Category: Straipsniai – 2023

Atskleista visa tiesa apie gilią Lietuvos žaizdą. Nepaisant tragiškų sekso darbuotojų išgyvenimų, pirkėjų noras patenkinti lytines aistras neslopsta, o paklausa vis auga. Lietuvoje prostitucija sėkmingai plinta internete, o lytinį aktą dažniausiai galima nusipirkti didžiuosiuose miestuose. Nuo seksualinio išnaudojimo kenčiančios moterys bėga su vaikais nuo karo, bet kartais Lietuvoje pakliūva į sutenerių pinkles.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kaip atrodo sekso pirkėjų pasakojimai ir pasiteisinimai. Iš tikrųjų tai šokiruoja.

„Jei negalėčiau eiti pas prostitutę, bijau, kad gal tada, kaip čia pasakius, prievartaučiau normalias moteris“. „Vakare jautiesi pavargęs, vienišas, užsivedęs nuo pornuchos, ką dar gali veikti?“, „Jei ji pradeda verkti, sustoju, bet į jos „ne“ nekreipiu dėmesio“, „Jos yra reikalingas blogis“, – šitaip sekso pirkėjai pasakoja apie savo patirtis.

Patamsių zonoje atsiduria studentės ir vienišos mamos 

K. Mišinienė atskleidė platų aukų ratą: tarp aukų ne tik vienišos mamos, namų šeimininkės, bet ir moterys su išsilavinimu. Tačiau, kaip tokios moterys yra įviliojamos į tuos spąstus?

„Žinoma, mes visi esame skirtingi, nors gal būt priklausome toms pačioms socialinėms bendruomenėms. Tačiau prostitucija savotiškai sulygina čia atsidūrusias moteris, nesvarbu, kas jos buvo anksčiau – namų šeimininkės, studentės, vienišos motinos ar biuro darbuotojos.

O atsiduria jos šioje patamsių zonoje vėlgi dėl kiekvienai labai unikalių priežasčių – neišsprendžiamos finansinės problemos, smurtas artimoje aplinkoje, apgaulė, mylimo žmogaus išdavystė, negalėjimas dėl įvairiausių priežasčių perprasti viliojančio pasiūlymo, priverstinė migracija, suirutė aplink ir kitos priežastys“, – sako ji.

Motinystės našta užgula ant pečių ir verčia ieškoti skubių išeičių

K. Mišinienė tikina, kad ukrainiečių moterys bėgančios nuo karo tampą stipriai pažeidžiamos ir dėl tokios susiklosčiusios situacijos, kuomet neturi pinigų, jomis tampa lengva pasinaudoti. Centro vadovė priduria, kad nuo karo sprunkančios moterys bėga kartu su vaikais, o tokį kelią renkasi ne retai bandydamos pasirūpinti savo vaikais.

„Moterys ir vaikai tokiose situacijose yra labai pažeidžiami, jie mažai gali patys ką nuspręsti, priklauso nuo kitų noro ir galimybių padėti.

Karo atveju įprastas pasaulis, teikęs saugumą, palaikymą, sugriūva per kelias valandas, tačiau įsipareigojimai vaikams, tėvams niekur nedingsta, jie sunkia našta užgula sutrikusių moterų pečius, verčia ieškoti skubių išeičių“, – teigia ji.

Veidrodyje sekso pirkėjas mato geidulių iškreiptą veidą

„Visuomenė neretai ir nenori gilintis į šių nematoma kančia persmelktų moterų situacijas, mat įsigilinus dar kaltę kokią pajausime“, – sako K. Mišinienė.

Pasak kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės, tie, kurie mato ir naudojasi šiomis moterimis, sako, kad esą jos pačios renkasi tokį gyvenimo būdą ir joms tai patinka. K. Mišinienė pabrėžia, kad visuomenė nenori žinoti ir turėti nieko bendro su šių moterų kančiomis.

„Šiuos momentus yra tikrai svarbu suprasti, nes tie, kas mato parsiduodančias moteris, sutinka jas viešnamiuose, gatvėse, baruose, visokio plauko agentūrose, dažnai nežino apie jų priešistorę, tvirtina, kad moterys renkasi prostituciją laisva valia, gal jos tiesiog hiperseksualios, gal joms toks gyvenimo būdas patinka.

Visuomenė neretai ir nenori gilintis į šių nematoma kančia persmelktų moterų situacijas, mat įsigilinus dar kaltę kokią pajausime. Veidrodyje sekso pirkėjas pamatys savo geidulių iškreiptą veidą, o šalia – apsvaigusią, nieko seniai nebejaučiančią moterį, jam gali ir baisu pasidaryti, nebenorės pirkti to suvargusio kūno“, – pasakojo ji.

Ko reikalauja dabartinė kova su prostitucija? 

„Tačiau realybė yra seniai tokį požiūrį sudrakiusi į skutelius – prostitucija yra išgyvenimo strategija tiems, kurių mes nenorime matyti ar apie jų problemas žinoti“, – teigia K. Mišinienė.

K. Mišinienės nuomone, reikia nustoti bausti moteris ir vyrus, kurie yra parduodami prostitucijoje. Ji priduria, kad šiandien yra sunku rasti argumentus, kurie pateisintų bausmę dėl to, kad moteriai nusviro rankos.

„Šiandien Lietuvoje turime skubiai nustoti bausti moteris, kaip beje ir vyrus, parduodamus prostitucijoje – tai tiesiog neveikia, neatneša tokių teigiamų rezultatų.

Seime trečius metus klajoja projektas, kuriuo siūloma nebebausti parsiduodančių asmenų – tai neturi jokios įtakos prostitucijos reiškinio mažinimui, moterys yra įstrigusios tarp sutenerių ir teisėsaugos, jos bijo kreiptis pagalbos, kurios, beje, tikslinės, skirtos padėti išeiti iš prostitucijos, kaip ir nėra – o vietoje to kriminalizuoti paklausą.

Sudėtinga rasti argumentus, pateisinančius bausmę parsiduodančiai moteriai. Bloga, pasileidusi, viliojanti dorus visuomenės narius, gal net užkrečianti juos visokiomis ligomis, griaunanti šeimas? O gavusi baudą susimąsto, kad negerai elgiasi, nori tuoj pat pasitaisyti, nebeieškoti lengvų pinigų ir nebetingėti?

Tačiau realybė yra seniai tokį požiūrį sudraskiusi į skutelius – prostitucija yra išgyvenimo strategija tiems, kurių mes nenorime matyti ar apie jų problemas žinoti. Nekalbant jau apie tai, jog dalis parsiduodančiųjų yra prekybos žmonėmis aukos, buvo atviliotos, nuolat prievartautos ir įkalintos šiame „pasilinksminimo“ lauke“, – vardija ji.

„Beyond the Streets“, nevyriausybinė organizacija, teikianti paramą moterims, įsitraukusioms į prostituciją Anglijoje, prieš keletą mėnesių paskelbė ataskaitą apie moterų paramos poreikius:

– Proporcingai daugiausiai moterų, įsitraukusių į prostituciją, buvo 25-34 m.

– Moterys siekė paramos vidutiniškai septyniose srityse, įskaitant apgyvendinimą, psichologinę paramą, smurtą bei įdarbinimą.

– Minimi iššūkiai, siekiant paramos organizacijose bei įstaigose, pavyzdžiui, specialistų paramos trūkumas ar informacijos apie egzistuojančią pagalbą stoka.

– Beveik pusei apklaustųjų reikėjo paramos apgyvendinimo srityje. Minimos problemos – benamystė, gyvenimas automobilyje, laikinas apgyvendinimas pas draugus ar moterų namuose.

– Smurto ir traumos tema atskleidė seksualinį smurtą – iš klientų, partnerių bei šeimos narių – emocinį smurtą ir smurtą artimoje aplinkoje.

– Psichologinės paramos siekė didžioji dalis (78 proc.) moterų. Buvo minima depresija, potrauminio streso sutrikimas, bipolinis sutrikimas, anoreksija bei mintys apie savižudybę.

– Kone pusė moterų norėjo palikti sekso industriją.

Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami įvairūs neviešo pobūdžio veiksmai: vienu metu skirtinguose Lietuvos miestuose vyko šios nusikalstamos veikos organizatorių sulaikymai, kratos, apklausos, kiti procesiniai veiksmai.

Įtariama, kad iš neteisėtų seksualinių paslaugų teikimo moterys sau ir šios veiklos organizatoriams galėjo įgyti dideles lėšas. Atliktų kratų metu pas įtariamuosius rasta apie 30 000 eurų.

Šiame tyrime įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens pornografijos pareikšti dviem asmenims – vyrui (g. 1989 m.) ir moteriai (g. 1976 m.). Taip pat nustatyta ir 13 moterų, kurios galėjo teikti seksualines paslaugas. Vienas įtariamasis šiuo metu yra suimtas, įtariamajai paskirtos kardomosios priemonės – 5000 eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra.

Moteris galimai buvo atsakinga už moterų, atvežamų verstis prostitucija, apgyvendinimo bei pinigų surinkimo ir perdavimo sąvadautojams klausimus. Atliekant aktyvius ikiteisminio tyrimo veiksmus ateityje įtariamųjų skaičius gali didėti.

Prie šios sėkmingos operacijos bei prostitucijos tinklo neutralizavimo prisidėjo Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, bei Marijampolės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai. Taip pat aktyviai į pagalbą įsitraukė ir socialinis partneris – Kovos su prekyba ir išnaudojimu centras (KOPŽI), kuris moterims teikė psichologinę, apgyvendinimo ir kitokią socialinę pagalbą.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str. 2 d.). Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Lietuvoje daugėja sekso paslaugų skelbimų: vietines moteris keičia atvykėlės iš kitų šalių, transseksualės:

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

Nusikaltėliais teismo pripažintiems ilgamečiams Panevėžio rajono globėjams gresia iškraustymas iš didžiulio tuometei šeimynai savivaldybės statyto namo. Kad pavyzdiniais laikytuose šeimynos namuose globėjos sutuoktinis prievartavo bei žagino globojamas mergaites, paaiškėjo kone po dešimtmečio.

Teismas vyrą nuteisė šešeriems metams. Sutuoktiniai sprendimą apskundė ir, kol laukia galutinio sprendimo, naudojasi šeimynai skirtu namu. Savivaldybė svarsto: maždaug 500 kvadratinių metrų namą būtų galima paversti socialiniais būstais.

Buvusi ilgametė šeimynos motina Gražina ruošia pietus, tik jau gerokai mažesniam skaičiui žmonių. Prie pietų stalo dabar dažniausiai sėda už globotinių prievartavimą bei žaginimą nuteistas sutuoktinis, keli giminaičiai ir ten likę gyventi keli suaugę globotiniai: „Kasdien kokie 9, 7, mažiau nebūna.“

Šeimynos namai ištuštėjo, kai globėjai atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Visą būrį tuomet ten augusių nepilnamečių specialistai iškraustė į saugų prieglobstį: „Kas norėdavo – grodavo, kas norėdavo – televizorių žiūrėdavo.“

Toli gražu ne gražių akimirkų buvo lydimas dalies ten augusių mergaičių gyvenimas. Praėjusių metų pabaigoje buvusios globėjos sutuoktinį Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltu dėl mažamečių globotinių žaginimo ir prievartavimo. 76-erių vyras kaltės vis dar kratosi.

