kopzi

Category: Straipsniai – 2018

  • SEMINARAS „NAUJOS PREKYBOS ŽMONĖMIS FORMOS – NAUJI IŠŠŪKIAI KUPIŠKIO REGIONE“


    2018 m. gruodžio 20 d. Savivaldybėje buvo organizuotas   seminaras „Naujos prekybos žmonėmis formos – nauji iššūkiai   Kupiškio regione“. Renginys buvo skirtas  naujoms prekybos   žmonėmis formoms, paplitusioms šalyje ir, konkrečiai, Kupiškio   regione, aptarti, joms atpažinti – kaip teisėsauga atsako į šiuos     iššūkius, kas yra nukentėjusieji, jų teisių atstovavimas ir kaip jiems   teikti psichologinę bei socialinę pagalbą.
    Seminare dalyvavo Kupiškio rajono savivaldybės, policijos   komisariato, Socialinių paslaugų centro, Kupiškio r. šv. Kazimiero vaikų globos namų atstovai. Pranešimus skaitė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ONTV viršininkas T. Glotovas ir VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotoja M. Murnikaitė.

    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Lina Matekonienė, Vyresnioji mero padėjėja (8 459) 35 500
    Nuotraukos autorė: Lina Matekonienė
    Publikuota: 2018m. gruodžio 28d.,

  • NEPILNAMETĖS IŠŽAGINIMAS MOKYKLOS PERSONALO NESUKRĖTĖ: VISOS JOS ČIA TOKIOS

    Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga prispaudęs nepilnametės kūną užbaigė tai, ką pradėjo. Tai ne siaubo filmo scenarijus, tai tikra nepilnametės istorija, nugulusi į bylą ir atsidūrusi teisme.
    Siekiant apsaugoti nuo prievartautojo nukentėjusios nepilnametės interesus, nei jos, nei kitų istorijos dalyvių asmens duomenys nebus atskleidžiami.
    Šia istorija pasidalijęs Kovos su prekyba žmonėmis (KOPŽI) centras ragina atkreipti dėmesį į tokias istorijas, kurias tiriant institucijos kartais nueina lengviausiu keliu – įtariamieji buvo du, tačiau vienas jų prisipažino, todėl kitas iš balos išlipo sausas, nors įtarimus jam stiprino ekspertų rasti įrodymai.
    Ieškojo nuotykių
    Žiema, laikrodis muša dvyliktą valandą, aplink kalėdinė nuotaika, o dvi nepilnametės bendrabučio kambaryje vis dar nemiega. Suskamba vienos iš mergaičių telefonas.
    Skambina mažai pažįstamas vaikinas, kuris pasiūlo susitikti. Pilnametis skambina vienai kambariokei, kurią pažįsta vos kelias dienas, nors nori pasikalbėti su kita. Susisiekęs su mergina nė nedvejodamas susitaria susitikti – mergina sutinka.
    Pats pilnametis anksčiau mokėsi toje pačioje mokykloje, tad puikiai žino tvarką – iš bendrabučio išeiti vėlyvą vakarą draudžiama, tačiau jam tai netrukdė įkalbėti merginą ir paskatinti ją paslapčia šokti per langą.
    Iš bendrabučio pasprukusi mergina netrukus susitiko su ją kvietusiu vaikinu bei dar dviem bendraamžiais ir jie nieko nelaukę pasuko jo namų link. Ne, jie neieškojo linksmybių, pasisėdėjimas turėjo būti ir buvo tik ramus pasisėdėjimas prie televizoriaus be alkoholio.
    Bandė priešintis
    Ramus pasisėdėjimas ilgai netruko – svečiai išsiskirstė miegoti, išsidaliję šeimininko lovas, o pats šeimininkas liko žiūrėti televizoriaus. Tik kiek vėliau jis pradėjo ieškoti, kur prigulti, ir pasirinko nepilnametės lovą.
    Šalia merginos atsigulęs vaikinas nieko nelaukęs ėmėsi veiksmų – pradėjo ją liesti rankomis, o ši gynėsi – kando. Vaikinas supyko – sudavė jai į veidą, sugriebė už kaklo ir ėmė tempti už rankos, tačiau šis smurto protrūkis ilgai netruko – vaikinas ją paleido, o ši vėl atsigulė į jo lovą ir užmigo.
    Vos mergina užmigo – skriaudėjas vėl ėmėsi veiksmų, o ši nepasidavė – spyrė jam į pilvą ir šis iškrito iš lovos. Po šio merginos smūgio vaikinas parodė savo vyrišką jėgą – vėl atsigulė į lovą, prispaudė ją kūnu, pradėjo traukti nuo jos drabužius, išžagino, tada lyg niekur nieko atsikėlė, apsirengė ir išėjo į virtuvę.
    Kiek kitaip skriaudėjas pradėjo kalbėti kitą rytą – pradėjo atsiprašinėti ir prašyti, kad tik ji nieko nepasakytų auklėtojoms. Pats teigė, kad gailisi, pasižadėjo daugiau taip nebedaryti, o merginos gailesčio siekė ir įvardydamas, kad jam labai sunku išgyventi – visą mėnesį esą turi išsilaikyti vos iš 275 eurų pašalpos.
    Pati mergina net ir po išžaginimo nebėgo iš skriaudiko namų – liko toje pačioje lovoje pernakvoti, nes bijojo, kad grįžusi į bendrabutį nebepateks ir teks miegoti lauke už durų.
    Baimė didesnė už skausmą
    Ankstyvą rytą atsibudusi mergina susiruošė atgal į bendrabutį, tuo metu ji dar nežinojo, kad apie jos pabėgimą jau buvo informuota jos mama.
    Bendrabutyje, kuris priklauso specialių poreikių turinčių vaikų ugdymo įstaigai, mergina gyvendavo darbo dienomis – savaitgaliais ir per šventes ji važiuodavo namo pas šeimą.
    Grįžusi į ugdymo įstaigą mergina sulaukė daugybės klausimų, kur ji buvo, tačiau nusprendė tylėti. „Miegojau laiptinėje“, – teigė mergina. Tos pačios dienos vakarą mergina tapo kiek atviresnė, tačiau jos versija neatitiko realybės. „Kažkokioje laiptinėje pasigavo nepažįstamas vyriškis, ji jį matė tik iš nugaros, matė tik jo plaukus. Jis uždengė jai akis, parsivedė į kambarį ir išprievartavo“, – tokią versiją ji pateikė auklėtojoms.
    Mergina fantazavo ir tai nebuvo pirmas kartas. Jai diagnozuota šizofrenija, ji linkusi fantazuoti, meluoti ir nesakyti tiesos.
    Mergina fantazavo ir pasakodama kitas tos nakties detales – teigė, kad iš bendrabučio pabėgo dėl to, kad „naktinėlė“ (taip vadindavo bendrabutyje budinčią moterį) ją sunervino, tačiau visas kortas atskleidė kambariokė, kuri ir papasakojo auklėtojai, kad tą naktį ji bendravo su vaikinu telefonu, kuris taip pat jai skambino ir kitą dieną. Tą pokalbį nugirdusi kambariokė apie jį papasakojo ir auklėtojoms – kambariokė teigė girdėjusi, kaip vaikinas prašė nieko niekam nesakyti, kad jis esą nenori jokių problemų su policija.
    Beje, nors mergina, kaip teigiama medikų išvadose, linkusi fantazuoti, specialistų teigimu buvo adekvati tiek, kad galėtų liudyti ir duoti parodymus. Esą ji neturi psichikos sutrikimų, trukdančių suprasti konkrečias faktines įvykio aplinkybes.
    Tyrimų duomenys nustebino
    Apie galimą išžaginimą sužinojusios ugdymo įstaigos darbuotojos nedelsiant kreipėsi į pareigūnus, o šie ėmėsi tyrimo – ne tik apklausė nukentėjusiąją, bet ir paėmė visus galimus drabužius ir kūno nuoplovas ekspertizei. Išvados nustebino.
    Ekspertų išvadose buvo pažymėta, kad radiniai – ne vieno, o dviejų vaikinų DNR. Remiantis mokslininkų tyrimais, sperma moters lytiniuose organuose gali išsilaikyti iki trijų parų po vaginalinių santykių, tad ekspertai nustatė, kad mergina santykiavo ne su vienu vaikinu.
    Tiesa, nors mergina teigė, kad priešinosi vaikinui, tačiau jos panagėse jo DNR nerado. Jo DNR nerado ir ant merginos kelnaičių. Vaikino kelnaites tyrę ekspertai merginos DNR taip pat nerado.
    Vis dėlto, padarytą nusikaltimą patvirtino ne tik DNR tyrimų rezultatai, bet ir matomi tiek vaikino, tiek merginos kūno sužalojimai.
    Ant merginos kūno buvo rastos mėlynės ir įbrėžimai. Vaikinui buvo nustatytas dešinio peties odos nubrozdinimas, dešiniojo žasto poodinė kraujosrūva.
    Ir nors vaikinui diagnozuoti psichikos sutrikimai, ekspertai nustatė, kad nusikaltimo metu jis galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
    DNR dviejų vaikinų, bet aiškintasi tik dėl vieno
    Ekspertai nustatė, kad nepilnametė lytiškai santykiavo su dviem vaikinais, tačiau byloje antrasis nefigūravo. Prasidėjus tyrimui prokurorė nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą antram vaikinui, nors dominuojantis DNR priklausė būtent jam, o ne tam vaikinui, su kuriuo nepilnametė susitiko naktį.
    „Naktinio pasimatymo dalyvis“ teisme prisipažino, kad prieš merginos valią santykiavo su ja, stumdė, tampė už rankos ir vėliau prašė apie tai niekam nepasakoti, todėl teisėja ir nuėjo lengviausiu keliu – visą kaltę priskyrė tik jam.
    Kaltinamasis prisipažino – viskas daug paprasčiau
    Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tad bylos nagrinėjimas ilgai netruko. Negana to, bausmė jam dėl prisipažinimo buvo sušvelninta. Vaikinas anksčiau nebuvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį, yra neįgalus, todėl jam skirta gerokai už vidurkį trumpesnė bausmė.
    Vėliau buvo pareikšta, kad „kaltinamasis yra neteistas, kritiškai vertina savo elgesį, yra neįgalus, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jį prižiūrint probacijos tarnybai“.
    Vaikinas buvo teisiamas pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, kuriame numatoma, kad „tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų“.
    Iš pradžių nuskambėjo nuosprendis įkalinti kaltinamąjį ketveriems metams, vėliau šis terminas buvo sutrumpintas iki dvejų metų ir aštuonių mėnesių, o galiausiai atidėtas dvejiems metams su įpareigojimu per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
    Vaikinui nustatytos šios kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
    Nukentėjusiai merginai nuteistasis taip pat turės atlyginti neturtinę žalą – 10 tūkst. eurų.
    Specialistė: personalas teigia, kad jos „pačios duodasi“
    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) Socialinio darbo vadovė Vaida Matusevičiūtė, kalbėdama apie šią situaciją išryškino opią problemą – tokių ugdymo įstaigų darbuotojų nenorą gilintis į situacijas ir padėti tokiems vaikams.
    „Seksualinis specialųjų mokyklų mergaičių (tikriausiai ir berniukų) prievartavimas – vis dar tylos zonoje. Šių įstaigų personalas absoliučiai nesileidžia į kalbas apie tai, viską nurašydamas tų mergaičių tai hiperseksualumui, „pačios duodasi“, tai jų nesuvokimui, kas vyksta, „jos gi tokios, patys suprantate, nelabai protingos“ ir taip toliau“, – kalbėjo V. Matusevičiūtė.
    Jos teigimu, ši byla yra labai gerai atskleidžianti visų situacijos veikėjų mąstymą. „Net ir prokurorė netiria, kas gi buvo tas kitas prievartautojas, juk rado jo DNR, rado pas konkretų vaikiną grumtynių ženklus ant kūno. Koks skirtumas, kažkas nubaustas vis tiek bus?“ – klausė specialistė.
    Socialinio darbo vadovė teigė, kad daugelis šios konkrečios mokyklos darbuotojų neslepia matantys problemą, tačiau tikina, kad „merginos pačios vilioja vaikinus, o šie paskui turi sėsti į kaltinamųjų suolą tarsi nė už ką“.
    „Fragmentiškais mokymais įstaigų darbuotojams seksualinės prievartos specialiosiose mokyklose problemos neišspręsi, – tvirtino V. Matusevičiūtė. – Dauguma šių įstaigų yra regionuose, pagyvenęs, prastai išsilavinęs personalas tvirtina, kad to neįmanoma suvaldyti, vaikų „instinktai kaip gyvulių“, „palakstys ir praeis“ ir taip toliau. Požiūrio klausimas čia yra pagrindinis iššūkis – ar dabartinėje situacijoje realu jį pakeisti? Ar šios problemos rūpi?“
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Kristina Pocytė
    Publikuota: 2018m. gruodžio 15d.,

