Hierarchinė ir kastomis paremta sistema, liudijimai apie seksualinį smurtą ir išnaudojimą, LGBT bendruomenės narių baimė, per apklausą patiriamą spaudimą ir kolektyvines bausmes, – tokius dalykus Lietuvos Raudonojo kryžiaus stebėtojas fiksavo rugpjūtį apsilankęs Rūdninkų stovykloje.
Ši stovykla yra išskirtinė tuo, kad ji skirta vienišiems vyrams iš įvairių šalių. Raudonojo kryžiaus stebėtojas joje pirmą kartą apsilankė rugpjūčio 4 dieną. Nustačius esminių neatitikimų humanitariniams standartams ir aukštą riziką dėl saugumo daliai stovykloje esančių žmonių, įvyko ir pakartotinis vizitas.
Raudonasis kryžius: aplinkybės nuolat kinta
Lietuvos Raudonojo kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė teigė, kad jų organizacijos atstovai paskutinį kartą Rūdninkuose buvo rugpjūčio 24 dieną.
„Per šitą mėnesį mes lankėmės kituose taškuose, nes taškų yra 36. Atsižvelgiant ir į tai, kad žmonės, atrodo, šią savaitę, mano žiniomis (ir iš žiniasklaidos, kiek matau), turėtų būti keliami į Kybartus, tai iš esmės nelabai yra, ką komentuoti, nes šitas mėnuo yra toks tų žmonių perkėlimo mėnuo. Ir iš palapinių, ir pažeidžiamus žmones, ir iš Rūdninkų žmones kelia, tai kol kas paskutinė mūsų ataskaita yra rugpjūčio 24 dienos.
Daugiau kažko nesame nustatę, ir, atsižvelgiant į tai, kad žmonės bus perkelti į Kybartus, kai jie atsiras ten, tada mes darysime stebėsenos vizitus Kybartuose ir stebėsime situaciją, kaip yra ten“, – sakė E. Samuchovaitė.
Pasak Raudonojo kryžiaus atstovės, ta informacija, kurią jie yra fiksavę, jau nebėra aktuali šiuo metu, nes ji kasdien keičiasi.
„Pavyzdžiui, Švendubrės stovyklos iš viso neliko. Jeigu mes Švendubrėje ir kažką fiksavome, dabar jau Švendubrėje žmonių iš viso nėra. Dėl to šitas mėnuo yra besikeičiantis, ir mes tik užbaiginėjame dalykus, ką buvome suplanavę, o jau kitą mėnesį, atsiradus mažiau nuolatinių didesnių stovyklų, vėl susidėliosime, kaip mes į pasikeitusią situaciją reaguojame, ir kur ir kada darome stebėsenos vizitus“, – teigė E. Samuchovaitė.
Ataskaita parengta po dviejų vizitų
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai ataskaitą parengė po dviejų vizitų į Rūdninkų poligoną – rugpjūčio 4 ir 24 dienomis.
Rugpjūčio 4 dieną atliktos stebėsenos metu nustatyta „esminių neatitikimų humanitariniams standartams, taip pat užfiksuota aukšta rizika dėl saugumo daliai stovykloje esančių žmonių“.
Dėl šios priežasties buvo organizuotas pakartotinis vizitas, siekiant įvertinti situaciją – priėmimo ir saugumo sąlygas, bendrauta su migrantais ir pareigūnais. Pakartotinio vizito metu LRK atstovai stovykloje lankėsi su vertėju iš kurdų kalbos.
Gyvenimo sąlygos
Ataskaitoje teigiama, kad rugpjūčio 4 dieną Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovams lankantis stovykloje, joje gyveno 721 asmuo, o rugpjūčio 24 dieną – 740.
Ataskaitoje aptariamos gyvenimo sąlygos ir jų būklė per šiuos du vizitus į stovyklą.
