Category: Straipsniai – 2018

Vieniša, darbo nerandanti dviejų vaikų mama, įkalbėta draugės, nuvyko į Didžiąją Britaniją ir sudarė fiktyvią santuoką su vyru iš Šri Lankos. Pastarasis jai sumokėjo žadėtą atlygį ir elgėsi su ja gražiai, kol nepanoro jos turėti kaip tikros žmonos. Šiai atsisakius atėmė jos dokumentus ir ėmė elgtis kaip su kaline. Tik sėkmingo atsitiktinumo dėka moteriai pavyko pabėgti, tačiau išsiskirti teisiškai su fiktyviu vyru, pasirodo, dar sudėtingiau.

Už fiktyvią santuoką – 2000 svarų

Kaip pasakojama Klaipėdos apygardos teismo sprendime, Irma (vardas pakeistas – 15min) vieną 2013 m. kovo mėnesio dieną sulaukė svečiuose pažįstamos moters, kuri jai pasiūlė vykti su ja į Angliją ir sudaryti fiktyvią santuoką. Būsimas vyras jai sumokės už tai 2000 svarų atlygį, o vietoje jai nupirks viską, ko ji norės, ją išlaikys. Po kelių mėnesių, kai visi formalumai bus atlikti, ji galės sugrįžti namo.

Irma tuo metu buvo vieniša mama, neturinti nei darbo, nei pakankamai pajamų pragyvenimui, jos motina dažnai girtaudavo, mažai dukterimi ir jos gyvenimo sąlygomis rūpinosi, taigi pasiūlymas buvo viliojantis.

Ji sutiko.

Kartu su minėta pažįstama atvykusi į Didžiąją Britaniją, moteris sužinojo, kad jos būsimas vyras – Šri Lankos pilietis. Jo namuose ji ir buvo apgyvendinta

Jos būsimas sutuoktinis „Google vertėjo“ pagalba išvertė jai legendą, kurią ji turėjo papasakoti migracijos tarnybai. Po gero mėnesio jie susituokė. Kadangi po vestuvių laukė dar vienas interviu migracijos tarnyboje, sutuoktinis paprašė moters kurį laiką pasilikti, todėl į Lietuvą ji grįžo po trijų mėnesių

Vyras panoro, kad žmona atliktų savo „pareigą“

Kaip teigė pati Irma, vyras jokio smurto prieš ją nenaudojo, ją apipirkdavo, pažadėjo duoti pinigų, todėl ji sutiko pabūti. Kai grįžo į Lietuvą, jis kas mėnesį jai siųsdavo nuo 50 iki 200 svarų. Esą jis padeda jai dabar, o ji prireikus turės jam padėti vėliau.

Kai ji gavo prašymą iš savo sutuoktinio vėl atvykti į Angliją, neseniai buvo pagimdžiusi dukrą, todėl vykti atsisakė. Visgi po kelių mėnesių bičiulė, su kuria ji buvo susipažinusi Anglijoje, įkalbėjo ją nuvykti. Kartu Irma pasiėmė naujagimę dukrą.

Kadangi vyras buvo apsigyvenęs kitame bute, Irmos reikėjo, kad jis galėtų sutvarkyti dokumentus, rodančius, kad už nuomą ir komunalinius mokesčius oficialiai moka ji. Tačiau šįkart vyras, prisipažinęs, kad niekada nėra turėjęs moters, panoro su ja ir intymių santykių, o Irmai nesutikus jo elgesys pasikeitė.

Kaip rašoma teismo sprendime, vyras neleisdavo Irmai miegoti su dukra ir liepdavo ją paguldyti į lovytę dėl to, kad pats galėtų atsigulti šalia. Kartą išgirdęs, kad ji telefonu kalba su vyriškiu, atėmė telefoną ir užsimojo jai trenkti. Tiesa, taip ir netrenkė, bet pagrasino, kad jeigu norėtų, tikrai jai trenktų.

Tik metė į sieną telefoną. Jis atėmė iš jos telefono korteles, neleido naudotis internetu, leisdavo paskambinti tik mamai iš savo telefono, kad Irma pasakytų, jog viskas yra gerai. Tiesa, su Irmos dukrele vyras elgdavosi gražiai.