„Jos trys, keturios vienam kambary gyvendavo. Nesąmones jos čia sukūrė, tokį nebūtą dalyką“, – tikina nuteistasis Vidantas Grigaliūnas.

Kad žinojo, ką išdarinėjo sutuoktinis, bet mergaičių neapsaugojo, nuteista ir buvusi šeimynos motina. Pati moteris bet kokius kaltinimus neigia: „Jeigu vyras tave iškeičia į kitą žmogų, nesvarbu, kiek jam metų, jau tas vien, kaip aš galėčiau slėpti.“

Sutuoktiniai Panevėžio apygardos teismo sprendimą apskundė aukštesnei instancijai. Tad šešeriems metams nelaisvės nuteistas nepilnametes ir mažametes globotines žaginęs ir prievartavęs buvusios šeimynos tėvas kol kas laiką leidžia namuose.

„Kas ten žino, kaip teismas pažiūrės, į katrą pusę pakryps“, – sako V. Grigaliūnas.

Pakryps ir buvusių globėjų gyvenimas. Jei aukštesnės instancijos teismas paliks apkaltinamąjį nuosprendį, sutuoktiniams gresia iškraustymas. Mat maždaug 500 kvadratinių metrų namą, kaip priestatą Grigaliūnų šeimos namukui, prieš kelis dešimtmečius statė savivaldybė savo lėšomis.

„Turtas vis tiek yra savivaldybės, tai čia nori, nenori, ar tai teismo keliu, ar susitarimo keliu, ar kompensacijų būdu, jis turėtų grįžti pas tiesioginį šeimininką“, – tvirtina Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Panevėžio rajono mero teigimu, buvę šeimynos namai galėtų virsti socialiniais būstais.

„Kaip jie įeis į kiemą, kiemas tai mūsų, tie žmonės, jeigu juos apgyvendins. Kiemas visas mūsų, gal ten trys metrai nuo namo yra jų“, – sako buvusi globėja Gražina Grigaliūnienė.

„Yra klausimai su žeme, gal vėl svarstysis, gal servitutiniai bus palikti klausimai, kai prasidės procesas matysis“, – teigia P. Žagunis.

Pagal dabar galiojančią sutartį, prieš kelis dešimtmečius įsikūrusi šeimyna maždaug 500 kvadratinių metrų namu naudotis gali 99-erius metus.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Seksualine prievarta prieš keliolika berniukų kaltinamas buvęs krepšinio klubo „Neptūnas“ projektų vadovas Viktoras Usovas (Viktor Usov) panoro peržiūrėti teisėsaugos pareigūnų darytus vaizdo įrašus, kuriuose, įtariama, seksualiai išnaudoti paaugliai pasakojo, kokį košmarą patyrė. Maža to, gali būti, kad jis teismo prašys į posėdį iškviesti ir apklausti dabar jau pilnametystės sulaukusius jaunuolius.

Daugiau kaip trejus metus teisme nagrinėjama didelio rezonanso sulaukusi baudžiamoji byla sunkiai juda į priekį – baudžiamojon atsakomybėn dėl lytinės aistros tenkinimo su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu ir nepilnamečiui asmeniui už atlygį, tvirkinimo, grasinimo nužudyti, vaiko įtraukimo girtauti ir nugirdymo teisiamas 37 mętų V. Usovas, kuris prieš keliolika metų uostamiestyje buvo pripažintas pilietiškiausiu jaunu žmogumi, dažnai nesirodė teismo posėdžiuose.

Dėl pateisinamų priežasčių – ligos, medikai jam vis pateikia pažymas, patvirtinančias, jog jis negali atvykti į baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Šie gydytojų dokumentai bylą nagrinėjančiam teismui sukėlė abejonių, todėl teisėjas Vandalinas Vainius kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, prašydamas ekspertų įvertinti, ar iš tikrųjų dėl ligos kaltinamasis negali dalyvauti posėdžiuose.

Garsiam klaipėdiečiui atstovaujantis advokatas Edvardas Staponkus sakė, kad V. Usovas nevengia baudžiamojo proceso, kaip gali atrodyti: „Vengimo nėra, jis – ligų maišas, teismui yra pateikęs medikų pasirašytas pažymas, o medikai žino, ką rašo.“

„Dabar teisme vyksta susipažinimas su bylos medžiaga ir prašymų tenkinimas arba atmetimas, – kalbėjo ne vienoje rezonansinėje byloje dalyvaujantis advokatas E. Staponkus. – V. Usovas prašymus pareiškia savarankiškai, praėjusį kartą jis paprašė leisti susipažinti su posėdžių protokolais – jam padarė kopiją, o jis posėdžio protokole pamatė, kad nebuvo peržiūrėti šeši vaizdo įrašai, todėl jis norėjo, jog jie būtų peržiūrėti.“

Ir šie įrašai, anot teisininko, buvo peržiūrėti.

Advokatas neslėpė, kad vaizdo įrašuose buvo užfiksuotos, įtariama, seksualinį smurtą patyrusių vaikų apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Jos buvo atliekamos policijoje.

„Byloje yra daug įrašų ir jie – gan ilgoki“, – pabrėžė E. Staponkus.

Advokatas neslėpė, kad su V. Usovu teisme taip pat lankėsi ir penktadienį, nors tądien posėdis nebuvo suplanuotas – jie norėjo peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota V. Usovo pirmoji apklausa pas policijos tyrėją. Tačiau dėl techninių nesklandumų šio įrašo pasižiūrėti taip ir nepavyko, todėl jo peržiūra suplanuota iš karto po šv. Velykų.

Pirmosios apklausos metu duotus parodymus V. Usovas dabar neigia.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme taip pat buvo nuspręsta apklausti policijos tyrėją, kuri atliko procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu: „Ikiteisminio tyrimo metu V. Usovas buvo apklaustas, tik mes teisme iškėlėme klausimą – kaip taip galėjo būti, šitoks nusikaltimas, kriminalinė žvalgyba dirba ir kurį laiką seka žmogų, o paskui jį sulaiko – parverčia ant automobilio miesto centre, atsiveža į policiją, o kai reikia apklausinėti, jam nesuteikia advokato. Kaip tai gali būti? Aš pareiškiau prašymą, kad būtų iškviesta policijos tyrėja, kodėl ji įtariamajam nesuteikė teisės išsikviesti advokatą. O jis tą dieną buvo ir be vaistų, ir nevalgęs nieko, apklaustas 19 ar 20 valandą, visą dieną išlaikytas – tai kokia jo būsena buvo ir kokie parodymai?! Dabar jis neigia tuos parodymus. Be to, jis sakė, kad policijoje jam buvo pameluota – esą po apklausos tu išeisi į namus. Bet jis niekur neišėjo, jį areštavo.“

Anot V. Usovo gynėjo, teismas privalo išsiaiškinti, kodėl iš karto po sulaikymo V. Usovui nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.

„Na ir kas, kad jis yra pasirašęs po savo parodymais policijoje, bet jis juk – ne teisininkas, buvo apgautas, jog bus paleistas ir galės eiti į namus, galės pavalgyti ir išgerti vaistų“, – savo poziciją dėstė advokatas.

Jis pažymėjo, kad į policijos komisariatą pristatytas V. Usovas patyrė didžiulį šoką – juk daugelį pareigūnų ir net pačius policijos vadovus gerai pažinojo.

„Ir čia su juo buvo elgiamasi kaip su pavojingu nusikaltėliu, bet jis juk kol kas nenuteistas“, – pabrėžė teisininkas.

Jis neslėpė, kad V. Usovas gali pateikti dar vieną prašymą – į teismo posėdį iškviesti ir apklausti galimai seksualiai išnaudotus jaunuolius, kurie šiuo metu jau yra sulaukę pilnametystės. Vis dėlto, E. Staponkaus teigimu, net jeigu toks prašymas ir būtų teiktas, teismas gali jo ir nepatenkinti – nepilnamečiai buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jų apklausos yra užfiksuotos ne tik posėdžių protokoluose, bet ir vaizdo įrašuose.

Delfi.lt susisiekė su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu V. Usovu, kuris žadėjo papasakoti apie jo atžvilgiu iškeltą bylą, tačiau, atrodo, persigalvojo – pokalbio laiką vis atidėdavo. Teisme jis kol kas nėra išsakęs savo pozicijos, manoma, jo apklausa gali įvykti balandžio 20 d. arba gegužės 11 d. suplanuotuose posėdžiuose. Tiesa, žurnalistams jis yra nurodęs, kad kaltinimų nepripažįsta, o byla esą yra sufabrikuota.

Tyrimą atlikę pareigūnai yra pranešę, kad V. Usovas įtariamas kelerius metus tvirkinęs mažamečius ir nepilnamečius berniukus Klaipėdos rajono ribose ir kituose Lietuvos miestuose.

„Įtariama, jog vyras nusikaltimus galimai vykdydavo tik nakties metu įvairių markių automobiliuose, kurie priklausė įtariamajam arba buvo nuomojami ar skolinami, – buvo rašoma pareigūnų pranešime. – Sulaikytas asmuo laikėsi didelio konspiratyvumo, buvo labai atsargus, aukoms prisistatydavo esąs turtingas verslininkas iš Vilniaus miesto, gydytoju, masažistu arba turtingo Lietuvos verslininko, kurio neįvardydavo, sūnumi. Įtariamajam pavykdavo įkalbėti socialiai pažeistus vaikus tenkinti jo lytinę aistrą už įvairų atlygį, t. y. alkoholį, tabako gaminius, pinigus ir galimai narkotines medžiagas.“

Kada bus paskelbtas nuosprendis byloje, kol kas neaišku – V. Usovui atstovaujantis advokatas spėjo, kad tai gali įvykti jau šį rudenį.

Tuo metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė neslėpė nuostabos, kad didelio rezonanso sulaukusi byla tiek laiko yra pirmosios instancijos teisme.

Kai 2018 m. daugelis mūsų viltingai stebėjome TV ekranus, kur pareigūnai gatvėje segė antrankius žinomam Klaipėdos verslininkui, sporto renginių vedėjui, savivaldybės „šauniausiam savanoriui ir jaunimo lyderiui“, ne vienas mūsų lengviau atsikvėpė – pagaliau! O teisėsaugai pateikus jam konkrečius įtarimus dėl nepilnamečių ir mažamečių nugirdymo, grasinimo nužudyti, lytinės aistros su vaikais tenkinimo už atlygį, tapo aišku, jog nenuėjo veltui ilgametis teisėsaugos darbas, sekant šį gerai užsimaskavusį, įtariama, pedofilą. Tačiau tik tuo kol kas ir turime pasitenkinti – Klaipėdos apylinkės teismas iki šiol nesugeba išnagrinėti šios bylos, teisiamojo sveikata „dramatiškai blogėja“, meistriškai manipuliuojant medicininėmis pažymėlėmis, procesas užsitęsė iki begalybės. Gėda ir pikta matyti tokį teisinį abejingumą, panašu, jog „amžiaus byla“ virsta į „amžiaus vilkinimą“. O gal bylą perkėlus į kitą apygardą, reikalai iš karto išsispręstų?

