Category: Straipsniai – 2015

Jaunos moters kūnas rastas šulinyje. Viduržiemį. Paslydo? Pastūmė? Pati įšoko? Kaimynai nieko nematė ir negirdėjo. Pareigūnai konstatavo savižudybę. Mažai kam rūpėjo šios jaunos moters gyvenimas. Dar mažiau kas gilinosi į mirties priežastis.

 Jauna moteris dešimtmetį buvo verčiama užsiimti prostitucija. Ne kartą nuo agresyvių klientų slėpėsi rūsyje, kreipėsi į policiją dėl grasinimų. Tačiau žmogžudystės versija netirta. Lietuviai turi liūdną posakį – nebėra žmogaus, nebėra problemos. Problema lieka. Užribyje gyvena daugybė moterų, kiekviena su savo skaudžia istorija, tačiau joms užklijuota prostitutės etiketė dažnai paverčia jas bebalse, beteise mase. Radviliškyje gyvenusi ir vos 34-erių į anapusinį pasaulį išėjusi Gitana (vardas pakeistas) ir jos problemos buvo žinomos kaimynams, policijos pareigūnams, buvusiems jos mokytojams, bendraklasiams. Seksualinių malonumų ištroškę vyrai iš visos Lietuvos susirasdavo šią merginą. Lietuvos „Carito“ vykdomo projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Šiaulių skyriaus socialines darbuotojas informacija apie pagalbos reikalingą merginą pasiekė tik 2014-ųjų rudenį. Bet dešimtmečio išgyvenimai jau buvo palikę gilų randą. Mergina augo su mama. Tėtis ją paliko dar vaikystėje ir išvyko į kitą šalies kraštą, niekada nesirūpino. Ji baigė mokyklą, įgijo aukštąjį išsilavinimą. Tik darbo ieškoti nesisekė, nes specialybė nebuvo paklausi. Sulaukusi vos 23-ejų, mergina neteko mamos. Dėl jos mirties ir nepakankamos priežiūros seserys apkaltino Gitaną, jų ryšiai nutrūko. Merginą priėmė tik senelis, su kuriuo dviese jie ir gyveno. Mergina prižiūrėjo ligotą aštuntą dešimtį perkopusį senolį, tačiau likimas sudėliojo scenarijų savaip – anūkė Anapilin iškeliavo pirma.Mamos netektis, nevaisingos darbo paieškos, skurdas privedė merginą prie minties, kad užsidirbti gali teikdama intymias paslaugas. Parašė skelbimą į naktinę televizijos programą. Atsirado keletas klientų, jų daugėjo. Po kurio laiko Gitana atsitokėjo. Nutarė pasitraukti, ieškoti darbo. Tačiau velnio ratas jau buvo įsuktas, o laisvai prieinamos merginos reputacija pasklidusi ne tik apylinkėse, bet ir plačiau. Klientai jos nepaliko ramybėje – sekso ištroškę vyrai ir net dar mokykloje besimokantys moksleiviai belsdavosi į jos duris kada panorėję. Jos „ne“ nenorėdavo girdėti – grasindavo, kad padegs namus. Sakydavo, kad jei dar nori gyventi, turi vykdyti jų pageidavimus. Beginklė mergina pasiduodavo. Jei pamatydavo ateinant vyrą į namus, ji slėpdavosi rūsyje, paprašydavo senelio pasakyti, kad jos nėra. Ji ne kartą kreipėsi į policiją dėl grasinimų. Keletas klientų nubausti dėl to, tačiau moteris niekad neišdrįso prisipažinti apie seksualines paslaugas, apie tikruosius vyrų reikalavimus, nes bijojo baudų už administracinius pažeidimus. Gitana ieškojo pagalbos – kreipėsi į savivaldybės socialinės paramos skyrių, į bendruomenės namų psichologą, registravosi Darbo biržoje. Tačiau pagalba buvo epizodiška, o dažnai ir formaloka, tad problemos tai neišsprendė. Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Šiaulių skyriaus socialinė darbuotoja Vaida Gailiutė, iš bendruomenės pareigūno sužinojusi apie šią merginą, nuvyko pas ją ir po ilgo pokalbio Gitana pripažino, kad jai labai reikia pagalbos. Psichologo konsultacijų nepakako. Prireikė psichiatro. Dėl skaudžių išgyvenimų merginai išsivystė sunki depresija, nemiga, nerimo sutrikimai. Taikytas medikamentinis gydymas. Planuota padėti merginai persikraustyti į kitą Lietuvos regioną, kur ji ketino ieškoti darbo ir pradėti naują gyvenimą. Radviliškyje ar Šiauliuose ji nebūtų išvengusi patyčių ir papildomos stigmatizacijos bei akistatos su savo skriaudikais. Socialinės darbuotojos patikino merginą, kad seneliu bus pasirūpinta, kad yra slaugos įstaigų, kur jam bus suteikta profesionali pagalba, nes būtent senelis ir buvo priežastis, kodėl mergina nesiryžo keisti gyvenamosios vietos anksčiau. „Buvome užmezgusios stiprų ryšį, mergina stengėsi. Jau buvo paviešinusi skelbimą, kad parduoda namą. Ji norėjo pradėti naują gyvenimą kitoje vietoje. Situacija keitėsi iš esmės, tačiau merginos pastangos taip ir liko neįgyvendintomis pastangomis“, – apmaudo neslėpė V.Gailiutė. Ji netiki ir savižudybės versija. Mergina jai ne kartą guodėsi dėl grasinimų, tačiau nėra liudininkų, pareigūnų iniciatyvos gilesniam tyrimui, įkalčių, sunku įrodyti, kad oficiali versija gali būti neteisinga. V.Gailiutė pasakojo, kad Gitanos įsitraukimas į prostituciją Radviliškyje buvo vieša paslaptis. Pradėjusi dirbti pagalbos projekte, socialinė darbuotoja nustebo net iš aplinkinių sulaukusi informacijos, siūlymų nuvykti ir teikti pagalbą Gitanai. Dėl konfidencialumo įsipareigojimų mergina neatskleidė, kad pagalbą jau teikia, tačiau tokia informacija patvirtino, kad Gitanos problemos buvo žinomos daugeliui rajono gyventojų, tačiau pagalbos ji sulaukė labai negreit. Aplinkos abejingumo kaina – dešimt metų gyvenimo pragare ir jo pabaiga šulinio dugne. Tačiau gyvuosius dar galime prikelti naujam gyvenimui – skirdami jiems dėmesio ir laiko, o ne klijuodami etiketes, smerkdami ar ignoruodami. „Prostitucija, išnaudojimas, prekyba žmonėmis – tai vyksta šalia mūsų. Pagalbos gali reikėti mūsų kaimynui, kolegai, bendramoksliui. Į prostituciją įklimpusios moterys dažnai neidentifikuoja savęs kaip aukos, gėdijasi prisipažinti apie savo patirtį, bijo bausmių ir smerkimo, nebetiki geresne ateitimi, nepasitiki savimi ir siūlančiais pagalbą. Joms reikia ypatingo dėmesio, kantrybės ir žmogiško ryšio“, – apie pirmąjį kontaktą su aukomis pasakojo V.Gailiutė. Socialinė darbuotoja pabrėžė tarpžinybinio bendradarbiavimo – su mokyklų, savivaldybių socialiniais darbuotojais, bendruomenėmis, policijos pareigūnais, globos namais, socializacijos centrais – svarbą. Prostitucija traumuoja žmones ir dauguma nepajėgia iš jos ištrūkti. Todėl labai svarbu pagalbą suteikti kuo anksčiau, suteikti žmogui galimybę grįžti į gyvenimą.