Kadangi vyras pasisavino jos ir dukters dokumentus, Irma pasijuto įkalinta jo namuose. Laimė, jai pavyko susisiekti su Anglijoje gyvenančiu pusbroliu. Šis vieną dieną, kai vyras išėjo į darbą, atvažiavo, pasiėmė jas ir be dokumentų mikroautobusu pargabeno į Lietuvą.

Kai ši istorija atsidūrė teisme, ji buvo įvertinta kaip prekybos žmonėmis atvejis. Teismas konstatavo, kad Irmos bičiulė A.A., pasinaudodama pastarosios socialiniu pažeidžiamumu dėl jos sunkios materialinės padėties, užverbavo ir nugabeno ją fiktyviai santuokai, kuri buvo naudinga trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam gauti nuolatinį leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

Iki fiktyvios santuokos sudarymo jis faktiškai kontroliavo nukentėjusiąją, t. y. pasinaudodamas jos finansiniu priklausomumu dėl to, kad pastaroji neturės pinigų grįžimui į Lietuvą, nemoka anglų kalbos, neturės kitos gyvenamosios vietos, išskyrus tą, kuri jai bus nurodyta, ir ribojo jos judėjimo ir pasirinkimo laisvę.

Tačiau teismas atsižvelgė, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, ir, sumažinęs bausmę trečdaliu, skyrė jai dvejus metus laisvės atėmimo, atidedant bausmę vieneriems metams.

Taigi Irma, nepaisant, kad pati sutiko sudaryti fiktyvią santuoką, melavo britų migracijos tarnybai, buvo pripažinta auka. Tačiau „linksmybės“ prasidėjo, kai ji po teismo sprendimo nusprendė išsiskirti su savo fiktyviu vyru. Pasirodo, tai beveik neįmanoma, o kol ji neišsiskyrusi, negali pristatyti visų reikalingų dokumentų socialinei pašalpai gauti – mat ji skiriama atsižvelgiant į visų šeimos narių pajamas

Kadangi santuoka neregistruota, jos anuliuoti negali

Kaip pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Tauragės skyriaus darbuotoja Žaneta Morkūnaitė, byla atsidūrė teisme po to, kai į policiją dėl šio atvejo kreipėsi socialinės tarnybos. Mat grįžusi į Lietuvą, Irma turėjo iš naujo susitvarkyti savo ir dukrelės dokumentus, kurie liko pas jos fiktyvų vyrą.

„Į mus socialinės tarnybos kreipėsi, kad padėtume jai sutvarkyti skyrybų dokumentus dėl socialinės pašalpos gavimo. Tačiau tam, pasirodo, reikia praeiti tikrus kryžiaus kelius. Tai, ko gera, pirmasis nuosprendis, priimtas dėl prekybos žmonėmis tokioje situacijoje – sudarant fiktyvią santuoką.

Kai buvo paskelbtas nuosprendis, net prokurorui nebuvo abejonių, kad ši santuoka po nuosprendžio paskelbimo turi būti anuliuota. Tačiau taip neįvyko. Valstybė tiesiog nusišalino ir paliko moterį pačią spręsti savo problemas“, – teigė pašnekovė

Šiuo metu Irma augina tris mažamečius vaikus. Jos visos pajamos – 58.90 euro išmoka už vaikus bei 100 eurų alimentai už dukrelę. Tiesa, ji turi draugą, kuris yra vieno iš jos vaikų tėtis. Dėl nepritekliaus šiuo metu jis išvykęs dirbti į užsienį ir truputį padeda išlaikyti šeimą. Socialinių darbuotojų padedama, moteris surašė prašymą pripažinti jos fiktyvią santuoką negaliojančia, kad ji galėtų kreiptis dėl socialinės pašalpos išmokų.

„Su tokiu prašymu iš pradžių kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją, į darbuotoją, užsiimantį prekybos žmonėmis tema, tačiau buvome nusiųsti atgal pas bylos prokurorą. Šis atrašė, kad reikia kreiptis į Klaipėdos apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių. Taip ir keliavome grandine, kol gavome visiškai formalų atsakymą“, – teigė Ž.Morkūnaitė.

