Category: Straipsniai – 2021

Norvegijoje baigta nagrinėti civilinė byla prieš lietuviško kapitalo bankrutuojančią įmonę „Vlantana Norge“. Teismas nusprendė, kad įmonė ir jos vadovas turės išmokėti rekordinę 1965061,21 eurų kompensaciją 52 vairuotojams, skelbia Norvegijos žiniasklaidai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtino, kad „Vlantana Norge“ sukčiavo naudojant fiktyvius darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

52 vairuotojai kaltino įmonę nesumokėjus 1,5 mln. eurų atlyginimų. Tuo metu pati įmonė tokius kaltinimus vadino provokacija, siekiant apšmeižti bendrovę ir formuoti neigiamą nuomonę.

Į žiniasklaidos akiratį Norvegijoje veikusi ir apie 200 darbuotojų turėjusi lietuviško kapitalo įmonė „Vlantana Norge“ pateko dar 2019 m. rudenį. Tada du įmonės darbuotojai kaltino darbdavį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, klastotų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir kitų pažeidimų. Tą kartą įmonė su prieš ją stojusiais darbuotojais pasirašė taikos sutartį ir sumokėjo jiems 209 tūkst. eurų kompensaciją.

Dėl vėliau vykusių įvairių institucijų patikrinimų ir Norvegijos darbo inspekcijos tarnybos rastų pažeidimų dalis įmonės klientų dėl reputacinės žalos atsisakė jos paslaugų. Vėliau įmonei dėl darbo taisyklių pažeidimų Norvegijoje buvo panaikinta veiklos licencija ir pradėtas bankroto procesas.

„Vlantana Norge“ buvo įsteigta 2012 m. Norvegijoje, turėjo filialą ir Lietuvoje, jis yra likviduotas. Bendrovė per akcininkus yra susijusi su viena didžiausių Lietuvos pervežimo įmonių „Vlantana“.

Vienas iš „Vlantanos“ akcininkų V. Stončius jaunesnysis LRT Tyrimų skyriui yra nurodęs, kad pagrindinis „Vlantana Norge“ akcininkas yra jo tėvas – Vladas Stončius, o įmonė „Vlantana Norge“ yra savarankiška uždaroji akcinė bendrovė, įsteigta Norvegijoje.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Socialiai apleistoje šeimoje viename Vakarų Lietuvos kaime gyvenanti penkiolikmetė tapo suaugusių vyrų žaislu. Nors apie jos teikiamas seksualines paslaugas už atlygį daugybę kartų buvo skelbiama skelbimų portale, tačiau teisėsaugos pareigūnai nepilnamete ir jai į tėvus tinkančiu sąvadautoju susidomėjo tik tuomet, kai į policiją kreipėsi vienas paaugle pasinaudojęs vyras.

Šis vyras – Tauragėje gyvenantis 41 metų Vitalijus G., – į policijos pareigūnus jis kreipėsi supratęs, kad lytinių santykių turėjo su nepilnamete, be to, ši esą ėmė jam grasinti, kad su juo susidoros Tauragės krašto nusikalstamo pasaulio atstovai, kuriuos esą puikiai pažįsta jos sąvadautojas, o ji pati kreipsis į policiją dėl išprievartavimo.

„Ji man rašė, kad geruoju nesibaigs, nes turi neskalbtus apatinius su įrodymais, taip pat mano nuotrauką, ne kartą nurodė, jog aš papuoliau, nes ji buvo išprievartauta ir apie tai praneš policijai, – vėliau per apklausą kalbėjo Vitalijus G. – Ji man ėmė rašyti pravardes „Bendžiai“, „Šviniai“, „Eizas“, taip pat aiškino, kad jos draugui Arūnui (sąvadautojui – Delfi) „Bendžiai“ ir „Eiza“ yra kaip broliai, o su „Šviniumi“ jis kartu sėdėjo ir gerai bendravo. Išsigandau grasinimų, supratau, kad mane gąsdina vadinamaisiais „banditais“ – bijojau dėl savo sveikatos, gyvybės, taip pat nerimavau, kad gali būti kreipiamasi į policiją su melagingu pranešimu apie galimą išprievartavimą, bijojau, kad turėjau lytinių santykių su nepilnamete, nors ji man atsidavė savo noru.“

Po Vitalijaus G. pareiškimo policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas – vyras buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad už pinigus turėjo intymių santykių su penkiolikmete bei pagamino pornografinio turinio nuotraukas (fotografavo nepilnametės bei savo lytinius organus) ir jas platino (išsiuntė savo bičiuliui).

Tuo metu nepilnametės sąvadautojas, ne kartą teistas 50 metų Arvydas Š. (vardas pakeistas, jo asmens duomenų negalima skelbti, nes taip gali būti atpažinta nukentėjusioji) buvo apkaltintas dėl prekybos žmonėmis, vaiko pardavimo prostitucijai bei neteisėto pornografijos gamybos.

Už įvykdytus nusikaltimus teismas Arvydui skyrė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu Vitalijus G. įkalinimo išvengė – jam skirta 500 MGL (18 830 eurų) bauda, kurią nuteistasis į valstybės biudžetą privalo sumokėti per vienerius metus.

Visos aukos – iš Vakarų Lietuvos

„Prekybos vaikais bylų Lietuvoje nėra daug, jos sudėtingos, ilgai nagrinėjamos, visos pastarojo meto bylos – dėl mergaičių pardavimo prostitucijon, visose išnaudojimas vyko šalies viduje ir, verčiantis susimąstyti faktas, visos iš Vakarų Lietuvos“, – sakė Kovos su prekyba ir žmonėmis išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.

Ji mano, kad šio regiono Vaiko teisių apsaugos ir socialinės tarnybos turėtų surasti ne tik laiko, bet ir motyvacijos išsinagrinėti susiklosčiusią situaciją.

„Norėčiau atkreipti dėmesį ir į kitą akis badančią aplinkybę – vaiko pardavimo ir išnaudojimo byloje didelį vaidmenį atliko neribota galimybė reklamuotis ir ieškoti sekso pirkėjų viešoje internetinėje platformoje eLenta.lt, – kalbėjo K. Mišinienė, kurios vadovaujamas centras rūpinosi į prostituciją įtraukta nepilnamete. – Teismo nutartyje ši nemokama skelbimų platforma yra tiesiogiai įvardinta, tačiau ir šiandien ji ūžia nuo pasiūlymų nusipirkti „mašiną, sklypą ar sekso partnerį“. Nežinau, ar kam nors tai rūpi, bet lytiniai santykiai su vaikais neturėtų būti reklamuojami ir pardavinėjami nesulaukiant jokio atkirčio, kviesčiau platformos administratorius ją uždaryti.“

Nors skelbimus apie teikiamas seksualines paslaugas nepilnametės sąvadautojas skelbė ne viename interneto skelbimų portale, tačiau tik eLentoje reklamuojami skelbimai viename Žemaitijos kaime gyvenančiai nepilnametei ir jos sąvadautojui Arvydui padėjo privilioti klientų – ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė ne vieną vyrą, kuris buvo susisiekęs su nepilnamete ir svarstė, ar pasinaudoti jos teikiamomis seksualinėmis paslaugomis.

Už paslaugas – ne tik pinigai

Skelbimai, kuriuose internete skelbė Arvydas, traukė ne vieno vyro akį: „Mergina ieško merginos“, „Ieškau panelės iki 30 m. pasimylėti trise, arba mes dviese, kaip tik tu norėsi, laukiu SMS“; „Pora ieško meilužio“, „Pora ieško tvarkingo vyro nuo 35 m. linksmai praleisti laiką, tik rimti pasiūlymai“ ir kt.

Kad būtent tokio turinio skelbimus reikia talptinti interneto skelbimų portaluose, buvo įsitikinęs Arvydas – jis gyrėsi, kad tokius reikalus išmano. O, kaip vėliau paaiškėjo, jis nesitraukdavo nuo penkiolikmetės, kai ši ne kartą užsiėmė lytiniais santykiais su Vitalijumi, o kitam potencialiam klientui neleido nepilnametės išsivežti į viešbutį, norėjo, kad šis su paaugle užsiimtų seksu čia pat namuose.

Tuo metu pats Arvydas nepripažino jam pateiktų kaltinimų ir aiškino, kad netoli jo namų gyvenusi mergina dažnai ateidavo į svečius, nes norėdavo pasinaudoti internetu. Vyras tikino, kad skelbimus su pasiūlymais pasinaudoti seksualinėmis paslaugomis internete talpino nepilnametė, tačiau taip ir negalėjo paaiškinti, kodėl būdavo nurodytas būtent jam priklausantis mobiliojo ryšio telefono numeris.

„Ji labai verždavosi į mano namus, nes norėjo pasinaudoti internetu“, – Arvydas neigė, kad turėjo intymių santykių su nepilnamete, taip pat nepripažino, jog ją pardavinėjo kitiems vyrams, o nepilnametės paslaugomis pasinaudojusio Vitalijaus liudijimą pavadino melagingu, nors ir pripažino, kad savo namuose matė ne tik už suteiktas paslaugas nepilnametei perduotus pinigus, bet ir papuošalus.

Tuo metu pareigūnai išsiaiškino, kad už seksualines paslaugas nepilnametei klientai turėjo sumokėti 40-50 Eur, taip pat privalėjo atvežti alkoholinių gėrimų ir cigarečių, kurias pasiimdavo sąvadautojas.

Kaip viskas vyko, bene geriausiai atskleidžia nepilnamete pasinaudojusio Vitalijaus liudijimas. Vyras ne kartą tyrėjams ir teisėjams pasakojo, kad tuo metu buvo susipykęs su sutuoktine, todėl internete susirado skelbimą, kuriame pora siūlė prisijungti prie linksmybių.

Išsigando, kad bus apiplėštas

„Parašiau žinutę, klausdamas, kokių linksmybių ieško, – vėliau teisme pasakojo tauragiškis. – Man atsakė, kad už paramą viskas įmanoma. Nežinojau su kuo susirašinėju, bet atrodė, kad man rašo tvarkinga mergina, – ji teigė, jog yra 18-metė. Mes susirašinėjome apie seksą – parašiau, kad noriu keleto pozų, taip pat – ir oralinio sekso. Sutarėme, kad jai sumokėsiu 40 Eur, be to, ji nurodė, kad atvažiuodamas turėsiu atvežti daug alaus.“

Susitikti su mergina vyras išvyko dar tą patį vakarą – parduotuvėje nupirko šešis „bambalius“ alaus ir du pakelius cigarečių. O kai dulkėtais keliais atvyko į nurodytą vietą kaime, jį prie namo pasitiko automobilyje sėdintis Arvydas.

