Author: admin

Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigūnai, vadovaujami Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, baigė tirti baudžiamąją bylą, kurios tyrimas truko net ketverius metus. Nusikalstamos veikos organizatoriai buvo lietuviai, jos vykdytojai ir nukentėjusieji – taip pat lietuviai, o nusikalstamumo mastas – tarptautinis. Kaltinimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, jų kontrabandos, prekybos žmonėmis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir disponavimo suklastotu dokumentu pareikšti 5 asmenims – Šiaulių, Tauragės ir Telšių gyventojams.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2017 metų pavasarį minėti kaltinamieji, gimę 1996 m., 1988 m., 1971 m., 1977 m., 1983 m.) verbavo socialiai pažeidžiamus asmenis nusikalstamai veikai vykdyti – narkotinių medžiagų gabenimui į užsienį. Kvaišalai buvo gabenami į Islandiją asmens gyvybei pavojingu būdu – užverbuotų asmenų skrandyje.

Įtariama, kad kaltinamieji, naudodamiesi jaunuolių bloga materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka bei apgaulingai žadėdami didelį piniginį atlygį, užverbavo tris asmenis – dvi 23 metų merginas ir 21 metų vaikiną, minėtai nusikalstamai veikai vykdyti. Jiems buvo žadamas atlyginimas nuo pergabentų plastmasinių rutuliukų su juose supakuotu kokainu skaičiaus. Užverbuotieji savo skrandžiuose gabeno nuo 40 iki 150 tokių rutuliukų. Atlygis turėjo siekti 2000 tūkstančius ir daugiau eurų. Deja, tai buvo tik pažadai. Realiai narkotikų gabentojai gavo tik keletą šimtų eurų. Atvykusius Į Islandiją juos pasitikdavo tuo metu šioje šalyje gyvenęs vienas kaltinamųjų. Jam ir būdavo perduodamos narkotinės medžiagos.

Viena kaltinamųjų įtariama dar ir pelnymusi ir iš kito asmens prostitucijos. Surinkta duomenų, kad ji kurį laiką pas ją gyvenusiai radviliškietei per skelbimus internete surasdavo lytinių paslaugų pageidaujančių klientų, susitardavo su jais dėl užmokesčio ir susitikimo vietos.

2017 metų gruodį visiems kaltinamiesiems buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Šiuo metu jiems suėmimas pakeistas į kitas kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Greitu laiku jiems teks stoti prieš teismą ir išklausyti nuosprendžio už padarytas nusikalstamas veikas.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Migrantų apgyvendinimo centruose yra palanki terpė seksualiai išnaudoti, sako LRT.lt kalbintos ekspertės. Pasak jų, egzistuoja didelis galios neproporcingumas tarp migrantų ir pareigūnų, o, gyvendami tokiomis sąlygomis, stipresnieji ieško „iškrovos“ objektų, pažeidžiamų, negalinčių apsiginti žmonių. Tačiau, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo teigimu, pastabos apie efektyvių saugumo priemonių nebuvimą nėra tikslios.

Portalas LRT.lt primena, kad balandžio mėnesio pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo migrantų, apgyvendintų viename iš VSAT užsieniečių registracijos centrų, ilgalaikio seksualinio prievartavimo.

LRT.lt žiniomis, nusikaltimu įtariamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojas, anksčiau dirbęs Raudonojo Kryžiaus organizacijoje psichologu. Tuo metu, kai dėl prievartavimo aukos kreipėsi į policiją, jis dirbo VSAT.

Nukentėjusiais pripažinti trys asmenys

Kaip portalui LRT.lt praneša Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, šiuo metu tyrime vienam asmeniui yra pareikšti įtarimai, trys asmenys pripažinti nukentėjusiais.

Ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, seksualinio pobūdžio nusikaltimo (pagal Baudžiamojo kodekso 151 str. 1 d.). organizuoja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras.

Siekiant nepakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, detalesnė informacija apie atliekamą tyrimą šiuo metu neviešinama.

Pasak VSAT atstovo, po galimos seksualinės prievartos atvejo Medininkų URC imtasi papildomų priemonių.