Pastarasis atsakė, kad ši santuoka dėl Irmos kaltės nėra įtraukta į apskaitą Lietuvoje, kadangi moteris neatliko prievolės apie ją pranešti atitinkamoms Lietuvos institucijoms. Kita vertus, santuokos neįtraukimas į apskaitą nedaro jos negaliojančia – tai reiškia, kad Irma laikoma ištekėjusia. Tačiau faktas, kad santuoką patvirtinančių dokumentų neturi Lietuvos institucijos, užkerta kelią paskelbti ją negaliojančia Lietuvoje.

Merginos išvežamos vedyboms ir apgaulės būdu

„Konsultavomės su teisininkais ir supratome, kad, ko gera, vienintelė išeitis – vykti į Didžiąją Britaniją, išsiimti dokumentus, patvirtinti juos apostile ir pristatyti Lietuvos tarnyboms, kad čia registruotų santuoką ir tada kreiptis į teismą, kad išskirtų. Moteris pati vykti negali, ji net čia sunkiai išgyvena. Mes taip pat neturime finansinių resursų.

Buvo bandyta kreiptis tiesiai į Didžiosios Britanijos tarnybas, tačiau susiduriame ir su kalbos barjeru, ir su nežinojimu, kokių dokumentų reikia, kur būtent kreiptis.

„Šiuo metu esame visiškoje aklavietėje, nebežinome, ką daryti. Galbūt valstybė galėtų parodyti gerą valią ir pati užklausti reikalingų dokumentų, tačiau bandydami prisibelsti visur atsimušame kaip į sieną“, – teigė socialinė darbuotoja.

Pasak jos, tokių atvejų jos kuruojamame rajone ateityje gali pasitaikyti ir daugiau, kadangi Tauragėje bandymų sudaryti fiktyvias santuokas skaičius bene didžiausias Lietuvoje.

Dažniausiai vedyboms merginos vežamos į užsienį. Vienos žino, kur važiuoja, nes susivilioja pinigais, tačiau nemažai moterų yra tiesiog apgaunamos. Joms žadamas darbas užsienyje ir tik nuvykusios sužino, kad joms suplanuotos vedybos. Laimė, dalis jų sugeba pasipriešinti arba pabėgti.

Fiktyvios santuokos pavojai

Sociologas dr. Karolis Žibas išskiria du fiktyvių santuokų tipus. Paprasta fiktyvi santuoka yra nusikaltimas prieš valstybę, kadangi ja siekiama turėti naudos – gauti leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Visai kas kita fiktyvi išnaudojanti santuoka, kuri laikoma nusikaltimu prieš žmogų. Tokiu atveju konstatuojamas prekybos žmonėmis atvejis, kadangi Baudžiamosios teisės kodekse nurodyta, kad pasinaudojimas žmogaus pažeidžiamumu laikomas prekyba žmonėmis atveju.

„Kiek tokių atvejų Lietuvoje yra, sunku pasakyti, kadangi tai latentinis reiškinys. Latvijoje, tarkime, tokių atvejų kaip ikiteisminių tyrimų registruota dešimtimis, Lietuvoje – tik vienetai. Tai nereiškia, kad pas mus ši problema ne tokia paplitusi kaip Latvijoje, tai reiškia, kad mes jos dar taip gerai neužčiuopiame.

O tai padaryti tikrai sudėtinga, kadangi išnaudojimas vyksta ne viešoje vietoje, o namų ūkio lygmenyje. Įžvelgti šį išnaudojimą ir nuspręsti, kad tai yra ne fiktyvi santuoka, o fiktyvi išnaudojanti santuoka, labai sudėtinga ne tik Lietuvos, bet ir tos pačios Didžiosios Britanijos institucijoms. Šio išnaudojimo ypatumas dar ir tas, kad jis apjungia net kelias prievartos formas. Esant seksualiniam išnaudojimui matome vieną prievartos formą, esant darbiniam išnaudojimui – taip pat vieną, o fiktyvioje išnaudojančioje santuokoje atsiranda ir judėjimo laisvės ribojimas, ir prievartinis namų ruošos darbas, ir seksualinis išnaudojimas, kai kuriais atvejais – net prievartinis vaikų gimdymas, ir psichologinis šantažas ar smurtas. Kartais po tokių santuokų traumos gali likti visam gyvenimui“, – pasakojo pašnekovas.

