Category: Straipsniai – 2023

Vyriško artumo išsiilgusi dviejų mažamečių vaikų motina iš vieno Lietuvos miesto ryžosi didelei beprotybei – susižavėjusi, o gal net ir įsimylėjusi pedofilą ji su savo dukromis darė tai, ką net ne kiekvienas iškrypėlis išdrįstų daryti su vaikais. Ir baisu net pagalvoti, ką motina dar būtų padariusi su savo vaikais, jeigu ne viena pedofilo klaida.

Tai siaubinga istorija apie dvi mergaites ir jų mamą, kuriai jau yra uždrausta bendrauti su savo atžalomis. Bet net ir po to, ką patyrė, mergaitės myli savo mamą ir jos labai ilgisi. Juk ji – mama. Tik ar mergaitės šiai sugebės atleisti už tą padarytą skriaudą – tai, kas įvyko, jas gali persekioti visą likusį gyvenimą.

„Po apklausų dukra būdavo liūdna, užsidariusi savyje, nes reikėjo pasakoti apie jai patį artimiausią žmogų – mamą, kurią myli ir ilgisi, tačiau su ja negali gyventi“, – šiandien sako mažametes mergaites auginantis jų tėvas, pažymėjęs, kad viena dukrų patirtų dvasinių išgyvenimų negali pamiršti iki šiol ir, ko gero, ši siaubinga patirtis turės neigiamų pasekmių visam tolimesniam jos gyvenimui.

Saugodama mergaičių privatumą, Delfi.lt redakcija neatskleis jokių duomenų, iš kurių būtų galima jas bei jų motiną atpažinti, tačiau negalime nutylėti apie vyrą, dėl kurio mergaičių motina ryžosi siaubingai beprotybei. Šis vyras yra iš Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančios Kalvarijos seniūnijos Sangrūdos kaimo, tačiau jo, kaip ir kitų seksualinių nusikaltėlių, asmens duomenų Lietuvos teismai neskelbia. O taip yra dėl to, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta neviešuose posėdžiuose – tokiose bylose baisių nusikaltimų aukas saugantys teismai atsisako skelbti ir nusikaltėlių pavardes, taip visuomenei užkirsdami galimybę sužinoti apie šalia mūsų gyvenančius iškrypėlius.

Šiam iškrypėliui ir jo prašymus vykdžiusiai mažamečių motinai išties labai pasisekė – teisėjai juos išteisino dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant mergaites, o nuteisė tik dėl lengviausių jiems inkriminuotų nusikaltimų. Ir dėl to net neįkalino – motinai tebuvo skirtas vos vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimas (nurodyta dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio programose ir sumokėti 500 eurų baudą į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą).

Tuo metu Suvalkijos gyventojas nuteistas dvejų metų devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Teismas vyrui taip pat skyrė tokius pačius apribojimus, kaip ir mažamečių mergaičių motinai. Bet šis teistumas yra visiškai nesusijęs su mergaičių motinos įvykdytais nusikaltimais – vyras nuteistas dėl kitų nusikalstamų veikų.

Teismas taip pat vienai mergaitei iš jos motinos priteisė 3 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti. Tuo metu seksualiai išnaudotos mergaitės vaizdais besimėgavusiam vyrui neturtinės žalos atlyginimo mokėti nereikės.

Nors ikiteisminio tyrimo metu prokurorai teigė surinkę duomenų, kad motina seksualiniai išnaudojo dvi savo dukras, tačiau dėl to ji buvo išteisinta – nebuvo įrodyta, kad savo veiksmais ji siekė tenkinti savo lytinę aistrą. Taip pat ji buvo išteisinta ir dėl to, kad filmavo visiškai nuogą vieną savo dukrų – tokie įrašai buvo nesurasti nei pas ją, nei pas vyrą, kuriam ji siųsdavo.

Bet buvo surastas vienas įrašas, kuriuo buvo pasidalinęs Suvalkijoje gyvenantis vyras – būtent po šio įrašo išplatinimo ir paaiškėjo, ką motina veikdavo namuose, kai šios tuometinis sutuoktinis būdavo išvykęs į ilgalaikes komandiruotes užsienyje. Šį vaizdo įrašą Kalvarijos seniūnijoje gyvenantis vyras išsiuntė vienai savo pažįstamai – pamačiusi, kad gavo pornografinio turinio vaizdus su mažametėmis mergaitėmis, moteris nutarė netylėti.

O tada ir paaiškėjo, kas siuntė šį įrašą – tyrimą pradėję policijos pareigūnai išsiaiškino, kad įrašą išsiuntė Sangrūdos kaime gyvenantis vyras, tik tai jis padarė ne iš savo, iš svetimos paskyros feisbuke. Paaiškėjo, kad į svetimo žmogaus paskyrą įsilaužęs vyras ne tik išsiuntė šį įrašą, bet ir kurį laiką bendravo su dviejų mažamečių mergaičių motina. Tik ši net nenutuokė su kuo turi reikalų.

„Jis grasino, kad su manimi nebebendraus“

Neįtikėtina, bet virtualią pažintį su šiuo vyru užmezgusi moteris nė karto su juo taip ir nebuvo susitikusi, bet buvo taip juo susižavėjusi, kad sutiko atskleisti ne tik savo slapčiausius seksualinius troškimus, bet ir šiam siųsti pornografinio turinio vaizdo įrašus su nufilmuota savo mažamete, kuriai tuo metu tebuvo vos devyneri metukai. Bet, kaip vėliau paaiškėjo, šie vaizdo įrašai taip ir nebuvo surasti, todėl nuteisti dėl to nei motinos, nei vyro nebuvo galima. Ir net nesvarbu, kad motina pati buvo prisipažinusi, ką darė su savo dukra.

Tai, ką mažamečių vaikų motina papasakojo pareigūnams, išties šokiruoja – ji prisipažino, kad feisbuke susipažino su vienu vyru, kurį laiką su juo bendravo „apie gyvenimą“.

„Po to pradėjome siuntinėti intymias nuotraukas – jis žadėjo, kad mano atsiųstas vėliau ištrins, – pasakojo moteris. – Laikui bėgant jis ėmė prašyti, kad mane nufotografuotų dukra. Ko jis prašė, tą aš ir dariau – pasakydavo, kaip apsirengti, ar apsinuoginti, ar būti su vibratoriumi, kokiose pozose. Kai kartą jis paprašė atsiųsti mano nuogos ir išsižergusios nuotrauką, paprašiau savo dukros mane nufotografuoti.“

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mažametė padarė net 15 nuotraukų, kai kuriose šiose nuotraukose veidrodyje atsispindėjo ir mažametė „fotografė“.

Per apklausą moteris prisipažino, kad buvo padariusi ir keletą itin intymių vaizdo įrašų, kuriuos taip pat išsiuntė savo „draugui“ iš feisbuko.

„Tas nuotraukas jam siunčiau, nes jis grasindavo, kad su manimi nebebendraus“, – kalbėjo dviejų vaikų motina.

Vėliau vyras panoro daugiau ir, neįtikėtina, moteris nė neprieštaravo šlykštiems iškrypėlio norams.

„Kadangi mažoji dukra miegodavo su manimi toje pačioje lovoje, kartą jis paprašė, kad palaižyčiau jos lytinius organus ir tai nufilmuočiau“, – nė kiek neraudonuodama apie siaubingus dalykus per apklausą kalbėjo mergaičių motina.

Ir, neįtikėtina, vėl ji pakluso iškrypėliui – nufilmavo maždaug minutės trukmės vaizdo įrašą. Tiesa, dukra to nematė – tuo metu, kai motina vykdė šlykščius pedofilo prašymus, mergaitė miegojo.

Bet šio įrašo virtualiam draugui neužteko – jis paprašė dar vieno įrašo. Moteris ir vėl nufilmavo.

„Viską padariau, ko jis prašė, nes grasino, kad jeigu to nepadarysiu, jis su manimi nebendraus, o aš norėjau ir toliau su juo bendrauti, todėl padariau tai, ko jis prašė“, – sunkiai suvokiamą realybę atskleidė dviejų dukrų motina.

Maža to, ji prisipažino, kad tuo metu, kai dukra miegodavo, atsigulusi šalia tenkindavo save seksualiai.

Prakalbo apie eksperimentą

Kad labiau domino mažametės mergaitės, o ne jų motina, Suvalkijoje gyvenantis tyrimą atlikusiems pareigūnams vyras neigė, bet neslėpė, jog moters buvo prašęs atsiųsti ne tik nuotraukų, bet ir vaizdo įrašų.

„Kartą jos paprašiau parodyti savo dukras, paliesti jas ranka – moteris vėliau nufilmavo, kaip liečia mergaitės koją, pilvą, sėdmenis ir atsiuntė man du vaizdo įrašus“, – vienos apklausos metu vyras tikino nematęs jokių vaizdo įrašų, kuriuose būtų vaizduojami mažametės lytiniai organai, bet pripažino, jog moteris jam buvo atsiuntusi vieną nuotrauką, kurioje užfiksuota mieganti mergaitė, o prie jos nugaros padėtas vibratorius.

Tačiau vėliau, jau per kitą apklausą, jis tapo atviresnis – pripažino, kad moteris atsiuntė du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip ji glosto dukros lytinius organus ranka ir vibratoriumi.

Tuo pačiu vyras teisinosi, kad esą virtualiojoje erdvėje atliko socialinį eksperimentą ir įvairioms moterims siųsdavo vaizdo įrašą, kuriame yra tvirkinama ar seksualiai prievartaujama mažametė – jis norėjo, kad kitos moterys atliktų jo prašomus veiksmus.