K. Mišinienė pažymėjo, kad juk kalba eina apie seksualinę ir kitokią prievartą patyrusius vaikus: „Jie, beje, jau seniai nusivylė šiuo procesu, tą nedviprasmiškai patvirtina ir kartkartėmis viešai prabylantys jų advokatai: „civilinių ieškinių nepateikta“, „tai kad čia nieko nevyksta, ką mes galime padaryti“ ir pan.“

„Sutinku, kad teisiamasis yra puikiai įvaldęs manipuliacijos meną, daugelis prisimena jį kaip „charizmatišką, patrauklią asmenybę“, turintį plačius ryšius, ypač mėgdavusį sukiotis vaikų sporto stovyklose, vaikams skirtuose renginiuose, – sakė KOPŽI vadovė K. Mišinienė. – Bet valstybė juk nėra kaip tas sutrikęs, neprižiūrėtas vaikelis, užburtas šio, įtariama, gašlaus tvirkintojo ir paklusniai naktį lipantis į jo mašiną „pasivažinėjimui“. Tai kas čia iš tikrųjų vyksta? Kelių žmonių rankomis marinama svarbi byla, galingai teisinei sistemai nerišliai atsimušinėjant „bet šiaip tai vaikų išnaudojimo bylos pas mus išnagrinėjamos per pusmetį…“

Delfi.lt primena, kad V. Usovas laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

„Mums rūpi Rusijos agresija, visi išgyvename, aukojame pinigus, o vakare dalis mūsų visuomenės eina pirkti ukrainiečių moterų“, – trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) posėdžio metu sakė prekybos žmonėmis aukoms padedanti Kristina Mišinienė. Ekspertai sutinka – prekyba žmonėmis išlieka didele grėsme.

 

Neraminanti situacija

ŽTK posėdžio metu kalbant apie prekybos žmonėmis situaciją, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė K. Mišinienė pažymėjo, kad nė vienas iš neteisėtai per Baltarusijos ir Lietuvos sieną į šalį patekusių migrantų nebuvo identifikuotas kaip prekybos žmonėmis auka.

Todėl K. Mišinienė abejojo, ar teisėsauga geba geriau atpažinti prekybą žmonėmis: „Nutraukti strateginiai ikiteisminiai tyrimai dėl migrantų iš trečiųjų šalių išnaudojimo rodo, kad nemokame identifikuoti prekybos žmonėmis“.

„Mes, nevyriausybininkai teikiame aukoms pagalbą, tačiau galiausiai ikiteisminiai tyrimai dėl jų išnaudojimo yra nutraukiami. Todėl žinutė, kad šioje srityje nepasieksi teisingumo, tarp migrantų greitai pasklinda“, – kritikavo KOPŽI centro vadovė.

Mišinienė atkreipė dėmesį ir į ukrainiečių moterų pabėgėlių situaciją Lietuvoje. Pasak ekspertės, stebimas išaugęs ukrainiečių išnaudojimas prostitucijoje, tačiau tyrimai dėl prekybos žmonėmis nepradedami.

„Moterys nubaudžiamos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, galbūt keli suteneriai identifikuojami, pradedami procesai prieš juos, tačiau nė viena moteris nėra identifikuojama kaip prekybos žmonėmis auka.

Man regis, tai yra labai didelis iššūkis – ir moralinis, ir politinis. Mums rūpi Rusijos agresija, visi išgyvename, aukojame pinigus, o vakare dalis mūsų visuomenės eina pirkti šių moterų. Manau, tai yra pakankamai neraminantis momentas“, – pažymėjo K. Mišinienė.

 

Susitinka dvi nelygiavertės jėgos

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė komiteto posėdžio sakė, kad praėjusiais metais Lietuvoje daugiausiai išnaudota seksualiai, buvo naudojamasi žmogaus priverstiniu darbu ar paslaugomis, taip pat vykdytos nusikalstamos veikos, neteisėtas įvaikinimas ir elgetavimas.

2022 metais nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis pripažinta 15 asmenų – septynios moterys, penki vyrai ir trys mergaitės.

Kalbėdama apie prekiautojo žmonėmis portretą, S. Mickutė teigė, kad tokie žmonės paprastai sudaro patikimo verslininko įvaizdį, tokio žmogaus, kuris yra finansiškai apsirūpinęs, turi kontaktų įvairioms problemoms spręsti.

Prekiautojų žmonėmis aukos paprastai jaučia socialinę atskirtį, jie gali būti nepilnamečiai, bedarbiai, turėti elgesio ir sveikatos sutrikimų.

„Susitinka dvi nelygiavertės jėgos, žmonės verbuojami žadant gerą atlygį arba nenurodant tikslaus atlygio, pasinaudojama žmogaus problemomis, priklausomybėmis“, – sakė S. Mickutė.

 

Seksualinis išnaudojimas persikėlė ir į internet

Pasak S. Mickutės, Europos institucijų ataskaitose teigiama, kad prekybos žmonėmis grėsmė išlieka didelė, o ją padidino tiek COVID-19 pandemija, tiek Rusijos karas Ukrainoje.

„Prekyba žmonėmis išlieka pagrindine sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo veikla ES, ir artimiausiu metu ateityje išliks grėsme“, – sakė VRM atstovė.

Mickutės teigimu, kovido pandemija turėjo didelį poveikį prekybai žmonėmis ir padidino išnaudojimo darbe paklausą. Itin paveikti tie asmenys, kurie neturėjo dokumentų, dirbo sezoninius darbus, susidūrė su nesaugiomis darbo ir gyvenimo sąlygomis.

„Buvo poveikis ir prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais – ši forma pajudėjo į internetą. Pastebima, kad gatvės prostitucija perėjo į uždaresnes formas, kurias dar sunkiau surasti. Prostitucija vyksta privačiuose namuose, trumpalaikiuose nuomos patalpose, viešbučiuose, internetinėje aplinkoje“, – vardijo VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja.

 

Vaikai reklamuojami specialiose internetinėse svetainėse

Kaip tvirtino S. Mickutė, 2019–2020 metais ES užfiksuota daugiau nei 14 tūkst. prekybos žmonėmis aukų. Pastebima, kad 63 proc. aukų yra moterys ir mergaitės, tačiau išaugo ir išnaudojamų vyrų skaičius. Dažniau ES išnaudojami ES piliečiai, šiek tiek mažiau – kitų šalių piliečiai.

Dažniausiai išnaudojami Rumunijos, Prancūzijos, Italijos, Bulgarijos ir Lenkijos piliečiai, o tarp ne ES pilietybę turinčių aukų dažniausiai išnaudojami Nigerijos, Kinijos, Moldovos, Pakistano ir Maroko piliečiai.

Beveik 51 proc. aukų išnaudojama seksualinio išnaudojimo tikslais, taip pat paplitęs išnaudojimas darbe, trečioje vietoje rikiuojasi kitos išnaudojimo formos (išnaudojimas nusikalstamoms veikoms vykdyti, elgetauti, fiktyviai tuoktis).

Pasak VRM atstovės, kas ketvirta prekybos žmonėmis auka buvo vaikas, dauguma – mergaitės. Dažniausiai vaikai išnaudojami seksualiai, daug mažiau – priverstinio darbo ir elgetavimo tikslais, sakė S. Mickutė.

„Vaikai išnaudojami pažinčių ir eskorto interneto svetainėse, yra pristatomi kaip suaugę, taip pat reklamuojami specialiose interneto svetainėse, skirtose suaugusiems, kurie ieško lytinių kontaktų su vaikais.

Taip pat vaikai išnaudojami slaptomis aplinkybėmis – trumpalaikiuose viešnamiuose, naktiniuose ir striptizo klubuose. Keletas šalių nurodė, kas ten vis dar gajus meilužio metodas vaikų viliojimui, kai prekiautojas tampa merginos draugu, ji įsimyli, o tuomet yra išnaudojama“, – kalbėjo S. Mickutė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Į teisiamųjų suolą Panevėžio apygardos teisme sės pusamžis Aukštaitijos gyventojas, kaltinamas dviejų savo dukterų prievartavimu ir žaginimu. Dukteris vyriškis skriaudė šešerius metus. Maža to, mergaičių motina, įtariama, žinojo apie dukrų patiriamą seksualinį smurtą, tačiau tėvo nesustabdė.

Negana to, netgi ragino vieną iš mergaičių neprasitarti teisėsaugai. Savo dukras galimai prievartavusiam tėvui gresia iki 15 metų kalėjimo.

Kad toli gražu ne vaikiški žaidimai lydėjo dvi seseris iš Aukštaitijos krašto, paaiškėjo vienai jų sulaukus pilnamestystės. Ir tik tuomet išdrįsus prabilti, kas vyko judviejų su seserimi namuose.

„Ši skaudi istorija į teisėsaugos akiratį pateko tuomet, kai viena iš nukentėjusiųjų sulaukusi pilnametystės ir bendraudama su psichologe apie tai papasakojo. Psichologės padrąsinta kreipėsi į teisėsaugos institucijas“, – teigia Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Bylos duomenimis, įtariama, kad tėvas savo dvi dukras maždaug šešerius metus seksualiai prievartavo, žagino bei tvirkino.

„Nusikalstamos veikos galimai vyko ilgą laiką, tuo metu, kai mergaitės buvo mažametės, o vėliau nepilnametės. Įtariama, kad nusikalstamos veikos buvo daromos namuose“, – kalba R. Stundžienė.

Maža to, kad tėvas galimai prievartavo ir žagino dukras, bylos duomenimis, žinojo ir mergaičių motina.

„Tačiau nesiėmė priemonių nei nutraukti tas veikas, nei apsaugoti mergaites nuo tolimesnių jo veiksmų ir net įkalbinėjo vieną iš nukentėjusiųjų nepranešti teisėsaugai“, – tvirtina R. Stundžienė.

Dėl tokių veiksmų motina taip pat sės į teisiamųjų suolą. Beje, abu sutuoktiniai savo kaltės kratosi.

„Abu kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, neigia, kad tokios nusikalstamos veikos galėjo būti įvykdytos“, – teigia R. Stundžienė.

Statistika negailestinga, didžioji dalis aukų seksualinį smurtą patiria artimiausioje aplinkoje.

„Prie tokių bylų negalima priprasti, jos žlugdo tokios bylos ne tik tiesioginius jų veikėjus, bet ir mus, pagalbą teikiančius specialistus, kaip gali priprasti prie to, kad tėvas sadistiškai pusę dešimtmečio prievartauja savo vaiką“, – kalba Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

Šeima, kurioje ne vienerius metus dvi seserys, įtariama, kentė tėvo seksualinę prievartą vaiko teisių apsaugos tarnybai anksčiau nebuvo žinoma.

„Tarnyba, skyriaus specialistai sužinojo reaguodami į vaiko teisių pažeidimą. Detalizuoti ir nenorėčiau“, – sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjas Panevėžyje Dovaras Nevardauskis.

Pagalbą seksualinio smurto aukoms teikiantys specialistai piktinasi – metų metus vaikai prievartaujami, žaginami savo artimiausioje aplinkoje ir niekas to nė neįtaria.