Auka įtikinama, kad ji – nusikaltimo bendrininkė

Pasak K.Žibo, deja, labai dažnai šis reiškinys laikomas tik fiktyvia santuoka, o šiais laikais fiktyvi santuoka yra prilyginama vos nereguliariai migracijai ir saugumui.

Ir tai ne tik Lietuvos, bet visų valstybių bėda, juolab kad labiau išsivysčiusių šalių institucijoms labai sunku suvokti, kad Lietuvoje skurdas yra visai kitoks nei jų šalyje ir mūsų žmonių pažeidžiamumas žymiai didesnis nei gerovės valstybės šalyse, ir kad aukos fiktyvią santuoką sudarė ne iš savanoriškų ir savanaudiškų paskatų, o dėl didžiulio savo pažeidžiamumo. Jos tiesiog buvo paveiktos psichologiškai ir išnaudotos.

„Mūsų tyrimas, kurio metu tyrėme fiktyvias santuokas, parodė, kad jei prieš 10 metų buvo verbuojama taikant grubius psichologinio smurto metodus, dabar verbuotojas su auka sukuria labai artimą ryšį, ir auka jau nesupranta, kad ji yra auka. Ji patiki, kad sudarydama fiktyvią santuoką yra ne auka, o nusikaltimo bendrininkė. Dar ir todėl sudėtinga spręsti šiuos klausimus, nes atitinkamos institucijos dar turi įrodyti aukai, kad ji yra auka ir kad nebijotų atskleisti faktų“, – tikino sociologas.

Autorius: Inga Saukienė

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai seksualinio priekabiavimo byloje kaltu pripažino buvusį Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro direktorių Liną Zaikauską. Jis buvo kaltinamas tuo, jog pasikėsino priversti lytiškai santykiauti vieną iš aktorių Eriką Račkytę.

Dėl pasikėsinimo priversti lytiškai santykiauti prokuratūra pasiūlė Linui Zaikauskui skirti 55 parų arešto bausmę. Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Penktadienį nuosprendį šioje byloje paskelbęs Kupiškio teismas nusprendė Linui Zaikauskui skirti 44 parų areštą, bausmę atliekant laisvadieniais Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Teismas taip pat iš dalies tenkino E.Račkytės civilinį ieškinį ir įpareigojo L.Zaikauską aktorei atlyginti 3000 eurų moralinę ir 100 eurų turtinę žalą.

„Teismas pripažino Liną Zaikauską kaltu dėl pasikėsinimo priversti lytiškai santykiauti teatro aktorę Eriką Račkytę. Nusikaltimas nebuvo baigtas, kadangi nukentėjusioji paviešino įvykį ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Teisme L.Zaikauskas kaltę neigė, aiškino, kad nukentėjusiosios yra apkalbėtas, tačiau teismas šią versiją nuosprendyje paneigė. Kadangi byla buvo išnagrinėta uždarame teismo posėdyje, plačiau teismas nuosprendžio priėmimo motyvų nekomentuos“, – kalbėjo teisėjas Raimundas Rakauskas.

Pats Linas Zaikauskas teisme penktadienį nepasirodė. Lino Zaikausko advokatas Dainius Mažylis tvirtino, kad jo ginamasis serga, todėl atvykti negalėjo. Advokatas teigė, kad svarstys galimybę šį teismo nuosprendį skųsti.

Teisme taip pat nepasirodė ir nukentėjusioji Erika Račkytė. Jos gynėjas Karolis Rugys tvirtino, kad merginai į posėdžius vaikščioti per sunku psichologiškai.