„Paklausiau, kur yra mergina, o jis atsakė, kad yra tų mergų, – pasakojo Vitalijus G. – Matėsi, kad jis yra išgėręs, iš išvaizdos atrodė, jog jis yra buvęs kalinys. Išsigandau – pagalvojau, kad ir moteris gali būti kokia alkoholikė ir nori mane apvogti, todėl išvažiavau. Bet tada man paskambino mergina ir paklausė, kodėl išvažiavau, ar išsigandau. Taip pat nurodė, kad jos draugas yra sėdėjęs įkalinimo įstaigoje, todėl nenori jokių problemų, o jos skelbimas yra rimtas. Ji mane įtikino, kad yra saugu ir viskas bus gerai, todėl sugrįžau.“

Kai Vitalijus G. vėl atvažiavo prie to paties namo, mergina jo laukė kieme.

„Mergina buvo daili, atrodė, kad jai yra 18-19 metų, – pasakojimą tęsė vyras. – Padaviau jai maišelį su alumi, o ji mane palydėjo į antrąjį aukštą. Čia buvome trise – mergina pasakojo, kad yra studentė, studijuoja Klaipėdoje, tačiau ji vengė atsakymų į klausimus apie universitetą, studijas, kursą, tik užsiminė, jog norėtų studijuoti Vilniuje mediciną arba teisę, net juokavo, kad galėtų būti advokatė.“

Vyro teigimu, po to netrukus pokalbis pasisuko apie seksą – už intymias paslaugas buvo pareikalauta sumokėti 40 Eur. Kai Vitalijus G. atsiskaitė, jam nepilnametė suteikė seksualines paslaugas.

Nuo nepilnametės nenuleido akių

„Nenorėjau, kad šalia būtų Arvydas, tačiau mergina pasakė, jog jai bus smagiau ir saugiau“, – jis prisiminė, kad mergina nuolat glaudėsi prie gerokai vyresnio vyro, atrodė, jog šis jai yra autoritetas.

Po suteiktų paslaugų Arvydas užsiminė, kad baigėsi cigaretės ir paprašė Vitalijaus dar jų nupirkti; vyras tai ir padarė.

„Grįžęs merginos atsiprašiau, kad iš jos seksą pirkau už pinigus ir išvažiavau į namus“, – tyrėjams pasakojo tauragiškis.

Jis neslėpė, kad tą patį vakarą vos nesugrįžo atgal į kaimą – mergina jam ėmė rašyti meilias žinutes, prašė grįžti ir dar kartą užsiimti seksu. Nors dabar, kaip prisipažino jis, taip ir liko neaišku, kas iš tikrųjų rašė žinutes – ar mergina, ar šia apsimetęs jos sąvadautojas.

„Ji man labai patiko – dailus veidas, graži krūtinė ir figūra“, – Vitalijus G. prisipažino, kad tą patį vakarą su jam lytines paslaugas suteikusia mergina telefonu bendravo iki nakties, net svarstė planus kurti bendrą gyvenimą.

Kitą rytą Vitalijus G. toliau tęsė bendravimą su mergina, žadėjo pas ją atvykti popiet ir ne tik jai, bet ir šios draugui atvežti papuošalų bei alkoholinių gėrimų. O mergina, anot jo, labai laukė – net atsiuntė keletą savo intymių nuotraukų.

Dar 10 eurų – juk mergina graži

Vakare į kaimą atvažiavęs merginai padovanojo papuošalų, o jos sąvadautojui – grandinėlę, tačiau už intymias paslaugas vis tiek reikėjo susimokėti.

„Padaviau 40 Eur, bet Arvydas paprašė dar 10 Eur – sakė, juk yra graži mergina, bet aš nedaviau“, – Vitalijaus G. teigimu, kol jis lytiškai santykiavo su mergina, Arvydas sėdėjo šalia, gėrė brendį ir, atrodo, juos abu slapta fotografavo.

Po suteiktų lytinių paslaugų vyras išvažiavo į namus, bet, kaip prisipažino, jau tuo metu buvo išsigandęs, nes mergina „kažką užsiminė apie mokyklą“.

„Važiuodamas namo telefonu merginos klausiau, ką jie sugalvojo, nes supratau, kad Arvydas fotografavo, be to, man iškilo klausimas, ar tikrai merginai yra 18 metų, nes ji buvo užsiminusi apie mokyklą“, – sakė Vitalijus G.

Jo teigimu, netrukus mergina parašė žinutę, kad viskas taip geruoju nesibaigs ir jį apkaltins dėl išprievartavimo, taip pat ėmė grasinti, jog su juo susidoros vadinamieji nusikalstamo pasaulio atstovai. Išsigandęs jis pats pirmas nutarė kreiptis į policiją, nors ir suprato, jog bus nubaustas už naudojimąsi nepilnamete.

Vyras taip pat prisipažino, kad savo mobiliojo ryšio telefone laikė pornografinio turinio nuotraukas, kurias buvo gavęs iš nepilnametės.

Nenorėjo eiti į mokyklą

Tuo metu nukentėjusiąja pripažinta nepilnametė aiškino, kad Arvydo namuose lankydavosi tik todėl, jog šis tuo metu gyveno vienas ir namuose turėjo kompiuterį.

„Taip pat ne kartą esu likusi nakvoti jo namuose, nes mano tėvai gerdavo, dažnai pykdavosi, todėl nenorėjau būti šalia jų“, – sakė penkiolikmetė.

Ji tikino, kad nenorėjo eiti į mokyklą, todėl su Arvydu „sugalvojo įdėti skelbimą, teikti seksualines paslaugas ir taip užsidirbti pinigų“.

„Dėl skelbimų turinio tariausi su Arvydu kaip geriausiai privilioti klientų, jis patarė, kaip rašyti skelbimus, sakė, jog geriau rašyti, kad nuotykių ieško pora, nes tuomet bus daugiau pasiūlymų ir klientų“, – kalbėjo nepilnametė.

Ji pareigūnams negalėjo pasakyti, ar turėjo intymių santykių ir su Arvydu, tačiau neslėpė, jog šis jai labai patiko, ji puoselėjo šiltus jausmus, o kai sąvadautojas buvo įkalintas, ji netgi žadėjo padaryti viską, kad tik šį ištrauktų į laisvę.

„Tuo metu man buvo 15 metų, galvojau, kad man nieko nebus ir visą kaltę galiu prisiimti ant savęs, – vėliau kalbėjo mergina. – Supratau, kad tai, ką jis padarė, yra neteisėta, bet nenorėjau jo į tai įvelti. Dabar, kai jau praėjo šiek tiek laiko, suprantu, kad tai buvo blogai, dėl to jaučiuosi nejaukiai, pažeminta.“

Nors Arvydas ir nepripažino, kad 15-metę pardavinėjo, tačiau teismas konstatavo, kad jis žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, pasinaudojo jos priklausomumu, turima kontrole jos atžvilgiu, aktyviai bendravo su potencialiais nukentėjusiosios klientais, juos informuodavo apie tai, kad seksualinės paslaugos teikiamos už atlygį, buvo tame pačiame kambaryje, kai nukentėjusioji lytiškai santykiavo su klientu Vitalijumi G., priėmė jo atvežtus alkoholinius gėrimus, tabako gaminius.

„Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog Arvydas turėjo tikslą pasipelnyti ir pasipelnė iš nukentėjusiosios prostitucijos“, – įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodė teismas.

Teismas yra nusprendęs, kad Arvydas prostitute paverstai nepilnametei privalės sumokėti 1 500 Eur, o Vitalijus G. – 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Dainius Sinkevičius

15-metę merginą sekso preke pavertęs tauragiškis A. Š. (gim. 1971 m.) buvo nuteistas už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, disponavimu pornografinio turinio dalykais, tačiau nukentėjusiąją kitam vyrui pardavęs vyras iš pradžių Klaipėdos apygardos teisme buvo išteisintas dėl vaiko pirkimo ir pardavimo. Pirmosios instancijos teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusioji esą galėjo pati naudotis gautais pinigais, dalį jų atiduodama A. Š. Prokurorai tokį nuosprendį apskundė. Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pasiekusioje byloje šių metų balandžio 21-ąją buvo padėtas taškas.

Kaltinimai dėl vaiko pardavimo ir pirkimo Klaipėdos apygardos teisme dar 2018 m. buvo panaikinti ne tik A. Š., bet ir su nepilnamete už atlygį lytinių santykių turėjusiam tauragiškiui V. G. (gim. 1980 m.).

Nukentėjusioji dar 2018 m. Klaipėdos apygardos teisme pasakojo, kad kaimynystėje gyvenęs A. Š. ją priglausdavo, kai tėvai pradėdavo gerti, pyktis ir ji nenorėdavo likti namuose. Kur kas už ją vyresnis vyras ėmė patarti jai, kaip dėti skelbimus į internetą, kuriame siūlomi lytiniai santykiai. Panašius skelbimus netrukus, anot nukentėjusiosios, ėmė rašyti ir pats A. Š. Kartą sulaukta skambučio – į skelbimą atsiliepė V. G. Nepilnametė patvirtino turėjusi su juo lytinių santykių, V. G. esą už tai sumokėjo 50 eurų, kitą kartą atvežė papuošalų.

Bylos duomenimis, buvo padarytos ir nuogos nepilnametės fotografijos, dalį kadrų užfiksavo A. Š.

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. A. Š. atseikėjo 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo. Buvo nuteistas ir sekso pirkėjas – dėl privertimo lytiškai santykiauti ir disponavimo vaikų pornografija V. G. paskirta 18 830 eurų bauda. Kadangi abu vyrai buvo išteisinti dėl vaiko pirkimo ir pardavimo, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas šį teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prokuroras skunde nurodė, kad vaikas savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas, todėl bet koks jo išnaudojimas nepaisant to, ar jis su tuo sutiko, yra neteisėtas. R. Ušinskas teisme teigė, kad nukentėjusioji vykdė visus A. Š. nurodymus, naudojosi savo įtaka ir autoritetu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. Š. pardavė vaiką siekdamas, kad jis būtų seksualiai išnaudojamas prostitucijai, ir pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos. Teismas pakeitė bausmę ir skyrė jam 8 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. O V. G. buvo išteisintas dėl privertimo lytiškai santykiauti pasinaudojant asmens priklausomumu. Teismas paskirtą baudą V. G. sumažino iki 6 402 eurų. 

