Category: Straipsniai – 2021

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Mėnesio pajamos – kiek daugiau nei 200 eurų, tačiau kreditoriams reikia grąžinti kur kas daugiau – apie 20 tūkst. eurų. Su tokia situacija susidūrė Vytautas, kai žmonės, kuriuos vaikinas laikė draugais, pasinaudodami jo asmens duomenimis pradėjo imti kreditus iš įvairių kredito įmonių, o pinigus pasiimdavo sau.

Kai Vytautas (vardas pakeistas – LRT.lt) pradėjo gauti iš kreditus išdavusių įmonių įspėjimus dėl nevykdomų įsipareigojimų, kreipėsi pagalbos į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI), vėliau – į policiją. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl sukčiavimo ir kompiuterinės informacijos pasisavinimo bei skleidimo.

Šiame tyrime Vytautas pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau toliau vyksta teismo procesai su kredito įmonėmis.

Kaip LRT.lt pasakoja KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė, Vytautas susipažino su daug vyresniu už jį vyru ir jo sugyventine, šie priėmė jį gyventi pas save, tačiau naujasis draugas pradėjo Vytauto prašyti pasiimti greitųjų paskolų. Vaikinas paskolas gaudavo į savo banko kortelę, nuimdavo pinigus ir juos atiduodavo naujiesiems draugams.

„Ypač Vytautui sunku kalbėti apie šioje schemoje dalyvavusią moterį, ji jam nuolat tvirtinusi, kad jai jis yra kaip sūnus, o neįgaliam vaikinui, ką tik palaidojusiam motiną, tai buvo labai jautri žinutė“, – sako K. Mišinienė.

Nors Vytautas pripažintas nukentėjusiu galimoje sukčiavimo byloje, kartu nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose greitųjų kreditų bendrovės siekia išsiieškoti sumas su palūkanomis. Pavyzdžiui, vienos bendrovės paskolinta 10 tūkst. eurų suma su palūkanomis ir mokesčiais virsta 18 tūkst. 969,61 euro suma, kurią Vytautas turi grąžinti.

„Mes rūpinamės šia situacija ne todėl, kad norime „nuskriausti“ greitųjų kreditų bendroves, bet todėl, kad siekiame atskleisti iš esmės amoralų jų elgesį – jei būtų paprašę šio vaikino bent jau banko išrašų, būtų per minutę įsitikinę, jog jis yra nemokus – vienintelės jo pajamos yra mėnesinė neįgalumo šalpos pensija ir keliasdešimt eurų, gaunamų iš mokyklos kaip maistpinigiai“, – tvirtina K. Mišinienė.

Pajamos mažesnės nei mėnesinė įmoka

Pasak vaikino advokatės Kristinos Mikolaitės, kiekviena kredito bendrovė privalo patikrinti asmens kreditingumą – finansinę padėtį.

„Didžiausias klausimas kyla, kaip šie kreditoriai tikrina asmens, kuris ėmė kreditą, finansinę padėtį, kitaip sakant, kreditingumą. Kiekviena tokia bendrovė pagal įstatymą privalo patikrinti asmens kreditingumą ir gali sutikti arba atsisakyti duoti kreditą. (…) Kai asmens pajamos mažesnės nei grąžinamo kredito mėnesinė įmoka, kaip gali suteikti tokiam asmeniui kreditą?“ – stebisi advokatė.

K. Mikolaitė LRT.lt sako, kad jei kredito įmonė išduoda kreditą, vadinasi, pasitikrina, kad asmuo turi galimybes jį grąžinti.

„Jei išduoda asmeniui, kuris neturi galimybės kredito grąžinti, ar neturėtų būti taip, kad visos neigiamos kredito negrąžinimo pasekmės tenka tai bendrovei, nes ji neįvertino tinkamai rizikos arba pati prisiėmė per daug rizikos?“ – klausimus kelia advokatė.

Portalo LRT.lt duomenimis, kelių Seimo narių grupė gilinasi, kaip būtų galima keisti greitųjų kreditų bendrovių reguliavimą.

Kredito bendrovė: kliento duomenys tikrinami daugybėje bazių

Komentaro dėl susidariusios situacijos LRT.lt kreipėsi ir į kredito bendroves. Viena bendrovių, iš kurių Vytautas skolinosi – „Neo Finance“. Bendra vartojimo kredito suma siekia 18 tūkst. 969,61 eurų.

LRT.lt susisiekus su bendrove, „Neo Finance“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Darius Borisas atsakė, kad „nekomentuoja informacijos, susijusios su konkrečiais esamais ar buvusiais klientais, nes laikosi asmens duomenų apsaugos ir konfidencialumo reikalavimų.“

Kita bendrovė, su kuria vyksta teisminiai procesai – „Pro Invest Group“. Bendra ieškinio suma siekia 2 tūkst. eurų. Bendrovės direktorė Vilma Doviltė portalui LRT.lt sako, kad konkretaus atvejo komentuoti negali dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir dėl vykstančio teisminio ginčo.

Vis dėlto, pažymi V. Doviltė, „Pro Invest Group“ veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, gerbia vartotojų teises, taip pat didelį dėmesį skiria asmens duomenų apsaugos užtikrinimui.

„Įprastinėje praktikoje bendrovė atidžiai ir labai griežtai tikrina ir vertina kliento duomenis. Prieš išduodant kreditą, klientas yra pilnai identifikuojamas. Asmens tapatybei nustatyti naudojama pažangi nuotolinė identifikavimo priemonė „Idenfy“, kuri realiu metu leidžia nustatyti, ar identifikuojasi pats klientas, papildomai yra būtinas pavedimas iš kliento asmeninės banko sąskaitos su unikalia mokėjimo paskirtimi“, – aiškina „Pro Invest Group“ vadovė.

Pasak jos, kliento duomenys tikrinami daugybėje oficialių duomenų bazių, tikrinamos gaunamos pajamos, turimi įsipareigojimai, kliento veiksnumas, kad būtų tinkamai įvertintas kliento kreditingumas.

„Visuomet prieš priimant sprendimą bendrovė atidžiai patikrina ir įvertina kliento duomenis oficialiose duomenų bazėse, tokiose kaip SODRA, Gyventojų registro tarnyboje, Paskolų rizikos duomenų bazėje, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre, tikrinama, ar asmuo nėra pateikęs prašymo neišduoti jam kredito. Nustačius, kad asmens veiksnumas ribotas, kreditas neišduodamas“, – pabrėžia V. Doviltė.

Privalo tikrinti kreditingumą

Šiuo metu Vartojimo kredito įstatyme nurodyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.

Tokio vertinimo tikslas – įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti, rašoma įstatyme.

Vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją, taip pat į iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, kuri gali turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui.

„Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį“, – teigiama įstatyme.

Palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė, LRT.lt

Prekyba žmonėmis – viena jautriausių nusikalstamų veikų, į kurias įtraukiami asmenys dažnai patiria ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą. Prekybai žmonėmis galime priskirti: seksualinio išnaudojimo, vergiško darbo, priverstinio elgetavimo ir kitus su žmonių išnaudojimu susijusius atvejus.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento statistika, 2020 metais prekybos žmonėmis aukomis tapo 19 Lietuvos piliečių. Nukentėjusieji dažnai patiria baimę, nesaugumą, gėdą – ir tai tik keletas išgyvenimų, kurie palieka ilgalaikes pasekmes. Apie šiuos nusikaltimus kalbame su Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurore Gabija Večerinskiene, kuri jau daugiau nei 10 metų specializuojasi tyrimuose, susijusiuose su prekyba žmonėmis bei Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove Kristina Mišiniene.

– Prokurore, šioje srityje dirbate ne vienerius metus. Kaip per tą laikotarpį keitėsi tokių nusikaltimų skaičius?

– Per laikotarpį, kai specializuojuosi šioje srityje, ikiteisminių tyrimų skaičius dėl prekybos žmonėmis augo ir tik keletą paskutinių metų stabilizavosi, o praeitais metais kiek sumažėjo. Tačiau tai nereiškia, kad sumažėjo šių nusikaltimų skaičius. Nukentėję asmenys nelinkę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jų atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų arba patys nesuvokia, kad jų atžvilgiu buvo įvykdyta ši nusikalstama veika. Todėl labai svarbus bendras ikiteisminių tyrimų institucijų darbas su nevyriausybinių organizacijų ir kitų organizacijų, kurios susiduria su prekybos žmonėmis atvejais, bendradarbiavimas.

– Į kokias šalis yra išvežamos prekybos žmonėmis aukos?

– Kalbant apie išnaudojimą priverstiniam darbui, tai yra tos pačios šalys, į kurias vyksta ir daugiausia emigrantų iš Lietuvos: Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Airija ir kt.

– Ką patiria prekybos žmonėmis aukos užsienio šalyse?

– Darbai, kuriuose išnaudojami asmenys gali būti įvairūs: žemės, paukščių ūkiuose, fabrikuose, statybos sektoriuje. Taip pat prekybos žmonėmis aukoms tenka vogti, prašyti išmaldos ar teikti seksualines paslaugas. Labai svarbu suprasti, kad bet kuris darbas, kurį asmuo dirba verčiamas, ne savo laisva valia ar pasirinkimu, naudojant fizinį smurtą, grasinimus, pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, gali būti laikomas išnaudojimu priverstiniam darbui. Svarbu ir tai, kad šiuo metu jau ir Lietuva tampa šalimi, į kurią atvyksta asmenys iš kitų šalių, kurie gali tapti šio pobūdžio nusikaltimo aukomis.