„Norėjau įvertinti, kiek toli jos gali nueiti“, – baudžiamosios atsakomybės kratėsi vyras.

Įrašų nerado, todėl negalėjo nuteisti

Kad motina būtų seksualiniai prievartavusi kurią nors savo dukrų, nenustatė dviejų instancijų teismai, pabrėžę, kad net nebuvo surasti vaizdo įrašai, o nesant jų net negalima nustatyti, ar tie vaizdai būtų priskiriami pornografijai. Be to, anot teisėjų, net ir viena mergaičių, kurią motina galimai filmavo, per apklausą nurodė, jog nebuvo tokių atvejų, kad motina ją būtų lietusi.

Todėl, kaip pabrėžė teismas, nenustačius, kad motina padarė nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo spręsti ir dėl kartu teisiamo vyro veiksmų kvalifikavimo kaip kurstytojo – ji buvo nuteista tik dėl to, kad tvirkino dukrą, kai prašė ją nuogą nufotografuoti, bei vėliau itin intymias nuotraukas išsiuntė vyrui iš feisbuko.

„Vien tik iš moters duotų parodymų negalima nustatyti, ar jos atlikti veiksmai ir nufilmuota medžiaga gali būti vertinama kaip pornografinio pobūdžio informacija“, – teismo teigimu, esant abejonėms ir neaiškumams, kurių nėra galimybės jų pašalinti, jos aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai.

Nors dėl su šia moterimi susijusių nusikaltimų Suvalkijos gyventojas buvo išteisintas, tačiau jam nepavyko išvengti atsakomybės dėl to, kad buvo prisijungęs prie kitam asmeniui feisbuke priklausančios paskyros, kuria naudodamasis jis vienai savo pažįstamai buvo išsiuntęs vaizdo įrašą su seksualiai išnaudojamu mažamečiu vaiku.

Kas šis vaikas ir iš kur vyras gavo įrašą, taip ir nepavyko nustatyti, todėl teisėjai buvo priversti jį išteisinti, jog jis ir dar vieną moterį vertė filmuoti savo nuogą dukrą.

Tuo metu šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovavę ir valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai buvo įsitikinę, kad tiek mažamečių mergaičių motina, tiek šios tariamas draugas iš feisbuko turėjo būti nuteisti dėl seksualinio prievartavimo – juk abu buvo prisipažinę, jog vaizdo įrašai buvo padaryti, nors ir nesurasti.

Anot prokurorų, prasidėjus tyrimui jie abu nutraukė susirašinėjimą, vėliau nebuvo susitikę, o per apklausas nurodė analogiškas aplinkybes. Anot prokurorų, tądien, kai motina filmavo savo miegančią dukrą, ji prieš tai susirašinėjo su Sangrūdos kaimo gyventoju, šio bendravimo metu lytiškai tenkino save su vibratoriumi.

„Vyras susirašinėjimo metu supratęs, kad šalia yra mergaitė, įkalbėjo moterį atlikti veiksmus su nukentėjusiąja – nekyla abejonių, jog tenkindama savo lytinę aistrą šalia mažametės miegančios dukters ir įkalbėta ją liesti ir laižyti šios lytinius organus, ji tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oralinio bei kitokio fizinio sąlyčio būdu“, – prokurorai pažymėjo, kad motina savo dukrą prievartavo ir ją išnaudojo pornografinei produkcijai gaminti.

Prokurorų teigimu, tyrimo metu pas baudžiamojon atsakomybėn patrauktą vyrą buvo surasta fiktyvių banko pavedimų kopijų, todėl buvo įtariama, kad tai ne vienintelis kartas, kai jis moterų prašė atsiųsti vaizdų su seksualiai išnaudojamais vaikais ir už tai žadėjo tariamą piniginį atlygį. Vis dėlto, kitų moterų taip ir nepavyko nustatyti, kaip ir nebuvo išsiaiškinta, kokia mergaitė buvo nufilmuota vaizdo įraše, kuris buvo rastas pas Suvalkijos gyventoją.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Kovo 15 dieną Kauno teisėsaugai paviešinus informaciją apie demaskuotą vieną didžiausių pastarųjų metų prostitucijos tinklų Lietuvoje, paaiškėjo, kad visos išaiškintos savo kūno pardavimu užsiėmusios moterys – ukrainietės. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė atskleidė, kad tarp jų – ir buvusios gydytojos, mokytojos bei IT specialistės.

Kova su vėjo malūnais

Kaip 15min teigė su teisėsauga reiduose ir sulaikymuose kartu dalyvavusio KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė, tokių tinklų – tikrai ne vienas.

„Visada palaikome mūsų teisėsaugininkų pastangas stabdyti sutenerius, tiek vietinius, tiek „besisvečiuojančius“ mūsų šalyje. Deja, įsigalėjusi sekso pramonė Lietuvoje parodo ir visų mūsų pastangų bejėgiškumą – suardytas vienas tinklas tuoj pakeičiamas kitu.

„Nematoma“ organizatorių ranka be kliūčių permeta moteris iš vieno miesto į kitą. Nesaugu Kaune – važiuok savaitei į Barseloną, iš ten – į Prahą ir t. t.

Dabartinė kovos su prostitucija sistema seniai reikalauja rimtų reformų – apipylę baudomis parsidavinėjančius asmenis, vėliau skatiname juos duoti parodymus prieš jų „šeimininkus“. Pagalbos sistema yra labai skurdi“, – situaciją nubrėžė K.Mišinienė.

Siūlo bausti sekso pirkėjus

Ji mato milžiniškas kriminalistų pastangas prakalbinti prostitucijoje išnaudojamas moteris, tačiau jos, deja, dažniausiai tyli, dažniausiai renkasi grįžti pas sutenerius.

„Man regis, šioje situacijoje turime labai atvirai atsakyti sau – jeigu nebausime sekso pirkėjų, kurie iš esmės ir palaiko visą milžinišką, seniai peržengusią mūsų šalies ribas, industriją, nesugebėsime sumažinti sutenerių „apetitų“, – patikino centro vadovė.

Palaužtos moterys

Kitas didelis iššūkis, anot jos, – masiškai į prostituciją patenkančios moterys iš Ukrainos: sutinkama ir buvusių mokytojų, gydytojų, IT specialisčių.

Dauguma šių moterų tvirtina, jog prostitucijoje jos tik trumpam, kol pavyks surinkti labai reikalingą pinigų sumą.

„Tačiau matome ne vieną jų jau palaužtą psichologiškai, sergančią įvairiomis priklausomybėmis, tiesiog nebeturinčią, kur grįžti“, – žiaurią realybę perpasakojo K.Mišinienė.

Turi liudytojų statusą

15min pasidomėjo, kas laukia tų išaiškintų 13-ikos prostitucija Lietuvoje besivertusių ukrainiečių. Kokį statusą jos turi byloje?

„Visos merginos šioje byloje turi liudytojo statusą, jos yra laisvos, niekaip nesuvaržytos ir atsako pačios už save. Šioms merginoms pagalbą teikė socialinis partneris KOPŽI“, – informavo Kauno apygardos prokuratūra.

Anot K.Mišinienės, visos šiame tyrime figūruojančios ukrainietės jau išvyko iš Lietuvos: vienos į namus (taip bent jau tvirtino), kitos – į kitas šalis.

„Prostitucija nėra kažkas panašaus į darbą ofise, kur atėjai ryte, išėjai po pietų, laisvu laiku lankaisi teatre. Iš jos pasitraukti yra labai sunku. Psichologinės traumos, neviltis, perspektyvų nematymas, savęs kaltinimas akumuliuojasi ir tave įcementuoja į tą subkultūrą. Visuomenė taip jas ir mato – kaip sekso mašinas. Štai ir dabar publikuojamos ne sutenerių ar sekso pirkėjų, o jų nuotraukos“, – paaiškino centro vadovė.

Prostitucijos tinkle – 13 moterų

15min primena, kad kovo 15 dieną Kauno apygardos prokuratūra pranešė apie sausį vykdytą plataus masto sulaikymų operaciją skirtinguose Lietuvos miestuose. Tyrimo metu išaiškintas vienas didžiausių pastarųjų metų prostitucijos ir sąvadavimo tinklų Lietuvoje. Jame uždarbiavo bent 13 ukrainiečių merginų.

Seksualines paslaugas galimai teikusios moterys, siekdamos būti nesusektos, laikėsi griežtos konspiracijos.

15min turimais duomenimis, suteikiamų paslaugų kainos svyravo, tačiau pusvalandis, galimai, kainavo 40 eurų, valanda – 80 eurų.

Šiame tyrime įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens pornografijos pareikšti dviem asmenims – vyrui (g. 1989 m.) ir moteriai (g. 1976 m.).

Atliktų kratų metu pas juos rasta apie 30 000 eurų.

Įtariamasis šiuo metu yra suimtas, įtariamajai paskirtos kardomosios priemonės – 5000 eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra.

Operacijos metu aktyviai į pagalbą įsitraukė ir socialinis partneris – KOPŽI, kuris moterims teikė psichologinę, apgyvendinimo ir kitokią socialinę pagalbą.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str. 2 d.). Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Kauno apygardos prokuratūra vadovauja Kauno apskrities policijos pareigūnų atliekamam tyrimui dėl sausio mėnesio pabaigoje atlikto plataus masto sulaikymų skirtinguose Lietuvos miestuose. Šio tyrimo metu išaiškintas vienas didžiausių pastarųjų metų prostitucijos ir sąvadavimo tinklų Lietuvoje. Jame uždarbiavo bent 13 ukrainiečių merginų.

