Author: admin

VSAT vadas Rustamas Liubajevas sako, kad galimi buvusio Medininkų užsieniečių registracijos centro psichologo nusikaltimai prieš migrantus yra nepateisinami nepaisant to, kokios lyties buvo nukentėjusieji.

,Jis BNS sakė, jog nėra susipažinęs su teisėsaugos vykdomu tyrimu dėl jau buvusio centro psichologo, įtariamo prievartavusiu neteisėtus migrantus.

Jo pavaduotojas Rimantas Petrauskas LRT ketvirtadienį tvirtino, kad aptariami santykiai vyko tarp vyrų, o matytas įrašas jam „kelia daug abejonių“ – socialiniuose tinkluose komentaras sukėlė LGBT bendruomenės ir kitų žmonių pasipiktinimą.

„Nenorėčiau komentuoti, nes man neteko asmeniškai girdėti pavaduotojo pasisakymo, manyčiau, kad tai, ko gero, yra interpretacijos klausimas“, – BNS sakė R. Liubajevas.

„Mano pozicija yra pakankamai aiški: neteisėta prievarta kitų asmenų atžvilgiu, nepriklausomai nuo jų lyties, yra netoleruotina, be to, seksualinė prievarta yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą“, – teigė jis.

Pasak VSAT vado, nors šis atvejis yra netoleruotinas, tai nėra sisteminė problema.

„Nevadinčiau to sistemine problema, bet tai yra tam tikras signalas mums, kaip reikėtų sustiprinti kontrolę tų asmenų, kurie turi priėjimą prie neteisėtų migrantų, atlieka socialinių darbuotojų, psichologų funkcijas“, – kalbėjo jis.

Pasieniečių vadas pabrėžė, kad tarnyba „žaibiškai reagavo“ į situaciją, psichologas buvo izoliuotas nuo migrantų, nedelsiant atleistas, informacija operatyviai perduota policijai. R. Liubajevo teigimu, psichologas nebuvo statutinis pareigūnas, jis dirbo pagal darbo sutartį.

R. Liubajevas priminė, kad tarnyba anksčiau buvo kritikuojama, kad neteisėtiems migrantams laiku nesuteikiama psichologinė pagalba.

„Tikrai, tas procesas galėtų būti paspartintas, tačiau kontrolė ir patikrinimai turi būti, galbūt, griežčiau atliekami“, – sakė jis.

„O teisingumą vykdo ne VSAT vadas, ne generalinis policijos komisaras, ne politikai ir savanoriai, bet teismai. Matyt, teismas ir priims sprendimą, nustatys, ar asmuo buvo kaltas, ar nekaltas, ir pritaikys, jei jis buvo kaltas, atsakomybę“, – kalbėjo jis.

Tuo metu VSAT vado pavaduotojas R. Petrauskas, vertindamas situaciją, LRT ketvirtadienį teigė, kad „galbūt mes kalbame apie kažkokius LGBT atstovus, tarp kurių vėlgi santykiai kiek kitokie, nei tarp vyro ir moters“.

„Kokį man vaizdo įrašą teko matyti, man tikrai kelia daug abejonių. Aš esu įsitikinęs, kad ir teisininkams, advokatams ta situacija turėtų kelti tam tikrą susidomėjimą“, – sakė R. Petrauskas.

Vilniaus apskrities policija antradienį patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo, tačiau informacijos nedetalizavo. Prokuratūra teigė pareiškusi įtarimus vienam asmeniui, nukentėjusiuoju pripažintas kol kas vienas asmuo.

Kovos su prekyba žmonėmis centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė teigė, kad tyrimas atliekamas dėl grupės užsieniečių, apgyvendintų viename iš užsieniečių registracijos centrų, galimo ilgalaikio seksualinio prievartavimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad vyras į Medininkų centrą dirbti atėjo iš Raudonojo kryžiaus ir dirbo tik dvi savaites, jis buvo atleistas balandį.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Teisėsauga aiškinasi, ar Medininkų užsieniečių registracijos centre psichologas prievartavo migrantus. Visuomeninių organizacijų nuomone, šis atvejis atskleidžia sistemines problemas migrantų apgyvendinimo vietose. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai savo ruožtu sako, kad pasieniečiai yra tapę migrantų, politikų ir visuomeninių organizacijų įkaitais. O visuomenininkai ir valstybinės institucijos dėl migrantų svaidosi abipusiais kaltinimais.

Šią savaitę paskelbta žinia apie tai, kad Medininkų užsieniečių registracijos centre psichologas galimai prievartavo migrantus. VSAT sako, kad tai vienetinis toks atvejis, po kurio įtariamasis buvo nedelsiant atleistas.

„Vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris atsakys į tuos klausimus. Ar tai sisteminiai atvejai, iš vieno atvejo tikrai nedaryčiau tokių išvadų, o teisėsauga ir teisėtvarka išsiaiškins visus kaltus. Kita vertus, jeigu atsiverstumėme ir pažiūrėtumėme į portalus, kasdieną pamatytumėme ir daug baisesnių istorijų. Tai jokiu būdu aš jos neteisinu, bet pareigūnai išsiaiškins, nustatys faktus ir kaltieji bus nubausti“, – sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Apie galimą prievartos atvejį žiniasklaida sužinojo ne iš VSAT, o savais šaltiniais. Visuomenininkai tai vadina tik ledkalnio viršūne. O VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas teigia, kad daugelis situaciją vertina remdamiesi emocijomis, o ne faktais.

„Pirminės situacijos vertinimui dažnai įtaką daro tam tikros emocijos. Ką mes dabar matome iš įvairių organizacijų ir piliečių, tai yra toks emocijų pliūpsnis vertinant, kaltinant ar netgi pasmerkiant mūsų darbuotoją, psichologą, kuris teikė paslaugas neteisėtiems migrantams. Ką mes dabar turime, kalbama apie santykius, kurie vyko tarp vyrų. Moterų, kiek man yra žinoma, šioje situacijoje nėra. Galbūt mes kalbame apie kažkokius LGBT atstovus, tarp kurių vėlgi santykiai kiek kitokie, nei tarp vyro ir moters. Kokį man vaizdo įrašą teko matyti, man tikrai kelia daug abejonių. Aš esu įsitikinęs, kad ir teisininkams, advokatams ta situacija turėtų kelti tam tikrą susidomėjimą.

Ką galime pripažinti ir šiuo metu ir konstatuoti, kad tikrai buvo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Mūsų pareigūnams ir visiems kitiems darbuotojams draudžiama užmegzti kažkokius asmeninius santykius su užsieniečiais, teikti jiems kažkokias teisės aktuose nenumatytas paslaugas ar kitaip su jais artimai bendrauti“, – sako R. Petrauskas.

Sienos grupės atstovė Eva Volkonoska-Kolodziej sako, kad tokie nusikaltimai sienos apsaugos centruose gali vykti dėl migrantų gyvenimo sąlygų. Pašnekovės teigimu, centrai primena kalėjimus, kur žmonės negauna visos reikiamos pagalbos.

„Aš esu nustebusi, kad atstovas sako, jog tarsi vyras negali būti išprievartautas. Gali būti ir vyrai, merginos, moterys ir senesnio amžiaus žmonės būti išprievartauti. Tai yra nusikaltimas, ir čia nesvarbu, ar čia vyras su vyru, ar moteris su moterimi. Jie yra seksualinės prievartos aukos, kuriais reikia pasirūpinti. O kodėl tai įvyko? Šitos stovyklos, kurias mes taip gražiai vadiname centrais, yra kalėjimai. Šitie žmonės yra įkalinti Lietuvoje. Žmogus, kuris nori draugauti su migrantu, negali laisvai ten patekti. Jeigu nori ateiti žurnalistai, jie ateiti gali tik su pareigūnu. Pavyzdžiui, jeigu aš norėčiau kaip žurnalistė pakalbėti su seksualinės prievartos auka, tai pareigūnas prie manęs stovėtų ir įrašinėtų mano pokalbį. Kai aš lankau migrantus kaip draugė arba kaip nevyriausybinės organizacijos atstovė, tai pareigūnas visada yra šalia. Ir, tiesą sakant, iki šiol migrantai yra įkalinti ir neturi jokių šansų pasakyti, kad kažkas blogo vyksta. Nėra jokio skaidrumo, kalbant apie tai, kas vyksta stovyklose“, – pasakoja E. Volkonoska-Kolodziej.

Tačiau vidaus reikalų viceministras atsako, kad kalbos apie neprieinamą pagalbą centruose esantiems migrantams yra perdėtos.

„Centrai yra pakankamai atviri tiek visuomeninėms organizacijoms, tiek „Caritui“, tiek Raudonajam Kryžiui. Taip pat Lietuvoje dirba ir migrantams pagalbą teikia Europos Sąjungos (ES) prieglobsčio agentūra. Čia dirba 60 prieglobsčio pareigūnų, kurie vertina procedūras, teikia ir teisinę, taip pat socialinę bei psichologinę pagalbą. Todėl kalbos, kad į nieką negali kreiptis, tikrai yra perdėtos. Jie visas galimybes turi, o pasakymai, kad jie nieko negali, tikrai yra neatitinkantys tikrovės“, – sako A. Abramavičius.

Raudonojo Kryžiaus prieglobsčio ir migracijos programos vadovė Eglė Samuchovaitė patvirtino, kad tas pats psichologas iki nusikalstamo įvykio dirbo ir Raudonojo Kryžiaus organizacijoje, tačiau nusiskundimų dėl jo darbo nebuvo sulaukta.

„Galime patvirtinti, kad tikrai žmogus dirbo Lietuvos Raudonajame Kryžiuje psichologu penkis mėnesius ir tuomet išėjo dirbti į Užsieniečių registracijos centrą. Kol asmuo dirbo psichologu mūsų organizacijoje, mes nebuvome sulaukę skundų dėl šio asmens nei iš užsieniečių, nei iš VSAT. Ir, tiesą pasakius, neturėjo nusiskundimų ir pačios mobilios specialistų komandos vadovas. Tačiau, kaip jau ir minėjau, mes šitą situaciją tikrai vertiname labai rimtai ir šiuo metu atliekame ir vidinį tyrimą, nes tokios situacijos absoliučiai neturi būti toleruojamos, ir turime visi dėti pastangas, kad jos negalėtų pasikartoti ateityje“, – tikina E. Samuchovaitė.

Raudonojo Kryžiaus prieglobsčio ir migracijos programos vadovė sako nesupranti, kodėl galimai nukentėję asmenys vis dar palikti registracijos centre. VSAT vado pavaduotojas sako, kad kol šis klausimas sprendžiamas, migrantai apgyvendinti Pasieniečių mokyklos bendrabutyje.

