Author: admin

Samdinius vergais laikiusius atrakcionų parko verslininkus teismas siunčia į kalėjimą. Nuteistieji Čekijos piliečiai vyras ir žmona. Darbuotojus mušusiam jų vyriausiajam sūnui Apeliacinis teismas bausmę sušvelnino, įkalinimą atidėjo dvejiems metams. Tačiau realias įkalinimo bausmes gavę nuteistieji iki šiol vaikšto laisvėje, nors teismo sprendimas įsigaliojo vasario pabaigoje. Darbuotojus vergais laikiusią čekų šeimą gynė trys advokatai, dabar jie ruošia apeliacijas Aukščiausiajam teismui.

Nustebino ir prokurorus

Kaltinimą byloje dėl prekybos žmonėmis palaikęs prokuroras Ruslanas Ušinskas tvirtina, kad ši byla yra pavyzdys, kad ir prokurorai dar gali būti nustebinti. O nustebino prokurorą, kad į vaikų atrakcionų parką pasamdytus darbuotojus viešai engę verslininkai aplinkinių buvo tarsi nepastebėti.

„Jūs įsivaizduokite, sezono įkarštis, vasara, kiek poilsiautojų, minios žmonių. Ir tie žmonės tikrai mato, kaip elgiamasi su kitais žmonėmis ir visiems tas yra norma“, – sako prokuroras R. Ušinskas.

Anot prokuroro, apie išnaudojamus darbuotojus pranešė greta dirbę verslininkai, o aplinkiniai, lankęsi atrakcionų parke, matė išnaudojamus darbuotojus, tačiau nė vienas į policiją nesikreipė.

„Jie būdavo ir sumušti, ir sutinę. Ir purvini, ir dvokiantys jie aptarnauja klientus. Matosi, kad kažkas ne taip. Bet niekam nerūpi, gauna paslaugą – ačiū ir viso gero“, – kalba prokuroras.

Advokatai teisme įrodinėjo, kad prieš čekų šeimą, kuri į Lietuvą atveždavo atrakcionų parką, kovoja tokio pat verslo konkurentai.

„Kai policija atvažiavo patikrinti ar tikrai taip, nes mane išvadino, kad man su galva negerai, nes sako taip nebūna… Tai sakiau, atvažiuokite ir pamatysite, kad taip būna“, – pasakoja moteris, kuri parašė pareiškimą ir tapo pagrindine bylos liudytoja.

Ji sako, kad matytas vaizdas iki šiol kelia siaubą, o atrakcionų parke dirbti samdytų vyrų liudijimai, anot jos, sugraudino ir pareigūnes.

„Juos kai apklausė, policininkės verkė pamačiusios tą vaizdą. Ir paskui viena man sako: ateinu į darbą ryte, skaitau pareiškimą ir galvoju, na kas per nenormali moteris galėjo parašyti tokį pareiškimą. Bet sakė, aš dabar jau suprantu, kai pamatė tą vaizdą“, – pasakoja bylos liudininkė.

„Tokie dalykai pas mus dar vyksta, vergija, akivaizdi juoda vergija, bet taip yra. Pasirodo mes dar ir tokių dalykų turime“, – sako prokuroras R. Ušinskas.

Gyveno su mažamečiais vaikais

Teismo sprendimas, kuriuo atrakcionų parko verslininkai nuteisti už prekybą žmonėmis, surašytas per 100 puslapių. Juose aprašyti liudininkų ir nukentėjusiųjų parodymai.

„Sunku pasakyti, ar jie savo darbuotojus apskritai laikė žmonėmis: žmonės mušami, pusiau badu marinami, užrakinami nakčiai po spyna, neišleidžiami į kiemą. Elgesys šokiravo. Ir jiems tai normalu – nematau už ką mus turėtų teisti, nes mes nieko blogo nepadarėme“, – stebisi prokuroras.

Anot jo, kitaip nei vergove jų darbo sąlygų pavadinti neįmanoma: „Tai yra mušimas, liepimas eiti dirbti beverčių nereikalingų darbų, kuriais parodai, kad tu esi viršesnis, o tas žmogus nulio vietoje. Nes, pavyzdžiui, per lietų išvaro žmogų plauti karuselių. Duoda skudurą ir liepia eiti plauti karuselių, kai pliaupia lietus.“

Nuteisti atrakcionų parko verslininkai atrakcionų teritorijoje gyveno ir su mažamečiais vaikais. Vaikams samdomi darbininkai buvo patyčių objektas.

„Įsivaizduokite, darbuotojas tvarko atrakcioną, srovė išjungta, kažką remontuoja. Ir vaikas, atbėgęs, įjungia srovę. Ir tą žmogų pradeda kratyti. O jis stovi ir juokiasi, jam juokinga. Juokinga, kad tą vyrą krato“, – pasakoja bylos liudininkė.

Ji pasakoja mačiusi, kad su dideliu santechniniu raktu vyriausiasis poros sūnus darbuotojui daužė per galvą.

„Paskui, kai tėvą išvežė policija, vyriausias sūnus paskui mano vyrą vaikščiojo ir vis klausinėjo, ar tikrai negalima pas jus taip mušti, ar tu tikrai nemuši savo darbuotojų. O kaip, sako, tu nemuši? Tada, sako, jie neklauso tavęs. Čia sūnus klausia“, – pasakoja moteris.

Byloje – trys kaltinamieji ir trys nukentėjusieji. Kaltinamieji – vyras, žmona ir jų vyriausiasis sūnus. Pastarasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl Lietuvos apeliacinis teismas jo pagailėjo ir skyrė laisvės atėmimo bausmę ją atidedant. Tėvui skirti 6 metai kalėjimo, motinai – ketveri. Kaltinamuosius gynė trys advokatai. Nuteistosios Čekijos pilietės advokatas Gintautas Daugėla tvirtina, kad sprendimas bus skundžiamas.

„Tai čia visiškas nonsensas, už tokius dalykus paskirti tokio griežtumo bausmę… […] Liudininkai šneka kaip žmonės, jie turi subjektinę nuomonę, jie turi suinteresuotą nuomonę“, – sako advokatas.

Bylos liudytojai pareigūnams pateikė ir filmuotos medžiagos.

„Paskui ji pradėjo teisintis, kad jie patys nevalos, nesiskalbia. Tai kad juos prausė po šlanga šalto vandens. Jiems niekas į dušą eiti neleido. Į tualetą bėgdavo su baltu skuduru, turėdavo sukti iškišę ranką, mojuoti kaip vėliava, kad jis yra tualete, kad niekur nepabėgtų. Jie pasakojo, kad yra bėgę, kad susirinko pinigėlių, bėgo. Bet juos pagavo, sumušė. Nu žinokite, aš pati vežiau, pati mokėjau, kad patikrintų sveikatą. Buvo ir vidaus organų sužeidimai, šonkauliai lūžę. Su lazdom daužė, sakė klausimas, ar ranką galės valdyti, nes jam atidaužė petį“, – pasakoja bylos liudytoja.

Sprendimas verčiamas į čekų kalbą

Gynėją trims nukentėjusiems Čekijos ir Lenkijos piliečiams, dirbusiems atrakcionų parke, samdė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras. Centro vadovė Kristina Mišinienė siūlo būti atidiems aplinkiniams.

„Tikrai norėčiau pagirti tuos žmones, kurie išdrįso ne tik pasakoti, bet ir ėjo į teismo posėdžius, jie dalyvavo ikiteisminiame tyrime, jie liudijo. Tai aš manau, kad mes tikrai galime savotiškai, jeigu čia tinka toks žodis, ir pasidžiaugti visuomenės brandumu“, – kalba K. Mišinienė.

Kaltinamasis nuosprendis paskelbtas šių metų vasario pabaigoje ir įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau kaltinamieji vis dar laisvėje, sako Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

„Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis yra vasario 25 d. Bet jį yra privaloma išversti į čekų kalbą. Todėl, kad tai yra nuteistųjų gimtoji kalba. Tad jie privalo nuosprendį gauti čekų kalba. Tai kadangi dokumentas yra verčiamas, tai mes laukiam, kol ateis išverstas nuosprendis“, – sako D. Saulėnienė.

Pasak jos, tik gavus nuosprendžio vertimą, bus pradėti realūs nuosprendžio vykdymo veiksmai. Teismo posėdyje bus sprendžiama dėl nuosprendžio vykdymo, tikėtina, Čekijoje, nes nuteistieji yra išvykę iš Lietuvos.

Bylos duomenimis, 2019 metų birželį nukentėjusieji į Lietuvą buvo atvežti sunkvežimio priekaboje. Nelaisvėje jie buvo laikomi ir išnaudojami kelis mėnesius.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

Dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius liūdnai pagarsėjęs, dabar jau buvęs jaunimo mentorius iš Kauno Remigijus Jakštys siekė ištrūkti į laisvę, per advokatą mėgindamas prasimušti net iki Konstitucinio Teismo (KT), tačiau nieko nepešė – ketvirtadienį visi prašymai buvo atmesti.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį atmetė teikimą dėl 26 metų R. Jakščio lygtinio paleidimo taikymo – apie tai naujienų portalą Lrytas informavo šio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Inga Ramanauskaitė.

Balandžio 4 dieną buvo gautas R. Jakščio advokato Aloyzo Kruopio prašymas išleisti R. Jakštį į laisvę anksčiau bausmės laikotarpio pabaigos, motyvuojant, jos jis jau yra atlikęs jos trečdalį.

Vaikų tvirkintojas įkalinimo įstaigoje neva „padarė akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką“.

Tame pačiame teikime buvo pateiktas dar vienas prašymas – jeigu R. Jakštys nebus išleistas lygtinai iš belangės, tegul Kauno apylinkės teismas kreipiasi į KT, kad jis išaiškintų, ar Bausmių vykdymo kodekse nustatytas draudimas taikyti lygtinį paleidimą asmenims, atliekantiems bausmę įkalinimo vietose už nusikaltimus nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, neprieštarauja Konstitucijoje nustatytiems asmenų lygybės prieš įstatymus, teisingumo ir proporcingumo principams.

Kauno teismas netenkino R. Jakščio advokato prašymų, remdamasis būtent šiuo Bausmių vykdymo kodekse aiškiai įvardintu draudimu, taip pat atkreipė dėmesį, kad Konstitucijoje yra numatyta galimybė kiekvienam asmeniui pačiam kreiptis į Konstitucinį teismą.

2024 metų balandį Kauno apygardos teismas R. Jakščiui už trijų jaunesnių nei 16 metų paauglių tvirkinimą ir lytinės aistros tenkinimą, pažeidžiant nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, skyrė realią pustrečių metų kalėjimo bausmę, kurią jis atlieka Pravieniškėse.

Už grotų tvirkintojas atsidūrė tų pačių metų balandžio 8 dieną.

Be šios baudžiamosios bylos R. Jakščiui buvo iškeltos dar dvi bylos už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius: viena šiuo yra nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, o kitoje jis dėl keturių vaikų tvirkinimo buvo nuteistas dar 2021 metų gruodį.

Seksualinio pobūdžio nusikaltimai buvo padaryti butuose bei viešbučiuose.

R. Jakštys tapo žinomas, dar būdamas moksleivis – apie jį imta plačiai rašyti, jam tapus bendrovės „Solid Education“ akcininku ir vykdančiuoju direktoriumi.

Bendrovė kūrė platformą, kurios dėka moksleiviai galėjo mokytis programavimo savarankiškai arba su dėstytojais visoje Lietuvoje.

Vėliau R. Jakštys įkūrė viešąją įstaigą „Mokinio karjera“, tapo jos generaliniu direktoriumi.

Internete buvo pristatoma, jog tai – moksleiviams skirta karjeros ugdymo agentūra, kuri paprastais būdais sukuria „nuostabią bendruomenę“, organizuoja edukacines ekskursijas.

Užmegzdavęs ryšius su švietimo įstaigomis, jau būdamas pilnametis mentorius sukdavosi prie mokinių įvairiuose renginiuose, stovyklose – manoma, jog ši širma jam padėdavo susirasti aukų.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

„Aš negalėjau nieko padaryti, neturėjau jėgų jiems pasipriešinti – praradau sąmonę, net negalėjau pajudėti“, – skausmo ašaros liejosi viename nedideliame Žemaitijos miestelyje gyvenančios 25 metų moters skruostais. Ne ką mažiau skausmo sukėlė pareigūnai, tyrę šio baisaus nusikaltimo aplinkybes – lyg stručiai savo galvas įkišo į smėlį ir nesugebėjo surasti iš jaunos moters pasityčiojusių vyrų, nors nedideliame miestelyje kone visi žinojo jų vardus ir pavardes.

Apie tai, kad patyrė itin brutalią seksualinę prievartą, kai ją išniekino net 8 vyrai, jauna moteris sužinojo tik praėjus maždaug 3 mėnesiams – vieną dieną ji pasijuto taip blogai, kad iš skausmo net nerado vietos.

„Nežinojau, nes nieko neprisiminiau – tik vėliau, kai iš kaimo gyventojų išgirdau kalbas, jog manimi pasinaudojo daug vyrų, supratau, kad buvau nėščia, bet įvyko persileidimas“, – tik po skaudžių patirčių moteris ėmė prisiminti vieną baisiausių savo gyvenimo įvykių.

Ir visa tai įvyko būtent tuomet, kai ji liejo ašaras dėl savo tėvo mirties. Na ir kas, kad šis, kaip ir motina, jos neaugino, nesirūpino ir niekada nepaglostė švelnių plaukų, nepaguodė, kai bendraklasis patampė už kasų ir nepabučiavo į vaikišką skruostą, nors tuo metu to labai norėjosi. Jai labai trūko ne tik mamos, bet ir tėčio – nors kas vakarą ją apkabindavo „kita mama ir tėtis“, bet ji labiausiai troško matyti juos: savo biologinius tėvus.

Nors šie jos ir neaugino, galbūt net ir nelabai mylėjo, bet apie prieš kurį laiką į Angliją emigravusio tėvo netikėtą mirtį po daugiau kaip 20 metų sužinojusi moteris negalėjo leisti, kad jo laidotuvėmis pasirūpintų svetimi žmonėmis – su nekantrumu laukė, kol urna su palaikais bus pargabenta į Lietuvą.

Ir ištisai liejo skausmo ašaras.

Tą dieną ji pati net nesuprato, kaip atsidūrė vieno lyg ir bendraamžio vyro namuose – čia ją, vos pastovinčią ant kojų, atvedė tuometis draugas.

Žmogus, kuriuo ji labai pasitikėjo. Net labiau nei savo globėja, kuri ja rūpinosi ir užaugino kaip savo dukrą nuo 5 metukų. Šis vyras buvo didžioji jos gyvenimo meilė, dėl kurios ji buvo pasiryžusi padaryti bet ką.

Ne tik padaryti, bet ir paaukoti.

