Kovo pradžioje dėl karo iš Ukrainos į Lietuvą atkelti vaikų globos namai įtariami dėl neteisėtos prekybos vaikais. Dėl to balandį pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau „dėl vieno galimai įvykdyto nesunkios nusikalstamos veikos epizodo“ pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Nors tyrimai nėra pasibaigę, globėjai nerimauja – gauta duomenų, kad vaikai liepos pabaigoje bus išvežti į Ukrainą. Globėjai baiminasi dėl vaikų saugumo ir sako – globotiniai pasakoja ir apie smurtą, ir apie grasinimus.
Šiuo metu Ukrainos vaikų namų „Perlinka“ vaikai yra globojami Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centre, tačiau gauta duomenų, kad liepos pabaigoje jie išvyks atgal į Ukrainą.
Portalas LRT.lt taip pat bandė susisiekti su globos namų vadovu, tačiau to padaryti nepavyko.
Įtarimai dėl prekybos vaikais
Balandžio 1 dieną generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neteisėtos prekybos vaikais, primena Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Pasak jos, tuomet kovo mėnesį su pareiškimu dėl galimai planuojamų neteisėtų įvaikinimo atvejų į policiją kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prašydama išnagrinėti ir įvertinti įtarimus sukėlusias aplinkybes, susijusias su 43 vaikų iš Ukrainos atvežimu į Lietuvą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė, kalbėdama su portalu LRT.lt, taip pat antrina, kad buvo rimtų skundų bei įtarimų, susijusių su galimu smurtu bei prekyba žmonėmis.
„Dėl šios turimos informacijos kreipėmės į teisėsaugą, tad plačiau komentuoti įvykių negalime“, – pažymi A. Žilinaitė.
Kaip LRT.lt sako E. Martinonienė, pareiškime, be kitų pirminių bei tikrintinų duomenų, buvo nurodyta, kad keli kartu su šiais vaikais į Lietuvą atvykę suaugę asmenys galimai turi ketinimų dalį šių vaikų išvežti į kitą valstybę, neva laikinam svečiavimuisi šeimose, tačiau kiti pirminiai duomenys leido manyti, kad šiuos vaikus ketinama įvaikinti.
„Abejones dėl tokių ketinimų teisėtumo bei skaidrumo sukėlė ir tai, kad Ukrainoje šiems vaikams atstovaujantys instituciniai globėjai neturėjo jokių šių vaikų tapatybę leidžiančių identifikuoti asmens dokumentų, o taip pat ir kitų Ukrainos institucijų išduotų oficialių dokumentų, kurie patvirtintų, kad toks šių vaikų išvežimas iš Ukrainos ir jų įvaikinimas kitoje valstybėje yra pilnai suderintas, pagrįstas ir teisėtas“, – LRT.lt komentuoja E. Martinonienė.
Dar vienas ikiteisminis tyrimas
Generalinės prokuratūros atstovės teigimu, šiuo metu jau yra apklausti visi į Lietuvą atvežti vaikai bei juos lydėję asmenys, kiti liudytojai, išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai, pradedama gauti informacija apie ankstesnius šio Ukrainoje registruoto institucinio globėjo organizuotus vaikų vizitus užsienyje, renkami kiti tyrimui reikšmingi duomenys.
„Šių vaikų grįžimo į Ukrainą klausimas šiuo metu sprendžiamas kartu su atsakingomis Lietuvos bei Ukrainos institucijomis, siekiant užtikrinti šių vaikų saugumą bei visus kitus teisėtus jų interesus“, – tvirtina E. Martinonienė.
Ji taip pat informuoja, kad dėl vieno galimai įvykdyto nesunkios nusikalstamos veikos epizodo vėliau yra pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Surinkus daugiau duomenų, bus priimti atitinkami procesiniai sprendimai (dėl tyrimo nutraukimo, jo užbaigimo ar tyrimų apjungimo), tačiau šiuo metu, tikslinant faktines aplinkybes ir renkant duomenis, jokia detalesnė informacija neteiktina, aiškina Generalinės prokuratūros atstovė.