Įtariama, kad šis prostitucijos tinklas veikė visoje Lietuvoje, seksualinės paslaugos galimai buvo teikiamos Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio ir Marijampolės miestuose, – pranešimu spaudai informuoja Kauno apygardos prokuratūra.

Nustatyta, kad seksualines paslaugas galimai teikusios moterys, siekdamos būti nesusektos, laikėsi griežtos konspiracijos.

Moterys dažnai keisdavo miestus, kuriuose teikdavo seksualines paslaugas, o tarpusavio bendravimui ir susisiekimui su klientais naudojo tik mobiliąsias internetines komunikavimo programas, vengdavo bendrauti balsu.

Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami įvairūs neviešo pobūdžio veiksmai: vienu metu skirtinguose Lietuvos miestuose vyko šios nusikalstamos veikos organizatorių sulaikymai, kratos, apklausos.

Įtariama, kad iš neteisėtų seksualinių paslaugų teikimo moterys sau ir šios veiklos organizatoriams galėjo įgyti dideles lėšas.

15min turimais duomenimis, suteikiamų paslaugų kainos svyravo, tačiau pusvalandis, galimai, kainavo 40 eurų, valanda – 80 eurų.

Atliktų kratų metu pas įtariamuosius rasta apie 30 000 eurų.

Sulaikyti du sąvadautojai

Šiame tyrime įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens pornografijos pareikšti dviem asmenims – vyrui (g. 1989 m.) ir moteriai (g. 1976 m.).

15min žiniomis, įtariamieji nėra susiję šeimyniniais arba giminystės ryšiais, jie yra tiesiog pažįstami.

Įtariamasis šiuo metu yra suimtas, įtariamajai paskirtos kardomosios priemonės – 5000 eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra.

Įtariamoji galimai buvo atsakinga už moterų, atvežamų verstis prostitucija, apgyvendinimo bei pinigų surinkimo ir perdavimo sąvadautojams klausimus.

Taip pat tyrimo metu nustatyta ir 13 moterų, kurios galėjo teikti seksualines paslaugas. Visos jos yra ukrainietės.

Dirbo gausios pareigūnų pajėgos

Atliekant aktyvius ikiteisminio tyrimo veiksmus, ateityje įtariamųjų skaičius gali didėti.

Prie šios sėkmingos operacijos bei prostitucijos tinklo neutralizavimo prisidėjo Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, bei Marijampolės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai.

Taip pat aktyviai į pagalbą įsitraukė ir socialinis partneris – Kovos su prekyba ir išnaudojimu centras (KOPŽI), kuris moterims teikė psichologinę, apgyvendinimo ir kitokią socialinę pagalbą.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str. 2 d.). Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Seksualinis išnaudojimas, pornografija ir įtraukimas į nusikaltimus – kelios prekybos vaikais formos. Nors prekybos vaikais atvejų Lietuvoje užfiksuojama nedaug, ekspertai sutaria – sužinome ne apie visus atvejus. Pabrėžiama, kad neretai faktinė prekyba vaikais klasifikuojama kaip įtraukimas į prostituciją, o už tai gresia mažesnė atsakomybė. Visgi su prekybos žmonėmis aukomis dirbanti ekspertė ragina atsisakyti tokio aukas stigmatizuojančio formulavimo.

Skaudūs vaikų pardavinėjimo atvejai

Tarp Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro veiklų – pagalba nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo prekybos vaikais formų, tokių kaip seksualinis išnaudojimas ir įtraukimas į nusikaltimų darymą.

Centro vadovė Kristina Mišinienė svarsto, kad toks vaikų išnaudojimas paplitęs visoje šalyje, tačiau absoliuti dauguma šių atvejų buvo identifikuoti ir ištirti Vakarų Lietuvoje, dirbant beveik tai pačiai teisėsaugininkų grupei.

„Labai skaudūs buvo mergaičių pardavinėjimo atvejai, kai vaikai ilgą laiką buvo išnaudojami suaugusių sekso pirkėjų tiesiog savo gyvenamosiose vietose, skelbimai „mes išpildysime visas tavo karščiausias svajones“, „seksas trise, išbandyk“ buvo talpinami viešose internetinėse skelbimų lentose. Žodžiu, tai vyko pakankamai atvirai ir ciniškai.

Būtų užtekę tiesiog mažiau patyrusio ar kitaip nusiteikusio prokuroro ar tyrėjos, ir šis organizuotas vaikų vertimas į paklusnias sekso lėles suaugusiųjų tenkinimui galėjo būti nurašytas kaip nepilnamečių prostitucija“, – LRT.lt akcentuoja K. Mišinienė.

Jos vertinimu, panaši situacija yra ir tada, kai vaikai išnaudojami nusikaltimams atlikti, o tai – dar sunkiau atpažįstama išnaudojimo forma.

„Pačios aukos paprastai tyli, neigia net patirtą prievartą, jos paniškai bijo suaugusių gaujos narių – tyrimas nutraukiamas arba būna dar blogiau – vadinamieji jaunieji nusikaltėliai yra nuteisiami ir pradeda savo ilgą kelionę įkalinimo įstaigų labirintuose“, – pažymi KOPŽI centro vadovė.

Vaikus išnaudoja seksualiai, verčia elgetauti, nelegaliai dirbti

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Aurelijus Gutauskas aiškina, kad prekyba vaikais – prekybos žmonėmis reiškinio dalis, tik daug pavojingesnė, nes nukenčia vaikai. Pasak profesoriaus, tai šiurkščiausias nusikaltimas, kuris pažeidžia vaiko teises.

„Vaikai dėl savo amžiaus, socialinės ir fizinės nebrandos dar negali laisvai reikšti savo valios. Dėl to jie tampa nusikaltėlių aukomis – ypač jaunesnio amžiaus vaikai, nes juos suvilioja, kaip sakau, netgi kažkokiu saldainiuku, blizgučiu. Jie neturi valios ir laisvės atsispirti tam viliojimui ir patenka į nusikaltėlių spąstus“, – portalui LRT.lt teigia A. Gutauskas.

Teisėjo teigimu, paprastai nepilnamečiai ir mažamečiai išnaudojami seksualiai, taip pat paplitęs išnaudojimas pornografijai, neteisėtas įvaikinimas, nelegalus darbas ar elgetavimas. Anot A. Gutausko, pastaruoju metu nepilnamečiai dažniau įtraukiami į vagystes ir narkotinių medžiagų platinimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas antrina, kad prekyba vaikais tarptautiniu teisiniu požiūriu pripažinta kaip labai sunkus nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises.

„Tai nukreipta į labai pažeidžiamą grupę – į vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, fizinės, psichinės ir psichologinės brandos. (…) Dėl to vaikai yra didesniame pavojuje, o rizika tapti nusikaltimo aukomis daug kartų padidėja“, – LRT.lt sako R. Ušinskas.

Prekyba vaikais ar prostitucija?

Pasak KOPŽI centro vadovės K. Mišinienės, oficialiai identifikuotų prekybos vaikais atvejų Lietuvoje yra vienetai, kasmet – vienas kitas tyrimas. Tačiau, teigia ekspertė, norėdami suprasti, ar tikrai šis baisus nusikaltimas jau išgyvendintas, turime plačiau pasižvalgyti po lietuvišką Baudžiamąjį kodeksą.

„Čia mūsų gali laukti siurprizai. Akivaizdžiausia situacija – dėl įtraukimo ir išnaudojimo prostitucijoje. Tyrimuose, kur nenorima, nesugebama matyti ir įrodinėti prekybos vaikais, einama lengvesniu keliu, aiškinama, kad čia daug buvo ir vadinamojo aukos laisvo sutikimo, niekas jos labai nevertė, ji taip pat gavo naudą“, – kritikuoja K. Mišinienė.

Ji taip pat pabrėžia, kad reikia keisti įstatymus ir atsikratyti „Šio aukas stigmatizuojančio ir prekeiviams vaikais palankaus formulavimo“.

Nuo 2012 metų iki 2022 metų pabaigos Lietuvoje buvo užfiksuotos 69 nusikalstamos veikos dėl prekybos vaikais. Anot Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Gutausko, statistine prasme, tokie skaičiai nėra dideli, tačiau tai – latentiniai nusikaltimai, o daugelis atvejų į šią statistiką nepatenka.

Kaip atkreipia dėmesį teisės profesorius, Baudžiamajame kodekse seksualinį vaikų išnaudojimą, kai už tai gaunami pinigai, galima išskirti į kelis straipsnius. Vienu atveju tai klasifikuojama kaip prekyba vaikais, kitu – pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos ir nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją. Pastaruoju atveju taikomos kiek lengvesnės sankcijos.

Klasifikuojama kaip lengvesnis nusikaltimas

Prekyba vaikais baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų, o pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos ar jo įtraukimas į prostituciją baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

„Prekyba vaikais dažnai prisidengia šiomis lengvesnėmis normomis. Jei nepilnametis vaikas įtraukiamas į prostitucijos verslą, jei pelnomasi iš nepilnamečio prostitucijos, sakoma, kad tai nusikaltimas dorovei, bet nėra prekybos žmonėmis.

Aš nesutinku su tuo. Kategoriškai galima sakyti, kad pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos yra ne kas kita kaip prekyba žmonėmis. Galima sakyti, jei vaikai vežami į užsienio valstybę, tai yra jų gabenimas, o nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją yra jo verbavimas. Tai požymiai, kurie atitinka prekybos žmonėmis ir prekybos vaikais nusikaltimą“, – pabrėžia A. Gutauskas.

Kitaip sakant, aiškina Aukščiausiojo Teismo teisėjas, dažnai prekyba vaikais papuola į lengvesnių nusikalstamų veikų akiratį, nors tai yra ne kas kita kaip prekyba vaikais, kas yra daug sunkesnis nusikaltimas. A. Gutauskas sako, kad paprastai vaiko įtraukimą į prostituciją įrodyti lengviau nei prekybą vaikais.