 Jei Jums reikalinga pagalba, patarimas, informacija, VISĄ PARĄ veikia Lietuvos „Carito“ programos SOS numeris +370 679 61 617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiame ir šeimų narius, bet kokių tarnybų atstovus, įtariančius apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Lietuvos „Carito“ specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. 

 Justina Mikeliūnaitė

Šiandien nuo 10 iki 12.30 val. Rotušės aikštėje, o nuo 13.30 iki 17 val. – šalia pastato, esančio Jotvingių g. 5, vyksta socialinė akcija – ekspozicija ant ratų. Akciją –Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms projektą vykdo katalikiška organizacija Lietuvos „Caritas”.  Socialinės akcijos – ekspozicijos ant ratų – tikslas – parodyti bendruomenei, kaip iš tikrųjų vyksta prekyba žmonėmis. Šios akcijos metu specialiai įrengtame namelyje ant ratų demonstruojama žiauri seksualinio ir darbinio išnaudojimo aukų gyvenimo nelaisvėje kasdienybė. Ekspoziciją aplankė Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius. „Ar suteikiate pagalbą? Kaip reaguojate gavę pagalbos prašymą, kokių veiksmų imatės, ar visada pavyksta pagelbėti?” – organizatorių teiravosi miesto vadovas. Pasak „Carito” atstovų, efektyviai bendradarbiaujama su kitų šalių partneriais, keičiamasi informacija, pasitelkiama psichologų, socialinių darbuotojų, kitų specialistų pagalba.
Šia ekspozicija siekiama ne tik įspėti, bet ir paskatinti žmones nelikti abejingais, žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.
Kiekvienais metais Lietuvos „Caritas” gelbsti moteris, vyrus, vaikus, patekusius į prekeivių žmonėmis ir sutenerių pinkles. Dauguma šių aukų norėjo geresnio gyvenimo, tačiau tapo tik nusikaltėlių preke.
Daugiau apie prekybą žmonėmis ir kaip apsaugoti save ir artimuosius www.anti-trafficking.lt. 

 Viešųjų ryšių skyriaus informacija 

Lietuviai turi liūdną posakį: nėra žmogaus – nėra problemos. Tačiau tai ne tiesa – kai kurios problemos niekur neišnyksta. Visuomenės užribyje gyvena daugybė moterų, vyrų, vaikų, kurie dėl savo skaudžios patirties dažnai negali garsiai prabilti, išsipasakoti ar paprašyti pagalbos.

 Ir tik dalis šių žmonių – parduotų, išduotų, patekusių į išnaudotojų, prekeivių žmonėmis ir sutenerių pinkles – žino, kad pagalbą jiems gali suteikti Lietuvos „Caritas“. Tačiau visi drauge galime tai pakeisti. Kviečiame nelikti abejingais ir dalyvauti „Bendraukime“ ir Lietuvos „Caritas“ socialiniame projekte „Neparduok manęs!“.

 Išlaisvino iš fiktyvios santuokos

 „Esame gavę elektroniniu paštu laišką iš jaunos kaunietės, kuri, pasidavusi fiktyvios santuokos vilionėms Airijoje, nedrąsiai ir vis atsiprašinėdama maldavo padėti. „Jaunikis“ iš Pakistano atėmė jos dokumentus, be jo žinios neleido išeiti iš buto, reikalavo lytinių santykių. 18-metė suprato, kad žūtbūt turi kreiptis pagalbos, nors ir kaip, jos žodžiais tariant, „gėda prisipažinti, kad tokia kvaila buvau“. Laimei, tuokart spėta laiku padėti, tačiau taip nutinka ne visada“, – patirtimi dalijosi Lietuvos „Carito“ pagalbos smurto aukoms skyriaus vadovė Kristina Mišinienė. Ji pabrėžė, jog Lietuvos „Caritas“ pagalbą teikia visiems, kurie apgaule buvo ar yra išvežti į užsienio šalių ar Lietuvos viešnamius, į prostituciją įtrauktoms moterims, kurios sutiko dirbti šį darbą, tačiau jaučiasi paniekintos, apgautos, žeminamos.  Pasak K.Mišinienės, kovoti reikia už kiekvieną moterį, vyrą ar vaiką. Būtina visiems, patekusiems į klastingas prostitucijos ar kitokio išnaudojimo pinkles, pasiųsti žinutę: „Nepasiduok, išeitis yra!“

 „Geras darbas statybose“ – veltui

 K.Mišinienė neslepia: kovoti tenka ir dieną, ir naktį. Čia kiekvieno žmogaus gyvenimas, kaip kino filmas – pilnas dramų ir išgyvenimų. „Londono gatvėse besiblaškantis vaikinas iš Šiaurės Lietuvos kaimelio. Jį į patį Europos centrą atsiviliojo pelno iš savo tautiečių besivaikanti vertelgų grupelė, pažadėjusi „gerą darbą statybose“. Mėnesį padirbėjęs veltui, o dar ir likęs skolingas savo „šeimininkams“, vaikinas miegojo parkuose ir maitinosi labdaros valgyklose. Jo rankose atsidūręs mūsų pagalbos numeris apvertė viską aukštyn kojomis – vaikinas apsisprendė papasakoti britų pareigūnams apie savo išnaudojimą“, – pasakojo „Carito“ atstovė.

Neleisk skriausti 

K.Mišinienė neabejoja – visuomenės užribyje atsidūrę žmonės gali pradėti naują gyvenimą, jei tik atsiras tų, kurie nepraeis pro šalį, išgirs, pamatys ir imsis priemonių, kad padėtų jiems rasti pagalbą, išeitį ir priimti teisingą sprendimą. „Raginame visus, kurie esate patyrę, o gal šiuo metu išgyvenate  prievartą, išnaudojimą, galbūt jus apgavo ir įviliojo į pinkles, jūs tapote nusikaltimo auka – netylėkite, kreipkitės į mus pagalbos, nes jūsų baimė prabilti yra labai paranki išnaudotojams, kurie lobsta įtraukdami vis naujas aukas“, – kvietė organizacijos vadovė.Socialinio projekto „Neparduok manęs!“ tikslas – padėti nukentėjusiems nuo įvairių rūšių išnaudojimo. Kviečiame dalintis savo pasakojimais: galbūt jūsų pažįstamas žmogus tapo prostitucijos ar prekeivių žmonėmis auka? Galbūt jus verbavo, tačiau laiku supratote, kad jums spendžiami spąstai? Galbūt patys esate ar buvote pakliuvę į  šį liūną? Papasakokite ir padėkite užkirsti kelią žmonių išnaudojimui!

