Category: Straipsniai – 2023

Dėl nepilnamečių tvirkinimo nuteistas ir tik po kilusio skandalo dabar į areštinę siunčiamas moksleivių mentorius Remigijus Jakštys (g. 1998 m.), kuris gyrėsi aplankęs net kelis šimtus Lietuvos mokyklų, paaugliams žadėdavo išskirtinį gyvenimą – seksualiai išnaudojo nepilnamečius ir tada, kai jam teismas uždraudė net iš toli artintis prie jų. Ir jis net nebūtų sustojęs – vyras taip manipuliavo savo aukomis, kad šie net svarstė galimybę pasitraukti iš gyvenimo.

„Tai buvo didžiausia mūsų klaida“, – Delfi.lt prisipažino vieno nepilnamečio, kuris nukentėjo nuo R. Jakščio, tėvai. Jie dabar tenori vieno – kuo greičiau pamiršti jų sūnaus gyvenimą vos nesugriovusį „mentorių“, kuriam terūpėjo tik patenkinti savo seksualinius įgeidžius su dar nesubrendusiais jaunuoliais.

Ir jis net neplanavo sustoti – net tada, kai jau turėjo problemų su teisėsauga dėl santykių su nepilnamečiais ir kai su šiais net buvo uždrausta bendrauti, R. Jakštys ir toliau ieškojo naujų aukų. Maža to, jis vienos televizijos žurnalistą, su kuriuo buvo susipažinęs feisbuke, mokė, kaip galima suvilioti ir turėti intymių santykių su heteroseksualios orientacijos vyrais.

„Nu bet užtrunka biškį tas procesas, bet, nu žodžiu, aš tave pamokysiu – bus Remigijaus mokykla“, – kone kasdien iš televizijos ekranų matomam žurnalistui aiškino R. Jakštys.

Delfi.lt pirmą kartą atskleidžia siaubingus nukentėjusiųjų liudijimus – tai, ką vaikai patyrė bendraudami su R. Jakščiu, mažų mažiausiai šokiruoja.

Baudžiamojoje byloje yra užfiksuotas ir vieno labai gerai žinomo Lietuvos humoristo bei televizijos laidų ir renginių vedėjo vardas ir pavardė – jis socialinėje erdvėje rašė apie R. Jakščio organizuojamą tarptautinę stovyklą vaikams, prie šios diskusijos prisijungė ir pats stovyklos organizatorius, nepilnamečiams žadėjęs vos ne tikrų tikriausius stebuklus. Jis save pateikė kaip kone gimusį po laiminga žvaigžde, net girdavosi, su kokiomis Lietuvos garsenybėmis bendrauja.

Trečiadienį Kauno apylinkės teismas toliau tęs R. Jakščiui iškeltos jau antrosios baudžiamosios bylos nagrinėjimą – jis kaltinamas ne tik dėl savo vadovaujamos viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ apgaulingo buhalterijos tvarkymo, bet ir nepilnamečių tvirkinimo, lytinės aistros tenkinimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šioje byloje nukentėjusiaisiais yra pripažinti trys nepilnamečiai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Jakštys nepripažino kaltės ir atsisakė duoti parodymus, tačiau teismui atvertus baudžiamąją bylą po kilusio skandalo, kai jo nuomojamame bute policijos pareigūnai aptiko paslėptą nepilnametį, jis pakeitė savo poziciją – kaltę pripažino visiškai ir tikino, jog esą gailisi. Dėl šios priežasties teismas nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, būtent todėl, jeigu R. Jakštys bus nuteistas, jam skirta bausmė turėtų būti sumažinta trečdaliu.

Ketvirtadienio posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras R. Jakščiui turėtų pasiūlyti bausmę.

„Mes tikimės, kad bus siūloma skirti realią bausmę, nes atleisti už tai, ką jis padarė mūsų sūnui, neįmanoma – mes kovosime, kiek galėsime, jeigu vėl jo pasigailės, nuosprendį skųsime, nes manome, jog jis turi gauti didelę pamoką, tik patekęs už grotų jis galės apmąstyti savo veiksmus“, – prisipažino vieno nukentėjusiųjų tėvai.

Anot jų, net teisme kaltę pripažinęs R. Jakštys elgėsi ciniškai – aiškino, kad su visais nepilnamečiais seksualinio pobūdžio veiksmai esą vyko „abipusiu susitarimu“.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė irgi neslėpė, kad su jauduliu laukia šios baudžiamosios bylos baigties.

„Tiek visų nukentėjusiųjų ir jų šeimų, tiek mūsų, kaip pagalbos organizacijos vardu galiu pasakyti, mes laukiame tik vieno – teisingumo, – kalbėjo K. Mišinienė. – Tikimės, kad paskutiniame posėdyje staiga nuskambėjęs teisiamojo prisipažinimas, palydėtas jo kreivų šypsenėlių ir ženklų liudijančiai aukai, nėra tik išradingas gynybos triukas, skirtas suminkštinti teismą ir išplėšti lengvesnę bausmę. Kad serga ir nevaldo savo potraukio nepilnamečiams, teisiamasis tikriausiai suprato ne prieš mėnesį, bet sėkmė tikrai lydėjo šį nusikaltėlį tiek aplinkos, tiek teismų atžvilgiu.“

KOPŽI vadovė nedrįso pasakyti, kokią reikėtų bausmę skirti R. Jakščiui, tačiau pažymėjo, kad tokių mentorių gali būti ir daugiau – juk niekas jų kriminaline praeitimi net nesidomi.

„Koks bebūtų šį kartą nuosprendis, po jo mes kviestume visus atsakingus asmenis pasekti prokuratūros ir Probacijos tarnybos pavyzdžiu – kritiškai peržiūrėti savo laikyseną, sprendimus, ieškoti atsakymų, kodėl taip ilgai ir taip viešai šis žmogus galėjo vilioti, išnaudoti pasirinktas aukas, kodėl švietimo sistema nematė jokių problemų įsileisti jį į savo valdas, – klausimų daug, į juos reikės atsakyti“, – sakė K. Mišinienė.

Visi trys nukentėjusieji ir R. Jakščio prašo priteisti po 10 tūkstančių eurų neturtinei žalai – tai tik simbolinė suma, parinkta atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką. Tačiau net ir tokių pinigų buvęs jaunimo mentorius nenori mokėti – teisme tikino, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra labai sunki, nelabai net turi pinigų maistui, todėl prašė ieškinius sumažinti bent perpus. Jis taip pat mano, kad galėtų toliau likti laisvėje ir dirbti, – juk reikės nukentėjusiesiems atlyginti padarytą žalą.

Mokytojos įtarė, bet tylėjo

R. Jakštys jau kartą buvo teistas – šiek tiek daugiau kaip prieš metus tyliai išnagrinėtoje byloje viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ direktorius pripažino, kad Lenkijos ir Vokietijos viešbučiuose seksualiai išnaudojo keturis nepilnamečius.

Dabar teisme nagrinėjamoje byloje veiksmas vyko ne tik užsienyje esančiuose nebrangiuose viešbučiuose, bet ir jo nuomojamame bute Kaune. Tiesa, R. Jakštys jaunuoliams girdavosi, kad butas priklauso jam – savo aplinkai ir net visuomenei jis stengėsi sudaryti itin turtingo jaunuolio įspūdį, net didžiuodamasis sakydavo, jog bendradarbiauja su pasaulinėmis kompanijomis, patikliems paaugliams žadėdavo, kad šie galės tapti garsiomis žvaigždėmis ir filmuosis kompanijos „Netflix“ kuriamuose filmuose.

Galbūt dėl to juo tikėjo daugelio Lietuvos mokyklų mokytojai, sudarydavę sąlygas R. Jakščiui bendrauti su tūkstančiais paauglių. Tačiau dabar aiškėja, kad vis dėlto kai kurie pedagogai įtarė, jog „Mokinio karjeros“ vadovas nėra toks, kokį bando save pateikti, – vienos Kauno mokyklos mokytoja, su kolegėmis ir nepilnamečiais vykusi į R. Jakščio organizuojamą ekskursiją Varšuvoje, teisėsaugos pareigūnams prisipažino, kad Lenkijoje R. Jakštys kitaip žiūrėjo į nepilnamečius ir net bandė įvesti tvarką.

„Viešbutyje jis pasakė, kad užtikrins tvarką, turi raktus nuo visų kambarių ir gali į juos užeiti patikrinti vaikų, – kalbėjo viena pradinių klasių mokytoja. – Su tuo kategoriškai nesutikome – pasakėme, kad būtent mes atsakome už vaikus, o jis to net nebandytų daryti.“

Pedagogė prisipažino, kad jai tądien „širdyje buvo kažkaip neramu“, todėl vakare, kai vaikai jau nuėjo į savo kambarius miegoti, ji pasiėmė kėdę ir atsisėdo viešbučio koridoriuje. Kitos dienos popietę moteris iš kartu į šią ekskursiją vykusio savo sūnaus išgirdo neįtikėtiną pasakojimą: „Po ekskursijų nuėjome į makdonaldą, čia organizatoriais kalbėjo apie homoseksualumą ir žiūrėjo, kaip vaikai į tai reaguoja.“

Po šios dienos ekskursijų nepilnamečiai ir pedagogai vėl grįžo į tą patį viešbutį, vėliau R. Jakštys paaugliams pasiūlė suorganizuoti naktinę ekskursiją po Varšuvą „be mokytojų“. Tačiau nepilnamečiai nutarė niekur neiti, o kai jau po vidurnakčio mokytoja ėjo patikrinti, ar jai prižiūrėti patikėti vaikai jau miega, kambaryje, kuriame buvo apsistoję keturi berniukai, aptiko R. Jakštį.

„Jis teisinosi, kad ką tik atėjo, nes labai garsiai buvo žiūrimas televizorius, – sakė pedagogė. – Tada jam pasakiau, kad šis net neįjungtas, o jis ėmė aiškinti, jog atėjo patikrinti, ar vaikai nevartoja alkoholinių gėrimų. Aš jam pasakiau „lauk iš čia“, o kai išėjo į koridorių, jis man ir kolegei pasakė, kad buvo žadėjęs vaikus prižiūrėti, o mes turėjome miegoti.“

Moteris tikino, kad nuo R. Jakščio sklido alkoholio kvapas, tą vakarą nuo alkoholio buvo apsvaigę ir kiti organizatoriai.

„Tik kai grįžome namo į Lietuvą man sūnus papasakojo, kad tą vakarą, kai vaikai buvo R. Jakščio kambaryje, jis siūlėsi padaryti masažą, o kai aš atėjau į kambarį, jis vienam berniukui glostė koją“, – sakė mokytoja.

„Kai mes jau važiavome namo ir pakeliui trumpam sustojome, renginio organizatoriai ėmė mums grasinti, kad mes visą kelionę terorizavome vaikus, neleidome jiems atsipalaiduoti, sakė, jog jie turi labai daug pažinčių ir galių, todėl mes toliau mokykloje nebedirbsime“, – kalbėjo kita ekskursijoje dalyvavusi mokytoja.

Bet apie savo įtarimus nei ši, nei kita į ekskursiją vykusi pedagogė nepasidalino su teisėsaugos pareigūnais – galbūt tuo metu būtų pavykę apsaugoti kitus vaikus, kurie jau tuo metu buvo patekę į R. Jakščio pinkles. Be to, aiškėja, kad jau tada mentoriui galėjo būti draudžiama bendrauti su vaikais, – jis atsisakydavo fotografuotis bendrose nuotraukose, taip pat buvo užsiminęs, jog dėl to gali turėti labai didelių nemalonumų.

„Labai išsigandau, klausiau, ką tu darai, o jis atkirto, kad nieko blogo nedaro“

Tačiau tai, kas vyko ekskursijoje Lenkijoje, tėra tik lašas jūroje – šiurpą kelia baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintų paauglių pasakojimai. Vienas jų pareigūnams prisipažino, kad su R. Jakščiu artimai susipažino visiškai netikėtai – vieną dieną telefonu į snapčatą gavo žinutę su nuotrauka, kurioje buvo užfiksuotas prabangiame automobilyje sėdintis vaikinas.

„Man rašiusį vaikiną pažinau – žinojau, kad jis važinėja po mokyklas ir skaito paskaitas apie verslumą, – sakė tuo metu 15 metų sulaukęs jaunuolis. – Jis man pasiūlė darbą, bet tuo metu negalėjau sutikti, norėjau pasitarti su tėvais.“

Kol tėvai svarstė, ar leisti sūnui laisvalaikiu užsidirbti pinigų, R. Jakštys ir toliau bendravo su nepilnamečiu – siuntė jam savo nuotraukas, ėmė klausinėti apie „bokserius“. Berniukas nieko nesuprato – manė, kad mentorius kalba apie bokso pirštines, bet vėliau, kai šis jam atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo nufotografuota, kaip jis savo ranką laiko ant lytinius organus dengiančių apatinių kelnaičių, suprato, kas iš tikrųjų yra tie „bokseriai“.

„Jis prašė, kad irgi jam atsiųsčiau tokią nuotrauką“, – sakė paauglys, tuo metu dar net nesuvokęs, kokių tikslų turi garsusis mentorius.

Kai gavo tėvų leidimą dirbti, R. Jakštys paauglį pakvietė į, kaip pats sakė, savo globėjos namus – tuo metu ji buvo išvykusi.

„Namuose buvo dar keli jaunuoliai, mes dėliojome čekius dėl kažkokių mokesčių“, – pasakojimą tęsė jis. Ir jau tą pačią dieną sulaukė išskirtinio R. Jakščio dėmesio.

„Tada jis mane nusivedė į kitą kambarį ir ėmė glostyti – labai išsigandau, klausiau, ką tu darai, o jis atkirto, kad nieko blogo nedaro“, – teisėsaugos pareigūnams kalbėjo nepilnametis.

Tai nebuvo vienintelis toks kartas, vėliau jis su R. Jakščio organizuota grupe vyko į ekskursiją Lenkijoje – nepilnametis prisipažino, kad nenorėjo į ją važiuoti, bet nedrįso pasakyti, nes į namus atvažiavęs mentorius prašė leisti jį išvykti į artimąjį užsienį.

„Šios kelionės metu jis kalbėjo apie prostitutes, net siūlė jų užsakyti, kad galėčiau pavirsti tikru vyru“, – 15-mečio teigimu, šios kelionės metu R. Jakštys taip pat lįsdavo bučiuotis, naktį bandė suartėti, bet jis šį atstūmė, pasakęs, kad tai yra nenormalu.

O kas bus, jeigu išsukinės pirštus ir išraus dantis?

Akivaizdu, kad šiuo paaugliu mentorius buvo taip susižavėjęs, jog jo nenorėjo paleisti iš savo akiračio ir net vadindavo savo broliu, o kai nebūdavo šalia jo, siųsdavo žinutes su širdelėmis.

Kartą, kai R. Jakštys vėl pabandė suartėti su nepilnamečiu, šis ne juokais supyko ir pažadėjo nutraukti bet kokius ryšius. O tada sulaukė tikro „spektaklio“.

„Jis ėmė atsiprašinėti, pradėjo verkti, pasakojo, kad serga sunkia liga, liko nedaug gyventi, jau buvo komos būsenos, gulėjo su lašelinėmis ir aparatais, – tačiau aš tuo nelabai tikėjau“, – aiškino gerai mentorių pažinojęs paauglys.

Jo teigimu, vėliau, kai jis grįžo į savo namus, iš R. Jakščio sulaukė žinutės – rašė, kad jį myli, prašė apie tai, kas įvyko, nepasakoti tėvams.

„Jis sakė, kad dirbo mafijoje, jam buvo labai sunku išsisukti, jis taip pat papasakojo, kaip susidorotų su tuo, kuris prieš jį ką nors turėtų, kad nutrauktų rankas, išsukinėtų pirštus, išrautų dantis, – siaubingą realybę atskleidė nepilnametis. – Buvau labai išsigandęs, bet jis patikino, kad mano šeimai taip neatsitiks.“

Nežinia, kas tuo metu dėjosi paauglio galvoje, bet vėliau R. Jakštys jam pasiūlė išskirtinį pasiūlymą – dalyvauti „Erasmus“ programoje. Bet buvo viena sąlyga – nepilnametis turėjo gyventi savo mentoriaus namuose, esą tokia organizatorių sąlyga, jis turi turėti savo vadovą.