  • KOLEGA IŠ KANADOS VEDA PAREIGŪNAMS SEMINARĄ APIE KOVĄ SU PREKYBA ŽMONĖMIS

    Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai šiandien dalyvauja Kanados Monrealio policijos departamento operatyvinį darbą kovos su prekyba žmonėmis srityje du dešimtmečius dirbančio pareigūno Dominic Monchamp seminare „Sekso pirkėjas kaip prekybos žmonėmis ir prostitucijos reiškinio pagrindinė dalis”.
    Svečią pasveikino ir susirinkusiesiems pristatė Klaipėdos apskr. VPK viršininko pavaduotojas Raimondas Vaitkevičius. Jis pasidžiaugė, kad bus galima išgirsti daug naudinga ne tik apie pačią nusikalstamą veiką, kuri kasmet registruojama ir pas mus, bet apie požiūrį į ją.
    Kanados policijos atstovas smulkiai, su konkrečiais pavydžiais papasakojo, kaip per dvidešimt metų keitėsi šis požiūris. Jis minėjo, jog ir Kanadoje iš pradžių buvo kovojama su prostitucija, baudžiamos šioje srityje dirbančios merginos, moterys, kol pereita prie prostitutės kaip aukos traktavimo. Šiuo metu sekso pirkėjas laikomas nusikalstančiu asmeniu, o 2014 m. priimtas įstatymas sako, kad pirkti sekso paslaugas Kanadoje yra nelegalu.
    Pareigūnas daug kalbėjo apie aukų pavergimą tikrąja to žodžio prasme, nupasakojo modelius, schemas bei būdus, kaip tai daroma Monrealyje, visoje Kanadoje, kitose šalyse. Anot seminaro vedėjo, gatvių gaujų nariai neretai užmezga su merginomis romantinius santykius, net apsigyvena kartu, kol jas visiškai izoliuoja nuo artimųjų, visuomenės ir padaro absoliučiai priklausomas, palaužtas, be savivertės ir įbaugintas.
    Paaiškinta, kaip skiriasi prostitucijos dalyvių realybė ir tai, kaip ji suvokiama visuomenėje, kaip į ją žiūrima. Konkrečiais pavyzdžiais parodyta, kokios įbaugintos, kaip kontroliuojamos smurtu, sukurtais įsiskolinimais, manipuliacijomis būna aukos.

    Todėl pabrėžta, kad policijos pareigūnams labai svarbu mokytis dirbti su nukentėjusiomis nuo prekybos žmonėmis, paminėta, kad tik supratus aukų poreikius, atkūrus jų saugumą, galima pasiekti bendradarbiavimą ir sutenerių demaskavimą bei nubaudimą.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • APIE PREKYBĄ ŽMONĖMIS – IŠ KANADIEČIO LŪPŲ

    Klaipėdos apskrities policija praneša, jog trečiadienį uostamiesčio pareigūnai dalyvavo Kanados Monrealio policijos departamento pareigūno Dominic Monchamp seminare „Sekso pirkėjas kaip prekybos žmonėmis ir prostitucijos reiškinio pagrindinė dalis“.
    Operatyvinį darbą kovos su prekyba žmonėmis srityje du dešimtmečius dirbantis policijos atstovas išsamiai, su konkrečiais pavydžiais papasakojo, kaip per dvidešimt metų keitėsi jų šalies pareigūnų požiūris į prekybą žmonėmis.
    Ir Kanadoje iš pradžių buvo kovojama su prostitucija, baudžiamos šioje srityje dirbančios merginos, moterys, kol pereita prie prostitutės, kaip aukos, traktavimo. Šiuo metu sekso pirkėjas laikomas nusikalstančiu asmeniu, o 2014 m. priimtas įstatymas, draudžiantis šioje šalyje pirkti sekso paslaugas.
    Pareigūnas daug kalbėjo apie aukų pavergimą tikrąja to žodžio prasme, nupasakojo modelius, schemas bei būdus, kaip tai daroma Monrealyje, visoje Kanadoje, kitose šalyse. Anot pranešėjo, gatvių gaujų nariai neretai užmezga su merginomis romantinius santykius, net apsigyvena kartu, kol jas visiškai izoliuoja nuo artimųjų, visuomenės ir padaro absoliučiai priklausomomis, palaužtomis, be savivertės ir įbaugintomis.
    Paaiškinta, kaip skiriasi prostitucijos dalyvių realybė ir tai, kaip ji suvokiama visuomenėje, kaip į ją žiūrima. Konkrečiais pavyzdžiais parodyta, kokios įbaugintos, kaip kontroliuojamos smurtu, sukurtais įsiskolinimais, manipuliacijomis būna aukos.