 Jei Jums reikalinga pagalba, patarimas, informacija, VISĄ PARĄ veikia Lietuvos „Carito“ programos SOS numeris +370 679 61 617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiame ir šeimų narius, bet kokių tarnybų atstovus, įtariančius apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Lietuvos „Carito“ specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

 Dalia Rauktytė 

Klaipėdoje vyko Lietuvos Caritas suorganizuota apskrito stalo diskusija tema “Prekybos žmonėmis aukų identifikavimas ir nusikaltimų prieš jas tyrimai: kodėl aukos tyli? Klaipėdos regiono patirtis ir sprendimai”. Joje gausiai dalyvavo  savivaldybės padalinių, Klaipėdos AVPK, Klaipėdos apydardos prokuraturos, apygardos teismo, VTAS, NVO atstovai. Diskusiją pasveikinusi Klaipėdos vicemerė J.Simonavičiūtė pažymėjo, jog reikia visiems kartu diskutuoti apie tai, kodėl nusikaltimų aukos šiandien vis dar nedrįsta išeiti į viešumą, ką reiktų tobulinti tarnyboms, kad nusikaltėliai nebesiųstų į vergiją mūsų pažeidžiamų vyrų, moterų ir vaikų.
R.Ušinskas, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras, apžvelgė bendrą kovos prieš prekybą žmonėmis lauką šalyje. Šiandien yra atliekami 24 ikiteisminiai tyrimai, kuriuose yra nustatyti 47 nukentėję asmenys, 3 iš jų yra vaikai. Reikia pastebėti, jog uostamiestyje paskutiniais metais teisėsauga duoda stiprų atkirtį šiam labai sunkiam nusikaltimui. Kaip puikus tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys yra šiandien vienintelė Lietuvoje sudaryta Londono Metropolitan policijos ir Klaipėdos tesisėsaugos jungtinė tyrimo grupė, besiaiškinanti lietuvaičių gabenimą į D.Britaniją fiktyvioms santuokoms su trečio pasaulio šalių gyventojais.
 

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. birželio 30 d. organizavo apvaliojo stalo diskusiją tema: ,,Prekyba vaikais: problematika ir tarpžinybinis bendradarbiavimas Anykščių rajono savivaldybėje”. Diskusija buvo skirta pristatyti prekybos vaikais problemą, taip pat buvo aptartas institucijų, dirbančių su vaikais Anykščių rajone, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ją sprendžiant. Prekyba vaikais yra viena iš sudėtingiausių problemų Lietuvoje, o jos mastai nėra nustatyti. Ikiteisminių tyrimų kokybė dėl vaikų prekybos didele dalimi priklauso nuo bendradarbiaujančios aukos saugumo jausmo. Jis turi būti palaikomas ir stiprinamas. Lietuvos Carito projektas ,,Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” visoje Lietuvoje ir už jos ribų teikia nemokamą socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą nukentėjusiems ir jų šeimų nariams, rengia mokymus, informacines-prevencines akcijas specialistams ir plačiajai visuomenei.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos Carito vykdomos programos: ,,Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis” atstovai, Anykščių policijos komisariato, savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus, Anykščių rajono socialinių paslaugų centro, Raguvėlės vaikų dienos centro atstovai, mokyklos socialiniai pedagogai, Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis ir mero patarėjas Donaldas Vaičiūnas. Jos metu buvo nutarta didesnį dėmesį skirti prekybos vaikais problematikai, apie tai plačiau kalbėti švietimo įstaigose (numatytas Vaiko teisių apsaugos skyriaus trumpas pasisakymas mokyklų vadovų pasitarime), rudenį planuojamas visų socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis ir socialinių pedagogų susitikimas su Carito projekto atstovais, galinčiais plačiau pristatyti ne tik problemą ir nagrinėjamas bylas, bet ir padėti pažinti galimas grėsmes, t.y. būtų kalbama prevencinio darbo organizavimo klausimais.  

Pigiomis prostitutėmis paverstos nepilnametės, kurių sąvadautojams dabar jau buvusi Šiaulių teisėja Irena Ivanovienė tik pabaksnojo pirštu, o iš aukų net viešai išsityčiojo, pagaliau sulaukė teisingumo – jas dėl pinigų išnaudoję jauni vyrai sulaukė tikro kirčio iš kitų teisėjų.

 Pigiomis prostitutėmis paverstos nepilnametės, kurių sąvadautojams dabar jau buvusi Šiaulių teisėja Irena Ivanovienė tik pabaksnojo pirštu, o iš aukų net viešai išsityčiojo, pagaliau sulaukė teisingumo – jas dėl pinigų išnaudoję jauni vyrai sulaukė tikro kirčio iš kitų teisėjų. Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį paskelbė, kad tris nepilnametes (14-15 metų) mergaites į prostituciją įtraukę bei iš jos pelnęsi Mažeikių rajono gyventojai Petras Navickas ir Remigijus Motuzas padarė nusikaltimus ir už tai jiems skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmes, kurių vykdymą atidėjo 3 metams. Bausmių vykdymo atidėjimo metu vaikinai turės atlyginti nukentėjusiosioms neturtinę žalą, būti namie nuo 22 iki 6 val., jei nereikia tuo metu dirbti, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos be prižiūrinčios institucijos žinios.   „Teismas mano, kad egzistuoja aplinkybės, leidžiančios manyti, kad jog reali laisvės atėmimo bausmė šiems nuteistiesiems nebūtina, – iš karto po paskelbimo įsiteisėjusiame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teisėjai. – Teismui nekelia abejonių, kad nuteistųjų veiksmai padarė nepilnametėms merginoms žalą, kad jomis dėl jų amžiaus ir socialinio statuso buvo pasinaudota.“ Tuo pačiu nuosprendyje teisėjai pabrėžė, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistieji jokių nusikalstamų veikų nepadarė, yra charakterizuojami teigiamai, dirba, sukūrė šeimas, ruošiasi jų pagausėjimui, iš dalies atlygino nukentėjusiosioms padarytą žalą, nors kai kurios iš jų to neprašė. „Ne mažiau svarbu yra ir tai, kad nuteistieji padarė tinkamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su kai kuriomis iš jų susitaikė ar dėjo visas pastangas tai padaryti“, – pabrėžiama nuosprendyje.  Anksčiau nuteistiesiems Šiaulių apygardos teismo teisėja I. Ivanovienė buvo skyrusi pačias švelniausias – laisvės apribojimo bausmes. Jų metu nuteistiesiems buvo nurodyta išdirbti 150 val. darbų socialinėse įstaigose. R. Motuzas jau dirbo Telšių rajono senelių globos namuose, todėl, anot teismo, tai tik rodo, kad pats baudžiamasis procesas šioje byloje ir nuosprendžio priėmimas padarė pastebimą įtaką nuteistiesiems ir suformavo aiškiai matomą pasiryžimą ateityje gyventi dorai.  Sąvadautojų byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama jau antrą kartą – Lietuvos ją nurodė iš naujo išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kuriam kilo abejonių dėl nuteistiesiems skirtų labai švelnių bausmių. Viena nukentėjusioji ir prokurorai siekė, kad sąvadautojams būtų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Tačiau, kaip pažymėjo penktadienį nuosprendį paskelbę teisėjai, „laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, o bausmės vykdymo atidėjimas nuteistiesiems šiuo atveju gali būti tinkama satisfakcija už teisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimą“.  

