klausimus dėl prieglobsčio”, – vėliau liudijo vienas iš trijų nukentėjusiųjų.

Taip pat, prisiminė jis, kad psichologas, sužinojęs apie jo lytinę orientaciją, primygtinai prašė su juo lytiškai santykiauti, kadangi kitaip trukdys pabėgėlių prašymams ir tokiu atveju jie bus grąžinti į kilmės šalis, kur dėl seksualinės orientacijos jiems grėsė didelis pavojus.

Vyras davė parodymus, kad su T. Kelpša santykiaudavo jo darbo kabinete arba psichologas ateidavo anksti ryte, prieš darbo pradžią, į jo konteinerį, kuriame lytiniais santykiais užsiiminėjo ne tik su juo, bet ir kitais dviem nukentėjusiaisiais.

Pabėgėliai visą laiką jautė psichologinį spaudimą, kad jeigu to nedarys, tuomet jų prašymams dėl prieglobsčio bus pakenkta. Jie visi panašiai liudijo, kad T. Kelpšai sužinojus apie jų seksualinę orientaciją, psichologas pradėjo prie jų lįsti ir ateiti į jų kambarį užsiimti lytiniais santykiais. Būdavo ir taip, kad vienas turėdavo saugoti duris, kol psichologas patenkindavo savo aistras su kitais dviem vyrais.

Kadangi seksualinė prievarta vyko ne vieną kartą, todėl vienas iš nukentėjusiųjų nusprendė slapta tai nufilmuoti. Vėliau šiuos vaizdo įrašus pridavė policijai, kurie buvo panaudoti ikiteisminiame tyrime. Pats psichologas teigė, kad nebuvo davęs sutikimo jį filmuoti ir nežinojo, kad tai buvo daroma. Jo nuomone, trys vyrai iš anksto esą suplanavo jį apkalbėti, o pats T. Kelpša neva pasidavė gundymams ir aistroms.

Raudonojo kryžiaus darbuotojai buvo sukrėsti

Raudonojo Kryžiaus darbuotoja liudijo, kad jų organizacija buvo sukrėsta, kai sužinojo apie tokį psichologo elgesį. Tiesa, pasak jos, T. Kelpša neilgai dirbo Raudonojo kryžiaus komandoje, kadangi vėliau perėjo dirbti tiesiogiai VSAT. Tačiau šiai liudytojai pirmiausia ir parodė viena iš organizacijos „Medikai be sienų” narių vaizdo įrašą, kuriame buvo galima atpažinti pabėgėlio lytiškai tenkinamą psichologą.

Liudytojos teigimu, Raudonajam Kryžiui teko patiksinti savo etikos kodeksą, nors ir iki tol buvo draudžiama su pažeidžiamoje situacijoje atsidūrusiais asmenimis megzti intymias draugystes.

„Į atsakingas institucijas jie (nukentėjusieji) nedavė leidimo kreiptis. Nukentėjusieji tiesiog neturėjo informacijos, kas nutiks su jais, kokią pagalbą jie gali gauti, kas nutiks, kai skundą pateiks. Žmonės nežinojo, kas su jais dėsis, tokiose bylose jie vengia pripažinti situacijas.

Nukentėjusieji ne iš karto davė sutikimą. Bejėgiškumas (nukentėjusiųjų) tai ne tik dėl to, kad kalbos nežino. Jie yra sulaikyti, visos aplinkybės, informacijos neturėjimas, tai daro jų situaciją pažeidžiamą”, – liudijo Raudono Kryžiaus darbuotoja ir argumentavo, kodėl nukentėjusieji kurį laiką tylėjo apie patirtą seksualinę prievartą.

Pavyko išsisukti nuo įkalinimo

Vilniaus regiono apylinkės teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai vienas kitą papildė ir tarpusavyje sutapo. Taip pat konstatuota, kad byloje įrodyta, jog T. Kelpša kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, panaudodamas psichinę prievartą bei pasinaudodamas nukentėjusiųjų priklausomumu vertė lytiškai santykiauti. Taip pat turėdamas tikslą platinti įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio dalykus.

Psichologas vis dėlto gynėsi, kad visi nukentėjusieji su juo savanoriškai santykiavo, nors ir pripažino, kad profesinės etikos ribos galėjo būti peržengtos, tačiau neturėjo tyčios pabėgėlių versti su juo santykiauti.

Vis dėlto teismas, vertindamas paties kaltinamojo parodymus, nustatė, kad jam trūko seksualinių santykių su tos pačios lyties asmenimis, kad suprato, jog pabėgėliai yra pažeidžiami asmenys, o jis turi galios viršenybę. Taip pat įvertino ir nukentėjusiųjų parodymus apie jų suvoktą priklausomumą nuo psichologo kaip nacionalinės valdžios atstovo, kurį jis sustiprindavo tiek tiekdamas informaciją pabėgėliams rūpimais klausimais, tiek duodamas suprasti, kad gali daryti įtaką jų padėčiai. Taip pat klausinėjo apie jų seksualinę orientaciją ir paskui sakydavo, kad nori su jais užsiimti lytiniais santykiais, taip darydamas spaudimą, kad pabėgėliai neturi kitos išeities.

Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismas nusprendė T. Kelpšą pripažinti kaltu ir subendrinęs visas nusikalstamas veikas, skyrė laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir 5000 Eur dydžio baudą. Taip pat uždraudė ketverius metus dirbti psichologo darbą.

Deja, po pateiktos apeliacijos, Vilniaus apygardos teismas įkalinimą atidėjo dvejiems metams. Buvo argumentuojama tuo, kad T. Kelpšos charakteristiką netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, jis naujame, su psichologo darbu nesusijusiame darbe, vertinamas „maksimaliai gerai“, taip pat esą yra labai mandagus, išsilavinęs ir anksčiau neteistas.

Teismo pozicija labai nusivylė

KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė komentavo, kad buvusio pabėgėlių centro psichologo byloje abiejų teisminių instancijų teisėjai sutarė, kad Raudonojo Kryžiaus darbuotojas daug kartų naudojo seksualinę prievartą prieš 4 centro gyventojus, kad jis turi būti nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių bausme.

„Nuomonės išsiskyrė esminėje vietoje – nuteistas realia ar lygtine bausme? Apeliacinio teismo teisėjai panaikino realios bausmės verdiktą ir nutarė, jog prievartautojas neturi kalėti. Pasakysime atvirai – mūsų centro komandą tokia pozicija sukrėtė.

Tikrai ne todėl, jog mes džiūgaujame, matydamos nemažėjančius būrius kalėjimuose – mes pernelyg gerai žinome, kokiomis sąlygomis tenka kalėti Lietuvoje ir kaip gyvuliška aplinka veikia nuteistuosius.

Tačiau šį žmogų matome kaip pavojingą aplinkiniams, jo elgesys, laikysena nusikaltimo metu ir po jo, visa gynyba teisme signalizuoja, jog prieš mus yra manipuliuojančiai besielgiantis prievartautojas, kuris žino, kur surasti prievartos objektus ir kaip įtikinamai pateisinti savo elgesį”, – teigė ji.

