Author: admin

Praėjus daugiau nei metams po 15min publikacijos apie iki gyvos galvos už narkotikų turėjimą, ketinant juos platinti, į kalėjimą uždarytą jauną lietuvę Emiliją Sedleckaitę visos Lietuvos pastangos sugrąžinti merginą kol kas bevaisės. Jungtinių Arabų Emyratų atstovai malonės prašymų netenkina, dvišalės sutarties dėl nuteistųjų perkėlimo taip pat dar nepasirašė. Galbūt progresą šioje byloje pavyks pasiekti į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) oficialaus vizito išskridusiai premjerei Ingridai Šimonytei?

Ministrė pirmininkė į Dubajų išskrido dalyvauti tarptautinėje „EXPO 2020“ parodoje. Vizito metu suplanuoti susitikimai su Abu Dabio karališkuoju princu ir JAE Ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotoju šeichu Mohamedu Bin Zayedu Al Nahyanu ir JAE ministro pirmininko pavaduotoju ir prezidento reikalų ministru šeichu Mansouru Bin Zayedu Al Nahyanu.

Anot premjerės patarėjos Rasos Jakilaitienės, susitikimuose bus aptartas iki šiol stringantis dvišalis susitarimas, kuris leistų E.Sedleckaitei grįžti į Lietuvą. „Susitikimų metu bus keliamas klausimas dėl Sutarties dėl nuteistųjų asmenų perdavimo greitesnio nuostatų suderinimo. Pagal JAE nacionalinę teisę nuteistojo perdavimas galimas tik esant teisiniam pagrindui – tarptautinei sutarčiai. Paskutiniai derybų raundai dėl sutarties vyko šių metų birželio ir rugpjūčio mėnesiais“, – 15min teigė patarėja.

Premjerė I.Šimonytė Dubajuje patvirtino, kad vizito metu aptars ir iki gyvos galvos JAE nuteistos Lietuvos pilietės E.Sedleckaitės bylą. „Tai yra konkretaus asmens, nuteisto šioje šalyje, atvejis, o ne bendras žmogaus teisių klausimo atvejis. Taip, aš šį klausimą aptarsiu“, – teigė ji.

Derybose Lietuvai atstovauja Teisingumo ministerija. Pasak viceministrės Gabijos Grigaitės-Daugirdės, iš viso deramasi dėl trijų tarptautinių sutarčių. Dėl dviejų iš jų beveik susitarta, tačiau dėl pačios svarbiausios – dar ne.

„Viena sutartis dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kita dėl ekstradicijos, o trečioji, kuri būtų aktualiausia, tai sutartis dėl nuteistųjų asmenų perdavimo. Dėl pirmų dviejų mes derybas kaip ir esame užbaigę <…>, bet mūsų visą laiką principinė žinia buvo, kad Lietuvos Respublika nori pasirašyti visas tris sutartis“, – teigė ji.

Anot G.Grigaitės-Daugirdės, be kitų aspektų, susitarimo pasiekti nepavyksta ir dėl JAE atstovų laikysenos dėl bausmės peržiūrėjimo.

„Yra jautrūs klausimai dėl bausmės peržiūrėjimo galimybės ir mūsų principinė pozicija yra, kad Lietuvos Respublikai tam tikrais atvejais galimybė bausmę peržiūrėti išliktų“, – pridėjo viceministrė.

Be derybų, Teisingumo ministerija praėjusių metų rudenį buvo išsiuntusi prašymą suteikti E.Sedleckaitei malonę. Visgi neseniai ministerija gavo atsakymą, kad prašymas tenkinamas nebus, motyvų esą nenurodant.

Nepadėtų net atsivertimas į islamą?