„Nukentėjusioji prašė priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 100 eurų turtinei. Manau, kad teismo sprendimas tenkina. Mes neprašėme konkrečios bausmės. Nukentėjusioji tikėjosi teisingumo. Šiuo atveju manome, kad teisingumas įvykdytas visiškai. Kaltinamasis nukentėjusios neatsiprašė, žala nei iš dalies nebuvo atlyginta. Jis pasirinko savo poziciją neigti“, – sakė Erikos Račkytės gynėjas Karolis Rugys.

Seksualinio priekabiavimo byla į viešumą iškilo tuomet, kai į policiją dėl ribas peržengiančio direktoriaus elgesio kreipėsi viena iš naujosios kartos aktorių, 24-erių metų Erika Račkytė. Mergina nurodė, kad vadovas, naudodamasis jos tarnybiniu priklausomumu bei vartodamas psichinę prievartą, reikalavo lytiškai santykiauti.

Anot į teisėsaugą besikreipusios aktorės, per repeticijas L.Zaikauskas ne kartą kalbėjo apie tai, kad ji, parodydama dėkingumą, turėtų su vadovu permiegoti. Kiek vėliau vadovo žodžiai peraugo į veiksmus. E.Račkytės tvirtinimu, praėjusių metų kovo viduryje prieš repeticiją L.Zaikauskas suėmė ją už veido bei pradėjo merginą prieš jos valią bučiuoti. Analogiška situacija pasikartojo ir tą pačią dieną po repeticijos.

Po atlikto ikiteisminio tyrimo bylą turėjo pradėti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismas, tačiau nuo šios bylos nusišalino visi teisėjai.

Tokia situacija susiklostė todėl, kad byloje minimas, L.Zaikausko režisuotas spektaklis „Mergaitės svajonė“ buvo repetuojamas būtent šio teismo patalpose, o generalinę spektaklio repeticiją buvo pakviesti stebėti teismo atstovai. Tuomet byla buvo perduota Kupiškio teismui.

Autorius: Tomas Markelevičius

Gegužės 3 dieną Prekybos ir verslo skyriaus mokiniams prevencinę paskaitą tema „Prekybos žmonėmis pavojai – ką žinome apie tai“ skaitė VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro” Šiaulių skyriaus socialinė darbuotoja Aušra Vaičiulytė ir socialinio darbo 3 kurso studentė Aušra Kaminskaitė. Tai labai aktuali ir skaudi tema kiekvienam.

Susitikimo metu buvo pristatyta prekybos žmonėmis ir išnaudojimo problema, pasakota, kas yra prekyba žmonėmis, kokios yra jos formos. Lektorės pristatė realias istorijas, kai žmonės buvo išnaudojami, verčiami dirbti prieš savo valią. Mokiniams akcentuota, kad prekyba žmonėmis yra reali grėsmė bet kokio amžiaus, socialinio statuso ar lyties žmogui. Socialinė darbuotoja ragino nepasitikėti nepažįstamais žmonėmis, nes šiuo metu atsirado ir naujos prekybos žmonėmis formos: fiktyvios išnaudojančios santuokos ir vaikų bei suaugusiųjų išnaudojimas nusikalstamai veikai vykdyti. Paskaitoje kalbėta apie galimas grėsmes bei pavojus, apie teikiamą pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų.

Kauno vaikų socializacijos centro „Saulutė“ atstovai kartu su socialiniais partneriais dalyvavo Kauno apygardos teisme vykusioje konferencijoje „Prekybos žmonėmis nusikaltimai Lietuvoje: naujos tendencijos ir pagalba nukentėjusiems“. Konferencija buvo orientuota į naujų prekybos žmonėmis formų, paplitusių šalyje ir, konkrečiai Kauno regione, aptarimą. Konferencijoje buvo aptariama kaip teisėsauga ir įvairios organizacijos atsako į šiuos iššūkius, kas yra nukentėjusieji, jų teisių atstovavimas ir kaip jiems teikti psichologinę bei socialinę pagalbą. Ilgametę patirtį turintys konferencijos dalyviai teigė, jog prekybos žmonėmis aukas vienija vienas pagrindinis faktorius– lengvai pažeidžiami ir patiklūs asmenys, kurie apgaulės būdu, o rečiau – panaudojus smurtą, yra įtraukiami į neteisėtą veiklą. Viena iš naujausių prekybos žmonėmis formų, tai – apgaulės ar manipuliavimo būdu merginų verbavimas dirbti užsienyje. Už „karštų“ pasiūlymų slepiasi ne kas kita, o nepilnamečių seksualinis išnaudojimas, vertimas elgetauti arba vogti. Po konferencijos įvyko Centro ugdytinių susitikimas su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) socialine darbuotoja Urte Kudulyte. Statistikos duomenimis, kas penktas vaikas, kas trečia moteris patiria seksualinę prievartą, tačiau apie didelę dalį nusikaltimų nėra žinoma, nes nukentėjusieji nesikreipia pagalbos. KOPŽI atstovė išsamiai papasakojo ir demonstravo vaizdo filmus, siekdama supažindinti Centro bendruomenę kokiais būdais gali vilioti ir apgauti jaunus žmones ir kaip apsisaugoti, kad netaptų seksualinės prievartos aukomis.