– Minite, kad ir Lietuva tampa šalimi į kurią atvykę žmonės yra išnaudojami priverstiniam darbui. Kokių šalių piliečiai dažniausiai susiduria su išnaudojimu mūsų šalyje?

– Daugiausiai tai yra asmenys, atvykę iš Baltarusijos ir Ukrainos, tačiau pasitaiko atvykėlių ir iš tolimesnių kraštų, pavyzdžiui Azijos valstybių.

– Kokie asmenys dažniausiai patenka į prekybos žmonėmis pinkles?

– Tai dažniausiai būna žmonės, kurie yra pažeidžiami dėl įvairių sudėtingų gyvenimiškų aplinkybių: sunkios materialinės padėties, darbo neturėjimo, menko išsilavinimo (dalis jų yra visiškai neraštingi), socialinių įgūdžių trūkumo, turintys tam tikrų fizinių ar psichinių sutrikimų. Taip pat į priverstinio darbo pinkles dažnai įkliūva ir jaunimas, kuris dar neturi sukaupęs gyvenimiškos patirties, kad galėtų objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir priimti tinkamus sprendimus. Šio nusikaltimo aukomis labai dažnai tampa ir nepilnamečiai asmenys, vaikai, kurie dėl savo jauno amžiaus gali išvengti baudžiamosios atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus, o tai itin naudinga prekybą žmonėmis vykdantiems asmenims.

– Ar galėtumėte paaiškinti, kuo susiję su prekyba žmonėmis tyrimai yra išskirtiniai?

– Kaip jau minėjau šie nukentėjusieji nėra linkę kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, su jais bendradarbiauti ir atskleisti visas aplinkybes. Teisėsaugos pareigūnams tenka užmegzti ryšį su nukentėjusiuoju, įgyti jo pasitikėjimą ir sugebėti jį prakalbinti. Atliekant šiuos tyrimus aktyviai prisideda ir dalyvauja nevyriausybinės organizacijos, kurios rūpinasi nukentėjusiuoju, teikia jam socialines, psichologines ir teisines paslaugas, kas nėra dažna kituose tyrimuose.

– Kaip manote, kodėl aukos bijo kalbėti apie patirtus išgyvenimus?

– Dėl įvairių priežasčių: baimės dėl išnaudotojų keršto, nepasitikėjimo teisėsaugos pareigūnais, gėdos jausmo, kad buvo apgauti. Kartais asmenys netgi nesuvokia, kad buvo išnaudojami ir jų atžvilgiu buvo įvykdyta nusikalstama veika.

– Kiek ilgai trunka tokie tyrimai? Kuo jie išskirtiniai?

– Jų trukmė išties ilgesnė, kartais jie trunka net kelerius metus, tai priklauso nuo tyrimo aplinkybių. Tokią ilgą trukmę lemia didelis proceso dalyvių skaičius, tarptautinis šios nusikalstamos veikos pobūdis, kuomet reikia užsienių šalių teisėsaugos pareigūnų pagalbos. Kalbant apie išskirtinumus tiriant šio pobūdžio nusikalstamas veikas, pagrindinis duomenų šaltinis paprastai yra pats nukentėjusysis, todėl jo parodymai yra itin svarbūs šiame procese, nuo šių parodymų nuoseklumo ir patikimumo gali priklausyti ir baudžiamosios bylos baigtis.

– Ar pasitaiko, kad nukentėję asmenys ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme keičia savo parodymus, bijo kalbėti apie išnaudotojus?

– Nukentėjusiųjų asmenų parodymų keitimas teisme nagrinėjant šios kategorijos bylas – labai dažnas atvejis. Nukentėjusieji parodymus dažniausiai keičia dėl jiems daromo įtariamųjų/kaltinamųjų ar šių asmenų aplinkos rato žmonių daromo poveikio. Prekybos žmonėmis aukos ir anksčiau patyrusios fizinį ar psichologinį smurtą, baimę dėl artimųjų saugumo bijo savo skriaudėjų. Todėl bet koks iš kaltinamųjų pusės bandymas paveikti nukentėjusįjį dėl jo duodamų parodymų gali būti sėkmingas.

– Šių metų sausio pradžioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) septynių teisėjų kolegija priėmė nutartį byloje dėl prekybos žmonėmis, kurioje nuteisti asmenys, vykdę šią nusikalstamą veiką. Kuo ši byla išskirtinė?

– Tai yra sėkmingo baudžiamojo persekiojimo atvejis, kai asmenys visų instancijų teismų buvo pripažinti kaltais vykdę prekybą žmonėmis ir išnaudoję žmones nusikalstamų veikų vykdymui bei priverstiniam darbui užsienyje. Šioje byloje dėl prekybos žmonėmis nuteisti 4 asmenys, ir vienas asmuo pripažintas kaltu dėl poveikio nukentėjusiajam. Byloje nukentėjusiais pripažinti 5 asmenys. Kaltininkams paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 3,5 metų iki 5 metų, o už poveikį nukentėjusiajam skirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda. Grįžtant prie klausimo, kiek tokio pobūdžio tyrimai trunka, šis baudžiamasis procesas truko 6 metus.

– Kaip šis laimėjimas gali prisidėti prie teismų praktikos tokiose bylose?

– Šią bylą nagrinėjo LAT išplėstinė 7 teisėjų kolegija, tai reiškia galimą naują teisės normos aiškinimą formuojant teismų praktiką. Kolegijos sprendimu nuteistųjų kasaciniai skundai buvo atmesti ir palikti galioti žemesniųjų teismų sprendimai. Šioje nutartyje LAT išsamiai pasisakė apie prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui požymius, išaiškino priverstinio darbo nežmoniškomis sąlygomis sąvoką, manau tai yra ypatingai svarbu. Ši nutartis reikšminga ir vienodos teismų praktikos formavimui šios kategorijos bylose.

– Su kokiais sunkumais tiriant minėtąjį atvejį teko susidurti?

– Šioje byloje sudėtingas buvo darbas su nukentėjusiaisiais. Iš pradžių buvo aiškus tik vienas, vėliau paaiškėjo, kad tokių asmenų buvo ir daugiau. Susidūrėme su nukentėjusiųjų nenoru pasakoti visų aplinkybių ir jiems daromu neleistinu poveikiu. Proceso metu teko susidurti su agresyvia ir kvalifikuota kaltinamųjų gynyba teisme.

– Ką patartumėte žmonėms, susidomėjusiems ar gavusiems pasiūlymą dirbti užsienyje?

– Visų pirma kalbant apie prekybą žmonėmis reikėtų pamiršti tokius mitus, kaip kad žmonės yra grobiami tiesiog gatvėje ir išvežami vergauti į užsienį – taip nėra. Nusikaltėliai linkę pasinaudoti socialiai pažeidžiamais žmonėmis, kurie patys savo noru sutinka vykti svetur ieškodami geresnio gyvenimo. Taip pat svarbu paminėti, kad dar vienas stereotipas, jog į prekybos žmonėmis pinkles dažniausiai viliojamos jaunos, patrauklios merginos taip pat nėra tiesa. Priverstiniam darbui užsienyje itin paklausūs jauni ir stiprūs vyrai, kuriuos galima išnaudoti įvairaus pobūdžio nusikaltimams vykdyti. Todėl labai svarbu, kad žmonės, ketindami vykti į užsienį dirbti ar suvilioti kokių kitų gerų pasiūlymų, patys būtų apdairūs, išsiaiškintų visas aplinkybes – darbo pobūdį, atlyginimą, darbo ir poilsio laiką, gyvenamosios vietos sąlygas, galimybes grįžti atgal. Labai svarbu, kad aplinkiniai nebūtų abejingi, kai jų artimieji planuoja išvykti į užsienį dirbti, o kylant abejonėms informuotų apie tai valstybės institucijas ar pagalbą teikiančias nevyriausybines organizacijas.

– Kokia Jūsų, kaip šioje srityje dirbančios ir didelį patirtį sukaupusios pareigūnės, nuomonė apie prekybos žmonėmis prevenciją?

– Svarbiausia yra visuomenės švietimas ir informavimas apie prekybą žmonėmis. Jaunus žmonės, kurie dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis dėl savo amžiaus ir nepatyrimo, labai svarbu šviesti šiuo klausimu dar mokyklos suole. Žinoma, labai svarbus vaidmuo tenka ir visuomenės informavimo priemonėms, kurios pastaruoju metu tikrai dažnai nušviečia prekyba žmonėmis atvejus ar išnagrinėtas baudžiamąsias bylas, susijusias su prekyba žmonėmis ir žmonių išnaudojimu. Apie prokurorės minėtą bylą pakalbinome ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovę Kristiną Mišinienę.

– Ką Jūs galėtumėte papasakoti apie šį atvejį?

