„Jeigu jie sužinotų, kad jums tai pasakoju, nežinau, kuo tai man pasibaigtų“, – drebėdama savo istoriją pasakoja Jurgita (vardas pakeistas). Ji – viena iš dešimčių merginų, pasiryžusi darbui populiariame sostinės striptizo klube „Oldtaunas“, kur vietoj žadėto gero uždarbio ir puikių sąlygų joms teko išgyventi pragarą. Tačiau patys klubo savininkai merginų pasakojimus vadina šmeižtu ir akcentuoja, kad viskas, ką jie darė, ne tik buvo visiškai teisėta, tačiau ir palaiminta Lietuvos teismų.
„Esame populiariausias striptizo klubas Vilniuje, todėl Jūs būtinai turite apsilankyti pas mus ir pajusti tą nepakartojamą atmosferą, kurios dar ilgai negalėsite pamiršti“, – toks aprašymas puikuojasi iki šiandien veikiančio klubo puslapyje.
To, ką teko patirti šiame klube, negali pamiršti ir ten,,dirbusios” merginos – joms visam gyvenimui liko psichologinių, o dažnai ir fizinių traumų.
,,Net nežinau, kaip apibūdinti visą tą skausmą, baimę ir siaubą, viską, kas ten vyko. Labai daug ten dirbusių panelių patirdavo panikos atakas, galvodavo apie savižudybę. Jos bijodavo kur nors išeiti, nes būdavo sekamos. Jei susirgdavo, jie atvažiuodavo į namus tikrinti temperatūros, – pasakojo Jurgita. – Nors praėjo jau daug laiko, iki šiandien kenčia mano santykiai su artimaisiais ir draugais, jaučiu nugaros skausmus, išsiplėtusios kojų venos.”
Jurgita čia atsidūrė sulaukusi vos 20-ies metų. Finansinių sunkumų kamuojamą ir artimųjų pagalbos neturėjusią merginą suviliojo pažadai daug užsidirbti striptizo klube.
Dabar ji – viena iš 60-ies nukentėjusiųjų byloje dėl prekybos žmonėmis ir kitų nusikaltimų. Gali būti, kad tokių yra bent kelis kartus daugiau. Dalis jų atsisakė bendrauti su teisėsauga: vienos nenorėjo prisiminti patirto košmaro, kitos prarado bet kokį pasitikėjimą policija.
Pasakojimai tų aukų, kurios sutiko atsiverti pareigūnams, sukrečia. Klubo savininkus kai kurios apibūdino kaip žvėris, neturinčius jokio žmoniškumo.
„Prisimindama, ką teko išgyventi, dar šiandien suklumpu ir pradedu verkti ar net žviegti, atrodo, neatlaikysiu to skausmo – jis gyvą suplėšys. Jie tame kalėjime kankino šimtus, nežinau, gal virš tūkstančio ar dar daugiau merginų, – pareigūnams prasitarė viena iš nukentėjusiųjų. – Tai, ką teko patirti, yra baisiau už išprievartavimą, tai lyg daug išprievartavimų kiekvieną dieną, ištisus mėnesius.”
Prokuratūra teisme įrodinėja, kad visa tai pačioje sostinės širdyje, prie Rotušės, vyko kone 2 dešimtmečius.
Klubo savininkams Jonui Žagminui ir Marinai Žagminienei bei dar 4 žmonėms pateikti kaltinimai prekyba žmonėmis ir kitais nusikaltimais. Jie iš merginų pinigų susikrovė turtus, siekiančius šimtus tūkstančių.
Patys kaltinamieji kategoriškai neigia jiems pateiktus kaltinimus. Įmonės „Delfi” perduotame komentare tvirtinama, kad teisėsauga spaudė nukentėjusiąsias duoti parodymus bei karštligiškai jų ieškojo.
,,Metodai, su kuriais mes susidūrėme ikiteisminio tyrimo metu, primena gūdžius sovietų KGB metodus“, – tvirtinama komentare.
Dėl „Oldtauno” su šokėjomis sudarytų sutarčių teismuose yra vykę ir civiliniai ginčai, kuriuos įmonė laimėjo. Net Aukščiausiasis Teismas 2006 m. konstatavo, kad bendrovė elgiasi teisėtai.