„Daugumoje tarnybos ieško vaikelių iš nepasiturinčių šeimų, iš rizikos grupių šeimų, ieško sumuštų veidukų, mėlynių žymių ar ten nesiprausęs, nepavalgęs, tačiau mes visiškai nemokame dirbti, nemokame identifikuoti iš taip vadinamų pasiturinčio sluoksnio, kas vyksta ten už uždarų durų“, – teigia K. Mišinienė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas tvirtina, kad išties atpažinti seksualinį smurtą artimoje aplinkoje itin sunku.

„Mėlynės, maisto trūkumas, na, yra vizualiai matoma. Seksualinis smurtas, kai vaikai nekalba, mažai kalba arba su specialiaisias poreikiais, na, sudėtinga ir identifikuoti seksualinį smurtą“, – sako D. Nevardauskis.

„Aš tikrai labai atsakingai norėčiau pasakyti, kad, jeigu vaiko teisių apsaugos tarnyba arba vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyba nesugeba šito padaryti, kurkime naują agentūrą, kuri mums, visuomenei, specialistams, galėtų pateikti atsakymus, kodėl tai vyksta ir kodėl mes to nematome“, – kalba K. Mišinienė.

Pernai tarnybos sulaukė kone 300 pranešimų apie seksualinį smurtą prieš vaikus. Ir tai yra maždaug 60 atvejų daugiau nei užpernai.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 

VšĮ „Mokinio karjera“ generalinis direktorius, žinomas mentorius bei moksleivių kelionių į užsienį organizatorius Remigijus Jakštys trečiadienį vėl nepasirodė Kauno apylinkės teisme. Byla, kurioje jis kaltinamas paauglių tvirkinimu, vis nepradedama nagrinėti. Šiai skandalingai istorijai iškilus į viešumą, akyliau šį jaunuolį ėmė sekti ir jo kaimynai.

Kovo 12 dieną 15min publikavo straipsnį apie 24-erių metų kaunietį Remigijų Jakštį, visuomenėje kūrusį po laiminga žvaigžde gimusio ir dar mokykloje sėkmingos bendrovės direktoriumi tapusio jaunojo verslininko įvaizdį.

Išgarsėjo jis dėl įvairios veiklos ir nuolatinio darbo su mokiniais, netgi įkūrė jiems skirtą karjeros akademiją VšĮ „Mokinio karjera“. Įstaiga skelbėsi įgyvendinanti programas moksleiviams, kurių metu šie galėjo neatlygintinai praktikuotis ir susipažinti su skirtingomis darbo sritimis.

R.Jakštys praktikantus veždavosi į kelionės, apgyvendindavo juos savo bute Kaune. Besipraktikuojančių nepilnamečių tėvams buvo brėžiama savarankiško gyvenimo mokyklos iliuzija.

Vaikinas mėgdavo lankytis įvairiose plačiai duris jam atvėrusiose Lietuvos mokyklose, kur vesdavo paaugliams motyvacines paskaitas, organizuodavo keliones mokinių grupėms.

Tad neseniai plačiai apskriejusi žinia apie tai, jog įkurta karjeros agentūra moksleiviams R.Jakštys, kaip įtariama, naudojosi kaip galima priedanga vaikams tvirkinti, šokiravo ne vieną.

 

Uždraudė artintis prie vaikų

2021 metų gruodžio 13 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu R.Jakštys pripažintas kaltu dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo. Nustatytos keturios atliktos nusikalstamos veikos.

Už tai jam skirtas 1 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės apribojimas, uždrausta visą bausmės atlikimo laiką lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, taip pat uždrausta bendrauti su nepilnamečiais.

Esant tokiam teismo draudimui, Probacijos tarnyba kreipėsi į savivaldybių švietimo skyrius su prašymu informuoti mokymosi įstaigas apie konkretų asmenį ir jam taikomą draudimą.

Su tokiu pačiu prašymu tarnyba kreipėsi ir į vaiko teisių apsaugos skyrius.

Nurodyta, esant šio draudimo pažeidimui, informuoti Probacijos tarnybą.

Be to, atsakingi pareigūnai lankosi dėl nepilnamečių tvirkinimo nuteisto asmens gyvenamojoje vietoje ir tikrina, ar lankymosi metu kartu su juo nėra nepilnamečių vaikų.

Taigi apie tai, kad R.Jakštys negali artintis prie nepilnamečių, buvo pranešta visoms švietimo įstaigoms.

 

Teisme nepasirodo

Vis dėl to, šiuo metu Kauno apylinkės teisme sukasi nauja baudžiamoji byla, susijusi su R.Jakščio dar iki 2022 metų kovo 10 dienos minėto nuosprendžio įsiteisėjimo galimai padarytais nusikalstamais veiksmais.

15min duomenimis, jam pareikšti du kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį – jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas.

Taip pat pareikšti du kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 1511 straipsnio 1 dalį, kad, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, tenkino savo lytinę aistrą su 15-os metų amžiaus nukentėjusiaisiais kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pažeisdamas jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Įtariama, kad jis vienam nepilnamečiui už lytinius santykius su juo galėjo siūlyti net pinigų. R.Jakštys taip pat kaltinamas tenkinęs savo lytinę aistrą su 17-os metų amžiaus nukentėjusiuoju.

Kaltinamas jis ir nesunkiu šio paauglio sveikatos sutrikdymu.

Ši byla Kauno apylinkės teisme turėjo būti atversta dar šių metų kovo 1 dieną, tačiau kaltinamasis teisiamajame posėdyje nepasirodė dėl ligos. Jo gynėja Aušra Ručienė nuo komentarų susilaikė, – byla nevieša.

Kitas bylos posėdis buvo numatytas kovo 29 dieną, tačiau R.Jakštys vėl nepasirodė. A.Ručienė žurnalistei priežasčių nenurodė. Komentaro nepateikė ir bylos prokuroras.

Kauno apylinkės teismas informavo, kad kaltinamasis nepasirodė, kaip ir pirmą kartą, dėl sveikatos būklės.

 

Kaimynai ne kartą kvietė policiją

Šioje byloje nuolat minimas vienas Savanorių pr. Kaune adresas – būtent jame gyveno R.Jakštys, būtent tame bute lankydavosi ar tariamos praktikos metu gyvendavo nukentėjusiaisiais tapę paaugliai.

Istorijai ėmus kilti į paviršių, įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui, mentorius, tikėtina, persikraustė.

Į 15min kreipėsi dabartiniais kaltinamojo kaimynais prisistatę kauniečiai. Jie tikina, kad nuo praėjusių metų vasaros R.Jakštys gyvena kitoje vietoje Kaune. Vieni, pastebėję šalia R.Jakščio vaikus, kvietė policiją, rašė pareiškimus, kiti netgi vyko liudyti į komisariatą.

„Jis – mūsų kaimynas, vaikai iki dabar dar gyvena pas jį, policija atvykusi jų namuose neranda. Nesuvokiame, kur paslepia. Vaizdo kameros yra užfiksavusios. Viskas perduota policijai. Dabar jis labai budrus – slapsto. Nes žino, kad mes viską perduodam teisėsaugai. Vaikai ateina užmaskuoti, kad per kameras nepažintų. Automobilį pastato galu, ko niekada iki tol nedarydavo, visas dureles palieka atviras“, – teigė vienas iš kaimynų.

Pasak jo, iki straipsnių apie R.Jakščio nusikaltimus paviešinimo kovo mėnesį, pas tariamą mentorių esą gyveno paauglys. Vieniems kaimynams jis neva pristatydavo jį kaip giminaitį iš kaimo, kuriam padeda mokytis, kitiems – kaip draugą. Gyveno paauglys neva nuo šių metų pradžios.

Savaitgaliais bute laiką su R.Jakščiu leisdavo ir mažametis berniukas, kurį kaimynams jis buvo pristatęs kaip savo nesantuokinį sūnų.

„Mes policiją kvietėme tris kartus, kai buvome 100 proc. tikri, jog vaikai buvo patalpose. Bet atvykusi policija jų nerasdavo, nors vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, savo akimis patys matėme, kad tie vaikai yra ir niekur neišėjo iš namų. Nerasdavo pareigūnai, matyt, dėl to, kad negali rimčiau patikrinti patalpų“, – svarstė R.Jakščio kaimynė.

Kaimynams jis buvo sudaręs malonaus, bet itin lipšnaus, kartais net įkyraus žmogaus įvaizdį.

 

Tikrino ne kartą, tyrimo nepradėjo

15min kreipėsi į Kauno apskrities policiją, Kauno apygardos prokuratūrą, Probacijos tarnybą. Klausta, ar užfiksuota teismo įpareigojimų pažeidimų, ar gauta kaimynų pranešimų apie pas R.Jakštį besilankančius vaikus, o galbūt po istorijos paviešinimo į teisėsaugą kreipėsi daugiau nukentėjusių paauglių?

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai 15min patvirtino sulaukę pranešimų dėl minimo adreso.

Pareigūnai į pranešimus reagavo, adresas neva tikrintas, pradėtas aplinkybių patikslinimas, tačiau, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Policijos pareigūnai ir toliau bendrauja su kaimynais ir reaguoja į bet kokią gaunamą informaciją. Dėl daugiau informacijos reikėtų kreiptis į prokuratūrą“, – nukreipė Kauno apskrities policijos Komunikacijos skyrius.

Šiuo metu niekaip Kauno apylinkės teisme nepradedama nagrinėti byla buvo baigta ir perduota teismui 2022 metų gruodžio 21 dieną.

Kovo 28 dienos duomenimis, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, po to, kai byla buvo perduoda į teismą, daugiau susijusios informacijos nesulaukė, tad naujų pareiškimų iš nukentėjusiųjų iki šiol nebuvo gauta.

„Kauno apygardos prokuratūroje šio asmens atžvilgiu nėra naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų“, – patvirtino ir Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.

 

Probacija fiksavo pažeidimų

Kaip skelbta anksčiau, Probacijos tarnybos pareigūnų apsilankymų gyvenamojoje vietoje metu pas prižiūrimą R.Jakštį nepilnamečių rasta nebuvo.

Vis dėlto, bausmės atlikimo metu sulaukta informacijos iš atitinkamų institucijų apie tai, jog R.Jakštys pažeidė jam skirtus įpareigojimus.

Probacijos tarnyba nedelsdama kreipėsi į teismą dėl bausmės pakeitimo griežtesne, tačiau šį teikimą teismas atmetė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pusamžiui Aukštaitijos gyventojui pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš dvi dukteris, kai jos buvo mažametės ir nepilnametės. Į teisiamųjų suolą sės ir mergaičių motina.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Juozainis, o tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai viena iš nukentėjusių merginų apie šeimoje patirtą seksualinę prievartą prasitarė psichologei. Specialistės padrąsinta, pilnametystės sulaukusi mergina nusprendė netylėti ir kreipėsi į teisėsaugą.

Pareigūnų surinkti įrodymai leidžia pagrįstai įtarti, kad kaltinamasis maždaug šešerius metus, pasinaudodamas bejėgiška dėl amžiaus dviejų dukterų būkle, jas seksualiai prievartavo ir žagino, taip pat atliko tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei 16 metų asmens atžvilgiu. Kratos metu vyro kompiuteryje radus pornografinių nuotraukų, jam pareikšti kaltinimai dėl disponavimo vaikų pornografija.