Štai apie sanitarinį mazgą rugpjūčio 4 dieną atsiliepiama taip: „fiksuotas pernelyg mažas tualetų ir dušų skaičius esančiam žmonių skaičių“. Kartu pažymima, kad rekomenduota jų skaičių didinti bent du kartus.
Antro vizito metu dušų ir tualetų skaičius liko nepakitęs, o dalis infrastruktūros dar ir nebeveikia, yra sulaužyta ir panašiai.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai taip pat įvertino ir palapinių būklę. Rugpjūčio pradžioje teigta, jog dalis palapinių yra nesandarios, praleidžia vandenį. Trūksta jose ir elektros tiekimo, vėdinimo ir šildymo sistemų. Per kelias savaitės situacija liko nepakitusi.
Ataskaitoje teigiama, jog pradėtos naudoti naujos palapinės, be dalyje jų kaupiasi drėgmė ir telkšo balos. Trūksta ir rozečių įkrauti telefonus.
Tiek sanitarinio mazgo, tiek ir palapinių būklę pareigūnai ataskaitos rengėjams įvertino taip pat – plėtra ar pakeitimai nėra numatyta, kol nebus įrengtas ilgalaikiam apgyvendinimui skirtas modulinių namelių miestelis.
Rugpjūčio mėnesio pradžioje neteisėtiems migrantams buvo teikiamas sauso maisto davinys kartą per dieną, sudaryta galimybė papildomai apsipirkti. Po kelių savaičių, po vizito stovykloje rugpjūčio 24 dieną, karštas maistas vis dar nebuvo teikiamas. Liko galimybė papildomai apsipirkti, tačiau baigiasi turimi pinigai.
Buvo teigiama, jog planuojama pasitelkti kariškių infrastruktūrą šilto maisto gamybai bent keletą kartų per savaitę.
Pakomentuotas ataskaitoje ir vandens kokybei. Rugpjūčio 4 dieną fiksuota, kad vandens kokybė yra prasta. Geriamąjį vandenį tada pristatė savanoriai, bet jo nepakanka. Po kelių savaičių situacija jau buvo geresnė – kokybė pagerėjo, o taip pat ir padarytas vietinio geriamojo vandens gręžinys.
Dokumente teigiama, jog per kelias savaites nuo pirmo vizito stovykloje susisiekimo su artimaisiais klausimas pagerėjo. Neteisėti migrantai atgauna telefonus, yra galimybė nusipirkti lietuviškas SIM korteles.
Ataskaitoje įvertinta ir prieiga prie medicinos paslaugų ir vaistų. Rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo teigiama, jog stovykloje yra sergančių ir įvairiomis lėtinėmis ligomis, taip pat priklausomybes turinčių asmenų. Pagal poreikį tada greitoji medicinos pagalba buvo kviečiama, tačiau Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai pažymi, jog nepakankamai. Tačiau situacija per kelias savaites keitėsi – 3–4 kartus per savaitę atvyksta gydytojai, pagal receptus išrašomi vaistai. Kartu pažymima, jog to nepakanka dideliam gyventojų skaičiui, strigo vaistų pristatymas, nepatenkinami visi poreikiai.
Rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo jaučiamas šiltų rūbų ir antklodžių trūkumas. Situacija per kelias savaites sprendėsi, mobili parduotuvė atveždavo striukių pardavimui, bet Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai pažymi, jog procesas, atsižvelgiant į šaltas naktis yra nepakankamai greitas.
Panaši situacija buvo ir su higienos priemonėmis. Rugpjūčio mėnesio pradžioje fiksuotas elementarių higienos priemonių trūkumas, per kelias savaites situacija pagerėjo, tačiau „poreikis ir papildymas išlieka aktualus“.