– Apie šį atvejį sužinojome iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų. Jie kreipėsi į mūsų organizaciją pranešdami, kad vienam iš nukentėjusiųjų yra reikalinga pagalba, tačiau asmuo atsisako bendrauti. Mūsų centro darbuotoja ne kartą vyko pas nukentėjusį jaunuolį, tačiau šis mandagiai išklausydavo ir atsisakydavo mūsų paslaugų – socialinės pagalbos, psichologo ar teisininko konsultacijų. Tai buvo atvejis, kai galvojome, jog šį kartą mums nepavyks padėti. Tačiau vieną vėlų vakarą sulaukėme skambučio, kuris viską pakeitė. Skambino tas pats jaunuolis. Jis buvo labai sutrikęs, išsigandęs ir prašė padėti. Paaiškėjo, jog prekeivių žmonėmis gauja, bandydama jį sulaikyti nuo bendradarbiavimo su policija, pradėjo terorizuoti jo šeimą, iškilo grėsmė patiems artimiausiems šeimos nariams. Tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis prasidėjo mūsų bendravimas su jaunu, neturinčiu didesnių gyvenimo įgūdžių, tvirto pamato po kojomis, nukentėjusiuoju. Šis bendravimas ilgainiui pavirto į bendradarbiavimą, kuris tęsėsi ilgus metus. Matėme jaunuolio laipsnišką grįžimą į sau įprastą gyvenimą, džiaugėmės jo ištverme, sekinančių teisminių procesų metu, jo didvyrišku nepasidavimu nusikaltėlių spaudimui ir bauginimui.

– Kuo šis atvejis Jums pasirodė kitoks?

– Ši išnaudojimo istorija visos prekybos žmonėmis, organizuojamos ir vykdomos mūsų šalyje, fone išsiskiria dideliu brutalumu, nuolatiniu aukų persekiojimu. Nukentėjusiųjų bauginimas vyko dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, jo metu ir net bylai pasiekus teismą. Taip pat sukrėtė tai, jog tiek prekeiviai žmonėmis, tiek jų aukos yra iš tos pačios kaimiškos vietovės. Jie pažinojo vieni kitus nuo mažų dienų. Ši gauja buvo žinoma ir kaime, kaip užsiimanti nusikalstama veika, išgabenanti jaunus vyrus į Jungtinę Karalystę. Na ir žinoma, labai norisi paminėti sutartinai dirbusį kriminalistų ir prokurorės tandemą, kruopštų įrodymų rinkimą bei sėkmingą teisėsaugos bendravimą su nukentėjusiais asmenimis.

– Kodėl svarbu kalbėti apie prekybą žmonėmis?

– Kova su prekyba žmonėmis – ilga ir sudėtinga, o pasiekti svarbių pergalių ir užkirsti kelią žmonių išnaudojimui galime tik veikdami kartu. Nuoširdžiai džiaugiamės pasiektu galutiniu rezultatu šių metų sausį laimėtoje byloje, bet kelionė iki jo buvo ilga ir nukentėjusiems labai sunki. Svarbiausias rezultatas šioje byloje – prekeivius žmonėmis pasiekusi neišvengiama bausmė, nukentėjusiųjų atsitiesimas ir grįžimas į visuomenę. O to pasiekti galėjome tik dirbdami išvien. Todėl labai svarbu kalbėti apie prekybą žmonėmis, aukų patiriamus išgyvenimus ir svarbiausia parodyti, kad tokie nusikaltimai yra išaiškinami, o kaltininkai nubaudžiami.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Į ketvirtąją dešimtį įžengusi vieniša motina Mavjuda pragyvenimui užsidirba ieškodama klientų grupelei sekso paslaugų teikėjų, nors sąvadavimas ir prostitucija Tadžikistano sostinėje draudžiami. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Besistengdama išmaitinti vaikus, savo pavardės viešinti nepanorusi Mavjuda netrukus gali jų netekti.

Tadžikistano parlamentas ketina priimti Šeimos įstatymo pataisas, numatančias tėvystės teisių atėmimą iš nuteistų sąvadavimu ir viešnamių verslu užsiimančių asmenų. Kitaip tariant, visi jų nepilnamečiai vaikai būtų paimti valstybės globon.

Manoma, kad įstatymo projektui bus pritarta. Įstatymų leidėjai ir šio teisės akto šalininkai teigia, kad tokiu būdu siekiama kovoti su prostitucija ir apsaugoti vaikus. Tačiau kritikai aiškina, kad geriausias būdas kovoti su prostitucija ir apsaugoti šeimas yra sukurti alternatyvias darbo vietas moterims, kad joms nereikėtų dirbti nelegalioje sekso industrijoje.

Daugelis šiuo verslu užsiimančių moterų tvirtina tokią profesiją pasirinkusios dėl didžiulio skurdo Tadžikistane, kuris laikomas viena sunkiausiai besiverčiančių Vidurinės Azijos šalių.

Mavjuda sako, kad ji ir kitos sekso paslaugų teikėjos, su kuriomis ji bendrauja, yra girdėjusios apie parlamento diskusijas dėl siūlomo teisės akto. RFE / RL ji prisipažino, kad jos pažįstamos moterys nuogąstauja, kad gali būti priverstos atiduoti savo vaikus valstybei.

Mavjuda yra vienintelė šeimos maitintoja. Ji sako, kad tėvystės teisių atėmimas tik pablogintų skurstančių žmonių padėtį ir paliktų dar daugiau nuoskaudų jų „ir taip varganame gyvenime“.
Anot jos, priėmus įstatymą, niekam nebus geriau ir tikrai nepavyks pažaboti prostitucijos Tadžikistane.

„Kodėl [valdžia] mano, kad atėmę mūsų vaikus, jie išspręs problemą? [Jei iš tiesų jiems rūpime], geriau padėtų susirasti normalų darbą, kad galėtume dirbti ir suteikti geresnį gyvenimą savo vaikams“, – sako Mavjuda.

Įstatymo projektas pradėtas rengti po to, kai Dušanbė ir kitų miestų policija pranešė aptikusi viešnamių tinklą. Pagal Tadžikistano įstatymus, įsteigęs viešnamį ar kitaip sekso paslaugų pirkime bei pardavime dalyvavęs asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už pakartotinį tokio pobūdžio nusikaltimą numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Prostitucija Tadžikistane laikoma administraciniu teisės aktų pažeidimu, už kurį numatyta bauda iki 200 JAV dolerių. Už pakartotinius pažeidimus gresia didesnės baudos arba iki 15 parų arešto.

Sekso paslaugų teikėjos dažnai slepia pajamų šaltinį nuo savo artimųjų, bijodamos stigmatizavimo iš esmės musulmoniškoje visuomenėje.

Rengiant įstatymo projektą dalyvavo ir Tadžikistano valstybinis moterų ir šeimos komitetas. Komiteto nariai sako manantys, kad baimė netekti vaikų galbūt privers žmones gerai pagalvoti prieš įsitraukiant į šį rizikingą verslą.

Komiteto narys Obidžonas Šaripovas RFE / RL sakė, kad galiojančio Šeimos įstatymo pakeitimai taip pat turėtų padėti užtikrinti vaikų psichinę ir fizinę gerovę.

„Dauguma šių moterų turi vieną ar du vaikus, kuriems jos yra vienintelės globėjos, – aiškina O. Šaripovas. – Neišvengiamai tai, kuo jos užsiima, turi įtakos nepilnamečius. Kai moterys naktį būna darbe, vaikai namuose lieka vieni.“

Vyriausybės pareigūnai ir moterų grupės teigia vykdančios informavimo kampanijas, organizuojančios vadinamąsias „moralės paskaitas“, kurių metu bandoma sekso paslaugų teikėjas įtikinti atsisakyti profesijos.

Paskaitose dalyvauja gydytojai, teisėsaugos pareigūnai ir vietos bendruomenės lyderiai, kurie įspėja apie įsitraukimo į prostituciją pavojus, pavyzdžiui, riziką užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis arba tapti smurto ir prekybos žmonėmis aukomis.

Kai kurios sekso paslaugų teikėjos kaltina policiją neva ši reidų metu bando išvilioti iš prostitučių pinigus arba muša ir įžeidinėja jas areštinėje. Valdžia šiuos kaltinimus neigia.

„Mus neretai sumuša ir klientai. [Jei iškviečiame policiją, jie] atvažiuoja, surašo mūsų skundus ir viskas“, – sako 21 metų prostitutė iš Dušanbės Zarina.

Zarina yra dviejų vaikų mama ir vienintelė maitintoja. Ji sako, kad prostitucija užsiima nuo 16 metų. Pastaraisiais metais Mavjuda jai padeda susirasti mokių klientų.

Zarina baiminasi, kad jei bus priimtos Šeimos įstatymo pataisos ir Mavjudai teks atsisakyti sąvadavimo, jai pačiai bus labai sunku susirasti klientų ir ji greičiausiai praras vienintelį pajamų šaltinį.

„Iš kur aš gausiu pinigų susimokėti nuomą ir pamaitinti vaikus?“ – klausia Zarina ir prisipažįsta nebaigusi mokslų ir neturinti praktinių darbo įgūdžių ar legalaus darbo patirties.
Zarina neslepia, kad mielai atsisakytų prostitucijos, jei tik būtų kitas būdas uždirbti vaikams ant duonos ir susimokėti už stogą virš galvos.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Panevėžio apygardos teisme, o vėliau Lietuvos Apeliaciniame teisme, vyko įnirtingos kovos dėl poros prekeivių žmonėmis nuteisimo. Šie du prekeiviai pažeidžiamas, išgyvenančias įvairius sunkumus merginas vežė į prostituciją Austriją, Šveicariją, Vokietiją.