Iš V. G. nukentėjusiajai priteista 700 eurų neturtinės žalos, iš A. Š. – 1500 eurų. 

Prokurorai nesutiko su tokiu nuosprendžiu. Byla pradėta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Generalinės prokuratūros prokurorė skunde, kad V. G. suprato, jog mergina yra nepilnametė. 

„Iš V. G. bendravimo su nukentėjusiąja pobūdžio (jam buvo siunčiamos jos nuogos nuotraukos, taip pat objektyviai jis ją pats matė, atlikdamas lytinius santykius), jo gyvenimiškosios (vedęs, turi penkis vaikus, iš kurių dvi mergaitės yra panašaus į nukentėjusiąją amžiaus) ir seksualinės (teigia turėjęs daug seksualinių partnerių) patirties, jo pakartotinis teiravimasis nukentėjusiosios apie jos amžių, turint informacijos, kad ji galimai lanko mokyklą, jau kartą turėjus su ja atlygintinių lytinių santykių, rodo ne V. G. siekį išsiaiškinti tikrąjį nukentėjusiosios amžių, o rizikavimą jo neišsiaiškinus dar kartą susitikti ir lytiškai su ja santykiauti“, – pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, V. G. pripažinęs kaltu ir dėl nepilnamečio privertino lytiškai santykiauti, 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) Socialinio darbo vadovė Žaneta Morkūnaitė „Tauragės žinioms“ sutiko plačiau papasakoti apie šį atvejį

– Jūs neretai susiduriate su prekybos žmonėmis aukų istorijomis. Šioje byloje minima, kad A. Š. pasinaudojo nukentėjusiosios nepilnametės naivumu, jaunu amžiumi, patiklumu. Iš to, ką matote teismų salėse ir girdite nukentėjusiųjų pasakojimuose, kokias taktikas dažniausiai naudoja nusikaltėliai, norėdami išnaudoti kitus žmones? Kokie tai būna asmenys? Kaip jie prisivilioja aukas?

– Aukų verbavimo strategijos yra labai individualios. Verbuotojai aukas stengiasi pažinti asmeniškai, o tai reiškia, kad atsiranda galimybė pasinaudoti jų pažeidžiamumu, silpnomis aukų vietomis, pomėgiais. Šiuo atveju pabrėžtina, jog pats verbuotojas A. Š. yra iš tos pačios socialinės aplinkos, kaip ir auka. Jis stengėsi kuo arčiau prieiti prie aukos, sudaryti dosnaus, patikimo ir padėti norinčio asmens įvaizdį. Palaikė nuolatinį kontaktą su mergaite, siūlydavo jai finansinę bei kitokią pagalbą, artimai bendravo ir su aukos tėvais. Dar daugiau – paauglė buvo įsitikinusi, jog šis penktą dešimtį bebaigiantis, ne kartą teistas vyras jai puoselėjo karštus jausmus, tad ir ji ištikimai vykdė jo prašymus. O tų prašymų esmė išties baisi – santykiauti su suaugusiais vyrais už pinigus.

– Ar tiesa, kad į prekybos žmonėmis tinklą dažniau patenka asmenys iš asocialių šeimų? 

– Į prekybos žmonėmis tinklą gali pakliūti visi, tik pastebima, jog asmenys iš probleminių šeimų į jį patenka dažniau. Aukomis gali tapti žmonės, kurie yra fiziškai, psichologiškai, ekonomiškai pažeidžiami ir kurie neturi pakankamai vidinių jėgų arba išorinės pagalbos bei paramos. Prekeiviai žmonėmis dėl įsivaizduojamos arba realios galios pasinaudoja šių asmenų priklausomybe, nesaugumu, pavyzdžiui, šios bylos atveju buvo pasinaudota situacija šeimoje – apleisti vaikai iš karto patenka į nusikaltėlių akiratį. Nukentėjusioji mergina augo girtaujančių, nerūpestingų, stokojančių savo vaikams meilės, šilumos tėvų šeimoje. Ją supo skurdi aplinka, nepriežiūra. Jau būdama 10-ies pirmą kartą pravėrė vaikų globos namų duris.

– Kalbama ir apie prostitucijos pirkėjų atsakomybę. Ar tiesa, kad sekso pirkimo paslaugomis, kiek jums tenka susipažinti su bylomis, dažniau pasinaudoja asocialūs asmenys, ar tai gali būti ir turtingi, geros reputacijos žmonės?  

– Sekso pirkėjai dažnai yra beveidžiai ir saugiai slypi prostitucijos šešėlyje, tyliai nešdami pinigus prostitucijos industrijai. Tai eiliniai, statistiniai vyrai, įvairaus amžiaus (ir nepilnamečiai, ir solidaus amžiaus), įvairios šeiminės padėties, išsilavinimo ir profesijos, atstovaujantys skirtingiems visuomenės sluoksniams. Vienintelė bendra savybė – šie vyrai turi pakankamai pinigų nusipirkti kito žmogaus kūną. Šiandien kalbame apie vieną iš labai retų prekybos vaikais bylų, kurioje yra nubaustas sekso pirkėjas. 

– Ar galite papasakoti, kaip KOPŽI sužinojo apie šią istoriją?

– Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą mums pranešė Tauragės apskrities policijos tyrėja Vaida Knystautienė, kuri vykdė tyrimą. Pareigūnė papasakojo apie išnaudotos nepilnametės atvejį, prašė mūsų centro įsitraukti į pagalbos teikimą nukentėjusiajai.

– Viename nuosprendžių apie nukentėjusiąją rašoma: „Aplinka, suaugusieji suvokiami kaip grėsmės šaltinis, jais nepasitikima, stebimos ryškios gynybos reakcijos“. Minimos ir tokios emocijos kaip gėda, kaltė, beviltiškumas. Tikriausiai tai yra dažna nuo seksualinės prievartos nukentėjusių nepilnamečių asmenų reakcija, tiesa? 

– Taip, šios reakcijos labai dažnos, ypač, kai kalbame apie seksualiai išnaudotus nepilnamečius. Dėl seksualinio išnaudojimo ir dėl iki tol buvusių nepalankių gyvenimo sąlygų šeimoje paauglė patyrė gilių psichologinių traumų. Aukai teko nueiti neapsakomai sunkų gijimo, savęs priėmimo kelią.

Ši byla privertė susimąstyti apie tai, kas gi yra socialinis darbas su šeima, ar tai tik šeimos moralizavimas dėl netinkamo elgesio, šaldytuvo patikrinimas, planų sudarinėjimas, ar vis dėlto pirmiausia tai yra vaiko interesų gynimas, bekompromisinis pokyčių reikalavimas. Mus nustebino ilgai trukęs tarnybų nesikišimas, atrodo, visi matė ir žinojo, jog nukentėjusioji dažnai lankydavosi pas į senelius jai tikusį kaimyną, ten beveik ir gyvendavo, visi numanė, kas ten vyksta, tačiau nesiėmė jokių veiksmų.

– V. G. teisinosi, kad neprivertė nukentėjusiosios lytiškai santykiauti, negalėjo suvokti, kad ji jaunesnė nei 18 metų. Tikriausiai dažnai tokią gynybinę versiją centro darbuotojams tenka girdėti teismuose, tiesa? 

– Tiek iš pačių teisiamųjų, tiek iš jų advokatų lūpų dažnai girdime daugybę „slidžių“ teiginių apie nukentėjusiųjų „norą santykiauti su jas perkančiais vyrais“, apie jų buvimą „patyrusiomis“. Šiuos „argumentus“ nuolat girdime ir iš platesnės visuomenės: „joms patinka“, „jos sutiko“. Nepadėkime vaikų pirkėjams išsisukti nuo atsakomybės, nė viena auka netrokšta būti išnaudota.

– Kaip jūs vertinate tai, kad iš V. G. nukentėjusiajai priteista 700 eurų neturtinės žalos, o iš A. Š. – 1,5 tūkst. eurų žala. Ar tai adekvati suma lyginant su tuo, kokias psichologines žaizdas patyrė nukentėjusioji nuo seksualinės prievartos? 

– Mūsų manymu, skirtos žalos atlyginimo sumos yra per mažos, kadangi kalbame apie prekybos vaikais nusikaltimą. 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Prognozuojama, kad dėl pandemijos augs priverstinio darbo mastai, atsiras daugiau skelbimų tuoktis, taip pat organų ar vaikų pardavimo pasiūlymų bei daugės vaikų išnaudojimo atvejų skaitmeninėje erdvėje. Apie tai kalbėta trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio metu. Anot diskusijos dalyvių, nuo prekybos žmonėmis dažniau nukenčia moterys ir mergaitės, vaikai bei jaunesni žmonės.

Naujausiais duomenimis, 2017–2018 metais Europos Sąjungoje buvo nustatytos 14 tūkst. 145 prekybos žmonėmis aukos. Vis dėlto, pažymėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė, tikėtina, kad tikrasis skaičius yra didesnis.

Kaip informavo L. Pilukaitė, 60 proc. nukentėjusiųjų yra seksualinio išnaudojimo aukos, 15 proc. nukentėjusių patyrė priverstinį darbą. 72 proc. nukentėjusių – moterys ir mergaitės, 23 proc. – vyrai ir berniukai, 5 proc. – nežinoma.

2015 metais metinis pelnas iš prekybos žmonėmis pasaulyje siekė 29,4 mlrd. eurų, o Europos Sąjungoje per vienerius metus pajamos iš prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais – apie 14 mlrd. eurų.

Tarp nusikaltimo formų – prekyba organais, nelegalus įvaikinimas

Lietuva yra penktoje vietoje ES pagal prekybos žmonėmis aukas proporcingai gyventojų skaičiui. Pirmoje vietoje rikiuojasi Rumunija, po jos – Vengrija, Bulgarija, Latvija ir Lietuva.

„Dažniau nukenčia moterys ir mergaitės, taip pat vaikai, kurie taip pat dažniau naudojami seksualiniam išnaudojimui“, – teigė L. Pilukaitė.

Pasak jos, prekybos žmonėmis tinklą keitė ir pandemija, kuri nusikaltėlius skatino ieškoti naujų būdų, dalis nusikaltimų kėlėsi į skaitmeninę erdvę. Narkotikų gabenimui vis dažniau išnaudojami žmonės su negalia. Apie tai kalbėjo bent 15 valstybių narių, tarp jų – ir Lietuva.

Tarp kitų prekybos žmonėmis formų – prekyba organais, nelegalus įvaikinimas.