    Pabrėžta, kad policijos pareigūnams labai svarbu mokytis dirbti su nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis, paminėta, kad tik supratus aukų poreikius, atkūrus jų saugumą, galima pasiekti bendradarbiavimą ir sutenerių demaskavimą bei nubaudimą.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • PREKYBOS ŽMONĖMIS GRIMASOS: MIRŠTI DARBO VIETOJE LIETUVOJE, BET MIRTIS REGISTRUOTA UKRAINOJE

    Žmogaus teisių užtikrinimas yra esminis XXI a. visuomenės gerovės užtikrinimo elementas. Valstybė yra stipri tiek, kiek ji gali pasirūpinti labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis. Vis dėlto, nors Darnaus vystymosi darbotvarkėje akcentuojamas prekybos žmonėmis panaikinimas, skurdo ir nelygybės mažinimas, darbo migrantų ir pabėgėlių gyvenimo bei darbo sąlygų užtikrinimas, praktikoje matoma priešinga tendencija: nelygybė didėja, skurdo pasekmės tampa nebeatstatomos, o prekybos žmonėmis ir modernios vergovės procesai plečiasi sparčiau negu galima įsivaizduoti. Lietuva šių procesų kontekste nėra išimtis.
    Ar šalis pasirengusi apsaugoti darbo migrantų teises, mažinti išnaudojimą darbo rinkoje? Ar Lietuva turi kovos prieš prekybos žmonėmis strategiją, susijusią ne tik su į šalį grąžinamomis prekybos žmonėmis aukomis iš užsienio (Lietuvos gyventojais), bet ir su į mūsų valstybę atvykstančiais darbo imigrantais? Kokios prekybos žmonėmis formos vyrauja Lietuvoje ir su kokiais iššūkiais susiduria organizacijos, dirbančios su prekybos žmonėmis aukomis?
    Auka nepuola gelbėtojui ant kaklo
    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė išskyrė pažeidžiamiausias prekybos žmonėmis aukų grupes: moterys, vaikai, vyrai.
    „Vyrų daugėja – pažeidžiamų, išnaudojamų, – jų daugėja įvairių prekybos žmonėmis formose. Prekyba žmonėmis, įsivaizduojame, kažkur labai toli, žiūrime filmus, kaip aukos prirakintos prie radiatorių, kankinamos, o aukos dėkoja gelbėtojams. Mes susiduriame, kad jos nebūtinai dėkoja savo gelbėtojams, jaučiasi išduotos“, – diskusiją pradėjo K.Mišinienė.
    Anot jos, iš išorės vaizdas susidaro toks, kad neva, jei aukos iš tiesų būtų nukentėjusios, jos prašytų pagalbos, bendradarbiautų su atitinkamomis tarnybomis. Vis dėlto ji ragina šioje situacijoje įsivaizduoti 18-metę, augusią smurtinėje aplinkoje, patyrusią išprievartavimą, baigusią kelias klases.
    „Kaip ji puls gelbėtojui ant kaklo? Be to, tenka pripažinti, kad ir mūsų pagalba netobula“, – konstatavo ji.
    Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atstovas dr. Karolis Žibas teigė, kad teisinis mechanizmas Lietuvoje yra pakankamas, tačiau kyla klausimas, kaip jis veikia.
    „Mūsų sistema orientuota į sistemą, o ne auką. Mums reikėtų humanizuoti prekybos žmonėmis aukų teisių apsaugą. Mūsų tyrimai rodo, kad prekyba žmonėmis nėra verbavimas, nėra tai, kai duos kas per galvą ir įdėjęs į bagažinę, išveš. Dabar psichologiškai užverbuojamos aukos, jos tarsi supranta tampančios nusikaltimo bendrininkėmis“, – skirtumus įvardijo diskusijos dalyvis.
    Anot jo, nesugebame identifikuoti modernios vergovės, ką mes „matėme su nepaliečiais, ukrainiečiais Lietuvoje“. Jo teigimu, šiandien Lietuvoje turime darbo emigrantų, tačiau neturime sistemos, kaip kovoti su prekyba žmonėmis.
    Lietuvos profesinių sąjungų Aljansui atstovaujantis Audrius Cužanauskas konstatavo, kad šiemet Lietuvoje jau turime 50 tūkst. darbo emigrantų.
    „Kiek ukrainiečių, rusų, baltarusių įvažiuoja per Lenkijos sieną, čia yra esminis skaičius, kuris niekam nežinomas oficialiai. Negalime pasakyti, koks tas nelegalaus darbo kiekis“, – sakė A.Cužanauskas.
    Anot jo, viena iš jam žinomų schemų yra tokia: įdarbinamas vienas atvykėlis, jam sumokama oficialiai, o su kitais dirbančiais nelegaliai jis pasidalija algą. Pasak diskusijos dalyvio, prie bet kurio tolimųjų reisų vairuotojo priėjus ir paklausus, kokiu būdu jam mokama, galima išgirsti vis naujų istorijų.
    „Nėra taip, kaip nurodyta darbo sutartyse. Vienas dalykas mokama už fraktą: tai reiškia, 10 proc. nuo krovinio vertės arba už kelią (žinau, kaip yra ištraukiamos kortelės ir pan.), dalis išmokama dienpinigiais. Niekas iš jų praktiškai neturi visų dokumentų, todėl bet kokie ginčai yra atmetami. Visas praktiškai transporto sektorius išeina neapmokamų atostogų. Tai kas tai yra, Lietuvos patriotai?
    Kiek nurodo darbdaviai, tiek jie ir išeina. Kiek reikia išmokėti, viskas emigrantams surašoma lietuvių kalba. Kai sunaudojama daugiau kuro, yra išskaita. Jei darbuotojas priparkuoja neteisingai automobilį, vėl – išskaita 70 Eur. Esame matę filmuotą medžiagą, kai prie jų prieina vadybininkė, rašo pieštuku ant balto lapo, koks darbo laikas, kokie pažeidimai ir kokios išskaitos. Dažnai nėra galimybės net to lapo nufotografuoti“, – praktiniais pavyzdžiais dalijosi A.Cužanauskas.
    Jis taip pat pasakojo istoriją, kai daugiau kaip 3000 eurų uždirbęs tolimųjų reisų vairuotojas, galiausiai gavo tik 600 eurų.
    „Kuro suvartojimas per didelis, kažkur viduje nubraižyta fūra, nors buvo prieš tai nubraižyta, įrašomas ir kelių mokestis, greičio viršijimas, neteisingas parkavimasis, dokumentų tvarkymas, įmonės telefono apmokėjimas… Čia kalbama ir apie lietuvius, ir apie darbo emigrantus. Pastarieji turi dar ir kalbos barjerą. Lietuvos piliečiai, pasak jo, į profsąjungas kreipiasi, kai iš jų jau būna išskaičiuoti minėti pinigai, o jie negali apmokėti ginčo išlaidų“, – pasakojo diskusijos dalyvis.
    Pasak jo, būna atvejų, kai žmonės darbo vietoje susižeidžia ir kreipiasi dėl draudimo.
    „Mes jau nekalbame apie tai, kaip jie miršta darbo vietoje, tokių pavyzdžių yra daug. Apie 120 mirčių darbo vietoje per metus! Jei miršta darbo emigrantas, tai priskiriama, kad jis mirė savo šalyje, tarkim, jei ukrainietis – tai mirė neva Ukrainoje“, – realiais atvejais dalijosi A.Cužanauskas.
    „Kūną į Ukrainą tempsi ant kupros“
    Jis pasidalijo vieno ukrainiečio istorija. Vyras į Lietuvą atvyko užsidirbti, kai neturėjo pinigų atstatyti susprogdinto namo. Dirbo tiek, kad numetė 20 kilogramų, galiausiai susmuko darbo vietoje. Jam buvo atlikta operacija, po kurios vyras paniro į komą ir iš jos nebeatsibudo.
    „Atvažiavo žmona pasiimti kūno, kreipėsi į įmonę, prašydama vyro uždirbto užmokesčio. Jai buvo pasakyta, kad jei šakosiesi, kūną tempsi ant kupros. Ji nieko negavo… Draudimo kompanijoje buvo apmokėta, kad palaikai būtų sugrąžinti į Ukrainą, ir viskas“, – pasakojo diskusijos dalyvis.
    Anot jo, didžioji dalis darbo emigrantų nesugeba susigrąžinti uždirbto atlyginimo, nes, tarkime, nebūna komandiruotės įsakymo arba išskaitos neįforminamos įsakymu.
    „Esu matęs ant firminio blanko formuluotę „Komandiruoju tave į pasaulį“, – kraupia realybe dalijosi jis.
    Diskusijos dalyvis taip pat pasakojo dar vieną atvejį, kai vienas tolimųjų reisų vairuotojas buvo laikomas sunkvežimyje penkis mėnesius, o tuomet, kai bandė nutraukti darbo sutartį, išgirdo: „Pabandyk, neatgausi nė cento.“
    Jis pridūrė, kad šioje situacijoje svarbu pabrėžti, ką apskritai reiškia tokį laiką gyventi transporto priemonėje: „Jie miega su pradarytu langu, kad girdėtų, ar kas neapvaginėja. Jie turi taip gerai miegoti, kad girdėtų, ar neapvaginėja. Beje, dažniausiai, kai apvagiama, išskaičiuojama iš atlyginimo, mūsų darbdavių fantazija neribota“, – kalbėjo jis.
    Plona linija tarp darbo santykių ir baudžiamojo proceso
    Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė, tęsdama diskusiją, sakė, kad yra labai plonytė linija tarp darbo santykių ir baudžiamojo proceso.
    „Tos situacijos, kurias įvardijo diskusijos dalyvis, labiau darbo santykiai. Baudžiamasis procesas jau kitas klausimas, į jį patenka žmogaus laisvės pažeidimas. Pastarasis, beje, gali būti suvokiamas ir kaip žmogaus valios pažeidimas“, – aiškino ji.
    Prokurorė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu populiariausi išnaudojimo tikslai – prostitucijai ir nusikalstamų veikų vykdymui. „Pastarasis, kai į užsienį išveža daryti nusikaltimų, sudaro didžiąją dalį atliekamų ikiteisminių tyrimų. Bet pakankamai plonytė linija, ar sava valia važiavo, ar priverstas žmogus važiavo“, – teigė ji.
    Išmoko nekaltinti aukų
    Monrealio miesto policijos (Kanada) detektyvas seržantas Dominicas Monchampas prisiminė, kad kai prieš du dešimtmečius buvo jaunas tyrėjas, pareigūnai kaltindavo moteris dalyvaujant prostitucijoje.