Ji tikėjo, kad šalia esantis vaikinas, su kuriuo ketino susieti tolesnį savo gyvenimą, padarys viską, jog ši būtų laiminga – nuo gimimo psichikos sutrikimų turinti moteris iki šiol negali suprasti, kuomet jai yra sakoma tiesa, o kada meluojama. Ji manė, kad visi žmonės yra geri ir niekuomet nelinki blogio.

Draugas, su kuriuo ji net slapta tikėjosi susituokti, nors šiam nedrįso apie tai užsiminti, atrodė lyg angelas sargas – kai prisiglausdavo šalia, jausdavosi saugesnė už bet kurias savo drauges. Ir nė už ką nebūtų galėjusi pagalvoti, kad būtent jis bus tas žmogus, kuris ją, mylimiausią ir gražiausią iš visų kitų gyvenime sutiktų, išniekins.

Ne tik su savo draugais, bet ir tais, kurių net nepažinojo.

Ne tik išniekins, bet paskui dar kitiems su pasididžiavimu pasakos lyg padaręs savo gyvenimo žygdarbį.

„Mes visi kartu ją patvarkėme“, – nors ir stengiasi pamiršti, bet šie išgirsti žodžiai kone kasdien skamba moters ausyse. Ji puikiai supranta, kad asmeniškai to jai niekas nesako, bet kartą išgirstų šių žodžių ji niekaip negali ir, akivaizdu, net norėdama nesugebės ištrinti iš atminties.

Skaudu ne tik dėl patirtos seksualinės prievartos – dar skaudžiau, kad visa tai „suorganizavo“ kurį laiką jai amžiną meilę ir rūpestį vos ne iki mirties žadėjęs dabar jau buvęs draugas. Tas, kuris kone kasdien glausdavosi prie jos kūno ir į ausį ir šnibždėdavo meiliausius žodžius.

„Man labai sunku prisiminti, kas tuo metu įvyko, – net nebandė slėpti jauna moteris. – Suprantu, kad tą dieną buvęs draugas mane apsvaigino, nes išgėrusi vandens, kurį jis man padavė, pajutau galvos svaigimą, mieguistumą. Iš tikrųjų, man iki šiol sunku suvokti, kaip taip galėjo atsitikti, kaip galėjo būti ištrinta mano atmintis.“

Kad buvo išžaginta ir išprievartauta grupinėje orgijoje, moteris suprato tik po kelių mėnesių.

„Neprisimenu, bet žinau, kad mane vienu metu įvairiais būdais prievartavo keli vyrai“, – sužinojusi, jog patyrė seksualinę prievartą, moteris iš karto kreipėsi į policiją.

Suvokti tai, kas nutiko, jai sunku iki šiol: „Iš pradžių dingo menstruacijos, tada pasidariau nėštumo testą, kuris buvo teigiamas, bet mėnesio gale įvyko persileidimas. Apie tai sužinojau iš ginekologės – po apžiūros ji man pasakė, kad nėštumo jau nebėra, viskas jau išsivalė.“

Į policiją ji kreipėsi tik tuomet, kai suprato į kokią situaciją pakliuvo.

„Iš pradžių nesikreipiau, nes nesupratau, kas įvyko, juk su niekuo neturėjau lytinių santykių, – sakė jauna moteris. –Vėliau, kai kaimo gyventojai tarpusavy pradėjo kalbėti, kad mane išprievartavo net 8 vyrai, nusprendžiau parašyti pareiškimą. Skaudžiausia, kad tai suorganizavo dabar jau buvęs mano draugas – su juo kurį laiką gyvenau. Nors nutraukėme santykius, bet susitikdavome, pasikalbėdavome, nemaniau, kad jis taip galėtų padaryti.“

Padarė. Ir būtent tada, kai žinojo, kad buvusi mylimoji yra visiškai sužlugdyta, nuolat kalba apie Anglijoje mirusį savo biologinį tėvą ir su didžiausiu nekantrumu laukia, kol urną su jo pelenais atveš į Lietuvą – vieną Žemaitijos miestelį, kuriame ji gyveno.

„Tą dieną su buvusiu savo draugu atvažiavome į miestelį, kur gyveno mane užauginusi šeima – jie buvo mano tėvai, – sakė jauna moteris. – Iš pradžių sustojome prie buvusio draugo namų – paprašiau atsigerti vandens. Nuėjome į namus, jis man padavė puodelį, atsigėriau. Maždaug po pusvalandžio pajutau galvos svaigimą, mieguistumą. Tada buvęs draugas pasiūlė nueiti pas vieną jo bičiulį, jie yra geriausi draugai. Nežinau, ką atsakiau – nuo šio momento nieko nebeprisimenu.“

Moteris tikino, kad alkoholio beveik nevartoja, tądien taip pat negėrė – galvoje sukosi mintys tik apie tėvą ir būsimas laidotuves.

„Nežinau, kaip atsidūriau svetimuose namuose, nieko neprisimenu, – pareigūnams apklausos metu sakė ji. – Tik vėliau, kai išgirdau pasakojimus, ką su manimi padarė, po truputį pradėjau atsiminti, kas nutiko, nors iki šiol taip ir nežinau, kaip tiksliai viskas įvyko – iš kalbų žinau, kad buvo 8 vyrai, net nepamenu, kaip jie atrodė, pažinojau tik buvusį savo draugą ir jo bičiulį. Tik lyg per miglą dabar matau, kaip ant manęs buvo užlipę 3 ar 4 vyrai, vienas jų mane mušė, kitas laikė suspaudęs rankas – ant jų išliko kraujosruvos. Manau, kad tuo metu buvau praradusi sąmonę, gali būti, jog tai tęsėsi keletą valandų…“

„Nežinau, kaip viskas vyko, tik prisimenu, kad apie vidurnaktį pabėgau iš šių namų – turbūt tuomet atgavau sąmonę, todėl išbėgau pas savo globėją, bet jai nieko nepapasakojau, gal dėl šoko man buvo sunku tai suvokti ir pripažinti“, – sakė nukentėjusioji, kuri šias aplinkybes prisiminė tik po kelių mėnesių, kai suvokė, kad buvo išžaginta ir išprievartauta grupinėje sekso orgijoje.

Išbėgusi iš svetimų namų ir grįžusi į globėjos glėbį moteris tą naktį negalėjo sumerkti akių – sužinojo, kad tėvo palaikai jau yra Lietuvoje ir rytoj prasidės laidotuvių ceremonija.

Kad visas kaimas ūžia apie grupinę orgiją, moteris pirmiausiai išgirdo iš naujojo savo draugo – pabendravęs su viena jos kaimyne vyras sužinojo tai, ko net didžiausiame košmare geriau nebūtų susapnavęs.

„Ji papasakojo, kad mano draugę prievartavo daug vyrų – žinojau, jog jai buvo įvykęs persileidimas, todėl iš karto supratau, kas atsitiko“, – sakė nukentėjusiosios draugas.

Vyras apie tai pasikalbėjo su savo mylimąja – tai buvo labai sunkus pokalbis, tik tada moteris ėmė prisiminti, kas nutiko.

„Man sunku buvo suvokti, kad taip nutiko – per miglą pamenu vos 5 šio baisaus įvykio minutes“, – paskui sakė nukentėjusioji.

Apie šį siaubo vakarą moteris galvojo nuolat, tik taip jai pavyko prisiminti kai kurias aplinkybes.

„Man po truputį pradėjo grįžti atmintis – pavyko prisiminti, kas mane prievartavo, laikė suspaudę mano rankas už riešų ir alkūnių, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo ji. – Visko iki šiol negaliu prisiminti, bet žinau, kad kitų mane niekinusių vyrų net nepažinojau.“

Papildomos apklausos metu moteris pateikė dar siaubingesnių detalių – po patirtos prievartos į globėjos namus ji sugrįžo ne viena, o su buvusiu savo draugu, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, ir buvo šios orgijos „organizatorius“.

„Jis man nieko nesakė, o aš dabar labai gailiuosi, kad tada apie tai, kas nutiko, nors beveik nieko neprisiminiau, nepapasakojau globėjai“, – moteris neslėpė, jog jaučia didelę gėdą, jog apie jos gyvenimą pakeitusį įvykį sužinojo ne tik kaimo, kuriame gyveno globėja, gyventojai, bet ir aplinkinėse vietovėse gyvenantys žmonės.

Svetimas skausmas kaimo žmonėms nerūpėjo – kone visi garsiai tyčiojosi, kad moteris yra didžiausia pasileidėlė, atsirado net tokių, kurie sakė, jog šiai ir 8 vyrų buvo ne gana, reikia saugoti sutuoktinius, jog tik ši jų nenuviliotų ir neįtrauktų į dar didesnę sekso orgiją.

Kai po kelių mėnesių moteris kreipėsi į policiją, vietos laikraštyje pasirodė žinutė apie gautą pareiškimą – kaimas, kuriame moteris buvo išniekinta, vietos gyventojai apie siaubingus įvykius ėmė kalbėti iš naujo, atrodė, lyg tai būtų nutikę straipsnio pasirodymo išvakarėse.

Šį spaudos pranešimą pamatė ir moters globėja, kuri tuo metu buvo išvykusio į poilsinę kelionę užsienyje.

„Buvo parašyta, kad mūsų miestelyje buvo išprievartauta 25 metų mergina, kuri į policiją kreipėsi tik po 3 mėnesių, – sakė moteris. – Tada mane apėmė labai bloga nuojauta, labai daug galvojau, paskui prisiminiau naktį, kai mano globotinė į namus sugrįžo su buvusiu draugu, tada ji buvo labai išsigandusi ir ne normalios būsenos. Kai grįžau iš kelionės, iš karto jos paklausiau, ar spaudos pranešimas nėra susijęs su ja – globotinė iš pradžių nieko nenorėjo pasakoti, tik paskui atsivėrė, sakė, kad jai sapnuojasi košmariški sapnai, jai baisu net būti mūsų kaime. Kai paklausiau, kodėl anksčiau nesikreipė į policiją, ji pasakė, jog greičiausiai buvo apsvaiginta, nors net nežino kuo, daug ko neprisimena.“

Neįtikėtina, bet ši jaunos moters gyvenimo drama tapo viena sudėtingiausių bylų teisėsaugos pareigūnams – nors buvęs nukentėjusiosios draugas ne vienam kaimiečiui gyrėsi, kad buvusią mylimąją „patvarkė aštuoniese“, net įvardijo šį „aštuntuką“, tačiau policijos tyrėjai ir prokurorai dėl seksualinės prievartos apkaltino tik buvusį moters draugą – jo byla jau išnagrinėta teisme. Dar dviejų vyrų byla iki šiol yra tiriama, o kiti jauną moterį prievartavę ar žaginę 5 vyrai „ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti“.

Tai kaip reikiant šokiravo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovę Kristiną Mišinienę – socialiniai darbuotojai stengėsi padėti nukentėjusiajai pamiršti jai sukeltą skausmą.

„Lietuvos policijai atkakliai tvirtinant, jog seksualinės prievartos registruotų atvejų šalyje vis mažėja, mes nuolat susiduriame su panašaus pobūdžio bjauriu smurtu, jo aukomis ir kartais – su bylomis teismuose, – kalbėjo K. Mišinienė. – Grupinė seksualinė prievarta yra kraštutinis, ekstremalus prievartautojų dominavimo aukos atžvilgiu pasireiškimas, paliekantis nukentėjusios moters fizinėje ir psichinėje sveikatoje labai gilius sužeidimus. Tad ir atsako iš valstybės tarnybų mes lauktume adekvataus – tiek organizuojant ikiteisminius tyrimus ir identifikuojant visus prievartos vykdytojus bei jų parankinius, tiek skiriant pelnytas bausmes. Vietoje to, ką matome? Nerišlų samptotavimą apie nenustatytus bendrininkus ir gailestingas, „negniuždančias“ bausmeles. Didelė piniginė kompensacija sutryptai moteriai? Nejuokinkite, ji negaus nė penktadalio čia priteistos sumos.“

Užsimindama apie piniginę kompensaciją K. Mišinienė omeny turėjo teismo nuosprendį, kuriame buvęs nukentėjusiosios draugas šiai privalės sumokėti 20 tūkstančių eurų neturtinės žalos atlyginimą. Be to, jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bet kol kas vyras yra paliktas laisvėje.

Kol kas apie kalėjimą negalvoja ir nuteistojo geriausias draugas – kai sužinojo, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją, šią kartą sutikęs vyras ėmė jai grasinti, reikalavo, jog ji kuo greičiau „atsiimtų pareiškimą“.

Tuo metu iš savo draugės su kitais vyrais grupinėje orgijoje išsityčiojęs teigia, kad šiandien gailisi dėl tokio savo poelgio. Kodėl taip pasielgė, kodėl pasielgė laidotuvių išvakarėse, jis taip ir negalėjo paaiškinti.

„Nuoširdžiai gailiuosi“, – lyg pajuoka skambėjo vyro žodžiai teisme. Jų nukentėjusioji taip ir neišgirdo – dėl itin komplikuotos sveikatos būklės medikai moteriai nerekomendavo dalyvauti teisminiame procese. Tuo metu teismas, nagrinėjęs šią siaubingą bylą, nutarė, kad atgaila yra nuoširdi ir nuteistajam net vieneriais metais sumažino įkalinimo bausmę.

„Su drauge mes jau esame nutraukę santykius, bet susitikdavome, taip buvo ir tada, kai jos tėvo laidotuvių išvakarėse nuėjome pas mano geriausią draugą, – per apklausą teisme kalbėjo vyras. – Išprievartavome ją 8-iese. Tądien gėrėme alkoholį, ji gal tik porą stikliukų išgėrė, ji yra negeriantis žmogus, labai retai vartoja alkoholinius gėrimus. Kai buvome pas mano draugą ir girtavome, kitų vyrų nepažinojau, bet kai su dviem išėjau į lauką parūkyti, nusprendžiau jiems pasiūlyti su moterimi, kuri buvo su mumis. Jie sutiko.

Kai grįžome į kambarį, buvusią mano draugę nusitempėme į kambarį. Ji priešinosi, blaškėsi ir mojavo rankomis, pradėjo verkti… Kai ją nutempėme į kambarį, nurengėme, o paskui… Kai baigiau, išėjau, ją palikau su kitais vyrais.“

Vėliau, kai šie grįžo, buvęs moters draugas nutarė nueiti dar kartą – išniekinta ji gulėjo lovoje, negalėjo net pajudėti.