,,Striptizo klubų veikla nėra uždrausta įstatymu, todėl mūsų veikloje buvo sudaromos civilinės autorinės sutartys ir įmonės veikla buvo vykdoma kuriant teisėtus civilinius santykius, kuriuos dabar yra mėginama kriminalizuoti. Visus kilusius ginčus tarp įmonės ir įmonės darbuotojų įmonė spręsdavo civilizuotai, civiline tvarka pagal LR galiojančius įstatymus”, – rašoma,,Oldtauno” komentare. Išsamią įmonės poziciją dėl pateiktų kaltinimų rasite šios publikacijos pabaigoje.
Įkalindavo vekseliais
Kaip „Delfi” pasakojo klube dirbusi Jurgita, per krizę trūko pinigų, todėl susiviliojo skelbimu, žadančiu nesunkų šokėjos darbą ir puikų uždarbį.
„Susitikau su Jonu Žagminu. Pasikalbėjome, pasakė: „Tu gražiai atrodai, tinki. Štai tau sutartis metams, atidirbusi galėsi išeiti.” Buvo baisu, bet pasiryžau. Buvau maždaug 20-ies metų. Kadangi krizė, sunku su pinigais”, – pasakojo nukentėjusioji.
Klube atsidurdavo daugiausia pažeidžiamos moterys – vienišos mamos, bandančios išlaikyti vaikus, vos pilnametystės sulaukusios jaunuolės, neturinčios kur eiti, studentės, kurioms buvo žadama puiki galimybė suderinti darbą ir mokslus.
Merginoms būdavo pakišamos autorinės sutartys, o kartu liepiama pasirašyti neprotestuojamus vekselius, kuriuose nurodytos tūkstantinės sumos.
„Kaip aiškino, kadangi mums užsakydavo šokių pamokas, tai tie vekseliai reikalingi tam, kad grąžintume pinigus, jei neatidirbtume”, – sakė ji.
Per šokių pamokas mokytojai parodydavo vos kelis judesius ir palikdavo savo mokines likimo valiai, tačiau tas pamokas klubo savininkai įkainodavo tūkstančiais eurų.
Jurgita žinojo: jei neišdirbs metų, vekseliai su tūkstantinėmis sumomis bus atiduoti išieškoti antstoliams. Taip merginos būdavo įkalinamos.
Pašnekovė užsimena, kad kartais išieškoti vekselius klubo savininkai pateikdavo net tada, kai merginos atidirbdavo visą sutartą laiką. O jei pabėgdavo neatidirbdavusios, jų pečius užguldavo tūkstantinės skolos, jas išieškodavo antstoliai. Tokių – daugybė.
„Vieną dieną neiškenčiau ir neišėjau į klubą. Vėliau įsidarbinau valytoja ir gavau antstolio pranešimą, kad esu skolinga 20 tūkst. litų (maždaug 5800 eurų). Galvojau, išprotėsiu, kai sužinojau, kad esu už nieką tiek skolinga, – pareigūnams duodama parodymus pasakojo viena nukentėjusioji. – Kai ir iš taip nedidelio atlyginimo pradėjo išskaičiuoti skolą, pinigų pragyventi beveik nelikdavo. O kai gimė vaikas, net vaiko išmokas antstolis išskaičiuodavo.”
Neaišku, kokius tiksliai turtus iš šio nuo 1999 m. veikusio verslo susikrovė kaltinamieji. Tačiau prokuratūros duomenimis, vien pas vieną kaltinamąjį Olegą Pilipiuką jo nuomojamo buto seife per kratas rasta per 435 tūkst. eurų grynųjų, ši suma nepagrįsta jokiomis teisėtomis pajamomis. Iš viso nusikalstamu būdu kaltinamieji įgijo ir išplovė mažiausiai 936 tūkst. eurų, tvirtina teisėsauga.
Atlyginimo nemokėjo
Kaip pasakojo Jurgita, tuo metu, kai dirbo, normalaus atlyginimo ji net negaudavo.
,,Jie duodavo pasirašyti lapelius, kad gavome atlyginimą, nors jo negaudavome, – pasakojo pašnekovė. – Jie sakydavo: „Užsidirbsi iš konsumacijos.” Taip pat galėjai užsidirbti iš arbatpinigių, – klientai duodavo pinigų, juos galėjai pasilikti. Bet savininkai per vaizdo kameras viską stebėdavo: jei duodavo didesnę sumą, turėdavai dalintis su jais.”
Paklausta, kas ta konsumacija, pašnekovė atsako: „Turėjome gerti alkoholio, net tos, kurios negerdavo, privalėdavo. Jie rėkdavo: „Sėsk ir gerk su klientais!” Tai yra konsumacija.”
Pavyzdžiui, su klientu išgėrusi 100 eurų kainuojantį šampano butelį, mergina nuo šios sumos galėdavo tikėtis 20-30 proc.