Į teisėsaugos akiratį 2017–2018 metais ES pakliuvo 11 tūkst. 814 žmonių, pradėta pusseptinto tūkstančio tyrimų, pustrečio tūkstančio žmonių nuteisti dėl prekybos žmonėmis, kalbėjo L. Pilukaitė.

Dažniau nukenčia jauni žmonės

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė išskyrė, kad prekiautojai žmonėmis naudojasi finansiniais žmonių poreikiais, verbuoja žmones, kurie augo disfunkcinėse šeimose, turi negalią, o neretai prekiautojas būna intymus partneris.

Kalbėdama apie situaciją Lietuvoje 2020 metais, S. Mickutė tvirtino, kad jau kelerius metus pastebimas mažėjantis pradėtų ir vykdomų ikiteisminių tyrimų skaičius. Anot jos, toks mažėjimas kelia nerimą, kadangi kitose valstybėse šie skaičiai auga.

Lietuva išsiskiria ir tuo, kad čia rečiau fiksuojami seksualinio išnaudojimo atvejai, daugiau išnaudojama nusikalstamoms veikoms, priverstiniam darbui, o 2020 metais fiksuotas vienas priverstinių santuokų atvejis, pasakojo VRM atstovė.

Pasak jos, vis daugiau išnaudojama šalies viduje, o dažniausiai išnaudojami 21–30 metų amžiaus žmonės.

„2020 metais nukentėjusiuoju buvo pripažintas vienas nepilnametis, išnaudotas nusikalstamoms veikoms vykdyti. Dvi nepilnametės galėjo nukentėti nuo prekybos žmonėmis elgetavimui, dvi – nusikalstamoms veikoms, dar dvi – seksualiniam išnaudojimui“, – vardijo S. Mickutė.

Įvairios organizacijos taip pat pastebi pandemijos įtaką. Europolo duomenimis, sakė VRM atstovė, augs suaugusiųjų asmenų seksualinis išnaudojimas – tiek verbavimas, tiek išnaudojimas virtualioje erdvėje.

„Dėl ekonominės krizės iš neturtingesnių šalių prasidės judėjimas į turtingesnes, augs priverstinio darbo mastai. (…) Didės verbavimas virtualioje erdvėje – daugiau darbo pasiūlymų, skelbimų tuoktis, organų ar vaikų pardavimo pasiūlymų. Taip pat prognozuojamas vaikų išnaudojimo skaitmeninėje erdvėje augimas“, – teigė S. Mickutė.

Kokios didžiausios problemos?

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė pažymėjo, kad labai svarbu, jog tie, kurie daro nusikaltimus, sulauktų tinkamos atsakomybės.

„Manau, šioje srityje mes dar truputį atsiliekame“, – sakė D. Puidokienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje baudžiami prostitucijoje esantys žmonės: „Paklausa diktuoja pasiūlą“, – tvirtino D. Puidokienė, pridurdama, kad šioje srityje turi būti pokyčių – pažeidžiamas žmogus negali būti baudžiamas.

Kaip didžiausią trūkumą šiuo metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) direktorė Kristina Mišinienė išskyrė refleksijos laikotarpį. Anot jos, šiandien šis laikotarpis tarsi prašokamas, nukentėjusiam žmogui nesuteikiama laiko apsvarstyti, ar jis nori bendradarbiauti.

„Arba turi ką pasakyti, dėl ko tapsi nukentėjusiuoju, gausi didesnę pagalbą, arba neturi ką pasakyti, ir tarsi mums neegzistuoji“, – apie vyraujantį požiūrį kalbėjo K. Mišinienė.

Ji taip pat pasakojo apie situacijas, kai, bandant surasti darbą nukentėjusiems, tarpusavyje susitaria tam tikro sektoriaus atstovai ir nepriima jų į darbą. Jie žino, kad nukentėjęs asmuo bendradarbiauja su teisėsauga, todėl baiminasi.

„Didžiausias banas uždėtas, niekur negali įsidarbinti. Kokias strategijas bepriiminėtume, apie ką bekalbėtume, tačiau šiandien darbdavys, ko gero, yra galingesnis už tai, ką mes gražiai planuojame ir kalbame“, – pažymėjo K. Mišinienė.

Šiais metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai

Policijos generalinio komisaro vyriausiasis patarėjas Donatas Matuiza komentavo, kad praėjusiais metais dėl prekybos žmonėmis policija pradėjo septynis ikiteisminius tyrimus. D. Matuiza mano, kad tyrimų skaičiaus sumažėjimą lėmė pandemija.

Šiais metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, vienas nutrauktas. Apie jį policija informaciją gavo iš Norvegijos tarnybų – buvo pranešta apie galimą vaiko pirkimą ir pardavimą.

Ši informacija nepasitvirtino, tačiau, pažymėjo policijos atstovas, tai parodo, kad bendradarbiavimas ir operatyvus keitimasis informacija su kitomis valstybėmis taip pat intensyviai vyksta, policija stebi internetinę erdvę, keičiasi informacija.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šių metų vasarį už nuopelnus tarnyboje apdovanotas dabar jau buvęs Kauno ugniagesys Algirdas Černius nuteistas kaip prostitucijos tinklo įkūrėjas. Šis savadautojas liko laisvėje ir po gegužę priimto apeliacinio teismo verdikto. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė sako, kad ją sutrikdė teisėjų argumentai: „A.Černius vaizduojamas kaip atgimęs angelas, uolus katalikas.“

4 metų bausmė atidėta

Vasario 19 dieną Kauno apygardos teismas A.Černių pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas – baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų), 147 straipsnio 1 dalyje (prekyba žmonėmis – grėsė įkalinimas nuo dvejų iki dešimties metų), 307 straipsnio 2 dalyje (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos – grėsė įkalinimas iki šešerių metų).

Subendrinus visas bausmes, prostituciją organizavusiam ir jai vadovavusiam buvusiam Kauno ugniagesiui gelbėtojui A.Černiui skirta subendrinta 4-erių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant šiuo laikotarpiu baudžiamojo poveikio priemones: tęsti darbą ir mokslą, neišeiti iš namų nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kitaip sakant, daugelį nustebinęs savadautojas realaus įkalinimo išvengė.

Iš A.Černiaus teismo verdiktu nuspręsta išieškoti 52 945 eurus – tai pajamos, gautos iš prostitucijos. Nuteistasis savo kaltės nesigynė, viską pripažino, išskyrus faktą, kad savo veiklai vykdyti išnaudojo kitą pažeidžiamą asmenį, t. y. vertėsi prekyba žmonėmis.

Šioje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu buvo pripažintas nuo baudžiamosios atsakomybės (kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, kurią jis buvo priverstas padaryti dėl jam padarytos nusikalstamos veikos) atleistas A.M. – fiktyvus nelegalios veiklos vykdytojas, kurio rankomis prisidengdamas veikė tikrasis prostitucijos tinklo įkūrėjas.

Vis dėlto, nukentėjusiojo A.M. civilinį ieškinį Kauno apygardos teismas tenkino tik iš dalies – priteisti 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Jautėsi vergu

Tokiu sprendimu nelikęs patenkintas A.M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir padidinti jam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat jis nesutiko ir su A.Černiui paskirta bausme – reikalavo realaus įkalinimo.

2 tūkst. eurų, pasak nukentėjusiojo, – per maža suma ir neatspindi nė menkiausių jo išgyvenimų, patirtų dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų.

A.M. prašė jam priteisti 6 tūkst. eurų. A.M. apeliaciniame skunde teigė, kad A.Černius jį įsiutęs mušė metaline armatūra. Dėl to teko patirti fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, pažeminimą ir baimę.

Be to, nukentėjusysis teigė nuolat jautęs psichologinį smurtą, bijojo būti išvytas į gatvę ar sumuštas tuo atveju, jei neįvykdys A.Černiaus jam pavestų pareigų.

Pasak nukentėjusiojo, prostitucijos Kaune organizatorius už darbą jam pinigų iš esmės nemokėjo, maitino jį menkai ir dėl ko jis nuolat kentė alkį.

Apelianto teigimu, jis turėjęs dirbti visą parą be poilsio, neturėdamas asmeninio gyvenimo, buvo visiškai priklausomas nuo A.Černiaus, kuris naudojosi jo vienišumu, sunkia finansine padėtimi ir negalia. Nuteistasis neva jo visiškai negerbė, žemino, išnaudojo kaip vergą.

Skunde taip pat buvo nurodoma ir tai, kad A.Černius nukentėjusįjį fiktyviai įdarbino įmonės direktoriumi, kad jei kas nors atsitiktų, atsakytų būtent šis. Realus įmonės vadovas buvo būtent A.Černius.

Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – nuteistajam paskirtos bausmės nekeisti, bet padidinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

„Koks jis našlaitis! Jam 27-eri metai. Kaip susipažinome? Nuomojosi iš manęs butą“, – apie nukentėjusįjį dar 2019 metais 15min teigė pats A.Černius.

Gegužės 12 dieną Lietuvos apeliacinis teismas bausmės nuteistajam nepakeitė, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmetė.

„Gyrėsi, kad tai jo tarsi naminis gyvūnėlis“

Įsigaliojus šiam apeliacinės instancijos teismo sprendimui, į 15min redakciją kreipėsi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė. Šis centras nuo pat pradžių dalyvavo byloje, teikė nukentėjusiam A.M. pagalbą – saugų būstą, socialinę pagalbą, tarpininkavo dėl advokato, darbo paieškų.

„Esame su juo ir iki šiol. Jis pats nesutinka kalbėti apie įvykius, nes yra giliai traumuotas. Gerai matėme šio nukentėjusio nuo prekybos žmonėmis asmens pažeidžiamumą – buvęs benamis, turintis tam tikrus suvokimo sutrikimus. Išnaudojimo metu jis klusniai vykdė nuteistojo A.Černiaus reikalavimus. Pastarasis gyrėsi, kad tai jo tarsi naminis gyvūnėlis, kurį jis kartą sudaužęs geležine armatūra.

Tikrai apmaudu skaityti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, atmetusią aukos skundą kaip nepagrįstą. Joje akcentuojama, kad nukentėjusysis visai neblogai gyvenęs savo „boso“ pašonėje, sočiai valgęs, gražiai rengęsis.