„Kita vertus, netgi prekybos vaikais atvejais nereikia nustatinėti nei apgaulės, nei asmens pažeidžiamumo, nei prievartos. Tai automatiškai prekyba žmonėmis, nes vaikas vien dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas. Šis momentas yra svarbiausias, bet kažkodėl ikiteisminio tyrimo institucijos pasinaudoja tokia įstatymo suteikta lengvata taikyti lengvesnę normą nei prekyba vaikais“, – pastebi teisėjas.

Visgi prokuroras R. Ušinskas mano, kad sankcijos už prekybą vaikais ir išnaudojimą prostitucijai yra panašios ir kardinaliai nesiskiria. Prokuroro vertinimu, kartais bausmių skirtumai eskaluojami be reikalo tačiau, sako jis, šie nusikaltimai dažnai eina greta, o nusikalstama veika kvalifikuojama pagal abu nusikaltimus.

„Kalbant apie prekybą žmonėmis, vaikas iš principo negali pasirinkti savo elgesio modelio – už jį viskas nuspręsta, jis išnaudojamas. Pats kaltininkas turi tikslą išnaudoti nepilnametį ir naudotis juo“, – pabrėžia prokuroras.

Vis dažniau išnaudoja šeimos nariai

Kaip teigia A. Gutauskas, mergaitės dažniau tampa seksualinio išnaudojimo aukomis, o berniukai paprastai išnaudojami vagystėms ar elgetavimui. Paprastai nuo prekybos žmonėmis nukenčiantys vaikai gyvena pažeidžiamose šeimose ar nelanko mokyklos, dažniau nukenčia vaikai iš globos institucijų, turintys priklausomybių vaikai.

Prokuroras R. Ušinskas taip pat teigia, kad prostitucijai ir pornografijai dažniausiai išnaudojamos nepilnametės merginos. Anot jo, dažniau aukomis tampa globos namų auklėtiniai, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, gatvės vaikai ar specialiųjų mokyklų auklėtiniai, turintys intelekto sutrikimų.

Kalbėdamas apie nusikaltėlio portretą, Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Gutauskas išskiria, kad paprastai prekiautojai vaikais būna stiprūs psichologiškai, dažniausiai turi sukaupę finansinį kapitalą ir turi kriminalinės patirties, išmano teisėsaugos darbą, naudoja konspiracijos būdus.

„Dažniausiai dominuoja vyrai iki 30 metų, nors mano praktikoje pasitaikė ir moterų, kurios veikė kaip bendrininkės“, – priduria VU Teisės fakulteto profesorius.

Nors paprastai išnaudojamų vaikų nusikaltėliai nepažįsta, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai pardavinėjami šeimos nariai ir verčiami teikti seksualines „paslaugas“.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

„Gimęs po laiminga žvaigžde“, „jau 16 metų dirbo tarptautinėse kompanijose, o paskui sukūrė savo verslą“, – taip prieš porą metų Remigijaus Jakščio iš Kauno paveikslą piešė žiniasklaidos priemonės. Tik tada žurnalistai dar nežinojo, kas iš tikrųjų slepiasi po šio „sėkmingo verslininko“ kauke – jo įkurta viešoji įstaiga „Mokinio karjera“ tapo puikia priedanga siekiant įgyvendinti gašlius seksualinius troškimus.

„Didžiausias mano tikslas – pakeisti Lietuvoje žmonių požiūrį į moksleivį, suteikti jam darbo, praktikos galimybes, kad jis nebūtų nurašytas“, – anksčiau viename interviu teigė R. Jakštys, pasakojęs, kaip jį, dar kūdikį, motina paliko vaikų namuose, vėliau jis pateko į globos įstaigą ir tik sulaukęs pilnametystės sužinojo skaudžią savo šeimos istoriją.

Bet šis tekstas ne apie tai – po ilgalaikio tyrimo prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje R. Jakštys yra kaltinamas panaudojęs seksualinę prievartą prieš paauglius. Jiems R. Jakštys atrodė vos ne kaip idealiausias žmogus pasaulyje – visada atskubantis į pagalbą, padrąsinantis ir net paguodžiantis, kai to reikia.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, išgirdusi istoriją, į kurią pateko daugybė nepilnamečių, neslėpė pasipiktinimo – juk R. Jakštys prisistatydavo sėkmingu jaunimo mentoriumi, bendradarbiavo su daugybe švietimo įstaigų, vaikus vežė į tarptautines stovyklas ir net kalbėdavo apie galimybę filmuotis „Netflix“ kuriamuose filmuose. O iš tikrųjų, kaip paaiškėjo, šių išvykų metu jis jauniems berniukams siūlydavo „atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos“.

Po prievartos – draudimas bendrauti su vaikais

„Kai jis mane lietė, aš buvau išsigandęs, prakaitavau, galvojau, jis yra maniakas, jei ką nors ne taip pasakysiu, jis man kažką padarys“, – per apklausą vienas keturiolikmetis berniukas prisipažino, kad bijojo pasipriešinti R. Jakščiui.

Bijojo ar nedrįso ir kiti paaugliai, pirmą kartą gyvenime susidūrę su seksualine prievarta. Jie net nežinojo ką daryti, kaip reaguoti ir elgtis toliau. Ir tik tada, kai vienas paauglių nutarė apie savo šokiruojančius patyrimus papasakoti savo motinai, yla išlindo iš maišo.

Delfi.lt susisiekė su R. Jakščiu ir paprašė pakomentuoti jam pateiktus kaltinimus dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, tačiau kalbėti nei apie anksčiau jau išnagrinėtą, nei dabar teismui perduotą bylą jis nenorėjo, siūlė kalbėtis su jį ginančia advokate Aušra Ručiene, tačiau, kaip ši nurodė, kalbėti apie neviešame procese nagrinėjamą bylą ji neturi teisės.

Ar šiuo metu teismui perduotoje byloje R. Jakščiui pareikšti kaltinimai yra pagrįsti ar ne, dar išsiaiškins teisėjai, tuo metu vos šiek tiek daugiau kaip prieš metus išnagrinėtoje kitoje byloje viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ direktorius pripažino, kad Lenkijos ir Vokietijos viešbučiuose seksualiai išnaudojo keturis nepilnamečius.

Neįtikėtina, bet dėl šių nusikaltimų R. Jakščiui buvo skirta vos vienerių metų laisvės apribojimo bausmė – jos metu nuteistajam buvo uždrausta lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, taip pat uždrausta bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

Iš nuteistojo teismas taip pat dviem nepilnamečiams priteisė po 5 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti – teisme R. Jakštys aiškino, kad tai pernelyg didelė suma, tačiau teismas pažymėjo, jog šios sumos atitinka teismų praktiką, o nuteistasis spaudoje bei kituose viešuose pasisakymuose deklaruoja, kad gauna itin dideles pajamas.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad R. Jakštys 2020 m. spalio mėnesį viešbučiuose Varšuvoje ir Berlyne prieš keturis vaikus atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, „galinčius sukelti jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą“.

„Negaliu paaiškinti, kodėl taip pasielgiau“, – teisme sakė visiškai kaltę pripažinęs R. Jakštys.

Daugiau kalbėti apie tai, kaip atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš paauglius, jis nebuvo linkęs kalbėti, tik pripažino, jog savo veiksmais vaikus psichologiškai sutrikdė ir traumavo.

Vaikų ieškojo visoje Lietuvoje

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kaip R. Jakštys susirasdavo aukų – įsteigęs viešąją įstaigą „Mokinio karjera“ jis įvairioms Lietuvos mokykloms ir gimnazijoms išsiųsdavo informaciją apie mokiniams organizuojamas karjeros ugdymo pažintines ir pramogines stovyklas.

Pedagoge dirbanti vieno moksleivio, vykusio į Lenkiją, motina pareigūnams sakė, kad buvo girdėjusi apie R. Jakštį ir jo organizuojamas stovyklas bei seminarus, todėl gautu pasiūlymu susidomėjo ir nusprendė į šią stovyklą išsiųsti savo sūnų. Taip pat pasiūlė ir jo bendraklasiui – kelionės kaina (200 Eur) nepasirodė per didelė. Bet vėliau dėl to gailėjosi – dar sūnui būnant Lenkijoje ji gavo žinutę, kurioje sūnus pasakojo, kaip prie jo naktį viešbučio kambaryje priekabiavo R. Jakštys. Motina nutarė nieko nelaukti – kai tik sūnus grįžo į Lietuvą, kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus.

Tuo metu pats nepilnametis sakė, kad stovyklą, į kurią vyko, vadinosi „Netflix“, nes esą vaikams buvo pažadėta, kad jie dalyvaus atrankoje į šios kino kompanijos kuriamus filmus. Vaikas teigė, kad viename kambaryje gyveno su dar trimis bendraamžiais, o dienos metu klausydavosi įvairių paskaitų.

„Vienos paskaitos metu R. Jakštys pasakojo apie karjeros galimybes, kaip jos siekti, – kalbėjo paauglys. – Šios paskaitos metu buvo vienas punktas, kaip reikia „nešokinėti“ ant įtakingų žmonių – Remigijus pateikė pavyzdį. Jis sakė, kad buvo apkaltintas pedofilija ar kažkuo panašiai, kalbėjo, jog tas kaltinimus pateikęs žmogus melavo, nes kai policijos komisariate atsisėdo vienas prieš kitą ir jis šio paklausė, ką jis jam padarė, tas žmogus tiesiog mikčiojo, nieko nepasakė. Ir tas žmogus, kuris jį apkaltino, gavo labai didžiulę baudą – kiek pamenu, jis minėjo, jog 60 tūkst. Eur.“

Anot nukentėjusiojo, R. Jakštys save įvardijo kaip įtakingą žmogų, tačiau kuo jis yra įtakingas, paauglys taip ir nesuprato – gal dėl to, kad vadovauja kelioms kompanijoms.