Lietuvos musulmonų bendruomenės vadas Aleksandras Beganskas teigia, kad prašymas veikiausiai atmestas dėl E.Sedleckaitės nusižengimo pobūdžio – narkotikų. Muftijaus manymu, mergina šeichų akyse yra taip įklimpusi, kad net jeigu atsiverstų į islamą ir išmoktų mintinai Koraną, nėra garantijos, kad Emilija būtų atleista nuo bausmės. Aleksandras Beganskas svarsto, kad tikslingiau būtų prašyti ne malonės, tačiau lietuvės ekstradicijos išimties tvarka.

Muftijaus manymu, jeigu ne tik Lietuvos institucijos, bet ir vietinės bendruomenės parašytų bendrą prašymą, galbūt į jį būtų galiausiai atsižvelgta.

Mama dukros laukia tyliai

Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį publikuotoje dviejų dalių istorijoje apie E.Sedleckaitę, jos mama Simona Sedleckaitė kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę prašydama padėti susigrąžinti jos dukrą. Pasak mamos, ji pati asmeniškai išbandė visus, jos teigimu, įmanomus kelius ir jokios naudos nepešė.

Simona 15min pasakojo, kad dukra dingo po 19-ojo gimtadienio, kai su draugais išvyko į JAE. Pasibaigus vizai, Emilija negrįžo namo. Dėl kokių priežasčių, mama nežino. Simona pasakoja tokias detales: dukra kartą prasitęsė 30 dienų galiojančią turistinę vizą, o likusį laiką iki sulaikymo gyveno kažkokio vyro name.

Simonos teigimu, Emilija buvo įbauginta.

„Ji bijojo, negalėjo į gatvę išeiti paprastai. Sakau, tai atsidaryk, dukryt, duris ir bėk. „Aš negaliu, negaliu to padaryti, iškart atsidursiu kalėjime“, – pokalbį su Emilija atpasakoja Simona.

Vienu metu Emilija persikėlė gyventi į viešbutį ir ją atvyko aplankyti draugas.

„Tas žmogus, pasirodo, atvežė narkotikų ir būtent tame viešbučio kambaryje visus juos paliko. Emilija sakė mačiusi, kad yra kažkas, bet tai ne mano, sako, aš nieko nežinau apie tai. Žinau, kad ten kažkokie vaistai, maišeliai, aš nekvaila, maždaug įtariau, kas tai gali būti, bet neturėjau kur gyventi“, – Emilijos žodžius perpasakoja mama.

„Ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kuriems tas pats vaikinas pranešė“, – teigia Simona.

2020 m. rugpjūtį publikuotoje istorijoje 15min apie situaciją kalbėjo ir su artima Emilijos drauge nepaliete Nirasha. Sykį moteris paklausė lietuvės, ar ji tikrai pardavinėjo narkotikus.

„Ne, aš tik naudojau juos truputėlį dėl smagumo. Aš nesu narkomanė. Mes, visi draugai, tiesiog linksmindavomės vakarėliuose“, – Emilijos atsakymą perpasakojo nepalietė ir pridėjo, kad būtent dėl draugų lietuvė jaučiasi patekusi kalėjiman.

Per visą Emilijos bylos svarstymą, Simonos teigimu, iš viso įvyko trys teismai. Emilija kaltinta narkotikų laikymu, ketinant jais prekiauti. Simonos pasakojimu, atlikus kraujo tyrimą, merginos kūne nebuvo rasta narkotinių medžiagų, todėl buvo nuspręsta, kad juos lietuvė turėjo platinimui.

Abu Dabio Federalinis apeliacinis teismas lietuvei skyrė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Šiandien Simona su žurnalistais bendrauti nebėra linkusi. Prašo ramybės. Visgi mama viduje tyliai viliasi, kad premjerės vizitas į JAE padės paspartinti užsitęsusį nuo 2017-ųjų rudens sulaikytos Emilijos sugrįžimo procesą.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šio miesto prokuroras Virginijus Mizaras pasiūlė skirti kaltinamajam maksimalią 13 metų laisvės atėmimą, tačiau tai buvo tik formalus bausmės dydžio įvardijimas.