Tai buvo dar vieni spąstai – kai paauglys apsigyveno R. Jakščio namuose, šis jo nepaliko ramybėje net tuo metu, kai vaikas ruošdavo pamokas. Mentorius savęs nevaržė ir tuo metu, kai į namus atvykdavo jo draugų: „Aš ruošdavau pamokas, o jie žiūrėdavo filmus su keiksmažodžiais.“

„Buvo atvažiavęs toks žurnalistas iš Vilniaus, jis yra gėjus – jie žiūrėdavo pornografinius filmus per televizorių, man taip pat rodė, bet nežiūrėjau, taip buvo du kartus“, – jo teigimu, R. Jakštys sakydavo, kad tokius filmus privalu žiūrėti, nes reikia žinoti, „kaip viskas vyksta, ką reikės daryti užaugus sekso metu“.

Prieš akis prabėgo visas gyvenimas

Maždaug pusantro mėnesio R. Jakščio namuose gyvenęs paauglys nebežinojo, ką daryti, norėdamas apsaugoti savo šeimą net bijojo pasikalbėti su tėvais: „Išeiti labai bijojau, nes jis man grasino, kad susidoros, sakė, jog pasamdys žudiką, kuris susidoros su manimi ir mano šeima.“

Apklausos metu paauglys net apsiverkė – sakė, kad labai bijojo šių grasinimų, jis net juo manipuliuodavo peiliu, braižydavo juo sau per rankas.

„Kartą, kai važiavome automobiliu, mačiau, kaip jis iš nervų išvažiavo į priešpriešinę kelio eismo juostą, kiti automobiliai tuo metu važiavo tiesiai priešais mūsų automobilį, galvojau, kad viskas jau baigta“, – 15-mečiui per tas sekundes prieš akis prabėgo visas gyvenimas.

Bet paauglys surado drąsos išeiti iš R. Jakščio namų – tik tada tėvams papasakojo, kokį pragarą patyrė žiniasklaidoje ir švietimo įstaigose plačiai išreklamuoto mentoriaus namuose. O tada vaiko motina prisiminė, kaip mokyklos, kurioje mokėsi jos sūnus, pedagogės, sužinojusios apie ryšius su R. Jakščiu, iš karto paragino kuo greičiau su juo nutraukti bet kokius santykius. Kodėl, mokytojos taip ir neišdrįso pasakyti, tik užsiminė, jog R. Jakštys, kai mokėsi mokykloje, esą buvo keistuolis, lįsdavo prie kitų berniukų, taip pat esą „pavogė verslo informaciją ir panaudojo savo tikslams“.

„Mano sūnus turėjo lankytis pas psichologus – grįžęs į namus jis ir toliau gyveno baimėje, jam visą laiką atrodė, kad jį seka, tapo agresyvus ir piktas“, – motina negalėjo sau atleisti, kad buvo pasitikėjusi R. Jakščiu.

„Avinėlis, vis neprasilauži“

Gyvenimą garsusis mentorius sugriovė ir kitam 15-mečiui – su juo taip pat iš pradžių bendravo internete, kol galop šis jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Paaugliui tokia idėja patiko, neprieštaravo ir nieko blogo neįtariantys tėvai, pasirašę sutartį. O tada jam iš karto buvo pasiūlyta važiuoti į seminarą Vilniuje – jau šios kelionės metu R. Jakštys berniuko ėmė klausinėti: „Ar duosi?“

Vaikas tuo metu dar nesuprato, ko mentorius iš jo nori, bet vakare, kai liko nakvoti viename viešbučio kambaryje su kitu paaugliu, sužinojo, kokie yra tikrieji R. Jakščio tikslai. Kai jaunuolis šį atstūmė, mentorius lindo prie kito berniuko – jis taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat buvo apsigyvenęs R. Jakščio namuose.

Mentorius, anot paauglio, prie jo „lindo“ ne vieną kartą, šis bandė priešintis, bet tada sulaukdavo atsako: „Jis man atskaitydavo moralą, mane spausdavo psichologiškai, sakydavo, jog Europoje žmonės yra laisvesni, ne kartą sakė, kad esu jam skolingas, nes mane vežėsi į užsienį.“

„Avinėlis, vis neprasilauži“, – R. Jakščio žodžius atkartojo daugybę kartų seksualinį smurtą patyręs paauglys.

Į kokius spąstus yra patekęs nepilnametis, šio motina iš pradžių sužinojo net ne iš savo sūnaus – vieną dieną netikėtai sulaukė nepažįstamos moters skambučio. Tai buvo kito paauglio motina – antrojo nepilnamečio, gyvenusio R. Jakščio namuose. Būtent tą dieną jos sūnus paliko mentorių ir motinai papasakojo, kad mentorius seksualiai priekabiavo ne tik prie jo, bet ir kito berniuko, kuris maždaug porą kartų per savaitę ateina į namus „atlikti praktikos“.

„Ji man papasakojo, kad šiandien kreipėsi į policiją dėl R. Jakščio grasinimų, persekiojimo, terorizavimo, taip pat nurodė, jog jis priekabiavo prie jos ir mano sūnaus, o anksčiau – ir prie kito berniuko“, – susijaudinusi kalbėjo vaiko motina.

Šis pasakojimas jai sukėlė tikrų tikriausią šoką – juk ji kartu su savo sutuoktiniu prieš tai buvo susitikę su R. Jakščiu, jis sudarė rimto žmogaus įspūdį, pasakojo, jog užsiima kelionių organizavimu moksleiviams ir studentams, net ne iš karto jų sūnų priėmė atlikti praktiką keliones organizuojančioje įmonėje „Tutolabs“.

„Tada su vyru pasikvietėme pasikalbėti sūnų – jis viską papasakojo, kas su juo buvo daroma“, – prisipažino moteris.

Išgėręs vandens staiga užmigo

Siaubingą patirtį pareigūnams atskleidė ir kitas paauglys – tuo metu jam jau buvo 17 metų, tačiau R. Jakštį jis pažinojo jau nuo 14 metų, kai šis buvo atvykęs į mokyklą skaityti paskaitos apie motyvaciją. Būtent po jos mentorius moksleiviams pasiūlė kartu važiuoti į kompiuterinių žaidimų parodą Vilniuje. Po šio renginio R. Jakštys bandė užmegzti ryšį su šiuo paaugliu, net siūlė Kaune susitikti, bet susitikimas taip ir neįvyko – paauglys pasiūlė pasimatyti vienoje picerijų, mentorius nesutiko į ją eiti, nes kaip pats sakė, tai yra „myžalynė“, todėl berniukas nusprendė, kad jam nereikia „tokio draugo, jis yra labai pasikėlęs“.

Po 3 metų nepilnametį likimas vėl suvedė su R. Jakščiu – iš pradžių jie ėmė bendrauti virtualiai, o vėliau, sužinojęs apie jaunuolio aukštus pasiekimus mokykloje, pasiūlė dalyvauti savo vadovaujamos įmonės veikloje, bandė įteigti, jog jis privalo siekti savo užsibrėžto tikslo, o dirbdamas galės dar užsidirbti pinigų.

„Iš tikrųjų buvau apgautas – nei užsidirbau pinigų, nei ką, man tik gyvenimą sugriovė“, – šiandien sako jaunuolis.

Kai gavo tėvų sutikimą užsiimti papildoma veikla, jaunuolis ėmė vis dažniau susitikinėti su R. Jakščiu, o šis stengėsi kuo labiau sužavėti paauglius – kviesdavo pažaisti boulingo, taip pat sugalvodavo ir kitų užsiėmimų.

„Kartą po boulingo R. Jakštys pasiūlė nuvažiuoti į jo namus – norėjo parodyti, kai jis gyvena „fancy“ gyvenimą, siūlė pažaisti kompiuterinių žaidimų“, – sakė 17-metis.

Tai buvo pirmas kartas, kai atsidūrė mentoriaus namuose, bet šį susitikimą įsiminė ilgam – namuose jaunuolis išgėrė stiklinę vandens, tada netikėtai užmigo, o kai vėliau atsibudo, suprato, jog R. Jakštys jį lietė.

„Paklausiau, ar tai tiesa, bet jis paneigė, nors aš tikrai jaučiau, tačiau kažkaip pasitikėjau žmogumi, galvojau, man pasivaideno“, – sakė jis.

Po dviejų savaičių, kai jaunuolis turėjo pradėti atlikti praktiką R. Jakščio vadovaujamoje įstaigoje, jis sužinojo, kad biuro nėra, – visa tai vyks jo namuose kartą per savaitę.

„Išėjo taip, kad važiuodavau pas jį ne praktikos atlikti – R. Jakštys vis sakydavo, jog manęs pasiilgo, praktiką vėliau atliksiu“, – pasakojo jis.

Nepilnametis suprato, ko nori mentorius, bet jo neprisileido, o šis jau negalėjo valdytis: sugriebdavo nepilnamečiui už genitalijų ir sakydavo „kokie geri tavo kiaušai“, o kartais važiuojant automobiliu liesdavo kojas ir klausdavo, ar šis „nenori nusiimti“ apatinių kelnaičių.

Vietoj pamokų – seksas

„Pas R. Jakštį ateidavo kitas mentorius, su juo kalbėjausi apie tai, bet jis sakė, kad jam viskas yra gerai, jog jam tai daro“, – nepilnamečio teigimu, netrukus ir jis pats asmeniškai patyrė seksualinį smurtą.

„Tada su R. Jakščiu daug keliaudavome, bet jam buvo apribojimas – kiekvieną antradienį jis turėjo atsižymėti policijoje, nes buvo iškelta byla, tik nesakė dėl ko, tačiau sakė, kad ją laimės, nes turi Lietuvoje geriausią advokatę Ručienę, o jeigu kas nors nepavyks, skųs Europos Teismui“, – kalbėjo jis.

Šis nepilnametis taip pat buvo apsigyvenęs R. Jakščio namuose – taip pat dalyvavo „Erasmus“ programoje, o mentorius buvo jo vadovas. Tik tai nebuvo mentorystė – nepilnametis buvo daugybę kartų seksualiai išnaudojamas. Tai jam nepatiko, be to, mentorius juo manipuliuodavo, kaltindavo dėl mažiausių smulkmenų, nuolat tikrindavo mobiliojo ryšio telefoną ir net nuolat stebėjo jo buvimo vietą, kone kasdien pasitikdavo išeinantį iš mokyklos, – teisindavosi, kad važiavo pro šalį.

„Aš net su draugais negalėjau susitikti, jis sakydavo, kad turiu būti su juo ir, kaip sakydavo, žaisti su juo“, – sakė nukentėjusysis.

Jis neslėpė, kad R. Jakštys jį taip pat vežėsi į keliones užsienyje, pirko drabužių ir vesdavosi į kavines, tačiau už visa tai jis privalėdavo „atsilyginti“.

„Kai buvome Prahoje, jis sakė, kad 5 žvaigždučių viešbutyje visi pagal etiketą miega nuogi, o ryte dar juokdamasis pasakė „haha, čia nemokamai gavau“, – pasakojo 17-metis. – Už tai jis man ne tik pinigų, bet ir kompiuterį siūlė.“

Nukentėjusiojo teigimu, tuo metu, kai jis gyveno mentoriaus namuose, čia ateidavo ir kitų paauglių. Ir tikrai ne mentoriaus paskaitų klausėsi: „Jis man sakydavo „štai, ir tu turėtum taip daryti“, kartą net norėjo, kad būčiau kartu su kitu paaugliu, bet aš nesutikau, mačiau, kad ir tas kitas berniukas jautėsi nejaukiai, o R. Jakštys net papriekaištavo, kad „kaip čia jūs neprisileidžiate“. Tada nuėjau į savo kambarį ruošti pamokų.“

Jaunuolio teigimu, šį nepilnametį jis pristatydavo kaip prokuroro sūnų, nors iš tikrųjų taip nebuvo.

„R. Jakštys labai dažnai norėdavo mane nufilmuoti ir nufotografuoti, sakydavo „koks tu gražus“, o paskui per snapčatą siųsdavo savo draugui gėjui – jis žurnalistas, esu matęs jo nuotraukų instagrame, jis man buvo rašęs, nes sureaguodavau į jo storius“, – pareigūnams pasakojo moksleivis.

Jis negalėjo paaiškinti, kodėl apsigyveno R. Jakščio namuose – juk jau anksčiau ne kartą buvo patyręs šio mentoriaus seksualinį išnaudojimą, be to, jis nuolat kalbėdavo apie seksą.

„Negaliu pasakyti, gal tai buvo baimė ir gailestis, – kalbėjo jis. – Prieš apsigyvenant jis man buvo pažadėjęs, kad daugiau manęs nelies. Taip ir buvo, bet labai trumpai. O paskui turbūt bijojau, kad manimi niekas nepatikės, jis sakydavo, jog turi penkis Lietuvoje geriausius advokatus.“

„Žinai, mama, daugiau netylėsiu“

Nepilnametis neslėpė, kad R. Jakščio namuose patyrė ne tik seksualinę prievartą, bet net ir negalėjo iš namų išeiti, kada nori, mentorius kartais net piktindavosi, kaip „tu gali manęs nemylėti“.

„Man vieną dieną trūko kantrybė, tuo metu jau galvojau apie savižudybę, bet tada apie tai, ką patyriau, papasakojau tėvams – jaučiausi kaltas, kad ilgai tylėjau“, – prisipažino jis.

Kad aklai pasitikėjo R. Jakščiu, šiandien sau negali atleisti šio nepilnamečio tėvai – neįtikėtina, bet tuo metu, kai jų sūnus apsigyveno mentoriaus namuose, teismas ką tik buvo jį nuteisęs dėl kitų keturių nepilnamečių tvirkinimo ir net buvo uždraudęs bendrauti su nepilnamečiais.

Tėvų teigimu, jų sūnus pas plačiai išreklamuotą R. Jakštį turėjo mokytis verslumo, o tuo metu, kai apsigyveno jo namuose, dalyvavo „Erasmus“ programoje.

„Jis sakydavo, kad sūnus turi gyventi su juo, nes bet kada gali atvažiuoti iš Europos Sąjungos institucijų ir patikrinti, o jeigu jo neras, bus nutrauktas finansavimas, – kalbėjo paauglio motina. – Po kurio laiko pastebėjau, kad sūnus pasidarė nervingas, jam net rankos drebėdavo, bet jis taip ir neišdrįso papasakoti, kas nutiko, tepasakė, kad su R. Jakščiu pykstasi dėl buitinių reikalų ar kitų smulkmenų.“

Motina netrukus sužinojo, kad sūnus ėmė prasčiau mokytis, todėl kartą, kai šis ėjo į polikliniką, pakvietė užeiti į namus.

„Tik spėjau paklausti, kaip jis gyvena, sūnus iš karto apsiverkė ir papasakojo, kad visą naktį negalėjo užmigti, net norėjo nusižudyti, – labai išsigandau, pasakiau, jog nedelsiant reikia nutraukti sutartį su R. Jakščiu, bet jis taip bijojo, kad net sunku žodžiais nusakyti, ką jis jautė“, – motina prisipažino, kad nutarė nedelsti ir imtis atsakomųjų veiksmų. Tik tada ji dar nežinojo, jog sūnus daugybę kartų buvo patyręs seksualinę prievartą – jis tebuvo papasakojęs, kaip R. Jakštys jį terorizuoja ir nuolat persekioja, nė minutei nepalieka vieno, skaito visas žinutes telefone ir net neleidžia jam negirdint pasikalbėti su tėvais.

Moteris taip pat parašė pareiškimą policijai dėl sūnaus persekiojimo, o kitą dieną šis jos netikėtai paklausė, ar ji nenorėtų pasikalbėti su berniuko, kuris anksčiau gyveno R. Jakščio namuose, motina.