„Bus blogai ir tau, ir man“

Vaikas taip pat prisiminė, kaip viešbučio kambaryje patyrė prievartą – vidurnaktį į kambarį atėjęs R. Jakštys pasiūlė pasikalbėti, paskui kitiems nematant ėmė liesti berniuko lytinį organą, vyras nesiliovė net tada, kai į kambarį atėjo kita kelionės vadovė, bet ji nieko negalėjo matyti, nes tuo metu šviesa buvo užgesinta, o šoką patyręs vaikas net nežinojo, ką daryti.

„Neprasitark apie šitą niekam, nes bus blogai ir tau, ir man“, – vėliau nepilnamečiui rėžė R. Jakštys.

Nepilnametis neslėpė, kad tik po šio įvykio suprato, kodėl kelionės vadovas seminaro metu pateikė pavyzdį apie kaltinimus pedofilija: „Manau, jis siekė įbauginti vaikus, kad jie nieko nepasakotų apie nakties įvykius. Tik dabar suprantu, kad tai buvo gilesnė mintis, nei atrodė seminaro metu.“

Kitas nepilnametis, prabilęs apie patirtą prievartą, sakė, kad vėlai vakare į kambarį atėjęs R. Jakštys jam pasiūlė „išeiti iš komforto zonos“.

„Jis sakė, kad „arba tu išeini iš komforto zonos, arba daugiau manęs nematysi“, o aš nenorėjau nustoti su juo bendrauti, mes gerai sutarėme, – penkiolikmetis sakė, kad leido su savimi atlikti tvirkinamuosius veiksmus, nes manė, jog su R. Jakščiu bus draugai. – Vėliau jis pasakė, kad esu šaunuolis ir išėjau iš komforto zonos. Tada jis išėjo – buvau ištiktas šoko, nes aš dar su moterimi nebuvau turėjęs santykių.“

„Aš dabar bijau vyrų“, – per apklausą nurodė kitas berniukas, kuriam tuo metu, kai patyrė prievartą, buvo keturiolika metų. Tos pačios kelionės metu nukentėjo ir jo draugas.

Tuo metu vieno nepilnamečio motina prisipažino, kad nieko apie sūnaus patirtą prievartą nežinojo, kol nesulaukė skambučio iš policijos tyrėjos – ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė domėjosi, ar negalėjo nuo R. Jakščio nukentėti daugiau vaikų.

„Man sūnus nieko nebuvo pasakojęs, bet kai su juo apie tai pasikalbėjau, jis prisipažino, kad R. Jakštys jį lietė viešbučio kambaryje“, – teigė moteris.

O prieš tai motina džiaugėsi, kad sūnus buvo išvykęs į užsienį – grįžęs vaikas atrodė laimingas.

„Jis grįžo įkvėptas pozityviam pokyčiui, ketino keisti savo įvaizdį, aprangą, – per apklausą kalbėjo vaiko motina. – Sūnus pasakojo, kad R. Jakštys su juo labai daug kalbėjo, padėjo jam suvokti, koks jis yra, kokios jo galimybės gyvenime. Sūnus labai žavėjosi R. Jakščio pasiekimais, kad jis toks jaunas sukūrė verslą, dirba su „Netflix“, yra siekiantis užsibrėžto tikslo. Sūnus patikėjo, kad užsibrėžus siekti tikslo ir išėjus iš komforto zonos galima daug pasiekti.“

Vaiką vadino savo broliu

Moteris neslėpė, kad po kelionės buvo susitikusi su R. Jakščiu – šis atvyko į mokyklą, kurioje ji dirbo: „Man buvo smalsu sužinoti, kokias jis taiko metodikas, galbūt galėtų bendradarbiauti šias metodikas taikant ir mūsų ugdymo įstaigoje. Jis sakė, kad naudoja skandinaviškas metodikas, visą laiką kalbėjo sklandžiai, užtikrintai, susidarė įspūdis, jog jis geba savo veiklą pristatyti įspūdingai.“

Vėliau moteris pakeitė nuomonę apie R. Jakštį – iš sūnaus sužinojo, kad šis jį vadina broliu.

„Sūnus sakė, kad R. Jakštys supyksta dėl smulkmenų, reikalauja dėmesio, jis vertė sūnų jaustis kaltą – toks suaugusio žmogaus elgesys yra neadekvatus, paaiškinau tai sūnui“, – teigė moteris.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė ir moterį, kurią R. Jakštys vadindavo savo močiute, nors iš tikrųjų jų nesieja giminystės ryšiai – Raseinių rajone gyvenanti moteris sakė, kad su „Mokinio karjeros“ vadovu susipažino po vienos televizijos laidos, kurioje R. Jakštys pasakojo apie liūdną savo vaikystę ir sėkmingą karjerą. Kadangi moteris šiek tiek pažinojo jo motiną, su juo susisiekė ir nutarė papasakoti jo šeimos istoriją.

„Nuo to laiko pradėjome bendrauti, jis mane laikė močiute“, – sakė moteris. Tačiau tai, ką ji papasakojo per apklausą pareigūnams, išties šokiruoja.

Pasak liudytojos, nors R. Jakštys girdavosi, kad turi daug pinigų, sakydavo, jog darbus dažnai keičia, nes jam per mažai moka, tačiau kartą pasiskolinęs tūkstantį eurų taip ir nesugebėjo jų sugrąžinti laiku.

„Man jis pasirodė nepatikimas, daug kalbantis netiesos ir daug besigiriantis“, – sakė ji.

Linksmybės su vaikais kaimo pirtyje

Moteris teigė, kad nuo 2020 m. vasaros R. Jakštys ėmė lankytis dažniau – norėdavo maudytis sodyboje esančioje pirtyje. Iš pradžių ji neprieštaravo, tačiau labai nustebdavo, kai vėlai vakare į pirtį jis atsiveždavo berniukų.

„Tokių atvejų buvo gal keturi, aš jo klausdavau, kodėl jis važiuoja iš Kauno maudytis taip toli, ar negali Kaune nusiprausti, bet jis teisindavosi, jog yra sugedęs dušas, – policijoje pasakojo moteris. – Visi tie berniukai, kuriuos jis atsivežė, buvo jauni – 14 ar 15 metų.“

Kai paskutinį kartą į jos sodybą su berniuku atvyko R. Jakštys, moteris nuėjo pasižiūrėti į pirtį.

„Eidama išgirdau triukšmą, juokus, – sakė ji. – Kadangi R. Jakštys nebuvo nuo lango nuleidęs žaliuzių, pamačiau, kad jis pirtyje su tuo berniuku yra visiškai nuogi.“

Moteris neslėpė, kad toks vaizdas ją šokiravo: „Aš jam pasakiau, ar jis yra (necenzūrinis žodis), kad nuogas su svetimais vaikais maudosi, nes mano vyras su broliu ir tai maudosi su trumpikėmis. Pasakiau, kad daugiau jis čia nevažiuotų.“

Ši istorija yra puikiai žinoma Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovei K. Mišinienei, kuri stebėjosi, kad prieš vos daugiau kaip metus vykusį teismo procesą Kaune nerašė nė viena žiniasklaidos priemonė. O tokios informacijos paviešinimas galėjo būti labai stiprus ginklas – būtina apsaugoti vaikus nuo jiems gresiančių pavojų.

„Atversdami šios, savo laiku visiškai nepatraukusios visuomenės dėmesio bylos puslapius, mes, pagalbą teikiantys seksualinio smurto ir išnaudojimo aukoms, specialistai – šiurpstame, – kalbėjo K. Mišinienė. – Kiek čia daug neįvertinto pavojaus ženklų! Sėkmingas jaunimo mentorius, tarptautinių stovyklų organizatorius ir lektorius, savas KTU ir ISM įstaigose, yra nuolat paauglių būryje, jis nuo jų neatstoja ir nakties metu, labai tikslingai, psichologiškai paspausdamas ar pagirdamas, kviečia berniukus „atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos“. Tačiau jis siekia tik vieno, jaunimo lyderiui rūpi fizinis kontaktais su vaikais, jų lytiniais organais, visa mentorystė susitelkia į masažą ir vaikų masturbavimą.“

Kodėl tai nėra teisingumo triumfas?

Anot jos, nemalonu skaityti šias eilutes, tačiau tikriausiai jų reikia, kad suaugusieji – tėvai, mokytojai – galų gale atsibustų ir pradėtų jausti atsakomybę už savo vaikų saugumą.

„Neįtikėtina, tačiau šio liguisto, realiai nieko bendra su jaunimo lyderyste neturinčiu žmogumi kolegos buvo girdėję ir istorijas apie neva jo pastatytą į vietą šeimą, neteisingai jį apkaltinusią vaiko tvirkinimu, matė sutrikusius stovykloje berniukus, tačiau į nieką nesikišo, – stebėjosi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. – Dar baisiau yra girdėti šio tvirkintojo artimos aplinkos liudijimus apie nuolat į pirtį atsivežamus paauglius ir nuogas maudynes.“

„Ar mes galime tada kalbėti ne tik apie pačių nusikaltėlių pedofilinius, hebefilinius polinkius, bet ir platesnės bendruomenės toleranciją šiems reiškiniams?“ – klausė ji.