Teisėja iš aukų išsityčiojo: pažiūrėkite į jas…  

Šiaulių apygardos teismo teisėjos Mažeikių rajono gyventojams paskelbtas švelnus nuosprendis buvo sukėlęs ir žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą – Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją (TEDK), prašydami Šiaulių apygardos teismo teisėjai I. Ivanovienei iškelti drausmės bylą. Savo pareiškime instituto atstovai nurodė, juos pribloškė teisėjos DELFI pasakyti žodžiai apie nusikaltimo aukas. „Žeminantys ir užgaulūs teisėjos žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu ne tik šokiruoja, bet ir verčia abejoti teisėjos etika, nešališkumu ir gebėjimu atlikti pagrindinę teismų funkciją – vykdyti teisingumą. Tokie pareiškimai liudija, kad švelnios bausmės – po 150 valandų viešųjų darbų – nusikaltusiems asmenims buvo skirtos būtent dėl teisėjos I. Ivanovienės išankstinių neigiamų nuostatų nukentėjusių mergaičių atžvilgiu, todėl kyla rimtų abejonių dėl viso teismo proceso nešališkumo“, – rašoma ŽTSI pareiškime.  „Jeigu jūs būtumėte jas matęs, komentarų nereikėtų, be to, visa tai iš viso vyko 20 dienų“, – po nuosprendžio paskelbimo teisėja DELFI pareiškė, kad prieš ginant nukentėjusiųjų interesus pirmiausia reikėtų į jas pasižiūrėti. Tačiau teisėjų etikos sargai nutarė, kad į pensiją išeiti tuo metu besiruošusi teisėja I. Ivanovienė nieko blogo nepadarė, tik išsakė savo poziciją. Be to, etikos komisija tada pažymėjo, kad dabar jau iš darbo išėjusios teisėjos nuosprendį paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas (kaip žinia, jis dabar panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas). 

 Dirbo „tik“ 20 dienų

  Bylos duomenimis, mažeikiškiai P. Navickas ir R. Motuzas nuo 2009-ųjų gruodžio 22 iki 2010-ųjų sausio 13-osios į prostituciją įtraukė tris nepilnametes: vienai buvo 15, o dviem – po 14 metų. Merginų, kurios „ieško dosnaus vyruko už paramą“, paslaugos buvo reklamuojamos Mažeikių regioninės televizijos eteryje. Į skelbimus atsiliepusiems vyrams nepilnametės teikdavo seksualines paslaugas už 100 litų – visa tai vykdavo ne tik išnuomotame bute, bet ir automobiliuose. Gautą uždarbį kompanija dalydavo į tris dalis – merginai atitekdavo 40 Lt, o vaikinams – po 30 Lt. Sąvadautojai buvo sulaikyti, kai jais susidomėjo Mažeikių policijos pareigūnai – viena nepilnametė kreipėsi į ligoninę, kur apie išnaudojimą papasakojo gydytojui, o šis – policijos komisarui. Netrukus pareigūnai apsimetė klientais – namuose buvusios dvi nepilnametės jiems nurodė, kad seksualines paslaugas suteiks už 200 Lt. Kai pareigūnai padėjo pinigus ant stalo, mergaitės ėmė nusirenginėti… Paaiškėjo, kad vos per 20 dienų nepilnametės buvo aptarnavusios keliolika vyrų. Patyrė tikrą košmarą: jie žinojo, kad neturiu tėvų „Kartą žiūrėjome televiziją ir pamatėme skelbimus, kaip vyrai ieško merginų už materialinę paramą – tuomet sutarėme, kad taip galima užsidirbti pinigų pragyvenimui“, – vėliau pareigūnams prisipažins P. Navickas ir R. Motuzas. Tuo metu jie jau gyveno su 15-mete. Ši nukentėjusiąja pripažinta mergina pareigūnams smulkiai papasakojo, kokiose vietose ir kada priiminėjo seksualinių paslaugų ištroškusius vyrus, kiek šie jai mokėjo ir kaip pinigus ji dalinosi su sąvadautojais. Kita mergaitė, pabėgusi iš socializacijos centro, sakė, kad draugė ją pakvietė atvažiuoti į Mažeikius, o kai čia atvyko, iš karto sulaukė pasiūlymo dirbti prostitute. „Atsisakiau“, – sakė tuo metu 14 metų mergaitė. Tiesa, po savaitės ji sutiko su sąvadautojų pasiūlymu.  „Buvau moraliai, psichologiškai labai lengvai paveikiama, nes gyvenau socializacijos centre, neturėjau tėvų, o jie pasinaudojo mano lengvabūdiškumu, naivumu“, – dėl savo klaidos ašaras liejo nepilnametė. Ji teigė, kad po šios „draugystės“ su mažeikiškiais išgyveno tikrą košmarą – net buvo priversta gydytis. Prostitute dirbti atsisakė ir kita keturiolikmetė, tačiau „po trijų dienų įkalbinėjimo“ sutiko. „P. Navickas man liepė sakyti klientams, kad man jau 19 metų“, – pareigūnams kalbėjo maždaug 9 vyrus aptarnavusi nepilnametė. Ji, kaip ir kitos mergaitės, vyrams prisistatydavo išgalvotais vardais. Keturiolikmetė taip pat prisipažino, kad kartą seksualinių paslaugų užsigeidė ir R. Motuzas – kadangi ši atsisakė jį patenkinti oraliniu būdu, buvo sumušta.  „Dėl visų šių dalykų patyriau išgyvenimus, buvau save susižalojusi“, – prisipažino nukentėjusioji. Būtent ji vienam gydytojui papasakojo, kaip yra verčiama dirbti prostitute – sąvadautojai to net neįtarė, nes mergaitė jiems nurodė, kad turi trumpam išvažiuoti savo reikalais. Pasak nukentėjusiosios, sąvadautojai žinojo, kiek jai ir kitoms mergaitėms buvo metų. Tyrimą atlikę pareigūnai išsiaiškino ir kelis vyrus, kurie naudojosi nepilnamečių paslaugomis. Vienas jų – Nerijus G. teisinosi, kad nė neįtarė, jog bendrauja su mergaite. „Ji sakė, kad yra pilnametė“, – teisinosi vedęs vyras. Likimo nuskriausti vaikai – potencialios aukos Kad potencialiomis prekybos žmonėmis ar įtraukimo į prostituciją aukomis dažnai tampa nepilnametės merginos, augančios globos namuose ir socialinės rizikos šeimose, ne kartą yra pabrėžęs ir LAT. Pasak teisėjų, gyvenimo, ugdymo bei auklėjimo sąlygos, dėmesio, emocinio bendravimo ir pan. stoka lemia tai, kad merginos tampa prekiautojų vaikais, sąvadautojų aukomis dėl patiklumo, susižavėjimo rodomu dėmesiu, šiltu ir artimu bendravimu, dovanomis, įtikėjimu pasakojimais apie lengvą uždarbį ir pan. Taip pat potencialiomis aukomis yra specialiųjų mokyklų ugdytiniai (su intelekto sutrikimais), kurie tiek dėl aplinkos poveikio, tiek dėl savo negalios nesugeba įvertinti pavojaus. Potencialiomis prekiautojų vaikais aukomis yra socialinės rizikos šeimų vaikai, valkataujantys, elgetaujantys vaikai, „gatvės vaikai“. „Darytina išvada, kad vaikai į prekybos žmonėmis, komercinio seksualinio išnaudojimo tinklą gali patekti ir dėl tėvų patiklumo, ir savo noru, suvilioti galimybės gauti gerą užmokestį, gyventi gerai aprūpintą gyvenimą, pamatyti pasaulį ir kt.“, – konstatavo LAT, analizavęs Lietuvos teismų praktiką. 