    „Apklausdami tas moteris, girdėdavome labai liūdnas istorijas, kurios susijusios su kitomis problemomis, pavyzdžiui, skurdu. Vaikystėje jos buvo išnaudojamos tėvų, pamažu buvo įtrauktos į prostituciją. Taigi pradėjome keisti savo darbo tikslus ir kaltinti žmones, kurie įtraukė jas į prostituciją. Moterys, įtraukiamos į prostitucijos pinkles, priverstos atiduoti uždirbtus pinigus, patiria manipuliacijas, smurtą. Suvokėme, kad negalime kovoti su prekyba žmonėmis, nekovodami su seksualines paslaugas įsigyjančiais asmenimis, jų problemomis. Pasikeitė mūsų mąstymas – prekyba žmonėmis toks pats nusikaltimas kaip narkotikų kontrabanda. Dabar su prekyba žmonėmis kovojame kaip su narkotikų kontrabanda“, – kalbėjo svečias iš Kanados. Pamažu, anot jo, visuomenė ėmė suprasti, kad prekybos žmonėmis aukomis gali tapti bet kuris žmogus, pavyzdžiui, jų dukra ar sesuo.„Apklausdami tas moteris, girdėdavome labai liūdnas istorijas, kurios susijusios su kitomis problemomis, pavyzdžiui, skurdu. Vaikystėje jos buvo išnaudojamos tėvų, pamažu buvo įtrauktos į prostituciją. Taigi pradėjome keisti savo darbo tikslus ir kaltinti žmones, kurie įtraukė jas į prostituciją.
    Moterys, įtraukiamos į prostitucijos pinkles, priverstos atiduoti uždirbtus pinigus, patiria manipuliacijas, smurtą. Suvokėme, kad negalime kovoti su prekyba žmonėmis, nekovodami su seksualines paslaugas įsigyjančiais asmenimis, jų problemomis.
    Pasikeitė mūsų mąstymas – prekyba žmonėmis toks pats nusikaltimas kaip narkotikų kontrabanda. Dabar su prekyba žmonėmis kovojame kaip su narkotikų kontrabanda“, – kalbėjo svečias iš Kanados.
    Pamažu, anot jo, visuomenė ėmė suprasti, kad prekybos žmonėmis aukomis gali tapti bet kuris žmogus, pavyzdžiui, jų dukra ar sesuo.
    „Atsirado supratimas, kad tas žmogus, kuris dalyvauja prostitucijoje, gali bet kada pasitraukti ir gali siekti pagalbos. Anksčiau mes persekiojome tokius žmones, taigi, kodėl jie turėjo kreiptis pagalbos? Mūsų požiūris pasikeitė, apmokome mūsų pareigūnus padėti toms prostitucijoje esančioms moterims, mokome, kaip bendrauti su jomis, kaip pasakyti, kad pareigūnai gali padėti“, – kalbėjo D.Monchampas.
    Jo teigimu, jie turi policijos departamentą, socialinius darbuotojus, kurie aukoms siunčia žinutę, kad jie gali padėti.
    „Viešiname šią informaciją žiniasklaidoje, į mus kreipiasi daugiau žmonių. Susiduriame su kita problema – vis daugiau tenka dirbti su tokiomis bylomis. Tai rodo, kad niekas nepasikeitė, problema neišnyko. Dabar suprantame, kad ši problema paplitusi visoje Kanadoje. Mums reikia visuomenės paramos, kad galimi prekeiviai ir aukos būtų atpažįstamos. Kai einu dėstyti būsimiems policininkams, sakau, kad, jei mane priverstų įsitraukti į prostituciją, prirėmę ginklą prie smilkinio ar prievartaudami, mane tikriausiai apimtų gėdos jausmas, man tikrai reikėtų daug pasitikėjimo, sunku būtų papasakoti apie tai. Svarbu įgyti aukos pasitikėjimą“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad šį jausmą ir bando skatinti.
    K.Mišinienė, tęsdama diskusiją, kalbėjo apie tai, kad prostitucijoje Lietuvoje pastebimos moterys iš Rytų Europos.
    „Vėlgi ta kryžkelė: ar čia jos savanoriškai atvyko, ar tai blogos moterys, kurios nesugeba kažko kito daryti, ar tai aukos iš subombarduotos Ukrainos, kurios iš nevilties keliauja po Europą, o suteneriai gaudo jas siūlydami „neblogą“ uždarbį?
    Aukos neatsineša įrodymų. Mes remiamės istorijomis. Klausomės istorijų moterų, kurios vienu atveju kaip sekso tigrės su kilogramais makiažo šypsosi ir siūlo kažką pigiau padaryti klientui, o kitu atveju šalia tavęs skambina vaikams, rauda, sako, kad galės kažką nupirkt ar sumokėt už močiutės gydymą“, – kalbėjo ji. Jos nuomone, vis dar neišspręstas klausimas, kodėl sutenerio ar moters kūno pirkėjo teisės aukščiau už pardavinėjančių savo kūną.
    Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Gabija Večerinskienė sakė, kad šiuo metu numatoma administracinė, ne baudžiamoji atsakomybė už sekso paslaugų pirkimą.
    „Nubaudimas reikalauja surinkti duomenis. Baudžiant merginas daug lengviau juos surinkti, nei klientą baudžiant. Jei kalbame apie tai, kad daromas administracinis pažeidimas, tuomet negalime taikyti daug surinkimo duomenų. Čia ir slypi problema“, – teigė ji.
    Tuo atveju, kai iš kito asmens pelnosi kitas asmuo, o mergina duoda parodymus, yra baudžiama ne ji. Vis dėlto tada, kai moteris pagal skelbimus teikia sekso paslaugas pati, ji yra baudžiama.
    K.Mišinienė pritarė, kad moterys, kurios bendradarbiauja su teisėsauga, tarsi nebaudžiamos, bet ji įvardijo atvejį, kai moteris buvo persekiojama kliento, todėl nuėjo į policiją: „Pareigūnai jai pasakė, kad, jei paliksi skundą, būsi už sekso paslaugų teikimą nubausta.“
    Svečias iš Kanados, tęsdamas diskusiją, kalbėjo, kad Kanadoje kitokia situacija: „Pas mus nėra administracinių baudų, seksualinių paslaugų pirkėjai gauna atsakomybę pagal Baudžiamąjį kodeksą.
    Asmuo, įtrauktas į prostituciją, turi imunitetą, jei neužsiima prostitucija šalia mokyklų, parkų teritorijoje. Prekeivis gali būti baudžiamas iki šešių mėnesių įkalinimo, jei nusikalstama ne pirmą kartą – iki metų.
    Prekeivis patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn už asmens įtraukimą į prostituciją. Jei tai daroma be prievartos, tai bus laikoma baudžiamuoju nusikaltimu. Jeigu prekyba žmonėmis yra daroma su prievarta – tai jau nusikaltimas apsunkintomis sąlygomis“, – komentavo D.Monchampas.
    Vyras teigė, kad nuėję į viešnamį ar striptizo klubą, negalėsite įvardyti, kas yra prekybos žmonėmis auka, o kuriai tiesiog patinka teikti seksualines paslaugas.
    „Mums tai iššūkis. Tą patį pirkėjai pasakytų. Juk prekybos žmonėmis aukos turi apsimesti, kad joms tai patinka, jos privalo uždirbti sąvadautojams kiek įmanoma daugiau pinigų. Mums svarbu, kad seksualinių paslaugų pirkėjus pasiektų žinutė, kad tikri vyrai neperka paslaugų“, – mano jis.
    Daugiaveidis nusikaltimas
    Karolis Žibas sakė, kad įvardyti pavyzdžiai jam atrodo prekybos žmonėmis atvejai, nes yra pažeidžiamumo išnaudojimas.
    „Kai kalbame apie darbo emigrantus, kai šantažuoji žmogų, kad per tris dienas jis turės išvažiuoti, tai jau yra pažeidžiamumas.
    Prieš dvejus metus dariau tyrimą apie fiktyvias santuokas. Po dešimt metų Lietuva atsibudo, ir tokie santykiai imami laikyti prekybos žmonėmis forma“, – įsitikinęs jis.
    Svečias iš Kanados, tęsdamas mintį, apie tai, kas yra prekyba žmonėmis, sakė, kad svarbu susitarti dėl bendro apibrėžimo.
    „Jei suvokiama, kad tai nusikaltimas, kurį įvykdo grupuotė, negalėsite atpažinti kitų prekybos žmonėmis formų. Yra vienišų vilkų, nusikaltėlių, kurie nusižiūri savo aukas, įvilioja jas. Vyras susidraugauja su moterimi, ji tampa partnere, drauge, ji galvoja, kad yra normaliuose santykiuose, kad jų pora laikinai susidūrusi su finansinėmis problemomis, o ji turi ieškoti, kaip uždirbti pinigų. Tai prekeivio tikslas – jis nepervežė jos į kitą šalį, jis pasirinko konkrečią moterį ir įtraukė ją į prekybą žmonėmis. Šis nusikaltimas turi daug veidų. Tam, kad spręstume problemas, tuos veidus reikia atpažinti“, – kalbėjo jis.
    K.Mišinienė kėlė klausimą, kodėl auka turi pagalbos važiuoti kelis šimtus kilometrų.
    „Jei kokiam Rokišky negali gauti pagalbos, tai yra krachas. Taip neturėtų būti. Kai savivaldoj sakom, mums atsakoma, kad projektus rašykite. Manau, neteisinga nevyriausybiniam sektoriui atiduoti mandatą.
    Valstybė – tikra pamotė parduotiems vaikams. Suskaičiuokim, kiek nepilnamečių užsienio valstybių kalėjimuose, kiek jie blaškosi šiandien! Kai jie grįžta, niekas prie jų neprieina. Vėl man atsakoma, kad čia ne jų reikalas. Žaidžiamas tarpinstitucinis futbolas.
    Šveicarijos ar Austrijos teismuose mūsų vaikai iš Tauragės miškų lieka vieni. Kai jų kišenėje randamas tik moksleivio pažymėjimas, kaip jie patys susiorganizavo tą kelionę? Tai prekyba žmonėmis, o tai konstatavus, teisėsaugininkai abiejose šalyse liepia nesikišti“, – piktinosi ji.
    Diskusiją moderavo Mindaugas Jackevičius.
    Tai – Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija.
    Forumo organizatoriai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Lietuvos Respublikos Seimas, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, Vytauto Didžiojo universitetas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Kristina Aržuolaitienė