Pasak centro vadovės, pribloškė ir teismo samprotavimai apie ,,teigiamas charakteristikas”, apie pozityvią nuteistojo asmenybę.

„Neįtikėtina, bet atrodo, jog teisėjams didelį įspūdį padarė restorano, kur teisiamasis paskutiniu metu dirbo padavėju, atviri ditirambai savo darbuotojui – jis profesionalus, drąsiai imasi pavestų užduočių, psichologiškai stabilus, jautrus kolegų atžvilgiu, turi puikų humoro jausmą…”

Nemažiau reikšminga teismui pasirodė ir tai, jog teisiamas
prievartautojas yra Psichologų sąjungos narys,,,sukaupęs ilgametę patirtį psichologijos srityje”. Galime tik pridurti, jog informaciją apie savo priklausymą psichologų sąjungai teisiamasis pats pristatė teismui, kaip suprantame – neteisingą”, – nusivylimo neslėpė K. Mišinienė.

Jai keista girdėti argumentus, kad viešumoje pavyzdingai besielgiančio nuteistojo elgesys gali būti pretekstu jo nebekalinti.

„Bet ar visa ta giriančių charakteristikų, kursų kurselių, konferencijų pažymėjimų stora šūsnis nesignalizuoja apie šio žmogaus galimą pavojingumą, negi nerėžia akies faktas, jog būtent „profesionalumas ir patirtis” leido jam patekti į uždarą centrą ir ten visiškai nepastebėtam daryti nusikaltimus?

Pasikartosime – tikrai nesame už tai, kad visi nuteistieji atliktų bausmes kalėjimuose, tačiau kartais, kaip ir šiuo atveju, tenka sutikti tipažų, kurie turi būti sustabdyti tokiu būdu.

Kviečiame duoti stiprų atkirtį prievartautojams, besidangstantiems savo ,,nesuvaldyta aistra””‘”, – pabrėžė ji.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė itin kritiškai vertina Vilniaus apygardos teismo sprendimą sušvelninti bausmę už seksualinio pobūdžio nusikaltimus nuteistam buvusiam psichologui Tomui Kelpšai, išnaudojusiam į Lietuvą atklydusius LGBTQ+ pabėgėlius.

„Mes šį žmogų matome kaip pavojingą aplinkiniams, jo elgesys, laikysena nusikaltimo metu ir po jo, visa gynyba teisme signalizuoja, jog prieš mus yra manipuliuojančiai besielgiantis prievartautojas, kuris žino, kur surasti prievartos objektus ir kaip įtikinamai pateisinti savo elgesį“, – portalui jarmo.net komentavo ji.

Po teismų maratono T.Kelpša galėjo lengviau atsikvėpti – jis išvengė anksčiau žemesnės teismo instancijos skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kai Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo jo skundą ir nusprendė, kad vyrui už grotų laiko praleisti neteks: 1,5 metų įkalinimo vykdymas atidėtas 2 metams.

Negana to, buvo sumažinta ir anksčiau priteista nukentėjusiesiems neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismo sprendimą peržiūrėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolega nusprendė, kad T.Kelpša vietoje anksčiau paskirtų 10 tūkst. eurų kiekvienam iš 4 nukentėjusiųjų turės sumokėti po 3 tūkst. eurų 3 migrantams, o 1 nukentėjusiojo ieškinys paliktas iš viso nenagrinėtas.

Likus galioti nuosprendžio daliai, kuria T.Kelpšai skirta 5 tūkst. eurų bauda bei 4 metų draudimas dirbti psichologo darbą, nuteistasis įpareigotas laikytis tam tikrų sąlygų: dalyvauti elgesio keitimo programose, jis negalės be leidimo keisti gyvenamosios vietos, kontaktuoti su nukentėjusiaisiais bei lankytis Medininkų užsieniečių registracijos centre, kuriame ir įvykdyti seksualinio pobūdžio nusikaltimai.

KOPŽI vadovė K. Mišinienė jarmo.net teigė, kad centro komanda liko sukrėsta tokio Vilniaus apygardos teismo verdikto.

„Tai, jog dviejų šalies instancijų teismai gali matyti tuos pačius dalykus kardinaliai skirtingoje šviesoje mums nėra jokia naujovė. Gal tai yra demokratijos šventė, sunku pasakyti. Buvusio pabėgėlių centro psichologo byloje visi teisėjai sutarė, kad Raudonojo Kryžiaus darbuotojas daug kartų naudojo seksualinę prievartą prieš 4 centro gyventojus, kad jis turi būti nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių bausme. Nuomonės išsiskyrė esminėje vietoje – jis turi būti nuteistas realia ar lygtine bausme? Apeliacinio teismo teisėjai panaikino realios bausmės verdiktą ir nutarė, jog prievartautojas neturi kalėti. Pasakysiu atvirai – mane ir mūsų centro komandą tokia pozicija sukrėtė“, – tikino K.Mišinienė.

Pagalbą nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų nukentėjusiems asmenims teikiančios organizacijos vadovė teigė, kad T.Kelpša išlieka pavojingas visuomenei – tai rodo jo paties požiūris į savo padarytą nusikaltimą.

Jarmo.net anksčiau rašė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimą paskelbęs teisėjas Paulius Veršekys nurodė, kad dalinai patenkintas T.Kelpšos apeliacinis skundas įvertinus, kad vyras anksčiau neteistas, padaryti nusikaltimai priskirti nesunkiems, o realios bausmės taikomos tik išimtiniais atvejais.

K.Mišinienė tokius teismo argumentus vertina skeptiškai.

„Pribloškė teismo samprotavimai apie „teigiamas charakteristikas“, apie pozityvią nuteistojo asmenybę. Neįtikėtina, bet atrodo, jog teisėjams didelį įspūdį padarė restorano, kur teisiamasis paskutiniu metu dirbo padavėju, atviri ditirambai savo darbuotojui – jis „profesionalus, drąsiai imasi pavestų užduočių, psichologiškai stabilus, jautrus kolegų atžvilgiu, turi puikų humoro jausmą…“ Nemažiau reikšminga teismui pasirodė ir tai, jog teisiamas prievartautojas yra Psichologų sąjungos narys, „sukaupęs ilgametę patirtį psichologijos srityje“. Bet ar visa tai nesignalizuoja būtent apie šio žmogaus galimą pavojingumą, negi nerėžia akies faktas, jog būtent „profesionalumas ir patirtis“ leido jam patekti į uždarą centrą ir ten visiškai nepastebėtam daryti nusikaltimus?“ – retoriškai klausia KOPŽI vadovė.

Jarmo.net pašnekovė įsitikinusi, kad šiuo konkrečiu atveju nuo nusikaltimų darymo ateityje atgrasytų tik reali įkalinimo bausmė: „Tikrai nesu už tai, kad visi nuteistieji atliktų bausmes kalėjimuose, tačiau kartais, kaip ir šiuo atveju, tenka sutikti tipažų, kurie turi būti sustabdyti tokiu būdu. Stiprus atgrasymas? Taip“.

KOPŽI Vilniaus apygardos teismo sprendimą gavo praėjusios savaitės pirmadienį. Sprendimas dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui.