„Tai buvo baisus dalykas. Kartą reikėjo išgerti 25 stikliukus viskio, paskui apsauginis įmetė mane į privatų kambarėlį pas klientą, liepė gerti šampaną. Aš nieko neatsimenu, nežinau, ką ten su manimi darė”, – sakė Jurgita.
Per darbo pokalbius merginoms buvo žadama, kad jos galės tik apsimesti geriančios, o išties išpilti stikliuką į vazoną. Bet praktiškai tą padaryti buvo sudėtinga, o dažnai ir neįmanoma, – klientai tuo pasirūpindavo.
,,Stengiausi išpilti, bet galiausiai pradėjau gerti, kad viską būtų lengviau ištverti. Viskas buvo labai šlykštu”, – prasitarė nukentėjusioji.
Košmaras prasidėjo jau pirmąją dieną
Pasak Jurgitos, psichologinis smurtas šioje įmonėje prasidėjo jau pirmąją darbo dieną.
„Prie manęs pristojo Marina Žagminienė, tai buvo pats baisiausias košmaras. Ji iš karto ėmė ant manęs rėkti, žeminti, priekaištauti, ko aš neinu dirbti su klientais. Mane labai spaudė, kad reikia sėsti prie klientų, kalbėtis ir iš jų traukti pinigus”, – pasakojo ji.
,,Sakydavo: „Eik prie kliento arba tuoj aš tau trenksiu” ir pan.”, – pridūrė Jurgita.
Merginos klube buvo gniuždomos ir menkinamos. Be to, pasak Jurgitos, buvo sukurta atmosfera, esą klubo savininkas – visagalis, turintis ryšių tiek su mafija, tiek su teisėsauga, todėl jei bandys bėgti, jas ras bet kur.
„Jie sakydavo, mes patys geriausi Lietuvoje, mums niekas nieko nepadarys”, – sakė ji.
Bijojo ji ne tik dėl to, kad antstoliams bus perduotas vekselis, tačiau ir nuolatinio teroro: Jurgita tvirtina, kad merginos buvo sekamos, savininkai žinojo, kur jos gyvena ir su kuo leidžia laiką.
Buvo sukurtos ir beprotiškos taisyklės siekiant izoliuoti aukas: uždrausta po darbo susitikinėti su kitomis klubo šokėjomis, be paaiškinimo neleidžiama lankytis tam tikrose vietose, pavyzdžiui, stoties rajone ar tam tikruose baruose, negalima net naudotis kitų taksi įmonių paslaugomis, nei nurodė Žagminai.
Rasdavo už ką nubausti
Jurgita pasakoja, kad rūbus ir batus turėjo pirkti iš savo kišenės, pirmąją suknelę įsigijo iš mamos pinigų. Be to, tiek prie aprangos, tiek prie išvaizdos buvo kabinėjamasi.
,,Marina prispausdavo, grasindavo, sakydavo: „Pažiūrėk, kaip tu atrodai, kokia tu kaimietė, tavo nagai blogi, tavo šukuosena bloga.” Net turėdavai atsiklausti, ar gali plaukų galiukus pasitrumpinti. O ir eiti galėjai tik pas tuos kirpėjus, kuriuos nurodydavo savininkai”, – sakė ji.
Tiek dėl išvaizdos, tiek dėl kitų priežasčių buvo skiriamos baudos, pinigai išskaičiuojami iš arbatpinigių.
,,Viena panelė gavo 2 tūkst. baudos, nes ją neva pabučiavo klientas, nors to nebuvo, – vieną atvejį prisiminė pašnekovė, o tada išvardino, dėl ko buvo baudžiamos. – Bausdavo, kad nagų nėra, plaukų nėra, batai suplyšę, suknelė blogai atrodo, kad nesišypsai, – jie rasdavo prie ko prisikabinti. Sėdėdavo viršuje ir stebėdavo per kameras, šypsaisi ar nesišypsai.”
Darbas – pragariškas
Darbo grafikas taip pat pragariškas – nuo pirmadienio iki trečiadienio oficialiai pamaina trukdavo nuo 8 valandos vakaro iki 4 ryto, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio darbas baigdavosi 6 val. ryte.
,,Ir visada šokdavai, tada iškart sėsdavai prie klientų. Nebuvo jokių pertraukų, – sakė Jurgita. – Per savaitę būdavo viena, kartais dvi poilsio dienos.”
Darbuotojos klube net nebuvo maitinamos, galėjo pavalgyti tik tai, ką pačios atsinešdavo.