K. Mišinienė taip pat stebėjosi R. Jakščiui skirta bausme dėl keturių berniukų tvirkinimo.

„Šios bylos nuosprendis manęs taip pat labai neįkvėpė, jis man nepanašus į teisingumo atkūrimą – Kauno apylinkės teismo teisėja, skirdama 22 metų vaikų tvirkintojui bausmę, uždraudžia jam metus laiko lankytis vaikų susibūrimo vietose, – sakė ji. – Kodėl to nelaikyčiau teisingumo triumfu? Jei teismas būtų labiau pasigilinęs į šio jaunimo mentoriaus, „daug pasiekusio žmogaus“, veiksmų su paaugliais logiką, tai jo nuolatinis gašlus susitelkimas į tam tikro amžiaus vaikų lytinius organus turėjo signalizuoti apie seksualinio potraukio sutrikimą, apie nevaldomus net kitų suaugusių akivaizdoje impulsus. Ir čia tokiu silpnučiu draudimu lankytis vaikų susibūrimo vietose kitų aukų neapsaugosi. O tai, deja, ir parodė kitas pradėtas ikiteisminis tyrimas.“

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvos apeliacinis teismas už daugiau kaip ketverius metus tik socialiniame tinkle tvirkintas nepilnametes mergaites nuteistam Erlandui Jonučiui paskyrė griežtesnę – laisvės atėmimo bausmę.

Domino mergaitės

Visuomenė buvo šokiruota, kai už nepilnamečių tvirkinimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Jonučiui buvo skirta laisvės apribojimo  metams ir keturiems mėnesiams bausmė, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 val. įstaigose, organizacijose, besirūpinančiose neįgaliais, pasenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, taip pat 10 tūkst. eurų bauda.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad nusikalstamos veikos nebuvo pavienės ar atsitiktinės, ir nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, bendrą trukmę, nukentėjusiųjų skaičių ir amžių, konstatavo, kad bausmės tikslai tokioje situacijoje bus pasiekti tik nuteistajam paskyrus Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes.

Nukentėjusiųjų gretos itin gausios – 23 mažametės ir nepilnametės iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių. Mergaites tvirkintojas medžiojo socialiniame tinkle „Facebook“.

Vietoj savo nuotraukos E. Jonutis profilį papuošė jūros vaizdu ir pasirašė esantis šešiolikos. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino ieškojęs tik nepilnamečių mergaičių, berniukai jo nedomino. Nusižiūrėtą auką pakalbindavo per programėlę „Messenger“, o jūros vaizdu pridengtą profilio paslaptį atskleisdavo, nusiųsdamas internete rastą vaikino nuotrauką.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Jau seniai lietuviai nebėra vien tik išnaudojama tauta pasaulyje, vis sparčiau jie renkasi kitą barikadų pusę – tampa išnaudotojais, siekiančiais pasinaudoti atvykusiais į Lietuvą dirbti migrantais. Nesąžiningiems darbdaviams yra patraukli ši menkai apmokama darbo jėga, ją išnaudoti padeda ir Lietuvos migracijos įstatymai, pagal kuriuos atvykėliai tampa priklausomi nuo savo darbdavio malonės, net jei šis – prekeivis žmonėmis, siekiantis pasinaudoti įstatymų nežinančiais, šeimas palikusiais žmonėmis, kurie nori užsidirbti. Viena gausiausiai išnaudojančių darbo jėgą sričių vis dar yra statybų sektorius.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) gavo pagalbos prašymą – migrantas sulaukė grasinimų iš darbdavio, kai šis su parankiniais atvyko į namus apsiginklavę šaunamaisiais ginklais, siekdami pamokyti savo uždirbto atlygio reikalaujantį migrantą.

Aiškinantis situaciją paaiškėjo, jog migrantas atvyko į Lietuvą dirbti vienoje iš Pajūrio statybos firmų individualiu kvietimu, dirbęs gerai, kasdien, be poilsio dienų, be švenčių, be atostogų. Po pusės metų vyras susirgo – kreipėsi į medikus ir sužinojo, kad visą šį laiką dirbo nelegaliai, oficialiai nebuvo įdarbintas. Dėl šios situacijos žmogus pradėjo teirautis įmonės vadovo, tačiau pastarasis vietoj žadėto įdarbinimo ir solidaus atlyginimo, darbininkui pabėrė krūvą grasinimų, atvykęs į namus su ginklu rankoje grasino užmušti savo uždirbtų pinigų reikalaujantį darbuotoją. Agresyvų darbdavį nubaidė tik atvykusi policija, pradėjusi dėl tokio užpuolimo ikiteisminį tyrimą.

Migrantas yra kilęs iš vienos Šiaurės Afrikos valstybių, į kurią taip mėgsta vykti lietuviai atostogų. Į Lietuvą jis atvyko individualiu minėtos Pajūrio statybos firmos direktoriaus kvietimu, kaip geras specialistas. Prieš tai kurį laiką jis jau buvo įsikūręs kaimyninėje šalyje, kurioje gyveno su šeima. Gavęs patrauklų pasiūlymą, darbuotojas sutiko laikinai palikti žmoną ir vaikus, tam, kad užsidirbtų pinigų. Suviliotas pažadais apie solidų atlyginimą, geras sąlygas, lengvą adaptaciją, užsienietis nedvejodamas atvyko į Lietuvą.

Deja, nieko panašaus čia nerado. Vyrui teko susidurti su rasizmu, panieka, atstūmimu. Migrantas savo teises bandė ginti kreipdamasis į Valstybinę darbo inspekciją ir Darbo ginčų komisiją, tačiau gautas atsakymas nustebino ir visko mačiusius – šios įstaigos niekuo padėti negalėjo, sumokėta suma viršijo minimalų darbo užmokestį. Visi darbuotojo skundai atmesti, nepaisant, kad patikrinimo metu buvo rasta ir daugiau nelegaliai dirbančių asmenų. Išvada – statybos firma gaus baudą, sumokėję galės tęsti savo darbinę veiklą.

Vyras jaučiasi sužlugdytas, jis nesupranta, kodėl su juo taip elgiamasi, jo tauta svetinga ir maloni visiems atvykusiems, tačiau Lietuvoje panašaus požiūrio nesulaukė.

Štai Klaipėdoje ieškant buto išsinuomavimui, jis susidūrė su rasizmu – pamatę, jog jis tamsesnio gymio užsienietis, žmonės tiesiog nesileisdavo į kalbas. Galiausiai su gana dideliu sumokėtu depozitu ir kito asmens garantu, jam pavyko, o šalia lauko durų atsirado vaizdo stebėjimo kamera – kad šeimininkė galėtų stebėti, kas vyksta.

Visi Darbo ginčų komisijos pateikti dokumentai dėl vaikino skundų – lietuvių kalba, jis jų paprasčiausiai neturi galimybės suprasti, vertimo programos tikslumu taip pat nepasižymi.

Galiausiai migrantas prisipažįsta – namo tuščiomis negali grįžti, šiuo metu jis tariasi su kita statybos firma dėl darbo, tačiau dokumentų tvarkymas net ir turint oficialius leidimus dirbti užtrunka ilgiau nei planuota. Jis nenoriai atsiveria ir apie patiriamą badą dėl pinigų stygiaus, daug kartų dėkoja dėl atnešto maisto paketo.

Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ir paslaugoms, tikimės, kad bent čia bus įvertintos vaikino patirtos kančios, nubausti nesąžiningi darbdaviai dėl savo siekio naudotis menkai apmokamais darbininkais ir tokiu būdu krautis sau turtus.

Labai tikimės, kad mūsų šalis gali duoti atkirtį tokio pobūdžio „schemoms“.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šiandien, vasario 9-ąją, šventinėje ceremonijoje Pirklių klube įteikti tradiciniai „Delfi Titanai“, kuriais įvertinti per praėjusius metus savo veikla labiausiai pasižymėję žmonės ir išskirtiniai įvykiai.

Naujienų portalas „Delfi“ jau nuo 2013 metų organizuoja apdovanojimus, kuriuose prisimena reikšmingus įvykius ir visiems mums svarbius žmones. Jiems yra įteikiamos Titanų statulėlės, kurių kiekviena raidė žymi nominaciją ir vertybę. Šiemet T reiškė tikslą, I – ištvermę, T – tvarumą, A – akiratį, N – nuoseklumą, A – atsidavimą, I – iniciatyvą.

Apdovanojimas už beatodairišką tikslo siekimą įteiktas Harley, ukrainiečių karius apmokančiam instruktoriui.

Jam „Titaną“ įteikė žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė. „Ilgai galvojau, ką galėčiau įteikdama apdovanojimą pasakyti žmogui, kuris yra kare. Turinti galimybę išsimiegoti ramiai šiltoje lovoje, atsigerti kavos, pažaisti su vaiku, nueiti į kiną, teatrą, darbą. Ir supratau, kad nei vienas iš mūsų, tame tarpe ir aš, neturime jokios moralinės teisės sakyti kažką tokiam žmogui, mes galime jam tik dėkoti, nuolatos, be perstojo ir padėti visokeriopai, nes jis šiandien kovoja už misų visų laisvę ir ateitį. Tikslas yra ne tik pasiekti pergalę, bet mūsų visų tikslas būti bent kiek panašiais į šį drąsų žmogų“, – kalbėjo ji.

Pats Harley prisipažino besijaučiantis labai keistai, nes čia, ant scenos, jaudinasi, o kare – visiškai ne. „Kai paskambino ir pasakė, kad reikia paruošti kalbą, dvi savaites galvojau, kad reikia kažką pasakyti labai trumpai ir aiškiai. Kad išloštume bet kokį karą, turime labai susivienyti. Jei nenorite išsiųsti savo vaikų į Ukrainą, turite išmokti tai daryti patys“, – sakė jis.