2018 m.balandžio 25 d gimnazijos skaitykloje vyko prevencinė paskaita „Prekyba žmonėmis“, kurią skaitė VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Panevėžio skyriaus socialinė darbuotoja Donata Ribokaitė. Susitikimo metu buvo pristatyta prekybos žmonėmis ir išnaudojimo problema, mokiniams pristatytos realios istorijos, kai žmonės buvo išnaudojami, verčiami dirbti prieš savo valią. Mokiniai susidomėję klausėsi, kaip jie galėtų atpažinti ir išvengti prekeivių žmonėmis bei jų išnaudojimo. Kiekvienam buvo išdalintos informacinės kortelės, kurioje raginama nepasiduoti prekeiviams žmonėmis ir pateikta išsami informacija, kur galima kreiptis, jei reikalinga pagalba.  Dėkojame lektorei už įdomią paskaitą.

Autorius: G. Vasauskienė

Balandžio 23 d. kartu su VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Marijampolės skyriaus darbuotoja D. Grimalauskiene lankėmės Griškabūdžio ir Šakių “Žiburio” gimnazijose. D. Grimalauskienė vyresnių klasių moksleivius supažindino su prekybos žmonėmis problematika, formomis, papasakojo kaip žmonės tampa šios nusikalstamos veikos aukomis ir kaip nuo to apsisaugoti bei ką daryti jei jau papuolei į prekybos žmonėmis aukų ratą. Artimiausiu metu su šios tematikos paskaitomis lankysimės Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje ir Kudirkos Naumiesčio V. Kudirkos gimnazijoje.

Balandžio 23 d. kartu su VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Marijampolės skyriaus darbuotoja D. Grimalauskiene lankėmės Griškabūdžio ir Šakių “Žiburio” gimnazijose. D. Grimalauskienė vyresnių klasių moksleivius supažindino su prekybos žmonėmis problematika, formomis, papasakojo kaip žmonės tampa šios nusikalstamos veikos aukomis ir kaip nuo to apsisaugoti bei ką daryti jei jau papuolei į prekybos žmonėmis aukų ratą. Artimiausiu metu su šios tematikos paskaitomis lankysimės Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje ir Kudirkos Naumiesčio V. Kudirkos gimnazijoje.

Balandžio 23 dieną gimnazijoje lankėsi kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro konsultantė socialinė darbuotoja Dana Grimalauskienė drauge su Šakių policijos komisariato bendruomenės pareigūne Aušra Mockevičiūte. Prevencinėje paskaitoje dalyvavo III klasės gimnazistai. Susitikimo metu mokiniai buvo supažindinti su prekybos žmonėmis formomis, teikiama pagalba ir prevencija. Atstovė pasidalino realiomis istorijomis. Mokiniams buvo išdalinta dalomoji medžiaga su informacija, kur kreiptis įtarus ar pastebėjus prekybos žmonėmis požymius.