Ir jau visai yra nesuprantama gerbiamų teisėjų besaikis nuteistojo dorybių akcentavimas, minimas jo gailėjimasis dėl „klystkelių“. Tačiau pirmos instancijos teismo nuosprendyje yra teigiama atvirkščiai – aukos atžvilgiu nuteistasis nėra išreiškęs jokio apgailestavimo, neprisipažinęs dėl jo išnaudojimo! Ten smulkiai aprašomi visi įvykiai, kurių fone Lietuvos apeliacinio teismo popierėlis labai apgailėtinai atrodo“, – 15min teigė K.Mišinienė.

Ją, kaip pati teigia, smarkiai sutrikdė teisėjų argumentai, kuriais A.Černius neva atvaizduojamas kaip kone „atgimęs angelas“.

„Kitas prekeivio žmonėmis užtarėjas yra Kauno Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios rektorius – jo teismui pateikta nuteistojo charakteristika taip pat gausi pagyrų „aktyviam ir uoliam katalikui A.Černiui“. Paradoksalu, kad būtent šis kunigas nuolat rodo susirūpinimą prekyba žmonėmis Lietuvoje.

Ar reikia suprasti, kad suteneriavimas, prostitucijos tinklo organizavimas vis tik nėra taip jau blogai ir suderinama su „paslaugiu tarnavimu bendruomenėje“? Apgailestaujame, kad net ir nuteisti prekeiviai žmonėmis turi palaikymą, užtarimą, supratimą, o jų aukos vargsta vienatvėje ir sunkioje kasdienėje kovoje už būvį“, – stebėjosi KOPŽI vadovė.

Pasak jos, šiuo metu jau ruošiamas skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teismas suteikė pasitikėjimą

Kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo gegužės 12 dienos nutartyje, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir A.Černių charakterizuojantys duomenys leidžia tikėti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, – nuteistajam suteiktas teismo pasitikėjimas.

Iš A.Černių charakterizuojančios medžiagos, teisėjų teigimu, matyti, kad jis anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka iš esmės tik už KET pažeidimus, savo kaltę pripažino visiškai, dėl to gailisi ir ateityje žada nenusikalsti. Be to, nuteistasis yra gana jauno amžiaus, turi šeimą, vaiką.

Bylos duomenimis, po paleidimo iš kardomojo kalinimo jis pradėjo savanoriauti vaikų globos namuose, taip pat kitoje įstaigoje, kur padėjo senjorams, turintiems negalią, ir šios įstaigos administracijos yra charakterizuojamas teigiamai.

„Bylos duomenimis, šiuo metu A.Černius mokosi ir siekia įgyti specialybę, taip pat dirba ir tiek mokymo įstaigos, tiek darbovietės administracijos yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

Byloje taip pat yra kunigo pateikta charakteristika. Joje nuteistasis apibūdinamas kaip aktyvus, pagarbus ir paslaugus bažnytinės bendruomenės narys, kartu su savo vaikais lankantis apeigas. Be to, po paleidimo iš suėmimo, A.Černius naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir jo atžvilgiu nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti“, – priimdamas sprendimą atmesti nukentėjusiojo apeliacinį skundą, konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas.

Pasak teisėjų, teikdamas pagalbą kitiems, nuteistasis galėjo suprasti savo ankstesnių veiksmų pavojingumą.

„Darytina išvada, kad gyvenimo būdą iš esmės pakeitusiam ir pirmąkart teisiamam asmeniui pirmosios instancijos teismas pagrįstai išreiškė pasitikėjimą, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, nes bausme nėra siekiama vien tik nubausti nuteistą asmenį. Galimybę pasitikėti nuteistuoju įžvelgė ir prokurorai, kurie siūlė nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Būdamas laisvėje, tačiau suprasdamas teismo išreikšto pasitikėjimo sąlyginį pobūdį, A.Černius turės realią galimybę įrodyti, kad jam išreikštas pasitikėjimas buvo pagrįstas, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą visuomenei, kad elgdamasis teisėtai ir moraliai gali būti visaverčiu jos nariu, be kita ko, tokiu būdu jis turės ir realesnes faktines galimybes greičiau atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam padarytą neturtinę žalą“, – sprendime tikina Lietuvos apeliacinis teismas.

Nukentėjusysis nebuvo tipinė auka

Įvertindamas nukentėjusiam priteistus 2 tūkst. eurų, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad apygardos teismo nustatytas ir nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis laikytinas proporcinga kompensacija už patirtus neigiamus išgyvenimus.

O didesnės sumos priteisimas, be kita ko, įvertinus ir byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo aktyvų vaidmenį organizuojant prostituciją, jo statusą, santykius su nuteistuoju, finansinę padėtį įvykių metu ir pan., akivaizdžiai pažeistų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad A.M. nebuvo tipinė išnaudojimo prostitucijai auka – jis pats nebuvo verčiamas teikti seksualinio pobūdžio paslaugas, bet buvo išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti, t. y. savo veiksmais turėjo prisidėti prie kitų asmenų prostitucijos, nors į šią veiklą ir buvo įtrauktas dėl jo paties pažeidžiamumo.

Nukentėjusysis neva kartu su A.Černiumi veikė surandant, išsinuomojant bei įrengiant patalpas, kurios vėliau buvo suteikiamos seksualinio pobūdžio paslaugoms teikti.

Taip pat nustatyta, kad A.M., A.Černiaus pavedimu, vėliau reklamavo patalpose teikiamas paslaugas internete, įkėlė skelbimus apie neva teikiamas egzotinio masažo paslaugas, taip maskuojant seksualinių paslaugų teikimą.

Jis ieškojo naujų darbuotojų veiklai plėsti, pasitikdavo naujai atvykusias merginas ir jas apgyvendindavo, fotografavo ir jų nuotraukas publikuodavo skelbimuose; parūpindavo seksualines paslaugas teikiantiems asmenims priemones šioms paslaugoms teikti; kontroliavo darbo drausmę, tvarkė darbo vietas, atliko apsaugos darbuotojo funkcijas; rinkdavo iš seksualines paslaugas teikiančių asmenų jų uždirbtus pinigus, juos paskirstydavo ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, A.M., atlikdamas minėtus veiksmus, neabejotinai suvokė, kad prisideda prie prostitucijos verslo vykdymo.

Iš byloje esančių telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis turinio, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad A.M. finansinė padėtis įvykių metu nebuvo tokia sunki, kaip jis siekė įrodyti, taip pat, kad jis, nors ir pažeidžiamas, nebuvo visiškai priklausomas nuo A.Černiaus valios.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro atstovai Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Ruslanui Ušinskui įteikė padėką už atkaklumą ir profesionalumą tiriant prekybos žmonėmis nusikaltimus ir šviečiant visuomenę.

Centro vadovė Kristina Mišinienė, įteikdama padėką prokurorui, akcentavo jo sukauptą neįkainojamą patirtį vadovaujant tyrimams, susijusiems su prekyba žmonėmis, o ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į bylas, kurios susijusios su prekyba vaikais.

Centro, teikiančio socialines, psichologines ir teisines paslaugas minėtųjų nusikaltimų aukoms, atstovė pasidžiaugė dėl pastarosios prokuroro R. Ušinsko bylos, kai prekyba paaugle atokiame Vakarų Lietuvos kaime kaltinti asmenys po keturis metus trukusių teismų procesų galiausiai buvo pripažinti kaltais. Valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro dėka buvo pasiektas teisingumas.

Padėką gavęs prokuroras R. Ušinskas pabrėžė, jog šis įvertinimas svarbus ne tik jam, bet ir visai komandai, kuri dalyvauja ikiteisminių tyrimų procesuose.

„Prekybos žmonėmis bylos, be jokios abejonės, turi savo specifiką, kiekvienas atvejis yra savaip sudėtingas, todėl sukaupta patirtis, kuria dalijamės ir su kolegomis, leidžia vis sėkmingiau išaiškinti šiuos nusikaltimus. Džiugu, jog mūsų visų darbas yra pastebimas ir taip įvertinamas”, – pranešime spaudai cituojamas R. Ušinskas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Išnaudojimas prostitucijai, tarptautinės grupuotės grasinimai ir nesuvokiamos biurokratijos džiunglės – taip LRT.lt pašnekovė apibūdina Lotynų Amerikos pilietės patirtis Lietuvoje. Anot specialistų, tikrųjų modernios vergovės mastų nežinome, tačiau tai nereiškia, kad išnaudojimas nevyksta.

Nors anksčiau dažniau girdėdavome apie lietuvaičius, išnaudojamus užsienyje, šiuo metu iškyla istorijų, kai ir Lietuvoje išnaudojami užsieniečiai. Pavyzdžiui, šiuo metu vyksta teismo procesai dėl būrio moterų išnaudojimo prostitucijai – įvykiai klostėsi 2016 metais, grupei išnaudotojų pareikšti kaltinimai dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo prostitucijoje.

Tarp išnaudotų moterų – ir Lotynų Amerikos gyventoja. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pasakoja, kad moteris turi nukentėjusiosios statusą, kuris jai suteikia daug teorinių gėrybių.

Deja, realybėje jos neveikia. Anot KOPŽI centro vadovės, teisėsauga ir teismai reikalauja nukentėjusios moters dalyvauti teisiniuose procesuose, tačiau migracijos valdininkai neskuba suteikti leidimo gyventi Lietuvoje šių procesų metu.

„Viena iš gėrybių turėtų būti laikinas leidimas gyventi Lietuvoje, tačiau čia jaunos moters kaip tik laukia didžiausios kančios“, – sako K. Mišinienė.

Biurokratijos procesai

Kaip aiškina KOPŽI centro vadovė, leidimas gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams išduodamas šešiems mėnesiams. Vis dėlto gauti tokį leidimą ne taip paprasta – dalis Migracijos departamento darbuotojų nėra girdėję apie prekybos žmonėmis aukos statusą, vis pritrūksta kokio nors rašto.

„Migracijos departamento darbuotoja kiekvieną kartą pagal rutiną klausia, kokiu pagrindu prašome šio leidimo. Suprantame, kad ji negali pažiūrėti į prieš tai pildytų prašymų turinį, tad atsakome – moteris yra prekybos žmonėmis auka, turi statusą, vyksta teismo procesas.

Darbuotoja nustemba – niekada nėra girdėjusi, kad gali būti toks pagrindas“, – pasakoja K. Mišinienė ir priduria, kad prieš dvejus metus nemokamai visuose departamento skyriuose vedė mokymus apie prekybą žmonėmis.

Vieną kartą departamento darbuotoja paprašo rašto iš bylos teisėjo, kitą kartą pasigenda tarpininkavimo rašto, o paklausta, kas gali jį išrašyti, nėra tikra.