„Supratau, kad ji yra apsvaigusi, nes muistėsi rankomis, net negalėjo atsistoti ir paeiti, – pasakojimą tęsė vyras. – Vėl ant jos užlipau… Ji vėl šaukė, draskėsi, bandė mane rankomis ir kojomis nustumti, bet jai nepavyko – ji tiesiog neturėjo jėgų…“

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Didelė Lietuvos visuomenės dalis mano, kad vergovės mūsų šalyje seniai nebėra. Tačiau su prekybos žmonėmis bylomis dirbantys ekspertai pastebėjo, kad nukentėjusiųjų skaičius auga, o labiausiai neramina tendencija, kad prostitucijos industrijos aukos vis dar lieka teisėsaugos užribyje. Teisėjas Aurelijus Gutauskas pastebėjo, kad toliau tęsiasi ne tik seksualinis išnaudojimas, bet ir vyrų išnaudojimas įvairiems darbams, ypač – transporto sektoriuje.

Ši tema buvo aptarta kovo 25 d. surengtoje spaudos konferencijoje Seime, pavadinimu „Prekyba žmonėmis šalia mūsų“.

Išaugo nukentėjusiųjų skaičius

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pasakojo, kad nuo š. m. sausio 1 d. Seimo kontrolierių įstaiga įgijo mandatą vykdyti kovos su prekyba žmonėmis stebėseną. Pasak jos, tai yra naujas ir labai svarbus iššūkis. Taip pat pasidalijo naujausiais, nors ir dar preliminariais duomenimis, kokia buvo padėtis Lietuvoje šiuo klausimu 2024 m.

„Iš tiesų, lyginant su ankstesniais metais, išaugo nukentėjusių dėl prekybos žmonėmis skaičius. Tai buvo 25 asmenys ir jeigu lygintume su ankstesniais metais, tai būtų dešimčia daugiau.

Panašus buvo pradėtas ikiteisminių tyrimų skaičius t. y. 14, kai anksčiau girdėjome, kad 13. Tačiau į ką norėtųsi atkreipti dėmesį ir kas galbūt buvo netikėta, kad skirtingai nuo Europos Sąjungos konteksto (ES), ir skirtingai, jeigu žiūrime globaliu mastu, Europos ir Centrinės Azijos regionuose daugiau dominuoja prekybos žmonėmis forma seksualinio išnaudojimo tikslais.

Lietuvoje beveik visi identifikuoti atvejai buvo susiję ne su seksualiniu išnaudojimu, o su išnaudojimu darbams atlikti. Absoliuti dauguma nukentėjusiųjų buvo vyriškos lyties asmenys, daugiausia iš Centrinės Azijos valstybių: Tadžikistano, Kirgistano, Uzbekistano. Taip pat iš Rusijos. Beveik visais atvejais jie buvo išnaudojami transporto sektoriuje, būtent tolimojo susisiekimo reisams, krovinių gabenimui“, – kalbėjo ji.

Seimo kontrolierė pridūrė, kad išnaudojimo atvejų buvo statybų sektoriuje, pora atvejų dėl išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, kai jau Lietuvos piliečiai buvo išvežti į užsienio valstybes smulkioms vagystėms vykdyti.

„Tačiau tikrai sunku patikėti, kad nėra išnaudojimo seksualiniais tikslais. Kokios priežastys tai galėtų lemti? Mes preliminariai vertiname, kad tai galėtų būti ir tai, kad kartais galbūt lengviau nubausti moterį už vertimąsi prostitucija, negu gilintis į visą kontekstą ir kas yra už to.

Tikrai dar yra didelis nukentėjusiųjų nepasitikėjimas ir mūsų teisėsaugos sistema, ypač jeigu susiduriama su grasinimais“, – sakė E. Leonaitė.

Pasidalino skambiomis nusikaltėlių frazėmis

Konstitucinio Teismo teisėjas A. Gutauskas pateikė dar vaizdingesnį paveikslą, kokia yra reali situacija dėl žmonių išnaudojimo mūsų šalyje. Jo teigimu, prekyba žmonėmis yra socialinis reiškinys, kurį sunku suvokti ar priimti dėl jo visiškai išskirtinio pobūdžio.

„Prekeiviai žmonėmis naudojasi ne tik nukentėjusiųjų kūnais, bet ir giliausiu jų nerimu, bei nepalankiomis aukų gyvenimo sąlygomis. Nusikaltėlių aukomis prekiaujančių žmonių gyvenimais aukomis tampa ir vyrai, ir moterys, ir vaikai, ir pažeidžiami, ir išsilavinę asmenys“, – aiškino teisėjas.

Tai pat norėdamas pagrįsti, kad tai ne mitas, o tikrovė, savo kalbą jis iliustravo keliomis pačių nusikaltėlių ištartomis frazėmis. Jas A. Gutauskas citavo iš jo paties nagrinėtų baudžiamųjų bylų.„Kol nebus įvykdyti normatyvai, tu klausysi, kas yra sakoma, nes mes į tave pinigus investuojame, ne tu – į mus“, „Norint turėti pastovių pajamų, reikia turėti 10 „snukių“ per vakarą“ – seksualinio išnaudojimo byla.

„Mes stebim, skaičiuojam ir pasakom, ką tau reikia daryti. Kol esi šiltai padėjęs užpakalį ir mes tau viską duodam ir duosim, todėl dabar daryk maksimaliom apsukom“, – priverstinio darbo byla.

„Tas šiukšles, valkatas, „stervas“ reikia spausti prie darbo bei griežtai jas kontroliuoti. Jeigu neklausys, tegul kasasi duobę, kad žinotų, kur mamai gėlių atnešti.“ – seksualinio išnaudojimo ir išnaudojimo nusikaltimų darymui byla.

„Reikia ieškoti pažeidžiamų merginų, „nabagių“, kurios bijotų. Tada mergina tampa priklausoma kaip narkomanas. Kaip jai tada pasakysi, taip ji šoks pagal tą dūdą.“ – seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo byla“, – citavo teisėjas.

Pasak jo, turėdamas šioje srityje ir mokslininko, ir teisėjo, ir eksperto patirtį, į prekybos žmonėmis nusikaltimą žiūri kaip į parazitinį, kadangi jis „maitinasi“ nukentėjusių žmonių pažeidžiamumu, stumia juos į nenormalybės būseną

„Kaip ir minėjau, elgiamasi su jais, kaip su daiktais, disponuojama jais, kaip preke ir šis nusikaltimas klesti esant nukentėjusiojo netikrumui, baimei, nepasitikėjimui, o prekeiviai pelnosi iš valstybės institucijų neveiklumo ar naudojasi žmonių svajonėmis bei geresnio gyvenimo viltimis.

Manau, kad tai nusikaltimas ne tik žmogaus laisvei, bet tai nusikaltimas ir žmogaus orumui. Kiekvienas žmogus turi prigimtinį orumą ir tik valstybė, kuri užtikrina ir gina šias vertybes, gali vadintis demokratine, teisine valstybe“, – teigė A. Gutauskas.

Teisėjas atkreipė dėmesį, kad kol kas prekybos žmonėmis kaip nusikaltimo suvokimo indeksas visuomenėje vis dar yra žemas. Jo nuomone, viena vertus, tai rodo, kad žmonės dar nelabai supranta šį reiškinį, nesuvokia jo pavojingumo ir ypač padarinių nukentėjusiajam bei jų artimiesiems.

„Kita vertus, tai rodo, kad ir pati valstybė nevertina ir neįvertina bent jau pastaruoju metu prekybos žmonėmis nusikaltimo ir nelaiko prioritetine kovos su nusikalstamumu kryptimi. Įžvelgtina nepakankama politinė motyvacija.

Galiausiai nepakankamos valstybės lėšos, žmogiškieji ir kiti resursai užtikrinti kovos su prekyba žmonėmis priemonių įgyvendinimą.

Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo administracinės, teisinės priemonės yra nekokybiškos, netikslios, neišsamios, nenustatytos procedūros ir pan.“, – tikino A. Gutauskas.

Pasak jo, šiuo metu prioritetinės sritys turėtų būti prevencija, aukų apsauga, baudžiamasis persekiojimas ir taip vadinama partnerystė.

„Visi valstybės subjektai turėtų visapusiškai dalyvauti, prisiimti įsipareigojimus ir atsakomybę nustatant tikslus, įgyvendinant veiklą, rezultatų siekimą, atsižvelgiant į nacionalinį atsaką, kovojant su prekyba žmonėmis.

Dabar dažnai matome, girdime ir skaitome tik gražius lozungus: „stiprinti“, „didinti“, „gerinti“, „užtikrinti“, „parengti“, o visa tai suponuoja tik fragmentišką kovą. Net ne kovą, o tik bandymą pristabdyti prekybą žmonėmis“, – sakė teisėjas.

Teisėsaugai trūksta empatiško požiūrio

A. Gutauskas pateikė pavyzdžių, kad dažnai susiduria su fragmentiškais įrodymais prekybos žmonėmis bylose. Jo teigimu, didelė problema, kai reikia surinkti tinkamus įrodymus, mat prekeiviai žmonėmis vis dažniau naudoja internetinius metodus, kurie neapima fizinės prievartos.

„Policija dažnai pradeda, bet galiausiai nutraukia ikiteisminius tyrimus, ypač kaimo vietovėse. Jai trūksta įgūdžių ar patirties pagrįsti kaltinimus kai kuriems įtariamiesiems. Teismų sprendimų broku, pernelyg plačiai aiškinant atskirus prekybos žmonėmis objektyviuosius nusikaltimo požymius, nepagrindžiant išnaudojimo mechanizmo.

Taip pat silpnomis socialinėmis institucijomis, susiduriančiomis su logistikos problemomis ir nepakankamais profesiniais gebėjimais teikti paramą asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis. Vadovaujamės vyraujančiais stereotipais apie prekybą žmonėmis“, – problemas vardijo jis.

Pasak teisėjo, pareigūnams, kurie tiria tokias bylas, trūksta jautraus ir į auką orientuoto požiūrio. Dažnai neįvertinama, kad aukos savęs taip neidentifikuoja, nepasitiki teisėsauga. Taip pat trūksta įvairių institucijų atstovų mokymų.

„Tokia situacija netiesiogiai pasitarnauja ir didina nusikaltėlių nebaudžiamumą ir išlaiko galimybę pakartotinai prekiauti žmonėmis. Žinoma, išnaudojimo forma įvairiose šalyse skiriasi priklausomai nuo socialinės ir teisinės aplinkos, skirtingų jurisdikcijų.

Prekeiviai žmonėmis taip pat pritaiko savo veiklą, reaguodami į kovą su prekyba žmonėmis, todėl prekybos žmonėmis tendencijos laikui bėgant kinta“, – teigė jis.

A. Gutauskas komentavo, kad prekeiviai aukas verbuoja kibernetinėje erdvėje, kur nėra tarptautinių sienų. Jis labai akcentavo, kad aukomis tampa žmonės, kurie yra pažeidžiamesni.

„Dažnai tai yra kompleksinis pažeidžiamumas, apimantis ne vieną, bet kelis požymius. Pagrindiniai pažeidžiamumo požymiai, lietuviško varianto kontekste, bloga finansinė padėtis, menkas išsilavinimas, naivumas, priklausomybės ir blogi socialiniai ryšiai. Valstybinėse globos įstaigose esantys ir užaugę asmenys, o taip pat ir kriminalinė asmenų praeitis“, – vardijo jis.

Teisėjo teigimu, išnaudojamus vaikus dažnai sieja emociniai ryšiai su prekeiviais, todėl jie patiria tam tikrą apsaugos, naudingumo, netgi galios jausmą, kuris neleidžia suvokti, kad jais iš tikrųjų yra naudojamasi. Taip pat nusikaltimams naudojami nukentėjusieji dažnai tampa dvigubomis aukomis, kadangi yra nubaudžiamos dar ir gerai neapmokytų teisėsaugos institucijų.

Mišinienė: ši dviveidystė turi baigtis

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pastebėjo du svarbius momentus. Jos teigimu, svarbu atkreipti, kokia yra iš tikrųjų situacija Lietuvoje dėl asmenų prostitucijoje.

„Pažiūrėkite, ką mes šiandien matome mūsų mažoje šalyje? Prostituciją. Mes matome ne tik tautietes, ten dauguma šiandien yra moterys iš Ukrainos, moterys ir vyrai iš Lotynų Amerikos. Teikiame pagalbą asmenims iš Venesuelos, iš Brazilijos, iš Peru. Štai, kas šiandieną dedasi mums panosėje, o mes vis tas baudeles išrašinėjame ir tikimės, kad kažkas nuo to pasikeis.

Viduramžiai, net nežinau, kokiu tai pavadinti laikotarpiu. Toks požiūris žlugdo asmenis, leidžia prostitucijos industrijai vis labiau ir labiau stiprėti, vystytis. Matome, kad tie patys suteneriai yra ir prekeiviai žmonėmis, tačiau kol kas tai niekam neįdomu, visi reikalauja įrodymų, parodymų. Kokius parodymus gali duoti mergaitė iš Donecko kaimo, atvykusi į Lietuvą, kurią tuoj pat apgyvendina Gedimino prospekte kažkokiame prestižiniame bute?

Ten jau ir sekso pirkėjų visas maršrutas numatytas, skambučiai reguliuojami. Ji savaitę praleis Vilniuje, savaitę – Prahoje, savaitę – Barselonoje. Kokius ji parodymus gali duoti?“, – retoriškai klausė K. Mišinienė.

KOPŽI centro vadovė teigė, kad merginos nesijaučia saugios, kadangi suteneriai žino visą jų asmeninę situaciją.

„Aš tokias išvadas darau iš to, kad šiandien mūsų šalyje turi vieną apkaltinamuoju nuosprendžiu pasibaigusią prekybos žmonėmis bylą, kur moterys iš Ukrainos buvo pardavinėjamos Lietuvoje kaip prostitutės ir teikė vadinamas seksualines paslaugas.

Ši byla mums parodė, kad vis tik tas prievartinis mechanizmas yra labai gerai sustyguotas, suteptas ir tai yra tarptautinis nusikaltimas. Gal aš jau ir nusibodau, bet noriu pasikartoti, kad jeigu mes dieną aukojame ginklams ir skatiname brolius ukrainiečius atsilaikyti, tai vakare labai mielai rikiuojamės prie jų moterų butų durų ir jas perkame.

Ši dviveidystė tikrai turėtų baigtis“, – tikino ji.

K. Mišinienė pastebėjo antrą momentą, kad vis dažniau girdime, kad daugiau vyrų dabar tampa prekybos žmonėmis aukomis.

„Tikrai taip ir mes pagalbos organizacijose dirbame su vyras, tačiau ką mes jiems galime pasiūlyti? Ogi nieko. Supuvusius nakvynės namų gultus? Štai ką mes jiems galime pasiūlyti. Jokios infrastruktūros praktiškai neturime šalyje teikti pagalbą vyrams.

Aš galvoju, kad jeigu norime tų pradėtų ikiteisminių tyrimų, tai ką reiškia tyrimai ir bylos prekybos žmonėmis lauke? Galbūt mes kiek ir primiršome, tačiau šitie visi teisminiai procesai tęsiasi ne dvejus ir ne trejus metus, bet dirbame su žmonėmis, kurie procesuose dalyvauja penkerius, šešerius, septynerius, aštuonerius, dešimt ir penkiolika metų.