„Jis man davė telefono numerį, paskambinau, ji man pasakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet detalių nepasakojo, – kai pasakiau, jog ir mano sūnus nesutardavo dėl buities, ji man pasakė: „Ar tikrai tik buitiniai konfliktai, ar jūs tai suprantate?“ – pasakojo 17-mečio motina. – Tada viską supratau. Šį pokalbį girdėjo ir sūnus, bet tada nieko nesakė – išėjo į parduotuvę. O grįžęs pasakė: „Žinai, mama, daugiau netylėsiu.“ Ir tada papasakojo, kokį pragarą jis patyrė R. Jakščio namuose.“

Pamokos žurnalistui: kaip suvilioti vyrą

Kad R. Jakščio santykiai su nepilnamečiais yra ne tokie, kokie turėti būti, įtarė ir ne viena su juo dirbusi bei bendravusi mergina – viena jų nusistebėjo, kad kartą vieną berniuką vyras pristatė kaip savo brolį. Tada ji nieko neįtarė, bet kai kartu ėjo į kino teatrą ir paaugliui netikėtai paskambino šio motina, R. Jakštys ėmė teisintis, jog yra taip prisirišęs prie berniuko, kad jį broliu vadina.

Į policijos komisariatą buvo iškviestas ir žinomas vieno televizijos kanalo žurnalistas, apie kurio bendravimą su R. Jakščiu savo apklausose pasakojo du nukentėjusieji nepilnamečiai – 15-metis ir 17-metis. Šis žurnalistas Delfi.lt tikino, kad savo iniciatyva kreipėsi į policiją ir pranešė apie 17-metį, kuris tuo metu bendravo su R. Jakščiu. Tiesa, tuo metu policija apie mentoriaus draugą jau žinojo – apie jo santykius su R. Jakščiu pas ikiteisminio tyrimo teisėją gerokai anksčiau buvo papasakojęs 15-metis.

Apklausos metu žurnalistas policijos tyrėjams aiškino, kad su R. Jakščiu taip pat buvo susipažinęs per feisbuką, bet kaip artimi draugai nebendravo: „Tiesiog kokį kartą ar du per metus susirašome ar susitinkame.“

Jis teigė, kad kartą svečiavosi R. Jakščio namuose, būtent tada šis ir papasakojo, jog bendrauja su 17-mečiu: „Jis man telefone rodė jų susirašinėjimo žinutes, turinio nepamenu, tik mačiau daug širdelių.“

Šio susitikimo metu R. Jakštys taip pat prisipažino, kad turi problemų su teisėsauga – vieno vaiko, kurį jis prieš keletą mėnesių buvo matęs Vilniuje ir kurį jam pristatė kaip pusbrolį, tėvai pasiskundė, kad šis seksualiai prie šio nepilnamečio priekabiavo.

„Todėl man jo bendravimas su 17-mečiu sukėlė įtarimų, bet jam apie tai nieko nesakiau“, – liudytojas teigė, kad po šio susitikimo ne kartą klausė R. Jakščio, kaip klostosi santykiai su nepilnamečiu, o šis jam siųsdavo ne tik nuotraukas, bet ir vaizdo įrašus, kurie buvo vis intymesnio turinio.

Žurnalistas tikino, kad šias nuotraukas ir vaizdo įrašus išsaugojo telefone – juk jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Iš susirašinėjimų buvo aiškus R. Jakščio tikslas – lytiniai santykiai su nepilnamečiu“, – prisipažino jis.

Liudytojas pareigūnams taip pat nurodė, kad po kelių mėnesių R. Jakštys jam pranešė, jog santykiai su 17-mečiu nutrūko, tačiau aplinkybių neaiškino, o dar po poros mėnesių papasakojo apie teisme vykusią apklausą – jos metu nepilnametis prisipažino, kad mentorius žurnalistui siųsdavo jo nuotraukas ir vaizdo įrašus.

„Jis prašė, kad jeigu būsiu iškviestas į apklausą, apie tai nieko nesakyti“, – kalbėjo žinomas televizijos veidas, pareigūnams pateikęs nuotraukas, vaizdo įrašus ir susirašinėjimus su R. Jakščiu.

Į baudžiamąją bylą televizijos žurnalistas pateikė ir garso įrašą – tai buvo jo pokalbis su R. Jakščiu. Tačiau tai – ne visas pokalbis: buvo įrašyti tik R. Jakščio pasakyti žodžiai, o šį įrašą daręs asmuo, nenorėdamas, kad būtų užfiksuota tai, ką jis pasakė, savo žodžius užtildė. Šis žurnalisto padarytas įrašas puikiai atskleidžia, kokių tikslų turėjo R. Jakštys – jis bičiulį mokė, kaip galima suvilioti heteroseksualios orientacijos vyrus. Šio pokalbio kalba netaisyta.

„Reikia, supranti, paimti ir sakyti, kad jeigu tipo pasigauni streit bachūrą ir nori iš jo gauti, tai jam reikia imti ir pasakyti tiesiai šviesiai, žiūrėk, tu esi streit, viskas tvarkoj, jeigu tu kažką tai bydži gausi, ar dar kažką, tai tu sakyk tiesiai šviesiai, kad tu netapsi gėjum, o kad tu tiesiog išbandysi kažką naujo ar panašiai. Nu čia bent jau aš taip darau, visiems sakau, kad gausi, tai va“, – kalbėjo R. Jakštys. Ką jam atsakė žurnalistas, įraše užtildyta, bet akivaizdu, kad kalbama ta pačia tema.

„Būtent, – toliau pokalbį tęsia R. Jakštys. – Nes, supranti, bachūrai streit jie galvoja, kad tipo jeigu kitas bachūras padarys bydži arba palies ar dar kažką, tai tipo esmė yra tokia, kad jie galvoja, kad tipo bachūras, tu patapsi tipo toks, kad jie galvoja, kad jie irgi gėjai tampa arba pataps. Tai jie tipo to bijo. Tai aš dažniausiai sakau, kad tu nepatapsi, kad čia tipo vienas vienkartinis atvejis, tu čia pasibandysi kažką naujo, bet tipo reikia taip ne iš karto pult, bet tipo, nu pabendraujant, ten dar kažką, tik po to taip po truputį, po truputį. Arba ten užvesti temą, pavyzdžiui, masažus arba dar kažką. Pavyzdžiui, jeigu užsivestum temą apie masažą ten kažkaip taip subtiliai, kad moki ir padarytum masažą, tai masažą darant nugaros, nugaros, tada kojos, tada paprašai apsiversti, kūnas, kūnas, galva, na, sakykim, krūtinė, kojos ir po truputį, po truputį taip prie pypy eini ir tada taip masažuoji, masažuoji, po truputį, bet taip ne iš karto, bet taip, nu jauti, kad stojasi, stojasi, nu ir tada jau drąsiai gali lįsti.“

Toliau įraše – vėl kalba žurnalistas, bet jo žodžiai užtildyti, o pokalbį užbaigia „mokytojas“ R. Jakštys:

„Nu jo, čia jau keli metai patirties, žinok, esu, patikėk, esu žiauriai, žiauriai daug bachūrų streit gavęs ir bydži padaryt, ir prie jų paliest, ir juos pamasažuot, nu bet užtrunka biškį tas procesas, bet, nu žodžiu, aš tave pamokysiu. Bus Remigijaus mokykla tau.“

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Teisiamas vyras, ilgus metus prievartavęs savo dukrelę. Užfiksuotas jo pokalbis su auka: „Mažute, aš toks kaltas, ar tu dar pyksti ant manęs?“ Ši verkia. „Nežinau, kas man tuo metu buvo užėję, klausyk, ar galim viską pamiršti, pradėkim nuo pradžių, nu neardyk tu šeimos, esame abu kalti, supranti?“ „Kur aš kalta?“ „Tai negalėjai man pasakyti, kad nepatinka, kad eičiau šalin?!“ „Bet man buvo tada 8 metai, aš tavęs labai bijojau!“ Verkia. „Aš iš meilės tau, bl.., kaip tu nesuvoki, aš ir dabar be proto tave myliu, o tu negali padaryti tokio mažo dalyko, pasakyti, kad viską išsigalvojai?“ „Ar čia meilė, kai tu savo vaiką kiekvieną naktį prievartavai, koks tu tėvas, nekenčiu tavęs!“ „Kvaiša, čia buvo toks lytinis švietimas, kas antroje šeimoje taip, pasiskaityk internete! Nu gerai, jei tau taip lengviau, palaidokit mane ir būkite visi laimingi. Perduok mamytei, kad ją vienintelę mylėjau. Nežinojau, kad tu tokia beširdė.“ „Tu atėmei iš manęs vaikystę ir namus!“ „Labai atsiprašau mažute, čia gera pamoka mums abiems, dedam tašką, pildysiu visus tavo norus, dabar svarbiausia, kuo greičiau tau paneigti savo parodymus.“ „Ne.“ „Nu ir bjaurybė, ot žiurkę užsiauginome, nu supratau.“

Šis pokalbis neseniai buvo patalpintas Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro feisbuke. Greta – centro darbuotojų prierašas: „O mes parodymų metu gaudome vaiką – ar nesuklys pasakodamas penktą kartą, kokios spalvos užuolaidos buvo kambaryje, kiek laiko truko prievarta, kodėl prabilo ne iš karto ir t.t. ir pan. Maždaug pusė visų pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl seksualinės prievartos prieš vaikus – nutraukiami.“

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė savo darbe mato tai, ko likusiai Lietuvai patogiau apsimesti neegzistuojant. Pavyzdžiui to, kad nemaža dalis seksualinę prievartą patyrusių vaikų nuskriausti buvo ten, kur jiems turėjo būti saugiausia. Namuose.

„Per pastarąsias 30 dienų mums teko teikti pagalbą ir didmiestyje, ir vienkiemyje gyvenantiems vaikams, sutikome prievartautojus šeimose, kurios buvo gerbiamos savo aplinkoje, išsilavinusios, turinčios geras pajamas. Tuo pačiu metu matėme nukentėjusius vaikus, kurie augo absoliučiai disfunkcinėse, pasirūpinti jokia gyva būtybe negalinčiose šeimose“, – kalba su prekyba žmonėmis ir jų išnaudojimu kovojanti moteris.

Apie skaudžią Lietuvos realybę K. Mišinienė sutiko papasakoti interviu.

– Kokia Lietuvos situacija su seksualine prievarta artimoje aplinkoje Lietuvoje?

– Jūs palietėte vieną skausmingiausių temų mūsų šalyje. Galiu remtis mūsų centro, kuriame, beje, pagrindinį dėmesį skiriame kitoms, ne seksualinės prievartos prieš vaikus, temoms, žiniomis.

Seksualinė prievarta prieš vaikus artimoje aplinkoje klesti. Ir būtent erdvėje, kuri turėtų būti saugiausia vaikeliui, kurioje jis yra visiškai bejėgis ir priklauso nuo suaugusių asmenų.

Kita „stebuklinga“ šio reiškinio pusė yra jo nematomumas. Taip, politikai, atsakingų tarnybų vadovai kalba apie išnaudojamus vaikus, bet kiek jų tiesiai įvardijo, kad vaikams nesaugiausia vieta gali būti šeima, globėjų namai? Jei vaiką penkerius metus prievartauja jo artimiausias šeimos narys – ką tai byloja apie jo artimiausią aplinką, bendruomenę, kurioje jis gyvena, galų gale – apie mus visus?

– Kaip dažnai aukomis tampa nepilnamečiai, mažamečiai?

– Sunku pasakyti. Mūsų šalyje įprasta pasitikėti teisėsaugos statistika, o ji labai fragmentiška – jei ikiteisminis tyrimas nepradedamas ar nutraukiamas dėl nepakankamų įrodymų buvimo, skaičiuosime tą neįrodytą prievartos aktą ar ne? Dažnai tokie neįvykę tyrimai daugiau atspindi prokuroro poziciją, kad „su tokiais įrodymais aš į teismą neisiu“, o ne įvykusios prievartos neigimą.

Taip pat pastebiu, kad kartais humanitarinio lauko atstovai, psichologai, socialiniai darbuotojai, neskatina aukos bendradarbiauti su teisėsauga, nes – visai teisingai – yra didelė tikimybė patirti antrinę traumą, nelaimėti proceso, nusikamuoti apklausose, būti išviešintam.

“Jei vaiką penkerius metus prievartauja jo artimiausias šeimos narys – ką tai byloja apie jo artimiausią aplinką, bendruomenę, kurioje jis gyvena, galų gale – apie mus visus?” – K. Mišinienė

– Ar yra įmanoma įvardyti, kokios paprastai tų šeimų situacijos? Ar tai dažniau – žinomos kaip socialinės rizikos šeimos? Mažesnių ar didesnių miestų gyventojai? Ar prievartautojais dažniau tampa kraujo giminės ar vis dėlto į šeimą atėję, pavyzdžiui, moterų sugyventiniai?

– Suprantu norą šias šeimas kažkaip suklasifikuoti, sudėlioti į stalčiukus. Tada mums visiems būtų lengviau suprasti, kodėl tokie baisūs dalykai vyksta, o mes jų nematome. Kodėl tiek vaikų auga rimtai sužaloti, o mes jiems nepadėjome.

Norėčiau likti sąžininga – tai gali vykti visose šeimose, kokios tik egzistuoja mūsų šalyje. Pavyzdžiui, per pastarąsias 30 dienų mums teko teikti pagalbą ir didmiestyje, ir vienkiemyje gyvenantiems vaikams, sutikome prievartautojus šeimose, kurios buvo gerbiamos savo aplinkoje, išsilavinusios, turinčios geras pajamas. Tuo pačiu metu matėme nukentėjusius vaikus, kurie augo absoliučiai disfunkcinėse, pasirūpinti jokia gyva būtybe negalinčiose šeimose.

Vis tik man atrodo, kad norint suprasti, kas čia vyksta, mes turėtume daugiau žinoti, kreipti didesnį dėmesį į patį prievartautoją, tvirkintoją. Žinoma, nepavyks ir jo įsprausti į ankštą klasifikaciją, tačiau bent jau daugiau įgytume žinių apie situacinius prievartautojus, apie asmenis, kurie jaučia seksualinį potraukį vaikams iki brendimo, paaugliams, sužinotume, kad ne visi jų realizuoja savo geismus, o patys pavojingiausi yra visada arčiausiai vaikų – tiek šeimoje, tiek pasirinktoje profesijoje.

Didele bėda vadinčiau situaciją, kai mes norime ilgam nuteisti vaikų prievartautojus, tačiau jokios grotos šio sutrikimo neišgydys, o apie kitokias priemones mes nekalbame, jų nežinome.

– Ar dažnai aukos sulaukia paguodos, supratimo, užtarimo iš savo šeimų? Ar vis dėlto dažniau šeimos gina nusikaltėlius?

– Labai įvairiai. Dažniausiai šeimos nariai labai skaudžiai išgyvena vaiko patirtą prievartą, suaugusiojo išdavystę. Vėliau neretai įsijungia ir viešumo, aplinkos pasmerkimo baimė.

Tenka susidurti su ypatingu motinų elgesiu, kai kartais, užuot palaikiusios savo vaikelį, jos stoja prievartautojo pusėn. Neslėpsiu, mūsų komandai tai viena atgrasiausių situacijų, deja, pasitaikanti ne taip ir retai.

“Sutikome prievartautojus šeimose, kurios buvo gerbiamos savo aplinkoje, išsilavinusios, turinčios geras pajamas. Tuo pačiu metu matėme nukentėjusius vaikus, kurie augo absoliučiai disfunkcinėse, pasirūpinti jokia gyva būtybe negalinčiose šeimose.” – K. Mišinienė

Tu matai šios moters pažeidžiamumą. Ji gali būti pati kažkada tapusi prievartos auka, ji bijo likti viena, prievartautojas stipriai laiko ją įkalinęs savo manipuliacijose.

O štai paskutinėse poroje bylų susidūrėme su sunkiai protu paaiškinamu močiučių elgesiu, kai jos persekioja nukentėjusius anūkus, laukia jų net prie mokyklų, atakuoja skambučiais, bando įtikinti atsiimti parodymus dėl prievartos, aiškina, kad reikia „pagailėti tėvelio, nenešti šiukšlių iš namų“.

Tikrai tokios situacijos nėra taisyklė, sutinkame šeimos narių, kurie aukoja viską, kad pasiektų teisingumą, glaudžia sužeistą vaikelį prie savęs, atsilaiko prieš bet kokį spaudimą. Tačiau ką gali pasakyti apie motiną, kuri, užtikusi besiraitantį sugyventinį ant savo dukrelės kūno, tyliai uždaro kambario duris? Deja, šis vaizdas ne iš kino filmo.

– Ką vaikui reiškia, kai jo mama pasirenka tikėti, pavyzdžiui, savo vyru, sugyventiniu, o ne auka tapusiu vaiku? Ar tokia trauma apskritai gali būti pagydyta?