Saugumas
Po vizito neteisėtų migrantų stovykloje rugpjūčio 4 dieną teigta, kad teritorijoje yra nesaugu – nėra apšvietimo, taip pat yra pažeidžiamų asmenų. Anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, situacija išliko sudėtinga ir antrojo vizito metu – stovykloje formuojasi hierarchinė ir kastų sistema, daliai žmonių yra nesaugu. Galimas ir pažeidžiamų žmonių išnaudojimas. Dokumente teigiama, jog kalbinti stovyklos gyventojai pasakojo, jog stovyklos administracija nesikiša į vidinius santykius, kol nėra fiksuojama „akivaizdi į smurtą perauganti priešprieša“.
Atskirai aptartas ir nepilnamečių klausimas. Rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo fiksuota, jog stovykloje yra mažiausiai vienas nepilnametis berniukas. Po kelių savaičių pareigūnai papildė informaciją, jog stovykloje yra iki 10 nepilnamečių asmenų, dalis jų – nelydimi.
Rašoma, jog nepilnamečių asmenų sąrašą pareigūnai buvo išsiuntę institucijoms. Stovykloje taip pat lankėsi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, tačiau nepilnamečiai asmenys nebuvo išgabenti.
Dokumente taip pat įvertintas ir neteisėtų migrantų informavimas ir teisinės konsultacijos. Nes rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo fiksuotas tokių dalykų poreikis. Situacija nelabai keitėsi ir per kelias savaites – „trūksta informacijos apie teisinį statusą ir tolesnius migracijos žingsnius“.
„Migracijos apklausų metu suteikiama vienpusė informacija“, – rašoma dokumente. Jame taip pat pažymima, jog po derybų su VSAT ir VRM gauta prieiga Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkams atvykti į visas stovyklas.
Kastų sistema
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje teigiama, jog antrojo vizito į Rūdninkuose esančios neteisėtų migrantų stovyklą metu buvo fiksuoti šie nauji pastebėjimai.
Teigiama, jog stovykloje formuojasi hierarchinė ir tam tikromis kastomis paremta sistema. Gyventojų teigimu, nusistovėjo ne tik aiškiai išreikšti lyderiai etninių grupių pagrindu, bet ir tarpininkai tarp gyventojų ir administracijos.
Anot Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovų kalbintų neteisėtų migrantų, formuojasi ir vidinis susiskirstymas (ne)lygiateisiškumo pagrindu.
„Pavyzdžiui, ne visi gyventojai gali naudotis bendrais tualetais ir dušais. Ant durų užrašyti diskriminuojantys užrašai, kas gali lankytis sanitariniame mazge“, – rašoma ataskaitoje.
Teigiama, taip ir nuotraukose užfiksuota, kad į vienus sanitarinius mazgus patekti galėdavo tik indai, pakistaniečiai ir afganistaniečiai, į kitus – afrikiečiai, šrilankiečiai, indai, arba tik iraniečiai.
Dėl to daliai žmonių tekdavo šlapintis tiesiog lauke.
„Tai, pasak žmonių, dar labiau blogina bendrą stovyklos situaciją“, – rašoma dokumente.
Itin diskriminuojama mažuma – šrilankiečiai tamilai, jų stovykloje tuo metu buvo 23.
„Šie vyrai stovykloje jaučiasi nesaugiai. Pasak jų, daugiausiai konfliktų kyla su irakiečiais.
Šrilankiečiai teigė, kad jiems kiti gyventojai grasino, kad jei nepaklus vidinėms taisyklėms, naktį padegs palapinę“, – rašoma dokumente. Šrilankiečiai teigė, jog po stovykla juda tik grupelėmis, nesaugiai jaučiasi naktį.
Nusiskundimų turėjo ir afrikiečiai, jie teigė, jog ribojama ir jų prieiga prie infrastruktūros, yra žeminami.
Taip pat pasakota,kad stovykloje vyksta „spekuliacijos įsigytomis arba už dyką gautomis prekėmis, kurios perpardavinėjamos“.
Pasak žmonių, stovyklos administracija šią tvarką toleruoja.