Jarmo.net primena, kad teisėsauga nustatė, jog 2021 m. gruodžio-2022 m. kovo mėnesiais Medininkų užsieniečių registracijos centre, kuriame T.Kelpša dirbo psichologu, jis, pasitelkdamas psichologinį spaudimą ir pasinaudodamas migrantų priklausomumu nuo jo, privertė kelis vyrus tenkinti jo seksualinius įgeidžius. Taip pat buvo nustatyta, kad buvęs psichologas griebdavosi grasinimų esą atsisakymas paklusti gali lemti prieglobsčio nesuteikimą ir deportaciją.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad T.Kelpša platino pornografinį turinį – jo mobiliajame telefone rastas didelis kiekis pornografinių vaizdų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis yra teigęs, kad T.Kelpša į Medininkų centrą atėjo iš Raudonojo Kryžiaus organizacijos ir tarnyboje dirbo apie 2 savaites.

Kaip nurodo Vyriausioji rinkimų komisija, 1988 m. gimęs T.Kelpša 2019 m. būdamas Lietuvos liberalų sąjūdžio nariu kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Vėliau jis iš partijos pasitraukė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Panevėžyje vyko konferencija „Užverbuoti nusikaltimams: prekybos žmonėmis nusikaltimų darymui aukų identifikavimas ir iššūkiai teikiant pagalbą“. Jį organizavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) su socialiniais partneriais. Konferenciją moderavo KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė.

Panevėžio rajono meras Antanas Pocius pasveikino konferencijos dalyvius ir akcentavo, kad prekyba žmonėmis ir jų išnaudojimas daugeliui dar yra apgaubtas paslaptimi.

„Todėl informaciją šį nusikalstamą reiškinį būtina kuo plačiau skleisti, tiek vykdant prevenciją, tiek tokių nusikaltimų atpažinimą, geresnį supratimą bei pagalbos aukoms teikimą“,– teigė meras.

Pranešimus konferencijoje skaitė kompetentingi ekspertai. Renginį moderavusi KOPŽI vadovė K. Mišinienė aiškino, kad prekeiviai žmonėmis disponuoja dideliais ištekliais ir galimybėmis.

„Visuomenė dar turi nepakankamai žinių ir atpažinimo priemonių, KOPŽI kelia tikslą vykdyti šviečiamąją veiklą vietos ir nacionaliniame lygmenyje, kelti piliečių sąmoningumą šiuo klausimu. Pagrindiniai nusikaltimai, kuriems pasitelkiamos prekybos žmonėmis aukos, yra vagystės, narkotikų gabenimas ir platinimas, sukčiavimas išmokų srityje, elgetavimas“, – pristatė K. Mišinienė prekeivių žmonėmis nusikaltimus.

Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas supažindino su prekybos žmonėmis formomis, akcentavo, kad jos nuolat kinta, apžvelgė Panevėžio regiono priverstinio nusikalstamumo situaciją.

Panevėžio apygardos teismo vyriausiasis specialistas psichologas Nerijus Ogintas išaiškino, kaip svarbu  nukentėjusiam asmeniui bendradarbiauti su teisėsauga ir liudyti teisme.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Dainius Žemaitaitis dėstė, kodėl sunku atpažinti ir tirti išnaudojimo nusikaltimų darymui atvejus.

Ilgametę patirtį, identifikuojant nuo priverstinio nusikalstamumo nukentėjusius tautiečius Jungtinėje Karalystėje, nuotoliniu būdu pristatė Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojas šioje šalyje Tadas Adomaitis.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą nuteistas ir kalintis buvęs jaunimo mentorius Remigijus Jakštys bandė anksčiau laiko išeiti į laisvę ir atnaujinti procesą vienoje iš savo bylų, kurioje jau atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau nė vieno iš šių jo prašymų teismai netenkino.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai Kaišiadoryse balandžio 16 dieną paskelbė, kad teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui savo iniciatyva taikyti lygtinį paleidimą, kadangi šio instituto taikymo diskrecija įstatymu yra deleguota tik lygtinio paleidimo komisijai, be to Bausmių vykdymo kodekso prasme R. Jakščiui lygtinio paleidimo taikymas apskritai nėra galimas. Dėl to pareiškėjo prašymas yra netenkinamas.

Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti atvejai, kuomet lygtinis paleidimas nėra taikomas – asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; asmenims, atliekantiems bausmę už tyčinius nusikaltimus, padarytus laikino sulaikymo, suėmimo vykdymo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; asmenims, atliekantiems nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Tuo metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) buvo gavęs pareiškimą atnaujinti baudžiamąją bylą, kurioje R. Jakštys jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nuosprendžiais.

Ši byla taip pat buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) – 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi R. Jakščio ir jo gynėjo kasaciniai skundai buvo atmesti.

„Patvirtinu, kad Remigijaus Jakščio pareiškimas atnaujinti procesą buvo gautas. Jį atsisakyta priimti. Kadangi byla yra nevieša, nutarties negalime pateikti. Nebuvo teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo įstatymo taikymo“, – Eltai teigė LAT atstovė Ieva Mastenica.

Teismas nagrinėja jau trečią R. Jakščio bylą

ELTA primena, kad R. Jakštys nuo praėjusių balandžio 8 dienos atlieka teismo jam skirtą pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.

Dar kitoje byloje, susijusioje su nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu, jis jau yra atlikęs arešto bausmę.

Šiuo metu Kauno apylinkės teismas nagrinėja jau trečią R. Jakščio bylą, susijusią su nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu.

Remiantis kaltinamojo akto duomenimis, 2018 m. lapkričio – 2020 m. vasario mėnesio laikotarpyje kaltinamasis R. Jakštys galimai įvykdė seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tris nepilnamečius asmenis.

Vyras kaltinamas, jog atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesnių nei 16 metų asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, pranešė teismas.

Žinomam jaunimo mentoriui bei moksleivių kelionių į užsienį organizatoriui R. Jakščiui šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl trijų nusikalstamų veikų, už kurias gresia laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Byloje, kuri jau išnagrinėta visų instancijų teismuose ir kurioje paskirtą bausmę dabar atlieka nuteistasis, rašoma, kad nepilnamečiai tuometinio mentoriaus seksualiai buvo išnaudojami įvairiuose viešbučiuose Vilniuje, Prahoje, Berlyne.

R. Jakštys su nepilnamečiais kalbėjo apie intymius dalykus, rodė jam savo lytinį organą, rankomis lietė nepilnamečio kūną bei lytinį organą, liepė liesti jam savo lytinį organą,  jo akivaizdoje masturbavosi, rodė paaugliui pornografinio pobūdžio filmus.

Vienoje iš teismo nutarčių rašoma, kad 2022 m. gruodžio mėn. nuteistasis pradėjo lankyti psichoterapinius užsiėmimus, individualias psichologo konsultacijas. 2022 m. birželio 23 d. – 2022 m. lapkričio 28 d. R. Jakštys baigė programą „Elgesys – Pokalbis – Pokytis“, norėdamas pakeisti savo bendravimą su nepilnamečiais asmenimis, kad būtų išlaikomos profesionalios ribos.