Dainius Sinkevičius 

Kaune surengtoje konferencijoje “Prekyba žmonėmis” dalyvavo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas dr. Aurelijus Gutauskas, Lietuvos “Carito” programos “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” socialinė darbuotoja Justina Stakaitytė.

Padeda atsigauti

 Pasak J.Stakaitytės, prekyba žmonėmis Lietuvoje vis dar išlieka opi problema. Ji akcentavo, kad  “Caritas” nukentėjusiems suteikia visokeriopą pagalbą: nuo aprūpinimo maistu, transportu ar būstu iki visiškos integracijos į darbo rinką ir visuomenę. Neretai organizacijos savanoriai lydi aukas ir į teismo posėdžius, kartu leidžia laisvalaikį. Taip siekiama, kad nukentėjęs asmuo kuo greičiau socializuotųsi ir grįžtų į įprasto gyvenimo vėžes. Pastebima tendencija, kad prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa asmenys, patenkantys į socialinės rizikos grupę. Pažeidžiamiausių grupė – moksleiviai, vaikų globos namų auklėtiniai, asmenys, gyvenantys skurdžioje socialinėje aplinkoje, tai yra socialinės rizikos šeimose ar globos namuose. Socialinė darbuotoja atkreipė dėmesį, kad prekyba žmonėmis pasireiškia įvairiomis išnaudojimo formomis: seksualiniu išnaudojimu, nelegaliu įvaikinimu priverstiniam darbui, nelegalia prekyba organais, elgetavimu, fiktyviomis santuokomis. Dažnai į nusikaltimų tinklą patenkama tuomet, kai aukos naiviai patiki, kad neįgiję jokio išsilavinimo, nemokėdami tos šalies kalbos bei neturėdami darbo patirties, galės nesunkiai užsidirbti daug pinigų.

 Trūksta informacijos 

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras D.Valkavičius atkreipė dėmesį, kad informacijos trūkumas yra pagrindinis trukdys nubausti nusikaltėlius. Vyras apgailestavo, kad šiuo metu yra pradėti tik septyni ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Anot jo, šis skaičius turėtų būti žymiai didesnis, kadangi prekybos žmonėmis atvejų yra kur kas daugiau, tačiau aukos dėl įvairių priežasčių bijo kreiptis į policijos pareigūnus.
Kitas momentas – prekybos žmonėmis problemos nesuvokimas. Visuomenė vis dar nesupranta, kas yra prekyba žmonėmis, trūksta žinių apie tai. Statistika rodo, kad prekyba žmonėmis pagal dydį, po ginklų ir narkotikų prekybos, yra trečioje vietoje.

 Auka pažeidžiama 

Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas atkreipė dėmesį į fiktyvias santuokas. Beveik visais atvejais jos sudaromos tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų laisvai keliauti Europos Sąjungoje. Kaip teigia ekspertai, fiktyvios santuokos – viena iš sunkiausių prekybos žmonėmis formų. Auka išnaudojama įvairiomis formomis: priverstiniu darbu, kūno ir seksualine prievarta, prievartiniu vaikų gimdymu, psichologine vergove ir laisvės suvaržymu. Išnaudojimas prasideda jau verbavimo metu, kai pasinaudojama asmens pažeidžiamumu. K.Žibas pabrėžė, kad įtraukimas į fiktyvią santuoką negali būti laikomas savanorišku, nes jau yra pasinaudota moters pažeidžiamumu, ji nesuvokia, ką daro, negali suprasti ir įvertinti ilgalaikių padarinių.

 Teismų klaidos 

Aukščiausiojo Teismo teisėjas dr. A.Gutauskas pasakojo, kodėl prekiautojai žmonėmis vis dar išteisinami. Jis paminėjo, kad pagrindinė priežastis – savanoriškas aukos išvykimas dirbti į užsienį. Prekeiviai teismuose sako, kad jokio poveikio aukai nedarė, ši pati su viskuo sutiko, o jie tik padėjo įgyvendinti svajonę. Pasak teisėjo, tai būna klasikinis atsakymas. Dažnai teismai sutinka, jei auka pati išvažiavo, tai buvo jos pačios noras, kuris užtraukė jai nemalonę ir sugriovė gyvenimą. Deja, bet taip nėra. Moteriai jau būna padarytas poveikis, kai buvo pasinaudota jos pažeidžiamumu. Dažnai dėl to žemesnių instancijų teismai padaro daug broko, kurį vėliau turi ištaisyti Aukščiausiasis Teismas.