– Jeigu mes apie tokią situaciją kalbame, vadinasi, žinome apie ją, yra tikimybė, jog pavyks organizuoti vaikui pagalbą. Adekvati, profesionali psichologinė pagalba čia svarbi kaip oras, ir ne po dešimties metų, ne tik tada, kai auka suauga ir bando pati ieškoti išeičių. Kalbame apie labai rimtas, tegu ir nematomas, žaizdas, apie sielos skausmą, kurio nenumalšina jokie antidepresantai.

Tačiau pagalba yra galima, tegu ji trunka ilgai, labai ilgai, bet mes, kaip visuomenė, esame atsakingi, jog nukentėjusiųjų, patikėjusių mumis ir prabilusių, gyvenimo kokybė gerėtų, kad pagalbos tarnybų prieinamumas ir profesionalumas būtų nuolatinis socialinės politikos formuotojų rūpestis.

– Ar dažnai aukos neatsilaiko prieš nusikaltėlių manipuliacijas ir raginimus nesiskųsti? Kokias technikas prievartautojai paprastai naudoja?

– Manau, kad negavusi pagalbos, palaikymo auka yra labai pažeidžiamoje situacijoje, jai labai sunku atsilaikyti prieš neretai psichopatišką elgesį demonstruojantį nusikaltėlį.

Empatijos neturėjimą išskirčiau kaip svarbų vaikų prievartautojo elgesio bruožų, būtent jis leidžia nusikaltėliui atlikti sadistinius veiksmus su jaunomis, kartais kelerių metukų aukomis, nepaisyti šių ašarų, maldavimų pasigailėti. Nejaučiantis gailesčio, užuojautos prievartautojas be skrupulų gali reikalauti iš aukos pažado nesiskųsti, grasinti jai arba atvirkščiai, šis žmogus moka įtaigiai suvaidinti rūpestį, daug kalba apie meilę ir panašiai.

“Ką gali pasakyti apie motiną, kuri, užtikusi besiraitantį sugyventinį ant savo dukrelės kūno, tyliai uždaro kambario duris? Deja, šis vaizdas ne iš kino filmo.” – K. Mišinienė

Manau, kad tikslą – išgąsdinti auką, priversti ją nutilti – vaikų skriaudėjai pasiekia gana dažnai, susiduriame ir mes su netikėtu parodymų keitimu. Jei suėmus skriaudėją, jo bendrininkai lieka šalia vaiko – tyrimo baigtis liūdna.

Prie kriminalisto kabineto motina aiškina paauglei dukrai: „Žinok, jei prasitarsi apie patėvį, mano namų duris užmiršk. Tu man nebe dukra.“ Tyrimas buvo nutrauktas, mergaitė motinos žodžius gerai įsidėmėjo.

– Minėjote, kad maždaug pusė visų pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl seksualinės prievartos prieš vaikus – nutraukiami. Kokia to priežastis?

– Truputį užsiminiau apie priežastis, čia tikriausiai reiktų klausti prokurorų, kodėl jie nutraukia tiek daug pradėtų ikiteisminių tyrimų, ko jiems pritrūksta. Gal tik pasikartočiau, kad ir ne visi vaikų psichologai ar socialiniai darbuotojai, pedagogai palankiai vertina nukentėjusio vaiko ir teisėsaugos bendradarbiavimą, nemano, kad galima pasiekti teisingumą, prabilusio vaiko niekas nesaugo.

“Empatijos neturėjimą išskirčiau kaip svarbų vaikų prievartautojo elgesio bruožų, būtent jis leidžia nusikaltėliui atlikti sadistinius veiksmus su jaunomis, kartais kelerių metukų aukomis, nepaisyti šių ašarų, maldavimų pasigailėti.” – K. Mišinienė

Tačiau labai norėčiau paskatinti kolegas iš nevyriausybinio sektoriaus aktyviau įsitraukti į liudytojų palaikymą – galbūt šiandien ir atrodo, jog beviltiška laukti tokių nusikaltimų ištyrimo, tačiau platesnėje perspektyvoje mūsų neryžtingumas gali virsti nukentėjusiojo niekaip negyjančia trauma.

– Kokios didžiausios spragos teisinėje sistemoje? Kur mūsų šalis labiausiai klysta, kad tokių prievartos artimoje aplinkoje atvejų būtų kuo įmanoma mažiau, o nusikaltėliai – būtų identifikuoti ir nubausti?

– Tikrai negaliu sakyti, kad matau pilną paveikslą ar gerai jį suprantu. Tačiau šiandien biurokratinis požiūris „veikiu tik pagal protokolą“ neleidžia mums suvienyti savo pastangas apsaugant vaikus.

Praktiniu lygmeniu trūksta resursų, taigi ir profesionalumo. Jeigu ištisuose regionuose nerasi vaikų psichologų, tai apie kokią bazinę pagalbą gali kalbėti?

“Reikia keisti teisininkų mąstymą apie vaiko interesus ir ką reiškia iš tikrųjų jiems atstovauti. Taip pat būčiau už Seksualinių nusikaltėlių registrą. Įtraukimas į jį būtų bausmės, skiriamos teismo, dalis.” – K. Mišinienė

Nemažai metų bandome atkreipti dėmesį į vaikų advokatų reikalingumą, na negali šiandien prievartautoją atsidavusiai ginantis advokatas jau ryt atstovauti auką. Tai tiesiog blefas, tai yra dvi visiškai skirtingos specializacijos.

Reikia keisti teisininkų mąstymą apie vaiko interesus ir ką reiškia iš tikrųjų jiems atstovauti. Taip pat būčiau už Seksualinių nusikaltėlių registrą. Įtraukimas į jį būtų bausmės, skiriamos teismo, dalis. Man gėda klausytis aukštų valdininkų samprotavimų, jog ir dabar kažką panašaus į šį registrą turime, reikia tik noro kreiptis į kažkokią neaiškią duomenų bazę.

Išskyrus valdininkų abejingumą, amžiną niekur neskubėjimą ir tegu nesąmoningas, bet vis tiek manipuliacijas (mes jiems – apie seksualinį smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje, jie mums – apie pažymas įsidarbinant), neturime nieko.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Institucijoms stebint išaugusį seksualinių nusikaltimų prieš vaikus mastą, vėl prabylama apie seksualinių nusikaltėlių registro poreikį. Ekspertės sako, kad „didžiausi grobuonys“ slepiasi šeimose, o dabar veikiančios priemonės vaikų neapsaugo, todėl registras galėtų tapti dar viena priemone, siekiant apsaugoti visuomenę. Tokios iniciatyvos girdimos ir Seime, tiesa, išsiskiria nuomonės, kaip registras turėtų atrodyti.

Institucijos stebi seksualinių nusikaltimų prieš vaikus augimo tendencijas – pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, praėjusiais metais buvo užregistruotos 498 nusikalstamos veikos dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius, o per pirmuosius tris šių metų mėnesius jau fiksuota 212 tokių veikų.

Dėl tokios situacijos vidaus reikalų ministrė anksčiau susitiko su švietimo, mokslo ir sporto, teisingumo ministrėmis bei socialinės apsaugos ir darbo viceministre, policijos atstovais.

Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė sakė, kad išaugusį pranešimų skaičių galima sieti ir su tuo, kad apie problemą imta daugiau kalbėti, todėl vis dažniau kreipiamasi į teisėsaugos institucijas ir problema identifikuojama.

Vis dėlto su seksualinės prievartos aukomis dirbantys ekspertai sako, kad esamų pagalbos ir prevencijos priemonių neužtenka, vis užsimenama apie seksualinių nusikaltėlių registro poreikį. Panašus registras veikia kaimyninėje Lenkijoje, kur dalis duomenų apie seksualinius nusikaltėlius prieinama visuomenei.

Tiesa, vidaus reikalų ministrė atkreipė dėmesį, kad su vaikais dirbančioms institucijoms numatyta pareiga prieš įdarbinant asmenis paprašyti informacijos apie jų kriminalinę praeitį. Institucijos turi kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, kuriame registruota apie 2600 asmenų, tačiau, anot A. Bilotaitės, dažnai institucijos neįvykdo šios pareigos.

Didžiausi „grobuonys“ – artimoje aplinkoje

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė jau ne vienerius metus kalba apie seksualinių nusikaltėlių registro poreikį. Pasak jos, seksualinių nusikaltimų prieš vaikus nemažėja, o didelė dalis tokių nusikaltimų įvykdoma ten, „kur neveikia jokie nurodymai“.

Pavyzdžiui, išskyrė K. Mišinienė, artimoje aplinkoje seksualinį smurtą patiriantys vaikai nėra apsaugomi – čia nepristatomos jokios pažymos apie teistumą.

„Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl politikai užmerkia akis prieš faktą, kad didžiausi grobuonys slepiasi vaikui turinčioje būti saugioje erdvėje – namuose, globėjų įstaigoje, už kaimynų durų, pas senelius kaime.

Čia niekas nesusaistytas jokiais darbiniais santykiais, tad beprasmiška taip akcentuoti būtinybę atnešti pažymą. O ir į tą pačią pažymą gana atlaidžiai žiūrima, tai nėra gyvybės ar mirties klausimas“, – portalui LRT.lt komentavo K. Mišinienė.

Idealiu atveju – atviras registras

K. Mišinienės teigimu, idealiu atveju toks registras galėtų būti atviras. Tačiau, pridūrė ekspertė, Lietuvoje nėra tradicijos atvirai skelbti nusikaltusių asmenų duomenis: „Neretai mažiau susijaudinama, jeigu į viešumą nuteka kokie nors aukų duomenys nei nusikaltėlių.“

Todėl, argumentavo centro vadovė, registras galėtų būti pusiau atvira sistema, kurioje būtų viešai prieinami tik labai sunkiomis aplinkybėmis ar pakartotinai padariusių seksualinius nusikaltimus prieš vaikus asmenų duomenys – nusikaltusiojo vardas, pavardė, nuotrauka, paskutinė gyvenamoji vieta, nusikaltimo pobūdis.

K. Mišinienė pažymėjo, kad tokio registro tikslas – ne amžinai persekioti nusikaltusį žmogų ir „neleisti jam atsitiesti“, tačiau kurį laiką kontroliuoti šio žmogaus judėjimą jam išėjus iš įkalinimo įstaigos, užtikrinant, kad jis nesiartina prie naujų aukų, kad deda pastangas rasti darbą, lankyti elgesio keitimo programą.

„Registras leistų bendruomenei tapti informuotai ir įtrauktai į savo vaikų saugumo kūrimą. Dabar nieko neįtariantiems tėvams ir mokytojams mums įprastu būdu pateikiamos kelios eilutės kriminalinių įvykių suvestinėse apie užpultus, išprievartautus vaikus ir nepagaunamus skriaudikus“, – LRT.lt sakė K. Mišinienė.

Atviram registrui nepritartų

Asociacijos „Lygiai“ direktorė, iniciatyvos „Ribologija“ viena iš įkūrėjų Reda Jureliavičiūtė pritartų tokiam registrui, jei jame būtų registruojama seksualinių nusikaltėlių buvimo vieta, o nusikaltėliai neturėtų prieigos prie švietimo įstaigų ar kitų įstaigų, kuriose dirbtų su vaikais ar pažeidžiamomis grupėmis.

Vis dėlto, portalui LRT.lt sakė R. Jureliavičiūtė, atviras ir visiems prieinamas registras, kai sukuriamas puslapis su nuotraukomis, gali sukelti daugiau problemų.

„Tai tarsi tampa vieša egzekucija, kai skatinama baimė, atsiranda didesnė neapykantos nusikaltimų internetinėje erdvėje tikimybė“, – kalbėjo pagalbos seksualinių nusikaltimų aukoms srityje dirbanti ekspertė.

Ji abejojo, ar tokio pobūdžio vieša informacija kurtų saugesnę visuomenę: „Įsivaizduokite, pamatote, kad jūsų kaimynas yra toks nusikaltėlis. Ar tai kažkaip padėtų? Iš vienos pusės, gali saugotis, saugoti savo vaikus, iš kitos pusės, tai skatina susiskaldymą ir tam tikrą neapykantą. Nežinau, kiek tai gali padėti visuomenei tapti saugesnei.“

R. Jureliavičiūtė pastebėjo, kad net ir kasdienis lankymasis tokiame puslapyje vargiai padėtų apsisaugoti nuo seksualinių nusikaltėlių.

„Net jei pamatyčiau tuos veidus ir žinočiau jų nusikaltimus, kaip tai galėtų man padėti nuo jų apsisaugoti? Iš esmės nesutiksiu jų gyvenime. (…)

Labai svarbu kalbėti apie prevenciją ir žinoti, kaip reaguoti, apskritai kurti saugesnę visuomenę, o ne žiūrėti į tuos veidus, kurie jau kažką padarė, nes greičiausiai su jais net nesusidursiu. Tai kelia tam tikrą baimę ir nepadeda realiai apsisaugoti. Koks tada būtų tikslas?“ – svarstė R. Jureliavičiūtė.

Padėtų sumažinti nusikaltimų skaičių

Tačiau, R. Jureliavičiūtės teigimu, seksualinių nusikaltėlių registras, kai informacija apie nusikaltėlius prieinama pareigūnams arba potencialiems darbdaviams, būtų logiškas variantas: „Registras nėra bloga mintis – tai dar vienas įrankis gerinant ir kuriant saugesnę erdvę, greičiau ieškant nusikaltėlių.“

Anot jos, toks registras galėtų būti viena iš priemonių, padedančių sumažinti seksualinių nusikaltimų skaičių. Kaip išskyrė asociacijos „Lygiai“ vadovė, seksualiniai nusikaltėliai yra linkę kartoti nusikaltimus, tad informacija apie tokio žmogaus praeitį galėtų užkirsti jam kelią dirbti su pažeidžiamomis grupėmis.

„Iš kitos pusės, žinome, kad seksualinio pobūdžio nusikaltimai dažniausiai daromi artimoje aplinkoje arba smurtauja gerai pažįstami žmonėmis, pavyzdžiui, kaimynas, dėdė, teta ar šalia gyvenantis asmuo. Kai nori, tie žmonės atranda išteklių“, – sakė R. Jureliavičiūtė.

Pasak KOPŽI centro vadovės K. Mišinienės, seksualinių nusikaltėlių registras galėtų būti „viena iš šio baisaus nusikaltimo masto ir pobūdžio mažinimo priemonių“.

„Dėl reikalavimo tam tikrą laiką jau nusikaltusiam asmeniui būti įrašytam į tokį registrą sprendžia teismas, tai yra bausmės dalis, o ne piktų kaimynų ar socialinių darbuotojų kerštingas sumanymas.

Žinoma, tai nėra stebuklinga panacėja, registras turi gana siaurą paskirtį, jam būti veiksmingam reikia ir kitų sąlygų, pavyzdžiui, šalyje turėtų gerai funkcionuoti ir pagalbos sistema seksualinius nusikaltimus padariusiems asmenims, o, žinia, tokios sistemos pas mus nėra net užuomazgų“, – teigė K. Mišinienė.

Registro projektą teiks Seimui

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė apie registro poreikį kalba kelerius metus. Anksčiau Seimui ji teikė įstatymo projektus, tačiau tada didelio palaikymo tokie siūlymai nesulaukė.

Dabar R. Šalaševičiūtė portalui LRT.lt sakė vėl ketinanti teikti seksualinių nusikaltėlių registro projektą Seimui – viliamasi, kad tai pavyks padaryti dar Seimo pavasario sesijoje. Pasak politikės, šį kartą palaikymas Seime turėtų būti didesnis: „Yra nusiteikimas, kad turime kažko papildomai imtis.“

Seimo narė teigė, kad prieš kelerius metus registro kūrimas buvo pristabdytas – tada buvo atlikti kitų įstatymų pakeitimai ir tikėtasi, kad tai padės sumažinti seksualinių nusikaltimų skaičių. Vis dėlto, pažymėjo R. Šalaševičiūtė, įpareigojimas tikrinti su vaikais dirbančių asmenų praeitį ar reikalavimas tokius nusikaltimus atlikusiems asmenims registruotis Probacijos tarnyboje situacijos nepagerino.