Pasak teismo, atlikdamas arešto bausmę, R. Jakštys reguliariai lankė psichologo konsultacijas, baigė elgesio pataisos programą. Atlikęs arešto bausmę,  jis toliau lankė individualias psichologo konsultacijas, susirado darbą, pradėjo mokytis.

Be to, jau pirmosios instancijos teisme R. Jakštys pripažino civilinius ieškinius, nurodė sutinkąs, kad kratos metu rasti pinigai (virš 7 000 Eur) būtų panaudoti žalai nukentėjusiesiems atlyginti.

R. Jakštys ir jo globėja reguliariai atlieka piniginius pervedimus, skirtus nukentėjusiesiems padarytai žalai atlyginti.

Iš buvusio mentoriaus paaugliams priteista atlyginti per 22 tūkst. eurų.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

Pradinis puslapisAkistataSušvelninus bausmę migrantus išnaudojusiam psichologui – griežta reakcija: „Prieš mus yra manipuliuojančiai besielgiantis prievartautojas“gegužės 10, 2025
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė itin kritiškai vertina Vilniaus apygardos teismo sprendimą sušvelninti bausmę už seksualinio pobūdžio nusikaltimus nuteistam buvusiam psichologui Tomui Kelpšai, išnaudojusiam į Lietuvą atklydusius LGBTQ+ pabėgėlius.

„Mes šį žmogų matome kaip pavojingą aplinkiniams, jo elgesys, laikysena nusikaltimo metu ir po jo, visa gynyba teisme signalizuoja, jog prieš mus yra manipuliuojančiai besielgiantis prievartautojas, kuris žino, kur surasti prievartos objektus ir kaip įtikinamai pateisinti savo elgesį“, – portalui jarmo.net šią savaitę komentavo ji.

Praėjusią savaitę T. Kelpša galėjo lengviau atsikvėpti – jis išvengė anksčiau žemesnės teismo instancijos skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, kai Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo jo skundą ir nusprendė, kad vyrui už grotų laiko praleisti neteks: 1,5 metų įkalinimo vykdymas atidėtas 2 metams.

Negana to, buvo sumažinta ir anksčiau priteista nukentėjusiesiems neturtinė žala.

Žemesnės instancijos teismo sprendimą peržiūrėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolega nusprendė, kad T. Kelpša vietoje anksčiau paskirtų 10 tūkst. eurų kiekvienam iš 4 nukentėjusiųjų turės sumokėti po 3 tūkst. eurų 3 migrantams, o 1 nukentėjusiojo ieškinys paliktas iš viso nenagrinėtas.

Likus galioti nuosprendžio daliai, kuria T. Kelpšai skirta 5 tūkst. eurų bauda bei 4 metų draudimas dirbti psichologo darbą, nuteistasis įpareigotas laikytis tam tikrų sąlygų: dalyvauti elgesio keitimo programose, jis negalės be leidimo keisti gyvenamosios vietos, kontaktuoti su nukentėjusiaisiais bei lankytis Medininkų užsieniečių registracijos centre, kuriame ir įvykdyti seksualinio pobūdžio nusikaltimai.

KOPŽI vadovė K. Mišinienė jarmo.net teigė, kad centro komanda liko sukrėsta tokio Vilniaus apygardos teismo verdikto.

„Tai, jog dviejų šalies instancijų teismai gali matyti tuos pačius dalykus kardinaliai skirtingoje šviesoje mums nėra jokia naujovė. Gal tai yra demokratijos šventė, sunku pasakyti. Buvusio pabėgėlių centro psichologo byloje visi teisėjai sutarė, kad Raudonojo Kryžiaus darbuotojas daug kartų naudojo seksualinę prievartą prieš 4 centro gyventojus, kad jis turi būti nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių bausme. Nuomonės išsiskyrė esminėje vietoje – jis turi būti nuteistas realia ar lygtine bausme? Apeliacinio teismo teisėjai panaikino realios bausmės verdiktą ir nutarė, jog prievartautojas neturi kalėti. Pasakysiu atvirai – mane ir mūsų centro komandą tokia pozicija sukrėtė“, – tikino K. Mišinienė.

Pagalbą nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų nukentėjusiems asmenims teikiančios organizacijos vadovė teigė, kad T. Kelpša išlieka pavojingas visuomenei – tai rodo jo paties požiūris į savo padarytą nusikaltimą.

Jarmo.net anksčiau rašė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimą paskelbęs teisėjas Paulius Veršekys nurodė, kad dalinai patenkintas T. Kelpšos apeliacinis skundas įvertinus, kad vyras anksčiau neteistas, padaryti nusikaltimai priskirti nesunkiems, o realios bausmės taikomos tik išimtiniais atvejais.

K. Mišinienė tokius teismo argumentus vertina skeptiškai.

„Pribloškė teismo samprotavimai apie „teigiamas charakteristikas“, apie pozityvią nuteistojo asmenybę. Neįtikėtina, bet atrodo, jog teisėjams didelį įspūdį padarė restorano, kur teisiamasis paskutiniu metu dirbo padavėju, atviri ditirambai savo darbuotojui – jis „profesionalus, drąsiai imasi pavestų užduočių, psichologiškai stabilus, jautrus kolegų atžvilgiu, turi puikų humoro jausmą…“ Nemažiau reikšminga teismui pasirodė ir tai, jog teisiamas prievartautojas yra Psichologų sąjungos narys, „sukaupęs ilgametę patirtį psichologijos srityje“. Bet ar visa tai nesignalizuoja būtent apie šio žmogaus galimą pavojingumą, negi nerėžia akies faktas, jog būtent „profesionalumas ir patirtis“ leido jam patekti į uždarą centrą ir ten visiškai nepastebėtam daryti nusikaltimus?“ – retoriškai klausia KOPŽI vadovė.

Jarmo.net pašnekovė įsitikinusi, kad šiuo konkrečiu atveju nuo nusikaltimų darymo ateityje atgrasytų tik reali įkaltinimo bausmė: „Tikrai nesu už tai, kad visi nuteistieji atliktų bausmes kalėjimuose, tačiau kartais, kaip ir šiuo atveju, tenka sutikti tipažų, kurie turi būti sustabdyti tokiu būdu. Stiprus atgrasymas? Taip“.

KOPŽI Vilniaus apygardos teismo sprendimą gavo pirmadienį. Sprendimas dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui.

Jarmo.net primena, kad teisėsauga nustatė, jog 2021 m. gruodžio-2022 m. kovo mėnesiais Medininkų užsieniečių registracijos centre, kuriame T. Kelpša dirbo psichologu, jis, pasitelkdamas psichologinį spaudimą ir pasinaudodamas migrantų priklausomumu nuo jo, privertė kelis vyrus tenkinti jo seksualinius įgeidžius. Taip pat buvo nustatyta, kad buvęs psichologas griebdavosi grasinimų esą atsisakymas paklusti gali lemti prieglobsčio nesuteikimą ir deportaciją.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad T. Kelpša platino pornografinį turinį – jo mobiliajame telefone rastas didelis kiekis pornografinių vaizdų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis yra teigęs, kad T. Kelpša į Medininkų centrą atėjo iš Raudonojo Kryžiaus organizacijos ir tarnyboje dirbo apie 2 savaites.