 Subtilūs verbavimo būdai

 “Caritas” programos “Sisteminis prekybos žmonėmis prevencinis modelis: tarpžinybinis bendradarbiavimas” koordinatorė Erika Panova pastebėjo, kad šiandieniai verbavimo būdai yra itin subtilesni, nei buvo anksčiau. “Ankščiau galėjome išgirsti istorijų, kad pačiupo einant gatve, surišo rankas, įmetė į bagažinę ir išsivežė. Dabar taip nėra. Viskas vyksta kur kas subtiliau, įpinami šiokie tokie apgaulės mechanizmai. Dažnai tai būna vadinamasis vaikino efektas. Yra žinoma atvejų, kai pora mėnesių ar net pusę metų vaikinas su mergina bendrauja, užmezga intymų ryšį, susipažįsta su šeima, o vėliau pasiūlo iškeliauti į užsienį truputėlį užsidirbti. Vos ne vestuvėmis kvepia. Paskutinę dieną prieš kelionę vaikinas pasako, kad negali važiuoti, turi dar pora svarbių reikalų sutvarkyti, o merginai liepia važiuoti ir jo palaukti. Galiausiai vaikinas dingsta, o draugai, pasitikę merginą svečioje šalyje, pasirodo esantys kitokie ir pati kelionė jau tęsiasi kitaip”, – pasakojo E.Panova. Verbavimas virtualiame pasaulyje taip pat klesti. Pasak E.Panovos, dažnai pasinaudojama merginų patiklumu. Tai gali vykti tam tikrose interneto svetainėse, tarkim, išnaudojimas tinklalapių modelių srityje. Net socialiniame tinkle “Facebook” labai plačiai sklinda įvairūs skelbimai, kviečiantys užsiimti tokiu modelio darbu. Taip paveikiamos merginos, negaunančios daug dėmesio. 

Suteikia pagalbą 

Visą parą veikia “Caritas” programos SOS numeris 8 679 61 617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu taip pat gali skambinti ir šeimos nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. 

Ingrida Asipavičiūtė 

Prekyba žmonėmis – skaudi ir be galo jautri tema, tačiau vis dažniau Lietuvoje yra ne tik diskutuojama, bet ir ieškoma būdų, kaip kovoti su šia problema. Vakar Kaune buvo organizuojama konferencija tema „Prekybos žmonėmis problema Lietuvoje: kaip su ja kovoti”, kurią organizavo tarptautinė katalikiška organizacija „Caritas”. 

Suprasdami šios temos aktualumą konferencijoje dalyvavo ir pranešimą pristatė Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) Policijos veiklos skyriaus viršininko pavaduotojas Vilius Velička. Pareigūno pranešimo tema buvo „Misija įmanoma: nusikaltimų prevenciją užtikrinantys pareigūnai mokosi apie prekybą žmonėmis”.

Pareigūnas savo pranešimą pradėjo Europos Komisijos narės, atsakingos už vidaus reikalus, Cecilia Malmstrom citata: „Deja, vergovė dar nenugrimzdo istorijos užmarštin. Baisu, kad šiais laikais žmonės tebėra išstatomi pardavimui ir verčiami dirbti ar užsiimti prostitucija. Pagrindinis mūsų tikslas – užtikrinti, kad aukos gautų paramą, o prekiautojai žmonėmis būtų nuteisti”.

V. Velička konferencijos dalyviams akcentavo, kad Lietuva prekybos žmonėmis srityje išlieka importo, eksporto, kartais tranzito šalimi. 

„Tenka apgailestauti, kad prekyba žmonėmis – yra latentinis (užslėptas) nusikaltimas, nes nukentėjusieji retai kreipiasi pagalbos, todėl net nėra visiškai tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą”, – kalbėjo LPM dėstytojas. 

Pareigūnas informavo, kad nuo šių metų ir LPM stengiasi įnešti savo indėlį kovoje su šia problema. 2015 m. gegužės 4 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu buvo patvirtintos naujos specialiųjų mokymo modulių programos viešosios policijos pareigūnams.

Modulio „Prekybos žmonėmis prevencija” tikslas – suteikti viešosios policijos pareigūnams teorinių žinių ir lavinti jų praktinius įgūdžius, reikalingus prekybos žmonėmis tyrimo ir prevencijos srityje.

V. Veličkos įsitikinimu, mokymų metu įgytas žinias pareigūnai galės lengvai pritaikyti sudėtingame pareigūnų darbe. 

„Pareigūnai ne tik įgis teorinių žinių apie prekybos žmonėmis tyrimo reiškinį, tyrimo ir prevencijos ypatumus, tačiau gebės atskirti prekybos žmonėmis atvejus. Be to, žinos, kaip atlikti pirminius veiksmus, turinčius įtakos tolesnei tyrimo eigai. Taip pat pareigūnai išmoks efektyviai bendradarbiauti su regionų ir tarptautinėmis institucijomis keičiantis informacija apie prekybos žmonėmis atvejus”, – pasakojo V. Velička. 

Per pastarąsias penkias savaites apie 100 šalies pareigūnų jau dalyvavo šiuose mokymuose ir gilino žinias apie prekybos žmonėmis problemą. Lietuvos policijos mokyklos informacija 

Vargšai, neturintys darbo, žemo intelekto ar net turintys protinį atsilikimą vyrai galės būti parduoti į vergovę, o jais „pasirūpinantys“ geradariai baudžiamosios atsakomybės galės sulaukti tik tuomet, kai bus šaukštai po pietų – prekeivių žmonėmis negalima bausti, jeigu buvo užkirstas kelias iš anksto suplanuotam nusikaltimui. 