Todėl R. Šalaševičiūtė Seimui planuoja teikti registro projektą. Politikės manymu, Lietuvoje turėtų veikti du registrai – viešasis ir ribotos prieigos. Ribotos prieigos registru galėtų naudotis tik tam tikri asmenys – teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo tyrėjai ar valstybės tarnyboje dirbantys žmonės, tačiau būtų ir tam tikrų išlygų.

„Konkrečiai įvardinta, kokiais atvejais ir dėl kokių nusikaltimų galima patikrinti, ar žmonės įtraukti į registrą. (…) Prokurorai, teisėjai ir pareigūnai galėtų išsamiai naudotis ribotos prieigos registru, o kitiems būtų tam tikrų suvaržymų“, – portalui LRT.lt komentavo R. Šalaševičiūtė.

Pasak jos, viešajame registre atsirastų tik už sunkius nusikaltimus teisti asmenys. Parlamentarė taip pat nemano, kad turėtume sekti Lenkijos pavyzdžiu, kai viešajame registre galima rasti išsamius sunkius nusikaltimus padariusių žmonių asmens duomenis.

„Siūlome viešajame registre nurodyti tik vardą, pavardę ir vietovę, nenurodant jokių kitų duomenų – nei adresų, nei viso aprašymo, už ką ir kaip. Ir registre atsirastų tik tais atvejais, kai yra baudžiami už ypač sunkius nusikaltimus – išžaginimą, priverstinius seksualinius santykius ir pagal atskirus Baudžiamojo kodekso straipsnius, kai padaryti dideli nusikaltimai“, – aiškino Seimo narė.

Ji pridūrė, kad kai kurie baudžiamosios teisės specialistai mano, jog reikėtų dar labiau riboti viešojo registro duomenis ir į jį įtraukti tik tuos asmenis, kurie už seksualinius nusikaltimus teisti pakartotinai. Šalia registro galėtų atsirasti ir seksualinių nusikaltimų žemėlapis, sakė R. Šalaševičiūtė.

Šalia registro – prevencijos svarba

Asociacijos „Lygiai“ vadovė R. Jureliavičiūtė pabrėžė, kad registras galėtų būti viena iš priemonių, tačiau daug svarbiau kalbėti apie seksualinių nusikaltimų prevenciją, kad žmonės, o ypač vaikai, žinotų, kaip reaguoti į tam tikras situacijas ir jas atpažintų.

„Visada reikia žiūrėti į kompleksines priemones, reikia labai stiprios prevencijos, kad žmonės mokėtų atpažinti ribas, žinotų, kas vyksta, turėtų adekvatų lytiškumo ugdymą, kad žinotų lytinių organų pavadinimus. Tai sumažina riziką tapti seksualinio nusikaltimo auka“, – atkreipė dėmesį R. Jureliavičiūtė.

Jos manymu, taip pat turėtume kalbėti apie specialias programas seksualinius nusikaltimus padariusiems žmonėms – svarbu, kad žmogus ne tik būtų nubaustas, bet ir nebekartotų nusikaltimo, o tam reikia pagalbos, tvirtino ekspertė.

„Ar norime tik nubausti, įvykdyti teisingumą, ar norime gyventi saugesnėje visuomenėje? Tikrai žinome, kad iš kalėjimo grįžę asmenys kartoja nusikaltimus“, – klausimus kėlė R. Jureliavičiūtė.

Veikia bailumas ir neryžtingumas

Seksualinių nusikaltėlių registro kritikai neretai sako, kad toks registras pažeistų asmens duomenų apsaugos reikalavimus ir žmogaus teises. Tačiau K. Mišinienė tokio požiūrio šalininkams atkerta – turime nuspręsti, kas seksualinės prievartos prieš vaikus situacijose mums yra svarbu.

„Kai piliečiai, tarnybos ir valstybė atsakys į šį klausimą, galėsime judėti toliau, kurti vienokį ar kitokį registrą ar nekurti nieko ir tikėtis, kad mūsų ar mūsų pažįstamų vaikų niekas nepalies, o tie užpultieji bus kokie „kitokie, ne kaip mūsų“ vaikai, o sergantys šiuo baisiu sutrikimu asmenys taip ir liks visuomenės paraštėse, nesiartins prie mūsų gyvenamųjų būstų“, – kritikavo KOPŽI centro vadovė.

Pasak ekspertės, nė vienoje šalyje seksualinių nusikaltėlių registras neatsirado „šiaip sau, tiesiog norint pavaikyti tam tikrą grupę žmonių“.

„Absoliučiai visur registras kūrėsi dėl visuomenės spaudimo, įvykus didelėms tragedijoms, kai buvo pagrobti, išprievartauti, nužudyti vaikai. Visuomenės Europoje, JAV, Australijoje apsisprendė, kad nori apsaugoti savo vaikus, kad tai dalinė priemonė, kuri leistų apsaugoti naujas aukas nuo asmenų, kurie dėl įvairiausių priežasčių nevaldo savo sutrikusio lytinio potraukio.

O mes jiems niekuo, bent kol kas, negalime padėti – nėra vaistų, psichoterapija brangi, ilgalaikė, priverstinai neveikianti“, – tvirtino KOPŽI centro vadovė.

Jos vertinimu, kai jau reikia apsispręsti dėl registro, suveikia bailumas, neryžtingumas ir valdininkų nenoras prisiimti daugiau rūpesčių, bet ne rūpestis dėl „galimų nuteistųjų laisvių apribojimų“.

Ministerija: būtina išnaudoti jau sukurtus įrankius

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyrius pažymėjo, kad šiuo metu veikia Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras, kuriame kaupiami duomenys apie įvairius nusikaltimus, taip pat – ir seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus.

„Sieksime, kad švietimo įstaigų darbuotojai, įdarbindami asmenį, aktyviau kreiptųsi dėl duomenų į šį registrą ir gautų pažymas. Mokyklos šia priemone naudojasi nepakankamai. Būtina iki galo išnaudoti jau sukurtus prevencijos įrankius, taip pat stiprinti institucijų bendradarbiavimą“, – komentare LRT.lt sakė VRM.

Ministerija taip pat pridūrė, kad nuo 2021 metų seksualinius nusikaltimus padarę asmenys įpareigoti pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos policijos įstaigai. Pasak VRM, šia priemone iš esmės siekiama tų pačių tikslų, kaip ir teikiamuose siūlymuose dėl seksualinių nusikaltėlių registro – suteikti įrankius teisėsaugos institucijoms vykdyti efektyvesnę kontrolę, nuolat atnaujinant ir aktualizuojant duomenis.

Ministerijos teigimu, taip pat yra identifikuotas poreikis sukurti efektyvų Probacijos tarnybos, policijos, vaiko teisių apsaugos tarnybos bendradarbiavimo algoritmą.

Atkreipiamas dėmesys, kad yra parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais numatoma sugriežtinti atsakomybę už sisteminius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu, taip pat priskirti šį straipsnį prie sunkių nusikaltimų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pernai rugsėjį 36-erių klaipėdietė V.M. pripažinta kalta dėl savo devynmetės dukros tvirkinimą. Paaiškėjo, kad, vyrui išvykus į reisą, moteris užmesgė internetinę pažintį su jaunesniu vyru. Nenorėdama, jog ryšys nutrūktų, ji vykdė visus internetinio draugo nurodymus, net liepė savo dukrai ją fotografuoti nuogą. Dėl šios istorijos V.M. uždrausta matytis su atžalomis.

Remiantis bylos medžiaga, ankščiau netesita, aukštąjį išsilavinimą turinti, ištekėjusi, 1985 metais gimusi V.M. kaltinta, kad pagamino pornografinio turinio dalykus ir juos platino – nuo 2019 metų rugpjūčio iki 2019 metų lapkričio savo namuose Klaipėdoje, turėdama tikslą platinti, mobiliuoju telefonu fotografavo sve nuogą, akcentuodama lytinius organus.

Taip buvo pagaminta 15 vaizdo dokumentų su pornografinio turinio dalykais. Šiuos vaizdus ji persiuntė Svajūnui Račkauskaui, feisbuke pasivadinusiam „Tomas Kavaliauskas“, tad buvo apkaltinta disponavimu pornografinio turinio dalykais.

Be to, V.M. kaltinta jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimu bei vaiko išnaudojimu pornografinei produkcijai gaminti – nuoga atsigulusi ant lovos ir išsižergusi prieš mažametę savo dukrą Inesą (vardas pakeistas), prašė ją filmuoti ir fotografuoti nuogą, akcentuojant lytinius organus. Tokiu būdu mama demonstravo dukrai savo lytinius organus ir skatino per ankstyvą jos domėjimąsi lytiniais santykiais, t.y. tvirkino devynmetę.

Kaltinta ši moteris ir tuo, kad tenkino savo lytinę aistrą su savo antrąja (jaunesniąja) dukra Kotryna (vardas pakeistas) prieš jos valią, išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti bei disponavo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas – tuo pačiu laikotarpiu, sukurstyta to paties nepažįstamojo S.Račkausko ir veikdama bendrai su juo, t.y. Račkausko įkalbėta ranka paliesti mažametės Kotrynos lytinius organus ir juos palaižyti, šiuos veiksmus nufilmuoti ir atsiųsti jam, prašymą įvykdė.

Kaip teigė kaltinimą suformulavusi prokuratūra, pasinaudodama mažametės dukros bejėgiška būkle dėl mažametystės ir dėl to, kad mergaitė miegojo, ranka bei liežuviu lietė ir dirgino nukentėjusiosios lytinius organus, šiuos veiksmus filmavo ir taip, tenkindama savo lytinę aistrą, seksualiai prievartavo mažametę.

Antrasis kaltinamasis šioje byloje – anksčiau neteistas, 1993 metais gimęs Marijampolės rajono gyventojas S.Račkauskas. Šioje byloje jis kaltintas tuo, kad 2019 metų rudenį neteisėtai perėmė vienos mažametės mergaitės feisbuko paskyrą ir iš jos 2020 metų liepą platino pornografinio turinio vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas vaikas (tapatybė tyrimo metu nebuvo nustatyta).

Be to, S.Račkauskas kaltintas ir tuo, kad įgijo, laikė ir platino pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas. Šis vaizdo įrašas pasiekė net vieną televizijos laida – pasklido plačiai, tačiau jame pavaizduota ne kuri viena iš V.M. dukrų.

Jis buvo kaltinamas ir tuo, kad kurstė kitą asmenį tenkinti lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu prieš jo valią ir išnaudojo vaiką pornografinei produkcijai gaminti – būdamas Čekijoje iš paskyros „Tomas Kavaliauskas“ rašydamas žinutes V.M. prašė jos rankomis paliesti ir liežuviu palaižyti miegančios mažametės Kotrynos lytinius organus, tai nufilmuoti ir vaizdo įrašą atsiųsti jam. Tokiu būdu S.Račkauskas neva sukurstė V.M. seksualiai prievartauti mažametę.

Taigi į šią istoriją buvo įvelta ir dar viena teisėsaugos nustatyta moteris. 2020 metų gegužę S.Račkauskas iš pasisavintos mažametės feisbuko paskyros rašinėjo tai nenustatytai moteriai ir prašė jos rankomis paliesti nenustatytos mažametės nukentėjusiosios lytinius organus, tai nufilmuoti ir vaizdo įrašą atsiųsti jam. S.Račkausko sukurstyta, moteris įvykdė prašymą. Vaizdo įrašas vėliau pasklido internetinėje erdvėje ir televizijoje.

Jautėsi vieniša

Kaltinamoji V.M. kalta prisipažino ir teismo posėdyje pasakojo, kad, sutuoktiniui išvykus į reisą, jatėsi vieniša, todėl socialiniame tinkle pradėjo bendrauti su vyru, kurio vartotojo paskyra buvo „Tomas Kavaliauskas“.

„V.M. norėjo tęsti bendravimą, tad internetinio draugo nepadorius prašymus vykdė“

Naujasis pažįstamas netrukus ėmė prašyti atsiųsti erotinių nuotraukų su apnuogintais lytiniais organais. Jis prašė nusifilmuoti su viratoriumi ir tuos vaizdo įrašus atsiųsti jam, kartu grasino, jei to moteris nepadarysianti, nutrauksiąs bendravimą.

V.M. norėjo tęsti bendravimą, tad internetinio draugo nepadorius prašymus vykdė. Tomu Kavaliausku pasivadinęs S.Račkauskas žadėjo atsiųsti nuotraukas ir vaizdo įrašus tik pasižiūrėti ir ištrinti.

Kaltinamoji tikino teismą nenorėjusi platinti savo nuogos nuotraukų, tik siekė artimai bendrauti su „Tomu Kavaliausku“.

Kai kartą S.Račkauskas paprašė atsiųsti jos nuogos ir išsižergusios nuotrauką, V.M. suvokusi, kad pati taip savęs negalėsianti užfiksuoti. Tuomet ji paprašė savo vyresnės dukros – 9-etės Inesos, tai padaryti. Mergaitės padarytoje nuotraukoje jos pačios atvaizdas atsispindėjo veidrodyje. Šią nuotrauką V.M. išsiuntė „Tomui Kavaliauskui“.

Vėliau V.M. sužinojusi, kada S.Račkauskas, kurį pirmą kartą pamatė tik teismo posėdžių salėje, panaudodamas jos profilio nuotrauką, sukūrė naują vartotojo paskyrą ir iš jos kitiems siuntė nuogos jos nuotraukas bei vaizdo įrašus. Viename jų moteris ranka liečia mergaitės lytinius organus, tačiau V.M. teisme tikino, kad ne ji ir ne jos dukra – šio įrašo nedariusi.

V.M. prisipažino, kad įkalbėta S.Račkausko vieną kartą liežuviu ir pirštu palietė savo jaunesniosios miegančios dukros Kotrynos apnuogintus lytinius organus, tai nufilmavo ir nusiuntė vaizdo įrašą „Tomui Kavaliauskui“. Mergaitė miegojo ir neva nieko nepajautė, o ją filmavo nesiekdama lytinio pasitenkinimo, tiesiog norėjo įtikti internetiniam draugui. Tyrimo metu šie vaizdo įrašai nebuvo aptikti.

Prisistatė kitu vyru

Duodamas parodymus teisme S.Račkauskas pasakojo, kad su V.M. feisbuke susipažino 2019 metais. Savo profilyje jis buvo nurodęs melagingus duomenis, įkėlęs kito vyro – vieno žymaus asmeninio trenerio, kuris byloje tapo liudytoju, – nuotrauką.

V.M. už atvirą bendravimą S.Račkaukas neva pasiūlęs sumokėti 1000 eurų. V.M. atsakiusi, kad sutinka su juo bendrauti, bet ne už pinigus.

Taip jie kurį laiką susirašinėjo įvairiomis temomis. Tuo metu Čekijoje dirbęs (tarnavo Lietuvos kariuomenėje) S.Račkaukas klausinėjo V.M., ar ji turi vyrą, ar kada buvo neištikima, ar turi žaislų aitrai tenkinti, ar jais naudojasi, kokius apatainius vilki ir pan. Galiausiai paprašė atsiųsti apnuogintų krūtų ir lytinių organų nuotraukų – V.M. atsiuntė jų gal 40. Siųsta ir apie 10 vaizdo įrašų, kuriuose V.M. save tenkina pirštais ir vibratoriumi.

V.M. rašiusi, kad myli S.Račkauską ir apie jį galvojanti. „Atsidėkodamas“ jis siuntė jai internete rastas vyrų genitalijų nuotraukas.

V.M. net pasidalijo su internetiniu draugu savo feisbuko paskyros duomenimis, nes šis norėjo matyti, su kuo ji bendraujanti. Taip, panaudodamas V.M. profilio nuotrauką, jis ir sukūrė kitą paskyrą.

Vykdė socialinį eksperimentą

Kartą S.Račkauskas paparašęs V.M., kad ją nuogą nufotografuotų dukra. Jis nesitikėjo, kad V.M. išdrįs išpildyti jo prašymą. Šiose nuotraukose pamatęs, kad veidrodyje atsispindi ir rankose telefoną laikanti mergaitė, jis tikino niekam nesiuntęs, iškart ištrynęs.

Paplitusį vaizdo įrašą, kuriame moteris liečia mergaitės lytinius organus, jis tikina gavęs ne iš V.M., o kitos nepažįstamos moters. Su kuria susirašinėjo.