Kaip nurodo Vyriausioji rinkimų komisija, 1988 m. gimęs T. Kelpša 2019 m. būdamas Lietuvos liberalų sajūdžio nariu kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Vėliau jis iš partijos pasitraukė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį buvusiam psichologui Tomui Kelpšai už seksualinius nusikaltimus prieš migrantus ir disponavimą pornografinio turinio dalykais sušvelnino nuosprendį – jei nepadarys naujų nusikaltimų, T. Kelpša išvengs realaus laisvės atėmimo.

„Kaltinamasis neteistas, už nesunkų nusikaltimą teisiamas pirmą kartą. Už nesunkius nusikaltimus reali laisvės atėmimo bausmė skiriama tik išimtiniais atvejais“, – bausmės sušvelninimą paaiškino teisėjas Paulius Veršekys.

Apygardos teismas pakeitė dalį Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. Kelpšai buvo skirta pusantrų metų laisvės atėmimo, 5 tūkst. eurų bauda ir uždrausta ketverius metus dirbti psichologo darbą. Be to, nukentėjusiesiems, dabar gyvenantiems Vokietijoje, priteista po 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos teismas dvejiems metams atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nurodė nuteistajam dalyvauti elgesio koregavimo programoje, nebendrauti su nukentėjusiaisiais, nesilankyti Užsieniečių registracijos centre.

Aukštesnysis teismas taip pat sumažino neturtinės žalos atlyginimą trims nukentėjusiesiems – jiems priteista po tris tūkst. eurų. Ketvirtojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, nes šis asmuo nedalyvavo teismo procese.

Žemesnės instancijos sprendimas dėl 5 tūkst. eurų baudos ir draudimo ketverius metus dirbti psichologo darbą ketverius metus liko nepakeistas.

Kaip anksčiau skelbė BNS, Vilniaus regiono apylinkės teismas Medininkų užsieniečių registracijos centre apgyvendintus migrantus konsultavusį psichologą nuteisė už tai, kad jis, panaudodamas psichinę prievartą ir pasinaudodamas asmens priklausomumu, privertė lytiškai santykiauti keturis irakiečius.

Pirmos instancijos teismas nustatė T. Kelpšą nukentėjusiesiems grasinus, kad netenkinus jo užgaidų jiems nebus suteiktas prieglobstis ir jie bus grąžinti į kilmės šalį.

Bylos duomenimis, vyras nuo 2021 metų gruodžio iki 2022 metų kovo Užsieniečių registracijos centre ne vieną kartą privertė migrantą tenkinti jo lytinę aistrą. 2022 metų kovą–balandį privertė daugybę kartų lytiškai santykiauti kitą migrantą, o vėliau nuo jo nukentėjo dar du užsieniečiai.

Be to, sulaikius įtariamąjį, jo mobiliajame telefone buvo rasta daugybė pornografinio turinio atvaizdų.

Dėl pornografijos T. Kelpša kaltę pripažino, o dėl privertimo lytiškai santykiauti kaltę neigė, tvirtindamas, kad homoseksualūs migrantai patys to norėjo ir viskas vyko be prievartos, savanoriškai.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

Elektroniniame aukcione, numatytame birželio viduryje, bus parduodamas baisius nusikaltimus slėpęs namas. Šiame daug metų svetimus vaikus glausdavusiai šeimynai Panevėžio rajono savivaldybės statytame name globėjas septynerius metus lytiškai išnaudojo nepilnametes globotines. Parduodamo 520 kv. m namo pradinė kaina tesiekia 48 tūkstančius eurų.

Nuomojo 99-eriems metams

Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijoje, Teberešiškių kaime, Savivaldybės planuojamas parduoti namas skaičiuoja 30-us metus.

Rajono biudžeto lėšomis 1995-aisiais statytas namas panaudos sutartimi 99-iems metams buvo išnuomotas daug metų rajone garsiausiai Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimynai.

Tačiau teismams nustačius, kad šeimynoje vykdyti sunkūs nusikaltimai, iš G. ir V. Grigaliūnų atimtos globėjų teisės, nutraukta ir namo nuomos sutartis, o dabar skelbiamas jo aukcionas.

Patekimas į namą – Grigaliūnų malonėje

Rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Aldonos Čiegytės teigimu, pradinę namo pardavimo kainą – 48 tūkst. eurų – nustatė Vilniaus nekilnojamojo turto vertinimo įmonės Panevėžio skyriaus turto vertintojai.

Į šią sumą įskaičiuoti ir į pastatą vedantys vandentiekio tinklai, kurių ilgis – 22,33 metro. Vanduo į namą patenka iš vietinio gręžinio.

Didžiulis pastatas parduodamas be sklypo.

Mat namas stūkso G. ir V. Grigaliūnams priklausančioje žemės valdoje.

Negana to, pastatas turi ir bendrą sieną su šių sutuoktinių nuosavu namu.

Paklausta, kaip naujieji savininkai patektų į nusipirktąjį namą, Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja paaiškino, jog tektų tartis su žemės savininkais – Grigaliūnais.

Globėja privilegijų neturės

Namas Teberešiškių kaime parduodamas viešo aukciono būdu. Pasak A. Čiegytės, tuo atveju, jei buvę nuomininkai nebus iškraustę visų ten
laikytų daiktų, Savivaldybė irgi nesiims jų išgabenti, tuo turės pasirūpinti naujieji savininkai.

Namo pardavimo elektroninis aukcionas numatytas birželio 16-17 dienomis.

Aukciono sąlygose nurodytas mažiausias kainos didinimo intervalas – 100 eurų. Aukciono dalyviai privalės susimokėti 55 eurų dalyvio registravimo mokestį bei 4800 eurų garantinį įnašą.

Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja patikino, jog G. Grigaliūnienė bei jos šeimos nariai, kaip ir bet kurie kiti asmenys, irgi turi teisę dalyvauti šiame aukcione.

„Bet jokių privilegijų G. Grigaliūnienė aukcione neturės. Laimės pasiūlęs didžiausią sumą už parduodamą namą”, – patikino A. Čiegytė.

Seniūnui naujiena

Pastatą apžiūrėti galima birželio 9-10 dienomis. Dėl to tektų kreiptis į Pajstrio seniūnijos, kurios teritorijoje yra Teberešiškių kaimas, seniūną Virginijų Šležą.

Šiuo metu atostogaujantis seniūnas prisipažino, jog jam staigmena, kad potencialiems pirkėjams privalės aprodyti parduodamą namą.

,,Kol kas to pastato raktų neturiu, man nebuvo pranešta ir apie pareigą supažindinti su tuo pastatu”, – sakė seniūnijos vadovas.

Nusipirkusieji namą jo pirkimo-pardavimo sutartį privalės pasirašyti per 30 dienų nuo pardavimo aukcione dienos.

Už pirkinį privalu atsiskaityti iš karto.

Socialinių būstų idėjos atsisakė

Nutraukti šio namo nuomos sutartį su jau nebeegzistavusios šeimynos buvusia motina G. Grigaliūniene Panevėžio rajono politikai nutarė praėjusių metų rudenį.