Pasak jos, vaikams grįžus į Ukrainą, minimi ikiteisminiai tyrimai bus tęsiami ir numatyti procesiniai veiksmai bus atliekami toliau.
E. Martinonienė priduria, kad taip pat nuolat bendraujama su atsakingais Ukrainos pareigūnais, bendradarbiaujant su Ukrainos generalinės prokuratūros Tarptautinio teisinio bendradarbiavimo departamento vadovu Dmitro Litkevič, yra įvykę keli nuotoliniai pasitarimai su Ukrainos prezidento patarėja vaiko teisių ir vaikų reabilitacijos klausimais Darja Gerasymchuk, Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotoju Igor Musteca, Ukrainos Aukščiausiosios Rados, Generalinės prokuratūros, policijos bei Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovais.
Sugriauti „verslininkų“ planai
Kovos su prekyba žmonėmis iš išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė pažymi – nors šiame lauke dirba 20 metų, tačiau „neteko susidurti su tokiu įtariamu baisiu vadovų, atsakingų už našlaičius, piktnaudžiavimu – bandymu parduoti savo globotinius“.
„Pasitikiu mūsų šalies teisėsauga, manau, kad šioje situacijoje bus svarbu ne įtariamųjų tautybė, ne politinis korektiškumas, o atvirkščiai – teisingumas patiems silpniausiems. Tokio pat aukšto profesionalumo, vertybinio sąžiningumo tikėčiausi ir iš vaiko teisių apsaugos tarnybos“, – portalui LRT.lt sako K. Mišinienė.
Centro vadovė taip pat pabrėžia, kad įtariamieji siekia išvežti vaikus iš Lietuvos, kuri „netikėtai sugriovė „verslininkų“ planus išgabenti vaikus atgal į karą ar kitą valstybę.
„Poveikis liudijantiems vaikams jau vyksta, pradėtas dar vienas tyrimas dėl smurto prieš juos“, – atkreipia dėmesį K. Mišinienė.
Pasak ekspertės, leidusios vaikus išgabenti iš Lietuvos, institucijos atsikratytų „galvos skausmo“, tačiau taip vaikai būtų galimai atiduoti „piktavalių ir jų parankinių valiai“.
Globėja: vaikai pasakoja apie smurtą, grasinimus
Globos ambasadorė Diana Gaičiūnaitė-Dirmė bendrauja su „Perlinka“ vaikų namų vaikais. Pasak jos, vaikai atsakingoms Lietuvos institucijoms papasakojo apie nuolat patiriamą spaudimą, planus prieš jų valią išvežti į JAV, patiriamą psichologinį smurtą. Kaip priduria globėja, vaikai pasakoja, kad namai priklauso religinei bendruomenei, kad jiems draudžia bendrauti ir palaikyti ryšį su ne jų religinės bendruomenės nariais.
„Tokia informacija buvo gauta bendraujant su vaikų namų auklėtinių paauglių merginų grupe. Už tai, kad merginos papasakojo apie joms žinomas aplinkybes Lietuvos institucijoms, iš Ukrainos globėjų pusės prasidėjo grasinimai, kad „išdavikės“ bus nubaustos, kai vaikai grįš atgal į Ukrainą“, – LRT.lt komentuoja D. Gaičiūnaitė-Dirmė.
Jos teigimu, mergaitės papasakojo apie savo išgyventą patirtį, kad jų atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, ir dabar bijo, kadangi jaučia didelę grėsmę iš buvusių Ukrainos globėjų.
„Pastarieji manipuliuoja kitais vaikais, kiršina, skatina konfliktus, viešai žada perauklėti nepaklusniąsias įdarbinant prostitutėmis ir uždarant į psichoneurologinę ligoninę. Tokiu būdu paskatinti kiti auklėtiniai atvirai tyčiojasi iš merginų, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, vadina prostitutėmis ir išdavikėmis, žemina“, – mergaičių išgyvenimais dalijasi globėja.