Tiesa, jis prisipažino, kad siekdamas, jog V.M. pati nutrauktų jų susirašinėjimą (jam buvo tapę nuobodu), paprašęs jos atsiųsti vaizdo įrašą, kaip ši laižo dukters lytinius organus. V.M. neva atsiuntusi du vaizdo įrašus, bet jis jų neperžiūrėjęs, iškart ištrynęs.

Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo davęs kiek kitokius parodymus – taigė neprašęs V.M. paliesti dukters lytinius organus, tai ji padariusi pati savo iniciatyva.

„Atsidėkodamas“ jis siuntė jai internete rastas vyrų genitalijų nuotraukas.“

Įdomu tai, kad viso proceso metu jis tvirtino, jog tik atliko moterų netinkamo elgesio su vaikais tyrimą, ir atsakomybės u- įvykdytas nusikalstamas veikas bandė perkelti kaltinamajai V.M., liudytojai bei kitoms nenustatytoms moterims. Kritiškai jis savo elgesio nevertino ir neišgyveno dėl sukeltų padarinių.

Negali artintis prie vaikų

Ikiteisminis tyrimas šioje istorijoje pradėtas 2020 metų liepą. V.M. buvo laikinai sulaikyta keletui dienų. Tą pačią dieną jai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo savo vaikų, prie jų nesiartinti arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktiniu A.M. Ši kardomoji priemonė panaikinama pradėjus bausmės vykdymą.

S.Račkauskas keletai dienų buvo sulaikytas 2020 metų spalį.

Tyrimo metu apklausiama devynmetė nukentėjusioji Inesa prisiminė tą dieną, kai mama prašė ją nufotografuoti nuogą. Mergaitė tuomet teigė besijautusi blogai, nenorėjusi to daryti, bet mama neva „liepusi“, dar nurodžiusi apie nuotraukas niekam nesakyti.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, specialistai nustatė, kad mergaitė jaučia nesaugumą, nestabilumą, liūdesį, pyktį, sietinus su jos patirtimi šeimoje.

Iš jaunesniosios V.M. dukros – 7-erių metų Kotrynos – apklausos specialistams buvo akivaizdu, kad jos žinios apie lytiškumą – viršijančios amžių. Mergaitė tikino mačiusi telefone nuogos mamos nuotrauką. Ji žinojo net ir apie filmus, kuriuos galima surasti, internete suvedus xxx.

V.M. vyras A.M. apie šią istoriją sužinojo iš draugų, kurie ėmė pasakoti apie vieną sukčių demaskuojančią feisbuko grupę, kurioje yra paskelbta informacija apie tai, kad jo žmona platina pornografinio turinio medžiagą.

Nepatenkinti žmonės grupėje rašė, jog iš vienos paskyros, kurios profilio nuotraukoje – V.M. (ta pati paskyra, kurią sukūrė S.Račkauskas) siuntinėjamos pornografinės nuotraukos ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip moteris liečia mažos mergaitės lytinius organus.

Žmona tuomet prisipažino, kad paveikslavo save nuogą, laikė nuotraukas telefone, tačiau toji paskyra – ne jos, o pasisavinta.

„Mergaitė tuomet teigė besijautusi blogai, nenorėjusi to daryti, bet mama neva „liepusi“.“

Paaiškėjus šiai istorijai, A.M. padavė prašymą skyryboms. Abi mažametės jų dukros kurį laiką buvo pakliuvusios į globos tarnybą. Vėliau A.M. jas pasiemė ir išsikraustė gyventi į kitą miestą.

Teismui kilo abejonių

Išanalizavęs visus bylos įrodymus, Klaipėdos apygardos teismas pernai konstatavo, kad nors V.M. ir prisipažino lietusi liežuviu bei pirštu dukros Kotrynos lytinius organus, tai filmavusi bei siuntusi šį įrašą S.Račkauskui, byloje neginčytinų įrodymų, duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamieji seksualiai prievartavo mažametę Kotryną, ją išnaudojo pornografinio turinio produkcijai gaminti ir disponavo pornografinio turinio vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota mažametė Kotryna, nesurinkta.

Ištirtuose V.M. ir S.Račkausko telefonuose ir V.M. planšetiniame kompiuteryje specialistai nerado jokių nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriuose būtų atvaizduojama Kotryna su apnuogintais lytiniais organais.

Taip pat nuspręsta ir dėl viešai sklandžiusio vaizdo įrašo, kuriame neatpažinta moteris lietė neatpažintos nepilnametės lytinius organus – byloje neginčytinų įrodymų, jog kaltinamasis S.Račkauskas sukurstė nenustatytą moterį seksualiai prievartauti nenustatytą mergaitę ir išnaudojo ją pornografinei produkcijai gaminti, nesurinkta.

Taigi Klaipėdos apygardos teismas nepatvirtino pateiktų kaltinimų.

V.M. išteisinta dėl mažametės Inesos išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti, mažametės Kotrynos seksualinio prievartavimo bei išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti, neteisėto disponavimo pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė Kotryna.

S.Račkauskas išteisintas dėl kurstymo seksualiai prievartauti mažametę Kotryną bei jos išnaudojimo pornografinio turinio produkcijai gaminti, neteisėto disponavimo pornografinio turinio dalyku, kuriame vaizduojama mažametė Kotryna, kurstymo seksualiai prievartauti nenustatytą mažametį asmenį, nenustatyto vaiko išnaudojimo pornografinei produkcijai gaminti.

Apribojo laisvę

2022 metų rugsėjo 28 dienos Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu V.M. vis dėlto buvo pripažinta kalta dėl kai kurių nusikalstamų veikų – mažametės Inesos tvirkinimo ir disponavimo pornografinio turinio dalykais.

Galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas metams ir 4 mėnesiams. V.M. numatyti įsipareigojimai laisvės apribojimo metu dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Paskirta V.M. ir baudžiamojo poveikio priemonė – į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą pervesti 500 eurų.

Taip pat teismas nusprendė konfiskuoti ir V.M. priklausanti mobilųjį telefoną, kuriuo buvo daromos nuotraukos bei vaizdo įrašai.

S.Račkauskas pripažintas kaltu dėl trijų nusikaltimų – neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir disponavimo pornografinio turinio dalykais.

Jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S.Račkauskas įpareigotas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Jam taip pat paskirta sumokėti 500 eurų dydžio įmoką į minėtą fondą.

Iš S.Račkausko nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – mobiliojo telefono vertę atitinkančią sumą – 240 eurų.

Vienai mergaitei priteisti 3 tūkst. Eurų.

Byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai. Mažametės Inesos įgaliota atstovė advokatė prašė priteisti mergaitei 40 tūkst. Eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nustatyta, kad V.M. savo dukterį tvirkino tokiais veiksmais: du kartus demonstravo jai apnuogintus lytinius organus ir prašė tai nufotografuoti.

Teismo įsitikinimu, neabejotina, kad šie seksualiniai veiksmai prieš mažametę ir ateityje turės labai neigiamą poveikį jos psichikai ir vystymuisi.

Vidgi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad V.M. veiksmai truko neilgą laiką ir nebuvo labai intesyvūs, tad priteisiama suma mažinama iki 3 tūkst. Eurų.

40 tūkst. Eurų neturtinės žalos atlyginimą prašyta priteisti ir jaunesniajai dukrai Kotrynai. Vis dėlto, tai, kad ji buvo seksualiai prievartauta mamos (pirštu ir liežuviu liesti lytiniai organai miegant, tai filmuota ir persiųsta S.Račkauskui), kaip rašyta anksčiau, įrodyta galutinai nebuvo, tad tiek S.Račkauskas, tiek V.M. dėl šios veikos išteisinti, o civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą priteisti jam prašė ir V.M. sutuoktinis A.M., teigęs, kad sutuoktinės veiksmai išardė šeimos gyvenimą. Sužinojęs, kaip V.M. pasielgė su dukromis, jis teigė patyręs šoką, morališkai buvo pažemintas ir palaužtas.

Jo neigiamus išgyvenimus padidino ir tai, kad televizijoje buvo parodytas reportažas, socialiniame tinkle žmonės dalijosi V.M. nuotraukomis, Visa tai sukėlė gėdos jausmą.

Moralinius išgyvenimus, kaip nurodė A.M., patyrė ir jo dukros. Jie turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, jis neteko mėgstamo ir gerai apmokamo darbo, nes vienas turi rūpintis mažametėmis atžalomis.

Tačiau priimdamas nuosprendį Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad A.M. neįrodė, jog jis asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su mažametės dukros Inesos tvirkinimu, tad jo civilinis ieškinys buvo atmestas.

Apskundė, bet nieko nepešė

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo galėjo būti skundžiamas Lietuvos apeliacinam teismui. Šia galimybe pasinaudojo A.M. bei prokuratūra.

Prokurorė apeliaciniu skundu prašė priimti naują nuospremdį ir pripažinti V.M. bei S.Račkauską kaltais dėl tų veikų, dėl kurių jie buvo išteisinti. Prokuratūra prašė V.M. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 3 mėnesiams, S.Račkauskui –  6.5 metų.

Pasak prokurorės, Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi tik specialisto išvada, kad pavyko atkurti (atrasti) vaizdo įrašų, kuriuose galimai seksualiai prievartaujama mažametė Kotryna. Juk pati V.M. prisipažino liežuviu ir pirštu lietusi savo jaunesniosios dukros lytinius organus, tai filmavusi ir vaizdo įrašu pasidalinusi su S.Račkausku.

„S.Račkauskas nurodė, kad jis neva darė socialinį eksperimentą“

Pasak prokurorės, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad S.Račkauskas, apsimesdamas kitu asmeniu, kreipėsi ne į vieną moterį prašydamas, kurstydamas atlikti seksualinio pobūdžio vaiksmus ir už tai joms siūlė tariamą piniginį atlygį, netgi turėjo išsaugotų fiktyvių pavedimų kopijų.

Pasak prokurorės, S.Račkauskas, siekdamas sušvelninti savo padėtį ir išvengti atsakomybės, nurodė, kad jis neva darė socialinį eksperimentą ir įvairioms moterims siųsdavo vaizdo įrašą, kuriame yra tvirkinama ar seksualiai prievartaujama mažametė, tam, kad būtų sukurstytos kitos moterys ir atliktų jo prašomus veiksmus, o jis galėtų įvertinti, kiek toli jos gali nueiti.

A.M. apeliaciniu skundu taip pat prašė pripažinti abu nuteistuosius kaltais ir toje dalyje, kurioje jie buvo išteisinti. Taip pat mergaičių tėvas reikalavo priteisti nepriteistus civilinius ieškinius ir skirti abiem nuteistiesiems griežtesnes bausmes.

Išnagrinėjęs visą tai, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 metų kovo 7 dieną priėmė nutartį, kuria visus pareikštus apeliacinius skundus atmetė ir Klaipėdos apygardos teismas nuosprendį paliko nepakeistą.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Video, pasiekęs mums iš Dharamshalos, yra pasibjaurėtinas. Mažo berniuko bučiavimas į lūpas, vėliau visas tas reikalas su liežuvio čiulpimu yra nepriimtina jokioje kultūroje, ką tikriausiai suprato ir tibetiečių šventojo mesijaus kabinetas, išspausdinęs oficialų atsiprašymą ir paaiškinimą. 

Aiškinama, beje, apie „žaismingą, nekaltą pajuokavimą“.

Kur kas toliau eina praėjusią savaitę pasirodę pasaulio spaudoje įvairių dvasinių judėjimų, Tibeto kultūrą studijuojančių mokslininkų, tremtyje gyvenančių šios šalies politikų atsikirtimai ir pamoralizavimai visiems besipiktinantiems.

Panašu, kad mes arba nieko nesuprantame apie Tibeto kultūrą ir papročius, arba vienijamės su piktavale Kinijos komunistų partija, siekiančia bet kokiomis priemonėsmis diskredituoti daug iškentėjusią, žiauriai naikinamą tautą šiaurės Himalajuose ir ypač jos dvasinį lyderį.

Tikrai skaudu skaityti vyriausybės tremtyje vadovo žodžius apie tai, jog visas šio įvykio viešinimas ir jo sukeltas triukšmas yra labai parankus prokiniškiems politikams. O Dalai Lama, pasak jo, seniai yra aukščiau juslinių malonumų, ką jo sekėjai ir mokiniai gerai žino.

Bet pala, kodėl tada garbingas bodhisatva nebučiuoja bent jau suaugusio tos šventės dalyvio, jis iš glėbio nepaleidžia būtent vaiko?

Negaliu kalbėti už visus mūsų tautiečius, tačiau esu tikra, dauguma sąmoningai palaikome Tibeto nepriklausomybės idėją, tačiau kartu suprantame, jog veiksmai šiame vaizdo klipe negali būti niekuo pateisinami.

Turiu pripažinti, jog rašyti šias eilutes yra ypač sunku, juk kalbama apie vieną didžiausių šio laikmečio moralinių autoritetų, o tu esi tik menka socialinė darbuotoja, kas kad daug metų teikianti pagalbą išnaudotiems vaikams ir todėl jautriai reaguojanti į seksualizuotus veiksmus su jais.

“Bet pala, kodėl tada garbingas bodhisatva nebučiuoja bent jau suaugusio tos šventės dalyvio, jis iš glėbio nepaleidžia būtent vaiko?”

Ar galvojate, kad Vakarų kultūroje yra kitaip? Kiek kardinolų, vyskupų, eilinių kunigų, pagautų už rankos tvirkinant vaikus, kalbėjo apie „šventos dvasios įkvėptus veiksmus“, apie tai, kad vaikui ir jo šeimai „pasisekė, kad gali tokiu būdu pasitarnauti“? Ir geriausia būtų „tikėjimo akimis“ į viską žiūrėti.

Jau nekalbant apie visokio plauko sektas sekteles, veikiančias ir mūsų šalyje, apie kurių ne vieną „mokytoją“ esame gavę signalų, jog jaunutes sekėjas kviečia į „nušvitimą“ per lytinius aktus su juo.

O mano klausimas Vaivai Rykštaitei būtų – ar Jūs, puiki rašytoja ir nuostabi mama, kviestumėte mus neskubėti smerkti, pasakotumėte apie savo senelį, kokį ten anglų princą ar tingintį išnešti šiukšles vyruką, jei mes visi žiūrėtume video, kur, pavyzdžiui, beraštis valstietis, pasičiupęs vaiką, siūlytų šiam pačiulpti liežuvį? Suaugęs praeivis įsisiurbtų į lūpas nepažįstamam vaikui?

Šiandien daugybė Dalai Lamos gynėjų Dharamshalos įvykiuose teigia, jog mūsų, vakariečių, protai yra užteršti ir mes negalime nieko teisingai suprasti.

Ar tikrai?

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Paprastai seksualiai vaikus išnaudojantis žmogus – eilinis, niekuo savo aplinkoje neišsiskiriantis vyrukas, mėgstamas bendradarbių, kaimynų, interviu portalui LRT.lt sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. Pasak jos, vaikus išnaudojantys žmonės bando juos patraukti savo pusėn, kaltina auką ar kuria „bendrą paslaptį“, grasina ir šantažuoja.

KOPŽI centras ir jame praktiką atlikusi Gabija Balnytė parengė tyrimą „Seksualinis vaikų išnaudojimas artimoje aplinkoje: baudžiamųjų bylų analizė“. Tyrimo metu išanalizuota 10 baudžiamųjų bylų, iškeltų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus artimoje aplinkoje.

Apie tyrimą – portalo LRT.lt interviu su KOPŽI centro vadove K. Mišiniene.

– Vaiko patirtą seksualinę prievartą stengiamasi užmaskuoti, o vaiku manipuliuoti, jį įbauginti, kad jis nepasakotų apie patirtus išgyvenimus. Remiantis jūsų praktika ir atliktu tyrimu, kokia paprastai būna seksualinių nusikaltimų prieš vaikus bylų baigtis? Ar sunku įrodyti įvykdytus nusikaltimus?

– Pastebiu, kad mūsų prokurorai darosi vis atsargesni ir bylos atsiduria teismuose tik tada, kai surinkti įrodymai tenkina valstybinį kaltintoją. Manau, čia reikėtų klausti apie pradėtus ir (ne)nutrauktus ikiteisminius tyrimus, o gal net ir apie pranešimų skaičių.