Taip pat buvo nuspręsta pastatą parduoti aukcione, nors iš pradžių svarstyta galimybė jį pertvarkyti į socialinius būstus.

Visgi šios minties rajono valdžiai teko atsisakyti, mat namas stovi ne valstybinėje žemėje, o privačiame sklype.

Svarstė pati pirkti

Kiek anksčiau G. Grigaliūnienė „Sekundei” yra tvirtinusi, jog svarstys galimybę įsigyti didžiulį baltų plytų namą, pastatytą šalia jųdviejų su vyru medinuko.

Ji teigė pinigų tokiam pirkiniui neturinti, tačiau patikino, jog paremti pažadėjo išauginti buvę globotiniai, kurie ir po teismų proceso nenutraukė santykių su globėjais, o atvirkščiai – suteikė ir moralinę, ir materialinę pagalbą.

Sužinoti, ką dėl namo pirkimo buvusi šeimynos motina svarsto dabar, nepavyko.

Prisiskambinti G. Grigaliūnienei vakar nesisekė.

Iš šlovės į purvą

Tėvų globos netekusius vaikus G. ir V. Grigaliūnai ėmėsi globoti 1989 metais.

Gana greitai ši šeimyna imta vadinti pavyzdine, už rūpinimąsi vaikais globėjams teikti ir valstybės, ir Panevėžio rajono savivaldybės apdovanojimai.

Šlovė Grigaliūnus lydėjo net tris dešimtmečius.

Bet 2020-ųjų pradžioje tarsi perkūnas iš giedro dangaus pasklido žinia, kad toje šeimynoje vykdyti lytiniai nusikaltimai.

Šiuos kaltinimus pažėrė buvusios globotinės, kurios teigė septynerius metus buvusios seksualiai išnaudotos šeimynos tėvo Vidanto Grigaliūno.

Atomazga – belangė

Teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą, vaiko teisių apsaugos specialistai nedelsdami paėmė šioje šeimynoje tuo metu gyvenusius globotinius.

Patys G. ir V. Grigaliūnai jiems mestus kaltinimus griežtai neigė, vadino šmeižtu, tikino esą taip baisiai jie šantažuojami buvusių globotinių.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga gana greitai pasiekė teismą.

Net du teismai – Panevėžio apygardos ir Lietuvos apeliacinis – nustatė šeimynos tėvų kaltę. V. Grigaliūnas už lytinius nusikaltimus gavo penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaip deramai neatlikusi globėjos pareigų buvo nubausta ir G. Grigaliūnienė, tačiau belangės ji išvengė. Tokią teismo nutartį buvusi šeimynos motina priėmė, aukštesnės instancijos teismui jos nebeskundė.

Tačiau į kalėjimą pasiųstas V. Grigaliūnas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą.

Visgi šis paliko galioti žemesnių instancijų teismų nutartis ir, negana to, nusprendė, kad Apeliacinis teismas dar kartą turėtų įvertinti ir tuos bylos epizodus, dėl kurių vyras buvo išteisintas.

Šiuo metu dar laukiama Apeliacinio teismo sprendimo.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

Nevyriausybinės organizacijos sako, kad per mažai dėmesio skiriama prekybos žmonėmis problemai. Vienu iš didžiausių skaudulių įvardijamas gyventojų išnaudojimas nusikalstamų veikų darymui, prekyba užsienietėmis moterimis. Pasak teisininkų, gyventojai vis dažniau verbuojami internete, o institucijos dažnai bejėgės – trūksta finansavimo ir žinių.

Veidų fragmentai žmonių, Lietuvoje išgyvenusių smurtą, prekybą žmonėmis. Parodos „Paslėptos istorijos“ autorius sako specialiai nesigilinęs į įamžintų žmonių istorijas, norėdamas parodyti juos tokius, kokie yra.

„Nė vieno nežinau istorijos, kas ten buvo. Tik žinau, kad istorijos tikrai baisios. Kaip viena rašytoja, su kuria kartu bendradarbiavom, Sandra Bernotaitė sako – geriau nežinoti“, – teigia fotografas Remis Ščerbauskas.

Nežinoti ir nusisukti nuo prekybos žmonėmis problemos – tokį sprendimą renkasi valstybė, teigia Konstitucinio teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas. Jis sako, kad situacija nedžiugina – populiarėja žmonių išnaudojimas internete.

„Tai uždaros grupės, net VIPinės grupės, kur žmonės moka atitinkamą mokestį nusikaltėliams ir gali stebėti tas merginas, kurios yra už ekrano, o pats verbavimo procesas vyksta būtent internetinėje erdvėje“, – aiškina A. Gutauskas.

Teigiama, kad aukos klaidinamos, joms siūlant gerai apmokamą darbą, socialines garantijas.

„Skelbiu.lt“ tiesiog atsidarius – pilna skelbimų, kur skelbimas ne tik lietuvių, rusų, ukrainiečių kalbomis, angliškai, kur tiesiog žmonės gali rinktis tą, sakykim, variantą, kur jis norėtų atsidurti“, – nurodo Konstitucinio teismo teisėjas.

Teisėjas viena didžiausių problemų įvardija gyventojų išnaudojimą nusikalstamų veikų darymui. Lietuviai, gyvenantys užsienyje, prisiviliotus žmones verčia vogti kosmetiką, buitinę techniką.

„Dažnai pasitelkiami, pavyzdžiui, nepilnamečiai, kurie verbuojami daryti vagystes, tarkim, Skandinavijos arba Vakarų Europos šalyse, kitose valstybėse netgi, sakant, kad jūs nepilnamečiai, jums nėra baudžiamosios atsakomybės“, – teigia jis.

Tačiau nevyriausybinės organizacijos sako, kad vis dar susiduriama ir su seksualiniu išnaudojimu. Dažniausiai į prostituciją įtraukiamos ukrainietės ir moterys iš Lotynų Amerikos.

„Esam paskaičiavę, kad viena tokia parsiduodanti (iš tikrųjų tai pardavinėjama moteris) turi išlaikyti nuo 8 iki 15 asmenų savo šalyje“, – pažymi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

Centro vadovė pabrėžia – bylose seksualinis išnaudojimas retai įvardijamas kaip prekyba žmonėmis. K. Mišinienė sako, kad turėtų būti sukurtas specialus paslaugų paketas, kuriuo pasinaudojusios moterys galėtų išeiti iš seksualinio išnaudojimo tinklo.

„Jeigu apie 300 asmenų nubaudžiama dėl parsidavimo ir ten 10 dėl pirkimo, tai tu iš karto matai, kur valia, ko gero, valstybės – kad apsaugokim sekso pirkėjus, nebauskim jų. Dažnai klausiam, kodėl negalim nubausti tokiais pačiais kiekiais, jei baudžiam ir sekso pirkėją. Išgirstam atsakymą, kad nėra priemonių“, – pasakoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

Seimo kontrolierė skaičiuoja, kad gyventojų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, daugėja. Pernai nustatyti 25 atvejai. Tai dešimčia žmonių daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau kontrolierė akcentuoja – tai tik ledkalnio viršūnė, o dalis savivaldybių apie prevencines priemones net negalvoja.