2020 metų pabaigoje šie du veikėjai nuteisti – jiems skirtos 15 ir 8 metų dydžio bausmės.

Pirmiausia Panevėžio teisme

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Tomas Glotovas aiškino, kad baudžiamoji byla dėl prekybos žmonėmis, pirmiausia nagrinėta Panevėžio apygardos teisme

„Vėliau – apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniame teisme. Nukentėjusios buvo išgabentos į Austriją, o viena jų, kiek vėliau, į Šveicariją. Nuteistiesiems paskirtos 8 metų bei 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Iš jų solidariai priteista 10 tūkst. eurų bei teisinių paslaugų išlaidos. Pats nusikaltimas įvyko 2016 metų pabaigoje, 2017 metų pradžioje“, – pristatė bylos esmę pareigūnas.

Įtikėjo nusikaltėlio gerais ketinimais      

Pasak Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininko, nuteistieji – panevėžiečiai, gerai žinomi organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinio pareigūnams dėl jų praeityje padarytų nusikaltimų.

„Nusikaltimas planuotas ir jam kruopščiai rengtasi. Viena iš merginų įtikėjo nusikaltėlio gerais ketinimais ir siūloma draugyste, kuri peraugo į „rožinius“ pasiūlymus. Įgijęs pasitikėjimą, vyriškis pasiūlė neįtikėtinus pinigus vargingai besivertusiai aukai – 30 000 eurų per mėnesį ir besąlygišką globą bei paramą. Taip auka buvo įviliota į spąstus bei įgijus visišką kontrolę buvo išgabenta į Austriją, o po to ir į Šveicariją verstis prostitucija, kur jos atžvilgiu prasidėjo grasinimai, psichinis bei fizinis smurtas. Negana to, nusikaltėliai sukurpė planą ir į Austriją įsiviliojo antrą auką“, – aiškino apie nusikaltimo planą T. Glotovas.

Išgyvena smurtą iš naujo

Kriminalistas teigė, kad istorijos skaudžios, kai sunkiau gyvenančios jaunos moterys susiduria su apgaule.

„Kriminalinio pasaulio atstovai, siūlydami draugystę, rodydami dėmesį apgaule įvilioja į tokias pinkles – užburtą ratą, iš kurio ypač sunku ištrūkti. Merginos susigundo siūlomu dideliu uždarbiu, o dažnai ir apgaule dėl to uždarbio kilmės. Dažnu atveju toks pasiūlymas atrodo realus ir patrauklus, kai paminimos vakarų Europos šalys. Gajus stereotipas, kad ten pinigai uždirbami greitai, lengvai ir daug“, – pasakojo pareigūnas ir tęsė:

„Didelis iššūkis – bendrauti su tokių nusikaltimų aukomis, kurios dažnu atveju atpasakodamos bei atkurdamos buvusius įvykius iš naujo išgyvena patirtą smurtą, pažeminimus ir panašiai. Čia labai svarbios įgytos žinios, patirtis tiriant tokius nusikaltimus, bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis teikiant pagalbą aukoms.“

Nusikaltėlis žinomas

Panevėžio apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas džiaugėsi ir įvertino partnerius.

„Panevėžio pareigūnai džiaugiasi turėdami tokius partnerius, kaip Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centras. Bendradarbiaujant policijai ir minėtai organizacijai dedamos didžiulės pastangos, kad aukoms būtų suteikta visokeriopa pagalba grįžtant į pilnavertį, orų gyvenimą“, – gyrė partnerius T. Glotovas ir teigė, kad vienas iš nusikaltėlių puikiai žinomas Panevėžio tyrėjams.

„Vienas nusikaltėlių, kuris organizavo prekybą žmonėmis, puikiai žinomas Panevėžio tyrėjams. Jis buvo teisiamas dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandos iš Olandijos. Paprastai tokie nusikaltėliai neigia savo dalyvavimą darant nusikaltimus, ne išimtis ir ši byla. Tačiau pagalbą suteikė Panevėžio organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinio pareigūnai. Jie po mažą detalę surinko pakankamai įrodymų, kad teismas galėtų priimti apkaltinamąjį nuosprendį“, – aiškino kriminalistas ir teigė, kad didelę reikšmę tyrimų eigoje turi įgytos kompetencijos.

Nusikaltimus kruopščiai planuoja

„Bemaž jau dešimt metų, kai Lietuvos baudžiamajame kodekse įtvirtinta tarptautinės teisės aktus atitinkanti norma, tiriami nusikaltimai dėl prekybos žmonėmis. Paprastai tokie nusikaltimai kruopščiai planuojami, todėl tenka nedelsiant reaguoti ir atlikti veiksmus, kad tokie nusikaltimai būtų atskleisti ir ištirti. Panevėžio pareigūnai, tiriantys tokius nusikaltimus turi patirties bendradarbiaujant su užsienio partneriais –Olandijos, Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos teisėsaugos pareigūnais“, – vardijo ir džiaugėsi bendravimo saitus pareigūnas.

Nuteisė neiškart

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė tęsė pokalbį ir pasakojo, kaip vyko įnirtingos kovos dėl poros prekeivių žmonėmis nuteisimo.

„Pirmoji instancija, kurioje nagrinėjamos prekybos žmonėmis bylos, ir kurioje pavyko sėkmingai užbaigti ikiteisminį tyrimą – Panevėžio apygardos teismas. Ši byla pernai balandžio 22-ąją pirmiausiai nagrinėta šiame teisme.

Nuteistiesiems pateikus skundus, veiksmas persikėlė į Apeliacinį teismą, kurio sprendimo sulaukėme 2020 m. lapkričio 26-ąją. Nuteisti prekeiviai žmonėmis yra Panevėžio gyventojai, vienas jų ilgus metus kalėjęs Vokietijoje, teistas ir Lietuvoje, antrojo teistumas jau išnykęs.

Subendrinus visas bausmes vienas nusikaltėlis Panevėžyje nuteistas 17 metų, Vilniuje jam bausmė sumažinta pora metų, antrasis – 8 metams“, – aiškino K. Mišinienė ir mano, kad paskirtos bausmės adekvačios padarytam nusikaltimui, bet svarstė:

„Kitas klausimas – kaip įkalinimo vietose yra realizuojamas bausmės tikslas? Matome, kad ilgus metus kalintys asmenys nesikeičia, net nebeieško teisėtų pragyvenimo šaltinių.“

Aukos – lengvai pažeidžiamos

Pasiteiravus, iš kur šios merginos, išgyvenančios įvairius sunkumus, ir kaip patenka į prekeivių žmonėmis pinkles, KOPŽI vadovė K. Mišinienė aiškino:

„Prekeiviams žmonėmis yra lengviausia užverbuoti ir įtraukti į prostituciją merginas, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, nepritekliumi bei neturi paramos, žmonių galinčių padėti, patarti. Kalbu ne tik apie finansines problemas – o jos yra stiprus variklis, stumiantis priimti įtartinus pasiūlymus – bet ir apie psichologinę būseną, norą ir galimybes kažko siekti savo gyvenime, įgyti profesiją, išeiti iš smurto rato savo aplinkoje. Šioje byloje matėme jaunutę, dar nepilnamete tapusią mamą, desperatiškai ieškančią galimybių gyventi kitaip bei vaikų globos įstaigos auklėtinę, besiglaudžiančią tai pas įvairius draugus, tai krizių centruose.“

Vaidina „globėjus“

Pasak K. Mišinienės, nusikaltėliai lengviau manipuliuoja pažeidžiamomis merginomis, kurios susiduria su sunkumais, nepritekliumi.

„Jie vaidina „globėjus“, palaužia valią ir įstumia į šlykštų išnaudojimą prostitucijoje merginas, kurios yra „iškritusios“ iš socialinės pagalbos sistemos, yra tarsi niekam nereikalingos –  suteneriai visada joms pasiūlys „milžiniškus pinigus ir jokio vargo“, – pasakojo ji ir tęsė:

„Merginos buvo išgabentos į Austriją, kur Vienoje buvo pardavinėjamos sekso pirkėjų namuose ir striptizo bare, vėliau viena jų kartu su suteneriu, kuris gyveno savo aukos visiškai išlaikomas ir dar sugebėjo siųsti jos uždirbtus pinigus sugyventinei į Lietuvą – persikėlė į Šveicariją, kur įvairiuose naktiniuose klubuose buvo siūloma sekso pirkėjų malonumams.“

Prekyba žmonėmis atskleidžia skaudžias istorijas – į pinkles patenka socialiai pažeidžiami.
Teikia specializuotą pagalbą

Išgirdusi klausimą, ar sudėtinga prakalbinti merginas patekusias į prekeivių pinkles,  KOPŽI vadovė K. Mišinienė aiškino:

„Labai sudėtinga. Veikia daug jausmų – nepasitikėjimas, gėda, baimė, neviltis – ir nenoras vėl ir vėl apie tai kalbėti, sugrįžti į tas baisias situacijas. Kadangi aukos bendradarbiauja su teisėsauga, joms tenka nuolat tiksliai, prisimenant visas smulkmenas, pasakoti, reikia teisme atsakinėti į nusikaltėlių ir jų advokatų provokuojančius, žeminančius klausimus, neretai tai pavirsta dar viena trauma“, – pasakojo K. Mišinienė ir tęsė:

„Centras specializuojasi nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, teikia pagalbą patyrusiems seksualinę prievartą moterims ir vyrams, tad dažnai susiduriame su dilema dėl aukų bendradarbiavimo su teisėsauga – kiek tai yra saugu, atitinka aukų interesus? Iš kitos pusės labai gerai matome, jog nenubaudus prekeivių žmonėmis, šių apetitai tik auga. Kaip ir šioje byloje – kiek toli abu recidyvistai būtų metę savo suteneriavimo tinklus ir kiek dar moterų būtų pakliuvę į juos, jei fantastiškai dirbę kriminalistai būtų jų nesustabdę?“

Sugrįžimas – sudėtingas

KOPŽI vadovė aiškina, kad tokius išgyvenimus patyrusios merginos sudėtingai grįžta į normalų gyvenimą.