  • AIRIŲ SOCIOLOGĖ APIE PROSTITUCIJOS ŽALĄ: KURIOS MOTERYS TOKIOS NESVARBIOS, KAD GALĖTUME JAS PARDUOTI?

    „Prostitucijos problema susidomėjau beveik 20 metų išdirbusi kovos su smurtu šeimoje ir seksualiniu smurtu srityse. Per tą laiką suvokiau, kokią pribloškiančią žalą sukelia pakartotinis ilgalaikis išnaudojimas (…). Suprantu, kad kai kurie žmonės suvokia, jog prostitucija yra iš esmės neteisinga ir žalinga, tačiau jie mano, kad legalizavus prostituciją moterys taps saugesnės. Žinau, kad tai netiesa“, – teigia žinoma tyrėja, airių sociologė Monica O’Connor.

    – Lietuvoje girdime žmonių, ypač atsakingų valdininkų, reiškiančių tvirtą įsitikinimą, kad prostitucija jau nebekelia problemų, kad prostitucijos mastai kasmet mažėja. O kaip kitose šalyse, ar ten padėtis panaši?

     – Kokio dydžio yra sekso paslaugų rinka ir kiek ji plečiasi, paprastai apytikriai apskaičiuojama remiantis keliais skirtingais šaltiniais, įskaitant patalpoms išduotų licencijų skaičių, policijos duomenis, paslaugų teikėjų duomenis, tyrimų ataskaitas ir mokslinius tyrimus. Panašu, kad daugumoje ES valstybių narių vyraujanti tendencija – smarkiai pasikeitęs gatvėje prostitucija užsiimančių moterų skaičiaus ir patalpose prostitucija užsiimančių moterų skaičiaus santykis. Pastaruosius dvidešimt metų didžioji dauguma moterų parduodamos patalpose: itin dideliuose viešnamiuose, viešbučiuose ir vis dažniau – privačiuose butuose, o kai kuriose šalyse prostitutes pirkėjas gali telefonu užsisakyti į namus. Apytikrių apskaičiavimų rezultatai gali smarkiai svyruoti, pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Vokietijoje dirba nuo 150 000 iki 400 000 prostitučių, o Nyderlanduose – nuo 9 000 iki 20 000 prostitučių. Todėl nustebčiau išgirdusi, kad prostitucija Lietuvoje nebekelia problemų. Patalpose vykdoma prekyba sekso paslaugomis mažiau matoma, tačiau netiesa, kad jos dydžio neįmanoma apskaičiuoti. Kaip ir visos rinkos, ji turi būti prieinama pirkėjams. Svarbu suprasti, kad dirbdamos patalpose moterys nebūtinai yra saugesnės, nes privačiose patalpose dirbančias moteris pirkėjai gali lengviau valdyti, be to, jos verčiamos užsiimti ilgiau trunkančiais lytiniais santykiais, kurie moterims daro didelę žalą. 

    – Ar sutiktumėte, kad „kai kurios“ moterys prostituciją pasirenka savo noru ir kad dėl to, jog jos sutinka dirbti tokį darbą, galime dėl jų nesirūpinti? 

    – Manau, kad laisvė rinktis – apgaulingas ir netikslus terminas, jei atsižvelgiame, kokiomis aplinkybėmis moterys ir mergaitės įsitraukia į prostituciją. Jos taip nusprendžia dažniausiai neturėdamos kitų galimybių ir pasirinkimų. Lyčių nelygybė, globalizacija, skurdas ir moterų ekonominio stabilumo praradimas skurdžiuose pasaulio regionuose sudaro sąlygas, dėl kurių daugybė moterų yra įtraukiama į prekybą sekso paslaugomis. Išsamūs tyrimai atskleidžia, kad kai moterys ir mergaitės gyvena skurde, netenka šeimos narių, tampa benamėmis, ima vartoti narkotikus ar būna anksčiau patyrusios fizinį ir seksualinį smurtą, jos tampa pažeidžiamos ir lengviau įtraukiamos į šią rinką bei priverčiamos tapti prostitutėmis.

    Mano pačios tyrimai, atlikti su prostitucijos aukomis, atskleidžia, kad sąvadautojai ir prekeiviai žmonėmis naudojasi skurdžiai gyvenančių mergaičių viltimis ir svajonėmis apie geresnį gyvenimą ir taip lengviau jas įtraukia į prekybos sekso paslaugomis verslą. O kai moterys įkalinamos prostitucijos versle, „sutikti“ atlikti daugybę joms nepriimtinų lytinių aktų tampa jų pareiga, ir visai nesvarbu, kaip jos tokioje padėtyje atsidūrė. Išprievartavimai, seksualinis ir fizinis smurtas sekso paslaugų rinkoje labai plačiai paplitęs. Tačiau net ir tada, kai moterys nepatiria prievartos, jos verčiamos atlikti lytinius aktus, kurie žaloja jų fizinę, seksualinę ir psichinę sveikatą.

    Manau, kad dėl to, jog moterims sumokama ir atrodo, kad jos sutinka dirbti tokį darbą, pirkėjai, visuomenė ir įstatymų leidėjai mano, jog neprivalo prisiimti atsakomybės už moterų patiriamą žalą ir smurtą. Todėl rūpinamasi tik tomis moterimis, kurios į prostituciją įtraukiamos per prievartą arba tampa prekybos žmonėmis aukomis.

     – Žinau, kad ilgai kovojote siekdama priversti Europos intelektualus atkreipti dėmesį į prostitucijos paklausos problemą. Taigi paklausiu trumpai: kodėl vyrai niekina prostitutėmis dirbančias moteris, tačiau vis tiek naudojasi jų paslaugomis? 