Jūs įsivaizduojate, ką reiškia žmogui duoti parodymus tiek metų? Vis tik, jeigu kažko norime iš žmogaus <…>, turime kažką jam duoti apčiuopiamo, stabilaus, pastatyti jį ant kojų“, – apibendrino ji.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

„Seksualinis nusikaltimas pavojingiau nei sveikatos sutrikdymas – žaizdos užgyja, išsilaižei ir eini toliau. O šiuo atveju skausmas nesibaigia“, – LRT.lt sako Neringa, kurios du sūnūs nukentėjo nuo seksualinių nusikaltimų. Bandant gydyti žaizdas – šokas. Nepraėjus nė pusantrų metų nuo vaikų skriaudiko įkalinimo, šis kelioms dienoms paleistas iš kalėjimo.  

Siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų ir jų artimųjų anonimiškumą, straipsnyje neatskleidžiami jų vardai, pakeisti mamos ir nuteistojo vardai. Taip pat neatskleidžiamos kitos nusikaltimo detalės ir miestas, kuriame vyko nusikaltimai. 

Nuo Igno vykdytos seksualinės prievartos nukentėjo du Neringos sūnūs. Už kelerius metus trukusį seksualinį išnaudojimą Ignas buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už grotų. Atrodė, šeima kuriam laikui gali atsikvėpti, tačiau neseniai Neringą pribloškė žinia apie Igno „atostogas“ laisvėje. Nuo jo bausmės pradžios nepraėjo nė pusantrų metų, tačiau Neringos kaimynė nuteistąjį pastebėjo šalia jo namų. 

Pasak Neringos, Alytaus kalėjimas, kuriame Ignas atlieka bausmę, paaiškino, kad tai buvo trumpalaikis kelių dienų paleidimas iš įkalinimo įstaigos, siekiant, kad vyktų nuteistojo socializacija su visuomene. 

„Jis nuteistas aštuoneriems metams. Suprasčiau, praeitų ketveri metai, bet čia… O kaimynė turi berniuką – neramu. Mane kažkaip net supurtė. Taip neturėtų būti“, – stebisi Neringa. 

Žinia apie paleistą vaikų prievartautoją Neringai buvo itin sunki: „Buvo smūgis. Tą dieną nežinojau, ką daryti. Viskas grįžta, vėl viską išgyveni iš naujo. Atrodė, bus galima ramiai, tyliai gyventi, o čia, pasirodo, nieko – kaip vanduo nuo žąsies.“ 

Apie iš įkalinimo įstaigos kuriam laikui paleistą nuteistąjį Neringa savo vaikams nesakė – baiminosi jų reakcijos ir siekė juos apsaugoti. 

„Neduok Dieve, mano vaikai pamatytų – eina gatve ir sutinka tą nusikaltėlį. Ką jie pagalvos apie teisingumo sistemą? Vyresnysis sūnus pasiustų. Kad tik nekiltų kokių minčių – jis ir taip labai stipriai viską išgyveno, o dabar pamato, kad nusikaltėlis yra laisvas. Kaip suprasti? Kiltų labai daug klausimų“, – LRT.lt pasakoja Neringa. 

Nukentėjusių vaikų mamą nustebino ir kalėjimo paaiškinimas, kad nuteistasis kelioms dienoms paleistas, nes jo įvykdytas nusikaltimas nebuvo smurtinis. 

„Kai žmogų primuša, jo žaizdos užgyja, o šiuo atveju padarytos psichologinės traumos, kurios išlieka visą gyvenimą. Vaikas sužalotas. Tai daug sunkesnis nusikaltimas. Sūnus perėjo per visą mėšlo krūvą, kai visiškai sunaikinama savivertė, kai žmogus savyje nemato nieko gero, nieko šviesaus. 

Tai pavojingiau nei sveikatos sutrikdymas – žaizdos užgyja, išsilaižei ir eini toliau. Su mirtimi gali susitaikyti, apraudoti, išgedėti. O šiuo atveju skausmas nesibaigia“, – sako Neringa. 

Negyjančios žaizdos 

Nors praėjo daugiau kaip metai nuo Igno įkalinimo, vaikų žaizdos dar atviros. Vienas Neringos sūnus bendrauja su psichologais, tačiau netiki, kad jam gali kas nors padėti, mano, kad jo niekas nesupranta. Tai mamai labiausiai kelia nerimą. 

Kitam Neringos sūnui taip pat kyla sunkumų pasitikėti žmonėmis, susirasti draugų: „Sulaužytas pasitikėjimas žmonėmis, nes bendraudamas negali būti tikras, ar tas žmogus bendrauja ne dėl kokios nors kitos priežasties. Matau, kad sūnui sunku susirasti draugų. 

Kai turi tokią paslaptį, labai sudėtinga atsiverti. Žaizdos lieka. O kam tai papasakosi? Vienintelė mano psichologė viską žinojo, ir patys artimiausi žmonės – mama kažkiek žino. Ir viskas. Niekam negali pasakoti tokių dalykų, nes tai yra per daug žiauru.“ 

Neringa pasakoja, kad Igno nusikaltimai truko nemažą laiko tarpą – užtruko gana ilgai, kol vaikai išdrįso apie tai papasakoti. 

„Viską išsiaiškinau per vaikų piešinius – kažkas man juose nepatiko. Kai viskas išaiškėjo, buvo pirminis šokas, buvo sunku“, – prisimena vaikų mama. 

Jai labai padėjo psichologai. Dabar Neringa sako, kad visus išgyvenimus bando palikti praeityje, tačiau liko stiprus pasipiktinimas – kodėl seksualinis nusikaltėlis net ir trumpam laikui paleidžiamas į laisvę? 

Ekspertė griežta – paminti aukų interesai 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė stebisi, kaip seksualinis nusikaltėlis gali būti išleidžiamas iš įkalinimo įstaigos „įgūdžių nepraradimo atostogų“ atkalėjęs vos pusantrų metų. 

„Nesu girdėjusi apie tokį atlaidų ir tausojantį požiūrį kitose panašiose bylose. Man regis, šiuo atveju visiškai pamintas aukų interesas“, – LRT.lt pabrėžia K. Mišinienė. 

KOPŽI centro vadovė sako, kad toks seksualinio nusikaltėlio išleidimas iš įkalinimo įstaigos nukentėjusiems ir jų artimiesiems sukuria didelį nesaugumo jausmą, keršto baimę. Taip pat gali kilti abejonių dėl pasitikėjimo teisėsauga. 

„Teisėsauga labai traumuotus nepilnamečius skatino pasitikėti, kalbėti, nieko nebijoti… O dabar matai, kad tas žmogus, sukėlęs tiek daug skausmo, taip ilgai kankinęs negalinčius nuo jo apsiginti vaikus, buvo teisus, sakydamas, kad jis „viską gali, turi daug jį palaikančių ir užstojančių draugų“. 

Juk aukoms „rūpestinga“ kalėjimo administracija nepranešė apie savo planus išleidinėti šį nuteistąjį „atsigauti“, liudiję vaikai ir suaugusieji nebuvo verti tokio įspėjimo“, – ironizuoja K. Mišinienė. 

Kalbėdama apie nuteistųjų socializaciją, KOPŽI centro vadovė išlieka kritiška – kaip asmuo, nelaikantis savęs kaltu ir įkalinimo įstaigoje negaunantis jokios elgesio korekcijos terapijos, išleidžiamas socializuotis? 

„Jis, turėdamas gerą darbą ir sutvarkytą buitį, laisvėje daugybę metų persekiojo, tvirkino ir prievartavo vaikus. Ar valstybė per kalėjimo administratorius labai jaudinasi, kad jis per ilgai bus atskirtas nuo vaikų? Kažkoks iškreiptas mąstymas, kai rūpinamasi ne dėl neegzistuojančios pagalbos kalėjimuose, o dėl pavojaus, kad pedofilas bus izoliuotas nuo galimų aukų“, – sako K. Mišinienė. 

Pasiteiravus, ko ekspertė pasigenda iš prevencijos programų įkalinimo įstaigose, ji atsako paprastai – visko. Pasak KOPŽI centro vadovės, jau viešai pripažinta, kad su pirmą kartą nusikaltusiais ar ne kartą teistais prievartautojais kalėjimuose nevyksta joks darbas, taip pat nėra elgesio keitimo programų, paruoštų specialistų. 

„Gal laikas žengti ir kitą žingsnį bei bandyti spręsti šią problemą? Kviečiu ir šalies socialinio darbo, teisės specialistus nemenkinti egzistuojančios situacijos – vien anksčiau paleisdami seksualinius nusikaltėlius, mes jiems liguisto potraukio nepadėsime suvaldyti ir neapsaugosime naujų aukų nuo užpuolimų. 

Reikia seksualinių nusikaltėlių registro, reikia elgesio keitimo programų, terapijos kalėjimuose. Tokia pagalba turi būti prieinama ir bendruomenėje. Reikia įdėti daug darbo ir resursų, bet gal verta – prisiminkime, ką norime apsaugoti“, – ragina K. Mišinienė. 

Įstatymai orientuoti į resocializaciją 

Nereikėtų ant svarstyklių dėti seksualinių nusikaltėlių resocializacijos ir nukentėjusiųjų teisių, mano advokatė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorė dr. Marina Gušauskienė. Visgi advokatė pastebi, kad jos praktikoje tai pirmasis atvejis, kai seksualinis nusikaltėlis laikinai paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos.

M. Gušauskienės vertinimu, svarbu ir tai, kad tokiais atvejais nukentėjusieji ar jų artimieji turėtų būti informuojami apie paleistą nusikaltėlį, kad būtų užtikrintos jų teisės.

„Negalime nubraukti resocializacijos reikšmės ir sakyti, kad tai nesvarbu, bet kartu negalime nurašyti nusikaltimo aukų. Jų informavimas apie trumpam laikui paleistą nuteistąjį yra svarbus ir dėl psichologinio pasiruošimo. Pavyzdžiui, jei nukentėjusieji ir nuteistasis gyvena mažame miestelyje ar gyvenvietėje, yra tikimybė, kad jie susitiks. 

Bausmė nereiškia, kad, nuteistajam net ir trumpam išėjus į laisvę, jam nebus noro susisiekti su auka, atkeršyti ar kitaip kontaktuoti. (…) Tam, kad procesas būtų sąžiningas, turėtų būti vienodai gerbiamos ir nukentėjusiųjų, ir nuteistųjų teisės“, – LRT.lt pažymi M. Gušauskienė. 

Advokatė priduria suprantanti nukentėjusiuosius, kurie norėtų, kad nusikaltėlis įkalinimo įstaigoje prabūtų visą bausmės laiką, tačiau, sako ji, neturime pulti į kraštutinumus. 

„Taip, padarytas nusikaltimas, taip, tai nepateisinama, bet mūsų įstatymai orientuoti į resocializaciją, nuteistojo įtraukimą į visuomenę, kai duodama galimybė pasitaisyti“, – teigia M. Gušauskienė. 

MRU ekspertė aiškina, kad ne visi nuteistieji įgauna leidimą trumpam laikui išvykti iš įkalinimo įstaigos. Priimant tokį sprendimą, vertinamas ir minimalios bausmės atlikimas, ir elgesys įkalinimo įstaigoje, nuteistojo pasiryžimas keistis, dirbti, jo aktyvumas resocializacijos programose. 

Atlikta minimali laisvės atėmimo bausmė 

Lietuvos kalėjimų tarnyba LRT.lt nepateikė informacijos apie tai, kokiu pagrindu buvo išleistas Ignas, kelioms dienoms ir kas kiek laiko jis galės būti išleistas iš įkalinimo įstaigos. Nors straipsnyje neatskleidžiami asmens duomenys, nesuteikdama informacijos, kalėjimų tarnyba rėmėsi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu. 

Pasak Lietuvos kalėjimų tarnybos, nuteistąjį išleidžiant iš įstaigos, dėl saugumo priemonių sprendžiama individualiai, tačiau paprastai taikoma elektroninio stebėjimo priemonė – apykojė. 

Lietuvos kalėjimų tarnyba nedetalizavo, kuo remiantis Ignas buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau pateikė informacijos, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, jei atitinka visas nurodytas sąlygas. 

Visų pirma, nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė, turi būti nustatyta pažanga ją mažinant. Nuteistieji taip pat turi būti atlikę nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, neturėti drausminių nuobaudų, neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių. 

Tam, kad būtų išleidžiami iš įkalinimo įstaigos, nuteistieji taip pat turi savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje ne mažiau kaip tris pastaruosius bausmės atlikimo mėnesius. Tiesa, ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems. 

Svarbu ir tai, kad nuteistieji turi būti atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi Ignas nuteistas aštuoneriems metams laisvės atėmimo, jo minimali laisvės atėmimo bausmė yra vieneri metai, tai reiškia, kad, praėjus vieneriems metams nuo bausmės pradžios, jis įgavo teisę laikinai išvykti iš įkalinimo įstaigos. 

Atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmę – vienerius metus – Ignas įkalinimo įstaigą gali palikti vieną kartą per tris mėnesius. Jam atlikus pusę bausmės laiko, jis galės išvykti vieną kartą per du mėnesius, o du trečdalius bausmės – du kartus per mėnesį. 

Lietuvos kalėjimų tarnyba taip pat informavo, kad trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, taip pat pavojingiems recidyvistams, ribotai pakaltinamiems asmenims ir sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta oro lašeliniu būdu. 

Trumpalaikė išvyka taip pat nesuteikiama tiems nuteistiesiems, kurie tokios išvykos metu padarė teisės pažeidimų ir nėra praėję vieni metai nuo drausminės arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, skirtos už šiuos pažeidimus, įvykdymo dienos. 

 

Dėmesio!                            

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                         

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                                        

 

 

 

Šeštą kartą nuteistas recidyvistas žagintojas Vidmantas Judeikis kalės devynerius metus, nors prokuroras prašė septyniolikos. Maniakas taps geresnis ar išėjęs į laisvę ir vėl prievartaus? 

Jaučia malonumą 

Tebuvo praėjusi savaitė, kai po penktojo teistumo V. Judeikis išėjo iš kalėjimo. 2019 m. jis buvo nuteistas, nes peiliu puolė ir ketino išžaginti 38-erių moterį, stūmusią vežimėlį su kūdikiu. 

2024 m. balandžio 14 d. – naujas nusikaltimas. Sekmadienio vakarą pasivaikščioti į Dragūnų mišką išėjusi moteris, pasukusi keliuku į Vasaros estrados pusę, sutiko V. Judeikį. Tada dar negalvojo, kad teks teisme liudyti dėl šio recidyvisto išpuolio prieš neseniai devyniolikos sulaukusią merginą. 

„Jis buvo tvarkingai apsirengęs, tik priartėjus ir pamačius jo veidą kažkaip baugu pasidarė“, – moteris pabijojo eiti toliau, todėl apsisuko ir sparčiu žingsniu pasileido V. Judeikio link. 