„Tai ilgas, reikalaujantis didelių pastangų grįžimas. Kas dieną nueinant po mažą žingsnelį, suklupus – grįžti ir keliauti iš naujo. Padeda čia ne tik šalia esantys socialiniai darbuotojai, psichologai, labai svarbu yra ir laimėtas teisinis procesas, kuriuo yra tarsi pasakoma – tu svarbi valstybei, ji nuteisė tavo kankintojus ir išnaudotojus“, – teigė K. Mišinienė ir pasidžiaugė, kad teismas nukentėjusioms priteisė pinigines kompensacijas.

Prekyba žmonėmis atskleidžia skaudžias istorijas – į pinkles patenka socialiai pažeidžiami.
Kompensacija – didelė pagalba

„Šioje byloje vienai nukentėjusiųjų yra priteista didelė – šalies kontekste – piniginė kompensacija. Tai bus jai didelė pagalba toliau tvarkantis gyvenimą. Gauti tokias kompensacijas yra aukų, liudijusių prieš prekeivius žmonėmis, teisė, džiaugiamės, jog Lietuvoje tai garantuoja įstatymas. Tačiau iš savo 20 metų darbinės praktikos galiu pastebėti, jog jokios kompensacijos negrąžina išnaudotoms aukoms to, ką iš jų atėmė prekeiviai žmonėmis – viltį, svajones, ramybę. Tam atgauti jau reikia daug daugiau, negu kad patenkinto civilinio ieškinio“, – pateikė išvadą KOPŽI vadovė K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2021-02-14,  https://jp.lt/prekyba-zmonemis-atskleidzia-skaudzias-istorijas-i-pinkles-patenka-socialiai-pazeidziami/

Prekyba žmonėmis užsiimantieji kasmet uždirba daugiau nei 120 milijardų eurų. Perkami ir parduodami visi – ir vaikai, ir suaugusieji. Nors pastaruoju metu Lietuva pasaulinėje statistikoje atrodė gana gerai, specialistai tikina, kad netrukus situacija gali keistis kardinaliai.

Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, pandemija sukūrė tam tikras struktūras, kuriose labai gerai jaučiasi pigios darbo jėgos ieškantys išnaudotojai. „Visa pogrindinė prostitucija, manau, savotiškai šiuo metu klesti ir pažeidžiami asmenys priversti priimti sau labai nepalankius sprendimus“, – laidoje kalbėjo K. Mišinienė.

Net ir pandemijos akivaizdoje vis dar veikia pogrindiniai fabrikai ir ūkiai, o ir patys lietuviai vis dažniau ieško galimybių išvykti ir užsidirbti. Pastaruoju metu traukiama į Vokietiją ar Ispaniją. Dažniau žvalgomasi ir į Rusiją, ten tikimasi mažesnių suvaržymų ir daugiau progų užsidirbti.

Pasak LRT TELEVIZIJOS laidos „Širdyje lietuvis“ pašnekovės, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės, dažniausiai aukomis tampa nepriteklių patiriantys žmonės, kuriuos spaudžia paskolos, įvairūs įsipareigojimai bankams, pajamų trūkumas. Dar viena rizikos grupė yra menką išsilavinimą turintys ar neturintys profesijos žmonės. Į sukčių pinkles dažnai įkliūna ir tie, kas turi nepaklausią profesiją, kuri neleidžia gauti trokštamo darbo.

Į išnaudotojų pinkles patenka ir priklausomybių turintys žmonės, ir vienišos motinos. O dažniausia prekybos žmonėmis kryptis Europoje – Jungtinė Karalystė. Pareigūnai nerimauja, kad situacija gali dar blogėti. Jungtinei Karalystei palikus Europos Sąjungą keičiasi ir migracijos tvarka.

„Tikėtina, kad galime turėti situaciją, kurią turėjome jau prieš nemažai metų, kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos (ES) nare ir asmenys tiesiog įsidarbindavo nelegaliai. Neturėdami darbo sutarčių, naudodamiesi padirbtais dokumentais, gyvendami nelegaliai jie bijojo kreiptis, nes patys suprato, kad jie yra dalis viso šito nusikaltimo. Jie patys daro vienokį ar kitokį pažeidimą. Matome, kad gali susidaryti situacija, jog patys asmenys bijos kreiptis“, – sakė specialusis policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas.

Du trečdaliai prekybos žmonėmis aukų Europos Sąjungoje (ES) yra moterys, dažniausiai jos išnaudojamos prostitucijai. Tačiau tiek Lietuva, tiek Jungtinė Karalystė šiame paveiksle atrodo kiek kitaip. Didžioji dalis aukų čia vyrai, jie dažniausiai išnaudojami verčiant dirbti ar nusikalsti.

„Paprastai verbavimas remiasi aukos neišmanymu, nežinojimu, negebėjimu atsirinkti, ar čia tikras, ar netikras pasiūlymas, naudojamasi pažeidžiamumu. Dažniausiai žadamas darbas, pajamos, dažnai tos pajamos gali būti neadekvačiai didelės, nereikia išsilavinimo, nereikia anglų kalbos, bet <…> tai dažniausiai yra pažadai. Kitas momentas gali būti ir tam tikra manipuliacija, šantažas žinant kažką apie asmenį, turint kažkokią kompromituojančią medžiagą“, – sakė K. Mišinienė.

Specialistai skaičiuoja, kad didžioji dalis žmonių į tokią modernią vergovę patenka per pažįstamus ar artimuosius.

Projekto „Raktas“ vadovė Ieva Čekuolytė teigė, kad 50 procentų šiuo metu vergovės sąlygomis dirbančių žmonių darbo pasiūlymą gavo iš pažįstamų arba iš giminių. „Tai skamba labai baisiai, nes tarsi mes gauname pasiūlymą iš tų, kuriais pasitikime, bet dažnai sistema yra ta pati, kuri anksčiau veikė prostitucijoje, kai išlaisvinimas yra išperkamas kito žmogaus atvežimu, kelių žmonių atvežimu.

Didelę įtaką daro tai, kad slepiame savo nesėkmes ir dažnai grįžę žmonės pasakoja, kaip jiems ten gerai sekėsi, kaip jie daug uždirbo, nors iš tikrųjų dirbant tokio tipo darbuose yra labai sunku pragyventi, normaliai dirbti ir uždirbti normalius pinigus. Kol nepradėsime sakyti teisybės, kalbėti atvirai apie tai, tol kibs ant to kabliuko galimos aukos“, – sakė specialistė.

Gavus iš pažiūros puikų darbo pasiūlymą, specialistų teigimu, verta susimąstyti, kokia organizacija šį darbą siūlo, kokiomis sąlygomis teks dirbti ir ar bus pasirašyta sutartis, ar darbuotojas turės draudimą. Taip pat svarbu nors kiek mokėti šalies, kurioje planuojama dirbti, kalbą.

Kasdien su prekybos žmonėmis aukomis dirbančios organizacijos ragina prašyti pagalbos, pasitikėti teisėsauga ar bent jau duoti ženklą aplinkiniams. Tačiau pripažįstama, kad į vergovę patekusiems žmonėms net ir tai dažnai tampa neįmanoma misija.

20 metų su išnaudojamais žmonėmis dirbanti K. Mišinienė pripažįsta, kad kai kurios istorijos ją pačią stebina iki šiol. Be jokio atlygio arba už visiškai menką sumą žmonės kartais dirba iki pusmečio. „Atrodo, kad tu jau pirmą savaitę pamatei, pakliuvai į išnaudojimą, tai pasitrauk, bet girdime tokius svarstymus, kad galvojo, jog situacija pasikeis, reikia labiau pasistengti“, – patirtimi dalijosi specialistė.

Per pastaruosius ketverius metus Lietuva su Jungtine Karalyste pradėjo 20 ikiteisminių tyrimų. Tačiau baigti pavyko vos pusę. Tokie tyrimai užtrunka ne vieną mėnesį. Todėl svarbu ne tik gelbėti jau bėdoje atsidūrusius lietuvius, bet ir užbėgti tokiems nusikaltimams už akių.

Į prekybos žmonėmis spąstus dažniausiai patenka lietuviai nuo 21-erių iki 30-ies metų. Specialusis policijos atašė Jungtinėje Karalystėje L. Pernavas teigia, kad kovojant su moderniąja vergove reikia investuoti į švietimą.

Pasak LRT PLIUS laidos pašnekovo, svarbu, kad žmonės gebėtų kritiškai mąstyti, užduoti klausimus ir nepasiduotų abejotiniems pasiūlymams. Jis siūlo į mokyklų programas įtraukti informaciją, kuri moksleivius supažindintų su prekyba žmonėmis ir tuo, kaip ją pažinti.