    – Tarptautiniuose tyrimuose nuolat prieinama išvada, kad pirkėjai laikosi vartotojiško požiūrio ir prostitutėmis dirbančias moteris laiko prekėmis, kūnais, kurie parduodami tam, kad patenkintų jų seksualinius poreikius. Tyrimai atskleidžia, kad sumokėję pinigus pirkėjai jaučia turintys teisę reikalauti kokio tik nori lytinio akto. Mūsų tyrimai Airijoje atskleidžia, kad šioje rinkoje paplitę pavojingi lytiniai aktai be apsaugos, o didelė dalis pirkėjų teigia, kad be saugos priemonių užsiėmė oraliniu, vaginaliniu ir analiniu seksu. Moterys patiria vis didėjantį spaudimą santykiauti rizikingais būdais, kurie žaloja jų seksualinę, reprodukcinę, psichinę ir fizinę sveikatą. Mes taip pat ištyrėme 1000 komentarų/atsiliepimų apie moteris tinklalapyje punter.net. Ten vyrai vertino moteris pagal jų kūnus ir atliktus lytinius aktus bei itin kritiškai ir niekinančiai kalbėjo apie moteris, kurios nepatenkino jų reikalavimų. Jie taip pat piktinosi moterimis, kurios neparodė, jog mėgaujasi seksu, kad ir kokių aktų jie reikalavo.

    – Kokie didžiausi vadinamojo skandinaviškojo modelio privalumai? Ar manote, kad švedų ir norvegų patirtį pavyktų pritaikyti ir Lietuvoje? 

    – Manau, svarbu prisiminti, kad švedų atsakas į prostituciją susiformavo tuo metu, kai valstybėje buvo siekiama visapusiškomis priemonėmis sustabdyti visas smurto prieš moteris formas ir panaikinti lyčių nelygybę. Įstatymuose prostitucija buvo apibrėžiama kaip smurto prieš moteris forma, o noras turėti galimybę nusipirkti žmogų savo seksualiniam pasitenkinimui yra laikomas ne teisėtu ir priimtinu reikalavimu, o lytinio išnaudojimo forma, už kurią įstatymai privalo bausti.

    Sekso paslaugas teikiančios moterys nelaikomos nusikaltėlėmis – pripažįstama, kad visos moterys ir mergaitės į sekso paslaugų rinką patenka dėl prievartos ir neturėdamos kitų pasirinkimų, nepaisant to, ar jos yra prekybos žmonėmis aukos, ar ne. Įstatymai buvo sukurti ne tik bausti, bet ir įvesti normas bei išreikšti valstybės nuostatas ir aiškiai pasakyti, kad prostitucija žalinga ne tik pavienėms prostitucija užsiimti verčiamoms moterims ir vaikams, bet ir visai visuomenei.

    Žmonių, dažniausiai moterų ir mergaičių (nors įstatyme lytis nenurodoma) pirkimas laikomas veiksmu, nesuderinamu su Švedijos išsikeltu tikslu pasiekti vyrų ir moterų lygybę ir pažeidžiančiu žmogaus teises bei atimančiu žmonių orumą. Įstatymu norima jauniems švedų vyrams ir moterims pasakyti, kad pirkti žmogų savo seksualinėms užgaidoms nėra normalu, priimtina ir nekenksminga. Priėmus šiuos įstatymus, visi išsikelti tikslai Švedijoje neabejotinai buvo pasiekti. Požiūris į seksualinių paslaugų pirkimą smarkiai pasikeitė, o dauguma žmonių (70–80 %) pritaria naujiems įstatymams. Įstatymai sėkmingai atgrasė sekso paslaugų pirkėjus – 1996 m. sekso paslaugas pirko 13,6 % žmonių, o 2008 m. – tik 7,9 %. Be to, palyginti su kaimynėmis Norvegija ir Danija, kuriose per pastarąjį dešimtmetį prostitucijos mastai smarkiai išaugo, Švedijoje prostitucijos mastas labai mažas ir vis mažėja. Tai labai svarbu kalbant apie prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais, nes naujausiuose tyrimuose atskleidžiamas aiškus ryšys tarp prostitucijos masto ir prekybos žmonėmis aukų skaičiaus. Kitaip tariant, nesvarbu, kaip vyriausybė žvelgia į prostituciją – jeigu sekso paslaugų rinkai leidžiama egzistuoti, į tą jurisdikciją atvežamų parduoti žmonių skaičius auga. Panašius įstatymus įvedus Norvegijoje ir Islandijoje, Švedijos sistema pradėta vadinti „skandinaviškuoju modeliu“, o Europos Parlamentas pripažino, kad ši sistema – veiksmingas būdas kovoti su prekyba žmonėmis ir prostitucija Europoje. Skandinaviškasis modelis taip pat įvestas Kanadoje, Šiaurės Airijoje ir Prancūzijoje, o nuo 2017 m. vasario 14 d. – ir Airijoje! Egzistuoja nepaneigiami įrodymai, kad niekada nebus įmanoma užtikrinti, jog prostitucija būtų vykdoma saugiai, nesukeliant žalos, be išnaudojimo, smurto ir prievartos. Todėl manau, kad valstybė privalo prisiimti atsakomybę ir sustabdyti asmenis, norinčius įsigyti naujų jaunų mergaičių, kuriuos jau dabar sekamos, parduodamos ir įtraukiamos į prekybą sekso paslaugomis. Švediškasis modelis akivaizdžiai įrodė, kad sustabdyti paklausą galima tik kriminalizuojant sekso paslaugų pirkimą, mažinant sekso paslaugų rinkos dydį ir kovojant su moterų ir mergaičių pardavimu seksualinio išnaudojimo tikslais.

    – Jei galėtumėte trumpai papasakoti, mums būtų labai įdomu išgirsti, kaip jūs pati pradėjote būtent taip vertinti prostitucijos rinkoje dirbančius asmenis ir šią problemą bei išsiugdėte ypatingą empatiją, kurią rodote šios subkultūros dalyviams, nes žinome, kad akademikų tarpe tai gana reta. 

    – Manau, kad dabartinį mano požiūrį ir poziciją lėmė keli veiksniai. Prostitucijos problema susidomėjau beveik 20 metų išdirbusi kovos su smurtu šeimoje ir seksualiniu smurtu srityse. Per tą laiką suvokiau, kokią pribloškiančią žalą sukelia pakartotinis ilgalaikis išnaudojimas. Todėl paprasčiausiai nepriimtina manyti, kad dėl to, jog moterys į sekso paslaugų rinką įsitraukia dėl skurdo ir dėl to, kad už jų seksualinį išnaudojimą prostitucijoje joms mokama, jų veiklą galime laikyti seksualinių paslaugų teikimo „darbu“ ir lyginti jį su slaugos arba kitokios priežiūros paslaugomis. Dirbdama šioje srityje pirmiausiai išmokau klausytis aukų, nuoširdžiai išklausyti, ką jos pasakoja apie savo darbo smulkmenas, įsiklausyti į asmeniškus ir išskirtinius pasakojimus apie tai, ką moterims tenka patirti dirbant prostitutėmis. Manau, kad po to neįmanoma nesuvokti, kad privalai prisiimti atsakomybę ir stoti į jų pusę, tapti jų nepakartojamos drąsos prabilti apie šią problemą liudininke.

    Pastaraisiais metais pastebėjau, kad už prostituciją kaip priimtiną ir legalią veiklą kovojantys žmonės retai smulkiai aptarinėja, ką turi daryti prostitucijos rinkoje dirbančios moterys, kiek joms tenka atlikti nepriimtinų seksualinių aktų, kuriuos kitomis aplinkybėmis laikytume seksualiniu smurtu. Suprantu, kad kai kurie žmonės suvokia, jog prostitucija yra iš esmės neteisinga ir žalinga, tačiau jie mano, kad legalizavus prostituciją moterys taps saugesnės. Žinau, kad tai netiesa, nes tą patvirtina tiek pačių moterų patirtis, tiek daugybė tyrimų ir sukauptų duomenų. Be to, kalbant apie platesnį lyčių lygybės kontekstą, turime pripažinti, kad sakydami, jog seksualinių paslaugų teikimo „darbas“ yra priimtinas, taip pat pasakome, kad šiam tikslui turi būti paskiriama tam tikra moterų ir mergaičių grupė. Norėčiau paklausti – kurias mergaites, kurias moteris laikome tokiomis nesvarbiomis, kad galėtume jas parduoti? Dr. Monica O’Connor beveik trisdešimt metų dirba specialiste, politikos analitike ir vykdo mokslinius tyrimus lyčių lygybės ir kovos su smurtu prieš moteris srityse. Dr. O’Connor itin aktyviai dalyvavo Airijoje steigiant krizinės pagalbos ir ilgalaikių paslaugų teikimo tarnybą smurtą patiriančioms moterims. Ji vykdė ES ir Airijoje giluminius mokslinius tyrimus smurto dėl lyties srityje bei vadovavo projektams, kuriais remiamasi priimant svarbius politinius sprendimus tiek Airijoje, tiek visoje Europoje.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Autorius: Kristina Mišinienė

    Publikuota: 2018m. gruodžio 4d., https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/airiu-sociologe-apie-prostitucijos-zala-kurios-moterys-tokios-nesvarbios-kad-galetume-jas-parduoti-1040-1067244?fbclid=IwAR30cak0rs13OOQ4eVNibhcfSaVuHdravc0LtxcHXIPmUKQH0OXw7cINKO8

  • PASIŪLYMAS TEIKTI INTYMIAS PASLAUGAS VOKIETIJOJE: „300 EURŲ PER DIENĄ, BET REIKĖS DIRBTI“

    Skelbimų portale patalpinti darbo pasiūlymai verčia suklusti. Jaunoms merginoms siūlomas gerai apmokamas darbas privačiuose butuose keliuose Vakarų Vokietijos miestuose – Duisburge, Esene, Miunsteryje ir Kelno apylinkėse. Butų „šeimininkės“ lietuviškai telefonu atvirai klojo, ką reikės dirbti, tačiau neužsiminė, kad po tokio darbo kils problemų, kurių neišspręs jokie pinigai. 