„18 Lietuvos savivaldybių nurodė, kad šita problema joms nėra aktuali, kad neturi jokios informacijos ir kad šitose savivaldybėse nėra jokių rizikų“, – sako Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Teisėjų teigimu, institucijoms dar sunku nustatyti aukas, nes prekybos žmonėmis sritis dar nepažinta, trūksta mokymų bei finansavimo.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

Iš bendrininkų grupės tik vienas stojo prieš teismą už merginos išžaginimą. Jis prisipažino ir tikino, kad gailisi. Teismui to pakako: žagintojui skyrė vos dviejų metus laisvės atėmimo bausmę.

Patvirtino nėštumas

Visas miestelis šnibždėjosi apie merginos išprievartavimą – vakaro išrinktieji pasakojimais puikavosi savo pergale. Paskalos liejosi apie aštuonis pasiėmusius iš vienos visa kas geriausia. Ji tylėjo. Nedrįso kreiptis į policiją. Pas globėjus užaugusi mergina nuo mažens kovojo su vidiniais demonais, bet buvo puikiai prisitaikiusi gyventi visavertį gyvenimą.

Eiti į policijos pastatą stabdė chaosas galvoje – jautė, kad įvyko kažkas baisaus, bet nenatūralus apsvaigimas tą vakarą trikdė mintis. Teigiamas nėštumo testas patvirtino, kad tai chaosu galvoje likusių prisiminimų patvirtinimas. Vizitas pas ginekologę padėjo tašką – nėštumas buvo, tačiau įvyko persileidimas.

Košmarai naktimis, nuolatinis nerimas dienomis, slegiantis gėdos jausmas, mintyse perkratomos likusios įvykio detalės vis labiau gulė ant jaunų merginos pečių. Ką pasakys pareigūnams, kai tokios padrikos nuotrupos galvoje. Stiklinė vandens atėmė gebėjimą suprasti, valdyti savo protą ir kūną. Jau vėliau, vis dėlto nuėjusi į policiją, mergina pasisakė, kad greičiausiai buvo apsvaiginta ir išprievartauta.

Pareigūnams prisipažino, kad miestelio gyventojų kalbos jai už nugaros paskatino peržengti policijos pastato slenkstį. Kelių prievartautojų vardus ir pavardes nurodė, kitų nežinojo. Pasinaudojusiųjų apsvaiginta ir bejėge mergina buvo mažiausiai aštuoni. Prisipažino vienas.

Tikėtina, kad juo mergina pasitikėjo. Kurį laiką jie kartu gyveno kaip pora, bet išsiskyrė. Lemtingą pavakarę atsitiktinai kartu važiavo autobusu – jis namo, o ji pas globėją. Kelias pas globėją vedė pro jo namus, paprašė atsigerti. Mielai sutikęs jis pavaišino stikline vandens.

Maždaug po pusvalandžio mergina pasijuto stipriai apsvaigusi. Alkoholio nevartoja, tad būsena buvo itin keista. Prisimena, kad jis pasiūlė nueiti pas gerą jo bičiulį, bet ar ji sutiko ir kaip atsidūrė namuose, kuriuose alkoholiu svaiginosi aštuoni vyrai, pasakyti negalėjo.

Susitarė rūkydami

Vinintelis prieš teismą stojęs žagintojas merginos apsvaiginimą nutylėjo, tačiau patvirtino, kad anksčiau ji labai retai vartojo alkoholį, o tą vakarą gal ir išgėrė porą taurelių, bet neatrodė, kad būtų girta.

Išėjęs į lauką parūkyti su kitais vyrais, kurių neva nepažįsta, pasiūlė pasimylėti su vienintele kompanijoje esančia mergina. Vyrai neatsispyrė viliojančiam pasiūlymui ir, užgesinę smilkstančias nuorūkas, ėmėsi veiksmų.

Ir kas, kad mergina bandė išrūkti, blaškėsi, priešinosi. Lyg laimėję milijoną loterijoje, apakę nuo savo galios vyrai per prievartą nusitempė ją į kitą kambarį. Išrengė ir įvairiais būdais smaginosi. Mergina šaukė, rėkė, priešinosi, bet tai vyrų nestabdė.

Prieš teismą stojęs vienintelis iš gausios kompanijos sakė neatsimenantis, kokiomis pozomis ir kaip vyrai naudojosi mergina. Pasakojo supratęs, kad tai vyksta prieš jos valią, bet stipriomis rankomis suėmęs riešus jie naudojosi tuo, dėl ko čia atėjo. Nebuvo svarbu jos aimanos, ašaros. Stipresnį merginos mėginimą ištrūkti lydėjo smūgiai.

Po pirmojo raundo, kiek pailsėjęs, teisiamasis prisipažino grįžęs į kambarį, kuriame gulėjo bejėgė, išrengta, apsvaiginta mergina. Vargu ar tuo metu jam suspaudė širdį gailesti, suvokimas, kokio baisumo nusikaltimą ką tik įvykdė. Priešingai, maždaug, ai jei jau kartą ryžausi, antras kartas tebūnie užtvirtinimui.

Jis matė ir suprato, kad patirtas siaubas visiškai atėmė merginos jėgas, ji nepastovėjo ant kojų. Tačiau tokia jos būsena netrikdė teisiamojo. Kada jei ne dabar 36-erių pagalbinis ūkio darbininkas galėjo pasijusti ypatingu. Ji ir vėl priešinosi, blaškėsi, bet jos riksmai ir ašaros nieko nekeitė.

Teisme aiškino, kad baigęs grįžo pas kitus vakarėlio dalyvius, išgėrė porą taurelių ir išvažiavo namo. Nei tyrimo metu, nei teisme taip ir neatskleidė kitų dalyvių pavardžių, tik tikino, kad pareigūnų identifikuoti asmenys prievartos akte tikrai nedalyvavo, nors kai kurie liudininkai pasakojo savo ausimis girdėję vyrų pasigyrimus apie tai, kaip aštuoniese žagino merginą.

Pribloškė sprendimas

Teismo sprendimas – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui. Teisingumas pasiektas? Baudžiamasi kodeksas numato, kad „tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų“.

Žagintojas buvo teisiamas pirmą kartą, teisme esą nuoširdžiai gailėjosi, o tai buvo vertinama kaip lengvinanti aplinkybė. Be to, jis buvo  charakterizuojamas patenkinamai. Jei kalėjime pasistengs elgtis gražiai, jau dabar gali galvoti apie skirto bausmės laiko pakeitimus. Gal po kokių metų jau vėl kaime rūkydamas ieškos kitos aukos?

Neturtinės žalos atlyginimui priteistus 20 tūkst. eurų dirbdamas pagalbiniu darbininku ūkyje uždirbinės ilgokai, neaišku, ar, atlikus bausmę, ūkyje jo dar lauks išskėstomis rankomis. Iš bedarbio pašalpos išskaičiuojamos žalos atlyginimo masinę egzekuciją patyrusiai merginai teks laukti ilgai. Ir ar sulauks?