Taip su prekyba žmonėmis kovojantiems pareigūnams buvo suduotas smūgis – dėl dviejų vyrų išnaudojimo, pasinaudojant jų pažeidžiamumu bei panaudojus apgaulę, buvo išteisintas ne kartą prizines vietas Lietuvoje vykusiuose Tailando bokso turnyruose laimėjęs kaunietis Ernestas Derliūnas. „Byloje neįrodytas būtinasis nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – nukentėjusiųjų fizinės ir valios laisvės pažeidimas (suvaržymas), dėl kurio jie negalėtų laisvai pasirinkti vieno ar kito elgesio varianto, be to, neįrodytas ir būtinasis subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – E. Derliūnui inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo tikslas – nukentėjusiųjų asmenų išnaudojimas nusikalstamoms veikoms daryti ir kitais išnaudojimo tikslais“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs Kauno apygardos prokuratūros ir nukentėjusiųjų skundus dėl sportininkui paskelbto išteisinamojo nuosprendžio. Tuo metu nusikaltimui kelią užkirsti padėję su prekyba žmonėmis kovojantys Lietuvos „Carito“ darbuotojai sako, kad teismo sprendimas nusikaltimus darantiems asmenims atveria dideles galimybes. „Gaila, kad teisėjai neįžvelgė naujų prekybos žmonėmis formų sudėtingumo ir išnaudojamų asmenų pažeidžiamumo, – sakė programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. – Kaip patogu neišsilavinusius, sutrikusius, gerai nesuvokiančius savo padėties vaikinukus daryti priklausomais nuo savo „geradarių“ – net teismas stoja išradingų išvežėjų pusėn, nematydamas jokios problemos dėl tokių metodų.“ Anot jos, Lietuvoje daug kalbama apie tarptautinį bendradarbiavimą, bet bent E. Derliūno istorijoje Vokietijos teisėsaugininkai savo ruožtu nepadėjo tirti šios bylos, nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų  dėl įrodymų surinkimo savo šalyje. „Bandysime paskutinę galimybę įrodyti įvykdytą prekybos žmonėmis nusikaltimą – kreipsimės į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kasacine tvarka“, – K. Mišinienė vis dar tiki, kad bus surasta teisybė. Žinomas sportininkas E. Derliūnas buvo apkaltintas, o vėliau išteisintas dėl to, kad dar praėjusiais metais nuo kovo 3 d. iki balandžio 7 d. susitarė už atlygį iš Lietuvos į Vokietiją išgabenti du asmenis nusikalstamų veikų vykdymui bei kitais išnaudojimo tikslais. Marijampolėje gyvenantiems vyrams buvo nupirkti autobuso bilietai, kaip vėliau paaiškėjo, tik į vieną pusę, jiems iš anksto buvo duota po 50 eurų bei pažadėta, kad dar po 400 Eur jie gaus nuvykę į Vokietiją. Likus kelioms dienoms iki kelionės vienas vyrų nutarė atsisakyti pasiūlymo, o kitas sutiko važiuoti, bet nuo galimos vergovės buvo išgelbėtas – mikroautobusą pasienyje sustabdė pareigūnai. Prokurorai tikino, kad verbuodamas vyrus E. Derliūnas veikė su Vokietijoje bausmę atliekančiu nusikalstamo pasaulio atstovu, kuris šiam buvo nurodęs apie savo užsiėmimą niekam, net tėvui, nepasakoti. Dėl prekybos žmonėmis teisiamam sportininkui jie siūlė skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę ir nukentėjusiesiems priteisti 2 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Anot jų, nusikaltimo, kuriuo buvo kaltinamas E. Derliūnas, sudėtis yra formali ir jos baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veikla. „Asmuo gali būti verbuojamas slepiant ar neslepiant fakto, kad jis bus išnaudojamas, ir nusikaltimo baigtumui nustatyti nebūtina, jog nukentėjusysis būtų užverbuotas, pakanka paties verbavimo proceso“, – pažymėjo prokurorai. Jų duomenimis, nukentėjusieji turi lengvą protinę negalią, nesugeba adekvačiai orientuotis socialinio gyvenimo situacijose, nesugeba suprasti kitų žmonių ketinimų, naiviai pasitiki kitais asmenimis, dėl ko jais galima lengvai pasinaudoti ir jais manipuliuoti. Be to, jie abu augo nepilnose šeimose, kurių finansinė padėtis nebuvo gera, o vienas jų yra net bandęs nusižudyti. „Abu nukentėjusieji neturėjo jokio savarankiško pajamų šaltinio, ieškojo bet kokio darbo, kurio niekaip negalėjo rasti, tam įtakos galėjo turėti jų protinė negalia, vienas nukentėjusiųjų turėjo skolų, kurių vykdymas buvo pavestas antstoliams“, – buvo teigiama prokuratūros skunde. Tai, anot prokurorų, puikiai suprato E. Derliūnas, kuris su Vokietijoje gyvenančiu asmeniu susirašinėjo, žadėdamas jam „atvežti du bomžus“, šiuos dar vadindamas kvailiais. „Ieškosiu daugiau bomžų“, – iš bičiulio gavęs žinutę, kad už tokius asmenis galima gauti daugiau pinigų, rašė E. Derliūnas. „Savo žinutėse jis vieną nukentėjusiųjų vadino bomžu, kvailiu, vargšu vyru, „jis rašo ir kalba net lietuviškai blogai“, „jis nekalba jokia kalba“, taip akivaizdžiai parodydamas savo požiūrį į šiuos asmenis ir jų pažeidžiamumo suvokimą“, – prokurorų teigimu, nukentėjusiesiems pinigai buvo pažadėti už nieką. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiesiems E. Derliūnas nurodė, jog Vokietijoje šie tik privalės pasirašyti dokumentus, o tada jau galės grįžti atgal į Lietuvą. Įtariama, kad socialiai pažeidžiami asmenys buvo verbuojami į Vokietiją tik dėl to, kad už juos būtų gaunamos socialinės pašalpos – turėjo būti sutvarkyti dokumentai, kad šie gyvena Vokietijoje ir turi teisę į išmokas, o vėliau šios lėšos būtų pasisavinamos nukentėjusiesiems nieko apie tai nežinant. Be to, įtariama, kad buvo planuojama lietuvių vardu atidaryti banko sąskaitas bei įkurti bendroves, kuriose būtų sudarinėjami melagingi pirkimo-pardavimo sandoriai. Tačiau su tokia pozicija nesutiko teisėjai, nutarę, kad nukentėjusieji galėjo laisvai apsispręsti bei savo nuožiūra pasirinkti savo elgesio variantą. Pasak jų, formaliai E. Derliūnas atliko dalį veiksmų, kurie patenka į jam inkriminuoto nusikaltimo požymius – verbavo du nukentėjusiuosius, o paskui vieną jų gabeno. „Tačiau nukentėjusiųjų valios laisvė nebuvo pažeista, t. y., nukentėjusieji galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Vokietiją, jie galėjo laisvai apsispręsti“, – teismas taip pat pabrėžė, kad nenustatyta, jog E. Derliūnas naudojosi nukentėjusiųjų pažeidžiamumu. Tuo metu E. Derliūnas teisme aiškino, kad vaikinai turėjo važiuoti tvarkyti dokumentus įdarbinimui, deklaruoti gyvenamąją vietą., jeigu negautų darbo, pretenduotų gauti valstybės kompensacijas, bedarbių, socialines, maisto, būsto pašalpas. „Jie turėjo pasirašyti sutartis, atidaryti sąskaitas banke, kad būtų kur pervesti pinigus“, – pažymėjo sportininkas.

Dainius Sinkevičius 

Seksualines paslaugas perkančių asmenų viešinimas yra puiki priemonė, siekiant kovoti su prostitucija, įsitikinęs Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Jis prideda, kad kova su prostitucija – ne vien policijos darbas, tačiau Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė tvirtina, kad policija daro nepakankamai. 

„Mums labai svarbu parodyti, kad praktiškai policija pro pirštus žiūri į pagrindinį prostitucijos veikėją – klientą, pirkėją, teigdama, kad šiuo metu neįmanoma jo nubausti“, – LRT Radijui sako K. Mišinienė. Tai parodyti bandyta Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ sukurti filmuku. Jame vaizduojama, kaip pas merginą apsilanko vyrai. Jie ateina pagal skelbimą, išplatintą internete: „Jauna aistringa brunetė su tavimi pažais nepamirštamus žaidimus“. Vyrai tikisi nusipirkti sekso paslaugas, tačiau mergina jiems pasiūlo pažaisti „Monopolį“. 