    “Darbas intymaus pobūdžio. Jei tu simpatiška, tvarkinga, draugiška mergina nuo 18 iki 32 metų, rašyk ar skambink žemiau nurodytais kontaktais. Apmokame kelionės išlaidas“, – sakoma viename iš lietuviškų portalų publikuojamame skelbime.Jame teigiama, kad darbas legalus. Galima atvykti trumpam ar ilgesniam laikui.„Mielai priimame tiek pradedančiąsias, tiek patyrusias merginas. Šeimininkė – moteris lietuvė!“, – pažymima darbo pasiūlyme.Be to, nurodoma, kad darbas – pelningas: užsidirbti galima apie 200–400 eurų per dieną: „Nėra jokių paslėptų mokesčių už gyvenamąją vietą ar reklamas. Butuose yra internetas, virtuvė, t.t. Telefonininkė pakelia jūsų klientų skambučius.“ Kitame panašiame skelbime nurodytos dar platesnės ieškomų darbuotojų amžiaus ribos – 18–45 metų. “Merginos ir moterys, jei esate simpatiškos, komunikabilios, save prižiūrinčios ir jus domina solidus uždarbis, naujos pažintys, kelionės ir dovanos, kviečiame prisijungti prie mūsų. Garantuoju saugumą ir konfidencialumą. Darbas legalus. Adresas žinomas jau daug metų, todėl garantuoja pastovų uždarbį“, – rašoma skelbime. Pageidaujama, kad merginos būtų be žalingų įpročių: „Alkoholis, narkotikai pas mus griežtai draudžiami.“ 

    Pirmąkart išlaidas apmokėtų

     15min žurnalistei susisiekus pirmajame skelbime nurodytu vokišku numeriu, telefonu iš tikrųjų atsiliepė lietuviškai kalbanti moteris. Jos vardas esą Karolina.

    Jiiškart išreiškė pageidavimą pamatyti potencialios darbuotojos nuotrauką. Paprašė ją atsiųsti per „WhatsApp“ ar „Viber“. „O, tai labai gerai!” – entuziastingai sureagavo išgirdusi, kad skambinančiajai 21-eri. Karolina paaiškino, kad trumpiausias darbo laikotarpis – dvi savaitės, nes „taip labiausiai apsimoka.“ 

    Jei nėra galimybės nusipirkti bilietą, mes nuperkame. Patį pirmąjį kartą apmokame kelionės išlaidas“, – taisykles toliau aiškino pašnekovė. Vokietijoje siūlomo darbo specifikos ji neslėpė – tektų teikti intymias paslaugas: „Tai intymus darbas… Intymus…“ Ji teigė, kad klientai būtų įvairūs, daugiausiai – vokiečiai. Užsuka ir turkai. Pasitaiko ir kitų tautybių vyriškių. 

    Uždarbio dalybos per pusę 

    Ko paklausi – tą ir gausi: paslaugų įkainius ir apmokėjimo tvarką Karolina išklojo labai konkrečiai. „20 minučių – 50, pusvalandis – 60, valanda – 100 eurų. Užsieniečiams sakome, kad jokių greitukų nėra. Su jais – iškart mažiausiai valanda, kuri kainuoja 120 eurų. Pusė sumos eina tau, pusė – mums. 50 ant 50”, – šaltakraujiškai skaičiavo Karolina. „Už viską, ką darai ekstra, moka papildomai. Tu pati sprendi, ar tu darai, ar ne. Viskas, ką darai ekstra, arba tau duoda arbatos – yra tavo“, – tęsė moteris.

    Sielų ir kūnų turgus


     “Iš pogrindžio išlįsti svajojantys suteneriai kuriasi šalyse, kur jie švelniai vadinami „buto šeimininke“, „namo vadybininku“ ir pan. Kaip bepavadinsi šį sielų ir kūnų turgų, jiems reikia parsidavinėjančių moterų ir vyrų, jų reikia nuolat ir dideliais srautais! Kad sekso pirkėjai nenuobodžiautų, norėtų sugrįžti, o, svarbiausia, dosniai atvertų piniginę. Tai ir ieško lietuvės sutenerės šviežių kūnų savo tėvynėje, žada nebūtus gėrius, tik užmiršta skelbimuose paminėti neišvengiamas ligas, depresiją, priklausomybes, vienatvę“, – psichologines traumas vardijo K.Mišinienė.


     Ji prisipažino esanti šokiruota ir skelbimo, ir „šeimininkių“ atvirumo. „O vis tik čia tik graži pradžia. Vėliau viskas pradeda griežtėti, šypsenos dingsta ir reikalavimai didėja. Merginos, gaunančios pas mus pagalbą, yra pasakojusios, kad yra ir baudų sistema, klientai gali pasiskųsti, kad jiems nepatiko moters elgesys, veido išraiška. Tempas didelis: juk čia 50/50, todėl moteriai siunčiami visi jos norintys“, – pasakojo centro vadovė.


     Aukų patirtis byloja: be alkoholio, kitokio savęs stimuliavimo neįmanoma viso to ištverti. O su alkoholiu ar kvaišalais ateina daug rimtesnių bėdų. „Šeimininkės“ telefonu tarsi nekabino makaronų, bet nesakė ir tiesos, kad po tokio „darbo“, kuris iš esmės yra nepertraukiamas prievartavimas, mergaitė namo grįš (jei grįš) su tokiomis problemomis, kurių nepadės išspręsti jokie pinigai“, – apibendrino K.Mišinienė.

     Traumuojanti patirtis – neišvengiama

     Psichologė-psichoterapeutė, Krizių įveikimo centro direktorė Simona Glodenienė sutiko, kad prostitucija niekada nepraeina be pasekmių, nes tai yra traumuojanti patirtis. Skelbimu dirbti teikiant seksualines paslaugas greičiausiai galėtų susidomėti psichologiškai pažeistos merginos ir moterys. Priežasčių gali būti įvairių: nesusiklostę šeiminiai santykiai, smurtas artimoje aplinkoje, seksualinio išnaudojimo patirtis, skurdas, vaikystė globos namuose. 


     “Nebūtinai žmogus, patyręs smurtą, yra linkęs į prostituciją, bet tai gali būti rizikos veiksnys. Nei vieno iš minėtų faktorių neatmesčiau. Tai būna patirtis, dėl kurios žmogus turi menką savivertę ir sumažintą savisaugos jausmą. Tokie žmonės labiau linkę save nuvertinti, lengviau leidžiasi į veiklą, kuri yra rizikinga“, – kalbėjo S.Glodenienė. Jos nuomone, vienas veiksnys, tarkime, pinigų stoka, vargiai būtų pakankamas susidomėti tokiu darbo pasiūlymu, nors saviapgaulė, kad pinigai išspręs jau turimas problemas, įmanoma.


     “Ramybės ir psichologinės gerovės nenusipirksi, nebent tai būtų terapijos išraiška. Tačiau didesnė tikimybė susikurti dar rimtesnių, sunkesnių ir papildomai save traumuojančių patirčių, į neišspręstą trauminę patirtį nugrimzti dar giliau. Tai gali turėti įvairiausių pasekmių: miego, nuotaikos, kiti psichikos sutrikimai, potrauminio streso sindromas, be to, auga priklausomybių tikimybė“, – vardijo S.Glodenienė.

    Priklausomybių ištakos glūdi žmogus bandyme gelbėtis nuo sunkiai jam pakeliamo dvasinio skausmo. „Paslapčių laikymas dažniausiai yra tas dalykas, kuris žmones slegia“, – paaiškino specialistė, atsakydama į klausimą, ar žmogui lengva gyventi dvigubą gyvenimą, nutylint ką iš tikrųjų dirba užsienyje.  

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Autorius: Dovilė Jablonskaitė

    Publikuota: 2018m. gruodžio 1d., https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pasiulymas-teikti-intymias-paslaugas-vokietijoje-300-euru-per-diena-bet-reikes-dirbti-56-1067942

  • MERGINĄ Į VIEŠNAMĮ GABENO JOS PUSBROLIS, DU GAUJŲ NARIAI IR PROSTITUTĖ VETERANĖ

    Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl asmens gabenimo prostitucijai.