Ji prisimena, kad sudėtinga buvo iškęsti ir klubo lankytojus: pasitaikydavo labai daug agresyvių ir bet kokias ribas peržengiančių vyrų.
„Būdavo visokių ištvirkusių, kurie masturbuojasi prie tavęs. Ateidavo agresyvių, prisigėrusių, čiupdavo už visokių vietų, bandydavo kišti pirštus, o tada likdavo nepatenkinti, už ką sumokėjo pinigus. Jiems tai atrodydavo normalu”, – pasakojo pašnekovė.
O klubo savininkai ar apsauginiai tik pasijuokdavo, išgirdę merginų skundus dėl jas įžeidinėjančių, žeminančių ar net fiziškai čiupinėjančių iškrypėlių.
„Buvo neapsakomai šlykštu. Bet vadovai tiesiog liepdavo šypsotis ir su viskuo sutikti, varydavo eiti prie klientų ir gerti su jais”, – prisiminė nukentėjusios merginos.
„Kūrva, sūka, kekšė, prostitutė, nieko nesugebanti” ir dar stipresni keiksmažodžiai buvo įprastiniai klubo lankytojų kreipiniai į šokėjas.”
Su ypatingu siaubu merginos prisimena tai, ką teko iškęsti privačiuose kambarėliuose.
,,Kambariukai šlykštūs, purvini, nusėti sperma. Ten su klientu likdavai viena ne mažiau nei valandai, turėdavai tenkinti įvairius jo norus. Vienas prašydavo, kad šlapinčiausi jam ant galvos, nors to negalėjau daryti, bet ir neturėjau kam skųstis, nes žinojau, kad už tai man skirs baudą. Jie bandydavo kišti pirštus, turėjai laviruoti, kad to nenutiktų, išsisukti nuo tų šlykštynių ir dar likti maloni”, – pareigūnams sakė viena iš aukų.
Be to, iš jų buvo reikalaujama dirbti net sergant. Viena nukentėjusioji pasakojo pasidariusi valymą ir pranešusi klubo vadovams, kad dirbti negali, bet jai vis tiek buvo liepta šokti tol, kol nukraujavusi ant scenos nualpo.
Paklausta, kaip visa tai iškentė, Jurgita atsakė: „Kažkaip… Tiesiog pripranti prie tokių sąlygų ir neturi kito pasirinkimo. Skaičiuoji dienas ir lauki paskutinės minutės.”
Iš įmonės – kaltinimai teisėsaugai
,,Delfi” elektroniniu paštu kreipėsi į „Oldtauno” vadovus Joną ir Mariną Žagminus, prašydami pateikti poziciją dėl pateiktų kaltinimų ir nukentėjusiųjų istorijų.
„Oldtauno” raštu perduotame komentare rašoma, kad visas ikiteisminis tyrimas truko 7 metus, o per šį laiką tiek įmonė, tiek jos vadovai susidūrė su nuolatiniu teisėsaugos spaudimu.
,,Ne kartą buvo pažeidinėjamos žmogaus teisės, įmonei buvo sudaromos didelės kliūtys toliau funkcionuoti ir vykdyti veiklą, kratų metu buvo draudžiama susisiekti su advokatais, kratos ir suėmimai buvo vykdomi nepilnamečių akivaizdoje nesirūpinant jų teisėmis, buvo atsisakytą iškviesti greitąją pagalbą vienam proceso dalyvių sunegalavus.
Nukentėjusių buvo intensyviai ieškoma, kriminalinių tarnybų darbuotojai vykdavo į neva nukentėjusiųjų gyvenamąsias vietas, joms buvo aiškinama, kad jos yra nukentėjusios ir turi duoti parodymus, teikti civilinius ieškinius. Buvo nesigėdinama bendradarbiauti su totalitarinio rėžimo Baltarusijos pareigūnais iš šios šalies su manimi susisiekdavo mūsų įmonėje dirbusios šios šalies pilietės, sakė, kad jas persekioja, liepia liudyti prieš mus ir mūsų įmonę”, – teigiama komentare.
Pasak kaltinamojo, prokurorė Edita Ignatavičiūtė neva klaidino visuomenę, sakydama, kad merginos buvo apgaudinėjamos pasirašant sutartis.
,,Oldtauno” savininkai pateikia dar 2006 m. priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kur pripažinta, kad autorinės sutartys bei įmonės metodai – visiškai teisėti.