Kaltinimai pareikšti ir mergaičių motinai. Įtariama, kad moteris žinojo apie nederamą vyro elgesį su dukterimis, tačiau nesiėmė priemonių nutraukti sistemingus nusikalstamus jo veiksmus. Negana to, motina ilgą laiką galimai ignoravo informaciją apie mažamečių patirtą seksualinę prievartą, o apie tai prabilusią dukrą įkalbinėjo tylėti.

Abiem mergaičių tėvams pareikšti kaltinimai ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo veikiant bendrininkų grupėje. Įtariama, kad dėl bendrų kaltinamųjų veiksmų vienai iš nukentėjusiųjų buvo sukeltas potrauminio streso sutrikimas.

Baudžiamajame kodekse už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš mažamečius griežčiausia numatyta bausmė – iki 15 metų laisvės atėmimo. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei piktnaudžiavimą tėvų teisėmis ar pareigomis gresia iki 5 metų nelaisvės.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pasinaudoję protinę negalią turinčio žmogaus pasitikėjimu, sukčiai jį paliko su krūva greitųjų kreditų. Tačiau labiausiai stebina ne sukčių elgesys, o finansinių institucijų aklumas.

Pasinaudojo negalia

Kai Gintaras (vardas pakeistas – red. past.) pravėrė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro duris, tesugebėjo pasakyti, kad turi labai daug skolų ir jos visos yra ne jo. Prireikė laiko ir kantrybės, kol lengvą protinį atsilikimą turintis 20-metis iš nuotrupų sudėliojo visą jį prislėgusios istorijos paveikslą.

Jauno vyro skola kelioms greitųjų kreditų bendrovėms siekė beveik 12 tūkst. eurų. Į šią sumą nebuvo įskaičiuotos žaibiškai augančios palūkanos už negrąžintą kreditą. Išskyrus našlaičio pensiją ir šalpos išmokas, jokių kitų pajamų Gintaras neturėjo. Lyg iš oro jo banko sąskaitoje atsiradę pinigai protinę negalią turinčiam jaunam vyrui neatrodė kažkokia blogybė. Priešingai, jis mielai išgrynindavo atitinkamas sumas ir padalydavo tariamiems draugams.

„Dėl savo sveikatos būklės jis visiškai nesuvokė, kas yra paskola ar kreditas. Netgi prasidėjus ikiteisminiam tyrimui jis nesugebėjo šių terminų paaiškinti nei ekspertui, nei tyrėjai. Aiškinome: kai paimi – reikia grąžinti, kai negrąžini, tada turėsi grąžinti dvigubai, tačiau jis šito visiškai nesuprato“, – pasakojo KOPŽI centro socialinė darbuotoja Deimantė Kazlauskaitė.

Gintaras aiškino, kad jokių paskolų savo vardu neplanavo ir nenorėjo imti, net nesuvokė, kad jas jam reikės grąžinti. Apskritai vargu, ar jis pats būtų sugebėjęs pateikti prašymus, atlikti visus kredito bendrovių keliamus reikalavimus paskolai paimti. Nebent tie reikalavimai – ne itin sudėtingi. Nė viena iš kelių greituosius kreditus Gintarui išdavusių kompanijų nesuabejojo jo kompetencija ir finansiniu raštingumu.

Daugelį paslaugų galime gauti internetu. Greitųjų kreditų bendrovės – ne išimtis. Nuotolinės galimybės, pasitikėjimas žmonėmis, kuriais neturėjo pasitikėti, ir užrišo kilpą Gintarui ant kaklo. Neįgaliu jaunuoliu pasinaudojo daugiau nei dvigubai už jį vyresni vyrai. Vienam iš jų, 47 metų Alvydui Kozlovui, teismo nuosprendis dėl sukčiavimo buvo 20-as, jo bendraamžiui Sauliui Bružui – antras.

Veikė tikslingai

Kauno apylinkės teismas konstatavo kad S. Bružas ir A. Kozlovas, veikdami vieninga tyčia, siekdami savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą – kredito bendrovių pinigines lėšas Gintaro vardu, pasinaudodami jo pasitikėjimu ir psichikos sutrikimu, nuslėpdami tikruosius savo ketinimus imti jo vardu paskolas ir negrąžinti, ėmėsi daugybės veiksmų, kurie sugulė į baudžiamosios bylos lapus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad pirmiausia vyrai pasirūpino Gintaro mobiliuoju telefonu ir elektroniniu mobiliuoju parašu. Šios tapatybės patvirtinimo priemonės, kuriomis galima inicijuoti finansines operacijas, tapo prieinamos sukčiams. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sukčiai sukūrė ir naują Gintaro elektroninio pašto adresą.

Šie porelės veiksmai buvo tik pradžia. Išplėsti savo veiksmus jiems nebuvo sunku, nes jų žinioje buvo ir Gintaro asmens tapatybės kortelės duomenys. Vyrai, matyt, vadovavosi posakiu: „jei mylėti – tai karalienę, jei vogti – tai milijoną“, tad tęsė parengiamuosius darbus.

Naudodamiesi turimomis priemonėmis, S. Bružas ir A. Kozlovas, save identifikuodami kaip teisėtą šių duomenų turėtoją Gintarą, prisijungė prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Pajamų deklaravimo sistemos ir nurodė melagingus duomenis. Neva Gintaras vykdo individualią veiklą ir pajamos 2019 m. siekė beveik 27 tūkst. eurų, o mokėtiną pajamų mokesčių sumą nurodė apie 1 tūkst. eurų.

Prisijungdami prie „Mano VMI“, sukčiai, be Gintaro žinios, pateikė prašymą įregistruoti jį kaip vykdantį individualią veiklą – elektros sistemų įrengimą. Gavusi prašymą, VMI suformulavo individualios veiklos pažymą.

Sukčiai tęsė parengiamuosius darbus: pildė kasos knygą, kurioje nurodė daugybę neegzistuojančių užsakovų, už suteiktas paslaugas sumokėjusius atitinkamas pinigų sumas, pinigų už paslaugas priėmimo kvitus, kasos žurnalą. Žodžiu, S. Bružas ir A. Kozlovas surašė užsakovų pavardes, nurodydami atliktus darbus, pajamų ir prekių, medžiagų, žaliavų, detalių įsigijimo sumas.

Kelio galas

Po šio fiktyvaus buhalterinio darbo, nieko per daug neaiškindami Gintarui, vyrai užpildė kredito bendrovės paraišką paskolai gauti. Gintaro reikėjo tik tam, kad patvirtintų prašymą ir telefonu pasikalbėtų su kredito įstaigos darbuotoja. Kalbėti Gintarui vyrai padėjo – į ausį kuždėjo, ką ir kaip sakyti darbuotojai.

Kredito bendrovių reikalavimą realiu laiku atsiųsti nuotrauką Gintarui taip pat padėjo atlikti jo pasitikėjimą įgiję S. Bružas ir A. Kozlovas. Netrukus Gintaro sąskaitoje atsiradusius paskolos pinigus Gintaras per kelis kartus išgrynindavo ir padalydavo tariamiems draugams, sau pasilikdamas mažesnę dalį.

Identišku būdu S. Bružas ir A. Kozlovas dėl paskolos kreipėsi į kelias kredito įstaigas. Pradžioje pamėginę gauti mažesnę paskolą, vėliau ryžosi didesnei ir galiausiai susigundė 10 tūkst. eurų paskolos galimybėmis.

Bylos nagrinėjimo metu tik apytikriai pavyko nustatyti, kiek „dosnūs“ vyrai atseikėjo Gintarui už pasinaudojimą jo asmens tapatybe. Suskaičiuota, kad Gintarui galbūt galėjo likti keli šimtai eurų.

Kai po mamos mirties Gintaras pasigyrė turintis daug pinigų, apie realias ir negausias jo pajamas žinoję žmonės patarė pasitikrinti elektroniniame banke esančius duomenis. Tada ir paaiškėjo, kad Gintaras iš kelių greitųjų kreditų kompanijų yra prisiėmęs paskolų.

Nevilties apimtas jaunas vyras apie savo bėdą pasipasakojo jį aplankančiai socialinei darbuotojai. Ji patarė kreiptis į policiją. Kai Gintaras parašė pareiškimą apie galimą aferą, S. Bružas ir A. Kozlovas aplankė jaunuolį. Aferistai siūlė Gintarui 500 eurų už tai, kad jis atsiimtų pareiškimą ir ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, vertindama Gintaro psichikos sutrikimą, nurodė, kad jaunas vyras pagal jo intelekto sutrikimo laipsnį ir individualias psichologines savybes iš dalies galėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamus nusikalstamus veiksmus, tačiau negalėjo suvokti tų veiksmų materialinių ir juridinių padarinių.

Kauno apylinkės teismas S. Bružą ir A. Kozlovą pripažino kaltais. Įvertinęs visas aplinkybes, S. Bružui teismas skyrė 60 parų areštą. Nuosprendžio paskelbimo metu A. Kozlovas atliko bausmę pagal devynioliktą teismo nuosprendį, tad šiuo 20-uoju teismo sprendimu galutinė bausmė skirta metai ir devyni mėnesiai nelaisvės.

Apakina pinigai?

KOPŽI centro socialinė darbuotoja D. Kazlauskaitė neslėpė, kad šio vaikino atvejis buvo gana netikėtas. Centras neturi galimybių gilintis į finansinių sukčių operacijas, dažniau tenka padėti seksualinio, darbinio išnaudojimo aukoms, taip pat asmenims, priverstiems daryti nusikaltimus.

„Tačiau labai greitai pamatėme didelį šio jauno žmogaus pažeidžiamumą – našlaitis, turintis negalią, suvokimo sutrikimą, jis sunkiai gaudėsi negailestingo gyvenimo peripetijose. Kartu matėme jo atkaklias pastangas susirasti darbą, užmegzti pozityvių santykių su aplinkiniais, žodžiu, gyventi kaip ir dauguma jo bendraamžių“, – pastebėjimais dalijosi D. Kazlauskaitė.

Turintis vilčių, nuoširdus, bet nesugebantis įvertinti pavojų jaunuolis labai greitai patraukė patyrusių recidyvistų dėmesį ir papuolė į jų pinkles. Nė neabejojama, kad pagal kruopščiai suregztą nusikaltėlių planą Gintaras turėjo nebeišsikapstyti.

„Mes taip pat keliame klausimą dėl greitųjų kreditų bendrovių pozicijos – paprastai gerai matančios, kuo galima pasitikėti, o kuo ne, jos be jokio nemokumo rizikų vertinimo sudarė sutartis su neįgaliu žmogumi, o vėliau jį persekiojo dėl paskolos grąžinimo. 500, 1 000, 10 000 eurų – juk tai didelės šioje situacijoje sumos. Ar pelno troškulys taip apakino šias finansines bendroves, kad niekas ir nesiruošė labai gilintis, juk vėliau bus galima pasitelkti agresyvius skolų išieškotojus?“ – stebėjosi KOPŽI centyro atstovė.

Anot D. Kazlauskaitės, vaikiną išgelbėjo Kauno kriminalistai, patikėję juo ir atlikę sėkmingą ikiteisminį tyrimą. Gintarui taip pat labai pasisekė, kad jam atstovauti ėmėsi stipri, atkakli advokatė.