„Šiuo metu klausimas yra sprendžiamas, tačiau asmenys yra praktiškai visiškai izoliuoti nuo absoliučios daugumos centro gyventojų. Jie yra perkelti į Pasieniečių mokyklos bendrabutį, tai yra į stacionarias patalpas, kuriose šiaip migrantai negyvena. Ten gyvena ir perkeliami tik pažeidžiami asmenys: senyvo amžiaus asmenys, nėščios moterys, turintys kažkokių kitų negalavimų žmonės. Tai šiuo metu migrantai gyvena ten ir mes kažkokios didesnės grėsmės jiems tikrai nematome“, – sako R. Petrauskas.

Seimo narys Tomas Tomilinas sako, kad registracijų centruose situacija yra ypatingai bloga, o didžiausia atsakomybė dėl to priklauso politikams, kurie visus vertina vienodai ir negali žmonėms suteikti aiškumo.

„Visos pilnavertės pagalbos nelaisvėje žmonėms suteikti tiesiog neįmanoma. Nelaisvė niekada neatstos laisvės, kai 500 žmonių sugrūsta į labai mažą futbolo aikštę ir gyvena ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Niekada nebus pakankamai dėmesio ir nėra įmanoma padaryti visko, kad neįvyktų įvairiausios smurto situacijos. Aš bendravau su šimtais žmonių. Situacija yra kraupi. Apskritai nelaisvė, žmogus nežino, kas su juo bus, kai žmogus aštuonis mėnesius valgo tą patį maistą ir jam netinka medicininė pagalba. Man teko užvakar kviesti greitąją, nes visą naktį greitoji nebuvo iškviesta, ten žmogui buvo bloga. Politikai sukūrė tą situaciją. Politikai neatsako į klausimą, kada žmonės galiausiai galės būti laisvi. Politikai padarė spaudimą pareigūnams, kad vyktų būtent tai, kad iš esmės būtų teisinis neaiškumas žmonėms. Mes vaidiname, kad ten yra teisinė pagalba. Realiai, kiek teko žiūrėti, ir šiek tiek nagrinėti kai kuriuos atvejus, tai situacija sudėtinga. Noriu priminti: nesielkime taip, kaip elgiasi Rytų kaimynai. Nedarykime iš visų žmonių vienodai nusikaltusių“, – ragina T. Tomilinas.

A. Abromavičius aiškina, kad dėl migracijos centruose strigusių migrantų kaltinti reikėtų ne politikus, o europinę prieglobsčio suteikimo sistemą

„Pirmiausia turbūt ne nuo politikų priklauso, o nuo įstatymo ir teisės aktų, kurie yra priimti. Tiek nacionaliniai teisės aktai, tie keli europiniai teisės aktai – tai čia kažkokio dviračio mes neišrasime. Mes dabar jau pamiršome kontekstą, kas buvo praeitų metų vasarą, kai Irake skambėjo Baltarusijos reklama su kvietimu atvykti į Baltarusiją pasigrožėti puikiomis Baltarusijos vietomis, puikia gamta, su galimybe saugiai kirsti Baltarusijos ir ES sieną ir automatiškai gauti ten prieglobstį. Tai tikrai tie žmonės yra apgauti, pakliuvę į nepavydėtiną situaciją. Ir, deja, europinė prieglobsčio suteikimo sistemą tokios galimybės jiems nesuteikia, jie vertina, kad tai yra ekonominiai migrantai, kurie turi būti grąžinti į savo kilmės šalį“, – sako A. Abramovičius.

Pastebima, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, čia atvykę karo pabėgėliai nėra uždaromi centruose. Tačiau A. Abramavičius sako, kad skirtingo požiūrio į pabėgėlius nėra, kiekviena situacija yra įvertinama ir pagal tai skiriami nuosprendžiai.

„Skirtingo požiūrio į karo pabėgėlius tikrai nėra. Ukrainos pabėgėliai automatiškai gauna laikiną apsaugą pagal ES direktyvą ir mūsų Vyriausybės nutarimą, o būtent tie neteisėti migrantai, kirtę neteisėtu būdu sieną, jie yra įvertinami. Jeigu jie yra bėgantys nuo karo, jie iš tikrųjų gauna arba prieglobstį, arba humanitarinį leidimą gyventi. Tai pernai toks prieglobstis suteiktas apie 200 afganistaniečių, taip pat apie 70 Sirijos piliečių. Prieglobsčio suteikimo procedūros numato, kad jeigu žmogus įrodo, jog kilmės šalyje jam gresia karo pavojus, ar susidorojimo pavojus, tiek politiniu, tiek seksualiniu pagrindu, jam prieglobstis yra suteikiamas. Tai čia jokio skirtingo požiūrio tikrai nėra“, – teigia vidaus reikalų viceministras.

Tačiau Raudonojo Kryžiaus prieglobsčio ir migracijos programos vadovė pastebi, kad vis tik su Ukrainos karo pabėgėliais ir migracijos centruose gyvenančiais kitų šalių piliečiais elgiamasi nevienodai.

„Aš visgi nesutikčiau, kad mes vertiname vienodai dėl vienos paprastos priežasties. Migracijos srautas pernai buvo labai mišrus ir tarp tų žmonių buvo ir su rimtais prieglobsčio motyvais, bet buvo žmonių, kurie tų rimtų prieglobsčio motyvų ir nebūtinai turėjo. Bet turbūt visi sutinkame, kad neturėtų būti taip, kad žmogus, atvykęs iš kitos šalies, kad ir prieglobsčio procedūros laikotarpiu, neturėtų būti sulaikytas centre ir laukti to prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo. Žmonių situacija ir vertinimas yra skirtingas, nes ukrainiečiai yra apgyvendinti lietuvių bendruomenėse. Aš čia tikrai matau tą didelį skirtumą. Prieglobsčio teisė yra individuali ir kiekvieno situacija turi būti vertinama, turi būti vertinamos visos aplinkybės, bet tam be galo svarbu, kad procedūros veiktų ir būtų sąžiningos. Sulaikymas migracijos centre apskritai turėtų būti visiškai kraštutinė priemonė“, – sako E. Samuchovaitė.

Vidaus reikalų ministro paklausus, ar su visais migrantais, kurie dar yra registracijos centruose, pavyks atsisveikinti, A. Abramavičius sako, kad viską nulems vasaros pabaigoje priimti teismo sprendimai.

„Tūkstantis žmonių dar apeliuoja teismine tvarka dėl priimtų neigiamų sprendimų suteikti jiems prieglobstį. Tai turbūt per tą laikotarpį užsibaigs šios procedūros ir galutinai turėsime tą skaičių, kiek iš jų yra neteisėtų migrantų, o kiek gaus prieglobstį. Pasikartosiu, kad neteisėtiems migrantams vienintelė numatoma procedūra – grąžinimas į kilmės šalį. Tarp kitko, Lietuvos skaičius savanoriško grąžinimo yra geriausias visoje ES. Tai šiuo atveju jau virš tūkstančio žmonių pavyko grąžinti. Nepavyksta galbūt organizuoti priverstinio grąžinimo. Tačiau, kai baigsis 12 mėnesių laikotarpis, turbūt tai įvyks vasaros pabaigoje, tuomet jau individualia tvarka viskas priklausys nuo teismų sprendimo. Jeigu bus priimti teismų sprendimai dėl apribojimo jų judėjimo laisvės, tai turbūt tai bus pratęsta dar šešiems mėnesiams. Tai metų pabaigoje turbūt matysime realią situaciją, kiek žmonių pavyko grąžinti į kilmės šalį savanoriškai arba priverstiniu būdu“, – sako viceministras.

Sienos grupės atstovė E. Volkonoska-Kolodziej sako, kad užsieniečių registracijos centruose gyvenę žmonės nenori likti Lietuvoje, jie pasiryžę grįžti namo.

„Aš stebiu tokią tendenciją, kad šeimos yra išskiriamos. Jeigu yra šeima, tai tėtį uždaro vienoje stovykloje, mamą su vaikais kitoje, ir jie palūžta. Arba brolis vienoje stovykloje, sesė kitoje, mamą į vienutę uždaro. Žmonės palūžta ir sako: aš geriau mirsiu savo šalyje, tegul mane užmuša, bet aš negyvensiu Lietuvoje. Aš atsimenu, kai dar rugpjūčio mėnesį važinėjau į stovyklas, tada dar buvo gana lengva į jas patekti, jie manęs klausė: kodėl lietuviai taip mūsų nemėgsta? O dabar šitie žmonės sako: mes nekenčiame Lietuvos už tai, ką mums padarė“, – pasakoja E. Volkonoska-Kolodziej.

Vis dažniau pasirodo ir Pasieniečių profsąjungos pranešimų, kad migrantų smurtą patiria ir pareigūnai. VSAT vado pavaduotojas R. Petrauskas pastebi, kad pareigūnai tampa bendravimo tarp politikų įkaitais ir patiria visuomenininkų spaudimą.

„Pareigūnai tikrai susiduria su milžiniškomis provokacijomis, kurios vyksta vos ne kasdieną. Jie yra kaltinami nepadarytais nusikaltimais, nes nei vienas nusikaltimas nėra įrodytas. Patys migrantai formuoja tam tikras situacijas, jas filmuoja, iš anksto yra tam pasiruošę ir ieško bet kokių būdų, kaip sukompromituoti pareigūnus. Aišku, manau, prieštaraujančių nebus, kad žmonių sulaikymas centruose ir laikymas ilgą laiką sukuria tam tikras problemas. Jau pats metas galvoti, ką mes su tais žmonėms darysime po metų ar po pusantrų“, – sako R. Petrauskas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo migrantų, apgyvendintų viename iš VSAT užsieniečių registracijos centrų, ilgalaikio seksualinio prievartavimo.

Apie vykdomą tyrimą LRT.lt patvirtino Vilniaus apskrities policija ir prokuratūros atstovai.

„Patvirtiname, kad toks ikiteisminis tyrimas vyksta, siekiant nepakenkti tyrimui, detalesnė informacija neteikiama“, – BNS Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Prokuratūros teigimu, ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl, įtariama, privertimo lytiškai santykiauti pagal Baudžiamojo kodekso 151 str. 1 dalį. Tyrime vienas asmuo yra pripažintas nukentėjusiuoju, vienam asmeniui yra pareikšti įtarimai.

Prokuratūros atstovė Gintarė Šatkauskaitė-Vitkauskienė BNS sakė, kad šiuo metu įtarimai pareikšti vienam asmeniui, o vienas asmuo pripažintas nukentėjusiuoju.

„Ikiteisminis tyrimas pradėtas siekiant tiksliai išsiaiškinti galimos nusikalstamos veikos aplinkybes. Gali būti, kad nukentėjusiųjų ratas plėsis“, – BNS sakė G. Šatkauskaitė-Vitkauskienė.

LRT.lt žiniomis, nusikaltimu įtariamas Valstybės sienos apsaugos tanybos (VSAT) darbuotojas, anksčiau dirbęs Raudonojo Kryžiaus organizacijoje psichologu. Tuo metu, kai dėl prievartavimo aukos kreipėsi į policiją, jis dirbo VSAT.