Galios disproporcija ir nepasitikėjimas

„Diversity Development Group“ tyrėja, Oksfordo universiteto migracijos studijų absolventė Akvilė Kriščiūnaitė atkreipia dėmesį, kad dabartinės sąlygos migrantų apgyvendinimo centruose yra palanki terpė seksualiniam išnaudojimui.

Anot A. Kriščiūnaitės, visų pirma taip yra dėl sociopsichologinės aplinkos: „Egzistuoja didelis galios neproporcingumas tarp migrantų ir pareigūnų, migrantai turi ribotą informaciją apie Lietuvos teisinę sistemą, galimybę pranešti apie netinkamą pareigūnų ar kitų centruose esančių asmenų elgesį tiek dėl kalbos barjero, tiek dėl prieinamos informacijos trūkumo, nepasitikėjimo ar netikėjimo, kad pranešus asmenys bus apsaugoti.“

Be to, priduria „Diversity Development Group“ tyrėja, migrantai gyvena nežinomybėje dėl savo ateities, o tuo, esant galios pozicijoje, galima manipuliuoti.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

200 tūkst. JAV dolerių – tokią sumą organų prekeiviai gali gauti iš paciento. Tiesa, nors donorui žadama sumokėti ir 10 tūkst. JAV dolerių, neretais atvejais jis būna apgautas ir už organą negauna nė 700 dolerių, portalui LRT.lt sako Liverpulio universiteto Teisės ir socialinio teisingumo fakulteto dėstytojas dr. Seanas Columbas.

S. Columbas pasakoja, kad prekyba organais vis dar yra gana užslėptas nusikaltimas – neturime tikslių skaičių, kiek tokių atvejų būna per metus, o viešai jų žinoma nedaug. Vis dėlto prekyba organais, dažniausiai – inkstais, paprastai vyksta tose šalyse, kurios turi tam pritaikytą infrastruktūrą, taip pat paklausą ir potencialių donorų, priduria ekspertas.

Egiptas, Pakistanas, Indija ir Kinija, Turkija, Šri Lanka – dalį šalių, kuriose vyksta prekyba žmonėmis, vardija Liverpulio universiteto dėstytojas. Pavyzdžiui, išskiria S. Columbas, Egipte yra daug žmonių, kurie yra pasiryžę parduoti organą, taip pat gerai įrengtų medicinos centrų, todėl dėl transplantacijos į Egiptą atvyksta ir žmonių iš kaimyninių valstybių. Medicininis turizmas taip pat vyksta Turkijoje.

S. Columbas nėra girdėjęs apie prekybos organais atvejus Europoje, tačiau, teigia jis, yra pacientų, kurie dėl transplantacijos iš Europos vyksta svetur.

„Manau, Europoje didesnė problema yra transplantacijos turizmas. Pacientai organo laukia trejus–ketverius metus, negali jo gauti, jaučiasi turintys veikti ir kontroliuoti savo gyvenimą, todėl keliauja į užsienį, ten įsigyja inkstą“, – dalijasi Liverpulio universiteto ekspertas.

Dažniausiai nukenčia migrantai

„Žmonės, kurie sutiko parduoti organą, tai darė dėl ekonominių priežasčių, tai darė matydami paskutinę galimybę, nes jautėsi neturintys kitų išeičių. Dauguma žmonių, su kuriais kalbėjau Egipte, buvo migrantai, prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai.

Didžioji dalis jų buvo prieglobsčio prašytojai, kurių prieglobsčio prašymas buvo atmestas. Jie neturėjo prieigos prie darbo, legalaus leidimo gyventi šalyje, tad jautėsi neturintys kito varianto, kaip parduoti savo inkstą, kad išlaikytų save ir savo šeimas“, – aiškina S. Columbas.

Pasak jo, Egipte prieglobsčio ieškosi daug žmonių, pavyzdžiui, iš Sudano, Eritrėjos ar Etiopijos. Migrantai siekia įgyti pabėgėlio statusą ir nebūtinai gauna jiems reikalingos pagalbos, todėl sutinka parduoti savo organą.