Statistika rodo, kad daugiausia lietuvių išnaudojami verčiant daryti nusikaltimus. Tokių kone pusė. Dar trečdalis išnaudojami seksualiai. Todėl ir kreiptis pagalbos išdrįsta retas.

Seimo narė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė, buvusi ilgametė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad bendradarbiavimas tarp Britanijos ir ES policijos yra itin svarbus.

Padėti prekybos žmonėmis aukoms imasi ir pačios pasaulio lietuvių bendruomenės. Ispanijos lietuviai net sukūrė specialią programėlę „Raktas“, joje galima rasti ne tik visą informaciją, kas yra išnaudojimas, bet ir kontaktus, kur kreiptis pagalbos būtent toje šalyje, kurioje esi.

„Sukūrėme tinklą Europos šalyse, sulaukėme savanorių iš bendruomenių, jie sutiko kelti ragelį ir padėti žmonėms, kurie atsiduria tokioje situacijoje. Tai yra labai daug, nes kartais tam, kad išeitume iš bėdos, mums reikia tik pagalbos rankos – vertėjo, žmogaus, kuris pažįsta šitą miestą ir gali pasakyti, kur aš galiu patekti į Raudonąjį Kryžių, kad aš galėčiau pavalgyti“, – kalbėjo I. Čekuolytė.

Kovos su prekyba žmonėmis planą žada parengti ir naujoji Vyriausybė. Ji žada bendradarbiauti ir su kaimynais. Anot Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Lietuva ruošiasi pirmininkauti Baltijos jūros šalių tarybos darbo grupei, kuri užsiima kova su žmonių prekyba.

„Mūsų prioritetai yra trys. Bus skiriamas didelis dėmesys prevencijai, svarbus teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir ruošiama deklaracija. Tikimės, kad ją pasirašys ir kitos Baltijos jūros šalys“, – kalbėjo ministrė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: LRT PLIUS laida „Širdyje lietuvis“, LRT.lt

Nepaisant paskelbto karantino, prostitutės ir toliau aktyviai tęsia savo veiklą, praneša policija. Kaip rašoma pranešime, kilo „paslaugų“ kainos, o mėnesio pajamos gali siekti iki 30 tūkst. eurų. Tačiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė pabrėžia – tokius „verslus“ organizuoja ne moterys, o sutereniai. Pasak jos, išnaudojamos moterys baudžiamos, joms nesuteikiama pagalba, o toks persekiojimas pažeidžia žmogaus teises.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnai vasario 2 dieną vykdė prevencinę priemonę nustatyti asmenis, kurie verčiasi prostitucija bei atlygintinai naudojasi prostitucijos paslaugomis, rašoma policijos pranešime.

Lyginant situaciją su 2020-siais metais, matomas ženklus kainų už lytinės aistros patenkinimą pakilimas ‒ 1 val. nuo 100 iki 200 eurų, pernai vidutiniškai kaina siekė nuo 50 iki 100 eurų, rašoma pranešime.

Anot policijos, nepaisant paskelbto karantino, prostitutės ir toliau aktyviai tęsia savo veiklą. Policijos pranešime prostitutės vadinamos „plaštakėmis“.

Internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt sostinės policijos pareigūnai aptiko skelbimus, kuriuose moterys nurodydavo savo teikiamų paslaugų sąrašą bei kainas. Paskambinus, dažniausiai skambučiai apdorojami automatizuotu būdu, klientui išsiunčiama trumpoji SMS žinutė su teikiamų paslaugų sąrašu bei įkainiais.

Jei pasiūlymas klientą tenkina, jis trumpąja žinute turi patvirtinti atvykimą ir jam yra rezervuojamas atvykimo laikas. Pareigūnams susidarė įspūdis, kad paslaugų automatizavimas ir nulemia intymių paslaugų kainų augimą.

Per dieną pareigūnai nustatė keturias moteris, siūlančias intymaus pobūdžio paslaugas.

Kaip rašoma pranešime, viena moteris per dieną įkliuvo 2 kartus. Užėję į intymias paslaugas teikiančios moters namus, policijos pareigūnus nustebino prabangus būsto interjeras. Paklausus moters, kiek ji uždirba besiverčiant šia veikla, pastaroji atviravo, kad nors jai ir teko sustabdysi savo masažo ir grožio centro veiklą ir imtis jos savo namuose, papildant pikantiškomis paslaugomis, jos mėnesio pajamos siekia iki 30 tūkst. eurų.

Policija teigia, kad prostitucija užsiimančios moterys iš savo klientų nereikalauja dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę.

„Verslus“ organizuoja ne moterys, o sutereniai

Tačiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė portalui LRT.lt sako, kad šioje srityje turėtų būti vykdoma pagalbos, o ne baudimo politika.

„Šis pareigūnų pranešimas spaudai gerai atspindi, ką mes pasiekėme persekiodami asmenis prostitucijoje, kokį požiūrį suformavo baudimo, bet ne pagalbos politika. Nei daug, nei mažai – sekso pirkėjai pareigūnų lūpomis skundžiasi padidėjusiais įkainiais: „Pernai juk buvo pigiau!“, o moterys vadinamos „plaštakėmis“, dedančiomis „pikantiškus skelbimus“, nerūpi joms ir klientų saugumas“, – ironizuoja K. Mišinienė.

Ji kritikuoja ir tokias operacijas – reikėtų bausti ne šias moteris, o sutenerius.

„Nors su Policijos departamentu esame nemažai diskutavę dėl šių apgailėtinų „plaštakių operacijų“ niekinės naudos, panašu, kad komisariatuose ir toliau narsiai „kovojama“ su prostitucija – apsimetus sekso pirkėjais, užklupti parsiduodančias moteris, pafilmuoti jas, flirtuojančias su tik pareigas atliekančiais pareigūnais, išrašyti vieną kitą baudelę…

Ar šio pranešimo autoriai siekia mus įtikinti, kad moterys pačios organizuoja šiuos pelningus „verslus“, automatizuoja klientų paiešką? O juk dar taip neseniai tie patys pareigūnai dalinosi medžiaga apie įnirtingas sutenerių kovas Vilniaus mieste, apie pasidalintas teritorijas, žalojamas moteris“, – pabrėžia K. Mišinienė.

KOPŽI vadovė taip pat akcentuoja – prostitucija užsiimančių asmenų persekiojimas pažeidžia žmogaus teises, yra beprasmiškas. Ji priduria – pareigūnai neturėtų pamiršti, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant prievartą ar apgaulę.

„Gaila, kad visuomenė taip ir nepamatė, nesužinojo apie sekso pirkėjus, sunešusius tuos 30 tūkst. eurų „linksmajai plaštakei“ – palinkėčiau operacijų vykdytojams daugiau motyvacijos pilnai taikant Administracinių nusižengimų kodekso 487 str., o mūsų Seimo nariams – nedelsiant peržiūrėti žmogaus teises pažeidžiantį, beprasmišką asmenų prostitucijoje persekiojimą, viešą tyčiojimąsi iš jų“, – kalba K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė

Vieno Klaipėdos lopšelio-darželio auklėtojos padėjėja kreipėsi į Lietuvos profesinių sąjungų aljansą (LPSA) dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Vėliau moteris į įstaigą buvo sugrąžinta. Bet viskas tuo nesibaigė, nes į profsąjungą kreipėsi dar septynios šio lopšelio-darželio darbuotojos. Jos skundėsi ypač bloga atmosfera, patiriama neteisybe bei mobingu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. „Tačiau ši situacija nėra labai išskirtinė. Jei kalbėtume apie darbuotojų ir darbdavių santykius – įtampą, patyčias, diskriminaciją ir manipuliacijas darbe, pamatytume, kad tai patiria nemažai darbuotojų“, – sako LPSA atstovė Oksana Šukaitienė.

Pavyzdžiui, 52 vienos transporto įmonės darbuotojai įmonę kaltina liepus jiems pasirašyti atleidimo sutartis be datų ir dėl kitų darbo pažeidimų bei reikalauja 1,5 mln. eurų nesumokėtų atlyginimų. Ši istorija gana garsiai nuskambėjo viešoje erdvėje. Tačiau yra istorijų, kurios viešumo sulaukia mažiau.

Neatidavė asmens dokumento

LPSA savo feisbuko paskyroje pasidalino darbo migranto iš Tadžikistano istorija.

Tolimųjų reisų vairuotojas, migrantas iš Tadžikistano, net 14 dienų iš eilės buvo priverstas lankytis įmonėje ir maldauti, kad jam būtų sugrąžintas asmens dokumentas, o bendrovės vadovas piktybiškai vairuotojui jo neatidavė.

Dokumentą žmogus atgavo tik įsikišus policijai ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui. Nors siekta, kad darbdavys būtų nubaustas už kenkėjišką elgesį, tačiau taip nenutiko – policija tyrimą nutraukė. Šį sprendimą Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga žada skųsti.

Darbo migrantas iš Tadžikistano labai išgyveno, nes bijojo, kad esamas darbdavys anuliuos jo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir žmogus bus deportuotas iš šalies.

Dirbti Lietuvoje vairuotojas svajojo seniai, kelionei ir įsidarbinimui pinigus taupė apie dvejus metus.