Seksualinis išnaudojimas
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovams stovyklos gyventojai liudijo ir apie seksualinio smurto ir išnaudojimo apraiškas. Pirmojo vizito metu buvo identifikuotas mažiausiai vienas homoseksualus žmogus.
„Antrojo apsilankymo metu užfiksuoti dar keli LGBT bendruomenės nariai, kuriems stovykloje nesaugu, iš jų tyčiojamasi“, – rašoma dokumente.
Atskirai kalbinti stovykloje gyvenantys afrikiečiai, kurdai ir arabai teigė, jog išnaudojami fiziškai silpnesni ir apsiginti negalintys asmenys, taip pat turintys mažiau pinigų ir negalintys susimokėti.
Pasak gyventojų, aiškios dominuojančios etninės grupės stovykloje nėra. Ir nors didžiąją dalį gyventojų sudaro irakiečiai, vieno kalbinto vyro teigimu, „blogų ir agresyvių žmonių yra visose etninėse grupėse“, kurie „kėsinasi į kitus gyventojus, provokuoja konfliktus“.
Po antrojo vizito ataskaitoje teigiama, kad stovyklos teritorijoje „pastarosiomis dienomis buvo rasta panaudotų prezervatyvų“.
Migracijos apklausų metu patiriamas spaudimas
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitoje teigiama, jog neteisėti migrantai praneša apie patiriamą spaudimą migracijos apklausų metu.
„Beveik visi kalbinti žmonės teigė, kad jiems buvo siūloma savanoriško grįžimo galimybė, suteikiama ir dalomoji medžiaga. Keli iš jų tvirtino, kad apklausų metu buvo grasinama, jog atsisakius savanoriško grįžimo „jūsų laukia ilga šalta žiema palapinėse“. Nė vienas kalbintas migrantas nepatvirtino, kad buvo supažindintas apie galimybę teikti apeliaciją, jei sulauktų neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo“, – rašoma dokumente.
Jame taip pat teigiama, jog visi gyventojai patvirtino turėję teisę į vertėją, bet ne visi buvo patenkinti vertimo kokybe.
Kolektyvinės bausmės
Po antrojo vizito Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai praneša iš neteisėtų migrantų išgirdę apie stovykloje taikomas kolektyvinės bausmės priemones.
„Pasak jų, pavyzdžiui, po dalies žmonių savavališko pasišalinimo, pareigūnai (gyventojai negalėjo patikslinti, apie kokios institucijos darbuotojus kalbama) įsiveržė į stovyklą, ėjo į palapines, mušė lazdomis ir naudojo elektrošoko priemones“, – teigiama ataskaitoje.
Stovyklos gyventojai teigė, jog nukentėjo „niekuo dėti žmonės, kurie neketino bėgti“.
Taip pat iš stovyklos pasišalinus kitam asmeniui, pasak kalbintųjų, atšauktas planuotas mobilios parduotuvės atvykimas.
Išvados ir rekomendacijos
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus stebėtojas, kuris ir parengė šią ataskaitą, išvardijo išvadas ir rekomendacijas.
Teigiama, jog antro vizito metu, nuotaika buvo ramesnė. Žmonės „gyvena laukimu“, tačiau „saugumą užtikrinantys pareigūnai baiminasi nevaldomos reakcijos, jei žmonės masiškai sulauktų neigiamų sprendimų“.
„Todėl ramybė stovykloje yra sąlyginė, stiprinama perimetro apsauga“, – rugpjūčio pabaigoje rašė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovas.
Skubiausiai raginama atsižvelgti į nepilnamečių asmenų iškėlimą į kitas stovyklas. Taip pat akcentuojamas ir kitų pažeidžiamų grupių iškėlimas ar hospitalizavimas, jei yra reikalas.
„Taip pat žmonių, kuriems gresia pavojus etniniu, rasiniu, religiniu ar lytinės orientacijos atžvilgiu, atsižvelgiant į LGBT bendruomenės narius, apsaugos užtikrinimas“, – pateikta rekomendacija.