    Ikiteisminį tyrimą dėl be žinios dingusios 1995 metais gimusios merginos pagal jos brolio pareiškimą pradėjo Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai. Pirminiais neatidėliotinais tyrimo veiksmais buvo gauta duomenų, kad ji galėjo tapti prekybos žmonėmis auka. Dėl šios priežasties ikiteisminį tyrimą perėmė uostamiesčio ONTV tyrėjai.

    Teisėsaugininkai nustatė, jog nukentėjusioji pati sutiko važiuoti į Vokietiją ir dirbti prostitute viename naktiniame klube. Jai buvo liepta atidirbti skolą už įdarbinimą ir kelionę, tačiau mergina atsisakė ir kreipėsi į Vokietijos policiją.

    Bendradarbiaujant su užsienio kolegomis ir Lietuvos Caritu nustatyta, kad prie asmens gabenimo šio sutikimu prostitucijai prisidėjo nukentėjusiosios pusbrolis, taip pat gerai policijos pareigūnams žinomi su organizuotu nusikalstamumu siejami asmenys bei jų bendrininkė – 49 metų amžiaus anksčiau tame pačiame viešnamyje dirbusi klaipėdietė.

    Įtariama, kad nukentėjusiosios pusbrolis nuvežė ją į Šilutę, kur perdavė už narkotikų platinimą teistam, 2016 metais lygtinai iš pataisos namų paleistam bei į probuojamųjų asmenų registrą įrašytam Šilutės rajono gyventojui.

    Praeityje organizuotos nusikalstamos grupės narys nugabeno merginą pas savo bendrininką į uostamiestį. Pastarasis taip pat anksčiau priklausė organizuotai nusikalstamai grupuotei ir 2010 metais buvo nuteistas 11 m. laisvės atėmimo bausme už neteisėtą disponavimą heroinu labai dideliais kiekiais.

    2017 metais jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų ir taip pat įrašytas į probuojamųjų asmenų registrą. Būtent jo bute mergina praleido naktį iki išvykimo į Vokietiją ir pasirašė skolos raštelį.

    Keturiems asmenims pareikšti įtarimai dėl asmens gabenimo šio sutikimu prostitucijai.

    Už šį nusikaltimą Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė.Nukentėjusiosios pusbroliui taip pat pareikštas kaltinimas dėl nedidelio kiekio kanapių, rastų jo automobilyje, laikymo.  

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

     Publikuota: 2018m. lapkričio 30d., https://m.delfi.lt/kriminalai/article.php?id=79732933&fbclid=IwAR3uRfai4P89TkCso2AdnAhRC3X18lRWCok3fJcKv3yRGj1dHDPfkZ54Fq4

  • NERANDA ĮRODYMŲ, KAD NUKENTĖJUSĮ Į KAMERĄ UŽDARĖ KARTU SU SKRIAUDIKU

    Kauno tardymo izoliatoriuje veikiančios vaizdo kameros neparodė, kad prekybos žmonėmis byloje nukentėjusiu pripažintas asmuo į kamerą būtų buvęs uždarytas su teisiamu jo skriaudiku. Tačiau nukentėjusiojo gynėjų toks atsakymas neįtikina.

    Praėjusią savaitę LRT rašė apie neeilinį atvejį Kauno tardymo izoliatoriuje. Nukentėjusysis tvirtino, kad prieš pat teismo posėdį į vieną kamerą buvo uždarytas su teisiamu jo skriaudiku. Esą prigrasytas jaunuolis teisme kardinaliai pakeitė poziciją.Po gauto Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) skundo tardymo izoliatoriuje atliktas tyrimas.

    „Nustatyta, kad šie asmenys Kauno tardymo izoliatoriaus patalpose prieš nukentėjusį išvežant į teismo posėdį kartu patalpinti nebuvo. Išvada paremta ne vien žodžiais – buvo peržiūrėti izoliatoriuje esantys vaizdo įrašai, iš jų matyti, kad šis asmuo kartu nebuvo patalpintas su bylos kaltinamaisiais“, – LRT.lt kalbėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Gabija Večerinskienė.

    Tuo metu nukentėjusiojo advokatė prieš savaitę portalui aiškino, kad būtent toje vietoje, kur įvyko incidentas, vaizdo kamerų nėra.

    G. Večerinskienės aiškinimu, tardymo izoliatoriuje yra ir daugiau patalpų, kurios nėra stebimos vaizdo kameromis. „Tačiau pagal tai, kokia trajektorija ir kaip buvo vedamas nukentėjusysis, jo trajektorija praktiškai matoma iki pat patalpinimo į konvojaus automobilius. Ir nė vienoje vietų iki perdavimo konvojaus pareigūnams jis tą dieną nebuvo patalpintas kartu“, – sakė prokurorė.

    Jos teigimu, vaizdo įrašuose matyti, į kurias patalpas patalpinami kaltinamieji – tų patalpų durys irgi filmuojamos. Nukentėjusysis nė į vieną patalpų, kuriose laikyti kaltinamieji, prieš teismą patalpintas nebuvo.

    Tačiau ar tardymo izoliatorius suinteresuotas išsiaiškinti tiesą? Akivaizdu, kad toks  skandalas įstaigai nebūtų naudingas.

    „Žinoma, galbūt galėtume taip interpretuoti, bet vaizdo įrašą pati mačiau ir jame užfiksuota tai, kas parašyta tyrimo išvadoje. Kitas niuansas – paties nukentėjusiojo paaiškinimai. Jis raštu atsisakė paaiškinti, kur buvo patalpintas, kokiose tiksliai patalpose ir kada“, – kalbėjo G. Večerinskienė.  

    Jos aiškinimu, tyrimo metu pats nukentėjusysis jau neigė buvęs patalpintas į vienas patalpas.

    Gynėjai nustebę: kas čia vyksta?

    Tačiau KOPŽI toliau laikosi savo.

    „Gavę Kauno apygardos prokuratūros atsakymą, kad nepasitvirtino mūsų iškelti faktai, labai nustebome. Prokuratūros rašte minima, kad nukentėjusysis teigia jokio poveikio nepatyręs, o kameros nieko neužfiksavo.

    Tačiau mes tikrai žinome, jog jis nebuvo apklaustas dėl patirto poveikio, jis niekam nėra neigęs apie patirtus išgyvenimus – kas čia vyksta, koks viso to tikslas? Vienintelis dalykas, ką nukentėjusysis yra rašęs Tardymo izoliatoriaus vadovybei, yra jo prašymas būti apklaustam apie šiuos įvykius dalyvaujant jo advokatei, atstovaujančiai jį prekybos žmonėmis byloje. Tačiau tokia apklausa taip ir nėra įvykusi“, – sakė K. Mišinienė.

    Jos aiškinimu, jeigu kameros nefiksuoja tos koridoriaus atšakos, kurioje laikomi laukiantieji teismo, jos ir neturėtų parodyti „jokio judėjimo“.

    „O jeigu dar pabandytume įsivaizduoti bendrą šios situacijos klaikumą – nukentėjusysis yra visiškai priklausomas nuo įstaigos, kurioje jis šiuo metu yra suimtas, gal jį ir apklausinėja asmenys, kurie galėtų būti atsakingi dėl jo patirto poveikio?Mes nesuprantame tokio „reikalų tvarkymo“ stiliaus, jis mums nuoširdžiai kelia nerimą“, – kalbėjo K. Mišinienė.  

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

    Autorius: Mindaugas Jackevičius

    Publikuota: 2018m. lapkričio 26d., https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/235112/neranda-irodymu-kad-nukentejusi-i-kamera-uzdare-kartu-su-skriaudiku

  • KOVOS SU PREKYBA ŽMONĖMIS KOORDINAVIMO KOMISIJOS POSĖDIS

    Šakių rajono savivaldybės taryba 2018 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. T-336 „Dėl Šakių rajono savivaldybės kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos sudarymo ir Šakių rajono savivaldybės kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo tvarkos aprašo“ patvirtino Šakių rajono savivaldybės kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisiją ir tvarkos aprašą. Komisijos veiklai vadovauja Ilona Šeflerienė, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, koordinatorė – komisijos sekretorė Daiva Pilypaitytė, rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė.

     Komisija savo veiklą dar tik pradėjo, 2018 m. lapkričio 20 d. įvyko pirmasis komisijos posėdis, kurio metu buvo numatytos pagrindinės komisijos veiklos kryptys, galimi koordinavimo komisijos sudėties pokyčiai, įvyko susitikimas su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove K. Mišiniene, susipažinta su minėto centro teikiama pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, aptartos minėto centro ir Šakių rajono savivaldybės bendradarbiavimo galimybės.

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
     

    Publikuota: 2018m. lapkričio 21d., http://www.sakiai.lt/naujiena/kovos-su-prekyba-zmonemis-koordinavimo-komisijos-posedis–20181122