„Vėl grįžtame nieko nepešę, vėl ieškome teisėjos ir jos prašome šio popieriaus. Teisėja parašo, mes registruojamės, vėl ateina nauja darbuotoja, ji pareiškia, kad raštas blogai parašytas, nes jis turėjo būti adresuotas ne nukentėjusiai moteriai, o Migracijos tarnybai. Išeiname, iš naujo maldaujame to nelaimingo popieriaus. Gauname.

Užsiregistravę priėmimui ir pateikę dokumentus, vėl naujai darbuotojai aiškiname apie prekybą žmonėmis – jau trečias žmogus labai nustemba apie tai išgirdęs. Darbuotoja pradeda svarstyti, kad vis tik galbūt negalėsime atsiimti gauto laikino leidimo, nes tuo metu moteris jau bus nelegalė“, – apie biurokratijos procesus Lietuvoje pasakoja K. Mišinienė.

Šeima sulaukia tarptautinės grupuotės grasinimų

KOPŽI centro vadovė sako išgirdusi paaiškinimą, kad tokiu atveju reikia turėti specialią vizą, kuri padengtų leidimo gyventi laukimo laikotarpį. Tačiau, norint gauti šią vizą, reikia iš naujo pildyti prašymą, surinkti dokumentus, važiuoti į kitą tarnybą, o savo sąskaitoje turėti 1 tūkst. 200 eurų ir socialinį draudimą visam prašomam vizos laikotarpiui.

„Mūsų nukentėjusioji išsigąsta – ji neturi jokių lėšų, yra apimta nevilties. Viskas, ką ji geba sugalvoti, tai nutraukti visus teismus ir dingti iš šios šalies. Bet kur jai dingti? Jos namų adresas nusikaltėliams, tarptautinei grupuotei, yra gerai žinomas, jos šeima iki šiol sulaukia grasinimų dėl jos bendradarbiavimo su teisėsauga“, – pažymi K. Mišinienė.

Patekusi į neviltį, moteris sugalvoja belaukdama laikino leidimo gyventi Lietuvoje vykti į Rusiją ir slapstytis ten. Vis dėlto nuo tokio sprendimo centrui pavyksta moterį atkalbėti – bandys prašyti prieglobsčio.

„Pasitikusi valdininkė nustemba, kam čia reikia prašyti to prieglobsčio? Juk už nelegalų buvimą gaus baudą, susimokės ir viskas. Vėl pradedame kalbėti apie prekybą žmonėmis – negi nėra jokių išimčių su nukentėjusiojo statusu? Neslėpsiu, čia pratrūkstame, tiesiog jau nebepakeliama girdėti vis naujus samprotavimus ir taisykles.

Šauni darbuotoja labai mandagiai atsiprašo už visus mūsų patirtus nepatogumus, išgyventą nerimą, bet ne, ji nėra girdėjusi, kad yra kokių nors išimčių tokiu pagrindu“, – patirtus sunkumus prisimena K. Mišinienė.

Galiausiai nukentėjusi moteris pusmečiui gauna laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Biurokratinis mechanizmas negali tapti kliūtimi

Akivaizdu, kokią reikšmę vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl prekybos žmonėmis turi leidimo gyventi Lietuvoje ne ES pilietei suteikimas, pažymi nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėjas Mažvydas Karalius.

Pasak pašnekovo, valstybės institucijų ir įstaigų sukurtas biurokratinis mechanizmas negali tapti kliūtimi pasinaudoti teise laikinai gyventi šalyje, ypač vykstant tyrimui ir nukentėjusiajai sutinkant bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis.

„Nukentėjusiųjų parodymai prekybos žmonėmis bylose yra labai svarbūs, todėl bent minimalų nukentėjusios pusės įsitraukimą į procesą reikėtų savaime vertinti kaip paslaugą valstybei“, – portalui LRT.lt sako M. Karalius.

Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis gali būti suteikiamas iki 6 mėnesių. Kaip numato įstatymai, šis leidimas turėtų suteikti galimybę gauti būtinąsias medicinos paslaugas, socialines paslaugas, taip pat teisę dirbti, aiškina „Diversity Development Group“ tyrėjas.

Tiesa, priduria jis, toks leidimas suteikiamas tik tiems žmonėms, kurie bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu. Vis dėlto, kaip rodo tarptautinių nevyriausybinių organizacijų patirtis, aukoms keliamas bendradarbiavimo su teisėsauga kriterijus neretai yra perteklinis ir neatitinka į nusikaltimo aukas orientuoto požiūrio kovoje su prekyba žmonėmis, pasakoja M. Karalius.

Išsiuntimas iš šalies nesuteikus pagalbos – žmogaus teisių pažeidimas

Pasak tyrėjo, lūkesčiai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis dažnai yra per aukšti – šio nusikaltimo aukos neretai patyrusios psichologinių traumų, bijo prekeivių žmonėmis ir su jais susijusių asmenų, kurie gali gąsdinti ir bauginti. Nusikaltimo aukos taip pat ne visada geba tiksliai įvardyti tai, kas joms nutiko, gali nežinoti visų detalių.

„Galimybių gauti leidimą gyventi šalyje apsunkinimas ir žmonių išsiuntimas iš šalies, nesuteikus kompleksinės pagalbos priemonių, medicininių, psichologinių paslaugų, yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai gali tapti keliu į pakartotinį tapimą nusikaltimo auka kilmės ar kitoje užsienio šalyje.

Todėl būtina investuoti daugiau išteklių į tinkamą nukentėjusių ne ES piliečių identifikavimą ir jų pagalbos bei apsaugos poreikių užtikrinimą būtent čia, Lietuvoje“, – akcentuoja M. Karalius.

Tyrėjo teigimu, rekomenduojama sumažinti keliamus reikalavimus leidimams prekybos žmonėmis aukoms gyventi šalyje ir diegti mechanizmus, kurie leistų atsižvelgti į individualią aukos situaciją ir išvengti perteklinio spaudimo įrodyti, kad žmogus tapo šio nusikaltimo auka.

Pasak M. Karaliaus, tokia nuostata yra įtvirtinta ir Europos Tarybos konvencijoje dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis, kurią Lietuva ratifikavo dar 2012 metais. Dokumente įtvirtintas ir leidimo gyventi šalyje, kurioje žmogus nukentėjo, suteikimas dėl asmeninės nukentėjusiojo situacijos ir aplinkybių.

Toks leidimas gali būti suteiktas, kai aukoms buvo padaryta didelė fizinė ar psichologinė žala, kai žmonės buvo išnaudojami žiauriomis aplinkybėmis ir dėl to iš jų negali būti tikimasi bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis.

„Prekeiviai žmonėmis dažnai veikia organizuotomis grupėmis, todėl asmens grąžinimas į jo kilmės šalį tiesiogiai susijęs su keršto ar pakartotinio įtraukimo į nusikaltimus rizikomis, kurias valstybė, į kurią atvažiavo ar buvo atvežti užsieniečiai, turėtų kiek galima tiksliau įvertinti.

Kol kas Lietuvos įstatymuose šiuo pagrindu išduodamo leidimo gyventi nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ne ES piliečiams nėra, tačiau jis turėtų būti integruotas“, – tvirtina M. Karalius.

Anot jo, leidimai laikinai gyventi tiek bendradarbiaujant su teisėsauga, tiek dėl asmeninės nukentėjusiojo situacijos prekybos žmonėmis bylose yra išduodami tokiose šalyse kaip Nyderlandai ar Ispanija. Šiose šalyse taip pat egzistuoja galimybės pretenduoti į ilgalaikio leidimo gyventi šalyje įgijimą, atsižvelgiant į faktą, kad asmuo nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, sako pašnekovas.

Kitaip tariant, pažymi M. Karalius, šiose valstybėse pripažįstamas ypatingas nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis pažeidžiamumas, tad šalys imasi priemonių, siekdamos integruoti asmenis į visuomenę ir tokiu būdu užkirsti kelią pakartotiniam jų įtraukimui į nusikaltimus.

Išnaudojimo atvejai Lietuvoje

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje didžiąją dalį prekybos žmonėmis nusikaltimo aukų sudaro Lietuvos piliečiai, nukentėję Lietuvoje ir užsienyje, portalą LRT.lt informuoja M. Karalius. Tačiau, pažymi jis, užsieniečių, atsidūrusių modernioje vergovėje, mastą statistika atspindi menkai.

Pasak „Diversity Development Group“ tyrėjo, Lietuvoje kol kas nėra nė vieno teisminio precedento, kuriuo būtų įrodytas užsieniečių išnaudojimo Lietuvoje faktas. Tačiau tai nereiškia, kad išnaudojimas nevyksta, tuojau priduria pašnekovas.

„Dar 2017 metais per įdarbinimo agentūrą į Lietuvą dirbti anglių gamykloje Vilniaus rajone atvykę darbuotojai iš Nepalo negavo jiems žadėto atlyginimo už darbą, o keliolika asmenų buvo apgyvendinti aptriušusioje patalpoje, gyveno antisanitarinėmis sąlygomis.

Pasak darbuotojų, iš jų buvo paimti asmens dokumentai, o darbdavys, sužinojęs, kad užsieniečiai kreipėsi į policiją, plūdo darbuotojus keiksmažodžiais ir grasino susidoroti. Už tai, kad Lietuvoje gautų šį darbą, savo kilmės šalyje darbuotojai agentūroms susimokėjo po 12–15 tūkst. eurų.

Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o nepaliečiams teko išvykti iš šalies neatgavus uždirbtų pinigų“, – apie išnaudojimo atvejį Lietuvoje pasakoja M. Karalius.

Jis primena ir kitą situaciją, kai dirbti į Lietuvą atvyko keliasdešimt Turkijos piliečių. Darbuotojams nebuvo įteiktos darbo sutarčių kopijos, jie nebuvo tinkamai apdrausti, susižeidę darbuotojai buvo verčiami meluoti, kad tai įvyko ne darbo metu, vardija pašnekovas. Tada po kelių mėnesių, praleistų Lietuvoje, darbuotojai buvo priversti grįžti į Turkiją tuščiomis.

Pasak M. Karaliaus, vis dažniau sužinome apie statybų ar transporto sektoriuose išnaudojamus Ukrainos, Baltarusijos ir kitų ne ES valstybių piliečius, kurių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, skaičius nuolat auga.