Prasilenkusi, ji atsisuko pažiūrėti, ką jis daro. Pamatė moterį raudonu paltu išeinančią iš miško. Moteris buvo arti jo. „Pagalvojau, kad nepasisekė tai moteriai likti su tokiu nemaloniu žmogumi miške. Buvo kažkokia nuojauta, baisus žvilgsnis. Iš pradžių pagalvojau, kad narkomanas, atrodė tvarkingas ir kartu kažkoks siaubą keliantis“, – teismui pasakojo liudytoja. 

Klaipėdos miesto vaizdo kameros užfiksavo, kad maždaug 18.47 val. mergina raudonu paltu nuėjo pėsčiųjų taku miško link. 19.57 val. į Bendrąjį pagalbos telefoną paskambinęs vyras merginai raudonu paltu jau kvietė pagalbą. 

Vakare šunį išvedęs vyras pamatė basomis einančią, besiblaškančią merginą. Ji sakė buvusi užpulta. Ją nuskriaudusio vyro aplinkui nesimatė. Basomis stovinčią merginą vyras pakvietė į namus, kol atvyks pagalba. Tik tada pastebėjo, kad ji be pėdkelnių, sudarkytais, šlapiais plaukais. 

„Jį traukia užpulti ir žaginti moteris, kažkokį malonumą nuo to jaučia. Negali paaiškinti, kodėl užpuolė nukentėjusiąją. Užėjo impulsas, pradėjo daryti ir tas noras praėjo, – tokie V. Judeikio parodymai gula į teismo dokumentus. – Aplink žmonių negirdėjo. Atlikti seksualinius veiksmus niekas netrukdė, veiksmus nutraukė savo noru, nes pasidarė nebeįdomu.“ 

Užsinorėjo ko nors blogo 

Už šaltakraujišką merginos išniekinimą prokuroras teismo prašė šeštą kartą teisiamam V. Judeikiui skirti septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje prokuroras prie kitų kaltinimų nurodė, kad recidyvistas kėsinosi nužudyti merginą dėl neapykantos moterims. 

Į mišką V. Judeikis pasakojo ėjęs tiesiog pasivaikščioti, jokių blogų kėslų esą neturėjo, neplanavo nieko prievartauti ar žudyti. Tačiau grįžtant jį apėmė noras padaryti ką nors blogo. Pamatęs merginą raudonu paltu, pasuko takeliu, kuriuo ėjo ji, priartėjęs apkabino, sugriebė už gerklės ir užspaudė burną, kad nerėktų, jėga nutempė nuo takelio į miško gilumą. 

“Mums susidarė įspūdis, kad teisėjai tarsi pritrūko drąsos.”

Mergina priešinosi, kai pradėjo smaugti, todėl kelis kartus jos galvą trenkė į medį – ji nustojo priešinti. Ėmė nurenginėti, prievartauti. Ji gyvybės požymių nerodė, tiesiog ramiai gulėjo, patikrinęs kakle užčiuopė pulsą. 

Naudodamasis merginos bejėgiškumu išrengė ją, pačiupęs šalia gulėjusį pagalį, sugrūdo į jos intymią vietą, badė kol pagalys sulūžo, tada jos rankinėje surastu flomasteriu badė toliau, tušinuku badė kaklą, krūtis. Baigęs paėjo tolėliau atsikratyti merginos daiktais. 

Kai atsisuko, mergina buvo atsigavusi ir bėgo nuo jo, pasivijo, čiupo, bet ji ėmė šaukti pagalbos, tada išsigando ir pabėgo, sėdo į automobilį, grįžo namo, išsiskalbė drabužius. 

Pavojingas recidyvistas 

V. Judeikis negalėjo paaiškinti, kodėl taip darė. Pats svarstė, gal tokius veiksmus skatino patirtis kalėjime, kai būdavo smaugiamas ir prievartaujamas. Bendrai per visus penkis teistumus V. Judeikis buvo nuteistas daugiau nei 30-iai metų.

Pirmą kartą nuteistas 1995 m. už plėšimą, pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, nepilnamečio išžaginimą septyneriems metams. Dėl amnestijos bausmė buvo sumažinta metais. Teismo sprendimu į laisvę paleistas 2000-ųjų gegužę. 

Antrą kartą nuteistas 2001 m. gruodį už plėšimą. Prijungus ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės laiką, galutinė skirta ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2005-ųjų rugsėjį jis vėl išėjo į laisvę. 

2006 m. gruodį jis nuteisiamas jau trečia kartą už plėšimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą – dvylika metų nelaisvės. 2018 m. birželį išėjo į laisvę, o 2019 m. vėl buvo nuteistas už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, išžaginimą – ketveriems metams. Teisiamas ketvirtą kartą, pripažintas pavojingu recidyvistu. 

Penktas teistumas tais pačiais 2019 m. – už išžaginimą, pasikėsinimą, vagystę nuteisiamas trejiems metams, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės laiku ir galutinė skiriama penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė. 

Griežtesnė bausmė 

Rugpjūtį V. Judeikiui sueis 48 metai. Ar galima tikėtis, kad didesnę gyvenimo dalį kalėjime praleidęs vyras pasitaisys? Juolab kad ir teismo medicinos ekspertai nurodo, kad gyvenimas laisvėje jam kelia stresą, nes pačiam reikia pasirūpinti savimi. 

Nuosprendyje Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad V. Judeikis viso proceso metu pripažino savo kaltę ir tai vertino kaip lengvinančią aplinkybę. Sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. 

Nors prokuroras kaltinime pabrėžė, kad merginą išniekino pavojingas recidyvistas, tačiau šią aplinkybę pripažinti sunkinančia teisėjų kolegija nerado pagrindo. 2019 m. Kauno apylinkės teismas V. Judeikį jau pripažino recidyvistu. Jam skirtas pavojingo recidyvisto titulas galioja iki šiol. 

„Pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą yra numatytos specialios, griežtesnės nei recidyvistui bausmės skyrimo taisyklės. Sunkinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju ne tik neturėtų prasmės, bet ir dirbtinai apsunkintų jau pripažinto pavojingu recidyvistu kaltinamojo teisinę padėtį, būtų akivaizdžiai perteklinis“, – nurodė teismas. 

Įvertinęs nusikaltimo mastą, lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat ir tai, kad V. Judeikis pripažintas pavojingu recidyvistu, teismas paskelbė skiriantis griežtesnę bausmę nei sankcijų vidurkis. Prokuroras prašė septyniolikos metų. 

Galime atsipalaiduoti, visuomenė apsaugota, recidyvistas kalės devynerius metus. O kas vėliau? Galų gale, net ir tai, kad ankstesnio teismo V. Judeikis buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, neapsaugojo Dragūnų miške vaikštinėjusios devyniolikmetės. 

Pritrūko drąsos? 

„Jis tą nusikaltimą padarė praėjus savaitei, kai buvo paleistas iš įkalinimo vietos. Nepasimokė? Ne. Manote dabar pasimokys? Ne“, – tuoj po nuosprendžio paskelbimo žiniasklaidai sakė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Arūnas Saunorius. 

Ne mažiau šokiruoti buvo ir visuomeninių organizacijų atstovai. „Termino „serijinis prievartautojas“ šalies teisėsauga nevartoja, bet kaip kitaip pavadinti 47-erių vyrą, jau šeštą kartą teisiamą už moterų, mergaičių prievartavimus ir žalojimus? Jo paties žodžiai: „jaučiu nepaaiškinamą malonumą smaugdamas ir prievartaudamas jas“, – nusivylimo neslėpė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. – Mums susidarė įspūdis, kad teisėjai tarsi pritrūko drąsos iki galo įvertinti šiuos siaubingus smurtinius įvykius. Teismas tarsi sustojo pusiaukelėje – tai lyg atsakomybės perdavimas kitiems, „gal kitą kartą, kai jis ką nors nužudys, tada ir gaus rimtesnę bausmę“. 

Anot K. Mišinienės, panaikinti kaltinimus dėl bandymo nužudyti, kai jaunutė auka buvo trankoma į medį, daužoma pagaliu, juo prievartaujama, netekusi sąmonės badoma aštriais daiktais, teigiant, kad teisiamasis „mokėjo neperžengti ribos, žinojo, kiek laiko smaugti nenužudant“, yra didelė klaida. 

Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi ankstesniais teismų sprendimais, nes trijose bylose jis kaltintas smurtiniais seksualiniais nusikaltimais prieš moteris. 2006 m. toje pačioje vietoje, kaip ir pastarąjį kartą, smaugė moterį iki sąmonės netekimo, 2019 m. sugriebęs už kaklo grasino ir žalojo peiliu, tais pačiai metais po kelių mėnesių ir vėl smurtavo prieš moterį, grasino peiliu. Taip, nenužudė, tad teismas vertino, kad ir šį kartą kėslų nužudyti esą neturėjo, tik pasmurtavo. 

Teismo neįtikino tyrimo metu surinkta medžiaga, kad galimai jausdamas neapykantą moterims, tyčia badydamas merginą į įvairias kūno vietas jis siekė ne tik lytiškai pasitenkinti, bet ir nužudyti. 

Recidyvisto pasakojimas apie tai, kad įkalinimo įstaigoje kiti kaliniai jį smaugdavo ir prievartaudavo, todėl jis puikiai žino, kaip smaugti auką, bet neatimti jai gyvybės, atrodo, teismą įtikino. 

Teismo ekspertų vertinimu, smaugiant merginai sutriko kraujotaka ir ji prarado sąmonę. Tokia būklė ne tik pavojinga, bet ir kyla reali grėsmė gyvybei. 

Neapykantos nepatvirtino 

„Ypač nuvylė teismo empatiškas gilinimasis į prievartautojo gynybą, kad „jis tiesiog atkartojo, ką pats nuolat patirdavo įkalinimo įstaigose“, į jo skundus apie „jį palikusių moterų išdavystes“, tačiau išprievartautos moksleivės kančios ar rūpestis, kaip jai su trauma reikės gyventi toliau, kažkaip nesujaudino gerbiamų teisėjų“, – stebėjosi K. Mišinienė, geriau nei bet kas kitas žinanti nukentėjusių nuo tokių nusikaltimų išgyvenimus. 

Ekspertai buvo pateikę prielaidą, kad V. Judeikio veiksmus derėtų vertinti kaip aktą, išreiškiantį jo priešišką poziciją moterų atžvilgiu ir siekimą simboliškai nubausti per nusikaltimo auką visas moteris ir taip atsiteisti už patirtas nuoskaudas. 

Per ekspertizę jam nenustatyta psichikos sutrikimų. Pats jis nesugebėjo motyvuoti savo veiksmų, kodėl jis tai padarė, todėl ekspertams teko panagrinėti jo biografijos duomenis. 

Tėvų skyrybos, motinos vedybos ir patėvio atsiradimas galėjo būti trauma dešimties metų vaikui. Tai gali būti suvokiama, kaip motinos išdavystė jo atžvilgiu. Per trumpas pertraukas tarp kalėjimo, kai buvo laisvėje, vėl nesusiklostė santykiai su moterimis. Prieraišumas kažkiek atsistatė įkalinimo įstaigoje, kur jis vedė, tačiau ir vėl stresas, nes ilgiems metams už nužudymą nuteista žmona siūlo skirtis. 

Ekspertų vertinimu, paprastai po tokių įvykių apibendrinama, kad visos moterys tokios ir prieinama prie išvados, kad joms reikia tik sekso. Kalėjimo aplinka, subkultūra moterį traktuoja kaip sekso objektą. 

„Teismo ekspertas, tyręs prievartautoją, kalba apie jo polinkį perkelti jaučiamą neapykantą moterims į atsitiktinių aukų užpuldinėjimus kone tose pačiose Klaipėdos vietose. Tačiau teisėjai konstatuoja, kad „vis tik nėra pagrindo teigti, kad teisiamasis jaučia neapykantą visoms moterims“, – stebėjosi K. Mišinienė. 

Kalėjimų departamento pateikta informacija, kad V. Judeikis turėjo problemų su potencija, nes prieš pasimatymus su žmona jam būdavo skiriama vaistų potencijai gerinti, patvirtino recidyvisto kitokius pasitenkinimo metodus. Nusikaltimo metu jis nebuvo pajėgus atlikti normalaus lytinio akto, dėl šios priežasties tenkino lytinę aistrą kitokiu sąlyčiu. 

Deja, teismas buvo kategoriškas, nes baudžiamasi procesas draudžia kaltinimą grįsti prielaidomis. Ekspertų pamąstymai juk tėra prielaidos. Teismo vertinimu, tokią hipotetinę prielaidą ekspertai iškėlė patys sau, mėgindami rasti atsakymą, kokie kaltinamojo motyvai galėjo pastūmėti jį tokiam elgesiui. 

Teismas vertino ir ankstesnius nuosprendžius „kaltinamasis padaręs eilę nusikaltimų prieš moteris, kurių metu naudodavo fizinį smurtą, netgi sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą, arba siekdamas tenkinti lytinę aistrą, arba užvaldyti turtą, smurtas niekada nebuvo apspręstas kitų motyvų“. 

Tiesiog spontaniškai užplūdo pykčio banga pro šalį einančiai moksleivei, čiupo ir išžagino? 

Terapija žagintojams menka 

„Subendrinus bausmes – devyneri metai. Ir jokių nurodymų, kad jis bent dalyvautų elgesio keitimo programose ar privalomai bendrautų su terapeutu. Tikriausiai teisėjai puikiai žino, kad šalies kalėjimuose – jokių programų, jokios efektyvesnės pagalbos, keičiančios elgesį. Ką penitencinė sistema gali pasiūlyti? Anksčiau išeiti į laisvę, kad nuteistieji neužsibūtų, neprarastų įgūdžių, socialinių ryšių. Skamba ironiškai, tiesa?“ – pastebi K. Mišinienė, remdamasi ankstesniais V. Judeikio teistumais. 

Lietuvos kalėjimų tarnyba (LKT) informavo, kad 2012 m. aprobuota Seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos programa (SeNAT). Tai yra grupinė motyvacinio interviu ir kognityvinės elgesio terapijos principais grįsta programa, trunkanti tris keturis mėnesius. Ši programa yra orientuota tik į asmenis, padariusius seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus. 

Tarnybos vadovai aiškina, kad kiekvienam nuteistajam, remiantis jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, sudaromas individualus resocializacijos planas. Šiame plane numatomos resocializacijos priemonės, pavyzdžiui, tam tikrų specialistų konsultacijos, grupinės arba individualios elgesio pataisos programos, kurios atitinka nuteistojo kriminogeninius poreikius, t. y. jo patiriamas problemas, paskatinusias nusikalstamą elgesį. 

Individualus resocializacijos planas yra sudaromas socialinių darbuotojų ir psichologų, o nuteistasis aktyviai įtraukiamas į jo resocializacijos planavimą. 