Raginama užkardyti hierarchines struktūras ir kastas.
Šakalienė: kai kurios institucijos į tai žiūri pro pirštus
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad žino apie problemas migrantų apgyvendinimo vietose, tačiau, jos teigimu, kai kurios institucijos į tai žiūri pro pirštus.
„NSGK posėdyje buvau inicijavusi klausimą dėl žmogaus teisių užtikrinimo, užtikrinant nacionalinio saugumo situacijos aspektus. Mano akimis žiūrint, tai turi būti būtinai padaryta, nes yra galimai vykdomos nusikalstamos veikos tiek dėl pasityčiojimo ar tam tikrų žmonių grupės neapykantos kurstymo, tiek dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo“, – Delfi komentavo parlamentarė.
Tai, pasak jos, skatina ir neramumus migrantų apgyvendinimo vietose, didina riaušių riziką, kelia pavojų aplink esančioms bendruomenėms.
„Humaniškumas ir žmogiškumas, mano nuomone, taip pat yra svarbu“, – akcentavo D. Šakalienė.
Šie klausimai, kaip atkreipė dėmesį Seimo narė, nebuvo tinkamai sprendžiami.
„Kodėl nebuvo užkirstas tam kelias? Socialdemokratai, pateikę savo 31 pasiūlymą efektyvesniam krizės valdymui, dar prieš kelis mėnesius labai primygtinai siūlė ir po to tai kartojau taip pat komiteto keliuose posėdžiuose, – migrantų profiliavimas iškart pagal lytį, amžių, priklausomybę religinėms, etinėms grupėms, kur yra konfliktų tikimybė“, – sakė Seimo narė.
Tai, anot jos, nėra pasieniečių darbo sritis, tad būtina į krizės valdymą įtraukti daugiau specialistų.
„Jei yra ekstremali situacija valstybės mastu, mano akimis, daugiau institucijų ir ministerijų į tai turėjo įsitraukti nuo pat pradžių. Tai nėra vienos ponios Bilotaitės reikalas ir šalia kritikos bei klaidų, kur tokiose situacijose gal kai kurių ir nebuvo įmanoma išvengti, ji ir VSAT neturėjo būti vieni“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Perkėlimas – dalinis problemos sprendimas
Paklausta, ar migrantų perkėlimas iš Rūdninkų į Kybartus pagerins situaciją, D. Šakalienė atsakė, kad tai yra dalinis problemos sprendimas.
„Asmens perkėlimas, aišku, yra būtinas dalykas. Svarbu, kur tas asmuo perkeliamas ir kokia apsauga suteikiama“, – teigė parlamentarė.
Ji pasakojo iš nevyriausybinių organizacijų atstovų viename NSGK posėdyje išgirdusi, kad jie bijojo pateikti informaciją apie galimai nukentėjusius asmenis, nes nebuvo suformuotas aukos apsaugos algoritmas.
„Ką pabrėžia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, kad tai yra labai sunkios bylos, aukoms užtrunka laiko pasitikėti bei atsiverti ir negalima padaryti tos klaidos – jei auka iškart nepuolė kalbėti, pasakyti, kad nusikalstamos veikos nebuvo“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Krizę valdantys žmonės, pasak jos, turėtų pagalvoti tiek apie migrantų, tiek apie bendruomenių, kurios baiminasi būti galimai nusikalstamų veikų kaimynystėje, saugumą.
„Šioje vietoje, jei jums negaila aukų, tai galvokite apie savo rinkėjus, apie bendruomenes. Bet kuriuo atveju, bet koks motyvas man atrodo tinkamas, kad mes užkardytume tas veiklas dabar“, – teigė D. Šakalienė.
Ji neslėpė, kad iš kai kurių institucijų pasigenda aktyvumo.