Tikrųjų modernios vergovės mastų nežinome

Kalbėdamas apie tai, kas trukdo padėti prekybos žmonėmis aukoms, M. Karalius pažymi, kad ne visi išnaudojimo atvejai atsiduria teisėsaugos akiratyje, o nusikaltimo aukomis tampa pažeidžiamiausi visuomenės nariai, kurie ne visada drįsta kreiptis pagalbos ar nežino, kas galėtų padėti. Neretai asmenys linksta kaltinti save dėl to, kas nutiko, siekia atsiriboti nuo išnaudojimo fakto, nepasitiki.

Dėl to, sako M. Karalius, tikrųjų modernios vergovės mastų ir nukentėjusiųjų skaičių nežinome, o į akiratį papuola tik nedidelė jų dalis.

„ES pagrindinių laisvių agentūros atliktas tyrimas apie darbuotojų išnaudojimą ES parodė, kad, pasak migrantų darbuotojų, vieni iš pagrindinių rizikos nukentėti faktorių yra susiję su jų leidimais gyventi šalyje ir iš to kylančiu pažeidžiamumu, pavyzdžiui, kai nėra galimybės pakeisti užsieniečių darbu piktnaudžiaujantį darbdavį.

Užsieniečiai tampa pažeidžiami ir dėl to, kad jie nežino darbo bei darbuotojų teisių, migracijos įstatymų, negeba suprasti vietinės kalbos“, – teigia pašnekovas.

Leidimų išdavimo klausimas taps vis aktualesnis

Pasak M. Karaliaus, laikinųjų leidimų gyventi šalyje išdavimo klausimas asmenims, kurie nėra ES piliečiai ir nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, ateityje taps aktualesnis.

Dėl to šioje srityje dirbančioms institucijoms ir organizacijoms reikėtų supaprastinti leidimų gyventi išdavimo tvarką, reguliariai apmokyti institucijų darbuotojus apie prekybos žmonėmis formas ir užtikrinti, kad procedūros vyktų be biurokratinės naštos, su kuria susidūrė ir nukentėjusioji iš Lotynų Amerikos, kalba pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad procedūrų sklandumo užtikrinimas ir galimybių siekti teisingumo sudarymas yra socialinės atsakomybės bei požiūrio į žmogų klausimas.

Neretai užsieniečių darbuotojų teisių pažeidimai, peraugantys į išnaudojimą ar prekybą žmonėmis, Lietuvoje būna normalizuojami, o šių žmonių patirtys laikomos šiek tiek „svetimomis“, ne tokiomis reikšmingomis kaip tos, kurias išgyvena lietuviai, pastebi M. Karalius.

„Tobulinant nukentėjusiųjų nuo išnaudojimo interesus ginančią įstatymų bazę ir inicijuojant nusikaltimų prevenciją, svarbu dirbti ir su visuomenės nuostatų kaita ir švietimu. Visos nusikaltimų aukos, nepaisant jų kilmės, tautybės ar kitų ypatybių, turi turėti besąlyginę teisę gauti pagalbos paslaugas būtent toje šalyje, kurioje patyrė, ką reiškia būti išnaudojamam“, – akcentuoja „Diversity Development Group“ tyrėjas.

Migracijos departamentas: su sunkumais nesusidūrėme

Per pastaruosius dvejus metus užsieniečiams buvo išduoti du leidimai laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jie yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo aukos, portalui LRT.lt sako Migracijos departamento vyriausioji specialistė Loreta Tumalavičienė.

„Tokių atvejų, kai užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi kaip prekybos žmonėmis ar nelegalaus darbo auka, praktiškai nepasitaiko, todėl ir su sunkumais nesusidūrėme“, – komentuoja Migracijos departamento atstovė.

Ji informuoja, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jei jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu, kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypač išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis.

„Šios kategorijos užsieniečiams nustatyta supaprastinta leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka. Jiems nėra taikomos (…) nustatytos sąlygos turėti galiojantį sveikatos draudimą, pakankamas pragyvenimo lėšas Lietuvoje, taip pat jiems nereikia mokėti valstybės rinkliavos už leidimo laikinai gyventi išdavimą“, – teigia L. Tumalavičienė.

Pasak jos, nukentėjusysis nuo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi turi pateikti galiojantį kelionės dokumentą (pasą) ir ikiteisminio tyrimo įstaigos arba teismo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui.

Prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi pateikiamas elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Užpildęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis rezervuotu laiku turi atvykti į pasirinktą Migracijos departamento teritorinį skyrių ir pateikti savo biometrinius duomenis, aiškina L. Tumalavičienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė

Įsivaizduok, kad užlindai  man prieš nosį persirikiuodama ir nerodei posūkio, o man reikėjo staigiai stabdyti. Arba aprėkei mane parduotuvės kasoje, nors nieko nepadariau. Arba esi visuomenės veikėjas, kuris organizuoja kvailą maršą.

TU MANE SUNERVINAI ir man tuoj pat reikia kažkaip tave pavadinti. Ar rašant feisbuke, ar bumbant sau po nosim, ar pasakojant draugams, kokį [įterpti įžeidžiantį žodį] šiandien sutikau.

BET YRA VIENA PROBLEMA

Kaip tave pavadinti?

Beždžione, asilu, žiurke, gaidžiu?

Jau nelabai taip pavadinsi. Nes dalis gyvūnų turi nuostabių sugebėjimų, kurių mes neturime, o protinį pajėgumą tikrinančiuose testuose net žmones kartais pralenkia, tad, jeigu tave pavadinčiau vienu iš gyvūnų, tai būtų veikiau komplimentas, o ne įžeidimas. Gyvūnai yra nuostabūs ir jiems reikia mūsų pagarbos. Dėl to šis variantas atkrenta.

Debilu, durnium, o gal tiesiog pasiūlyt varyt pasigydyt?

…bet gydytis ką? Aš gi pati žinau, kad su psichikos sutrikimais per savo gyvenimą susiduria vos ne kiekvienas žmogus, o apsilankymas pas psichikos sveikatos specialistą yra puikus ir labai reikalingas dalykas, kurio net neišeina kažkaip kriminalizuot. Tad ir šis atkrenta.

Žinau!

Pavadinsiu prostitute arba kekše, šliundra arba tiesiog „laisvo elgesio“…

Skamba neblogai, nepaisant to, kad vyrams šie žodžiai visiškai nepritaikomi, o dar aš žinau, kiek daug moterų nepasirenka tokio gyvenimo, o jis veikiau yra apmaudžių valstybės švietimo, vaikų apsaugos ir kitų sistemų spragų rezultatas. Ir toks žmonių, esančių prostitucijoje, gyvenimas yra iš dalies mūsų visų atsakomybės dalis.

O kai kas išvis – tampa prekybos žmonėmis aukomis, be to, vis dar dažniausiai yra teisiškai baudžiamos ir visuomenės pasmerkiamos prostitucijoje esančios moterys, bet ne tie, kurie jas parduoda, ar tie, kurie jas perka. O dar yra dalis moterų, kurios tokį darbą pasirenka, ir aš neturiu jokio noro jų smerkti. Tad šis variantas irgi netinka.

* viso to nebūčiau žinojusi be nuostabios Kristinos Mišinienės, kuri daugybę metų padeda prekybos žmonėmis aukoms ir kantriai šviečia visuomenę šiais klausimais.

VELNIAS! TAI KAIP MAN TAVE PAVADINTI!!

Iš rusų kalbos kilusiais arba lietuviškais lytinių organų pavadinimais

Kaip jie skaniai skamba, kai būnu įsiutus, bet… O kas blogo yra su tais lytiniais organais? Juk tai tokie pat organai kaip ir visi kiti? Ar ne? Juk nešaukiam ant žmogaus: „Skrandi tu, žiūrėk, kur važiuoji!” arba „Skydliauke, eik tu švilpt!” O lytiniai organai iš esmės yra tas pats. Tik jie daug geresni už kitus organus: iš jų semiame malonumo aruodus ir galime padovanoti gyvybę. Tai kaip ir nieko blogo? Tai ir šis variantas netinka!

Pavadinsiu Petro Gražulio mėgstamiausiu žodžiu iš P raidės

Gerai ir agresyviai skamba – tiks. Bet, palaukit… Čia kaip ir noriu pažeminti žmogų, nes jis, būdamas vyras, myli vyrus? O kaip tai jį sumenkins? Pagalvoju apie talentingiausius žmones: ir Eltoną Johną, ir Yuvalį Noah Harari, ir Dominyką Vaitiekūną, ir Naglį Bierancą… Kaip ir pati būčiau laiminga, bent dalį jų talentų turėdama. Šis irgi netinka.

PO PARALIAIS, KAIP MAN TAVE PAVADINTI???

Visi įprasti pavadinimai nebetinka, o pyktį išreikšti norisi. Ir tuomet aš prisimenu per mudviejų pokalbį Austėjos Landsbergienės išsakytą mintį:

„Mes negalime kritikuoti paties žmogaus, mes galime kritikuoti tik jo elgesį.”

Ir man ši mintis labai patinka (kaip ir daugybė kitų Austėjos minčių) – juk visi mes kartais pasielgiame kvailai, neapgalvotai, užlendame kam nors prieš nosį persirikiuodami, nes skubame nuvežti artimam žmogui vaistų arba būname pavargę po dienos darbų. Taip, persirikiuoti geriausia pagal kelių eismo taisykles, ir kasoje geriausia ant nieko nerėkti, bet mes esame žmonės, kurie kartais pratrūksta, pavargsta ir suklysta. Kai kritikuojame žmogų, o ne jo elgesį, mes vieną įvykį, vieną poelgį išauginame iki žmogaus visumos ir tai nėra teisinga. Žmogus turi teisę suklysti, turi teisę atsiprašyti ir pasitaisyti.

Ir dar pridėsiu tai, ko išmokau iš savo dėstytojos Dovilės Butkienės per „Emocijų” paskaitas: kitas žmogus nėra atsakingas už mūsų emocijas. Tad ne tu mane sunervinai, o aš pati susinervinau. Galbūt tu išties pasielgei negražiai ir aš turiu teisę tau apie tai pasakyti kaip brandus žmogus.

Tai skambėtų taip: „Aš labai išsigandau, kai tu persirikiavai man prieš nosį ir man staiga teko stabdyti.“

Ir, kad ir kaip mane erzintų organizuojami maršai, kurie, mano manymu, tik skaldo visuomenę, bet tai nesuteikia man teisės žeminti tų žmonių, kurie tai daro. Aš galiu tik išreikšti savo nuomonę pagarbiai ir prisiimdama atsakomybę už savo jausmus, nes niekas kitas nėra už juos atsakingas.