Tadžikistane dirbo gydytoju

,,Viskas kainuoja – dokumentų paruošimas, lėktuvo bilietai. Kai iki namų – 5 tūkstančiai kilometrų, viskas yra labai trapu. Ne visada gali reikalauti savo teisių, nes nemokėdamas kalbos, nežinodamas įstatymų, nelabai gali savo teises ir apginti. Tikiu, kad viskas bus gerai, nes juk čia Europa“, – tokiais savo pamąstymais ir karčia patirtimi dalinosi darbo migrantas iš Tadžikistano.

Savo šalyje jis dirbo gydytoju anesteziologu. Uždarbis siekė tik apie 150 eurų, todėl nutarė emigruoti.

Tačiau Lietuvos transporto įmonėje jam tekdavo dirbti ilgas valandas, reisas tęsdavosi po kelis mėnesius, o mėnesio atlygis – vos 700 eurų. Negana to, iš šios sumos darbdavys atskaitydavo už tariamas įvairias baudas.

Vyras nutarė ieškoti darbo kitoje įmonėje, o tada darbdavys ir nesutiko atiduoti tadžikui priklausančių dokumentų.

Vairuotoją dar slėgė ir tai, kad už 5 mėnesių komandiruotę jam darbdavys ilgai delsė pervesti darbo užmokestį ir dienpinigius.

Ypatinga situacija – transporto paslaugų sektoriuje

Darbe patyčias, diskriminaciją, psichologinį spaudimą patiria tiek migrantai iš trečiųjų šalių, tiek lietuviai. Problemos yra nuo emocinių iššūkių iki prekybos žmonėmis ar šiuolaikinės vergovės užuomazgų.

Nors šias problemas gali padėti spręsti profsąjungos, tačiau patys žmonės dar vengia tapti jų nariais, taip bijodami prarasti darbus – darbdaviai dažnai netoleruoja darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms.

„Tokie žmonės žino savo teises, o darbdaviui tai netinka. Į profesines sąjungas prašyti užtarimo ateina visi, kas bando ieškoti teisybės. Atėję skundžiasi. Su ašaromis akyse, nes negali atgauti jiems priklausančių pinigų“, – apie besikreipiančius pagalbos migrantus iš trečiųjų šalių pasakojo O.Šukaitienė.

Pasak pašnekovės, jie į Lietuvą važiuoja dėl panašių priežasčių, kaip lietuviai – į Norvegiją.

„Atvažiuoja darbo migrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Tadžikijos, Sakartvelo. Kad galėtų atvykti į Lietuvą dirbti, jie taupo pinigus kelerius metus. Jiems Lietuva – kaip mums Norvegija.

Tačiau skirtumas tas, kad Lietuvos darbdaviai nesuteikia teisinės informacijos, žmogus čia nežino savo teisių ir nemoka kalbos. Todėl darbdaviams lengva jais manipuliuoti – nemokėti dienpinigių, neišmokėti viso atlygio, nuskaityti iš algos už neva padarytą žalą, dažniausiai keliasdešimt kartų viršijančias sumas, nei įstatymas leidžia“, – sakė pašnekovė.

Pasak O.Šukaitienės, sutartys sudaromos lietuvių kalba, o darbo migrantams suprantama kalba sutartis, neretas atvejis, – su kitomis sąlygomis, tad darbo migrantas pasirašo nesuprasdamas, ką pasirašo. Kaip paaiškėja vėliau, buvo sutartas vienas atlyginimas, o kai ateina jo mokėjimo diena – jis būna mažesnis.

„Transporto sektorius ypač tuo naudojasi, mobinguoja darbuotojus. Ne vienas vairuotojas skundėsi, kad darbdavys duodavo po 100 eurų komandiruotei, maistpinigiams. Tokie darbuotojai dirba labai sunkiomis sąlygomis, miega vilkikuose, neturėdami galimybės nusiprausti ir pavalgyti normalaus maisto. Darbinės komandiruotės tęsiasi du, tris mėnesius ir ilgiau.

Daug tokių istorijų nukeliauja iki Darbo ginčų komisijos. Taip vairuotojai bando prisiteisti savo uždirbtą atlygį. Taip, mes esame unikali šalis, kur darbo užmokestį reikia prisiteisti.

Labai liūdina tai, kad Darbo ginčų komisija ne visada pamato tikrąsias problemas. Darbuotojas turi įrodinėti, kaip jis perdavė sąskaitas faktūras ir ar tikrai mokėjo už padangų keitimą, o ne pirko kavą su bandelėmis. Gaila, bet dažnai ši komisija net nesigilina ir dažnu atveju palaiko darbdavio, bet ne silpnąją darbo santykių pusę“, – kalbėjo pašnekovė.

Naktimis turi saugoti krovinį

Pasak O.Šukaitienės, daug lietuvių, vairuojančių krovininius automobilius, renkasi darbą ne Lietuvos, o užsienio įmonėse. Ten – geresnės darbo sąlygos, didesnis atlyginimas ir socialinės garantijos, o svarbiausia – nereikia po keturis mėnesius eiti priverstinai neapmokamų atostogų.

„Lietuviai vengia dirbti Lietuvos transporto sektoriaus įmonėse – jie dirbo, pamatė, kokios sąlygos, daugiau nebenori miegoti automobiliuose, kur yra problema net nusiprausti, o ir atlyginimas labai skiriasi. Kai kurios įmonės deklaruoja, kad darbuotojai miega viešbučiuose, nors iš tikrųjų jie miega vilkikuose, turi tai patvirtinančius klastotus dokumentus. Be to, dar turi naktimis saugoti krovinį“, – sakė O.Šukaitienė.

Kai į profsąjungas kreipiasi darbo sąlygomis nebepatenkinti migrantai iš trečiųjų šalių ir imama domėtis konkrečia situacija, paaiškėja, kad jiems neišmokamos didelės sumos, dažnai nuskaičiuojamos žalos, kurių darbdavys negali pagrįsti. Labai dažnai manipuliuojama dienpinigiais.

„Kai suskaičiuojame, kiek pagal įstatymą tolimųjų reisų vairuotojams turėtų būti išmokėta uždirbto darbo užmokesčio, jie negali patikėti. Pavyzdžiui, suskaičiuojame ir Darbo ginčų komisijai įrodome, kad atleistam vairuotojui priklauso 5 tūkstančiai eurų. Tada įmonės advokatas ima derėtis, ieškoma įvairių priežasčių, kad tik nereiktų tiek mokėti. Dažnai pateikiami kasos išlaidų orderiai, kad darbuotojui buvo išmokėta grynaisiais. Net iki 20 tūkst. eurų. Bet dažnas atvejis, kai ant grynųjų pinigų dokumento vairuotojas randa panašų, bet ne savo parašą.

Norint įrodyti, kad parašas ne jo, darbuotojas turi kreiptis į policiją, o tai užtrunka labai ilgai. Darbdaviai tai žino, tad jeigu turi laiko ir jėgų, gali įrodinėti ir bandyti prisiteisti savo uždirbtą atlyginimą.

Darbo ginčų komisija pasiūlo abiem šalims sudaryti taikos sutartį, pagal kurią vietoje 5 tūkstančių darbdavys sumokės 3 tūkstančius. Ir ne retai darbo migrantas sutinka, nes jam, gimtinėje uždirbus šimtą ar du šimtus eurų per mėnesį, tai atrodo dideli pinigai“, – kalbėjo O.Šukaitienė.

Darbuotojams neduodami nei atlyginimo priskaitymo lapeliai, nei komandiruotės įsakymai. Pašnekovės teigimu, Lietuva ruošiasi priimti ir darbo migrantų šeimas: „Tai nėra blogai, tačiau kol kas mes nesugebame užtikrinti čia dirbančių migrantų teisių. Tad ar sugebėsime užtikrinti jų šeimų?“

Kai žmogus pradeda rodyti savo teises – jis tampa nebereikalingas

Problemų apstu ne tik transporto sektoriuje. „Pastebėjome, kad biudžetinėse įstaigose – savivaldybėse, darželiuose, mokyklose – darbuotojai skundžiasi dėl patiriamo mobingo. Būna, kad bandoma susidoroti su vienu stipriu, konkurenciją keliančiu žmogumi.

Mobingas aukai sukelia įtampą, nemalonius išgyvenimus. Toks žmogus pasijunta nevisavertis ir galiausiai išeina iš darbo. O toks ir yra mobingą naudojančių asmenų tikslas.

Jo auka tampama, kai kovojama dėl darbo vietos, didesnio atlyginimo. Kompetentingi darbuotojai kalba apie tai, kaip vadovai arba kolegos jų netoleruoja, naudoja psichologinį spaudimą darbuotojams pradėjus kalbėti įstatymų kalba“, – sakė O.Šukaitienė.

Profesinių sąjungų aljanso atstovė sako, kad kada žmogus pradeda rodyti savo teises – jis tampa nebereikalingas darbe. O.Šukaitienė tai įvardina kaip didelę ir ilgalaikę problemą.

„Į mus kreipėsi iš darbo atleista viena Klaipėdos darželio auklėtojos padėjėja. Pradėjome tyrimą, mat ji buvo aljanso narė.

Paaiškėjo, kad darbuotoja buvo atleista neteisėtai. Darbo ginčų komisijos sprendimu ji sugrąžinta į darbą, jai turi būti sumokėta už priverstines pravaikštas. Bet situacija įdomi tuo, kad po to kreipėsi dar septynios darbuotojos iš to paties darželio“, – kalbėjo pašnekovė.