„Delfi Titanas“ už emocinę ir net fizinę ištvermę karo naujienų įkarštyje atiteko portalo Delfi RU redakcijai: vyr. redaktoriui Olegui Jerofejevui, žurnalistams Anhelinai Hudkovai, Dmitrijui Semenovui ir Angelai Bubelyak.

Jiems apdovanojimą įteikė „Ekspress Grupp“ generalinė direktorė Mari-Liis Rüütsalu.

„Norėčiau skirti šį apdovanojimą komandai, kuri ne tik rašė apie karą, ne tik kovojo su Rusijos propaganda, bet ir dirbo su tikrais, patikimais šaltiniais, kad pateiktų rusiškai kalbantiems patikimą informaciją“, – sakė ji.

Komandos vardu atsiimdamas apdovanojimą Delfi.ru vyr. redaktorius O. Jerofevejas sakė pirmiausia norintis padėkoti žiūrovams ir pašnekovams iš Ukrainos, Baltarusijos ir, be abejo, Lietuvos: „Ir mūsų šauniai „Delfi“ komandai, nes be jūsų negalėtumėme metus laiko daryti to, ką darėme“.

„Delfi Titanas“ už tvarumo puoselėjimą versle ir tvarų požiūrį į ateitį skirtas SEB banko vadovei Sonatai Gutauskaitei-Bubnelienei.

Apdovanojimą už tvarumą įteikė „Delfi“ verslo naujienų redaktorė Viktorija Chockevičiūtė, pabrėžusi, kad nors anksčiau girdėdami žodį tvarumas kartais dar galėdavome galvoti, kad gal tai turi rūpėti ne visiems, energetinė krizė parodė, kokios svarbos yra šis klausimas. O tam, kad vyktų transformacija tvarumo linkme visose gyvenimo ir verslo srityse, reikalingi šią kryptį diktuojantys lyderiai.

Pati S. Gutauskaitė-Bubnelienė, nors negalėjo dalyvauti renginyje, atsiuntusi įrašytą padėką teigė, kad šis apdovanojimas turėtų būti skirtas ne tik banko darbuotojams, bet ir klientams, kurie renkasi tvarius sprendimus.

„Mes kaip bankas norime būti šių pokyčių dalimi, džiaugiamės, kad ir būdami kelionės pradžioje, jau esame įvertinti. Tai tuo pačiu ir įpareigoja kurti tvaresnę Lietuvą“, – kalbėjo ji.

Už pasaulėvaizdį ir platų akiratį „Delfi Titanas“ įteiktas politologui, Rytų Europos studijų centro vadovui, „Nuomonių ringo“ autoriui, Linui Kojalai.

„Mes, „Delfi“ skaitytojai, darbuotojai ir aš kaip redaktorė labai gerai žinome, kaip svarbu laisva žiniasklaida. Gyvename šalia agresoriaus, kur, pavyzdžiui, Delfi.ru yra uždrausta. Informuota visuomenė yra stipri ir laisva – laisvė yra mūsų visų tikslas. Šis žmogus prisideda, kad galėtume gauti daug patikimos informacijos, greitai, iš įvairių šalių“, – kalbėjo apdovanojimą įteikdama „Delfi“ vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.

„Priimu apdovanojimą ne sau, o komandai. Tai žmonės, kurie stengiasi prisidėti prie to, kad geriau suprastume, kas vyksta pasaulyje. Bet didieji Titanai yra Ukrainoje – už jūsų ir mūsų laisvę“, – sakė L. Kojala.

Už nuoseklumą kuriant ir įgyvendinant Rusijos sulaikymo strategiją „Delfi Titanas“ atiteko Andriui Kubiliui.

„Iš tiesų mažai tokių politikų, kurie galvoja nevienadienėmis kategorijomis. Šis žmogus, kuriam „Delfi“ nori įteikti „Titaną“, kūrė Rusijos sulaikymo strategiją, kai ši mintis dar nekankino Vakarų protų. Jis geba pažvelgti į šioje visuomenėje vykstančius procesus giliau“, – sakė „Delfi“ politikos aktualijų žurnalistė Dainora Pankūnė.

Pats A. Kubilius atsiimdamas apdovanojimą juokavo, kad „būna labai netikėtų momentų net nuosekliame gyvenime, o šis momentas jam ypatingas“.

„Noriu padėkoti už tokią nominaciją. Iš tiesų taip vadinosi, Rusijos sulaikymo strategija, vienas iš mūsų dokumentų, parašytų dar 2007 metais. Bet tas nuoseklumas ateina iš paprasto lietuviško ūkiško supratimo: mes Lietuvoje norime gyventi saugiau ir žinome, iš kur ateina grėsmė, ji ateina per amžius, bet ji gali ir išnykti, jei Rusija taps demokratinė. Tas kelias nėra paprastas. Tam reikia Ukrainos totalinės pergalės, tribunolo Putinui ir Ukrainos narystės NATO, kad visi suprastų, kad imperijos atstatymas yra nebeįmanomas. Noriu padėkoti, gyvenkime su tokia viltim ir tokia vizija, viskas bus gerai, nes žinome, kad pagrindinę kovą laimės Ukraina“, – kalbėjo jis.

Už atsidavimą sunkiai kovai už pažeidžiamiausius ir gebėjimą kovoti iki galo „Delfi Titanas“ skirtas kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovei Kristinai Mišinienei.

„Delfi“ žurnalistė Gintarė Bakūnaitė, įteikdama apdovanojimą, kalbėjo, kad kalbant apie seksualinį išnaudojimą ir jo aukas, labiausiai žalojanti yra tyla. „Turime situaciją, kai aukos turi aiškintis, kodėl tapo aukomis, o smurtautojams randame pateisinimų. Jei yra žmonių, kurie žiūri ir yra patyrę prievartą, žinokite, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie gali padėti, gali vesti jus šitam sunkiame kelyje“, – sakė ji.

„Manau, kad dabar būsiu dar labiau atsidavusi. Atsidavimas šiaip nėra lengva būsena, panaši į lengvą pamišimą. Nežiūrint to, manau, kad mes, tie, kurie padedame aukoms, panyrame į tą atsidavimą. Kviečiu tuos, kurie tiria tokius nusikaltimus, demonstruoti tokį atsidavimą ir kurie rašo apie tai, nevengti tokios būsenos“, – sakė K. Mišinienė.

„Delfi Titanas“ už iniciatyvą, už realius darbus, kurie padeda karo niokojamos Ukrainos gyventojams ir ypač čia, Lietuvoje, esantiems ukrainiečių vaikams, įteiktas prodiuseriui Laurynui Šeškui.

L. Šeškus, atsiimdamas šį apdovanojimą iš Edmundo Jakilaičio rankų, prisipažino besijaučiantis nepatogiai tiek prieš jį, tiek prieš Andrių Tapiną, Olegą Šurajevą, Joną Ohmaną ar kitus savanorius, tad nusprendė savąjį „Titaną“ jiems simboliškai ir perleisti.

„Palikim kaip tiesiog „Titaną“ kiekvienam, pradedant nuo to, kas apgyvendino ukrainietį namuose iki to, kas ieškojo penkiolikmečio Mykolo prie Neries – visiems savanoriams. Tegu būna simbolis visų savanorių, kaip įpareigojimas „Delfi“ palaikyti visas savanorystes Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Perimdamas apdovanojimą „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis sakė, kad visos iniciatyvos yra labai svarbios, o „Delfi“ visada prisidėjo ir prisidės: „Mes nuoširdžiai tikime, kad tai yra žiniasklaidos misija“.

Specialus apdovanojimas už narsą ir pasiaukojimą skirtas šviesaus atminimo režisieriui Mantui Kvedaravičiui.

„Šiame „Titane“ telpa visos įmanomos vertybės, nes šis žmogus paaukojo didžiausią dovaną dėl mūsų visų laisvės, norėdamas visam pasaulyje parodyti, kas vyksta karo niokojamoje šalyje. Tikiuosi, filmas „Mariupolis II“ niekada nebus pamirštas, įeis į vadovėlius, nes šis žmogus paaukojo gyvybę norėdamas papasakoti tiesą“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

„Mantui šis „Titanas“ labai tinka. Jis kurį laiką gyveno ir dirbo Graikijoje, patyrė jos žavesį ir kerus – jam labai patiko. Jis nesilenkė autoritetams, jų nepaisė dažnai, bet buvo labai atidus žmonių, patekusių į sudėtingas situacijas, istorijoms ir jas pasakojo mums. Jis buvo žavus, bet nepatogus – linkiu atrasti tokius žmones, kad jie patys galėtų ateiti į sceną ir pasakyti, ką galvoja“, – atsiimdama apdovanoijmą sakė M. Kvedaravičiaus sesuo Jurga.

Kaip ir kasmet, nugalėtojams buvo įteiktos „Delfi Titanų“ statulėlės, kurių autorė – menininkė Sigita Grabliauskaitė.

Apdovanojimus vedė „Delfi TV“ žurnalistė, laidų vedėja Greta Klimkaitė ir „Delfi“ kūrybos vadovas Saulius Žvirgždas.

Renginio svečiams koncertavo multiintrumentalisto Sauliaus Petreikio ir bardo Domanto Razausko duetas.