VSAT administruoja Pabradės, Medininkų ir Kybartų užsieniečių registracijos centrus.

Kaip LRT.lt sakė su situacija susipažinusi Kovos su prekyba žmonėmis centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė, nukentėjusieji pasakojo, jog prievarta vyko tiek jų gyvenamosiose patalpose, tiek konsultacijų kabinete.

„Jis man sakė, kad gali liepti migracijai grąžinti mane namo, o gali ir padėti man pasilikti, todėl turiu paklusti jam.“ – taip, LRT.lt žiniomis, pasakojo vienas iš nukentėjusių jaunuolių. „Buvau įsitikinęs, kad jis yra labai galingas pasienio pareigūnas, jis ir rengdavosi panašiai, aš nemoku anglų kalbos, negalėjau suprasti, kokias pareigas jis užima, bijojau jam pasipriešinti, jis žadėjo sutvarkyti „kaip reikia“ mano dokumentus“.

Nuo pareigų nušalintas

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė spaudai Luka Lesauskaitė sako, kad įtariamo nusikaltimo metu asmuo organizacijoje jau nedirbo, šios detales tikslinamos.

„Tai buvęs Raudonojo Kryžiaus darbuotojas, mūsų žiniomis,VSAT jis irgi šiuo metu nedirba <…> Kai gavome skundą, jis dirbo VSAT“, – sakė L. Lesauskaitė.

Jos teigimu, įtariamas asmuo apie pusę metų dirbo psichologu mobiliose Raudonojo Kryžiaus komandose.

VSAT teigimu, įtariamasis šioje tarnyboje dirbo apie dvi savaites, jo darbo pobūdis buvo toks pat, kaip ir Raudonajame Kryžiuje.

„Tas žmogus tuo metu dirbo pagal darbo sutartį <…> Tą pačią dieną, išaiškėjus galimiems faktams, kurie dabar tikrinami ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo atleistas“, – sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis ir pabrėžė, kad VSAT susiduria su psichologų trūkumu.

Ragina pažiūrėti atsakingai

K. Mišinienės teigimu, situacija kelia rūpestį dėl Lietuvos migrantų politikos ir jos vykdymo.

„Galvotume, jog uždaros institucijos dinamika, kai joje apgyvendinti asmenys negali gauti pagalbos iš išorės, paprašyti pagalbos, galų gale pasitraukti iš jiems grėsmingos situacijos, ir sukuria prielaidas jiems tapti turinčių galią ir blogus ketinimus aukomis. Seksualinė prievarta prieš uždarytus, negalinčius apsiginti, nesuprantančius mūsų kalbos ir įstatymų žmones – pati šlykščiausia „suvaldytos krizės“ grimasa.

Vienareikšmiškai matyčiau įstaigos, organizacijos vadovų atsakomybę, jei psichologas įtarimas tokiu sunkiu nusikaltimu – kaip buvo prižiūrimas jo darbas, taip pat ir turinio prasme?“, – LRT.lt sakė K. Mišinienė.

KOPŽI ragina ištirti pareikštus kaltinimus.

Paklaustas, ar dėl įtariamo nusikaltimo VSAT ėmėsi prevencinių priemonių, G. Mišutis atkreipė dėmesį, kad tai – išskirtinis atvejis.

„Kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas, tokio atvejo nelabai atsimenu, kad apskritai būtų buvęs. Bet ten, kur yra tarnybinis nusižengimas, ne tik kai vyksta ikiteisminis tyrimas, yra ir instruktažai, ir mokymai, įvairios priemonės, pokalbiai <…> Į tokius dalykus reaguojama. Tai yra vienetinis atvejis, bet buvo priimta rimtai. Kita vertus, turi būti ikiteisminio tyrimo rezultatai, [nusikaltimo] faktai patvirtinami arba nepatvirtinami“, – sakė jis.

Paklaustas, kokios pagalbos ar apsaugos sulaukė aukos, G. Mišutis informavo, kad jie yra perkelti į atskiras patalpas stovykloje – VSAT bendrabutį.

„Gydytojai be sienų“: migrantams nesaugu

LRT.lt gautame tarptautinės humanitarinės organizacijos „Gydytojai be sienų“ komentare tvirtinama, kad organizacijai žinomas atvejis apie įtariamą seksualinį prievartavimą migrantų centre.

„Po to, kai „Gydytojams be sienų“ buvo pranešta apie smurtą, mes stebėjome situaciją, mėgindami suteikti atitikamą psichologinę pagalbą, apsaugą ir saugumą nukentėjusiems. „Gydytojai be sienų“ reiškia susirūpinimą dėl to, kad [nukentėjusiems] asmenims nepakanka apsaugos – raginame VSAT ir Vidaus reikalų ministeriją perkelti į saugią vietą pažeidžiamiems asmenims, kurią administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – teigia organizacijos atstovė Lietuvoje Georgina Brown.

„Gydytojai be sienų“ pažymi, kad smurto ir prievartos atvejai kyla dėl migrantų gyvenimo sąlygų, kurias organizacija prilygina savavališkam sulaikymui.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo grupės užsieniečių seksualinio prievartavimo Medininkų Užsieniečių registracijos centre. Įtariamasis – buvęs Raudonojo Kryžiaus, o vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnybos psichologas. Kovos su prekyba žmonėmis centro teigimu, nukentėjusieji pasakoja, jog buvo prievartauti tiek gyvenamosiose patalpose, tiek konsultacijų kabinete. Vienas iš nukentėjusių jaunuolių sako, jog psichologas grasino grąžinimu namo, tačiau paklusus žadėjo padėti pasilikti šalyje.

„Buvau įsitikinęs, kad jis yra labai galingas pasienio pareigūnas, jis ir rengdavosi panašiai, aš nemoku anglų kalbos, negalėjau suprasti, kokias pareigas jis užima, bijojau jam pasipriešinti, jis žadėjo sutvarkyti „kaip reikia“ mano dokumentus“, – pranešime cituojamas vienas iš nukentėjusiųjų asmenų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, įtariamasis bendru sutarimu tą pačią dieną buvo atleistas.

„Žmogus dirbo VSAT tik dvi savaites. Tą pačią dieną sužinojus apie tuos galimus įvykius jis buvo atleistas iš tarnybos. Iš darbo, tiksliau. Nes jis nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei statutinis pareigūnas“, – Delfi žurnalistams sakė G. Mišutis.

Jis dar ragino prieš vertinant ar darant preliminarias išvadas, sulaukti ikiteisminio tyrimo duomenų.

Žmogaus teisių aktyvistus tokios žinios iš Medininkų šokiravo. Sunkiai suvokiama ir tai, jog seksualinį smurtą galimai vykdė žmogus, turintis suteikti užsieniečiams pagalbą.

„Jeigu tai, kas šiandieną yra paskelbta žiniasklaidoje yra tiesa, tai tai yra ne tik šokiruojanti, bet ir labai liūdna diena mūsų valstybei“, – sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Ji dar pridūrė, jog atvejai, kai žmonės yra uždaromi į uždaras institucijas, uždaras stovyklas ar laikino apgyvendinimo vietas, „jos savaime neša šitą riziką – tiek seksualinės prievartos, seksualinio priekabiavimo, smurto, patyčių“.

„Turbūt buvo tiktai laiko klausimas, kada tokia ar panaši istorija išlįs į viešąją erdvę ir kada mes apie tai sužinosime“, – Delfi sakė J. Juškaitė.

„Sienos grupės“ savanoris Vuk Vukotic teigė, jog ši situacija šokiravo, tačiau nenustebino.

„Kai žmogus yra tokioj negalios pozicijoj, tikrai yra sudarytos puikios sąlygos ta situacija pasinaudoti tam žmogui, kuris galią turi. Tai taip bendrai, kaip sakoma, mes esam šokiruoti, bet mus bendrai tai nenustebino“, – sakė jis.

Pranešimai apie seksualinę prievartą tebuvo laiko klausimas, sako specialistai. Pasak jų, migrantų apgyvendinimo centrai, kuriuose jau beveik metus gyvena neteisėtai į šalį patekę žmonės, yra puiki terpė vystytis patyčioms, seksualiniam ir fiziniam smurtui bei kitiems nusikaltimams. Negana to, centrų uždarumas leidžia pasirūpinti, kad informacija apie nusikaltimus nepatektų į viešumą.

„ Nori nenori, koks bebūtų pareigūnų profesionalumas ar neprofesionalumas, susiformuoja tam tikra kalėjimo kultūra“, – kalbėjo „Sienos grupės“ savanoris.

„Kai žmogus atsiduria tokioje situacijoje, kurioje jis negali pasiskųsti, gauti adekvačios pagalbos, kai į žmogų yra žiūrima kaip į savaime problemą, jis yra nužmoginamas“, – teigė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė J. Juškaitė.

Parlamentarų nuomonės apie migrantų gyvenimo sąlygas išsiskiria. „ Medininkų stovykloje yra labai sunki situacija. Labai prasta psichologinė atmosfera. Vat, kad ir šiandien man parašė, kad niekaip negali išsikviesti greitosios pagalbos. Man teko rašyti oficialų raštą“, – Delfi sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas turėjo kitokią nuomonę.

„Nepamirškim, vėlgi, kurie kalba apie blogas sąlygas, viską – pamirškim, tūkstantis eurų kiekvienam su bilietu namo. Namo. Kokiam kalėjime moka tūkstantį eurų ir bilietą namo? (…) Aš manau, kad tos sąlygos yra pakankamos, tai nėra liuksas, bet ir gerai – negali kurti šiltnamio sąlygų“, – savo poziciją dėstė L. Kasčiūnas.

Aktyvistai pabrėžia – užsieniečių problemas, susijusias ir su psichologiniu bei seksualiniu smurtu, ir su bendra migrantų padėtimi, išspręstų jų paleidimas į laisvę, integracija į visuomenę.

„Taip pat kaip elgiamės su ukrainiečiais, taip reiktų elgtis ir su visais pabėgėliais. Nesvarbu, koks jų statusas. Ar gavo tą prieglobstį, ar dar negavo“, – kalbėjo „Sienos grupės“ savanoris V. Vukotic.

„Faktas, kad laikas spręsti šitą klausimą iš esmės. Tuo labiau, kad ir įstatyme numatytas iki vienerių metų laiko sulaikymo terminas jau eina į pabaigą“, – savo ruožtu sakė J. Juškaitė.

„Mums jau laikas pagaliau išlaisvinti tuos žmones, nes jeigu tai trauktume kaip, kabutėse, perkeltine prasme, kaip bausmę, tai jau bausmę jie atliko“, – teigė Seimo narys T. Tomilinas.

Tačiau atrodo, kad procesas nebus lengvas – L. Kasčiūno teigimu, Seimas neturėtų pratęsti migrantų sulaikymo laikotarpio, tačiau dėl kiekvieno jų paleidimo turės būti priimti individualūs sprendimai.