„Dauguma žmonių, su kuriais kalbėjau, sutiko parduoti inkstą už pinigus, bet jie niekada nebūtų sutikę to padaryti, jei būtų galėję susirasti darbą. Jie jautėsi turintys apsvarstyti šią galimybę dėl patiriamo skurdo“, – LRT.lt sako S. Columbas.

Tyrėjo teigimu, migrantai be dokumentų yra labiau pažeidžiami dėl savo statuso, tačiau yra ir kitų socialinių grupių, kurios sutinka parduoti organą dėl finansinės situacijos. Apie tokius atvejus, sako jis, kalbama ir Afganistane: „Jiems tai yra išgyvenimo mechanizmas.“

Dauguma žmonių, su kuriais bendravo Liverpulio universiteto dėstytojas, susidūrė su finansiniais sunkumais arba problemomis dėl teisinio statuso, dauguma jų buvo pabėgėliai, kurie šalyje gyveno 5–6 metus, tačiau negalėjo dirbti arba jų darbas nebūdavo formalus ar ilgalaikis, tad žmonės neturėjo jokių garantijų.

Vengia kreiptis pagalbos, baiminasi deportacijos

Nors prekyba organais yra prekybos žmonėmis forma, ne visi organą pardavę žmonės institucijų būtų traktuojami kaip nukentėjusieji, tvirtina S. Columbas. Dėl šios priežasties, pabrėžia pašnekovas, žmonės vengia apie tai pranešti.

„Žmonės sutiko parduoti inkstą dėl tam tikrų aplinkybių – jie buvo išnaudoti, o kiti pasinaudojo jų situacija. Bet žmonės bijo kreiptis į institucijas, nes parduoti inkstą yra nusikaltimas. Turi įrodyti, kad buvai išnaudotas ir tapai prekybos žmonėmis auka, o tai gali būti labai sudėtinga, ypač jei esi migrantas, neturintis dokumentų. Tada vengi kreiptis pagalbos, nes gali būti sulaikytas, gali grėsti deportacija“, – pasakoja tyrėjas.

Kartais donorams ir grasinama, kad, kam nors apie tai prasitarę, patys donorai bus teisiami. Tokių atvejų taip pat yra – pavyzdžiui, Singapūre buvo nuteisti keli asmenys, pardavę organus, nors jie turėjo būti vertinami kaip nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis, akcentuoja S. Columbas.

„Parduodi inkstą ne dėl to, kad nori padaryti nusikaltimą – parduodi inkstą, nes neturi kitų pasirinkimų, kurie tau prieinami“, – portalui LRT.lt sako Liverpulio universiteto ekspertas.

Jis taip pat priduria, kad organų transplantacija yra legali, tai tampa nelegalu tik tada, kai sumokami pinigai, o įrodyti, kad transplantacija nebuvo altruistiška, nėra paprasta.

„Labai sudėtinga duoti apgalvotą sutikimą, kai tarsi neturi kito pasirinkimo ir jauteisi taip, kad parduoti organą yra viskas, ką gali padaryti, kad padėtum sau ir savo šeimai. (…) Žmonės bijo apie tai pasakoti, jei bus matomi kaip nusikaltėliai, o ne kaip aukos“, – kalba S. Columbas.

Sumoka ir 200 tūkst. dolerių

Kaip pasakoja S. Columbas, kaina už parduotą organą priklauso nuo susitarimo, dėl to ir siekiama verbuoti migrantus, kuriems tokioje pozicijoje sunkiau derėtis.

Paprastai už organą donorui siūloma 5–10 tūkst. JAV dolerių, tačiau daugumai buvo sumokėta daug mažiau. Pavyzdžiui, žmogui buvo pažadėta 10 tūkst. JAV dolerių, bet sumokėta 10 tūkst. Egipto svarų, kas nesiekia nė 700 JAV dolerių.

Kaina brokeriui, tarpininkaujančiam tarp donoro ir recipiento, taip pat svyruoja ir gali siekti nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. JAV dolerių, informuoja tyrėjas.

Organą pardavusiems žmonėms neretai ne tik sumokama mažiau, nei buvo žadėta, – daug žmonių po operacijos nesulaukia reikalingų medicinos paslaugų, teigia S. Columbas.