,,Prokurorė aiškiai suprasdama, kad ikiteisminio tyrimu metu mes negalėjome teikti jokių komentarų iš savo pusės pati teikė komentarus aiškiai klaidinančius visuomenę ir kitus proceso dalyvius. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kratų įmonėje metu, teisėsaugos pareigūnai išsivežė visas tuo metu įmonės klube šokančias merginas, atimdami jų asmeninius daiktus, visiems darbuotojams pareiškė, kad klubas uždaromas ir, kad šie ieškotų kito darbo, nors tokį sprendimą gali priimti tik teismas, tokiu būdu įbaugindami žmones, nuteikdami juos prieš mus ir darydami įtaką jų duodamiems parodymams.
Net ir tapusios,,nukentėjusiomis” merginos rašė mums laiškus, kad norėtų sugrįžti ir tęsti bendradarbiavimą. Trikdydami įmonės veiklą ikiteisminio tyrimo pareigūnai nuolat atvykdavo į įmonei priklausantį naktinį klubą su tokiu pretekstu kaip „prevencinis patikrinimas”, nuolat apklausdavo klube dirbančias šokėjas, mėgindavo jas nuteikinėti prieš įmonės direktorių, šokėjoms iš Ukrainos grasindavo, kad išsiveš į skyrių arba organizuos joms deportacijos procedūras”, – rašoma komentare.
Be to, klubo savininkas pasakoja, esą patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau vykstant tyrimui šventė bernvakarį šiame klube, kurio metu tyčiojosi iš šokėjų ir jas žemino, aptarinėdami išvaizdą ir tautybę.
Pasak kaltinamojo, prokuratūra netinkamai elgėsi ir per visuomenės informavimo priemones prašydama kreiptis nukentėjusiąsias į teisėsaugą.
„Iš žiniasklaidos antraščių, straipsnių ir žinių reportažų kviečiami liudyti buvę įmonės darbuotojai ir atlikėjos gali spręsti, kad įmonėje tikrai buvo daromi nusikaltimai ir tai gali turėti lemiamą įtaką apklausiamųjų byloje asmenų teisiniam statusui. Iš prokurorės pasisakymų viešoje erdvėje, kad byloje yra šimtai nukentėjusiųjų yra aiškiai formuojama visuomenės ir bylą nagrinėsiančio teismo išankstinė nuomonė, bei kitų, galimų proceso dalyvių nuomonė, kad visi įmonėje dirbę darbuotojai ir atlikėjos buvo išnaudojami ir yra aukos.
Atkreiptinas dėmesys, kad jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl žmonių prekybos viena iš nukentėjusiųjų šioje byloje civiline tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl autorinės sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, tačiau šis teismas visus šios nukentėjusios argumentus atmetė ir skundo netenkino, prokurorė aiškiai apie tai žinojo ir suprasdama, kad civiline tvarka nieko nepasieks nutarė kriminalizuoti civilinius santykius, kad galėtų taikyti visas prievartos poveikio priemones mūsų atžvilgiu”, – nurodo įmonės atstovai.
Kaip akcentuojama komentare, keista, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2017 m., tada, kai įmonė jau sėkmingai gyvavo beveik 2 dešimtmečius.
„Imonei tuo metu buvo jau 18 metų ir iki to momento įmonė sėkmingai vykdė veiklą, turėjo gerą reputaciją, neturėjo jokių nuobaudų ar administracinių nusižengimų, turėjo gerą kreditingumo reitingą ir visą tą laikotarpį bendradarbiavo su šokėjomis sudarydami visiškai teisėtas autorines sutartis.
Įmonėje ir anksčiau vykdavo valstybinių institucijų patikrinimai, tikrinamos buvo ir autorinės sutartys, tačiau pažeidimų dėl šių sutarčių sudarymo niekada nebuvo užfiksuota“, – rašoma komentare.
,,Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad teisėsaugos darbo idealizavimas negali būti absoliutus, nes metodai su kuriais mes susidūrėme ikiteisminio tyrimo metu primena gūdžius sovietų KGB metodus, o mūsų atvejis tikrai nėra išskirtinis ir tikrai yra daugiau Lietuvos piliečių susidūrusių su tuo, žiniasklaidoje tikrai rastumėte pavyzdžių ir komentarų, – savo poziciją užbaigia įmonės vadovas. – Todėl labai norėtųsi, kad galutinį tašką šioje byloje galėtų padėti teismas, jam nebūtų trukdoma. Tik tokiu būdu yra įmanoma įgyvendinti visuomenės teisę gauti objektyvią ir visiškai teisėtą informaciją, neklaidinant visuomenės ir nedarant žalos kitiems proceso dalyviams.”
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.