„Labai tikėtina, kad sprendimas bus, kad įstatymiškai nepratęsinėsim, šito nebenus, bet tikėtina bus, kad VSAT arba Migracijos departamentas, pagal kuruojamas migrantų grupes, kreipsis į teismą kiekvienu individualiu atveju“, – sakė Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.

Šiuo metu Lietuvoje vis dar gyvena 2797 neteisėtai į šalį patekę migrantai.

Jie gyvena penkiuose užsieniečių registracijos centruose – Medininkuose, Pabradėje, Kybartuose, Vilniuje bei Rukloje.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Nuo 2016 m. kalbama apie seksualinių nusikaltėlių registro būtinybę. Tačiau asmens duomenų apsaugos ir žmogaus teisių sargai tam nepritaria, nors jų argumentai ir kelia abejonių.

Skausmas nepraeina

Teismo posėdžio dėl vaiko seksualinės prievartos metu buvo viešinami surinkti parodymai. Proceso dalyviams norėjosi užsikimšti ausis, išgirdus sunkiai suvokiamą kaltinamojo  pasakojimą. Visiškai priešingos emocijos, regis, buvo apėmusios kaltinamąjį.

Už seksualinę vaiko prievartą teisiamas vyras, atrodė, klausytų ir klausytų tų parodymų kaip maloniausios širdžiai melodijos – ką jis išdarinėjo su mergaičių kūneliais, kaip tuo metu jam viskas atrodė. Iš malonumo klausant prasidėjo seilėtekis, ėmė visas drebėti. Posėdžio metu jis ėmė skaityti eiles apie mergaičių lytinius organus.

„Aš jau žinojau, kai gimė, kad ji bus mano auka“, – teisme atviravo už pedofiliją teisiamas mergaitės tėvas. Jai buvo penkeri, kai tėvas nuskriaudė. Visus tuos metus nuo dukros gimimo tėvas išgyveno didžiulį pakilimą, laukdamas, kada gi išmuš jo valanda.

Tai vos kelios teismų procesų patirtys, kuriomis pasidalijo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.

„Tikrasis pedofilas yra medžiotojas. Kantrybės medžioklei jam užtenka. Jie yra ilgalaikiai medžiotojai. Tie, kurie prievartauja apsvaigę ir viską, kas juda, sakyčiau, labiau degradavusios asmenybės“, – sako K.Mišinienė.

KOPŽI vadovė neabejoja, kad seksualinių nusikaltėlių registras būtų labai stipri priemonė, apsauganti vaikus nuo seksualinį potraukį jiems jaučiančių suaugusiųjų.

„Sąmoningoje visuomenėje tai būtų labai stipri priemonė. Registrą matau pusiau atvirą, kad bendruomenės, seniūnijos, mokyklos galėtų pasitikrinti, kiek jų apylinkėse gyvena asmenų, atlikusių bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, gal galėtų pamatyti ir nuotraukas. Taip, gyvenamosios vietos adresas neturėtų būti skelbiamas, jį galėtų žinoti tik specialiosios tarnybos“, – vizija dalijosi K.Mišinienė.

Anot jos, registro prasmė tampa labai aiški, kai į tai žvelgi iš aukos pusės. Nusikaltėlis atsėdėjo kalėjime ir išėjo, o aukai tik prasidėjo kančios kupinas gyvenimas. Labai didelis klausimas, kaip seksualinės prievartos padariniai išnyks augančio žmogaus gyvenime.

„Prieš mane sėdėjo brandaus amžiaus vyrai ir moterys, patyrę prievartą vaikystėje, ir raudojo, lyg tai būtų patyrę vakar. Niekas nepraeina, tas skausmas niekur nedingsta. Terapijos apmalšina, bet auką ir toliau slegia didelė kančia. Su ta patirtimi jie gyvena visą likusį gyvenimą“, – dėstė K.Mišinienė.

Pavyzdžiai ir argumentai

JAV 50 valstijų turi seksualinių nusikaltėlių registrus. Vieno bendro nėra.

K.Mišinienė papasakojo, kaip registras atsirado JAV. „Pasigirdo žiaurių vaikų pagrobimo, išprievartavimo ir nužudymo atvejų ir tada visuomenė pradėjo reikalauti griežtesnių įstatymų, akcentuodama, kad vienas ar kitas žmogus yra po keliolika kartų teistas už panašius dalykus ir kiek vaikų jis jau sužalojo“, – minėjo K.Mišinienė.

Pasak KOPŽI vadovės, JAV psichologų asociacija aiškina, kad už kiekvieno pedofilo, kuris patenka į teisėsaugos akiratį, – 100 arba 150 nuskriaustų vaikų. „Čia, žinoma, JAV mastai ir skaičiai. Lietuvoje mes neturime panašių tyrimų. Tie skaičiai JAV rodo, kiek pedofilas nuskriaudžia vaikų, kol jis patenka į teisėsaugos rankas. Tad registras ir įstatymų pakeitimai buvo padaryti atsižvelgus į padaromą žalą“, – aiškino K.Mišinienė.

Kurti registrą paskatino ir informacijos srautas apie pedofiliją, apie tai, kad ji neišgydoma. K.Mišinienė remiasi amerikiečių aiškinimu, kad dėl šio potraukio gali žmogų išgąsdinti, pamokyti, kaip valdyti tą potraukį, tačiau jis neišnyksta. „Buvo kalbama, kokią grėsmę jie kelia vaikams, kokios žalos padaro. Atsižvelgus į tai, buvo kuriami registrai, o ne kalbama apie šių nusikaltėlių teises, kaip yra pas mus“, – tęsė K.Mišinienė.

Lenkijoje jau keletą metų veikia seksualinių nusikaltėlių registras. Jame nusikaltėliai yra suskirstyti pagal nusikaltimo pobūdį. Prie lengvas nusikalstamas veikas padariusių asmenų informacijos praktiškai negali prieiti arba tik minimaliai, tačiau visai kitaip yra su sunkius nusikaltimus padariusiais asmenimis.

„Gali matyti nuotrauką, vardą, pavardę, kokio amžiaus, kur gyvena, kad bendruomenė žinotų. Toks yra registro tikslas ir galimybė kontroliuoti pedofilo judėjimą“, – Lenkijos registro pavyzdį minėjo K.Mišinienė.

Tarsi bausmės dalis Kol kas apčiuopiamos Lietuvos registro vizijos nėra. Negalima atmesti ir varianto, kad bausmę atlikęs asmuo niekada negrįš prie buvusios veiklos, o registras keltų pavojų būti nulinčiuotam apie seksualinį nusikaltimą sužinojusios bendruomenės. K.Mišinienė pabrėžia, kad registras yra subrendusios visuomenės sprendimas.

„Sutikčiau, kad registras neturėtų būti viešai prieinamas visiems be išimties. Jis galėtų būti pusiau uždaras. Norintys gauti informacijos, turėtų registruotis, atsakyti į kai kuriuos klausimus ir pan. Atvirumas yra tai, kad gali matyti nuotraukas ir vardus, pavardes, bet nežinai, kur pedofilas gyvena“, – teigė K.Mišinienė.

KOPŽI vadovė registrą vadina ne kažkokia papildoma bausme, o jos dalimi. Pagal nusikaltimo sudėtingumą teisėjas spręstų, kuriam laikui asmuo būtų įtraukiamas į registrą. Daugiau dėmesio  seksualiniam nusikaltėliui, anot K.Mišinienės, naudinga ir jam pačiam, nes galėtų sulaukti daugiau pagalbos.

„Mūsų šalyje ši problema lyg marška uždengta – nuteisia, keleri metai Pravieniškėse ir pedofilas grįžta. Kas su juo įvyko Pravieniškėse? Gavo terapiją? Jis negavo jokios terapijos, nes nėra specialistų. Kas jam padeda toliau gyventi, kas jį prižiūri? Jei jie skriaudė vaikus artimoje aplinkoje, jie vis tiek grįžta į tą pačią aplinką ir vaikai vėl šalia jų. Registras priverčia ir pačią valstybę pradėti galvoti, kaip kurti pagalbos tarnybas“, – įsitikinusi KOPŽI vadovė.

K.Mišinienę stebina, kai pasisakantieji prieš registrą ima aiškinti, kad vaikus reikia mokyti, kaip pasipriešinti seksualinei prievartai. Ar trejų metų vaikas tikrai pasipriešintų? Lietuvoje jau buvo atvejis, kai prievartą patyrė nė metukų neturintis vaikas. Apie kokius mokymus tokio amžiaus vaikams galima kalbėti?

„Galų gale, kodėl atsakomybę reikia užkrauti vaikams? Ai, nesugebėjai pasipriešinti prievartai, tai ką darysi. Kalbėti reikia, bet tai negali būti vienintelis kelias. Ar aštuonerių metų mergaitė galėjo atstumti ją išnaudojantį tėvą? Subarti: „Oi tu, pedofile, ką darai?“ Taip įsivaizduoja registro priešininkai“, – emocijų neslėpė K.Mišinienė.

KOPŽI vadovė ragina pagalvoti ir paklausti nuskriaustų, išniekintų vaikų artimųjų, pačių vaikų, kai jie jau gali kalbėti apie patyrimus, ar jų žaizdos užgijo, ar jų gyvenimai pasikeitė per tą laiką, kai skriaudėjas, atsėdėjęs trejus metus, išėjo į laisvę.

Gerėja, bet nedžiugina

2018 m. seksualinių nusikaltėlių registro steigimą inicijavo Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Nors tuo metu dėl asmens duomenų apsaugos tokio sprendimo buvo atsisakyta, parlamentarė patvirtino, kad klausimas greitu metu vėl bus svarstomas, nes situacija vis dar negerėja.

„Tada Vyriausybėje, pasitarimuose buvo pasakyta, kad kol kas situaciją bandome keisti kitaip, o paskui žiūrėsime, kaip tai padės. Pokyčių tikrai gerų padaryta, bet aš vėl gavau statistiką iš Policijos departamento – skaičiai geresni, bet nedžiuginantys“, – teigė R.Šalaševičiūtė.

Ji pasakojo, kad šiame procese Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva buvo pakeisti ir papildyti keli Baudžiamojo kodekso straipsniai. Įvedus pakeitimus, dabar nusikalstamas veikas prieš mažamečius ir nepilnamečius asmenis padariusiems asmenims numatoma baudžiamojo poveikio priemonė – terminuotas įsipareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą arba išvykimą iš jos. Jei asmuo apie tai nepraneša, taikomos baudos numatytos Administraciniame kodekse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau pernai susiejo Pedagogų registrą su Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru. Tokia asmens duomenų patikra yra numatyta tiek dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Informatikos ir ryšių departamentas per šį laikotarpį patobulino oficialias statistines ataskaitas. Nusikalstamų veikų žinybiniame registre kiekvienas asmuo gali peržiūrėti, kokių nusikaltimų yra padaryta šalyje tam tikru laikotarpiu ir konkrečiose savivaldybėse. Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso keli punktai. Šiuo pakeitimu buvo praplėstas sąrašas institucijų, kurių darbuotojams surašius protokolus gali būti pradėta administracinių nusižengimų teisena, – sąrašą papildė Socialinių paslaugų priežiūros departamentas ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI).