„Tie keleri metai apklausų, bylinėjimosi, didelio nerimo ir vilties parodė, kad mes visi susivieniję galime apginti pažeidžiamiausius mūsų bendruomenės žmones, bet ar ši išnaudojimo situacija buvo neišvengiama? Kiek šiuo metu tokių aukų kenčia, pagauti ant paskolų kabliukų, bet niekas jų nepalydi į pagalbos organizacijas?“ – retorinių klausimų kėlė D. Kazlauskaitė.

Apsaugos trūkumas

Civilinėse bylose dėl negrąžintų kreditų Gintarui atstovavo advokatė Kristina Mikolaitė. Tai ne pirma jos byla, kuriose ieškovai yra greitųjų kreditų bendrovės, o atsakovais pasinaudota apgaulės būdu.

Teisininkė neslėpė, kad buvo nustebinta gana kategoriškos vienos iš paskolą išdavusių kredito bendrovių pozicijos. Jie laikėsi savo: jis pats patvirtino nuotoliniu būdu, jis pats pateikė dokumentus, pats realiu laiku pateikė nuotrauką, ir taškas. Susidarė įspūdis, kad kompanija mano, jog pats Gintaras siekė visus apgauti – iššvaistė pinigus ir nori prisidengti savo neįgalumu.

„Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bylos civiline tvarka jau vyko. Dar buvo neaišku, kaip baigsis ikiteisminis tyrimas, o civiline tvarka vyko žodžių mūšis. Tačiau jie neprileido minties, kad gali būti kitokia nei standartinė situacija“, – pasakojo advokatė K. Mikolaitė.

Kita vertus, advokatė taip pat atkreipė dėmesį, kad kredito bendrovės, prieš nuspręsdamos suteikti kreditą ar ne, iš tiesų daug patikrina. „Sodrą” – ar žmogus gauna pajamas, patikrina registrus, ar žmogus registruotas kaip neveiksnus ar ribotai veiksnus. Paprašo atsiųsti visus asmens duomenis.

„Tam, kad apeitų visas kreditų bendrovių patikras, ir dirba tie asmenys, kurie pasinaudoja neįgaliu asmeniu. Buvo sukurtas elektroninis paštas, prašymai ir VMI pažyma, kad jis verčiasi individualia veikla. Įsitikino, kad Gintaras gauna pajamų, nes pajamų žurnalą sukčiai taip pat užpildė. Šioje situacijoje viskas buvo labai apgalvota“, – sukčių pastangas vertino advokatė.

Ji neabejoja, kad Gintaro byla pasisekė tik dėl to, kad asmuo kreipėsi į KOPŽI centro darbuotojus, kurie labai laiku ėmėsi tinkamų veiksmų.

„Vis dėlto manau, kad per daug laisvai išduodami tokie kreditai. Gal turėtų būti taip, kad nuo tam tikros sumos žmogus jau turėtų gyvai ateiti pasiimti paskolos. Taip, nuotoliniu viskas vyksta greitai, visiems patogu, tačiau žmogui, kuris imdamas paskolą yra nusiteikęs dideliems įsipareigojimams ir žino, kad jis ją turės grąžinti, tikrai nebus sunku nueiti į vietą ir užpildyti visus reikiamus dokumentus, o į sukčių pinkles papuolęs žmogus bus bent jau apsaugotas nuo itin didelių padarinių“, – svarstė advokatė.

Ji tęsė, kad greičiausiai kuriant greitųjų kreditų įstatymą padirbėjo lobistai ir įstatymas priimtas toks, koks priimtas, tačiau vartotojas neapsaugotas nuo sukčiavimo atvejų, jeigu pamestų pasą ar susidurtų su įtikinėjimo meną įvaldžiusiais aferistais.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Vis dažniau į paviršių kylančios vaikų tvirkinimo istorijos vėl iškėlė ne kartą aptarinėtą klausimą: reikia viešo teistų pedofilų registro ar ne? Štai žymus moksleivių mentorius Remigijus Jakštys nuteistas dėl paauglių tvirkinimo, teismas jam uždraudė artintis prie vaikų, tačiau kaunietis ir toliau mezgė ryšius su mokyklomis. Ar šios žinojo faktus apie mentorių, o gal toks teismo draudimas yra niekinis?

Kovo 12 dieną 15min publikavo straipsnį apie 24-erių metų kaunietį Remigijų Jakštį, visuomenėje kūrusį po laiminga žvaigžde gimusio ir dar mokykloje sėkmingos bendrovės direktoriumi tapusio jaunojo verslininko įvaizdį.

Ne kartą žiniasklaidos kalbintas vaikinas tikino esąs atsidavęs dirbti Lietuvos jaunimui.

Išgarsėjo jis dėl įvairios veiklos ir nuolatinio darbo su mokiniais, netgi įkūrė jiems skirtą karjeros akademiją VšĮ „Mokinio karjera“. Įstaiga skelbėsi įgyvendinanti programas moksleiviams, kurių metu šie galėjo neatlygintinai praktikuotis ir susipažinti su skirtingomis darbo sritimis.

R.Jakštys praktikantus veždavosi į kelionės, apgyvendindavo juos savo bute Kaune. Besipraktikuojančių nepilnamečių tėvams buvo brėžiama savarankiško gyvenimo mokyklos iliuzija.

Vaikinas mėgdavo lankytis įvairiose plačiai duris jam atvėrusiose Lietuvos mokyklose, kur vesdavo paaugliams motyvacines paskaitas, organizuodavo keliones mokinių grupėms.

„Pats paskambinu mokyklai, papasakoju, kas esu ir kad noriu atvažiuoti. Jie pasižiūri mano CV ir priima pas save. Akis į akį susitikau jau su 15 tūkst. šalies moksleivių. Aš stengiuosi auginti jaunąją kartą, rūpinuosi šalies ekonomika“, – taip dar 2016 metais 15min duotame savo interviu teigė jaunuolis.

Tad neseniai plačiai apskriejusi žinia apie tai, jog įkurta karjeros agentūra moksleiviams R.Jakštys naudojosi kaip galima priedanga vaikams tvirkinti, šokiravo ne vieną.

Uždraudė artintis prie vaikų

2021 metų gruodžio 13 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu R.Jakštys pripažintas kaltu dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo. Nustatytos keturios atliktos nusikalstamos veikos.

Už jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5-erių metų. R.Jakštys išsisuko ganėtinai lengvai – skirtas 1 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės apribojimas.

Vietoj numatytos intensyvios priežiūros žymiajam mentoriui tik uždrausta visą bausmės atlikimo laiką lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, taip pat uždrausta bendrauti su nepilnamečiais.

Galima teigti, R.Jakštys teismo sprendimu neteko galimybės vykdyti savo veiklos. Bet… Toliau ją vykdė ir vėl įkliuvo į teisėsaugas rankas. Ar buvo reali galimybė tam užbėgti už akių?

„Kodėl net po pirmo teismo sprendimo jis laisvai įeidavo į mokyklas Kaune, tebereklamavo savo įstaigos paslaugas? Kiek man žinoma, apie Remigijaus Jakščio pavojingumą buvo informuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet ar ėmėsi kokių veiksmų, neaišku. Čia ir pasirodo, kad neveikia jokie nurodymai tikrintis duomenų bazėse. Reikia Seksualinių nusikaltėlių registro“, – tokio skaitytojos laiško po publikacijos kovo mėnesį sulaukė 15min.

Pasak jos, R.Jakštys veikė gudriai: sutartys būdavo sudaromos per tutolabs.lt, o ši svetainė taip ir liko neaiški, – niekas nežino jos tikslių savininkų ir kaip jie gali būti susiję su R.Jakščiu. Per šią svetainę mentorius organizavo moksleivių keliones.

Mokyklos buvo perspėtos

Ar 2021 metų gruodžio 13 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, apie R.Jakščio pavojingumą ir jam galiojantį draudimą artintis prie vaikų buvo informuotos visos šalies švietimo įstaigos? Jei buvo informuotos, kodėl kai kurios galimai nepaisė draudimo, leisdamos R.Jakščiui toliau vykdyti savo nusikalstamą veiklą?

Šiuos klausimus 15min uždavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Atsakydama ministerija paaiškino, kad, esant teismo draudimui lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, nebendrauti su nepilnamečiais, Probacijos tarnyba kreipiasi į savivaldybių švietimo skyrius su prašymu informuoti mokymosi įstaigas apie konkretų asmenį ir jam taikomą draudimą.

Nurodoma, esant šio draudimo pažeidimui, informuoti Probacijos tarnybą.

Su tokiu pačiu prašymu tarnyba kreipiasi ir į vaiko teisių apsaugos skyrius.

Be to, atsakingi pareigūnai lankosi dėl nepilnamečių tvirkinimo nuteisto asmens gyvenamojoje vietoje ir tikrina, ar lankymosi metu kartu su juo nėra nepilnamečių vaikų.

Kauno miesto savivaldybė ministerijai patvirtino, kad raštą iš Probacijos tarnybos apie R.Jakščiui galiojantį teismo sprendimą gavo 2022 metų balandžio 19 dieną (prabėgus keturiems mėnesiams po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo). Švietimo įstaigos su tuo raštu neva buvo supažindintos.

„Užtikrinti vaikų saugumą mokykloje yra mokyklos, ten dirbančių suaugusiųjų žmonių pareiga. Mokyklos turi savo vidaus tvarkas, ir neretai į jas be išankstinio susitarimo su mokytoju ar administracija nėra įleidžiami jokie pašaliniai asmenys.

Raginame mokyklas atidžiai tikrinti neformaliojo švietimo veiklų teikėjus, atsižvelgti į gaunamą tarnybų informaciją ir informuoti jas, jei kyla įtarimų ar pažeidimų“, – 15min atsiųstame komentare teigė ministerija.

Atvejis – nekasdienis

Ar nors viena mokykla pranešė apie jos teritorijoje pastebėtą R.Jakštį, ar fiksuoti teismo sprendime numatyto draudimo bendrauti su nepilnamečiais pažeidimai? Šiuos klausimus 15min uždavė Probacijos tarnybai.

Komentuodama situaciją, Rasa Šošič, Probacijos tarnybos Turto valdymo skyriaus vedėja, atkreipti dėmesį, kad 2021 metų gruodžio 31 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendis dėl R.Jakščio įsiteisėjo 2022 metų kovo 10 dieną. Probacijos tarnybos Kauno skyrius jį gavo 2022 metų kovo 24 dieną.

„Kovo 29 dieną nuteistasis atvyko į Probacijos tarnybą ir buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis. Informacinis pranešimas Vaiko teisių apsaugos tarnybai buvo pateiktas balandžio 11 dieną, o savivaldybių švietimo skyriams – balandžio 19 dieną.

Atvejis – nekasdienis, tad prireikė šiek tiek laiko, kad būtų tinkamai sudėlioti šio teismo įpareigojimo praktinio įgyvendinimo vykdymo ir kontrolės procesai“, – pripažino R.Šošič.

Pasak jos, baudžiamoji byla, kuri šiuo metu nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, yra susijusi su R.Jakščio dar iki 2022 metų kovo 10 dienos nuosprendžio įsiteisėjimo galimai padarytais nusikalstamais veiksmais. Taigi tuo metu bausmė dar nebuvo pradėta taikyti, o R.Jakštys nebuvo laikomas nuteistu.