Darželyje dirbančios moterys įvardijo ir problemas: neklausoma jų nuomonės, liepiama daryti tai, kas nepriklauso, žeminami darbuotojai, tyčiojamasi net iš žmogaus kalbos akcento, o į įvairius kompetencijų kėlimo kursus siunčiami tie, kurie gerai sutaria su vadovais.

„Taip dirbdamas žmogus ima nepasitikėti savo jėgomis. Moterys sakė, kad nebegali pakęsti psichologinio spaudimo, kurį labiausiai patiria iš direktorės“, – pasakojo O.Šukaitienė.

Paskutinės žinios iš ikimokyklinės įstaigos dar labiau nustebino. Pasirodė, kad einamųjų metų užduočių plane auklėtojos padėjėjai priklauso nukasti sniegą lauke, paruošti pavėsinę dažymui, sudalyvauti talkoje atnaujinant smėlio dėžių užpildą, žiemos metu esant daug sniego išvalyti grupės aikšteles ir užtikrinti saugų pasivaikščiojimą žiemos metu, paruošti pavėsines tolimesniam remontui (pašiaušti dažus ant pavėsinės atramos, ant suoliukų, nuvalyti purvą nuo pavėsinių sienų, nudažyti atitinkamais dažais pavėsinės atramas, suoliukus, sienas) ir atlikti darbus: „Ar tikrai lopšelio darželio auklėtojos padėjėja turi atlikti šiuos darbus? Darbuotojos pareiginiuose nuostatuose to neradome. Kyla klausimas, kokių kompetencijų darbuotojai sudarė šį sąrašą.“

Savivaldybėse konkursus laimi tas, kuris turi pažinčių ar priklauso reikiamai partijai

Pašnekovė teigė, jog problemų kyla ir kitose valstybinėse įstaigose. Pavyzdžiui, savivaldybėse, kur vis dar populiaru, kai konkursus į naują darbo vietą laimi ne kompetencijų ir gebėjimų turintis žmogus, bet tas, kuris turi tinkamų pažinčių ar priklauso reikiamai partijai.

„Nesakau, kad taip yra visur, tačiau tokių savivaldybių tikrai yra. Jei ateina dirbti žmogus iš šalies, jei jis pamato įsisenėjusias problemas ir siūlo būdus, kaip spręsti, į tokias jo iniciatyvas dažnai nekreipiama dėmesio, o toks kolega sulaukia ir patyčių, jis nėra kviečiamas į susirinkimus, su juo nėra dalinamasi informacija, nesirūpinama jo kompetencijos kėlimu“, – pasakojo O.Šukaitienė.

Kada panašūs dalykai vyksta valstybinėse įstaigose, tai tampa masine problema, kurios pasekmės atsiliepia kiekvienam iš mūsų.

Paprastas pavyzdys. Kažkurioje seniūnijoje neasfaltuojami keliai arba jie asfaltuojami ne ta tvarka. Žmonės raštus, teiraujasi kodėl taip yra. Darbą pradėjęs naujas žmogus mato problemas, rodo į jas pirštu.

„Tačiau problemos nesprendžiamos, padaroma, taip, kaip reikia, o toks specialistas tampa balta varna, nes tik jam vienam ši problema atrodo aktuali.

Kas kenčia dėl to? Nukenčia darbų rezultatai, nes našumas tokių darbuotojų būna mažas, o jei našumas mažas, tai reiškia, kad tokie darbuotojai nesukuria jokios pridėtinės vertės valstybiniam sektoriui ir leidžia toliau klestėti korupcijai bei nepotizmui. Jei mes leisime, kad tai tęstųsi, niekada nesulauksime gerųjų pokyčių“, – įsitikinusi LPSA atstovė.

O.Šukaitienė sako, kad apie šias problemas reiktų kalbėti garsiai ir jas viešinti: ,,Kreipkitės į profsąjungas arba į Darbo ginčų komisiją, turite klausimų – klauskite, viešinkite socialiniuose tinkluose informaciją apie nesąžiningus darbdavius. Tik taip padėsime verslui mūsų valstybėje tapti skaidresniu ir sąžiningesniu, o valstybinės institucijos tikrai pradės dirbti žmogui.“

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Jurgita Lieponė

Publikuota: 2021-02-05

Jolantos jauniausioji dukra susilaukė vaikelio būdama dar nepilnametė. Vyresnioji moters dukra įsitikinusi, kad naujagimio tėvas ne kas kitas, o Jolantos vyras Gediminas, nors pats vyras tai kategoriškai neigia. „TV Pagalbos“ studijoje atskleisti DNR tyrimo rezultatai atvertė visas kortas.

Kad jos sesers kūdikio tėvas yra Gediminas, vyresnioji Jolantos dukra Neringa teigė sužinojusi ne tik iš naujagimio mamos, bet ir iš pačios Jolantos.

Gediminas savo nusikalstamą veiką kategoriškai neigė ir nedvejodamas sutiko pasidaryti DNR testą.

„Šis atsakymas gali ant jūsų pečių užgriūti tarsi uola. Su visa atsakomybe, su visu siaubu. Iš kitos pusės, tai gali būti baltas balandis, kuris išlaisvins, nuplaus ir pastatys viską į vietas“, – prieš atplėšdamas DNR testo atsakymų voką kalbėjo laidos vedėjas Edgaras Navickas.

Tačiau paaiškėjo, kad Gediminas yra savo nepilnametės podukros vaiko tėvas. Šis atsakymas šokiravo visus, ypač laidos vedėją Renatą Šakalytę-Jakovlevą, kuri net susigriebė už galvos.

Kaltina tarnybas neveiksnumu

Išgirdusi testo atsakymą Jolanta nesulaikė ašarų, o Gediminas ir toliau liko sėdėti netekęs žado.

Tačiau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė nepatikėjo nei Jolantos ašaromis, nei Gedimino nuostaba.

„Ašaros, kurias matau prieš save, manęs nė kiek neįtikina. Manau, kad ir ponia viską puikiai žinojo ir įtarė, kas čia vyksta. Vaikų tvirkinimas artimoje erdvėje nevyksta taip, kad artimiausi žmonės to nemato ir nepastebi. Šios ašaros čia ne vietoje, turbūt labiau savęs gailite nei savo dukters“, – aštrių kritikos žodžių Jolantai negailėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė.

Devyniolika metų su seksualinio išnaudojimo aukomis dirbanti K. Mišinienė įsitikinusi, kad šioje situacijoje privaloma kreiptis į teisėsaugą. Moteris neslėpė nusivylimo ir socialiniais darbuotojais.

„Mes turėtume paklausti vietos vaiko teisių apsaugos tarnybos, kokiu giliu miegu jie įmigę. Manau, kad šis atvejis turėtų atverti ir atvers didelę diskusiją šalyse, ką gi veikia atsakingi žmonės“, – kalbėjo specialistė.

Advokatas Vygaudas Molis patikino, kad teisinė atsakomybė laukia tiek Gedimino, tiek Jolantos.

„Abiem gresia cypė, kalėjimas. Tai yra gana grėsmingi straipsniai, gresia nuo kelių iki penkiolikos metų (kalėjimo – aut. past.). Motinai – straipsnis už vaiko nepriežiūrą. <…> Buvo ne tik santykiaujama su nepilnamete, bet dar ir smurtaujama. <…> Turėtų jau (abu – aut. past.) iš studijos išeiti su antrankiais“, – kalbėjo teisininkas ir pažadėjo pats asmeniškai imtis teisinių priemonių.

Įtarimų kilo nepilnametės sesei

Portalas tv3.lt primena, kad kiek anksčiau į „TV Pagalbą” kreipėsi pati Jolanta, kurios nepilnametė dukra su naujagimiu atsidūrė krizių centre.

Studijoje ašarų neslėpė ir Gediminas tikindamas, kad myli merginą kaip dukrą ir yra pasiruošęs visomis išgalėmis padėti jai ir jos kūdikiui. Pasak vyro, labiausiai jų šeimai pakenkti siekia Jolantos vyresnioji dukra Neringa.

Neringa seniai įtarė, kad jos sesers vaikelio tėvas yra būtent Gediminas. Pirmiausia abejonių jai sukėlė pati Jolanta.

„Pati eidama girta per kaimą visiems žmonėms sakei, kad sesuo laukiasi nuo Gedimino”, – kalbėjo Neringa.

Negana to, Neringa papasakojo, kad prieš jaunesniąją jos seserį Gediminas yra pakėlęs ranką. „Aš bendrauju su socialinėmis darbuotojomis, kadangi mano seserį paėmė iš nesaugios aplinkos. Gediminas 3-4 savaičių bėgyje būdamas girtas smurtavo prieš mano seserį. Yra man rašytos sesers SMS žinutės: sese, galbūt gali iškviesti policiją, nes Gediminas daužosi“, – apie jaunesnės sesės išvežimo į krizių centrą priežastis pasakojo Neringa.

Neringa galiausiai atskleidė, kad jos jaunėlė sesuo pati prisipažino turėjusi lytinių santykių su patėviu, bet tai dariusi savo noru.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: naujienų portalas tv3.lt

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Laikraštis Suvalkietis

Publikuota: 2021-01-27