Seimo narė išskyrė VDI. „Pas mus buvo draudžiama seksualines nusikalstamas veikas padariusiems asmenims dirbti tik švietimo sistemoje. Dabar žiūrima, kad tokių asmenų nebūtų sveikatos sistemoje, pomokyklinę veiklą organizuojančiose, privačiose ar nevyriausybinėse įstaigose“, – teigė R.Šalaševičiūtė.

Naudinga priemonė

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos misija – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir teisėtus interesus, taip pat ir nerūpestingą, be seksualinės prievartos vaikystę.

Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė tiki, kad seksualinių nusikaltėlių registras būtų naudinga priemonė, tarnybai siekiant apsaugoti vaikus nuo gyvenimą laužančių patirčių.

„Manome, kad atskiras seksualinių nusikaltimų registras padėtų tarnybai atlikti darbą ir lengviau identifikuoti žmones, kurie negali dirbti su vaikais ar juos globoti. Vis dėlto yra atviras diskusijų klausimas, kaip toks registras galėtų atrodyti, prireikus bendradarbiausime ir diskutuosime dėl šios naujos duomenų bazės“, – sakė I.Skuodienė.

Anot direktorės, tam tikrais atvejais, vaiko teisių gynėjai turi patikrinti, ar konkrečiam žmogui galima dirbti su vaikais, juos globoti.

„Pavyzdžiui, tarnyba, gavusi prašymą globoti vaiką, visuomet iš pradžių įvertina globėją ir patikrina, ar žmogus, siekiantis tapti vaiko globėju, neteistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimą. Be abejo, žmonės, kurie buvo teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimą, vaiko globėjais tapti negali. Šiuo metu informacija yra tikrinama kiekvienu konkrečiu atveju, kai to prireikia“,– aiškino I.Skuodienė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi pranešimą dėl galimo smurto prieš vaiką, taip pat ir seksualinio pobūdžio, nedelsdama reaguoja, vertina vaiko situaciją, teikia ir inicijuoja pagalbą jam, o gautą informaciją apie galimą nusikaltimą perduoda teisėsaugos institucijoms.

Vis dėlto registro šalininkai pabrėžia, kad galbūt tik nedidelė dalis vaikus nuskriaudusių asmenų būna patraukiami atsakomybėn. Net jei tai pavyksta padaryti, tokios bylos nagrinėjamos uždaruose teismo posėdžiuose. Siekiant išvengti vaiko tapatybės identifikavimo, apie tokias bylas žiniasklaida turi labai menkų galimybių parašyti. Tad visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad seksualinė vaikų prievarta yra menka problema.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Užverbuoti labai pažeidžiamą, intelekto negalią turinčią paauglę merginą prostitucijai, o pačiam per nuotolį stebėti lytinius aktus. Pasinaudoti jos negebėjimu suvokti tikrosios situacijos ir dangstytis po siūloma „draugyste“. Tai – realybė, kurią teko išgyventi merginai, gyvenančiai šiaurės Lietuvoje. Dirbantieji su seksualinių nusikaltimų aukomis sako, kad moterys su negalia itin pažeidžiamos. Jos gali lengvai tapti sukčių, sutenerių, seksualinių iškrypėlių aukomis, bet teismuose tokių bylų – vienetai. Seksualinį išnaudojimą patiriančios moterys su negalia niekur nesikreipia, nes nesitiki, kad situacija gali pasikeisti.

Su kokiais iššūkiais susidurta gelbėjant šią merginą iš nusikaltėlių gniaužtų? Ar asmenys, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią dažnai patenka į iškrypėlių pinkles? Ar dažniausiai tokios istorijos ir perspėjimai apie galimus pavojus nelieka „tarp keturių sienų“? Tai aiškinosi Bendra.lt žurnalistės.

Dangstymasis „draugyste“ uždirbo bylą 

Dangstymasis po draugystės ir meilės epitetais vyrui nepadėjo. Istorija baigėsi byla teisme ir praėjusiais metais paskelbtu nuosprendžiu, kuriuo merginą apgavęs vyriškis pripažintas kaltu ir pasiųstas trejiems metams už grotų. Jam taip pat priteisti 5000 Eur merginos neturtinei žalai atlyginti, dar 600 Eur priteista jos advokato išlaidoms atlyginti.

Ištyrus visas aplinkybes, pirmos instancijos teismo nutartyje paskelbta, kad šis vyras, gyvendamas užsienyje, susipažinęs su nukentėjusiąja pasinaudojo jos pažeidžiamumu – lengvu protiniu atsilikimu, socialinių įgūdžių stoka, silpnu socialiniu suvokimu ir gebėjimu orientuotis. Vyras sąmoningai siekė panaudoti nukentėjusiąją savo seksualinei aistrai tenkinti, o už sutikimą, kad ji nepažįstamiems asmenims teiks įvairias seksualines paslaugas, jam stebint tai per vaizdo skambučius, pažadėjo savo draugystę. Manipuliuodamas asmeniniu ryšiu vyras pastūmėjo merginą pritarti „draugystės“ sąlygoms. Internete netrukus atsirado skelbimai apie jos teikiamas seksualines paslaugas, kurios buvo fiksuojamos vaizdo priemonėmis, kad vyras, esantis ne Lietuvoje, jas galėtų stebėti.

Pats kaltinamasis pasakojo, kad mergina jam išties patikusi, todėl pasiūlęs jai draugystę. Merginos šeima teisme liudijo, jog ji buvusi itin pažeidžiama.

Signalas apie „liguistą žmogaus psichiką“

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė sako, kad ši istorija nepatenka į panašių istorijų statistiką.

„Ji unikali visomis prasmėmis. Reiktų pradėti nuo akivaizdžiai seksualiniams iškrypėliams priskirtino nusikaltimo sumanytojo – jo planas surasti, pririšti prie savęs, užverbuoti neįgalią jaunutę merginą prostitucijai, o pačiam stebėti per nuotolį lytinius aktus neabejotinai signalizuoja apie liguistą žmogaus psichiką. Didelė tragedija, kad šiam „stebėtojui“ pavyko surasti dar silpnesnį už save žmogų, suvaidinti „meilę“, – istoriją komentuoja K.Mišinienė. Jos teigimu, tai nežmoniškas mergaitės, kuri savo branda, gyvenimo supratimu buvo dar vaikas, jausmų išniekinimas: jei tu mane myli, santykiauk su tais nepažįstamais vyrais.

Kitas ją ir kolegas stipriai sukrėtęs momentas yra tas, kad atsirado tokio perkamo sekso mėgėjų, jie, K.Mišinienės žodžiais tariant, „ėjo ir ėjo…“

Vis dėlto, pasak K.Mišinienės, jei šiame nusikaltime patyrę teisininkai įžvelgė prekybą moterimis, dar daugiau, ją įrodė, merginos su negalia prievartavimas nebuvo matomas „kaip labai rimtas išpuolis“.

„Taip, ji sutiko, taip, ji nesipriešino, tačiau prekybos moterimis aukos pasidavimas nėra „taip“. Esu visiškai tikra, jog tie „tranai“, sukę ratus apie pažeidžiamą auką, tą puikiai suprato, tikriausiai jiems tai visai patiko“, – svarsto pašnekovė.

Daugybė moterų su negalia patiria seksualinį smurtą 

Praėjusiais metais Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) atliktas tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė (56 proc.) smurtą patyrusių moterų su negalia susidūrė su seksualine prievarta. 19 proc. iš jų teigė seksualinį smurtą patiriančios kas savaitę, 13 proc. – kas mėnesį. Dažniausiai smurtautojai buvo artimieji – vyras, partneris.

Pasak LNF komunikacijos vadovės Simonos Aginskaitės, tyrimo duomenys sutampa su Europos Parlamento Rezoliucijoje dėl moterų ir mergaičių su negalia teisių pateikiama informacija. Joje pabrėžiama, kad moterys su negalia turi nuo 2 iki 5 kartų didesnę riziką patirti smurtą artimoje aplinkoje, negu kitos moterys. Taip pat 34 procentai negalią ar kitų sveikatos sutrikimų turinčių moterų nors kartą gyvenime yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą.

Jos teigimu, tai labai dideli skaičiai, bet oficiali statistika to visiškai nerodo. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos per metus registruoja vidutiniškai apie 150 smurto atvejų prieš moteris su negalia artimoje aplinkoje, tačiau seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš jas nėra fiksuojama. „Tai rodo, kad statistiniai duomenys visiškai neatspindi realios negalią turinčių asmenų psichologinio ir seksualinio smurto viktimizacijos“, – teigia S. Aginskaitė.

Pasak kriminologo viktimologo Roko Uscilos, žmonės su negalia dažnai yra priklausomi nuo smurtautojo, aukos yra izoliuotos, dėl to išaiškėja tik pavieniai atvejai. „Kiek iš tikrųjų yra tokių viktimizacinių procesų, kokiomis formomis, labai sunku pasakyti, – svarsto kriminologas. – Jei mes kalbame apie žmones su fizine negalia – judėjimo, klausos, regos, tai jie aktyvūs, įsitraukia į visuomenės veiklas. O ta dalis aukų, kurios yra su kompleksine, intelekto negalia, jos yra izoliacijoje, atribojime. Mes tų žmonių nematome.“

Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomo ES projekto „Nuo globos link galimybių bendruomenėje“ koordinatorius, ekspertas Gytis Baltrūnas paaiškina, kodėl tokie žmonės tampa aukomis panašiose situacijose.

Jo nuomone, didžiausia problema ta, kad psichikos negalią turintys žmonės itin vieniši. Iš to kyla noras ieškoti draugų, pasitikima bet kuo.

„Turiu tokį pavyzdį. Kalbu apie prekybą žmonėmis, ne apie sekso vergiją. Tas vaikinas, kuriam dabar jau 30 m, pateko į bandelių kepimo fabriką. Atėmė jo pasą. Jis pabėgo iš ten, buvo deportuotas į Lietuvą. Antrą kartą išvažiavus – vėl ta pati istorija, tik automobilių plovykloje“, – pasakoja G. Baltrūnas.

Taigi, anot pašnekovo, dažniausiai panašiose situacijose atsiduria vieniši žmonės: „Kai atimtas pasas, jis neturi kam paskambinti, yra vienas toje šalyje, tie, kurie dėjosi jo draugais, tapo visai ne draugai. Įsivaizduokim, ta pati istorija, tik žmogus turi šeimą – kažkas juk prisikasa iki žmogaus, jei jis neskambina, o čia nėra kam tą padaryti“, – apgailestauja pašnekovas.