Anot jo, nors po transplantacijos kelias savaites donoras turėtų būti stebimas ir jam turėtų būti atliekami tyrimai, daugelis donorų iš ligoninės išrašomi beveik iš karto po transplantacijos.

Verbuoja ir internete, socialiniuose tinkluose

Pasak Liverpulio universiteto eksperto, kai kurie donorai patys ieško tarpininkų, nes nori parduoti organą ir užsidirbti, o kiti būna užverbuojami.

„Brokeriai lankosi įvairiose vietose, kuriose yra daugiau šansų ką nors užverbuoti. (…) Kai kurie verbuoja svetimose šalyse – tose vietose, kuriose yra skurdo ir nėra prieigos prie darbo“, – pastebi S. Columbas.

Jo teigimu, kartais informacija apie organų prekybą perduodama iš lūpų į lūpas, randama internete, socialiniuose tinkluose ar įvairiuose forumuose. Donorai gali būti verbuojami įvairiais būdais, o pacientai paprastai patys ieško galimybių nusipirkti organą, nes yra kilusi grėsmė jų gyvybei.

„Jie kovoja su mirtina liga – tai nėra prabangos dalykas kaip sekso turizmas, tai visiškai kas kita – bandai išgyventi. Donoras taip pat bando išgyventi, tačiau dėl kitų priežasčių – dėl finansinių“, – pažymi pašnekovas.

Jaučia gėdą ir nusivylimą

Kai kuriems donorams po operacijos kyla infekcijų, daugelis skundžiasi praradę energiją, dar skaudesnės pasekmės – psichologinės, kai žmonės jaučia gėdą ir nusivylimą, pasakoja S. Columbas.

Pasak jo, nors parduoti inkstą žmonės pasiryžta dėl pinigų stygiaus, vėliau susiduria su daugiau problemų – už organą negauna pinigų, o po operacijos nebegali dirbti.

„Vyrai paprastai būdavo dirbę sunkius fizinius darbus, o po operacijos nebegalėjo to daryti, turėjo ieškoti kitų darbų. Darbą susirasti ir taip nėra paprasta, o operacija galimybių ratą dar labiau susiaurino. Kai kurie jaunesni, 19–20 metų amžiaus, žmonės sakė nebeturintys tiek energijos, kiek anksčiau. Operacija pakeitė jų gyvenimo kokybę“, – priduria tyrėjas.

Paprastai pacientams neleidžiama susipažinti su organo pardavėjais, bet dauguma jų norėjo pasikalbėti ir padėkoti, pasakoja S. Columbas. Anot jo, kai kurie pacientai mano, kad donoras pasielgė kilniai, jiems atrodo etiškiau už organą sumokėti nepažįstamam žmogui, nei prašyti paaukoti organą šeimos nario.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Sulaukus šešiolikos – metai išnaudojimo prostitucijai ir prievarta, vėliau – kelionė iki Lietuvos ir beveik metai, praleisti migrantų apgyvendinimo stovykloje. Tokia istorija interviu portalui LRT.lt dalijasi šiuo metu Medininkų stovykloje gyvenantis migrantas iš Nigerijos Wonderis.

Prie užsieniečių apgyvendinimo stovyklos Medininkuose pasitinka VSAT pareigūnas, jis nurodo palaukti šalimais esančiame nedideliame moduliniame namelyje. Jame – kelios kėdės, suolas, stalas. Po kurio laiko pareigūnas grįžta su Wonderiu ir, užrakinęs namelį, palieka mus pasikalbėti.

Įėjęs į namelį Wonderis iškart atsisėda priešais mane. Pastebiu, kad jis nenustoja drebėti. Paklaustas, ar gerai jaučiasi, atsako, kad šalta, tačiau, pradėjusi pokalbį, suprantu – prisiminti skaudžius įvykius yra labai sunku. Wonderis kalba nedrąsiai, kartais jam reikia daugiau patylėti ir giliau įkvėpti. Paskui pasakojimą iš lėto tęsia toliau, tačiau balsas nuolat dreba.

Prekeivė žmonėmis įtraukė į prostituciją

Iš Nigerijos atvykęs Wonderis pasakoja, kad gyvenimas gimtojoje šalyje buvo sklandus iki tėčio netekties 2015 metais. Paskui viskas pasikeitė.