K. Mišinienė: pirmiausia į filmuką sureagavo klientai 

Anot Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės K. Mišinienės, filmuko tikslas – parodyti visuomenei reiškinį, su kuriuo jau tarsi susigyvenome. „Tai vyksta šalia mūsų, bet mes sugebame patogiai gyventi, įsivaizduodami, kad ten tiesiog vyksta finansiniai sandoriai. […] Kitas dalykas, mums labai svarbu parodyti, kad praktiškai policija pro pirštus žiūri į pagrindinį prostitucijos veikėją – klientą, pirkėją, teigdama, kad šiuo metu neįmanoma jo nubausti. Mums buvo labai svarbu iškelti ir užaštrinti šiuos momentus“, – komentuoja K. Mišinienė. Jos teigimu, tikimasi, kad tai padės visuomenei susimąstyti ir suvokti, kad prostitucija gali būti vykdoma visai šalia, be to, paskatins apie šia problemą diskutuoti. K. Mišinienė tvirtina, kad tai parodė ir komentarai, parašyti po vaizdeliu. „Šiandien skaitydami komentarus portale lrytas.lt [šiame portale buvo paviešintas filmukas – LRT.lt], matome, kad kažkuria prasme mums pavyko pasiekti šį tikslą. Beje, pirmiausia atsiliepė sekso pirkėjai. Tai labai aiškiai matosi. Jie apie tai kalba su pasipiktinimu: „Pirkau ir pirksiu“, „Kas man uždraus?“, „Tai – reikalas tarp dviejų suaugusių žmonių“. Matome, kad tikrai pataikėme taikliai“, – sako K. Mišinienė.

Problemą spręsti trukdo požiūris?

 K. Mišinienė neslepia, kad tokie komentarai, pradirbus šioje srityje 14 metų, jos nestebima, bet pripažįsta, kad nesitikėjo tokios gausos. LRT Radijo pašnekovės nuomone, tai rodo, kad vis dėlto mūsų šalyje gausu žmonių, pasiruošusių pirkti kitą žmogų ir jį išnaudoti. Geriausias būdas su tuo kovoti, anot K. Mišinienės, – viešumas. „Manau, kad viešumas yra geriausias ginklas. Mes tai seniai pastebėjome. Taip pat tai pastebėjo ir mūsų kolegos užsienyje, vykdantys panašias programas. Matome, kad viešumas yra tai, ko labiausiai bijo sekso pirkėjai. Jie nebijo baudų, finansinio pažeminimo, bet bijo to, kad bus išviešinti“, – tikina specialistė ir prideda, kad filmuke parodyti vyrai kol kas nesikreipė dėl to, kad juos gali atpažinti. K. Mišinienė įsitikinusi, kad pagrindinė priežastis, kodėl dažniau baudžiami seksualinių paslaugų teikėjai, o ne pirkėjai, yra požiūris, nors policijos pareigūnai ir tvirtina, kad nubausti klientus yra daug sudėtingiau nei prostitucija užsiimančius žmones. „Požiūryje slypi atsakymas, kodėl taip lengvai ir netgi, sakyčiau, smagiai, nubaudžiami asmenys, užsiimantys prostitucija, ir taip nepasiekiami jų pirkėjai“, – teigia K. Mišinienė.

R. Matonis: akivaizdu, kad tai – socialinė problema

 R. Matonis sutinka, kad viešumas yra gera priemonė, norint kovoti su prostitucija. „Filmuką peržiūrėjau. Tai tikrai yra puikus būdas. Manau, kad jis efektyvus. Viešumas – viena iš geresnių priemonių kovoti su šia problema“, – tvirtina R. Matonis, tačiau atmeta policijai metamus kaltinimus, kad ji į prostituciją žiūri pro pirštus. „Nenorėčiau sutikti su kaltinimu […]. Iš esmės mes vadovaujamės teisės aktais. Kokius įrankius įstatymų leidėjas suteikia, tokiais ir naudojamės. Kalbant apie šiuos pažeidimus, statistika yra tokia: per metus turime apie 300 pažeidimų“, – nurodo R. Matonis. Jo teigimu, per 2014 m. buvo nubausti 299 asmenys, teikę seksualines paslaugas, ir 22 jas pirkę. Visi vadinamieji klientai, pasak R. Matonio, buvo vyrai. Jis pabrėžia, kad statistika dar neparodo, jog policija į šiuos pažeidimus žiūri pro pirštus, nes tai nėra tik policijos problema. „Akivaizdu, kad tai – socialinė problema. Mes [policijos pareigūnai – LRT.lt] labiau orientuojamės į sunkesnius nusikaltimus, kurie slypi už šių pažeidimų: prekyba žmonėmis, organizuotas nusikalstamumas, narkotikai. Šią sritį dažnai kontroliuoja įvairios nusikaltėlių grupuotės, kurios iš to pelnosi, išnaudoja ar net žaloja merginas. Mūsų manymu, tai – žymiai sunkesni nusikaltimai“, – tvirtina R. Matonis.

Apsimesti paslaugų teikėjais policijos pareigūnai negali 

R. Matonio teigimu, dėl to į šiuos nusikaltimus kreipiamas didesnis dėmesys – pradėta nemažai su prostitucija susijusių ikiteisminių tyrimų. R. Matonis nurodo, kad per pastaruosius trejus metus pradėti 81 ikiteisminis tyrimas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, dar 23 – dėl įtraukimo į prostituciją. „Tai yra tikrai sunkūs nusikaltimai, kurie reikalauja daug pastangų, kad būtų atskleisti. Policija šiuo metu daugiau orientuojasi į tokias nusikalstamas veikas, o ne administracinės teisės pažeidimus“, – sako policijos atstovas. Jis sutinka, kad viešumas yra viena iš efektyviausių priemonių, siekiant sumažinti seksualines paslaugas perkančių žmonių skaičių, ir prideda, kad, norint tai padaryti, policijos naudojamų priemonių tikrai nepakanka.„Asmenis, kurie teikia šias paslaugas, žymiai lengviau nustatyti. Jie patys reklamuojasi, skelbia apie tokias paslaugas. Taip pat tie asmenys nelinkę bendradarbiauti su teisėsauga ar policija. Tai apsunkina ir klientų nustatymą. Jeigu merginos ar vyrai, kurie teikia tokias paslaugas, bendradarbiautų su teisėsauga, padėtų nustatyti klientus, manau, minėti skaičiai būtų žymiai didesni ir policijai būtų lengviau tai daryti“, – įsitikinęs R. Matonis. Jo teigimu, patys policijos pareigūnai negali dėti skelbimų ar reklamuotis, kad neva teikia paslaugas, ir tokiu būdu sulaikyti tokias paslaugas norinčius įsigyti asmenis, nes tokie veiksmai laikomi provokacija arba kurstymu daryti pažeidimą. LRT Radijo laida „60 minučių“