Probacija fiksavo pažeidimų

Probacijos pareigūnų apsilankymų gyvenamojoje vietoje metu pas prižiūrimą asmenį, kaip tikino Probacijos tarnybos atstovė, nepilnamečių rasta nebuvo.

Vis dėlto, bausmės atlikimo metu sulaukta informacijos iš atitinkamų institucijų apie tai, jog R.Jakštys pažeidė jam skirtus įpareigojimus.

Probacijos tarnyba nedelsdama, teisės aktų nustatyta tvarka, kreipėsi į teismą dėl bausmės pakeitimo griežtesne, tačiau šį teikimą teismas atmetė.

„Daugiau duomenų, kad nuteistasis lankosi mokyklose ar vietose, kur yra nepilnamečių, Probacijos tarnyba neturi“, – patikino R.Šošič.

Suprasdama situacijos aktualumą, tarnyba yra pasirengusi dar aktyviau bendradarbiauti su vaiko teisų specialistais, savivaldybių švietimo skyrių atstovais, mokyklų vadovais, kad būtų užtikrinamas tinkamas teismo įpareigojimo įgyvendinimas.

Vėl teisiamas

Vis dėlto, šiuo metu Kauno apylinkės teismas rengiasi atversti dar vieną bylą, kurioje R.Jakščiui pareikšti sunkūs kaltinimai.

15min duomenimis, jam pareikšti du kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį – jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas.

Kaltinamas žymusis mentorius tuo, kad nuo 2021 metų rugpjūčio vidurio iki 2021 metų spalio 17 dienos ir nuo 2021 metų gruodžio 11 dienos iki 2022 metų vasario 27 dienos (kai jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis) skirtinguose butuose bei viešbučiuose, suprasdamas nukentėjusiųjų jaunesnį nei 16 metų amžių, sistemingai, tiksliai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, bendrais veiksmais tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pažeisdamas nukentėjusiųjų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Taip pat jam pareikšti du kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 1511 straipsnio 1 dalį (baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų) dėl to, kad nuo 2021 metų rugpjūčio 27 dienos iki 2021 metų rugpjūčio 29 dienos ir nuo 2021 metų gruodžio 11 dienos iki 2022 metų vasario 27 dienos jis, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, tenkino savo lytinę aistrą su 15-os metų amžiaus nukentėjusiaisiais kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pažeisdamas jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Siūlė pinigų

Toliau kaltinimai R.Jakščiui tik sunkėja. Manoma, kad jis vienam nepilnamečiui už lytinius santykius su juo galėjo siūlyti net pinigų.

Nuo 2021 metų lapkričio vidurio iki 2022 metų vasario 11 dienos, žinodamas, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, suteikęs jam nenustatytą kiekį pinigų, mokėdamas už keliones į užsienį bei Vilnių, apgyvendinimą viešbučiuose, pirkdamas įvairius drabužius, mokėdamas už pramogas nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, R.Jakštys kaltinamas tenkinęs savo lytinę aistrą su 17-os metų amžiaus nukentėjusiuoju, taip pažeisdamas jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

R.Jakštys kaltinamas ir nesunkiu šio paauglio sveikatos sutrikdymu.

Yra įtarimų, kad nuo 2021 metų lapkričio vidurio iki 2022 metų vasario 11 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, taip pat viešbučio kambariuose, tenkindamas savo lytinę aistrą su nepilnamečiu, pažeidžiant jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, R.Jakštys sutrikdė to paauglio psichinę sveikatą, padarydamas jam potrauminio streso sutrikimą, kuris atsirado nuo jo nusikalstamų veiksmų.

Už tai baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Belieka kelti klausimą: jei apie tai, kad R.Jakštys teisiamas ir pripažintas kaltu dėl nepilnamečių tvirkinimo, būtų viešai kalbama dar 2021 metais, ar būtų buvusios apsaugotos antrosios bylos aukos? Ar tėvai būtų dėję parašus ant jų sūnų praktikos pas R.Jakštį sutarčių?

Seksualinio pobūdžio bylų uždarumas turi savo privalumų, bet, akivaizdu, ir ryškių trūkumų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Turtinga naudingųjų iškasenų Kongo Demokratinė Respublika tuo pat metu yra viena iš nestabiliausių, skurdžiausių ir nedemokratiškiausių šalių pasaulyje. Dalyje valstybės, vykstant konfliktams dėl išteklių kontrolės, kaip karo ginklas, siekiant palaužti bendruomenes, pasitelkiama ir seksualinė prievarta. Jos mastai šalyje tokie dideli, kad Kongo DR pristatoma pasaulio prievartavimų sostine. Nuo smurto kenčia visi – vyrai, vaikai, kūdikiai, bet daugiausia moterys. 

Kongietės Šarlotė ir Linda (jų vardai pakeisti) augo skirtingose šalies dalyse, bet abi nukentėjo nuo seksualinės prievartos. Dėl patirtos traumos, vyraujančio nebaudžiamumo ir kaltės jausmo jos nusprendė pabėgti į Europą ir, su Baltarusijos režimo sukelta migrantų banga, 2021-ųjų vasarą atsidūrė Lietuvoje. Šarlotė ir Linda čia pabandė gauti prieglobstį, tačiau seksualinę prievartą patyrusiems žmonėms, pagal tarptautinę teisę, jis dažnai nepriklauso.

„Kai eini gatve, į tave rodo pirštais: „Žiūrėkit, ji buvo išprievartauta!“

Kongietei Lindai (jos vardas pakeistas) – 26-eri metai. Ji užaugo Kongo DR, Kinšasoje, 6 vaikų šeimoje. Jauna moteris studijavo mediciną, siekė tapti gydytoja, bet pasimokiusi 2-ejus metus dėl kilusių problemų nutraukė studijas. Lindos mama sirgo ir negalėjo dirbti, tėtis buvo pagrindinis šeimos maitintojas.

„Mano tėtis policininkas. Vieną rytą, kaip ir kiekvieną dieną, jis išėjo į darbą, bet tą vakarą namo nesugrįžo. Svarstėme, kas jam galėjo nutikti. Galvojome, kad gal jis liko nakvoti darbe, kad ryte grįš namo. Deja, taip nenutiko. Bandėme jam skambinti, bet nesėkmingai. Iki šiol nežinau, ką atsakyti. Mes įtarėme generolą, jo viršininką“, – pasakoja Linda.

Praėjus 6-eriems metams po tėčio dingimo, Linda pradėjo aiškintis, kas jam nutiko, nes šeima vis dar nieko nežinojo. Jai padėjo bičiulis advokatas, bet po kurio laiko jie sulaukė grasinančių susidoroti žinučių. Ir vieną dieną šalies sostinėje Kinšasoje nepažįstami vyrai Lindą įsisodino į taksi automobilį.

„Atsibudau nebaigtame statyti name, man visiškai nepažįstamoje aplinkoje. Atsipeikėjau. Man labai skaudėjo galvą. Pamačiau, kad esu nuoga. Mano rankos ir kojos buvo surištos. Dar pamačiau randą ant rankos, o tarp kojų – sukrešėjusį kraują. Apsiverkiau, nesupratau, kas atsitiko. Nė neįsivaizdavau, kaip ten atsidūriau. Jaučiausi labai pavargusi. Net balso pakelti negalėjau“, – sunkiais prisiminimais dalinasi Linda.

Moterį atrišo ten buvęs nepažįstamas vyras.

„Kai grįžau namo, mama paklausė, kur aš buvau. Nes buvo jau rytas! Mama pasakė, kad ji man skambino, bet aš nekėliau ragelio. Papasakojau, kaip stovėjau stotelėje, kaip privažiavo taksi, kuriame sėdėjo tie du vyrukai. Papasakojau, kaip atsipeikėjau nuoga, surišta ir kruvina. Mama paklausė, kaip jaučiuosi. Pasakiau, kad man silpna, svaigsta galva. Ji paliepė važiuoti į ligoninę, nes galbūt tie žmonės mane išnaudojo. Nuvažiavome į ligoninę. Ten supratau, kad praradau nekaltybę. Man dėl to buvo labai skaudu“, – pasakoja kongietė Linda.

Kongietė Šarlotė (moters vardas pakeistas) savo gimtinėje taip pat patyrė seksualinę prievartą.

„Man pačiai tikrai buvo labai gėda. Mano tėvynėje nekaltybė yra labai saugoma. Kai ją prarandi iki santuokos, net jei buvai išprievartauta, tu tampi niekam nereikalinga, net vyrams. Tave atstumia. Kai eini gatve, į tave rodo pirštais: „Žiūrėkit, ji buvo išprievartauta!“ Todėl skaudu pasakoti savo istoriją“, – sakė Šarlotė.

Moteris užaugo kitoje Kongo DR dalyje – šiaurės rytuose, kur vyksta daugiausiai ginkluotų susirėmimų. Šarlotė pasakoja, kad nuo gimimo prisimena nuolat vykstantį karą. Gyvenimas nenutrūkstančio ginkluoto konflikto sąlygomis kėlė nuolatinį nerimą, sumišimą, gąsdindavo net ir tylus triukšmas, primindamas krentančias bombas. 2012 metais, kai Šarlotei buvo 21-eri metai, į jos šeimos namus įsiveržė vyrai, dėvintys karinę uniformą.

„Mūsų namuose buvo išprievartauti trys žmonės: mano mama (mano akivaizdoje), mano tėtis (mano akivaizdoje) ir aš (tėvų akivaizdoje). Po to išprievartavimo aš pastojau – susilaukiau dukros“, – prisimena Šarlotė.

Ji yra praktikuojanti katalikė. Nėštumą po prievartos kongietė išgyveno labai sunkiai, jautė daug prieštaringų jausmų, bet gimus vaikui, su likimu ji susitaikė. Tačiau karas vėl pasivijo šeimą ir jiems teko bėgti.

„Mano dukrą ant nugaros nešė mano mama, o mane laikė tėtis. Mes bėgome kartu su daugybe kitų žmonių, šalia bėgo kareiviai ir mes pametėme vieni kitus iš akių. Išsiskyrėme. Bėgome patys nežinodami kur. Slėpėmės miške, ieškojome maisto, bet neradome, matėme karius. Mačiau savo kaimynę – ji buvo mirusi. Šalia – kita mirusi šeima. Kai matai aplinkui tiek lavonų, tau skauda širdį. Ir pats bijai, kad mirsi. Bet Dievas mane apsaugojo“, – prisiminimais dalinasi kongietė.

Po to karto Šarlotė daugiau niekada nematė savo dukros ir mamos. Bet atrodė, kad laikui bėgant jai vėl pavyko atsistoti ant kojų: Šarlotė padėjo tėčiui prekiauti krautuvėje, be to, jie kartu rūpinosi karo našlaičiais. Bet susirėmimai tęsėsi toliau.

„Buvo mano gimtadienis, 2019 m. birželio 24 d. Į namus įsibrovę kareiviai mus pažadino ir nusivedė į svetainę. Suguldė mus ant žemės ir vadas paliepė savo žmonėms apieškoti mūsų kambarius ir paimti visus vertingus daiktus. Jie mano tėčio prašė pinigų, bet jis atsakė, kad neturi“, – prisimena Šarlotė.

Viskas baigėsi tuo, kad Šarlotę dar kartą išprievartavo, jos tėtį nužudė, o namus padegė. Bet jai pavyko išsigelbėti. Kaimynė vėliau padėjo nuvykti į ligoninę.