„Egzistuoja rimta grėsmė”
D. Gaičiūnaitė-Dirmė pažymi, kad mergaitės nenori grįžti į savo kilmės šalį dėl baimės, kad su jomis bus žiauriai elgiamasi, bus žeminamas jų orumas.
„Egzistuoja rimta ir asmeninė grėsmė jų gyvybei, sveikatai ir saugumui. Jos nori pasilikti ir būti saugios Lietuvoje“, – priduria D. Gaičiūnaitė-Dirmė.
Ji baiminasi, kad susidariusi situacija kelia realią grėsmę vaikams, jų interesams ir saugumui: „Jau dabar buvo uždrausta bendrauti ne su jų bendruomenės nariais, o, išvykus į Ukrainą ar į kitą šalį, bus uždrausta palaikyti ryšį su Lietuva, teirautis dėl jų gyvenimo, teikti jiems pagalbą, paramą, jų atžvilgiu bus naudojamas spaudimas ir galimai ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas“.
D. Gaičiūnaitė-Dirmė akcentuoja – blogiausia, ką galime pasiūlyti šiems vaikams, „yra gyvenimas vaikų namuose, neužtikrinant jiems saugumo ir gyvenimo be pavojaus, tuo labiau, gražinti vaikus ten, kur jie bus persekiojami ir kur jiems gresia keršto rizika“.
„Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų blakstienos yra užmerktos. Galbūt jos atsimerkia tik tada, kai gauname jaunų merginų kūnus, įvyniotus į kilimą. Noriu tikėti, kad taip nėra“, – kritikuoja globėja.
Veiksmus derina su Ukrainos tarnybomis
Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės A. Žilinaitės, Ukrainos globos namų „Perlinka“ vaikų grįžimo į Ukrainą klausimas šiuo metu sprendžiamas kartu su Lietuvos prokuratūra bei atsakingomis Ukrainos institucijomis, siekiant užtikrinti šių vaikų saugumą bei visus kitus teisėtus jų interesus.
„Ukrainos pusė, rengdamasi vaikus grąžinti atgal, specialiai išvykimui pasiruošti atsiuntė savo specialistus ir įsipareigojo pateikti visus vaikų grąžinimui reikalingus dokumentus, bet apie tikslias grąžinimo datas Ukraina planuoja informuoti papildomai“, – sako A. Žilinaitė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės teigimu, ši vaikų grupė buvo pirmoji nuo karo pradžios iš Ukrainos atvykusi į Lietuvą, tačiau tai ne pirmoji vaikų grupė, išvykstanti iš Lietuvos atgal į Ukrainą.
Kalbėdama apie įtarimus dėl galimo smurto ir prekybos žmonėmis, A. Žilinaitė atkreipia dėmesį, kad visi veiksmai derinami su Ukrainos vaiko teisių tarnybomis, Ukrainos konsulu, vietos savivaldybe, globą užtikrinančia įstaiga.
„Su visais glaudžiai bendradarbiaujame ir kartu ieškome sprendimų“, – LRT.lt sako A. Žilinaitė.
Kaip informuoja ji, nuo liepos 1 dienos Ukrainos atsakingos institucijos pakeitė vaikų globėją Ukrainoje, Lietuvoje vaikų įstatyminiu atstovu išlieka globos centras.
„Svarbiausia, kad vaikai šiuo metu yra saugūs ir jų saugumas bus užtikrintas viso buvimo Lietuvoje metu. Siekdami užtikrinti kuo didesnį iš karo zonos atvykusių vaikų saugumą, nuolat su jais bendraujame, aiškinamės poreikius ir stengiamės juos užtikrinti.
Pas vaikus vyksta mobilios komandos, psichologai. Mūsų tikslas yra užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tad Ukrainos vaikais rūpinamės taip, kaip ir Lietuvos vaikais, kad jų teisės nebūtų pažeistos, o vaikai nepatirtų jokios formos smurto“, – pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