Tikiuosi, labai tikiuosi, kad mūsų visuomenė išaugs iš pravardžiavimo amžiaus. Nes pravardės, kurias klijuojame kitiems, yra apie mus ir mūsų nebrandumą. Aš tai noriu subręsti, o tu?

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Beata Tiškevič

Nesunkus skrajučių išnešiotojo darbas Anglijoje, geras atlyginimas ir galimybė pagaliau išbristi iš skurdo – tokiais pažadais liūdno likimo jaunuolius sugundę nusikaltėliai įtraukė juos į tikrų tikriausią vergovę. Aukos priverstos dirbti neskaičiuodamos valandų, be poilsio dienų, o norėdami pavalgyti būdavo priversti vogti iš parduotuvių, nes pinigų maistui nepakako.

Iš tokios nežmoniškos vergovės schemos ne vienerius metus pelnėsi kauniečiai Rytis Dambrauskas, Karolis Klinkevičius bei Aivaras Klinkevičius.

Pareigūnų išaiškinta trijulė vos lengvai neišsisuko, pirmosios instancijos teismas patikėjo jų atgaila suteikė išskirtinę malonę. Nors pagal įstatymą jiem galėjo būti skirtas tik laisvės atėmimas, teismas juos nubaudė 18 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis.

Tačiau bylą peržiūrėję Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai buvo kur kas griežtesni – pagrindinį organizatorių R. Dambrauską jie už grotų pasiuntė 5 metams, jo dešiniąją ranką K. Klinkevičių – 4 metams, o vieną žmogų spėjęs užverbuoti A. Klinkevičius turės atlikti 3 metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Ieškojo našlaičių ir kaimiečių

Prekybos žmonėmis schemą vyrai įsuko dar 2013 metų pavasarį. Nors įkliuvę jie gynėsi, kad iš tiesų tik siūlė darbą ir nieko neišnaudojo, tą paneigia ne tik į vergovę patekusių jaunuolių pasakojimai, tačiau ir pačių nusikaltėlių susirašinėjimai.

R. Dambrauskas ir A. Kliknevičius vienas kitam rašytose žinutėse labai tiksliai įvardino, kokių žmonių reikia ieškoti.

„Reikia žmonių iš kaimų, visokių latrų, iki 30 metų, kad daug eiti galėtų“, – vieno pokalbio metu aiškino R. Dambrauskas.

Jis aiškiai sakydavo, kad reikia rasti žmones, kurie būtų „tokie biedni, našlaičiai“. Tokiais ir panašiais epitetais jis atsiliepdavo apie būsimus darbuotojus.

„Našlaičius jau palikau Kaišiadoryse, grybai abudu“, – kito pokalbio metu prieš išvežant žmones į užsienį praneša A. Kliknevičius.

Savo aukoms jie pažadėdavo nemokamą kelionę, apgyvendinimą bei neblogą atlyginimą – skirtingiems žmonėms pasakojo mokėsiantys nuo 80 iki 400 svarų per savaitę bei pinigus už viršvalandžius.

Tačiau realybė būdavo visai kitokia – vos nuvežę anglų kalbos nemokančius jaunuolius į nežinomą šalį nusikaltėliai atimdavo jų dokumentus ir liepdavo pradėti darbą.

Dirbo be poilsio

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 9 jaunuoliai, jų amžius – nuo 18 iki 29 metų. Visi jie buvo menkai išsilavinę, kai kurie paskendę skolose, neturintys darbo ir pinigų, bet labai norintys įsikabinti į gyvenimą. Būtent todėl juos tapo nesunku suvilioti.

Kasdien jie turėjo išnešioti virš 1000 skrajučių. Jei to nepadarydavo , sulaukdavo grasinimų, psichologinio teroro ir žiauraus smurto – mušimo laidu, diržu ar tiesiog kumščiais.

Iki darbo vietos jie turėjo

važiuoti metro, tačiau pinigų „darbdaviai“ tam neduodavo ir liepdavo keliauti be bilieto.

Pažadėtų pinigų jie taip pat nematė. Vos atvykus, jiems buvo pranešama, kad jau yra įsiskolinę už kelionę bei būstą, todėl viskas bus išskaičiuojama iš jų uždarbio. Kai kada net 20 svarų per savaitę negaudavę jaunuoliai nuolat buvo alkani, išsekę, todėl privalėjo maistą vogti iš parduotuvių ir batus, nes tuos, su kuriais atvažiavo, nuo nuolatinio vaikščiojimo sunešiojo.

Ši dvejus metus trukusi vergovės schema paaiškėjo tik tuomet, kai dvi nukentėjusiosios sugebėjo pabėgti ir pasiekti Lietuvos ambasadą. Tiesa, tokių bandymų būta ir anksčiau, tačiau R. Dambrauskas spėdavo bėglius sugauti ir juos bausdavo žiauriai mušdamas.

Nusikaltimų pridarė ir daugiau

Pirmosios instancijos teisme piniginėmis baudomis išsisukę prekeiviai žmonėmis laisve ilgai nepasidžiaugė, nes šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek nukentėjusiuosius atstovavusi advokatė iš Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centro.

„Aptariamais nusikaltimais pažeidžiama ne tik asmens laisvė, bet ir beveik visos teisinėje valstybėje įtvirtintos žmogaus teisės ir laisvės“, – savo skunde dėstė prokurorė.

Lietuvoje prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas, už kurį galima skirti tik laisvės atėmimo bausmes. Tačiau baudas paskyręs teismas nurodė, kad šioje byloje esą yra išskirtinių aplinkybių ir kaltinamieji už grotų neturėtų būti siunčiami. Jie turi šeimas, anksčiau yra neteisti, nepadarė jokių naujų nusikaltimų.

Tačiau apeliaciniame teisme paaiškėjo, kad ne visa tai yra tiesa. Kol nagrinėta ši byla. R. Dambrauskas spėjo šešis kartus pažeisti kelių eismo taisykles.

Tuo metu K. Klinkevičiaus gavo teistumą už smurtą prieš sugyventinę, o A. Klinkevičius girtas spėjo partrenkti žmogų pėsčiųjų perėjoje.

„Prokurorė teigia, jog nurodytos aplinkybės nuteistuosius charakterizuoja neigiamai, kaip linkusius pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje nustatytos tvarkos, ir priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nerodo jų pozityvaus elgesio, jų siekio dorai gyventi ir dirbti, ateityje nenusikalsti, taip pat neleidžia daryti išvados apie mažesnį jų pavojingumą“, – rašoma prokuratūros skunde.

Apeliacinio teismo teisėjai įsiklausė į tokius argumentus ir nusprendė du iš trijų kaltinamųjų pasiųsti į belangę.

„Nukentėjusieji buvo verbuojami ir gabenami į užsienį tikslu išnaudoti priverstiniam darbui pasinaudojus jų pažeidžiamumu, pasireiškusiu jaunu amžiumi, nuolatinio darbo ir pajamų neturėjimu, sunkia materialine padėtimi bei panaudojant apgaulę – žadant nesunkų skrajučių išnešiotojo darbą. Nuteistieji ieškojo būtent socialiai itin pažeidžiamų asmenų, kad galėtų kuo lengviau palenkti jų valią ir vėliau išnaudoti savanaudiškiems tikslams pasiekti.

Nukentėjusieji dėl savo socialinės padėties, kalbos nemokėjimo, pinigų neturėjimo, socialinių įgūdžių stokos, vėliau ir dėl nuteistųjų R. Dambrausko ir K. Klinkevičiauss naudojamo fizinio smurto ir grasinimų bei paėmus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus buvo priklausomi nuo nuteistųjų ir neturėjo kito pasirinkimo kaip dirbti jiems nepriimtinomis nežmoniškomis sąlygomis“, – konstatavo teisėjai.

Šis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, bet dar gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Taip 7 nukentėjusieji prašė atlyginti jiems padarytą neturtinę žalą. Teismas 6 iš jų priteisė po 2 tūkst. eurų, vienam iš jų – 1,5 tūkst. eurų.

Dar du nukentėję jaunuoliai norėjo kuo greičiau visą istoriją pamiršti ir žalos atlyginimo neprašė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Panevėžio apygardos teisme paskelbtas nuosprendis prekybos žmonėmis byloje. Dėl fiktyvios santuokos su lietuve organizavimo kaltais pripažinti 31 metų Uzbekijos Respublikos pilietis Z. G. bei jo dėdė, Lietuvos pilietybę turintis 63 metų I. G.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, o tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Aurelijus Navickas.

Apie tai, kad 2019 metų pradžioje Utenos apskrityje sudaryta santuoka yra galimai fiktyvi, teisėsaugos pareigūnai informacijos gavo bendradarbiaudami su vieno šios apskrities rajono socialinių paslaugų centro specialistais. Dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis darbuotojams apie tai papasakojo pati nukentėjusioji.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad iš Uzbekijos Respublikos kilęs, bet daug metų mūsų šalyje gyvenantis ir Lietuvos pilietybę I. G., veikdamas bendrininkų grupėje su savo sūnėnu Z. G., suorganizavo pastarajam fiktyvią santuoką su Lietuvos piliete, tokiu būdu siekiant jaunavedžiui gauti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Aukštaitijoje gyvenanti, artimųjų neturinti, socialiai pažeidžiama ir nepasiturinti jauna moteris sutiko sudaryti fiktyvią santuoką 3 metams su Z. G. Už tai jaunajai kas mėnesį buvo pažadėta mokėti po 100 eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai po santuokos įregistravimo iš tiesų buvo mokami pinigai, nors ir nereguliariai, ne visa sutarta suma. Tačiau ištekėjusi už užsieniečio moteris neteko kai kurių pašalpų, kitos jai iki tol skiriamos paramos ir suprato padariusi klaidą.

Prokuroro A. Navicko teigimu, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių. „Teismas, remdamasis tyrimo metu surinktais bei papildomai bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais duomenimis, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas konstatavo, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, prasta finansine padėtimi ir įkalbėjo sudaryti fiktyvią santuoką už piniginį atlygį“, – sakė prokuroras. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų.

Bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas balandžio 29 dieną abu teisiamuosius pripažino kaltais dėl prekybos žmonėmis veikiant bendrininkų grupėje. Jiems skirta po 2,5 metų laisvės atėmimo. Nuteistieji taip pat solidariai privalės sumokėti nukentėjusiajai 2 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys),
tel.: (8 45) 441 154, mob. 8 614 58 699

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Rasa Stundžienė