„Mano tėtis priklausė politinei partijai, jis buvo nunuodytas savo oponentų. Likau aš, mano jaunesnioji sesuo ir mama. Iki mirties tėtis buvo atsakingas už mūsų šeimą, jis rūpinosi mumis finansiškai, o po jo mirties mūsų gyvenimas nebebuvo geras.

Tada buvau berniukas, bandžiau rūpintis savo šeima, užtikrinti, kad šeimos nariams viskas būtų gerai. Bandžiau ieškotis darbo, tačiau mano šalyje sudėtinga pragyventi. Ieškant darbo praėjo dienos, savaitės, mėnesiai…“ – pasakojimą pradeda Wonderis.

Gavus vieną darbo pasiūlymą, jo gyvenimas pasikeitė dar kartą. Viena moteris Wonderiui pasiūlė susitikti darbo pokalbio – tiesa, koks bus darbas, nepasakė, tačiau Wonderis pažymi, kad tada jis buvo pasiryžęs pasirūpinti savo šeima, tad plačiau apie darbą neklausinėjo. Taip prekeivė žmonėmis tuomet šešiolikametį berniuką įtraukė į prostituciją.

„Ji davė vyro kontaktus, su juo turėjau susitikti. (…) Dariau tai, ko iki tol nebuvau daręs. (…) Esu krikščionis, tad tai daryti yra prieš mano religiją, (…) bet moteris man grasino, kad, jei sustosiu, ji mane nužudys“, – sako Wonderis.

Jis nedrąsiai dalijasi, kad klientai su lygintuvu yra nudeginę jam koją, kitaip sužeidę.

„Buvau išsigandęs, kad, jei bandysiu pabėgti ar bandysiu nutraukti darbą, ji mane nužudys“, – priduria Wonderis.

„Nežinojau, kad būti gėjumi mano šalyje neleidžiama“

Apie patirtą išnaudojimą savo šeimai jis neprasitarė. „Grįžau namo, bet niekada nepasakojau savo mamai apie tai, ką patyriau, nes bijojau, kad, jei moteris sužinos, man kils pavojus. Po dviejų dienų ji vėl man paskambino ir aš grįžau atgal. Tai tęsėsi toliau – susitikimai su vyrais“, – sako jis.

Wonderis taip pat baiminosi šeimos reakcijos ir institucijų požiūrio – LGBT santykiai Nigerijoje yra nelegalūs ir baudžiami. „Niekada nežinojau, kad būti gėjumi mano šalyje neleidžiama“, – priduria migrantas iš Nigerijos.

Mama ir sesuo iki šiol nežino, kas jam nutiko tėvynėje, vaikinas prisipažįsta: „Jos nebūtų manimi patenkintos. Esu iš krikščioniškos šeimos, tai, kas nutiko, prieštarauja mūsų religijai, todėl jos nebūtų patenkintos.“

Tada Wonderiui buvo 16 metų. Prostitucijai jį išnaudojo vienus metus, paskui jis paliko šalį.

Kaip pasakoja Wonderis, jam būnant Nigerijoje buvo vykdomas tyrimas, buvo apklaustas ir jis. Vaikinas turėjo dar kartą susitikti su tyrėjais, tačiau jį pardavinėjusi moteris liepė išvykti iš šalies ir padėjo tai padaryti, kadangi, kaip mano migrantas, nenorėjo, kad jis atskleistų jos paslaptis.

Jis teigia tuomet nežinojęs, kad vyks į Europą, sutenerė nuvežė jį į oro uostą ir nupirko lėktuvo bilietą. Iš pradžių Wonderis keliavo į Turkiją, iš Turkijos – į Baltarusiją, paskui – į Lietuvą.

„Niekada nežinojau, kad vykstu į Europą“, – sako jis.

Pasienyje sutikęs pareigūnus, apsidžiaugė

Atvykęs į Baltarusiją, Wonderis sutiko moterį, ji prisistatė esanti jo agentė ir pasiūlė užrašyti į kalbų mokyklą, paėmė pasą ir apgyvendino svečių namuose. Čia buvo ir kitų migrantų iš skirtingų valstybių.