Apsaugoti neįgalias mergaites – iššūkis

K.Mišinienės teigimu, mergaičių, moterų su negalia apsaugojimas nuo lytinio išnaudojimo Lietuvoje yra didelis iššūkis .

„Jos vis tiek nieko nesupranta“, „joms tai patinka“, „žinokit, čia tokios hiperseksualios paauglės, jau čia nieko nepadarysi“ – tą girdime ne kur nors turgavietėse ar viešajame transporte, o iš specialistų, neretai dirbančių su neįgaliais vaikais, pavargusių, taip nieko ir nesupratusių apie savo auklėtinius ilgamečių darbuotojų specialiose mokyklose“, – realybę konstatuoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

Iššūkių dėl straipsnyje aprašomo atvejo būta rimtų ir K.Mišinienei su kolegomis – teko skatinti bendradarbiauti su teisėsauga merginą, kuri tikėjo tokia „meile“, emocingai reagavo į bandymus parodyti kitą tokio ryšio pusę, galų gale neapsakomai gėdijosi tapusi manipuliacijų auka.

Nesikreipia, nes netiki, kad kas nors pasikeis 

R.Uscilos teigimu, dalis aukų, patiriančių ilgalaikį sisteminį smurtą, susigyvena su tuo ir nebemato kitokio gyvenimo. „Smurtautojas savo auką visiškai kontroliuoja, ji neturi jokios nuomonės, nesipriešina, nes priešinimasis bus susijęs su dar didesniu smurtu ir prievarta jos atžvilgiu“, – įžvalgomis dalijasi kriminologas.

Kita vertus, labai maža dalis žmonių kreipiasi pagalbos, nes netiki, kad gali kas nors padėti. Baiminamasi to, kas vadinama antrine viktimizacija. „Jeigu apie smurtą praneša žmogus su kompleksine negalia, klausimas, kiek tas jo pranešimas yra priimamas kaip faktinis, ir kiek jis turės tolimesnę eigą ir ta situacija bus išspręsta. Jeigu to nėra, situacija dar pablogės, izoliacija dar padidės, smurtautojo kerštas ir poveikis aukai gali dar suintensyvėti. Tai yra paprasčiausiai baimė, kad bus dar blogiau, dar labiau skaudės“, – svarsto R.Uscila. Jo teigimu, reikia suprasti, kad žmogus su negalia gali būti patyręs izoliaciją iš vaikystės. Kai kurie žmonės niekada neišeina iš nuolatinės baimės jausmo, įtampos. Potrauminis sindromas žmonės stipriai žaloja .

Kriminologo teigimu, seksualinis smurtas yra ypač jautri sritis, apie kurią moterys nekalba. Kai jos yra įtraukiamos į prostituciją, dažnai pačios sulaukia neigiamų vertinimų. Žmonės nesuvokia, kad ta pati moteris yra auka, ji yra išnaudojama.

„Seksualinis smurtas yra ypač pavojingas prieš moteris su negalia. Kartais jis tampa ir negalios priežastimi. Labai dažnai tas smurtas lieka latentinis, nes moterys dėl savo negalios tampa labai priklausomos nuo savo aplinkos. Galbūt jos negavo išsilavinimo, žinių, kas tai yra smurtinis elgesys, dėl to labai lengva manipuliuoti, kad jos pačios kaltos. Kai kada joms yra sudėtinga atpažinti tą smurtinį elgesį, jau nekalbant kad dėl jo kreiptųsi“, – pritaria ir LNF komunikacijos vadovė S.Aginskaitė.

Ką daryti, kad situacija keistųsi? 

Pasak S.Aginskaitės, esminė smurto prieš moteris priežastis yra įsivaizdavimas, kokia yra moters vieta, koks jos vaidmuo ir tam tikras nelygiavertis santykis tarp vyro ir moters. Moterys su negalia patiria dvigubą diskriminaciją. Jos dažnai neturi galimybės pasirinkti su kuo gyventi, negali apsiginti fiziškai, yra daugiau būdų jomis manipuliuoti. Prie kitų moterų patiriamo psichologinio, fizinio, ekonominio, seksualinio smurto, čia prisideda dar viena smurto forma – gali būti manipuliuojama vaistais (neduodama arba duodama per daug), paslepiamos, neduodamos judėjimo priemonės. R. Uscilos teigimu, dabar yra daug informacijos, socialinių reklamų apie smurtą artimoje aplinkoje, tačiau apie žmones su negalia, kurie patiria smurtą, beveik nežinome.

„Pirmiausia reikia atsimerkti ir pamatyti tuos žmones su ta problema. Tada pasikeičia požiūris šiek tiek. Kalbant apie smurtą prieš moteris prieš 10–15 metų buvo toks naratyvas, kad nereikia kištis, čia šeimos reikalas, čia nėra tokia problema, kaip bandoma įvardinti. Dabar požiūris pasikeitė“, – R. Uscila įsitikinęs, kad reikia kuo daugiau viešumo.

Pasak kriminologo, turėtų būti nulinė tolerancija bet kokiam smurtui: „Suprantu, šie žmonės yra izoliuoti, atitraukti, nematomi, bet turi reaguoti visi, kas mato, kad tas žmogus patiria smurtą, netylėti. Nesvarbu, ar savivaldybės darbuotojas, ar kaimynas. Reikia suprasti, kad tas žmogus yra labai pažeidžiamas ir jam reikia realios pagalbos.“

R.Uscilos teigimu, labai svarbu, kad smurto aukoms būtų teikiama specializuota pagalba. „Tą būtinai reiktų daryti per socialinių, psichologinių, teisinių paslaugų lygmenį. Žmogus nori, kad sistema veiktų taip, kad pranešdamas apie įvykį jis būtų apsaugotas, gautų paslaugas, kažkas padėtų išeiti iš tos situacijos, įgalintų tai padaryti. Turi būti darbuotojai, kurie yra apmokyti, kurie žino, kaip bendrauti su šiais žmonėmis, kaip prie jų prieiti, kokios pagalbos jiems reikia.“

Pasak R. Uscilos, mokymų reikia ir teisėsaugos pareigūnams, policijai, pagalbą smurtą patyrusioms moterims teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms: „Iš tiesų žmones su negalia kartais suprasti labai sudėtinga. Gali kilti klausimų, kodėl jis taip elgėsi tokioje situacijoje, kodėl anksčiau nesikreipė, kodėl tylėjo. Vos ne kaltos aukos fenomenas gaunasi – kentėjai, tylėjai, pati kalta.“

Kaip užkirsti kelią tokiems atvejams? 

Pasak S.Aginskaitės, kuo greičiau  būtina padaryti du dalykus: kuo greičiau priimti Stambulo konvenciją, kuri skirta smurto prieš moteris prevencijai ir kovai su juo. Numatytas ir visas kompleksas priemonių – ir smurtinio elgesio mokymai, ir pagalbos tinklai. Moterims ši konvencija ypač svarbi dėl jų patiriamos dvilypės diskriminacijos.

Taip pat reikia kuo greičiau įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, kuri numato, kad žmogus su negalia turi gyventi kuo savarankiškesnį gyvenimą. „Jei žmonės su negalia negauna darbo, negauna paslaugų, pavyzdžiui, asmeninio asistento, jie yra palikti priklausomybei nuo savo šeimos. Tai kenkia visai šeimos psichologinei būklei ir dėl to atsiranda dirva smurtui. Net pačioje geriausioje šeimoje gali kilti smurtas prieš tuos žmones, kuriais rūpiniesi, jei šeima negaus pagalbos, bus pervargusi“, – įsitikinusi S.Aginskaitė.

Jos teigimu, reikalingi kompleksiniai sprendimai, kuriems įgyvendinti reikia laiko. „Ką galime padaryti greitai – rekomenduojame kuo labiau tas moteris įtraukti į veiklas, kad ir į mezgimo, nes tada gali išgirsti, kas vyksta, ir reaguoti. Reikia plėsti asmeninio asistento paslaugas, kad žmogus su negalia galėtų kažką savarankiškai daryti, būtų mažiau priklausomas. Svarbu įsiterpti į tas šeimas ir tada suteikti pagalbą“, – sprendimus siūlo LNF atstovė.

K.Mišinienės nuomone, nepakanka pavienių nevyriausybinių organizacijų ar pareigūnų veiksmų šioms problemoms spręsti.

„Atrodo, tiek daug kalbame, viešiname, keliaujame po miestus miestelius su paskaitomis, pristatome bylas, pasakojame apie nusikaltėlio portretą, tačiau nepraeina nė metai, o mūsų edukacinių pastangų nė pėdsako nebelieka, vėl ateina naujos aukos, o specialistai vaitoja: „Mums trūksta žinių, mūsų to nemokė, nežinome, ko griebtis“, – svarsto K.Mišinienė.

Ji mano, kad reikia iš esmės perprogramuoti švietimo sistemą, surasti resursų neįgaliųjų mokymui apie panašias grėsmes, išsiaiškinti, kokių teorinių ir praktinių žinių trūksta socialiniams darbuotojams, pedagogams, kad jie nesijaustų bejėgiais specialiųjų poreikių akivaizdoje.

Panašios nuomonės laikosi ir Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomo ES projekto „Nuo globos link galimybių bendruomenėje“ koordinatorius, ekspertas Gytis Baltrūnas.  Jo manymu, specialios švietimo programos šiuo metu nepasiekia tikslinės grupės, pavyzdžiui, vaikų, užaugusių globos namuose. Tad pašnekovas siūlytų pagalvoti apie tai, kad tokiems žmonėms būtų galima pasiūlyti individualias konsultacijas tų žmonių, kuriais jie pasitiki.

„Labai svarbus asmeninis santykis, kad kažkas kalbėtųsi individualiai, nes paskaita tokio poveikio neturės“, – įsitikinęs G. Baltrūnas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Kauno apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos psichologinės, fizinės bei seksualinės prievartos prieš Kazachstano pilietę.

Ikiteisminį tyrimą byloje atlieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus pareigūnai. Tyrimui vadovauja Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorai.

Bylos duomenimis, šių metų kovo pabaigoje į vieną Kauno ligoninę pristatyta Kazachstano pilietė. Mergina teigė, kad maždaug nuo vasario mėnesio patyrė ilgalaikę psichologinę, fizinę bei seksualinę prievartą. Ji Lietuvoje gyveno su Švedijos pilietybę turinčiu vyru. Neapsikentusi jo smurto, mergina pabėgo į viešbutį. Iš ten ji paskambino mamai ir papasakojo apie situaciją, kurioje atsidūrė. Supratusi, kad dukrai reikia skubios specialistų pagalbos, motina į jos buvimo vietą iškvietė greitosios pagalbos medikus.