Toje pačioje baigiamojoje kalboje prokuroras pridūrė, kad dukters skriaudikas negali būti perkeltas į įkalinimo įstaigą dėl savo sveikatos būklės, nes taip nustatė medicinos ekspertai.

Nuosprendis bus skelbiamas lapkritį. Prieš įtariamą prievartautoją yra surinkta daug svarių įrodymų, tačiau jei jis ir bus pripažintas kaltu, teismas tikriausiai atleis jį nuo bausmės dėl ligos.

Dukrai šiurpą keliantis vyras ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių pripažino savo kaltę dėl kelių epizodų, tačiau, bet vėliau savo žodžių išsigynė – esą tai buvo tik jo paties įsivaizdavimai.

Teisme jis išvis nebedavė parodymų – tylėjo net ir išgirdęs klausimą, ar pripažįsta savo kaltę.

Posėdžiai kurį laiką vykdavo nuotoliniu būdu iš kaltinamojo buto, bet vėliau jis buvo perkeltas į globos namus.

Demaskavo po 14 metų

Tėvas buvo demaskuotas tik praėjus 14 metų nuo nusikaltimų, ištyrus jo kompiuterį.

Palyginti neseniai išaiškėjus prievartavimo faktams, buvo iškelta baudžiamoji byla, kurios svarstymą Kauno apygardos teisme stabdė sunkios kaltinamojo ligos.

Vyras kurį laiką buvo suimtas, bet dėl pašlijusios sveikatos nuspręsta išleisti jį į laisvę.

Pernai rudenį iš pradžių jam buvo amputuota viena koja, o metų pabaigoje medikai, gelbėdami gyvybę, buvo priversti nupjauti ir antrą koją.

Vyras nesirūpino savo daugiavaike šeima, smurtavo prieš artimuosius, todėl šiuo metu yra vienas kaip pirštas.

Prievartavo nuo 2005 metų

Įkalčiais tapo paties prievartautojo nufilmuotos iškrypėliškos scenos – tėvas maždaug trejus metus vertė savo dukterį tenkinti jį oraliniu būdu.

Iškrypėlis pavertė vaiką sekso žaislu dar 2005 metais.

Iš daugiavaikės šeimos kilusiai mergaitei tuo metu buvo 10 metų.

Tėvams išsiskyrus, ji Kauno krašte liko gyventi su tėvu, o mama – su kitomis atžalomis.

Kambaryje įtaisė kamerą

Tėvas nuolatinio darbo neturėjo, atliko privačius darbus vietos ūkiuose. Taurelę mėgstančio vyriškio būstas buvo netvarkingas, neatrodė, kad jis tinkamai rūpintųsi dukra, tačiau atsakingos tarnybos leido jam auginti vaiką.

Bet daug baisesni dalykai dėjosi už uždarų durų. Tėvas filmavo šiurpias prievartos scenas, kambaryje įtaisęs vaizdo kamerą.

Mergaitė daugelį metų nedrįso prabilti – jai buvo gėda, be to, tėvas jai grasino susidorojimu, jei kažkam apie tai bent žodžiu prasitars.

Sulaukus paauglystės, tėvas nustojo prievartauti dukterį. Mergina ėmė jausti jam neapykantą, tapo uždara, ją buvo apėmusi depresija.

Paskelbė socialiniuose tinkluose

Tapusi pilnamete, dukra atvyko į policiją ir pranešė apie tėvo nusikaltimus. Iš pareigūnų ji teigė išgirdusi: „Reikės prisiminti daugybę skaudžių detalių, bet neaišku, ar po tiek metų pavyks įrodyti jo kaltę. Ar tu tai ištversi?“.

Mergina po šių žodžių nutarė pareiškimo nerašyti. Ji iš išvyko į Vakarus, ten mokėsi, sukūrė šeimą.