LKT strateginėse veiklos gairėse 2022–2030 m. yra numatyta atlikti aprobuotų elgesio pataisos programų efektyvumo tyrimus, kurie leis įvertinti ne tik SeNAT programos, bet ir kitų programų poveikį tikslinėms grupėms. 

Klausimas dėl saugumo 

Retas nuteistasis atlieka visą teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę. Jiems taikomas lygtinis paleidimas. Tačiau lygtinis paleidimas netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 

LKT aiškina, kad kitiems nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos gali būti taikomas, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema, jei padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami ir atlikę įstatyme nurodytą bausmės dalį. 

Lygtinio paleidimo komisija, priimdama sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo, vertina jam taikytų resocializacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius. 

V. Judeikio atveju, atrodo, programos, jei jis jose dalyvavo per visus penkis teistumus, nesuveikė mažinančiai nusikalstamo elgesio riziką.

KOPŽI vadovė kelia dar vieną opų klausimą. „Mus labai jaudinantis dalykas yra visiškas apsaugos dėl galimo susidūrimo su tokiu sadistiniu prievartautoju nebuvimas. Kas turėjo šiuo atveju informuoti miesto visuomenę, moteris, mergaites, kad pavojingas prievartautojas išėjo į laisvę, kad jis savo nusikaltimams renkasi būtent Dragūnų miškelį? Kalėjimas, teisėsauga, probacijos tarnyba sako: tikrai ne mes. Va, kai jis vėl užpuls kokią moterį, tada mes jau galėsime imtis priemonių, – problemą kelia K. Mišinienė. – Ir užpuolė. Nepraėjus nė savaitei po išėjimo iš įkalinimo įstaigos, 47 metų penkis kartus teistas vyras, vedamas jį deginančios neapykantos visoms moterims, seksualiai susijaudinantis nuo aukų kraujo vaizdo, sužalojo ir išprievartavo jaunutę praeivę.“ 

Hipotetiškai kyla klausimas: o jei Lietuvoje būtų seksualinių nusikaltėlių registras? Jei ta moteris, kuri prasilenkė su V. Judeikiu, būtų jį atpažinusi pagal registro informaciją ir užuot mintimis pagailėjusi moters raudonu paltu, būtų elgusis visiškai kitaip, nes žinotų, kad prasilenkė su seksualiniu maniaku? 

2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis, kalėjimuose bausmę už seksualinius nusikaltimus atliko 244 asmenys. 

  

Dėmesio!                           

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                        

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                                       

 

 

Tai buvo tikrų tikriausias pragaras žemėje – į Lietuvą atvykę du Čekijos ir vienas Lenkijos piliečiai pateko į vergovę ir klusniai vykdė bet kokius savo „valdovų“ nurodymus. Tylėjo, kai juos mušė, nuo ryto iki vakaro dirbo sunkiausius darbus, naktimis miegodavo užrakintame vagonėlyje, o tuščius skrandžius bandė numalšinti dar nesunokusiais obuoliais nuo laukinės obels.  

„Jie atrodė kaip bomžai, purvini, apiplyšę kaip girtuokliai, paakiuose nusėtas mėlynes slėpė akiniais nuo saulės, nesvarbu, ar lauke būdavo šalta ar ne, jie nedėvėdavo megztinių, nes jų paprasčiausiai neturėjo“, – apie siaubingą vergovę išgyvenusius užsieniečius kalbėjo viena moteris.  

Ji nutarė apie tai pranešti policijai, bet kai netrukus atvykęs vienas pareigūnas išklausė šiurpą keliantį pasakojimą, moters laukė naujas akibrokštas: „Jis man pasakė, kad aš kliedžiu“.

Tik tuomet, kai moters žodžius patvirtino kiti žmonės, pareigūnas pakeitė savo poziciją – nepraėjus nė parai išsiaiškinti, ar tikrai užsieniečiai pateko į vergovę, atvyko būrys policijos darbuotojų.  

„Niekada nemaniau, kad mums padės policija, nes visą laiką girdėdavau, jog Lietuvoje viską lemia pažintys“, – vėliau prisipažino vienas į vergovę patekęs vyras.  

Policijos atliktas tyrimas, kuriam vadovavo ne vienoje prekybos žmonėmis byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Ruslanas Ušinskas, atskleidė šokiruojančią realybę – Šventojoje daugiau kaip du mėnesius trys vyrai buvo nuolat žeminami, mušami ir turėjo dirbti nepriimtinomis ir nežmoniškomis sąlygomis: jų darbas prasidėdavo ankstyvą rytą, o baigdavosi tik vidurnaktį, sunkiomis oro sąlygomis jie dirbo be atitinkamos aprangos ar apsaugos priemonių, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis vagonėlyje ir sunkvežimio priekaboje, o kad nepabėgtų, būdavo nakčiai užrakinami, jie taip pat buvo priversti nakties metu šlapintis į turimą tuščią butelių tarą…  

Ir visa tai vyko Šventosios širdyje – čia vasarą laikinai buvo įsikūręs iš Čekijos atvežtas atrakcionų parkas, kuriam vadovavo sutuoktiniai, kartu su jais dirbo ir tuo metu dar pilnametystės nesulaukęs jų sūnus.  

„Baisu buvo girdėti, jog sadistų šeima laikė nelaisvėje ir vergijos sąlygomis išnaudojo pažeidžiamus, nuo darbdavių priklausomus žmones, juos terorizavo, laužė šonkaulius, žemino, marino badu“, – prisipažino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.  

Jos vadovaujamo centro darbuotojai, sužinoję apie į vergovę patekusius užsieniečius, suskubo pasirūpinti ne tik jiems suteikti būtiniausią pagalbą, bet ir, kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, rūpinosi jų gyvenimu Lietuvoje, taip pat nukentėjusiųjų atstovavimui pasamdė advokatą.  

Ši baudžiamoji byla jau baigta – teisėjai nutarė, kad atrakcionų parkui vadovavęs Čekijos pilietis Františekas Kolozmazničekas (g. 1978 m.) už grotų turės praleisti 6 metus, o jo sutuoktinė Marta (g. 1981 m.) – 4 metus 3 mėnesius. Tuo metu jų sūnus Františekas (g. 2002 m.) buvo paliktas laisvėje – Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė jam skirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams.  

Tiesa, tyrimui vadovavęs ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras R. Ušinskas siekė griežtesnių bausmių – jis buvo įsitikinęs, kad atrakcionams vadovavęs čekas kalėjime turėtų praleisti 10 metų, jo žmona – 8 metus, o sūnus – 7 metus.  

Teismas nusprendė, kad nuteistieji dviem nukentėjusiesiems privalės sumokėti 18 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti. Trečiam nukentėjusiajam žalos atlyginimas nebuvo priteistas, nes jis ieškinio nebuvo pareiškęs, jo net nepavyko apklausti teisme, nes vyras išvyko iš Lietuvos, pareigūnams vėliau jo taip ir nepavyko surasti.

Apie tai, kad atrakcionuose vergoviškomis sąlygomis yra išnaudojami užsieniečiai, pareigūnams pranešė čia dirbę lietuviai – iš pradžių jie bandė šią situaciją išsiaiškinti su atrakcionų vadovu, tačiau supratę, jog situacija nepasikeis, nutarė netylėti.  

„Pas mus bomžai geriau atrodo nei tie darbuotojai atrakcionuose, vienas jų manęs prašė padėti pabėgti, nes jau nebeturėjo dantų ir nematė viena akimi, sakė, jį užmuš“, – vienas atrakcionuose dirbęs vyras pareigūnams sakė, jog jam buvo net sunku žodžiais apibūdinti, kaip atrodė sužalotas užsienietis.  

„Jie iš krūmų rinko obuoliukus, kad galėtų pavalgyti, kartą norėjau jiems paduoti valgyti, todėl vos ne šliaužti turėjau, jog atrakcionų vadovai nepamatytų, kad jiems paduodu maisto dubenėlyje“, – antrino kita atrakcionuose dirbusi lietuvė.  

Kai ji užsiminė, kad apie vergovę praneš policijai, sulaukė grasinimų: „Man sakė, kad pasamdys tokį patį bomžą, jog mane nušautų.“  

Pasakoja vienas nukentėjusysis:  

„Dirbti prie atrakcionų man pasiūlė draugas, mes turėjome surinkti, išrinkti ir aptarnauti atrakcionus. Prie atrakcionų dirbau Čekijoje ir Lietuvoje, į Lietuvą su mašina mane arvežė direktorius. Čia iš pradžių su dar dviem vyrais gyvenau metalinėje priekaboje, kurios dydis – 4×2,5 m. Vėliau mano draugas išėjo, todėl čia likome dviese. Priekaboje buvo viena lova, kažkoks senas staliukas, minkštas pufas ir televizorius, kuris nebuvo įjungtas. Vienas asmuo arba du miegodavo ant lovos, o kiti – ant grindų. Iš ryto reikėdavo patikrinti atrakcionų mašinyčių mechanizmus, suruošti įrangą. Visą dieną stovėdavau prie atrakciono, kartais reikėdavo prižiūrėti tris įrenginius – traukinuką, karuselę, baseiną. Taip dirbdavau nuo ryto iki 11-12 valandos vakaro. Už darbą negavau jokių pinigų, 3-4 kartus buvau gavęs 5 eurus pavalgymui, nes moters, kuri maitindavo, tuo metu nebuvo. Maistą gaudavau prieš atidarant atrakcionus ir vakare. Vagonėlis iš pradžių nebuvo rakinamas, tik vėliau užrakindavo, manau, tai buvo todėl, kad nepabėgtume – kai paprašiau grąžinti mano dokumentą, šeimininko žmona jo neatidavė, sakė, jog, jeigu atiduos, tuomet aš pabėgsiu.  

Kartą buvau pabėgęs, nes mane mušė – ėjau keliu, bet mane pasivijo su automobiliu ir pagavo. Šeimininko žmona sakė, kad, kai pabaigs vieną darbą, mane nuveš namo ir duos pinigų… Sutikau sugrįžti. Atrakcionuose mane mušė ne tik šeimininkas, bet ir jo sūnus, tai galėjo matyti ir lankytojai. Mušdavo dėl to, kad nesuspėdavau atlikti kokių nors darbų ar tiesiog nespėdavau prieiti, kai mane šaukdavo. Buvo keletą kartų, kai susinervinusi šeimininko žmona šaukė, grasino, kad pasakys savo vyrui ir tada nuo jo gausiu mušti.  

Nežinojau, kiek gausiu pinigų už darbą, bet kai mane pradėjo mušti ir gavau per veidą, man nebebuvo svarbūs pinigai. Mušdavo ne tik šeimininkas, bet ir jo sūnus – ne kartą mušė rankomis, pagaliu, mušė į įvairias kūno vietas. Kartą smarkiai sumušė, nes surinkdamas atrakcioną netyčia suplėšiau jo medžiagą, tai pamatęs šeimininkas supyko ir mane mušė su dideliu pagaliu, net lūpą praskėlė ir dabar yra randas. Būtent tada buvau nusprendęs pabėgti iš Lietuvos, nei į medikus, nei į policiją nesikreipiau, nes, būnant svetimoje šalyje, nemokant kalbos ir esant mušamam, yra labai sunku kam nors apie tai pasakyti.  

Užtekdavo bet kokios priežasties, net menkiausios, kad būtų suduotas smūgis. Man buvo sulaužyti šonkauliai. Sumušė ir mano draugą, kuris pabėgo ir kai atvažiavo policija, jo jau nesurado. Man buvo labai sunku, nes buvau svetimoje šalyje, nemokėjau kalbos, buvau be dokumento, neturėjau kur dėtis, jaučiausi kaip vergas.“  

Panašiai kalbėjo ir kiti atrakcionuose dirbę užsieniečiai – net apklausiami pareigūnų jie bijojo pasakoti apie tai, ką patyrė.  

„Mane mušdavo kumščiu per veidą, mušdavo ir kabelio gabalu per nugarą, mus keikdavo ir vadindavo nešvariais žmonėmis, sakė, jog esame „purvas“, „debilai“, grasindavo, kad jeigu pabėgsime, tuomet sulaužys kojas, – kalbėjo kitas užsienietis. – Kartais mušdavo ir darbdavio sūnus – jis mušdavo bet kuo, kas pasitaikydavo po ranka, taip pat ir didesniu raktu veržlėms atsukti.“  

Šiurpiausias detales apie jų gyvenimą teisėsaugai atskleidė atrakcionuose įdarbinti lietuviai, kurie apie į vergovę patekusius vyrus pranešė policijai.  

„Jiems maistą kaip šunims ant žemės padėdavo“, – kalbėjo atrakcionuose dirbusi viena moteris.  

Anot jos, kai į atrakcionus atvyko iškviesti policijos pareigūnai, buvo surasti tik du užsieniečiai, vienas jau buvo dingęs, o du likusieji buvo tokios būklės, kad net buvo baisu į juos žiūrėti.  

„Kai juos vežėme į ligoninę, jeigu būtume uždegę degtuką, šie būtų užsidegę kaip fakelai“, – sakė liudytoja.  

Moteris apie siaubingą vergovės situaciją bandė kalbėtis su atrakcionų vadovu, tačiau šis esą tik pasijuokė ir nurodė, kad „pas jį yra geri advokatai, kurie ištrauks“.  

„Kiek žinau, jį galimai ir buvo ištraukę, kai anksčiau jis buvo sumušęs žmogų Estijoje“, – sakė ji. Ir pridūrė, kad taip, kaip jo šeima elgėsi su žmonėmis, atrodė labai baisiai, tokių vaizdų neįmanoma ištrinti iš atminties.

„Jie atrodė kaip „bomžai“, visi purvini, apiplyšę, dažnai mačiau juos su mėlynėmis, prie nebuvo galima prieiti, nes iš karto prisistatydavo atrakcionų vadovai, dažniausiai šeimininko žmona, – tęsė ji. – Esu mačiusi, kaip su metaliniu raktu ar kažkuo trenkė per šonkaulius. Matydavau, kaip nukentėjusieji knisasi šiukšlėse, renka nuo žemės nuorūkas, iš krūmų rinko obuoliukus, kad galėtų pavalgyti. Kai šeimininkui pasakiau, kad atiduotų nukentėjusiųjų dokumentus ir aš juos išsiųsiu namo arba kreipsiuosi į policiją, jis pasakė, kad tai jo darbuotojai ir jis ką nori, tą ir daro.“  

„Vieną dieną vienas darbuotojas atėjo prie manęs visas kraujuotas, sakė, padėk man, jam net seilės iš burnos bėgo su krauju“, – kitas liudytojas teigė, kad užsieniečiui buvo sudaužyta galva, tai buvo padaryta su santechniko naudojamu raktu.  