Kai mergina buvo pristatyta į ligoninę, apie įvykį ir merginos būseną medikai pranešė policijos pareigūnams. Kazachstano pilietei pagalbą suteikė ne tik operatyviai sureagavę policijos pareigūnai, bet ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, kuris pasirūpino merginos psichologine būsena.

“Labai svarbu kalbėti apie tokius atvejus, kad nukentėjusiųjų nuo įvairių prievartos formų būtų kuo mažiau. Kiekvienas turime išmokti pamatyti ir pajausti panašius atvejus, kad galėtume apsaugoti šalia esantį, kuris galbūt kenčia.”, – teigia Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies ir dokumentų paėmimas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Moterys ir mergaitės karo akivaizdoje susiduria tiek su mirties, tiek su seksualinio smurto pavojumi. Pasaulį pasiekia vis daugiau šokiruojančių pranešimų, kad rusų karių nežaboto siautėjimo Ukrainoje aukomis tampa išprievartautos moterys ir mergaitės. Karas Ukrainoje privertė milijonus ukrainiečių palikti savo namus. Tačiau kas nutinka su moterimis ir mergaitėmis, kai jos tampa pabėgėlėmis? Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė teigia, kad jos gali tapti prekeivių žmonėmis aukos.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Į Lietuvą plūstant karo pabėgėliams iš Ukrainos viešojoje erdvėje vėl atgijo prostitucijos problemos klausimas. Pasirodžius informacijai, kad karo pabėgėlių registracijos centruose buvo bandoma ukrainietes pabėgėles įtraukti į prostituciją, netruko sureaguoti ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė tikino, kad į šią problemą yra žiūrima rimtai, patikinta, kad imtasi papildomų priemonių situacijai kontroliuoti.

Visgi panašu, kad, nepaisant deklaruojamų mėginimų spręsti prostitucijos klausimą, realybėje tą padaryti nėra taip paprasta. Nors Lietuvoje verstis prostitucija nėra legalu, lytinį aktą galima be vargo nusipirkti bet kuriame didžiajame Lietuvos mieste. Ir ne tik pasiūla, tačiau ir galimybės išsirinkti patinkančią prostitutę yra itin patogios. Tą padaryti galima tiesiog užsukus į lankomiausią Lietuvoje skelbimų portalą „skelbiu.lt“. Čia pateikta daugiau nei šimtas skelbimų, kuriose merginos kone atvirai siūlo „malonius trumpalaikius susitikimus“ už pinigus.

Tačiau situacija, kad nelegali veikla Lietuvoje reklamuojama visiškai atvirai, kad skelbimų, kuriuose kviečiama už pinigus susitikti pusvalandžiui ar valandai, peržiūros siekia šimtus tūkstančių, yra vertinama skirtingai. Policijos atstovai sako, kad sprendžiant šį klausimą turėtų įsitraukti skelbimus spausdinantys portalų savininkai, savo ruožtu portalų savininkai teigia, kad galimybė identifikuoti, jog merginos, kvietimuose nurodžiusios susitikimo kainas, iš tikrųjų siūlo už pinigus lytinį aktą, yra kone neįmanoma.

Suabejoti pastarąja pozicija galima ne tik paskambinus nurodytais kontaktais dėl siūlomos „pažinties“. Atsiliepusios merginos bematant išvardina, kiek ir koks seksas su jomis kainuoja. Tam, kad kiltų abejonių, ar viskas legalu, užtenka vien pažvelgti į „skelbiu.lt“ prieinamų kvietimų „pažinčiai“ turinį. O tokių čia – gerokai virš šimto. Galiausiai įtarimų kelia ir tai, kad skirtingų merginų skelbimai įkeliami to paties asmens.

KOPŽI vadovė: mergaitės – tiesiog tarp buitinių prekių

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė sako, kad pastaraisiais metais prekybos žmonėmis ir prostitucijos problemoms Lietuvoje buvo skiriama per mažai dėmesio. Todėl, pabrėžia ji, nieko keisto, kad šiuo metu nelegali veikla vyksta gana legalioje erdvėje.

„Prostitucijos problemą Lietuvoje matėme nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Ir vis tik sekso pirkėjams labai didelis dėmesys nebuvo skiriamas. Tai niekada nebuvo prioritetu ir šiandien mes turime savotiškai išvešėjusią industriją“, – teigė K. Mišinienė, kartu pridurdama, kad, norint įsigyti nelegalių intymių paslaugas, tereikia turėti pakankamai finansų.

„Sakome, kad prostitucija Lietuvoje nelegali, bet kas turi pinigėlių, turi noro, gali nusipirkti ir moterį, ir vyrą, ir berniuką, ir mergaitę. Tai tam tikras dėmesio nekreipimas į šitą lauką ir leido atsirasti tam, kad šiandien žmogaus pirkimas vyksta gana legalioje erdvėje“, – pridūrė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

Be to, K. Mišinienė atkreipia dėmesį, kad prostitucijos problema išryškėja ir elektroninėje erdvėje. Įvairūs portalai, anot jos, tampa „internetinėmis lentomis“, kuriose tarp įvairių buitinių prekių tampa paprasta įsigyti ir nelegalias paslaugas.

„Kai kalbame apie skelbimus, apie klientus, sekso pirkėjus, tai dažniausiai naudojami savotiškai nekalti, neutralūs portalai. Tokios, pavadinčiau, internetinės lentos, kuriose siūlomos įvairios paslaugos, daiktai, objektai, bet gali nusipirkti ir moters paslaugas“, –sakė K. Mišinienė.

Anot jos, nors portaluose susekti nelegalias paslaugas siūlančius skelbimus nėra sudėtinga, vis tik, pažymi ji, iki šiol institucijos nesiėmė priemonių patraukti nė vieno subjekto atsakomybėn.

„Esame turėję mūsų centro praktikoje labai rimtų bylų, kai buvo pardavinėjamos per portalus mergaitės tiesiog tarp buitinių prekių. Per 22 darbo metus pagalbos aukoms lauke nemačiau nė vieno portalo, nė vieno ūkinio subjekto, patraukto atsakomybėn. Tai mes, socialiniai darbuotojai, psichologai stengiamės padėti aukoms, tačiau, kita vertus, matome, kad valstybė į tai žvelgia gana atsainiai“, – nuogąstavo KOPŽI vadovė.

„O grįžtant prie verslų, kuriuose prekyba vaikais… Tai nei prokuratūra, nei teisinio tyrimo įstaiga nepatraukė šitų portalų atsakomybėn. Tiesiog galbūt tai neatrodo kažkas rimto bei svarbaus, ir šitas klausimas mūsų šalyje yra neišspręstas“, – pridūrė ji.

Policijos departamento atstovas: pareigūnai vykdo reidus ir baudžia

Visgi nepanašu, kad atsakingos institucijos sugebėtų kiek rimčiau apriboti ar kontroliuoti skelbimus, kuriuose kone atviru tekstu kviečiama nusipirkti seksualines paslaugas. Viena vertus, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis Eltai teigė, kad policija žino šią problemą esant ir pažymėjo, kad ji sprendžiama tiek fizinėje, tiek internetinėje erdvėse.

Kita vertus, R. Matonis leido suprasti, kad nėra taip paprasta identifikuoti ir nubausti atvirai internetiniuose puslapiuose besireklamuojančias „plaštakes“. Pasak jo, prie to galėtų prisidėti ir internetinių svetainių, kuriose paskelbti tokie skelbimai, savininkai.

„Kaip juos (skelbimus – ELTA) panaikinti… Tai čia turbūt ir patys skelbimų portalų savininkai, kuriuose yra skelbiama, galėtų prisidėti. Jie galėtų tokių skelbimų nedėti, bet turbūt jiems irgi nėra tokios pareigos ar kažko, kad jie tai turėtų stebėti. Tai čia priklauso nuo jų geranoriškumo, nuo suinteresuotumo“, – Eltai sakė R. Matonis.

„Skelbiu.lt“ vadovas tikina, kad sunku atpažinti, ką iš tiktųjų siūlo susipažinti kviečiančios moterys

Vieno populiariausių skelbimų portalo vadovo teigimu, nėra taip jau paprasta identifikuoti skelbimus, kuriuose siūlomos uždraustos prostitucijos paslaugos. Bendrovės „Diginet LTU“ direktorius Simonas Orkinas teigia, kad nustatyti, ką iš tikrųjų siūlo į pusvalandžio ar valandos trukmės susitikimą kviečiančios damos labai sunku. Pasak jo, tik labai nedidelė dalis skelbimų būna identifikuoti kaip netinkami, galimai siūlantys prostitucijos paslaugas.

„Daug skelbimų yra masažai. Kokie tie masažai – mes patys tokių paslaugų negalime patikrinti, nueiti ir išbandyti. Todėl mes sprendžiame iš skelbimo turinio. Jei nėra rodoma, kad ten yra parduodamos sekso paslaugos, tai mes tokių skelbimų neblokuojame. O jei matome, kad yra kažkas tokio – skelbimų nepraleidžiame“, – aiškino S. Orkinas.

Dalyje skelbimų, kuriuose reklamuojamas erotinis masažas, net pažymima, kad seksualinių paslaugų susigundžiusiems klientams nereikėtų tikėtis. Visgi tai labiau pavieniai skelbimai, likusiuose – kurių dauguma – merginos, kviesdamos į svečius, nurodo kainas eurais už pusvalandį ir valandą. Tai, kad tokiuose skelbimuose gali būti reklamuojamos intymios paslaugos – S. Orkinui neatrodo savaime suprantama.

„Net jei nėra žodžio masažas, yra tokių skelbimų, kai vaikinas ieško draugės ar mergina – vaikino… Tai viskas į mūsų kategoriją telpa šiuo atveju. Kaip ir minėjau, jei nėra tai aiškiai pateikta, kad ten nėra nelegali veikla, tai (…) Masažas nėra nelegali veikla. Ar gali taip būti, kad apsimetama masažu, o iš tikrųjų galima gauti ir kitų paslaugų… Taip gali būti, ir mes to negalime kontroliuoti“, – sakė jis.

„Mums reikia turėti kažkokių argumentų, kaip pasakyti savo klientui, kodėl mes jo skelbimo neleidžiame. Tai nebūtinai su šia kategorija susiję. Mums reikia turėti kažkokią argumentaciją. Čia ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokius atvejus nagrinėja ir atsižvelgia. Jei gauname iš teisėsaugos raštą, kad tai yra įtartina prekė – mes tuos skelbimus blokuojame, perspėjame. Įvairių gali būti situacijų“, – aiškino jis, pažymėdamas, kad užblokuojami tik pavieniai skelbimai.

Skelbimuose aiškios užuominos: „40 eurų, ir aš tavo“

Peržvelgus didžiąją dalį „pažintims“ skirtų portalo „skelbiu.lt“ skelbimų, nesunku suprasti, kad savo kontaktus nurodančios damos kviečia vyriškius ne pažinčiai užmegzti. Dėl to nesunkiai galima įsitikinti paskambinus nurodytu numeriu. Praktiškai visos merginos, kurių skelbimuose nebuvo nurodyta, kad siūlomas erotinis masažas, patvirtino, kad teikia sekso paslaugas.