Draugo telefone Wonderis perskaitė naujienas ir pamatė vaizdo įrašus, kad žmonės iš Baltarusijos į Lietuvą vyksta ieškoti geresnio gyvenimo, pasakoja jis.

„Nežinojau skirtumo tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos“, – priduria Wonderis.

Jis teigia naudodamasis žemėlapiu nukeliavęs iki pasienio, o ten jį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

„Jie pasakė man kai ką, ko aš nepamiršiu: tu esi saugus, pasirūpinsime tavimi. Dėl to netgi šiek tiek apsidžiaugiau. Nežinojau, kad jie mane atveš į tokią teritoriją kaip ši. Čia esu daugiau kaip 11 mėnesių. Niekada to nesitikėjau. Tikiuosi, kad kada nors ateis geresnės dienos“, – viliasi Wonderis.

Galimybės grįžti į Nigeriją nemato

Jis atvirauja – gyventi migrantų apgyvendinimo stovykloje nėra lengva, tačiau jis jaučiasi dėkingas ir tikisi, kad vėliau galės palikti stovyklą.

„Vienintelė problema, su kuria susiduriu, – mes negalime išeiti už stovyklos ribų, negalime daryti to, ką norėtume“, – atskleidžia jis.

Wonderis sako, kad artimiausiu metu jis negalėtų sugrįžti į Nigeriją: „Šiuo metu nėra tokios galimybės. Man ten dar nėra saugu. Yra dalykų, kurių aš bijau. Visų pirma, mano šeima nebūtų laiminga, nes aš padariau tai, ką padariau. Antra, moteris man liepė išvykti, sakė, kad nebenori manęs matyti, kad, jei sugrįšiu, man kas nors atsitiks.“

Migrantas pasakoja, kad šiuo metu būdamas Lietuvoje jaučiasi saugus, o stovykloje turi draugų, kurie pasidalija maistu, vieni kitiems padeda. Vis dėlto slegia nežinomybė ir rutina.

„Tiesiog būname lovoje, miegame, miegame, miegame. Jei turi galimybę miegoti. Dauguma negali miegoti – kartais mintys nepalieka“, – sako Wonderis.

Mišinienė: šis gabus jaunuolis egzistuoja kaip pamirštas migracijos produktas

Šiandien šiam vaikinui didžiausias galvos skausmas yra savo teisinės padėties nežinojimas, pažymi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė.

„Prieš aštuonis mėnesius prabėgomis matytas valstybės skirtas advokatas, vienu apsilankymu prisistatęs vos ne šimtui jo atstovaujamų migrantų, šiandien yra nepasiekiamas. Wonderis nežino, ar jis ką nors iš viso yra padaręs dėl jo.

Skundas lyg surašytas, bet nesitarus, matyt, šis advokatas dirba su trafaretais – įrašyk tik teisingai pavardę ir siųsk teismui. Taip kabėdamas tarp žemės ir dangaus Wonderis negauna nė cento pašalpos, savų lėšų jis taip pat neturi“, – LRT.lt sako K. Mišinienė.

Ji priduria: „Pamename Wonderio nuotaikas jam patekus į stovyklą – „aš gyvas, kas bebūtų, man pavyko, ačiū, kad esu jūsų šalies prieglobstyje“. Šiandien šis gabus, puikus jaunuolis egzistuoja kaip pamirštas migracijos produktas – gerai, kad nelenda į akis, netrukdo, mes turime tiek daug rūpesčių ir be jo.“

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Didžiuliu iššūkiu tapusią pernykštę migrantų krizę kai kas išnaudojo užsidirbdamas įspūdingas sumas. Vienas teisininkas už migrantų atstovavimą laimėjo viešųjų pirkimų konkursų už šimtus tūkstančių eurų, tačiau ne vienas jo klientas Delfi tvirtino, kad su šiuo jiems valstybės skirtu ir apmokėtu advokatu net nebuvo susitikę. Maža to, paslaugas iš jo pirko Migracijos departamentas, kurio sprendimus jis ir turėjo skųsti. Ne vienas kalbintas teisininkas įsitikinęs – tokia sistema ydinga, o tai, kad užsieniečiai sąžiningai atstovaujami teismuose, greičiausiai tėra iliuzija.