„Visi trys užsieniečiai skundėsi, jie manęs prašė pagalbos pabėgti, todėl kartą, kai nebuvo šeimininkų, siūliau važiuoti kartu į miestą, sakiau, kad nuvešiu juos į policiją ir ten padės, bet jie atsakė, jog nepadės, šeimininkas juos suras, sakė, kad bijo bėgti, nes jau bandė ir buvo pagauti bei žiauriai sumušti angare, nieko negali padaryti, nes net pasų neturi“, – kalbėjo kitas lietuvis.  

„Esu matęs, kaip šeimininko žmona vienam užsieniečiui neleido atsigerti vandens, sakydama, kad jis kainuoja“, – pridūrė jis.  

„Atrakcionų savininkai į savo darbuotojus užsieniečius kreipdavosi necenzūriniais žodžiais, juos vadino gėjais, gaidžiais, – sakė kitas vyras. – Nukentėjusiųjų sužalojimai matydavosi aiškiai, vienas būdavo su akiniais, kad nesimatytų mėlynės, kito rankos būdavo dvigubos, ne kaip žmogaus. Kiek girdėjau, jis buvo ir elektra nupurtytas, ir su pagaliais gavęs.“  

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patraukti atrakcionų vadovai bei jų sūnus neigė, kad smurtavo prieš savo darbuotojus, aiškino, jog šie atrakcionuose dirbo savo noru, jų laisvė nebuvo varžoma, o dėl darbo ir gyvenimo sąlygų su nukentėjusiaisiais buvo sutarta iš anksto, pasiūlytos sąlygos jiems tiko, nukentėjusieji galėjo bet kada išeiti iš atrakcionų teritorijos, buvo numatytas ir poilsio laikas.  

Jie tikino, kad patys iš esmės gyveno tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir nukentėjusieji, vagonėlyje, prieš juos joks fizinis ir psichologinis smurtas nebuvo vartojamas, jie bet kada galėjo pasiimti savo asmens dokumentus, kuriuos patys buvo paprašę pasaugoti.  

„Pramogų versle dirba jau kelios mūsų šeimos kartos, o Lietuvoje dirbome jau penktą sezoną ir anksčiau niekada nebuvo jokių incidentų su darbuotojais“, – atrakcionų savininkas tikino, kad su jais susidorojo lietuviai, kurie su kitais verslininkais vėliau „užėmė“ jų vietą, todėl esą ir buvo suinteresuoti susisiekti su policija, taip pat dėl to lydėjo nukentėjusiuosius į ekspertizę bei įtikino kitus žmones liudyti prieš juos.  

„Akivaizdu, kad nukentėjusieji savo iniciatyva nesikreipė pagalbos, nes nesijautė išnaudojami ar laikomi nežmoniškomis sąlygomis“, – pasak vyro, nukentėjusiesiems trūko socialinių įgūdžių, jie nesiprausdavo po dušu, neskalbdavo drabužių…  

Tačiau tokie argumentai neįtikino teisėjų, kuriems nekilo abejonių dėl atrakcionuose naudotos vergovės – byloje buvo išsamiai atskleista prekybai žmonėmis būdinga žmonių verbavimo ir gabenimo į užsienio valstybę išnaudojimui vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis schema.  

„Bylos duomenimis nustatyta, kad visi trys nukentėjusieji sutiko vykti į Lietuvos Respubliką norėdami ir siekdami užsidirbti, tikėdamiesi gauti normalų gyvenamąjį plotą, normalias gyvenimo sąlygas, maitinimą bei darbo užmokestį, prieš atgabenimą į Lietuvą visi trys nukentėjusieji buvo atsidūrę sunkioje materialinėje padėtyje, neturėjo nei pajamų, nei normalios gyvenamosios vietos, du iš jų gyveno nakvynės namuose, į Lietuvos Respubliką vyko nemokėdami lietuvių kalbos, – teismas pažymėjo, kad atrakcionų vadovas sąmoningai ieškojo būtent tokių žmonių, apie tai neabejotinai žinojo ir jo žmona bei sūnus. – Verbuojant nukentėjusiuosius vykti į Lietuvą, nukentėjusieji buvo apgauti dėl jiems siūlomo užmokesčio, taip pat gyvenimo ir darbo sąlygų. Nė vienam nukentėjusiajam nebuvo atskleistos tikrosios būsimo darbo aplinkybės ir gyvenimo sąlygos – gyvenimas žmonėms gyventi iš esmės nepritaikytame vagonėlyje ir vilkiko priekaboje, nei darbo užmokesčio, nei normalaus maitinimo negavimas, smurto naudojimas nepaklusnumo atveju, kliūčių sudarymas (paimant asmens dokumentus) norint grįžti į Čekiją ar Lenkiją.“  

Pasak teismo, nukentėjusiesiems buvo pateikta neteisinga informacija apie gyvenimo ir darbo sąlygas bei darbo užmokestį – visiems buvo žadamas legalus darbas, geras darbo užmokestis, apgyvendinimas, tokie pažadai lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą vykti į Lietuvą. 

„Nėra pagrindo sutikti, kad nukentėjusieji buvo laisvi, galėjo bendrauti su atrakcionų parko lankytojais, bet kada pasišalinti iš teritorijos, – įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodė teisėjai. – Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji buvo visą parą kontroliuojami ir prižiūrimi nuteistųjų – naktimis užrakinami vagonėlyje, o dienos metu nepaleidžiami iš nuteistųjų akiračio, jiems buvo draudžiama išeiti už atrakcionų teritorijos, jie buvo visiškai priklausomi nuo nuteistųjų malonės, įbauginti, nemokantys lietuvių kalbos, neturintys asmens dokumentų, paveikti psichologiškai. Visi trys nukentėjusieji dirbdavo nuo ankstyvo ryto iki dvyliktos valandos nakties, kol užsidarydavo atrakcionų parkas, o po to dar turėjo atlikti kitus darbus, jie neturėjo jokios išeiginės ar pertraukėlės. Be kita ko, tėvas ir sūnus sistemingai vartojo prieš visus tris nukentėjusiuosius ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, o atrakcionų savininko sutuoktinė vartojo psichologinį smurtą, siekdama, kad nukentėjusieji paklustų, grasindama jiems savo vyru, jog jis sumuš, ir, kaip nustatyta, nukentėjusieji turėjo pagrįstą pagrindą tokių grasinimų bijoti, nes prieš juos buvo vartojamas fizinis smurtas, jie pribėgdavo prie nuteistųjų vos šiems sušukus.“  

Pasak teismo, daug liudytojų nurodė matę, kaip prieš darbuotojus buvo naudojamas smurtas, net pats atrakcionų vadovas buvo sakęs, kad darbuotojus „reikia laikyti kaip šunis, nes jie išnaglės, kad reikia juos dresuoti, nes po to su jais nesusitvarkysi“.  

„Bendrąja prasme vergovė suprantama kaip situacija, kai vienas žmogus yra valdomas kito, klasikinė vergovė (žmonių nuosavybė) yra draudžiama tarptautinės teisės, tačiau susijęs fenomenas, vadinamas „moderniąja vergove“, vis dar egzistuoja šiandien, moderni vergovė yra situacija, kai žmogus išnaudojamas kitų asmeniniais ar komerciniais interesais, tai gali įgyti skirtingas formas, tokias kaip skolų vergovė, prekyba žmonėmis, priverstinė santuoka, vergovė namuose, seksualinė vergovė ar priverstinis darbas“, – teismas pažymėjo, kad būtent išnaudojimas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis nustatytas atrakcionų darbuotojų byloje, kai jų vadovai, pasinaudodami nukentėjusių asmenų pažeidžiamumu, juos apgaule verbavo, gabeno ir laikė nelaisvėje, žinodami, jog pasinaudojant jų priklausomumu ir pažeidžiamumu, panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą, taip atimant galimybę priešintis, jie bus išnaudojami vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis.

Dėmesio!                          

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                       

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                                      

 

Maniakui prievartautojui Klaipėdoje gavus devynerius metus kalėjime, tokiu teismo sprendimu pasipiktino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. Ji pasidalijo šiurpą keliančiomis istorijomis, kokie nebaudžiami seksualiniai iškrypėliai gyvena tarp mūsų ir prievartauja ne tik atsitiktines praeives, o ir senutes bei kūdikius. 
Šio vasario viduryje penktą nuosprendį dėl seksualinių nusikaltimų išgirdo maniakas prievartautojas Vidmantas Juodeikis. Šį kartą jis nuteistas už tai, kad Klaipėdoje esančiame Dragūnų miške užpuolė dvyliktokę. Klaipėdietę jis smaugė ir daužė galvą į medį, kol mergina prarado sąmonę. Tada šakomis ir pieštuku, kol šis lūžo, badė jos lytinius organus, kaklą bei krūtis.

Kai maniakas nuėjo atsikratyti įkalčiais, mergina atgavo sąmonę ir pabėgo. Už tai ne kartą teistam prievartautojui teismas skyrė 9 metus kalėjime. Tokiu nuosprendžiu pasibaisėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.  

„Šiuo labai liūdnu atveju mes kalbame apie žmogų, kuris seksualiai susijaudina pamatęs aukų kraują, kuris kankina, įvairiais iškreiptais būdais prievartauja savo aukas, užpuola atsitiktines praeives“, – pasakoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.  

Ir, iš tiesų, Vidmantas Juodeikis pirmą savo auką išžagino 1995 m., būdamas nepilnametis, tada nukentėjo paauglė. Paskutinį nusikaltimą, po kurio sėdėjo kalėjime, padarė 2018 m.  

Tada su peiliu puolė ir ketino išžaginti 38-erių moterį, kuri kartu vežimėlyje vežėsi ir kūdikį. O po tokių užpuolimų aukos psichologinį košmarą gydosi labai ilgai.  

„Ilgi metai terapijos, ilgi metai gydymosi kitokių ligų, naktiniai košmarai, baimė bendrauti, baimė būti viešoje vietoje. Tai visa tai lydi ir ilgus metus lydi“, – teigia K. Mišinienė.  

Aukomis tampa tiek vaikai, tiek senjorai  

Ir tokių prievartautojų Lietuvoje ne vienas. Tačiau kiek iš tikro – duomenų nėra. Dažnai aukos bijo ir gėdijasi apie tai pranešti. O nusikaltimai žiauresni vienas už kitą, iškrypėliai prievartauja net senutes bei kūdikius.   

„Kūdikis yra iki 3 metų. Ir taip, mes susiduriame artimoje aplinkoje su tokiais užpuolimo objektais. Vyriausia buvo 85 metų močiutė, pas kurią pažįstamas kaimynas, jaunutis vaikinas atėjo pasiskolinti kažko tai“, – šokiruojančias istorijas pasakoja K. Mišinienė.   

Pasak centro vadovės, vis daugiau seksualinį smurtą patyrusių moterų ir net vyrų nebijo kreiptis pagalbos. Mat tik taip galima nusikaltėlius sutramdyti. Kad ir kaip būtų skaudu bei šlykštu, teisėsaugai reikia išgirsti liudijimus.   

„Kviečiame kreiptis į mūsų centrą – Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą. Mes visur esam internete, mus lengva surasti, turime ir Klaipėdoje savo skyrių. Galim pasikalbėti, gal užteks psichologinės pagalbos, gal atsiras noras ir duoti parodymus“, – ragina K. Mišinienė.  

Siūlo įvesti seksualinių nusikaltėlių registrą  

Psichologai aiškina, kad kai kurie žmonės turi liguistą potraukį į seksą ir smurtą, o jei dar prisideda šalutiniai faktoriai, toks poreikių tenkinimas išvirsta į seksualinę prievartą.  

„Tai būtų empatijos stoka, polinkis į psichotropines medžiagas, polinkis į delinkventinį elgesį, impulsų kontrolės problemos, traumos raidoje“, – priežastis vardija psichologė Inesa Golubovskaja.   

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė kalba apie seksualinių nusikaltėlių registrą kalba. Moteris nesupranta, kodėl tokio šalyje dar nėra.   

„Neturėdami seksualinių nusikaltėlių registro ir negalėdami informuoti artimiausios bendruomenės, kad jų teritorijoje iš įkalinimo įstaigos išėjo tokius nusikaltimus daręs žmogus, kad saugokitės. Mes tikrai esam tokioje situacijoje“, – tikina K. Mišinienė.   

Pagrindinis seksualinių nusikaltėlių registro priešininkų argumentas, pasak ekspertų, yra toks, kad esą sąrašas pažeis žmogaus teises.  

Dėmesio!                         

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                      

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                                     

 

Viename iš Lietuvos miestų nutikusi sukrečianti istorija buvo paženklinta stipraus alkoholio vartojimo per didžiąsias metų šventes. Kadangi nuo dviejų sugėrovų nukentėjusi moteris pati buvo apgirtusi ir negalėjo duoti tikslių parodymų, teismas vyrus išteisino, bet moteriai greičiausiai dar ilgai teks gydytis sielos žaizdas. 

Kartu šis pavyzdys apnuogina ir karčią tiesą, kad alkoholizmas Lietuvoje išlieka rimta problema. Nors pastaraisiais metais mūsų šalyje buvo įvesta daug alkoholio vartojimo apribojimų, tačiau vis dar esame tarp daugiausia geriančių. 

Beje, žmonės, kenčiantys nuo šios sunkiai įveikiamos priklausomybės, tampa daug pažeidžiamesni. Piktų ketinimų turintys asmenys mano, kad gali bet kaip juos išnaudoti, mat vis tiek niekas netikės tokių aukų žodžiais. 

Šios istorijos dalyvių vardai ir pavardės redakcijai žinomi, tačiau dėl nukentėjusios apsaugos tekste nebus atskleisti. 

Gyvenimas iš arti. Nutylėtos istorijos 

Tai straipsnių ciklas apie žmones, kurie atsitiktiniam praeiviui nepapasakotų, koks vingiuotas kartais būna jų gyvenimas. Šiame cikle jie arba šių žmonių atstovai prabyla, kokius kelius turėjo nueiti, kad vėl atsistotų ant kojų po patirtų sunkumų. Vieni galbūt tikėjosi didesnės valstybinių tarnybų paramos, kiti apskritai liko nusivylę per dideliu jų įsikišimu. Tačiau kiekvieno istorija nusipelno būti išgirsta. 

Jeigu norite ir jūs pasidalinti savo istorija, rašykite el. p. joginte.cetkauskiene@delfi.lt. 

Iš pradžių – draugiškas pasibuvimas 

Remiantis bylos duomenimis, prieš dvejus metus siaubingai pasibaigusios Velykų šventės į kaltinamųjų suolą pasodino du vyrus. Jie buvo apkaltinti, kad veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami nukentėjusios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio bei panaudodami fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu ją išžagino. 

Abu vyrai nepripažino savo kaltės. Vienas iš jų buvo apkaltintas, kad atliko lytinį aktą prieš nukentėjusios valią, o kitas – kad laikė ją suėmęs už rankų ir nepaleido. 