Suprasti šią nemažą disproporciją yra svarbu – matome didelį specialistų nusivylimą, kartais net savotišką atsiribojimą: „Ne kartą pranešėme, rizikavome, vaikus skatinome kalbėti, o vėliau sužinome, kad niekas nepradėta, trūksta įrodymų, daugiau aš nesikišiu – kokia prasmė?“

O teismuose paprastai verda arši kova, ypač jei prokurorai, vaikų advokatai yra atkaklūs, gerai susipažinę su situacija, atsidavę savo darbui.

– Pastebiu, kad visuomenėje dar vyrauja stereotipas, jog seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus atliekami kur nors toli, svetimoje aplinkoje ir panašiai. Tačiau neretai vaikai patiria pažįstamų žmonių seksualinę prievartą, namų aplinkoje, kuri turėtų būti saugi erdvė. Kas paprastai būna tokie nusikaltėliai, kur vyksta smurtas?

– Skaičiai negailestingi – kreivė, rodanti, kad tokio pobūdžio nusikaltimai yra padaromi vaikui artimų, pažįstamų asmenų (tėvų, senelių, brolių, pusbrolių, motinų sugyventinių, šeimos draugų ir panašiai), jau seniai persirito 50 proc.

“O tu štai sėdi teismo salėje ir matai teisiamą šeimos tėvą, kuris net tokioje situacijoje, rydamas seiles, nesustodamas gali pasakoti apie savo dukrelės genitalijų grožį.”

Tai yra baisi tragedija. Nesuprantu, kodėl tai lieka socialinės politikos planuotojų dėmesio paraštėse – uždaruose būreliuose teisininkai, psichologai apie tai padiskutuoja, bet visuomenė apie šį sukrečiantį faktą mažai informuojama.

O tu štai sėdi teismo salėje ir matai teisiamą šeimos tėvą, kuris net tokioje situacijoje, rydamas seiles, nesustodamas gali pasakoti apie savo dukrelės genitalijų grožį, koks jis laimingas buvo po jųdviejų pirmųjų lytinių santykių, jam pavyko juos nufilmuoti. Ar tu matai pabaisą? Sergantį žmogų?

Dauguma atvejų tai – eilinis, niekuo savo aplinkoje neišsiskiriantis vyrukas, mėgstamas bendradarbių, kaimynų. Užtenka paklausyti pastarųjų liudijimų teismuose, tikrai negalėčiau prisiminti nė vieno pasisakymo, kur tas prievartautojo ratas būtų išreiškęs susirūpinimą ar pastebėjimą kokių nors nerimą keliančių ženklų.

“Vaiko seksualinis išnaudojimas gali trukti metų metus, neretai, kol pats prievartautojas dėl įvairiausių priežasčių sustoja, bet ne todėl, kad buvo patrauktas atsakomybėn.”

Tai, kad tylima apie šias galimas grėsmes vaiko artimoje aplinkoje, taip pat prisideda prie savotiško tabu įsitvirtinimo mūsų visuomenėje – „tai yra labai labai baisu, bet apie tai negražu kalbėti“. O to pasekmė – kad vaiko seksualinis išnaudojimas gali trukti metų metus, neretai, kol pats prievartautojas dėl įvairiausių priežasčių sustoja, bet ne todėl, kad buvo patrauktas atsakomybėn.

Bet ši tema yra labai plati, reiktų daug kalbėti ir apie vadinamuosius „situacinius“ prievartautojus, teigiančius, kad „nejaučia lytinio potraukio vaikams, tiesiog dėl tam tikrų aplinkybių šie atsidūrė šalia ir buvo nuskriausti“.

– Remiantis tyrimu, nuo seksualinio smurto dažniau nukenčia mergaitės (9 iš 10 atvejų), rečiau – berniukai. Kodėl taip yra? Kokio amžiaus vaikai dažniausiai nukenčia?

– Ši statistika tiesiog atspindi mūsų atliktą nedidelį 10 bylų, pasirinktų atsitiktine tvarka, tyrimą. Negaliu atsakyti į šį klausimą, jis man atrodo net nelabai svarbus – vaikas yra vaikas, negalime prognozuoti iš anksto, ko ieškos seksualinio potraukio sutrikimą turintis asmuo.

Beje, mūsų centre esame teikę pagalbą ir nuo moterų vykdytos seksualinės prievartos, tvirkinimo nukentėjusiems vaikams. Aš gal labiau atkreipčiau dėmesį į mus visus užliūliuojantį faktą, kad dalis vaikų prievartautojų gali turėti santykių ir su suaugusiais asmenimis – ne kartą buvome liudytojos, kaip tai klaidino tarnybų darbuotojus, kurie atmesdavo vaiko siunčiamus signalus, nes juk „tėvelis myli mamytę“.

– Tyrimas parodė, kad pusei nukentėjusių vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, atsirado psichikos sveikatos sunkumų. Patirta prievarta sukėlė tokių psichikos sutrikimų kaip depresija ir potrauminio streso sutrikimas, pasireiškė elgesio ir emocijų pakitimai.

Taip pat pažymima, kad seksualinis vaiko išnaudojimas gali privesti prie savęs žalojimo. Kaip patirti išgyvenimai paveikia vaikus? Ar ilgai jaučiamas toks poveikis?

– Jūs jau išvardinote požymius – paprastai šie vaikai tarp bendraamžių turi keistuolių, vienišių etiketę. Tačiau stebėjome ir visai priešingą elgesį – jis gali tapti agresyvus, vaikas gali įvairiais būdais save naikinti.

“Dėmesio, suaugusieji: gilinkitės į vaikų bėglių istorijas, beveik visada už nuolatinio bėgimo iš namų ar globos įstaigos slepiasi išnaudojimo paliktos žaizdos.”

Dėmesio, suaugusieji: gilinkitės į vaikų bėglių istorijas, beveik visada už nuolatinio bėgimo iš namų ar globos įstaigos slepiasi išnaudojimo paliktos žaizdos. Man tikrai apgailėtinai skamba įvairių tarnybų, komisijų bejėgiški dūsavimai, kad „gal čia genai kokie, kad vienuolikmetis nakvoja laiptinėse ir vartoja alkoholį suaugusių vyrų kompanijoje, o trylikametė „tikrai niekieno neverčiama“ parsidavinėja internete“.

Labai svarbu sukurti stiprią pagalbos sistemą vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų, kuri būtų prieinama ne tik Vilniuje ar Kaune, kur psichologai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, teisininkai kovotų dėl kiekvieno vaiko gerovės, nepamirštant ir reikalingų laimėti teisinių procesų prieš prievartautojus, nesvarbu, pedofilus ar tuos „situacinius“.

– Remiantis tyrimu, šiek tiek mažesnė dalis nusikaltėlių buvo dirbantys, bet dirbo nekvalifikuotus darbus. Tačiau tikriausiai tai klaidingas požiūris, negalime sakyti, kad vaikus tvirkina tik tokius darbus dirbantys žmonės, juk būna ir aukštąjį išsilavinimą turinčių, prestižinių profesijų atstovų?

– Kaip jau minėjau, tiesiog taip sukrito tos 10 atrinktų bylų. Tikrai matome labai platų profesijų ir išsilavinimo spektrą tarp vaikų prievartautojų ar tvirkintojų.

Iš karto galiu pasakyti, kad neduos vaisių bandymai nuspėti, kur šių žmonių yra daugiausiai, – tokio pobūdžio nusikaltimus vykdo ir dvasininkai, ir mokytojai, politikai, treneriai, žurnalistai, socialiniai darbuotojai, pareigūnai, gydytojai, taip pat ir bedarbiai, neturintys jokio išsilavinimo, jokio statuso visuomenėje asmenys.

Bet vėlgi, matosi kiek aiškesnė tendencija, kad turintys pedofilinių svajonių, nesvarbu, realizuojantys jas veiksmais ar ne, renkasi užsiėmimus, kur gali sutikti savo geismų objektus dažniau, be apribojimų, kur jų domėjimasis vaikais nesukels įtarimų.

– Tyrime pateikta citatų, kaip seksualiai prieš vaikus smurtavę asmenys teisina savo veiksmus – paprastai savo kaltės nepripažįsta, bando ieškoti pateisinimų ar net kaltina nukentėjusį vaiką?

– O taip, mes turime paruošę visą ciklą paskaitų, kokios strategijos laikosi vaikų prievartautojai, norėdami užverbuoti vaikus, patraukti juos savo pusėn, o vėliau, kai jau pavyksta įgyvendinti savo planus, dar ir apkaltinti pačią auką.

Čia naudojamas platus manipuliacijų arsenalas, pavyzdžiui, „bendros paslapties sukūrimas“, „tai buvo abipusis malonumas“, „matai, ką man padarei, kas dabar bus“, nesibodima ir pačių bjauriausių grasinimų ar šantažavimo nuotraukomis ir vaizdo įrašais.

Ar galite įsivaizduoti suaugusį šeimos narį, kuris atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus su vaikeliu ir grasina apie tai papasakoti aukos klasės draugams, draugams, motinai?

Deja, vaikai neatpažįsta psichologinių manipuliacijų, jie stingsta iš siaubo vien nuo minties, kad apie „tai“ sužinos kiti, ką jie pasakys, kaip supyks ir pasmerks jį…

– Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas yra sakęs, kad „didžioji dalis seksualinės prievartos, nuo kurios nukenčia vaikai, yra padaroma ne pedofilų, o žmonių, kuriems tai yra kažkoks situacinis dalykas, kaip pakaitinis“.

Vis dėlto, kalbant konkrečiai apie pedofiliją ir neteisinant seksualiai prieš vaikus smurtaujančių asmenų, neretai pažymima, kad pedofilija yra liga, o Lietuvoje nėra pagalbos, galbūt galinčios užkirsti kelią tokiems nusikaltimams. Kaip jūs matote šią situaciją? Ar teikiama pagalba galėtų padėti sumažinti nukentėjusių vaikų skaičių?

– Manau, mūsų šalyje reikalingas ir seksualinių nusikaltėlių registras, ir profesionali, prieinama pagalba asmenims, kurie dar nėra įvykdę seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, tačiau jaučia jiems potraukį.

Taip pat gerai suprantu, kad įkalinimo įstaiga yra tik fizinis barjeras nuteistiems vaikų skriaudėjams, tačiau jų potraukio, elgesio ji nepakeis. Tad pritarčiau nuomonei, kad šie asmenys taip pat turi gauti terapinę ilgalaikę pagalbą, kuri padėtų jiems atpažinti savo impulsus ir mokytų juos valdyti, o kartu ir atrasti savo vietą bendruomenėje.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

„Nenoriu skambėti kategoriškai, bet man tikrai skaudu, jog tarnybų abejingumas sukelia vis naujoms šio liguisto žmogaus aukoms kančias, bet net ir dabar nėra iniciatyvų imtis bendrų veiksmų, vis dar aiškinamasi, kas mums pagal protokolą priklauso ir kas ne“, – LRT.lt teigė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė, reaguodama į trečiadienį vakare pasirodžiusią informaciją, kad seksualiniais nusikaltimais įtariamo asmens (neoficialiais duomenimis, Remigijaus Jakščio) namuose Kauno pareigūnai rado pasislėpusį nepilnametį. 

„Mano nuomone, ši piktinanti situacija, kai asmuo jau yra nuteistas už nepilnamečių tvirkinimą, šiuo metu yra teisiamas dėl galimo nepilnamečių prievartavimo, o kaimynai ir pareigūnai traukia iš buto ten paslėptą vaiką, yra susiklosčiusi dėl keleto momentų“, – LRT.lt kalbėjo K. Mišinienė.

Visų pirma, sakė ji, tai yra tarnybų nebendradarbiavimo rezultatas, o sprendimai turėjo būti priimti daug anksčiau.

„Visi pirmiausia tau vardina, ko jie negali čia padaryti, kaip juos riboja teisės aktai – vietoje to, kad jau pirmosios, 2020 metų, bylos kontekste visi būtų susėdę prie bendro stalo ir skubiai sutarę dėl veiksmų“, – teigė pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad neeilinė situacija susiklostė jau prieš kelerius metus, kai, anot jos, viešai žinomas vaikinas nuskambėjo paauglių tvirkinimo istorijos kontekste.

„Energingas jaunimo lyderis, afišavęsis praktiškai visose televizijose, portaluose, sužavėjęs ir žurnalistus, ir jaunimo bendruomenę, organizavęs tarptautines nepilnamečių stovyklas, buvo apkaltintas ir nuteistas būtent dėl savo tvirkinamųjų veiksmų tose stovyklose. Ar tai neturėjo tapti signalu institucijoms, dirbančioms su vaikais ar saugančioms jų teises?“ – klausimą kėlė KOPŽI vadovė, pastebėjusi, kad šiai istorijai teisėsauga neskyrė reikiamo dėmesio.

„Ir tada įvykiai tapo rimtesni – jaunimo lyderis ir mokytojas jau apkaltintas grupės nepilnamečių seksualiniu prievartavimu, šiuo metu teismas vis bando pradėti nagrinėti šią bylą. Nenoriu skambėti kategoriškai, bet man tikrai skaudu, jog tarnybų abejingumas sukelia vis naujoms šio liguisto žmogaus aukoms kančias, bet net ir dabar nėra iniciatyvų imtis bendrų veiksmų, vis dar aiškinamasi, kas mums pagal protokolą priklauso ir kas ne“, – kritikos teisėsaugai negailėjo pašnekovė.

“Šis žmogus turi laukti teismo sprendimo areštinėje. – K. Mišinienė”

K. Mišinienė LRT.lt pabrėžė, kad labai svarbu suprasti, jog asmuo, turintis seksualinio potraukio sutrikimą ir jį realizuojantis, užsitikrinęs „žinomo ir palaikomo visuomenėje“ veikėjo reputaciją, nestokojantis finansinių išteklių – tikrai pavojingas vaikams. Pašnekovė svarstė, kad šiuo atveju galbūt verta keisti kardomąją priemonę.

„Pastarųjų dienų įvykiai rodo, jog jį nenumaldomai traukia nepilnamečiai ir jokių barjerų jis nepaiso, sveiko saugumo jausmo taip pat neturi. Jeigu norime apsaugoti šioje situacijoje vaikus – šis žmogus turi laukti teismo sprendimo areštinėje“, – sakė K. Mišinienė, taip pat atkreipusį dėmesį, kad visuomenės laukia sunki diskusija apie seksualinių nusikaltėlių registrą, apie pedofilinį potraukį turinčių asmenų gydymą bei jiems prieinamą pagalbą.

Spręs dėl griežtesnės kardomosios priemonės, teisme – eilė bylų

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė LRT.lt teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog asmeniui buvo paskirtos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti ir turėti ryšių su nepilnamečiais asmenimis, šiandien pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones (Baudžiamojo kodekso 243 str.).

„Prokurorui, kuris šiuo metu teisme palaiko valstybinį kaltinimą teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, perduota informacija vertinimui dėl kardomosios priemonės pakeitimo į griežtesnę. Taip pat, prokuroras, bendradarbiaudamas su bausmę vykdančios institucija, spręs klausimą dėl teikimo, susijusio su šiam asmeniui ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų pakeitimo“, – teigė ji.

Be to, pasak prokuratūros atstovės, šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje asmuo kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei šešiomis veikomis, susijusiomis su vaikų tvirkinimu bei lytinės aistros tenkinimu pažeidžiant nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

„Asmuo, kurio atžvilgiu pradėtas naujas tyrimas 2021 m. gruodžio 13 d. teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl 4 berniukų tvirkinimo pagal baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. („Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas“). Jam buvo skirta 1 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės apribojimo bausmė. Prokuroras su šuo nuosprendžiu nesutiko ir teikė apeliacinį skundą dėl per švelnios bausmės, prašant ją sugriežtinti. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, šį prašymą atmetė ir paliko galioti minėtą nuosprendį“, – LRT.lt sakė T. Merkevičiūtė.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus šio asmens daromos veikos nėra priskiriamos sunkiems nusikaltimams ir tokia įstatyminė reglamentacija komplikuoja griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, pagrindų ir sąlygų nustatymą, paaiškino ji.

Dėl šio įvykio ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius kalbėjo, kad akivaizdu, jog asmuo nepaisė nei teismo paskirtų įpareigojimų, nei taikomos kardomosios priemonės – draudimo bendrauti su nepilnamečiais. Jis patvirtino, kad bus prašoma griežtinti kardomosios priemonės sąlygas.