Viename Lietuvos mieste nutikusi istorija verta siaubo filmo siužeto. Mažametė penkerius metus kentėjo nuo patėvio žaginimo, prievartavimo ir smurto. Teismas patėvį penkeriems metams pasiuntė į pataisos namus, šis sprendimą apskundė, o auka iki šiol jaučia baisias prievartos pasekmes.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) siūlo pasimokyti iš šios skaudžios istorijos ir ministerijas ragina imtis vaikus, o ne pedofilus apsaugančių veiksmų.

Siekiant apsaugoti mažametės interesus, nei jos, nei kitų šios bjaurios istorijos dalyvių asmens duomenys straipsnyje neatskleidžiami. Istorijos pradžią galite skaityti čia.

Šiaulių apygardos teismas dar kovo pradžioje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje patėvis nuteistas dėl mažamečio asmens žaginimo bei seksualinio prievartavimo. Teismas jam skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią šis turės atlikti pataisos namuose.

Vietoje prašytos 22 tūkst. eurų sumos, mergaitei priteista 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Iki nuosprendžio įsigaliojimo, nuteistajam palikta kardomoji priemonė gyventi atskirai nuo nukentėjusios, nesiartinti prie jos arčiau 500 metrų atstumu. Nuteistajam nurodyta nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, ją globojančia močiute, buvusia sugyventine ir byloje liudijusiu sugyventinės sūnumi.

Nuteistas patėvis nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vyras buvo kaltinamas tuo, kad 2013–2017 m. namuose tenkino lytinę aistrą su mažamete podukra. Patėvis ne tik kaišiojo rankas po mergaitės drabužiais, lietė ir gnaibė jos krūtis, lietė jos lytinius organus, tačiau vėliau ėmėsi žaginimo, prievartavimo, su ja lytiškai santykiavo. Patėvis prieš mergaitę naudojo jėgą ir fizinį smurtą, grasino jos šeimos nariams susidorojimu.

Nuteistasis kaltu prisipažino iš dalies. Jis tvirtino, neva mergaitė pati, matant motinai, po namus vaikščiodavo be kelnaičių ir liemenuko, prašydavo ją išmaudyti, o kartą kažko pripylusi į kavą. Patėvis tvirtino tąkart nubudęs numautomis kelnėmis, o mergaitė buvo suėmusi jo lytinį organą. Tiesa, pirmos apklausos metu jis apie kavą nieko neužsiminė. Vyras teisme pripažino tik šį išžaginimą.

Mama brolio šnekomis netikėjo

Tuo metu ikiteisminio teisėjo apklausta mergaitė nurodė, kad viskas prasidėjo mamai pastojus, kada ši negalėjo turėti lytinių santykių. Patėvis ėmė kabinėtis prie jos, graibyti krūtis ir lytinį organą, vadindamas tai masažu. Pradžioje tai darydavo maudydamas.

Kai mergaitei buvo 10 metų, patėvis ją ėmė žaginti. Vaikas net nesuprato, kodėl patėvis taip elgiasi. Vyras mažametei netgi rodydavo pornografinius filmus ir siūlydavo daryti tą patį. Viskas vykdavo už užrakintų durų.

Mergaitė patėviui turėdavo padėti statybose, kur nešiojo betoną, o sandėliuke šluotoms laikyti būdavo seksualiai išnaudojama. Patėvis mergaitę ir mušdavo, ir trankydavo. Mergaitė bandydavo priešintis, tačiau bijojo, kad nebūtų blogai jai ir mamai.

Apie patirtą prievartą mergaitė papasakojo broliui ir draugei, draugės mamai, mokyklos direktorei, mokytojai, psichologei.

Byloje liudijusi draugė papasakojo, kad mergaitė buvo prievartaujama matant jos vyresniam broliui.

Prokurorus apie nusikaltimą informavo psichologė-psichiatrė. Mergaitę pas ją atvedė mama, skųsdamasi, kad ši įsitempusi, verksminga. Mažametė specialistei ir papasakojo, ką su ja išdarinėjo patėvis. Psichologė-psichiatrė apie išgirstą liudijimą papasakojo mamai, ši prisipažino, kad mergaitė tą jau buvo pasakojusi, tačiau ja netikėjo. Liudytoja teismui nurodė, kad mergaitė naivi, žemos socialinės kompetencijos, todėl galbūt ir tylėjo ilgą laiką.