„Delfi Titanų“ apdovanojimų ceremonija vasario 12 d., sekmadienį, 18 val. bus rodoma portale „Delfi“ ir per televizijos kanalą „Delfi TV“.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pateikus įtarimus buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui dėl galimos seksualinės prievartos prieš vaikus, politikai pagaliau nusprendė pasidomėti, kaip vyksta tyrimai tokio pobūdžio bylose, kaip užtikrinamos nukentėjusių vaikų teisės, ar padedama nukentėjusiems vaikams ir kas juos lydi visame šiame sunkiame procese.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai surengus posėdį paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra institucijos, kurios atstovai turėtų visą apibendrintą informaciją ir „lydėtų“ auką teisiniame procese, jau nekalbant apie pagalbą gyti po tokios traumos.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė tiesiai šviesiai komisijos posėdyje pasakė, kad jaučiasi tarsi esanti paraleliniame pasaulyje, nes daugeliui valstybės atstovų situacija atrodė kardinaliai gerėjanti, kai tuo tarpu nevyriausybininkai laikosi visai kitos nuomonės.

„Žiūrėkite, labai konkreti šių dienų situacija: 24 mažametės ir nepilnametės yra nukentėjusios vienoje byloje – Kretingos rajono gyventojas kaltinamas jas tvirkinęs. Jis teisiamas. Teisme nėra nė vieno Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojo, net advokato nė vieno nėra, nes teisėjas nusprendė, kad prokurorė atliks kaip advokatės funkcijas. Stovi kai kurie artimieji koridoriuje, vieni artimieji sako, kad čia visai nieko ir nebuvo, nei nužudė jas, nei nieko, kiti artimieji pasipiktinę tokiais veiksmais. Tvirkintojas nuteisiamas 200 valandų darbui su seneliais. Na, mes tikrai pasipiktinę tokiu sprendimu, nusprendžiame skųsti, nors esame visiškai iš šono, nevyriausybinė organizacija, kuri atsitiktinai sudalyvauja. Apeliacija priimama ir teisėjas toliau aiškinasi, o prie ko čia šita nevyriausybinė, kur Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, kur kiti darbuotojai? Mums pavyko išsiaiškinti, kad 24 mergaitės priklauso 8 skirtingiems regionams, tai aš pradedu galvoti, kad tarp jų pačių nėra kažkokio koordinavimosi. Jei tai būti iš vieno regiono, gal kažkaip apimtų, tačiau kai 8 regionai, tai jau nesėdi tarnybos kartu – nepasiūlyta jokios psichologinės pagalbos”, – pasipiktino K. Mišinienė.

Smurtą atpažįsta iš piešinių, seksualizuoto elgesio

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Meškos pateiktais duomenimis, per 2022 metus registruoti 247 seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus, nukentėjo 236 vaikai. Anot prokuroro, dažniausiai seksualiai vaikus išnaudoja ar prievartauja juos pažįstantys asmenys.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus šiek kiek kitokie, bet gana panašūs – per 2022 metus fiksuota 300 nusikaltimų, per 2021 metus – 239, o per 2020 metus – 185. Skaičiai šiek tiek skiriasi, nes ne visuomet pranešus apie nusikaltimą pradedamas ikiteisminis tyrimas, nors tai nereiškia, kad tokio nusikaltimo nebuvo. Pasitaiko, kad vaikus artimieji priverčia pakeisti savo parodymus, kartais nepakanka duomenų tyrimo pradėjimui.

Specialistai sako, kad augantys skaičiai nereiškia nusikaltimų masto augimo, o labiau rodo, kad vaikai drąsiau skundžiasi, galimus nusikaltimus geriau atpąžįsta su vaikais bendraujantys asmenys – mokytojai, artimieji ar įvairūs specialistai.

„Tikrai yra ne vienas pranešimas, kuomet mokytojas ar auklėtojas iš piešinių, iš vaiko seksualizuoto elgesio atpažįsta ir praneša mums ar policijai“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Daugiausia seksualinio smurto nustatoma prieš mergaites, bet labai gali būti, jog berniukai vengia skųstis ir pasisakyti apie smurtą. Vaikus seksualiai dažniausiai išnaudoja jiems pažįstami asmenys, taip pat giminystės ryšiais susiję žmonės.

„Tai kaimynas, dėdė ar dar koks asmuo. Tai didžiausi skaičiai. Arba giminystės ryšiais susiję – tai gali būti patys artimiausi – tėvas, mama, gali būti senelis, mamos brolis“, – pabrėžė I. Skuodienė.

Problema, kad identifikavus smurtą ir kreipusis į tarnybas vaikams ne visuomet paskiriamas profesionalus advokatas, nors taip turėtų būti pagal įstatymus. O ir šiaip mūsų šalyje nėra advokatų, kurie specializuotųsi padėti aukoms seksualinio smurto prieš vaikus bylose – advokatai Lietuvoje iš esmės universalūs. Galų gale, apmokėjimas advokatams iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąrašo siekia vos 20 eurų už valandą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė taip pat pabrėžė, kad teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizių reikia ilgai laukti, bet Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba šią informaciją paneigė, nes šiuo metu įdarbinta daugiau specialistų. Ši institucija įvertina vaiko psichinės-psichologinės sveikatos sutrikdymo mastą, o medicininę pusę – nubrozdinimus, spermos pėdsakus ir kita – įvertina bei tiria Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Painu, bet taip jau Lietuvoje yra.

Prokuroras A. Meška pasakoja, kad vidutinis seksualinio smurto prieš vaikus bylų tyrimo terminas yra 197 dienos.

Dar viena bėda – nors Lietuvoje nustatyta, kad vaiko nuomonės reiktų išklausyti tik vieną kartą ir paskui nebetraumuoti klausimais ir detalių pasitikslinimais, bet realybėje taip dažniausiai nebūna: su vaiku siekia bendrauti daugybė specialistų, kurie verčia dar ir dar kartą prisiminti traumuojančius įvykius.

Ir nors apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjus vaikų atveju visuomet vyksta su psichologais, bet jų pasirengimas kai kuriais atvejais būna labai abejotinas. Jie parenkami iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąrašo, o patekti į šį sąrašą pakanka minimalių reikalavimų. Šiuo atveju tai Teisingumo ministerijos veiklos baras.

„Mes nuo 2010 metų kalbėjom su Teismų administracija, kaip įtraukti psichologus į tokio pobūdžio bylas ir buvo priimtas sprendimas apygardiniuose teismuose įsteigti po vieną psichologo etatą. Tos diskusijos truko ilgai, bet teisėjai sutiko, apygardiniuose teismuose atsirado psichologai – po vieną, vėliau jų truputį padaugėjo. Ir teisėjai sakė, kad jiems labai patinka dirbti su psichologu vietoje, nes psichologas gauna žinias iš teisėjo, kas dieną mokosi. Tačiau kai buvo keičiamas baudžiamasis procesas, kad visi vaikai būtų apklausiami su psichologu, mes labai stipriai sakėme, kad reikėtų psichologų institucijose, siūlėme teismus, bet šito modelio buvo atsisakyta. Teisingumo ministerijai prie teisinės pagalbos buvo pridėti psichologai, ir čia dabar laisva rinka – tie psichologai, kurie išsilaiko egzaminus, tie ir ateina. Kokia jų kokybė, kiek jie pasirengę, čia diskutuotinas klausimas ir sėkmės klausimas“, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad psichologų apmokėjimas už dalyvavimą vaikų apklausose yra gana žemas, esą į tai irgi reikia atkreipti dėmesį.

Bylų skaičius tikrai augs

Seimo narys, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys pasakoja, kad nors nukentėjusių vaikų skaičiai atrodo baisiai, bet tai demonstruoja gerėjančią situaciją, nes vis daugiau aukų skundžiasi. Kai Lietuvoje labai seniai buvo daryti išsamūs tyrimai dėl seksualinio smurto prieš vaikus, tai smurtą teigė patyrę apie 30 proc. vaikų, o per trejus metus buvo tik 1 byla.

„Pastaruoju laikotarpiu nebedaromi tyrimai, bet labai seniai Lietuvoje yra daryti du populiaciniai tyrimai. Viename dalyvavau pats, buvau vadas, o kitame nedalyvavau, dar buvau per žalias tokiems dalykams. 1996 metais, praeitame šimtmetyje, buvo darytas tyrimas, kurį atliko Vytautas Blažys ir kiti. Tuo metu buvo nustatyta, kad seksualinę privartą patiria apie 30 proc. vaikų. O bylų – viena per trejus metus. 2003 metai – tarptautinis tyrimas, dalyvauja penkios šalys: Lietuva, Norvegija, Danija, Islandija, man atrodo, Vokietijos kraštas. Lietuvoje šitam tyrimui teko vadovauti man. Ten įtraukiamas ir priekabiavimas. Tiesa, klausimyno neleido paleisti į mokyklas šešiolikmečiams, leido tik aštuoniolikmečiams. (…) Tai buvo apklausta virš 5000 vaikų ir tuo metu paaiškėjo, kad 50 proc. vaikų iki 18 metų patyrė seksualinę prievartą arba priekabiavimą. Čia jau įeina priekabiavimas ir, tarkime, tokie veiksmai, kaip užpakalio glamžymas ir visa kita“, – pasakojo L. Slušnys.

Pasak parlamentaro, tuo metu jis pristatė tyrimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuriais vadovavo Vilija Blinkevičiūtė, tačiau niekas nepatikėjo tyrimo duomenimis. „Man buvo tiesiai šviesiai pasakyta, čia yra nesąmonė“, – teigė L. Slušnys.

„Ką aš noriu pasakyti – dabartinė situacija yra kitokia: atsiranda gebėjimas rinkti netiesioginius įrodymus“, – pridūrė parlamentaras.

„Kai mes dabar turime 250-300 bylų, aš manau, kad tai jau yra gerai. Ir aš manau, kad čia dar tiktai pradžia, mums bijoti, kad bylų skaičius augs, nereikia“, – sakė L. Slušnys.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.