„Akivaizdu, kad teismo tokie įpareigojimai jo visiškai nesustabdo ir jis toliau tęsia savo veiksmus“, – teigė D. Valkavičius.

Paklaustas, ar vakarykštis įvykis gali išaugti į seksualinės prievartos bylą, D. Valkavičius atsakė, kad informacija analizuojama ir gali būti, kad tyrimo apimtis bus išplėsta.

„Aš manau, kad tikrai galima ir tikiuosi, kad bus sutramdytas šitas žmogus. Kitas momentas – jeigu jis vykdytų teismo įpareigojimus, tokių atvejų mes neturėtume“, – paklaustas, ar iki priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės griežtinimo, galima sutramdyti dėl seksualinių nusikaltimų baustą vyrą, teigė prokuroras.

Paauglys – saugioje aplinkoje

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė LRT.lt teigė, kad sulaukę informacijos iš policijos pareigūnų specialistai skubiai išvyko į įvykio vietą. Anot jos, vakar jie kalbėjosi su šeima, išklausė nepilnametį. Jam, pabrėžė pašnekovė, užtikrinta saugi aplinka.

„Intensyviai dirbame, renkame svarbią informaciją, kuri padės pilnai išsiaiškinti šią situaciją ir, esant poreikiui, nukreipti paauglį ir šeimą pagalbos“, – sakė ji.

Vaiko teisių specialistė dėkojo pilietiškiems žmonėms, apie įvykį informavusiems policijos pareigūnus. Visuomenės, kaimynų, artimųjų įsitraukimas, kai siekiame apsaugoti vaiką, labai reikšmingas, pabrėžė ji.

LRT.lt primena, kad pirmasis šią istoriją trečiadienį vakare aprašė portalas delfi.lt, nurodydamas, jog vieno Kauno gyvenamojo namų kvartalo gyventojai iškvietė policiją ir neva neleido pareigūnams išvažiuoti, kol šie nepateko į seksualiniais nusikaltimais įtariamo Remigijaus Jakščio nuomojamus namus ir nesurado čia, kaip įtarta, slėpto nepilnamečio.

Kaip skelbė delfi.lt, į policiją kreipęsi gyventojai teigė, esą vaikas nuėjo į skandalingai išgarsėjusio viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ vadovo, jaunimo mentoriumi prisistatančio R. Jakščio namus. R. Jakštys prieš metus buvo nuteistas dėl kelių berniukų seksualinio tvirkinimo, šiuo metu teisme yra nagrinėjama dar viena R. Jakščiui iškelta byla, kuri susijusi ne tik su tvirkinamaisias veiksmais, bet ir galimu seksualiniu prievartavimu.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno AVPK) išplatintame komentare teigė, kad policijos pareigūnai, vykdydami prevencinę priemonę, bendradarbiavo su gyventojais ir prašė gyventojų pranešti apie bet kokį įtartiną elgesį susijusį su nepilnamečiais, todėl trečiadienį „apie 20.25 val. gautas pranešimas, jog Kaune, Pasimatymo aklg., pas vyrą (g. 1998 m.) pastebėtas nepilnametis asmuo“. Į įvykio vietą nuvyko policijos pareigūnai, kurie, pasikalbėjus su liudininkais, nepilnametį (g. 2008 m.) aptiko pasislėpusį gyvenamajame name esančioje nišoje.

Anot pareigūnų, informacija, jog policijos pareigūnams iš įvykio vietos, kol jie neras vaiko, neleido išvykti kaimynai, nėra tiksli. Policijos pareigūnai laukė gyvenamosios vietos savininko (g. 1956 m.) leidimo nuodugniau apžiūrėti gyvenamąją vietą.

Pirminiais duomenimis, išorinių smurto požymių nepastebėta, apie įvykį informuoti nepilnamečio tėvai, Vaiko teisių apsaugos skyrius. Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnai tikslina šio įvykio aplinkybes. Surinkta medžiaga pagal LR Baudžiamojo kodekso 243 str. „Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones“.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Trečiadienio vakarą – speciali policijos pareigūnų operacija Kaune: į vieną gyvenamųjų namų kvartalą žmonės iškvietė policiją ir neleido pareigūnams išvažiuoti, kol šie nepateko į seksualiniais nusikaltimais įtariamo vyro nuomojamus namus ir nesurado čia, įtariama, slėpto nepilnamečio.

„Tai yra siaubinga – policija ką tik surado vaiką, visi kaimynai verkia, gaila to vaiko, juk jį galėjo išnaudoti, jis buvo paslėptas po laiptais esančioje slėptuvėje – spintelėje“, – apie nekasdienius trečiadienio vakaro įvykius Delfi.lt pasakojo Pasimatymo akligatvyje gyvenanti moteris.

Policijos pareigūnus privačių namų kvartalo gyventojai iškvietė apie 20.30 val. – jie telefonu nufilmavo, kaip per tvorą peršoko ir tiesiai į namus per terasą pateko maždaug 13-14 metų berniukas.

Į policiją kreipęsi gyventojai teigė, kad vaikas nuėjo į skandalingai išgarsėjusio viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ vadovo, garsaus jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio namus. R. Jakštys prieš metus buvo nuteistas dėl kelių berniukų seksualinio tvirkinimo, šiuo metu teisme yra nagrinėjama dar viena R. Jakščiui iškelta byla, kuri susijusi ne tik su tvirkinamaisias veiksmais, bet ir galimu seksualiniu prievartavimu. Be to, policijoje yra atliekamas dar ne vienas tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikaltimų.

Kaip pasakojo namo gyventojai, iškviesti policijos pareigūnai R. Jakščio, kuriam teismas buvo uždraudęs bendrauti su nepilnamečiais, nuomojamame kotedže berniuko nesurado, nuomininkas taip pat tikino, kad čia jo nėra.

„Bet žmonės žinojo, kad jis ten yra – kai tas vaikas pateko į namus peršokęs tvorą, visi kaimynai susirinko ir apsupo teritoriją ir stebėjo, jis niekaip negalėjo išeiti“, – pasakojo moteris.

Anot jos, policijos pareigūnai norėjo išvykti, bet daugiau kaip 20 kvartalo gyventojų jų neišleido ir pagrasino, kad vėl kvies kitą ekipažą, kol galimai slepiamas vaikas bus surastas. Tuomet pareigūnai telefonu susisiekė su kotedžo šeimininku, jis leido išlaužti namuose įrengtą slėptuvę. O joje ir buvo aptiktas nepilnametis vaikas.

„R. Jakštį policijos pareigūnai uždarė į savo automobilį, ką tik atvyko ir jo advokatė, kurią jis pats išsikvietė“, – pasakojo skandalingų įvykių liudytoja.

Anot jos, apie tai, kad gyvenamųjų namų kvartale gyvena už seksualinius nusikaltimus nuteistas ir šiuo metu vėl teisiamas R. Jakštys, kaimynai sužinojo tik iš Delfi.lt, kai buvo paskelbta publikacija apie seksualiai išnaudotus vaikus.

Pasimatymo akligatvyje R. Jakštys gyveno nuo praėjusių metų rudens.

„Tai jau gal trečias kartas, kai mes kvietėme policiją – ir anksčiau matėme ne vieną vaiką, bet policija jų nesurasdavo, o kitą rytą matydavome, kaip jis su vaiku išvažiuoja“, – pasakojo kaimynė.

Anot jos, gyventojų pasakojimais pareigūnai nebuvo linkę tikėti ir šįkart, bet viskas pasikeitė, kai kotedžo šeimininkas davė leidimą ieškoti vaiko ir net sugadinti turtą, jeigu tik prireiktų.

Delfi.lt bandė susisiekti su R. Jakščiu, tačiau jis į telefono skambučius neatsakė. Tuo metu gyventojai užsiminė, kad policijos pareigūnai greičiausiai R. Jakštį paleis.

„Kaip tai gali būti – juk pas jį buvo surastas vaikas“, – stebėjosi jie.

Kaip Delfi.lt jau rašė, R. Jakštys paaugliams atrodė vos ne kaip idealiausias žmogus pasaulyje – visada atskubantis į pagalbą, padrąsinantis ir net paguodžiantis, kai to reikia.„Didžiausias mano tikslas – pakeisti Lietuvoje žmonių požiūrį į moksleivį, suteikti jam darbo, praktikos galimybes, kad jis nebūtų nurašytas“, – anksčiau viename interviu teigė R. Jakštys, pasakojęs, kaip jį, dar kūdikį, motina paliko vaikų namuose, vėliau jis pateko į globos įstaigą ir tik sulaukęs pilnametystės sužinojo skaudžią savo šeimos istoriją.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, išgirdusi istoriją, į kurią pateko daugybė nepilnamečių, neslėpė pasipiktinimo – juk R. Jakštys prisistatydavo sėkmingu jaunimo mentoriumi, bendradarbiavo su daugybe švietimo įstaigų, vaikus vežė į tarptautines stovyklas ir net kalbėdavo apie galimybę filmuotis „Netflix“ kuriamuose filmuose. O iš tikrųjų, kaip paaiškėjo, šių išvykų metu jis jauniems berniukams siūlydavo „atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos“.

Šiek tiek daugiau kaip prieš metus išnagrinėtoje kitoje byloje viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ direktorius pripažino, kad Lenkijos ir Vokietijos viešbučiuose seksualiai išnaudojo keturis nepilnamečius.

Neįtikėtina, bet dėl šių nusikaltimų R. Jakščiui buvo skirta vos vienerių metų laisvės apribojimo bausmė – jos metu nuteistajam buvo uždrausta lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, taip pat uždrausta bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad R. Jakštys 2020 m. spalio mėnesį viešbučiuose Varšuvoje ir Berlyne prieš keturis vaikus atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, „galinčius sukelti jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą“.

„Negaliu paaiškinti, kodėl taip pasielgiau“, – teisme sakė visiškai kaltę pripažinęs R. Jakštys.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Metų pradžioje Lietuvą sukrėtė seksualinės prievartos skandalai. Sausio mėnesį dėmesio centre atsidūrė pedofilija kaltinamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, vėliau paviešinti Kauno tvirkintojo Algimanto Ulvido nusikaltimai, taip pat paaiškėjo ir kitų priekabiavimo ir tvirkinimo atvejų. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė sako, kad vaikų tvirkintojai vienos profesijos neturi, o patraukti juos atsakomybėn yra sunku dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų ir specialistų trūkumo.

Anot K. Mišinienės, visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, kad vaikus seksualiai išnaudoja svetimi žmonės. Tačiau statistika rodo, kad neretai seksualinę prievartą vaikai patiria iš jiems pažįstamų žmonių ar šeimos narių.

„Kreivė, rodanti, jog tokio pobūdžio nusikaltimai yra padaromi vaikui artimų, pažįstamų asmenų (tėvų, senelių, brolių, pusbrolių, motinų sugyventinių, šeimos draugų ir pan.) jau seniai kirto penkiasdešimt procentų. Čia yra baisi tragedija, nesuprantu, kodėl tai lieka socialinės politikos planuotojų dėmesio paraštėse – uždaruose būreliuose teisininkai, psichologai apie tai padiskutuoja, bet visuomenė apie tai mažai informuojama.

O tu, štai, sėdi teismo salėje ir matai teisiamą šeimos tėvą, kuris net tokioje situacijoje, rydamas seiles, nesustodamas gali pasakoti apie savo dukrelės genitalijų grožį, koks jis laimingas buvo po judviejų pirmųjų lytinių santykių, jam pavyko juos nufilmuoti“, – pasakoja KOPŽI vadovė.

Dažnai, pasak K. Mišinienės, tokie žmonės nėra sergantys ar agresyvūs nusikaltėliai. Dauguma atvejų tvirkintojai niekuo neišsiskiria iš kitų, jie yra mėgstami draugų, kolegų ir šiems savo bendravimu bei elgesiu nekelia įtarimų.

Mišinienė pastebi, kad vaikų prievartautojai nepriklauso vienai socialinei grupei ar profesijai. Todėl manyti, kad didžiausią grėsmę kelia tik neišsilavinę arba tik pasiturintys žmonės yra klaidinga.

„Tokio pobūdžio nusikaltimus gali atlikti politikai, mokytojai, dvasininkai, treneriai, žurnalistai, socialiniai darbuotojai, pareigūnai, gydytojai, taip pat ir bedarbiai, neturintys jokio išsilavinimo, jokio statuso visuomenėje asmenys.

Vis tik matosi kiek aiškesnė tendencija, kad asmenys, turintys potraukį pedofilijai, nesvarbu, realizuojantys jas realiais veiksmais ar ne, renkasi užsiėmimus, kur gali sutikti savo geismų objektus dažniau, be apribojimų, kur jų domėjimasis vaikais nesukels įtarimų“, – priduria K. Mišinienė.

Vaikai nesikreipia pagalbos, nes yra įbauginti

Pasak K. Mišinienės, žmonės turi suprasti, kad seksualinę prievartą patyrusiems vaikams kreiptis pagalbos labai sunku. Dažniausiai jie nesuvokia nusikaltimo masto, be to, yra įbauginti prievartautojų, kurie aukas ne tik patraukia savo pusėn, bet ir daro joms psichologinį spaudimą po to, kai įgyvendina savo planus.

„Pedofilai naudoja platų manipuliacijų arsenalą, kaip antai „bendros paslapties sukūrimas“, „tai buvo abipusis malonumas“, „matai, ką man padarei, kas dabar bus“. Nesibodima ir pačių bjauriausių grasinimų ar šantažavimo nuotraukomis ir video įrašais.

Deja, vaikai neatpažįsta psichologinių manipuliacijų, jie stingsta iš siaubo vien nuo minties, kad apie „tai“ sužinos kiti, ką jie pasakys, kaip supyks ir pasmerks jį…“, – komentuoja K. Mišinienė.

Visuomenė, anot ekspertės, taip pat prisideda, kad seksualiniai nusikaltimai išaiškinami vėlai, o kai kuriais atvejais – niekada neišaiškinami. Nuostata, kad apie vaikų seksualinę prievartą „negražu kalbėti“ paverčia šią temą tabu. To pasekmė – vaikų seksualinis išnaudojimas gali trukti ilgus metus ir apie tai nesužinos atitinkamos tarnybos.

Siunčia žinią suaugusiems

Vis dėlto tam tikrų požymių, kaip galima atpažinti seksualiai išnaudotą vaiką. Dažnai šie vaikai tarp bendraamžių turi „keistuolių“, „vienišių“ etiketę, tačiau galimas ir priešingas elgesys – vaikas gali tapti agresyvus, įnirtingai visokiais būdais save žaloti.

Mišinienė siunčia dar vieną žinią suaugusiems: „Gilinkitės į vaikų bėglių istorijas. Beveik visada už nuolatinio bėgimo iš namų, globos įstaigos slepiasi išnaudojimo paliktos žaizdos. Man tikrai apgailėtinai skamba įvairių tarnybų, komisijų bejėgiški dūsavimai, kad gal čia genai kokie, kad vienuolikmetis nakvoja laiptinėse ir vartoja alkoholį suaugusių vyrų kompanijoje, o trylikametė „tikrai niekieno neverčiama“ parsidavinėja internete.“

Tačiau pastebėjus nerimą keliančius ženklus, padėti prievartos aukoms ne visuomet paprasta. K. Mišinienė išskiria specialistų (psichologų, pedagogų, socialinių darbuotojų, teisininkų), galinčių padėti nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų, trūkumą mažesniuose miestuose ir regionuose.

KOPŽ vadovė taip pat mano, jog Lietuvoje reikalingas ir Seksualinių nusikaltėlių registras bei profesionali, prieinama pagalba asmenims, kurie dar nėra įvykdę seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, bet jaučia jiems potraukį, taip pat tiems, kurie už šiuos nusikaltimus yra nuteisti.

„Gerai suprantu, jog įkalinimo įstaiga yra tik fizinis barjeras nuteistiems vaikų skriaudėjams, tačiau jų potraukio, elgesio ji nepakeis. Tad pritarčiau nuomonei, kad šie asmenys taip pat turi gauti terapinę ilgalaikę pagalbą, kuri padėtų jiems atpažinti savo impulsus ir mokyti juos valdyti, o tuo pačiu ir atrasti savo vietą bendruomenėje“, – sako K. Mišinienė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.