„Mes vadovaujamės teisininko veikloje nepamainomu credo – aut bene, aut nihil (iš lot. k. – arba gerai, arba nieko)“, – tokie žodžiai parašyti vos atsivertus Pauliaus Vinklerio įkurtos advokatų kontoros internetinį puslapį.

Ši kontora net neturi biuro, savo puslapyje P. Vinkleris nurodo, kad klientus konsultuoja nuotoliniu būdu. Advokato specializacija – įmonių, mokesčių, darbo, konkurencijos ir nekilnojamo turto teisė.

Nuo 2003 metų advokatu dirbantis P. Vinkleris bandė patekti į politiką. 2011 m. su Lietuvos krikščioniškos demokratijos partija kandidatavo į Vilniaus miesto tarybą, po metų su „Drąsos kelio“ sąrašu kandidato į Seimą, o 2016 m. parlamentaru tapti siekė su Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija.

Nors nei vieni rinkimai nepasisekė, tikrą aukso gyslą P. Vinkleris atrado pasinėręs į gana egzotišką sritį – teisinę pagalbą užsieniečiams, bandantiems Lietuvoje gauti prieglobstį. Nors apie šią savo veiklos kryptį puslapyje jis kažkodėl net neužsimena, per pastaruosius keletą metų būtent čia jis laimėjo Migracijos departamento organizuotų viešųjų pirkimų už daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Praėjusių metų lapkričio 23 d. Migracijos departamentas sudarė sutartį su P. Vinkleriu, kurios bendra suma 602 tūkst. eurų. Tų pačių metų liepą buvo sudaryta kuklesnė sutartis, kurios bendra vertė – 89 750 eurų. Dar viena tebegaliojanti sutartis pasirašyta 2019 metų lapkritį. Jos vertė – 945 tūkst. eurų.

Pagal paskutinę pasirašyta sutartį P. Vinklerio kontora žadėjo parengti sudalyvauti 600 užsieniečių apklausų, parengti 7 tūkst. procesinių dokumentų, sudalyvauti 1500 pirmosios instancijos teismo posėdyje ir 7 tūkst. kartų – ginti prieglobsčio prašytojo teises apeliacinėje instancijoje.

Delfi konsultavę teisininkai įsitikinę, kad norint kokybiškai suteikti tokias paslaugas, reiktų dešimčių, o gal net šimtų advokatų ir jų padėjėjų. Tačiau P. Vinkleris viską padaryti sugeba su minimalia pagalba. Kiek tiksliai advokatų jam padeda – neaišku, jis atsisakė atsakyti į šį klausimą.

Delfi suskaičiavo, kad vien balandžio mėnesį Lietuvos vyriausiajame administraciniame šio advokato pavardė figūravo daugiau nei keliuose šimtuose procesų, susijusių su migrantais. Remiantis Liteko tvarkaraščių paieška, 30 apeliacinių skundų buvo patenkinta, o 203 – atmesta. Šie skaičiai apytiksliai, nes kai kurios bylos neviešos, todėl jų baigties Delfi neturi galimybės matyti, tačiau tai atspindi tiek bylų, kurias turi vienas advokatas mastą, tiek jų sėkmės procentą.

Svarbu pažymėti, kad tai tik apeliaciniai procesai viename teisme. Pirmosios instancijos teismuose P. Vinkleris atstovauja užsieniečius dar didesniame skaičiuje bylų.

Turint tokį bylų kiekį nenuostabu, kad apsilankymų migrantų stovyklose metu Delfi iš ne vieno užsieniečio teko išgirsti, kad jis niekada nėra matęs jam skirto advokato, su juo aptarinėjęs savo situacijos ir taktikos siekiant įrodyti savo tiesą teisme.

Viena šeima yra minėjusi, kad pasisamdžiusi privatų advokatą tik iš jo sužinojo, kad jų atžvilgiu jau pateiktas apeliacinis skundas ir byla nagrinėjama LVAT – patys jie apie vykstantį procesą nieko nežinojo.