Bet Šarlotei teko vėl bėgti, kai netoliese išsiveržė ugnikalnis. Ji pabėgo į Ruandą, kur ją priglaudė nepažįstami žmonės. Naujieji globėjai Šarlotei pasiūlė važiuoti į Rusiją dirbti namų šeimininke. Ji sutiko, nes jautėsi palūžusi. Bet Rusijoje ją vėl seksualiai išnaudojo. Kaip Šarlotė pasakoja, išnaudotojas ją galiausiai nuvežė prie Baltarusijos ir Lietuvos pasienio ir paleido. Vieną, be daiktų ir dokumentų. Jis jai nurodė, kur eiti, ir sakyti „prieglobstis“. Sakė, kad ten ji gaus laisvę ir saugumą.

Linda po išprievartavimo taip pat nusprendė bėgti iš Kongo DR. Ji išvyko į Baltarusiją studijuoti, nes Lukašenkos režimas jauniems žmonėms, norintiems studijuoti Europoje, siūlė lengvai gaunamas vizas.

„Po to įvykio tapau labai šalta, nervinga, užsisklendusi. Tūnojau savo kambaryje. Su niekuo nekalbėjau. Nenorėjau, kad kas prie manęs artintųsi, nes kiekvieną kartą akyse iškildavo ta scena – kaip stoviu nuoga. Maža to, praradau tai, ką šitaip saugojau. Negalėjau atsitiesti. Nebegalėjau ramiai miegoti, daug verkiau. Mama pasakė, kad tai gali mane sugniuždyti. Tad ji pasiūlė parduoti pusę mūsų sklypo ir taip man padėti išvažiuoti iš šalies“, – pasakoja kongietė Linda.

Baltarusijoje pasimokiusi universitete, ji bandė ieškoti darbo, tačiau nesėkmingai ir išsekus santaupoms liko be pajamų. Tuomet 2021 m. vasarą iš kambario draugės ji išgirdo apie žmones, kurie per miškus patenka į Lietuvą. Su būriu nepažįstamųjų liepos pradžioje Linda kirto sieną, čia ją sulaikė pasieniečiai.

Seksualinė prievarta – ne priežastis pabėgėlio statusui suteikti

Kongietės Šarlotė ir Linda yra vienos iš 4 tūkst. asmenų, 2021 m. vasarą neteisėtai kirtusių Lietuvos sieną. Daugumą jų per sieną stūmė Lukašenkos režimas. Jis šiais žmonėmis pasinaudojo kaip politinio spaudimo priemone už tai, kad Lietuva aktyviai palaikė Baltarusijos opoziciją ir sankcijas šaliai. Į Lietuvą įleisti žmonės buvo apgyvendinti stovyklose.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui vadovaujanti Kristina Mišinienė pasakoja, kad atpažinti nukentėjusius padėjo teisininkai bei pasienio darbuotojai.

„Jie nurodė, kad čia yra žmonės, galbūt nukentėję nuo seksualinės prievartos, įvairių prekybos žmonėmis formų, lytinių organų žalojimo, kad galbūt šiems žmonėms reikia mūsų pagalbos. Dar kai veikė tie baisūs sulaikymo centrai Lietuvoje, mes jau lankėmės ir ieškojome savo klientūros. Tada užmezgėme pažintį su abiem moterimis (kongietėmis Linda ir Šarlote – aut. past.)“, – sako K. Mišinienė.

Linda ir Šarlotė stovyklose prabuvo metus. Galiausiai jos ir kiti migrantai gavo leidimus išeiti ir dirbti Lietuvoje. Su K. Mišinienės pagalba Linda nuomojosi kambarį Tauragėje, tačiau darbo čia jai susirasti nepavyko. Tuo metu Šarlotė persikėlė gyventi į Kauną, kur įsidarbino kavinėje ir bando čia įsitvirtinti, šiek tiek mokytis lietuvių kalbos. Šarlotė sako, kad ji norėtų įsitvirtinti Lietuvoje ir nenori vykti į jokią kitą šalį. Tačiau čia įsikurti ir integruotis jai neleidžiama. Nes jos, kaip ir Lindos, prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti.

„Vos pradėjau grįžti prie normalaus gyvenimo, o jie nori mane sugrąžinti atgal, į mišką, į mano šalį, kad ten mirčiau? Štai kaip yra, ponia, aš nenoriu grįžti į savo šalį. Tikrai. Ten neturiu šeimos, esu našlaitė. Kitu atveju būčiau sutikusi su pareigūnų pasiūlymu, jie žadėjo apmokėti bilietus. Būčiau grįžusi pas savo šeimą. Bet tokios neturiu. Nieko neturiu. Esu viena“, – sako kongietė Šarlotė.

1. Mišinienė teigia nesanti migracinių konvencijų žinovė, tačiau, jos nuomone, žmogaus patirta seksualinė prievarta turi būti prielaida, leidžiančia suteikti asmeniui prieglobstį.

„Kalbant apie mūsų atvejus – jie yra dokumentuoti. Pavyzdžiui, viena moteris iš Kongo DR prievartą patyrė 2 kartus ir tai yra smulkiai dokumentuota. Kodėl tai netapo pretekstu? Aš manau, kad tai susiję su platesniu požiūriu, kad nesvarbūs šitie žmonės – moterys iš Kongo, iš tolimos šalies. Niekas nesukontroliuos, niekas nestovi už šitų moterų. Jos čia buvo, čia jų nebus. Galbūt, jeigu jos būtų iš kitos šalies, artimesnės, kariaujančios šiuo metu šalies, tikriausiai mes nė iš tolo nepamatytumėm tokių absurdiškų svarstymų. Aš tikrai niekada nekviečiu lyginti šalių ar moterų skausmo, man atrodo, seksualinė prievarta yra bet kokiu atveju labai baisu ir neteisinga. Tačiau neįtikėtinas yra tas atsainus požiūris“, – teigia K. Mišinienė.

Prieglobsčio prašymus Migracijos departamente nagrinėjantis Vincentas Vitkus teigia, kad kartais emociškai gali norėti suteikti asmeniui prieglobstį, tačiau priimdamas sprendimą turi vadovautis savo turimais įrankiais – tarptautine prieglobsčio teise.

„Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra orientuotas į ateities grėsmes. Nors praeityje patirtas išnaudojimas tam tikrais atvejais yra aktualus vertinant ateities grėsmes, tačiau taip būna ne visada. Jeigu vertiname pabėgėlio statuso suteikimą, tai turime nustatyti, kad egzistuoja konvencinės priežastys tam išnaudojimui. Pavyzdžiui, jeigu mes vertintume ISIS pavyzdį, tai jie buvo tiesiogiai nusitaikę į jazides moteris ir prieš jas naudojo seksualinį smurtą. Jeigu tu esi jazidė moteris – vien tik tos priežasties užteko ISIS kovotojams, kad naudotų smurtą prieš tave. Tokiu atveju tai yra konkreti konvencinė priežastis, dėl kurios tas asmuo yra persekiojamas ir todėl galima suteikti pabėgėlio statusą.

O jeigu valstybėje apskritai yra paplitęs seksualinio išnaudojimo fenomenas, tokiu atveju pabėgėlio statuso negalima suteikti, nes tiesiog nėra konvencinės priežasties. Bendra situacija valstybėje galbūt siekia sustabdyti tuos veiksmus, tačiau jai tai tiesiog nepavyksta“, – dėsto Migracijos departamente prieglobsčio prašymus nagrinėjantis V. Vitkus.

Taigi, kitaip tariant, nėra įrodymų, kad moterys bus išprievartautos dar kartą. Tai patvirtina ir Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Pasako jos, pati savaime patirta seksualinė prievarta nėra priežastis pabėgėlio statusui suteikti, nes tai yra nusikaltimas.

„Kaip Lietuvoje jis yra baudžiamas ir smerkiamas, taip pat ir Kongo DR išprievartavimas yra smerkiamas. Klausimas, ar valstybė turi mechanizmą, kuris gali asmenį apsaugoti nuo nusikaltimų, ar galima kreiptis patyrus tai. Aišku, tai yra baisus, sunkus nusikaltimas, bet vis tiek toje šalyje, ypač Kinšasoje, mechanizmas yra ir yra galimybė apsisaugoti. Mes neneigiame, kad nusikalstamumas yra paplitęs, bet vien tapus tokio baisaus nusikaltimo auka, savaime tai nėra priežastis prašytis prieglobsčio“, – sako Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė.

Remdamiesi Vakaruose įprasta praktika, prieglobsčio prašymus nagrinėjantys departamento specialistai ieško informacijos apie situaciją valstybėse JT, ES ir kitų organizacijų ataskaitose. Migracijos departamentas sutinka, kad Kongo DR yra nesaugu, bet, jų vertinimu, ne visoje šalyje, o tik keliuose regionuose. Taigi, migracijos departamento teigimu, iš principo į Kongą saugu grąžinti žmones. Tuomet taikoma vidinio persikėlimo alternatyva – žmogus išsiunčiamas į kitą teritoriją, o ne į tą, iš kurios yra kilęs, ir gali toliau ten saugiai gyventi.

Pagal esamą tvarką, Linda ir Šarlotė turėtų būti išsiųstos atgal į Kongo Demokratinę Respubliką. O kol kas joms išduoti leidimai dirbti.

„Pagal mūsų įstatymą – tai yra neteisėtai esantis migrantas, kuris neturi teisės gyventi Lietuvoje. Kitose valstybėse yra specialus statusas – „toleruojamo asmens“ statusas – mes tave toleruojame, leidžiame tau čia būti, bet tu esi neteisėtas migrantas, kuris neturi teisės čia gyventi ir turi būti išsiųstas iš Lietuvos“, – teigia Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė.

Pasak jos, šiems žmonėms leidžiama dirbti, kad jų buvimas iki išsiuntimo būtų kuo prasmingesnis. O K. Mišinienė, kuri su savo organizacija padeda Lindai ir Šarlotei, pastebi, kad esama tvarka sudaro tiek kliūčių, kad buvimą ne įprasmina, o sunkina. Jos gali dirbti, bet negali atsidaryti banko sąskaitos, darbdaviai turi mokėti papildomų mokesčių įdarbindami, o leidimą reikia kas pusmetį atnaujinti.

„Žvelgiu į tą būrelį moterų, su kuriomis mes dirbame, jos net nesupranta visos šitos beprasmybės. Jos dabar visos ieško darbo sukandusios dantis, dirba šaltame ore, jas atleidžia neužmokėję už bandomąjį laikotarpį. Jos kenčia, nes jos įsivaizduoja, kad vis tiek kažkokia ateitis laukia. Tačiau po metų ta baisi diena ateis – jis, ji turi būti atleisti ir grįžti į savo tėvynę. Parodydama savo neprofesionalumą turiu pripažinti, kad aš nežinau, kaip šioje situacijoje elgtis. Aš nesu mačiusi, kad valstybė būtų nusiteikusi šitaip prieš kažkokį žmogų, esantį jos teritorijoje. Tačiau, kaip aš suprantu, galbūt ES, galbūt kažkokios konvencijos neleidžia taip iš karto susidoroti su jais, tad kančia yra pratęsiama. Aš tik taip suprantu“, – dėsto K. Mišinienė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.