2019 metais dukrą pasiekė gimtinėje pasklidusios kalbos, kad tėvas pastaruoju metu galėjo lytiškai pasinaudoti ir kaimynų vaikais.

Tada ji socialiniuose tinkluose paskelbė, kokią prievartą jai pačiai teko patirti vaikystėje, nusiuntė šią informaciją policijai.

Atkūrė ištrintus failus

Pareigūnai netrukus elektroniniu laišku merginai pranešė, jog dėl jos atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kriminalistai įtariamojo namuose atliko kratą, išsivežė kompiuterį.

Dukra žinojo, kad prievartos scenos buvo filmuojamos. Ji informavo apie tai pareigūnus.

Vaizdo failai buvo ištrinti. Kai kurie iš jų buvo pašalinti, iki kratų likus vos kelioms dienoms.

Tačiau informatikos specialistams pavyko atkurti vaizdus, kuriuose užfiksuota, ką tėvas darė su dukra.

Tokių failų, filmuotų 2005-2008 metais, buvo ne viena dešimtis.

„Kai buvau vaikas tėvas sakė, kad šiuos „filmus“ nusiųs į internetą, gausime pinigų“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi mergina.

Jis anksčiau jau buvo teistas už smurtinį nusikaltimą.

Užsienyje pakeitė požiūrį

Mergina pasakojo, jog prabilti apie nusikaltimą ji nusprendė gyvendama užsienyje. Vakarų valstybėje, kur ji įsikūrė, prievartos aukos kalba drąsiau, čia labiau pasitikima teisingumu, institucijomis.

Tokio požiūrio paskatinta ji nutarė netylėti, juolab išgirdusi apie galimai prievartaujamus buvusių kaimynų vaikus.

Faktų dėl kaimynų vaikų įrodyti nepavyko, tačiau dukters prievartavimo įkalčiai buvo aptikti.

Pareigūnai patarė netylėti ir kitoms aukoms – nusikaltimus, kaip įrodė ir šis skaudus atvejis, galima išaiškinti ir po daugelio metų, bet laiko faktorius yra labai svarbus. Kuo anksčiau bus pranešta, tuo didesnė tikimybė, kad nusikaltimas bus atskleistas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Prieš keletą metų vystytos idėjos įvesti šalyje Seksualinių nusikaltėlių registrą buvo atsisakyta. Vis dėlto, su esamomis priemonėmis tokių nusikaltimų skaičiai vis dar negerėja, todėl prie šio klausimo grįžtama ir dabar.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė įsitikinusi, kad seksualinių nusikaltėlių registras visuomenei pasitarnautų tuo, kad būtų rodoma reali situacija, bendruomenės žinotų apie tokių nusikaltimų grėsmę. Jos manymu, dabartinės priemonės nors ir veikiančios, tačiau nėra tęstinės.

„Galime pedofilinį sutrikimą turinčius asmenis vadinti žvėrimis, iškrypėliais, raginti įkalinimo įstaigose juos kankinti, bet tai jų polinkių nepakeis. Turi būti prieinamos elgesio keitimo, psichologinės pagalbos programos tiems, kas jų ieško – o tokių žmonių tikrai yra.

Jau nusikaltusius mes siūlome reguliuoti per Seksualinių nusikaltėlių registrą, žinant jų buvimo vietą, tokiu būdu ribojant bendruomenėje jų priėjimą prie vaikų. Tačiau mūsų šalis nepasiryžo šiai priemonei dėl galimai taip būsiant pažeistoms šių asmenų teisėms, dėl kokių tai jau neva įgyvendintų patikimų saugiklių“, – teigė KOPŽI vadovė.

Registro klausimas išlieka aktualus

2018 metais tokio registro steigimą iniciavo Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Nors tuo metu dėl asmens duomenų apsaugos tokio sprendimo buvo atsisakyta, parlamentarė teigia, kad klausimas greitu metu vėl bus svarstomas, nes situacija vis dar nėra gerėjanti.