Kaip pasakojo nukentėjusioji, prieš šį įvykį ji maždaug 3-4 dienas vartojo alkoholį su draugu. Alkoholis buvo vartojamas prieš Velykas, o sekmadienį, Velykų dieną, gėrė namuose, paskui du kaimynai pakvietė išgerti kieme. Jos teigimu, tądien nebuvo jokių seksualinių užuominų. Vis dėlto, kai po poros dienų išleido savo sugyventinį į darbą ir liko viena namuose, atsitiko baisiausia. 

Vienas iš pas kaimyną atvažiavusių vyrų ją pakvietė kartu išgerti. Moters teigimu, šie vyrai ir buvo tie, kurie ja pasinaudojo. 

,,Ten buvę žmonės jau buvo gerokai išgėrę“, – prisiminė ji tos dienos pasisėdėjimą. 

Taip pat nurodė, kad pas šį kaimyną buvo apie pusę dienos. Būdama ten iš jo sulaukė klausimo, kodėl gyvena su savo draugu, buvo pasiūlyta jį palikti, mat kaimynas apipiltų dovanomis, išpuoštų. Pasak moters, besisvečiuojantis vyras tuo metu stovėjo kitoje pusėje ir tas kaimynas su juo susižvalgė. 

,,Suprato, kad nori išvežti ją prostitucijai. Seksualinių užuominų nebuvo”, – vėliau duodama parodymus teigė moteris. 

Namuose – kaimyno vizitas 

Kai pabuvo, išėjo namo ir atsigulė į lovą. Sunkiai galėjo atsiminti, kada kas išėjo iš kaimyno buto, mat jau buvo stipriai apsvaigusi. 

,,Po kiek laiko kaip pro miglą, jau prabudus, buvo atėjęs kaimynas”, – duodama parodymus sakė ji ir nurodė, kad buto durys nebuvo rakinamos. Pasak nukentėjusios, girtas kaimynas pradėjo prie jos lįsti, glostyti rankas, o ji prašė, kad atstotų. Taip pat pajuto, kad su ja elgiamasi netinkamai, bandoma išžaginti. 

Kadangi buvo sunkiai apgirtusi, visų detalių tiksliai negalėjo atsiminti. Pasak nukentėjusios, ją žaginti padėjo ir į svečius pas kaimyną atvykęs vyras. Negalėjo tiksliai pasakyti, už kur laikė suėmęs rankas ir kada pradėjo tai daryti, tačiau prisimena, kad buvo tokia situacija. 

Vis dėlto moteris negalėjo tiksliai pasakyti, ar lytinis aktas įvyko tradiciniu būdu, ar buvo bandoma ją patenkinti pirštu. 

Kai viskas pasibaigė, moteris parašė žinutę savo sugyventiniui apie tai, kas nutiko, ir kad greičiau grįžtų namo. Jam grįžus, moterį rado drebančią, verkiančią ir akivaizdžiai prislėgtą. Buvo iškviesta policija, moteris parašė pareiškimą dėl galimo išprievartavimo. Tačiau dėl neblaivumo negalėjo iš karto duoti parodymų. 

Už pareiškimo atsiėmimą paprašė 100 Eur 

Vis dėlto sugyventinis nusprendė keistai pasielgti ir moteriai patarė atsiimti pareiškimą iš policijos. Pasak jo, nukentėjusiajai ši situacija sukeltų tik dar didesnį stresą, būtų užtampyta teismuose. Vėliau paaiškėjo, kad sugyventinis kaimyno ir jo draugo prašė sumokėti 100 Eur, kad būtų atsiimtas pareiškimas. 

Galimo grupinio išžaginimo bendrininkas sutiko sumokėti pinigus, pats duodamas parodymus pripažino paprašęs savo tėvo, jog juos atvežtų. Tėvas taip ir padarė – atvežė pinigus. Vis dėlto, aiškino vyras, buvo labai girtas, todėl ir sutiko sumokėti. Taip pat prisiminė, kad tie pinigai buvo išleisti alkoholiui, kurį gėrė su nukentėjusios sugyventiniu. 

Kai jam buvo daromas spaudimas vėl mokėti, iškvietė pareigūnus dėl galimo šantažo, bet buvo per girtas duoti parodymus. Taip pat tikino, kad išėjo daug anksčiau, mat jam pasidarė bloga, ir nukentėjusios rankų tikrai nelaikė. Vėliau paklausė savo draugo, kuris buvo apkaltintas išžaginimu, ar ką nors darė nukentėjusiajai, jam buvo atsakyta, kad nieko tokio nebuvo, tik abipusis noras „pasigraibalioti”. 

Iš tikrųjų, nukentėjusiosios kaimynas tikino, kad kai per pasisėdėjimą liko pas jį dviese su nukentėjusiąja, suprato, jog ji pati prašo permiegoti. Pasak kaltinamojo, moteris nusimovė kelnes, o jis bandė atlikti lytinį aktą, tačiau dėl išgerto didelio alkoholio kiekio nepavyko to padaryti. Galiausiai bandė patenkinti nukentėjusiąją pirštu, tai truko apie 10 minučių, paskui ji atsikėlė ir nuėjo namo, mat iš darbo turėjo grįžti jos sugyventinis. 

Teismui nepakako įrodymų 

Kadangi nukentėjusioji turi labai stiprią priklausomybę nuo alkoholio ir negalėjo pirminių parodymų duoti iškart, o tik po savaitės, taip pat dėl jų fragmentiškumo ir nenuoseklumo kaltinamuosius teismas išteisino. 

Teismas išsakė abejonę, kad ilgai neišsiblaiviusi nukentėjusioji esą galėjo ne taip interpretuoti kaltinamųjų elgesį ir veiksmus, jos parodymai skyrėsi ikiteisminio tyrimo ir teismo metu. Teismui pasirodė nelogiškas nukentėjusiosios ir jos sugyventinio elgesys, kai po visų įvykių vis tiek gėrė su kaltinamaisiais. Tai esą rodo, kad nukentėjusioji jų nebijojo. 

Taip pat kaltinamųjų parodymai iš esmės nesiskyrė nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo metu. Nebuvo rasta ir seksualinę prievartą įrodančių įkalčių. 

Pasak teismo, kaltinamieji buvo išteisinti neįrodžius, kad jie padarė nusikalstamą veiką dėl prievartinių lytinių santykių bendrininkaujant.

Taip pat ir apeliaciniai skundai buvo atmesti. 

Mišinienė: tokie asmenys niekada nepasieks teisingumo 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) centro vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, kalbame apie asmenis, kurie niekada nepasieks teisingumo. 

,,Bet kodėl? 

Moterį, sergančią alkoholizmu, galima smaugti, prievartauti – jos parodymai yra „,,silpni, nelogiški“, auka „negali rišliai papasakoti, kokiu būdu ją išprievartavo, kuriuo metu užpuoliko varpa sustandėjo, kiek laiko truko prievartinis aktas“. O ir į teisėsaugą ji kreipėsi tik po savaitės! 

Tai, jog moters sugyventinis už tylą paėmė iš prievartautojų pinigus, ,,nieko nereiškia, tai toks bendro pobūdžio veiksmas, nieko neįrodantis”, – piktinosi ji. 

Pasak K. Mišinienės, sunku pasivaržyti su teisėjų iškalbingumu, kai jie nori ką nors išteisinti. 

„Teismo salėje, be mūsų klientės, leisgyvės iš nerimo, kamuojamos pagirių, primenančių jai neseną bandymą pasitraukti iš gyvenimo, – vieni vyrai, teisiamieji su savo advokatais, prokuroras, du iš trijų teisėjų taip pat vyrai. 

Bijome, kad po tokios patirties” bus dar vienas bandymas pakelti ranką prieš save – girdėti žodžius „ką ji čia kalba, ta alkoholikė, visa prasmirdusi, ji duoda visiems, niekas jos nevertė, kam man ją prievartauti…” yra sunkiai pakeliama“, – pripažino KOPŽI centro vadovė. 

Taip pat niekada negalės pamiršti, kokie savimi patenkinti teismo salę paliko nusikaltimu kaltinti vyrai.

„Tai, kad teisiamieji teismo salę paliko juokdamiesi ir nuoširdžiai laimingi, yra mūsų visų pralaimėjimas, ne tik šios sergančios palaužtos valios moters.

Išteisintiems prievartautojams tai yra triumfo valanda, kaip ir reta galimybė pajausti visą sunkiasvorės teismo mašinos palaikymą”, – apibendrino K. Mišinienė.

Dėmesio!                        

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                     

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                                                    

 

 

Uostamiestyje miške merginą išprievartavęs ir sužalojęs recidyvistas Vidmantas Judeikis pasiųstas už grotų. Pernai vos tik iš įkalinimo įstaigos išėjusiam ir netrukus vėl nusikaltusiam vyrui skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Aiškėja, kad šaltakraujišką nusikaltimą V. Judeikis įvykdė dėl to, jog nekenčia moterų. 

Praėjusių metų balandžio viduryje nusikaltęs V. Judeikis ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teisme išgirdo nuosprendį byloje, kurioje buvo kaltinamas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo nužudyti, išreiškiant neapykantą asmenims dėl lyties. 

Teismas ne kartą už panašius nusikaltimus jau kalėjusiam V. Judeikiui skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę.

V. Judeikis buvo nuteistas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: už seksualinį merginos prievartavimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą.

Jam buvo skirtos 6 ir 9 metų laisvės atėmimo bausmės, o jas subendrinus nustatytas 9 metų įkalinimo terminas. 

Teismas neįžvelgė, kad vyras bandė nužudyti auką taip siekdamas išreikšti neapykantą lyties pagrindu. 

Teismas taip pat patenkino aukos civilinį ieškinį ir priteisė 10 tūkst. eurų. 

Prokuroras netiki, kad nusikaltėlis pasitaisys 

Prokuroras Arūnas Saunorius žurnalistams teigė ketinantis skųsti teismo sprendimą, kadangi prašė gerokai griežtesnės bausmės. 

„Skųsiu, kadangi buvo ir kvalifikacija kitokia. Buvo atiduota dėl pasikėsinimo nužudyti. Teismas perkvalifikavo kaip sunkų sveikatos sutrikdymą pagal pasekmes ir akivaizdžiai bausmė sušvelnėjo. Subendrintos bausmės galutinės [buvo prašoma] 17 metų“, – teigė A. Saunorius.

A. Saunoriaus teigimu, teismui byla buvo atiduota kaltinant V. Judeikį dėl seksualinio prievartavimo ir dėl pasikėsinimo nužudyti išreiškiant neapykantą asmenų grupei dėl lyties.

„Pyksta ant moterų“, – paaiškino A. Saunorius. 

Tai, kad teismas atmetė pastarąjį kaltinimą dėl mėginimo nužudyti išreiškiant neapykantą lyties pagrindu, yra viena priežasčių, kodėl prokuroras ketina skųsti teismo sprendimą. 

Anot prokuroro, už seksualinio pobūdžio nusikaltimus V. Judeikis buvo teistas jau 4 kartus, dar vieną kartą – už kitokį nusikaltimą. 

Pirmą kartą V. Judeikis nusikaltimą įvykdė dar būdamas nepilnametis. 

Paklaustas, ar mano, kad nusikaltėlis kalėjime pasimokys ir pasikeis, A. Saunorius atsakė trumpai: „Ne“. 

Užpuolė netoli gausiai gyvenamo kvartalo 

LRT.lt jau skelbė, kad žiaurumu sukrečiantis nusikaltimas Klaipėdoje įvykdytas praėjusių metų balandžio 14 d. 

Greta prestižiniu uostamiestyje laikomo Dragūnų kvartalo esančiame miško parkelyje buvo užpulta pilnametė mergina. 

Pareigūnams iškart po įvykio nepavyko sučiupti galimo prievartautojo – aktyvios jo paieškos truko apie porą dienų. 

Vos tik sulaikius galimą užpuoliką buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d., kuris už nusikaltimą numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. 

Po įvykio praslinkus kuriam laikui paaiškėjo, kad nusikaltėlis buvo itin žiaurus ir po to, kai seksualiai išnaudojo merginą, jis ją dar mėgino ir nužudyti. Kelta versija, kad taip buvo siekta paslėpti pirmąjį nusikaltimą. 

Vėliau paaiškėjo, kad merginą vyras nuskriaudė dėl to, jog nekenčia moterų.

V. Judeikis jau ir anksčiau buvo gerai žinomas teisėsaugai: ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Dėl šio nusikaltimo jis į teisiamųjų suolą sėdo jau šeštąjį kartą.

Prieš įvykdydamas šį nusikaltimą recidyvistas buvo ką tik išėjęs į laisvę – maždaug savaitę pabuvęs laisvėje jis grįžo į tas pačias teritorijas, kur aukų tykojo ir anksčiau. 

Pripažino prievartavęs merginą 

Šaltakraujiško nusikaltimo byla Klaipėdos apygardos teisme atversta spalį, o nagrinėti baigta vasario 19 d. 

Tuomet į teismą atvestas kaltinamas bandė išvengti žiniasklaidos, slėpė veidą, nebuvo linkęs daug bendrauti su jį kalbinusiais žurnalistais, tačiau prisipažino seksualiai prievartavęs jauną merginą bei neigė mėginęs ją nužudyti. 

„Aišku, kad gailiuosi“, – paklaustas, ar gailisi dėl to, kas įvyko, pernai spalį sakė V. Judeikis. 

Jis žurnalistams taip pat sakė turintis antrąją pusę, kuri supyko sužinojusi, apie V. Judeikio įvykdytą nusikaltimą. 

„Netykojau. Taip jau gavosi. Atstokit. Vaikščiojau po parką ir taip nutiko“, – į klausimą, ar tykojo aukos, atsakė kaltinamasis. 

Prokuroras A. Saunorius teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta kaltinamojo psichiatrinė ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad vyras gali atsakyti už savo veiksmus. 

Pagalbą iškvietė praeivis 

Spalį vykusiame teismo posėdyje buvo apklausti įvykio liudytojai. Tarp jų – vyras, kuris iškvietė pagalbą nukentėjusiai merginai. 

Tądien jis netoliese vedžiojo šunį kai priėjusi mergina pasakė, kad miške ją užpuolė. 

Gyventojas atkreipė dėmesį, kad mergina vilkėjo paltą, tačiau buvo be batų, matėsi nuogos kojos, tad pasiteiravo, ar ji buvo tik užpulta, ar atsitiko ir „kažkas daugiau“. 

„Ji pasakė, kad atsitiko ir daugiau“, – prisiminė liudytojas. 

Anot jo, mergina atrodė sutrikusi ir išsigandusi – šoko būsenos. 

Žmogus iškvietė pagalbos tarnybas, pabuvo su nukentėjusiąja, kol atvyko medikai, policijos pareigūnai. 

 

Dėmesio!                       

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                                                    

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.