Kita vertus, tai suprasti galima vien pažvelgus į skelbimų turinį. „Pažintims“ skirtuose skelbimuose pateikiamos apsinuoginusių ir įvairiausiomis pozomis save demonstruojančių moterų nuotraukos, o apraše nurodytos ne tik kūno apimtys, bet ir kainos už susitikimo valandą ir pusvalandį. Siūloma susitikti „dvigubam malonumui“ iš karto su dviem merginomis. Tokiu atveju taip pat nurodytos kainos: kiek susitikimo pusvalandis kainuoja su dviem vienu metu ir kiek su viena atskirai.

Skirtinguose skelbimuose figūruoja panašūs teksto akcentai, dažniausiai parašyti rusų arba lietuvių kalbomis: „Kviečiu į svečius“, „Malonūs susitikimai“, „Suteiksiu švelnumą ir malonumą A+“, „40 Eur, ir aš tavo“, „Pati karščiausia brunetė A+“, „Susitikus pajausi malonumą“, „Būsiu švelni ir aistringa“ ir t.t. Kai kuriuose skelbimuose nurodyta, kad galima susitikti tik trumpam ir tik pas merginą, kai kuriuose – kad įmanomas atvykimas ir į „vietą“. Dažnai nurodoma, kad įkeltos erotinį kontekstą turinčios nuotraukos yra tikros ar, pavyzdžiui, merginos tautybė – ukrainietė, lietuvė ir pan. Ir tokių skelbimų vien Vilniuje – dešimtys, o visos Lietuvos mastu – gerokai daugiau nei šimtas.

Galima atkreipti dėmesį į tai, kad dalis tokių skelbimų įdėti to paties asmens. Skelbiu.lt puslapyje nurodyta, kad bent jau trylika skirtingų skelbimų, kuriuose reklamuojami susitikimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje su viena ar dviem merginomis, įdėjo tas pats „Kristalo“ vardu pasivadinęs „pardavėjas“. Portale rašoma, kad „Kristalo“ iš viso yra/buvo įdėjęs 30 skelbimų.

Kaip nurodyta portale, šių skelbimų lankomumas ganėtinai intensyvus – siekia dešimtis ar net šimtus tūkstančių peržiūrų. Susidarė įspūdis, kad keli skelbimai buvo tiesiog „atnaujinti“ pakeitus merginų nuotraukas, bet palikus tuos pačius skelbimo tekste akcentuojamus tikslus.

Galiausiai dėl to, kad šiuose skelbimuose tikrai yra siūlomos prostitucijos paslaugos, nebelieka pabandžius skambtelėti nurodytais numeriais. Atmetus kelis išjungtus telefono numerius, atsiliepė merginos, kurios visos be išimties ir be jokių užuominų bei dviprasmybių išvardino, kiek kainuoja pusvalandis ar valanda sekso su jomis, kur reikėtų atvykti ir kokių konkrečiai paslaugų tikėtis ir t. t.

ELTA primena, kad prostitucija Lietuvoje yra nelegali ir administracinė atsakomybė gresia tiek prostitucijos paslaugų teikėjui, tiek pirkėjui ir vartotojui.

Už paslaugos suteikimą taikomos baudos nuo 90 iki 140 eurų. Nusižengus pakartotinai, baudų sumos atitinkamai auga nuo 140 iki 300 eurų.

Asmenys, nukentėję nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgę nepilnamečiai kviečiami kreiptis į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą. Paskambinus bus suteiktos konsultacijos, patarimai ir reikalinga informacija.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Kai kuriems Suvalkijos sostinė buvo tik tarpinė stotelė, – užsiregistravo, pailsėjo ir išvyko į kitus miestus. Per pastarąsias kelias dienas į registracijos centrą neatvyko nei vienas pabėgėlis. Marijampolės regione pasilikusios ukrainietės pradėjo ieškoti darbo ir, pabėgėlių centro savanorių teigimu, neišvengė nemalonios patirties.

Vienoje iš Marijampolės įmonių įdarbintos ukrainietės gauna tik 300 eurų atlyginimą. Iš jų darbe reikalaujama daugiau nei iš lietuvių. Vienai ukrainietei įdarbinimo agentūra pasiūlė darbą Utenoje, tačiau iš Marijampolės į kitą Lietuvos kraštą nuvykusi moteris negavo jokio darbo.

Tokią informaciją Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), policijos pareigūnams bei Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui perdavė viena Marijampolės pabėgėlių registravimo centro savanorė.

„Į mūsų centro SOS pagalbos numerį paskambinusi moteris pasakojo, jog kurį laiką savanoriauja Marijampolės pabėgėlių centre.

Ją sukrėtė vienos iš įdarbinimo agentūrų darbuotojo lankymasis centre, ieškant pigios darbo jėgos.

Ukrainiečiai pasakojo, jog ši agentūra jau Lenkijos pasienyje ieško sau klientų. Kai kurie susimokėjo zlotais už „labai gerą“ darbą Lietuvoje.

Buvo atvejis, kai tiesiai iš karo zonos atvykusi moteris buvo išsiųsta į Uteną neva į darbą, kur jos laukia išskėstomis rankomis.

Tačiau kai moteris nuvyko, nieko nerado, net tokio pastato.

Šios agentūros darbuotojas siūlo pabėgėliams puikią perspektyvą vienoje įmonėje, kurioje reikės dirbti 12 val. per dieną, 6 dienas per savaitę už 300 eurų“, – teigė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu darbuotojos.

Marijampolės pabėgėlių registravimo centro darbą koordinuojantis Marijampolės apskrities policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas Raimundas Antanavičius teigė, jog jam savanorės papasakojo savo nuogąstavimus: „Buvo požymių, jog ukrainietės gali būti išnaudojamos dėl darbo sąlygų. Ar tai pasitvirtins, paaiškės po tyrimo“.

Darbo inspekcijos pareigūnai pradėjo tyrimą ir, kol jis nebaigtas, įmonės, kuria skundžiamasi, neviešina.

„Mums buvo pranešta, jog per ilgas darbo grafikas, nemokama už darbą naktinėje pamainoje, atlyginimas tik 300 eurų. Buvo kalbama apie tris moteris. Kol kas nežinome, ar jos ten dirba, ar ne. Gal sužinojo apie sąlygas ir neįsidarbino. Viskas paaiškės, tyrimas dar tik pradėtas.

Jei nustatysime, jog buvo pažeistas Darbo kodeksas, įmonė bus baudžiama.

Šioje įmonėje dirba daug vietinių, tačiau iki šiol jie mums nesiskundė“, – teigė Marijampolės darbo inspekcijos atstovai.

Ar iš tiesų ukrainietės buvo skriaudžiamos, ar nemalonią situaciją sukėlė apmaudus nesusipratimas, nesusikalbėjimas, paaiškės po tyrimo.

Įmonė, kurią dabar dėl skundo tikrina darbo inspekcija, sutiko pakomentuoti reiškiamas pretenzijas.

„Šiuo metu gamybos padaliniuose dirba 14 ukrainiečių. Jiems ir lietuviams užtikrinamos vienodos darbo sąlygos, įkaitant darbo apmokėjimą, darbo ir poilsio laiką, nediskriminavimą ar darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles.

Visiems darbuotojams nustatytas ir mokamas darbo užmokestis ne mažesnis nei nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, patvirtinta darbo apmokėjimo sistema bei šalių sudaryta darbo sutartis.

Šiai dienai, nors turime pakankamai darbuotojų, esame atviri ir laukiame besikreipiančių motyvuotų ir iniciatyvių kandidatų.

Visuomet išklausome, kokį išsilavinimą bei patirtį turi asmuo ir, esant galimybei, pasiūlome jo kompetencijas atitinkančias pareigas“, – portalui lrytas.lt raštu atsakė įmonės atstovai.

Jie akcentavo, jog įmonėje mokamas ne mažesnis nei teisės aktuose nustatytas darbo užmokestis: „Kaip pavyzdys, – nekvalifikuotiems gamybos darbuotojams mokamas nuo 600 iki 800 eurų užmokestis į rankas.

Tuo pačiu pažymime, kad mums nepriimtina, jog viešai skleidžiama tokio pobūdžio niekuo nepgrįsta ir neteisinga informacija apie įdarbinimo santykius“.

Įmonės atstovai pakomentavo ir skundą dėl esą per ilgų darbo valandų – nuo 7 val. iki 19 val.

„Į šias valandas patenka ir pietų pertrauka, kuri neįskaičiuojama į darbo laiką, taip pat darbuotojams suteikiamos papildomos poilsio pertraukos.

Gamybos darbuotojų darbo laikas organizuojamas pagal suminę darbo laiko apskaitą, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį.

Organizuodami darbą laikomės maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų“, – patikslino įmonės atstovai.

Šios įmonės darbuotojas, kurio pamaina yra nuo 7 val. iki 19 val., dvi dienas dirba, dvi turi laisvas. Darbo inspekcijos darbuotojai teigė, jog iš kitose įmonėse dirbančių ukrainiečių skundų negavo.

Šiomis dienomis Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriuje registruota per 100 karo pabėgėlių.

Moterys tikisi įsidarbinti mokytojomis, buhalterėmis, slaugytojomis, tačiau dėl kalbos barjero sutinka dirbti ir mažesnės kvalifikacijos darbus.

Ukrainietės jau įsiliejo į bendrovių „Juodeliai“, „Kirvilė“, „ICECO žuvis“, „ICECO ledai“, slaugos bei globos namų kolektyvus.

„Jaučiame savo, kaip verslo, atsakomybę padėti ukrainiečiams.

Pirmiausia sustabdėme savo produkcijos eksportą į Rusiją bei Baltarusiją, – pasakojo bendrovės „Mantinga Group“ personalo direktorė Nijolė Daukšienė. – Karo pabėgėlius bei nukentėjusią šalį remiame ir maisto produktais, ir įvairiomis formomis finansiškai.

Įmonės darbuotojams suteikiame laisvadienį savanoriauti, kartu su jais renkame paramą daiktais.

Šiuo metu esame įdarbinę 13 ukrainiečių, iš kurių 9 atvyko į Lietuvą dėl karo. Tai – gamybos operatoriai, fasuotojai, krovėjai.

Artimiausiu metu pradės dirbti dar trys ukrainiečiai.

Pabėgėliams mokame tokius pačius atlyginimus, kaip ir jų kolegoms pagal pareigybes.

Mes, turėdami padalinį Ukrainoje, nuolat bendraujame su ten gyvenančiais kolegomis, suteikiame galimybę atvykti ir dirbti iš Lietuvos, pasirūpiname apgyvendinimu ir kitokia pagalba“.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.