„Sugrįžau prie šio klausimo. Tada Vyriausybėje, pasitarimuose buvo pasakyta, kad kol kas situaciją bandome keisti kitaip, o paskui žiūrėsime, kaip tai padės. Pokyčių tikrai gerų padaryta, bet aš vėl gavau statistiką iš Policijos departamento, tai skaičiai nėra džiuginantys“, – teigė R.Šalaševičiūtė.

K.Mišinienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu šalyje neskiriama daug dėmesio asmenų, turinčių seksualinį potraukį vaikams, identifikavimui, kol šie nepadaro nusikaltimo ir jį pavyksta išaiškinti. Taip pat KOPŽI vadovė pasakojo, kad tokie nusikaltimai dažniausiai vyksta artimoje aplinkoje.

„Mane nuoširdžiai stebina ir gąsdina nemažėjantis vaikų tvirkininimas ir prievartavimas, tai, kaip patiklūs vaikai ir nepilnamečiai yra tiesiog „medžiojami“ internetinėje erdvėje.

Vis dėlto, didžioji dauguma vaikų nukenčia nuo jiems pažįstamų asmenų. Taip, patys baisiausi nusikaltimai vis tik įvyksta šeimose, globos institucijose, ten, kur, regis, turėtų būti saugiausia“, – sakė K. Mišinienė.

KOPŽI vadovė dalinosi, kad dažniausi scenarijai, nuo kurių nukentėjusiems tenka padėti yra keli – tai tėvas, brolis, pusbrolis, patėvis, dėdė, užpuldinėję savo artimoje erdvėje augusį berniuką ar mergaitę retkarčiais arba nuolat. Seksualiniai nusikaltėliai gali būti tiek neblaivūs, tiek naudoti fizinį smurtą, psichologinį terorą, paversdami vaiką „gyvu šešėliu“, paniškai bijančiu artėjančio lytinio santykiavimo, žalojančiu save, kad tik atkreiptų dėmesį ir būtų išgelbėtas.

Taip pat yra atvejų, kai pedofilas paverčia vaiką savo sugulovu nenaudodamas jokio smurto, kontroliuodamas ir manipuliuodamas juos „siejančia paslaptimi“. Neišvengiama ir situacija, kai vyresnieji vaikai tokiose situacijose pasiaukoja, kad tik išnaudotojas neliestų jų jaunesnių brolių ar seserų.

R.Šalaševičiūtė teigė, kad būtent Seksualinių nusikaltėlių registro įvedimas galėtų padėti sumažinti tokių nusikaltimų mastą.

„Iš tikrųjų, jei būtų atskiras registras ir būtų didesnis jo prieinamumas, galimybės matyti, kas yra padarę nusikaltimus, tai tikrai, mano nuomone, nusikaltimų sumažėtų, nes žmonės žinotų apie tokį registrą ir galimas pasekmes“, – svarstė parlamentarė.

Kokie pokyčiai įvykdyti per trejus metus?

Nuo paskutinio karto, kai buvo diskutuota apie Seksualinių nusikaltimų registro įvedimą buvo atlikta keletas pokyčių, kurie pagerino prieš tai buvusią situaciją.

R.Šalaševičiūtė pasakojo, kad šiame procese labai aktyviai dalyvavo Vidaus reikalų ministerija. Jos iniciatyva buvo pakeisti Baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsniai, papildytas 72.4 straipsnis, taip pat pakeisti ir Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsniai.

Įvedus tokius pakeitimus dabar nusikalstamas veikas prieš mažamečius ir nepilnamečius asmenis padariusiems asmenims numatoma baudžiamojo poveikio priemonė – terminuotas įsipareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą arba išvykimą iš jos. Jei asmuo apie tai nepraneša, taikomos baudos numatytos Administraciniame kodekse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuo gegužės 10 dienos susiejo Pedagogų registrą su Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru. Tokia asmens duomenų patikra yra numatyta tiek dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose, tiek ikimokyklinio ugdymo mokyklose.