„Ji iki šiol jaučia gėdą, baimę, nerimą ir bejėgystę. Nukentėjusioji po įvykio užsisklendė savyje, jaučiasi vieniša, jai sunku adaptuotis socialinėje aplinkoje, pasitikėti žmonėmis. Dėl patirto nervinio streso, įtampos, pergyvenimų nukentėjusiąją kamuoja nemiga, kasnakt pabunda apie 4 val. ir jau nebeužmiega. Per tas kelias miego valandas lyg per miglą iškyla įvykio detalės, kurias nukentėjusioji priversta išgyventi iš naujo“, – teismui aiškino merginos gynėja.

Advokatės žodžius patvirtina ir psichologės ir psichoterapeutės teismui pateikta išvada: „Patirta prievartos situacija galimai reikšmingai įtakojo ir jos silpną somatinę būseną, nes paskutiniu metu, kaip pati teigia, jos funkcionavimas ir autonomiškumas stipriai nukentėjo dėl pagalbos tikslą pasiekti su lydinčiu artimu asmeniu.“

Subliuškęs tyrimas

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad dėl merginai nustatyto sutrikimo ir būsenos ji negalėjo suprasti su ja atliktų nusikalstamų veiksmų reikšmės ir negalėjo šiems veiksmams pasipriešinti. Anot ekspertų, mergina dėl jos psichikos būsenos, individualių psichologinių ypatumų negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, ir duoti parodymų.

Mergina nuo penkerių metų augo globėjos šeimoje. Biologinis merginos tėvas gyveno Anglijoje. Jie palaikė ryšius, bet prieš mėnesį iki išžaginimo jis mirė. Buvo rūpesčių su palaikų pargabenimu, tačiau globėja padėjo merginai. 2022 m. mergina ryžosi savarankiškai išvykti į miestą ieškotis darbo. Tuo laikotarpiu ir įvyko tas trumpas bendro gyvenimo poroje išbandymas su vyru, kuris vėliau sugėrovams pasiūlė ja pasinaudoti.

Merginos globėja prisiminė vakarą, kai mergina grįžo namo. Moteris pasakojo, kad beldimą į duris išgirdo vėlokai. Grįžusi mergina labai stipriai beldė ir buvo išsigandusi. Paklausta, kas atsitiko, pasakė, kad nieko, tačiau globėjai užkliuvo, kad mergina kažkokia kitokia nei įprastai.

Užkliuvo ir dar vienas momentas. Kiemo pavėsinėje pastebėjo kažką sėdintį. Priėjusi pamatė merginos draugą. Tą patį, kuris vienintelis nuteistas už jos išžaginimą. Vyras globėjai sukurpė istoriją apie tai, kad svečiavosi viename kaime, tačiau teko bėgti iš viešnagės, nes merginai grėsė pavojus – ten buvę vyrai esą sumanė ją išprievartauti. Anot globėjos, grįžusi mergina nebuvo girta, bet matėsi, kad yra apsvaigusi.

“Tą vakarą jos globotinė buvo kaip nesava.”

Apie 25-erių merginos išžaginimą kaime globėja perskaitė žiniasklaidoje atostogų metu. Tada ir supratusi, apie ką čia kalba ir kodėl tą vakarą jos globotinė buvo kaip nesava. Tačiau net ir prispausta globėjos, mergina sunkiai rinko žodžius, galiausiai pratrūko ir pasisakė nuolat sapnuojanti košmarus po patirto siaubo.

Buto, kuriame mergina buvo išžaginta mergina, šeimininkas pasipasakojo, kad buvo toks girtas, jog net nepamena, kada mergina išėjo. Nesigynė ją pažinojęs ir matęs savo namuose, bet dievagojosi merginos nelietęs.

Kai kurie kaimo gyventojai su tyrėjais pasidalijo girdėtomis nuotrupomis apie merginos išniekinimą. Juk visi pažinojo ir ją, ir bent jau kelis egzekucijos dalyvius. Tačiau tyrėjam nepakako nuotrupų bendram nusikaltimo paveikslui sudėlioti. Girdėti telefoniniai pokalbiai apie tai, kad tas ir anas ją išprievartavo, kad ji telefonu priekaištavo, „ką tu su manim padarei“, „kodėl tu šitaip pasielgei“ – viso labo į bylą sugulusios, bet mažai ką lėmusios detalės.

Nors tyrėjai žinojo trijų vakarėlio dalyvių pavardes, tačiau teisiamųjų suole sėdėjo vienas, kito atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, trečiojo net nepradėtas. Kiti penki egzekucijos dalyviai taip ir liko nežinomi.

Komentaras

Kristina Mišinienė,

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė

Nors Policijos departamentas tvirtina, kad seksualinės prievartos atvejų šalyje vis mažėja, tačiau mūsų centras nėra tikras, ar tikrai visi kreipimaisi yra užregistruojami, mokama apklausti aukas, papildomai jų netraumuojant, ar visi prievartautojai yra nustatomi ir sulaukia bausmės, galų gale, ar bausmės yra adekvačios ir bent simboliškai grąžinančios nukentėjusiems tai, kas iš jų brutaliai buvo atimta.

Šiuo nagrinėjamu atveju kalbame apie nusikaltimą, kuris dar labiau išsiskiria seksualinių užpuolimų fone – apie grupinę seksualinę prievartą. Teisėsaugai nepavyko identifikuoti likusių septynių prievartautojų.

Taip gali būti? Pasirodo, be problemų. Nuteisiamas tik prakalbęs, viską smulkiai pareigūnams išpasakojęs pagrindinis veikėjas. Išpasakojęs viską – išskyrus draugelių vardus.

Gal dėl nusikaltimo aplinkybių atskleidimo, gal dėl nuolat kartojamo „labai labai, neapsakomai gailiuosi, noriu atlyginti skriaudą“, ne mažiau gailestingas vietos teisėjas nuteisė šio kraupaus nusikaltimo sumanytoją ir vykdytoją trečdaliu mažesne bausme, dvejiems metams nelaisvės.

Suprantame, kad negausios kriminalistų pajėgos turi tikrai daug darbo – plėšimai, vagystės, narkotikai ir pan., tačiau ką reiškia nerastas, nepatrauktas atsakomybėn toks būrys prievartautojų? Sadistų prievartautojų. Nedideliame regione, kur šiaip viskas yra kaip ant delno, visi žino apie, na, beveik visus.

Tai teisingumas atstatytas ar ne? Pastebime tendenciją panašaus pobūdžio bylose menkas bausmes savotiškai kompensuoti milžiniškais žalos priteisimais. Praktika rodo, kad tai yra visiškai formalus gestas, nukentėjusieji gauna tik menką dalelę tos įspūdingos sumos.

Gal vietoje tokių nerealizuojamų lūkesčių geriau taikyti griežtesnes bausmes, vykdyti kruopštesnius ikiteisminius tyrimus?

Nes dabartinis nuosprendis, kurį nukentėjusioji laiko savo rankose, signalizuoja tik apie tai, kad moterų psichikos, fizinė sveikata, jų kūnų neliečiamumas vis dar yra nebūtinai reikšmingi dalykai.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.