Mergaitės mama teisme aiškino pastebėjusi, kad dukra tapo agresyvi, jautė neapykantą patėviui, tačiau manė, kad tai dėl pastarojo agresijos – šis buvo podukrai trenkęs. Kadangi moteris savaitgaliais ir iki vėlumos dirbdavo, patėvis namie prižiūrėdavo vaikus. Vyresnysis sūnus motinai buvo užsiminęs apie sesers patiriamą prievartą, tačiau ši aiškino nepatikėjusi ir tai sužinojusi iš gydytojos.

Apie tai, kad mergaitė pasakojo patyrusi prievartą, bijodavo grįžti į namus, kada juose nebūdavo mamos, patvirtino visas būrys liudininkų.

Šeima buvo įrašyta į įskaitą dėl mamos socialinių įgūdžių stokos. Dėl patirtos prievartos mergaitė elgėsi neadekvačiai, specialistai nustatė, kad jos būsena blogėja – emocijų sutrikimas išaugo į depresijos sutrikimą. Jai teko gydytis ligoninėje.

Tuo metu patėviui nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas.

Specialistė ragina nustoti veidmainiauti

Pasak KOPŽI vadovės Kristinos Mišinienės, šie labai skaudūs įvykiai vėl iškelia dvi nepopuliarias temas – mūsų šalyje neegzistuojančio seksualinių nusikaltėlių registro ir vaiko advokato būtinumą. Registrui aršiai priešinasi Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos.

„Pasak jų atstovų, pažymų dėl neteistumo darbdaviai ir taip prašo. Pažyma prieš pedofilo geismus?

Silpnas ginklas, juolab, kad daugumą vaikų tvirkinimo ir prievartavimo atvejų turime ne darbinėje aplinkoje, o vaikų gyvenamojoje erdvėje. Taip pat bandoma argumentuoti, kad toks registras bus perteklinė priemonė persekiojant suklydusius ir pasitaisiusius asmenis. Bet mes siūlome kalbėti ne apie šių sergančių ir kol kas jokios apčiuopiamos pagalbos negaunančių žmonių persekiojimą, o apie vaikų apsaugą“, – dėstė K. Mišinienė.

Jos teigimu, panašūs argumentai girdimi ir dėl vaiko advokato. K. Mišinienė stebisi Teisingumo ministerijos pozicija, kad visi vaikų teisinio atstovavimo svertai yra Vaiko teisių apsaugos tarnybų (VTAS) rankose ir tereikia skatinti šias tarnybas būti aktyvesnėmis.

„Betgi šios tarnybos daugelyje regionų yra tiesiog agonijoje, joms toli iki adekvataus, rūpestingo vaiko interesų atstovavimo teisiniuose procesuose. Šios mažylės istorija būtent tą ir byloja, tad palikime VTAS „ieškoti savo žmogiškojo veido, ir – nebūkime veidmainiais – ruoškime vaiko advokatus!“, – ragina K. Mišinienė.

Autorius: Mindaugas Jackevičius

Balandžio 19 d. Karaliaus Mindaugo PMC Kosmetikos skyriaus 11 klasės mokinių tikybos pamokoje viešėjo „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ darbuotojos. Šis centras išaugo iš „Caritas“ savanoryčių bei iniciatyvų ir 2017 metais įsikūrė kaip VŠĮ „KOPŽI“ (www.anti-trafficking.lt). Šio centro darbuotojai nuolat tiesia pagalbos ranką asmenims, tapusiems prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis.

Pamokos metu viešnios mokiniams pasakojo apie prekybos žmonėmis  formas, dalijosi įtraukimo į išnaudojimą būdais, atskleidė nukentejusių lietuvių istorijas bei davė patarimų, kaip nepatekti į tokias situacijas. Aptarti būdai, kaip atsilaikyti viliojantiems pasiūlymams užsidirbti užsienyje, išlikti atspariems ir netapti preke. Anot Centro tikybos mokytojos Agnės Milieškienės, tokios pamokos ypač aktualios jaunimui, kurie dažnai yra patiklūs ir gali susivilioti įvairiais pasiūlymais.