Informatikos ir ryšių departamentas per šį laikotarpį patobulino oficialias statistines ataskaitas. Taip pat šiuo metu Nusikalstamų veikų žinybiniame registre kiekvienas asmuo gali peržiūrėti, kokie nusikaltimai yra padaryti šalyje tam tikru laikotarpiu ir konkrečiose savivaldybėse.

Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 58 ir 52 punktai. Šiuo pakeitimu buvo praplėstas sąrašas institucijų, kurių darbuotojams surašius protokolus gali būti pradėta administracinių nusižengimų teisena – sąrašą papildė Socialinių paslaugų priežiūros departamentas bei Valstybinė darbo inspekcija.

Vis dėlto, R.Šalaševičiūtė teigė, kad kai kurie pakeitimai strigo, nes turi būti pakeistas dabar galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnis. Seimo narė vylėsi, kad pasikonsultavus su teisininkais šis straipsnis bus patobulintas ir pokyčiai toliau galės vykti sklandžiau.

Pokyčiai vykdyti netolygiai

Nors per pastaruosius trejus metus ir buvo padaryti tam tikri pokyčiai, kuriais siekta išvengti tokių nusikaltimų arba bent sumažinti jų skaičių, R.Šalaševičiūtė minėjo, kad darbas sklandus buvo ne su visomis ministerijomis. Seimo narė išskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją teigdama, kad per pastaruosius metus būtent jie padarė mažiausiai.

„Tarsi kartais yra kažkas daroma tam, kad nebūtų padaryta. Jeigu pažiūrėtume, kiek laiko dirba pagrindiniai pareigūnai, kurių pareigos susiję su vaikais, tai yra ir 15, ir 20 metų, tai jie galbūt ir tų pokyčių nenori.

Pavyzdžiui, 2019 m. pasirašė su Vidaus reikalų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija sutartį su viešąja įstaiga „Paramos vaikams centru“, kur būtų skelbiama visa informacija susijusi su seksualiniais nusikaltimais. Šiemet, birželio mėnesį gavau atsakymą, kad jau yra apsispręsta, kad nebereikia viešosios įstaigos, jie patys turi kur teikti informaciją ir teikia ministerijos interneto svetainėje. (…) Taip pat rašė, kad lankstinukus išleido, bet kažkaip aš labai skeptiškai į juos žiūriu“, – pasakojo R.Šalaševičiūtė.

Vis dėlto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė sakė, kad ministerija mato šią problemą.

„Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas aktualus ir labai svarbus, ministerija pritaria, kad būtina ir toliau ieškoti geriausio galimo sprendimo, kuris leistų geriau apsaugoti vaikus. Todėl manytina, kad yra tikslinga dar kartą aptarti galimybę sukurti atskirą sąrašą, į kurį būtų įtraukti asmenys, kurie nuteisti už nusikaltimus, numatytus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje“, – sakė E.Banienė.

Taip pat E.Banienė teigė, kad Ministerija daug dirbo su informacijos sklaida šiais klausimais, finansavo emocinės ir psichologinės pagalbos tarnybas bei centurs, kad būtų suteikta pagalba nukentėjusiems, nevyriausybinių organizacijų projektus, organizavo mokymus ir kitas veiklas.

R.Šalaševičiūtė iš visų įstaigų, kurios praeitą kartą palaikė Registro įvedimą, išskyrė būtent Darbo inspekciją. Būtent čia buvo sulaukta didžiausio palaikymo, o ypač kalbant apie Registro panaudą priimant darbuotojus į pareigas, kuriose dirbama su vaikais. Parlamentarė taip pat pridūrė, kad dėl tokios priemonės įvedimo daugiau institucijų buvo palaikančių nei nepalaikančių, todėl tikisi, kad šįkart didelių problemų taip pat nekils.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.