„Mane labai nuvylė, kad buvo (į NSGK posėdį – aut.p.) pakviesti du aukšti teisėsaugos pareigūnai iš prokuratūros bei policijos, ir iš prokuratūros buvo pasakyta: jeigu mes gausime duomenų, mes tada imsimės ikiteisminio tyrimo. Man atrodo, kad, kalbant apie nusikalstamų veikų tyrimą, tai ne ant lėkštutės turi būti duomenys atnešami, o atliekami įvairūs veiksmai. Yra pakankamai platus tų veiksmų spektras, teisinis reguliavimas taip pat leidžia įvairias priemones taikyti“, – akcentavo Seimo narė.
Kasčiūnui kelia klausimą galimybės šiuos žmones integruoti
Seimo NSGK pirmininkui iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos Laurynui Kasčiūnui daugiausiai klausimų kyla dėl galimybės šiuos žmones, kurie minimi ataskaitoje, integruoti į mūsų visuomenę.
„Dabar Lietuvoje diskutuojant apie imigrantų ateitį jau dažnai gali išgirsti siūlymus juos integruoti. Tai daugiau ateina iš politinės kairės, liberalių nevyriausybininkų. Dažnai sakoma, kad tolerancijos lygis yra žemas, ir čia yra mūsų vidinė problema, kad mes kitokių žmonių nepriimame.
Aš siūlyčiau užduoti klausimą kitaip: ar šitie žmonės yra pasirengę integruotis į vakarietišką gyvenimo būdą ir į mūsų visuomenę? Būtent hierarchijos, atakos prieš LGBT asmenis, nepagarba mažumoms, – tolerancija šitiems dalykams, į kuriuos yra nusitaikoma, yra mūsų vakarietiškos kultūros ir demokratijos ramstis. Čia mums kyla klausimas, kaip galima sėkmingai integruoti žmones, kurie vadovaujasi tokiomis vertybinėmis nuostatomis?“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Parlamentarui nerimą kelia migrantų požiūris į moteris, seksualinis mažumas, šariato teisės taikymą vakarietiškam gyvenimo būdui.
„Kaip toleruoti netolerantiškus, – esminis filosofinis, bet ir konceptualus klausimas visiems tiems, kurie kalba apie integraciją“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tiki, kad pavyks išsiųsti nelegalius migrantus
Parlamentaro įsitikinimu, kad reikia toliau dirbti ir siekti nelegalius migrantus išsiųsti iš šalies.
„Reikia dirbti ties tuo. Nėra tas skaičius toks didelis, kad negalėtume suvaldyti. (…) Dabar mes krizę sukontroliavome, grąžinimas veikia, tai yra labai gerai, dabar yra darbas su šitais žmonėmis. Darbas vyksta ir su Iraku. Tai yra ta šalis, kuri nori artėti prie Europos Sąjungos, turėti supaprastintą režimą, nenori, kad būtų priskirta prie valstybių, kurios nesusitvarko. Svertų yra“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis taip pat išsakė palaikymą savo kolegės NSGK iš socialdemokratų frakcijos Dovilės Šakalienės idėjai svarstyti galimybę nelegalius migrantus apgyvendinti trečiosiose šalyse. Tai yra eiti keliu, kurį pasirinko Danija.
„Aš tikrai pritariu Dovilės puikiai minčiai, kuri iš esmės yra atsiradusi unikaliai Lietuvos politinėje kairėje. Bet čia reikia labai aiškaus veiksmų plano, kaip tą padaryti. Danai turi išimtį ES teisėje dėl migracijos politikos. Tą jie susiderėjo stodami į ES, ir jie turi galimybę turėti tokius sprendimus. Mums tą pasiekti sunkiau, bet aš labai remiu tą idėją. Jeigu susitarsime su danais, būsiu pirmas, kuris palaimintų ir pasirašytų ant tokio susitarimo“, – sakė L. Kasčiūnas.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.