Prisimenant P. Vinklerio kontoros credo – aut bene, aut nihil (iš lot. k. – arba gerai, arba nieko), susidaro įspūdis, kad dalis jo klientų lieka su niekuo.

Rengiant šią publikacija Delfi bandė susisiekti su pačiu P. Vinkleriu ir vis dar tikisi išklausyti bei visuomenei pateikti jo poziciją. Teisininkui išsiuntus klausimus, kiek tiksliai jis uždirbo atstovaudamas migrantus, ar su visais savo klientais susitinka, kiek advokatų jam padeda, kodėl savo puslapyje nenurodo teikiantis paslaugas užsieniečiams, taip pat, kaip vertina abejones jo veikla, jis atsisakė komentuoti į juos atsakyti.

„Jūsų prašomai informacijai galioja konfidencialumo principas. Todėl vadovaujantis etikos taisyklėmis informacijos Jums neteiksiu“, – atsakė P. Vinkleris.

Nesupranta, kaip leidžia etika

Su Delfi bendravusio advokato Ryčio Satkausko vertinimu, tokia situacija sukuria aibę problemų ir tiems užsieniečiams, kurie po to gali pasisamdyti privatų teisininką.

„Teismo formuojama praktika remiasi tais sprendimais, kurie priimami neturint tikros gynybos. Tai sisteminė problema, teikiama ne reali, o formali teisinė pagalba. Pateikiamas formalus, dažniausiai nepagrįstas skundas to paties Migracijos departamento apmokamo advokato.

Yra ir daugiau advokatų, yra ir ta P. Vinklerio advokatų kontora. Jis sudarinėja atstovavimo sutartis su kitais advokatais, jis ieško tų, kurie dar už mažesnę kainą galėtų atstovauti žmones, jie formaliai prisijungiami prie bylos teisme ją nagrinėjant ir net neatstovauja tų žmonių“, – schemą paaiškino R. Satkauskas.

Advokatas pats iš savo kliento, kuriam anksčiau paslaugas teikė P. Vinklerio kontora, girdėjo, kad su užsieniečių niekas nesusitiko ir nebendravo.

„Jie nei susitinka su tais, kuriuos atstovauja, nei su jais bendrauja, nei atsako į klausimus, nei susirašinėja, nei pateikia jų argumentus, nei pateikia įrodymus, nes jų tiesiog nežino. Tik pateikiamas formalus skundas. Į kurį teismai formaliai atsako kitais teisiniais argumentais. Ir formuojama praktika, kad pakanka formalaus atsakymo norint atmesti skundą.

Kai žmonės gali sau leisti susisiekti su privačiu advokatu, teismai nebegali remtis formaliais kriterijais. Pateikiami akivaizdūs įrodymai, dažniausiai tie žmonės, kurie bėga nuo grėsmės savo šalyje, turi ką pateikti. Jie turi pasakojimą, kurio niekas iki tol nenorėjo girdėti“, – problemos esmę dėstė pašnekovas.

Advokato paklausius, ar tokia situacija pamina pamatinius teisinės valstybės principus, jis sutiko su tokia mintimi ir pridūrė, kad tai, kas dabar vyksta su migrantais, ateityje gali atsisukti ir prieš Lietuvos piliečius.

„Manau, didžiausia žala yra mūsų pačių teisinei sistemai, tiek advokatų, tiek teisėjų požiūriui į atliekamą darbą ir žmogaus teises. Nėra skirtingos apimties teisės į teisingą teismą, nesvarbu, tai būtų užsieniečiai ar Lietuvos piliečiai. Jei taip suvokiama teisė į teisingą teismą užsieniečio atžvilgiu, atitinkamai taip pat suvokiama ir Lietuvos piliečio teisė į teismą, teisė į vertėją, teisė į gynybą.

Teismas formuoja praktiką ne tik atskirose į užsieniečių bylose, teismas formuoja bendrą įstatymo aiškinimo praktiką, tiek teisės į teisingą teismą, teisės į teisinę pagalbą, tiek žmogaus teises. Negalime atskirti, kad apribojome čia tik užsieniečiais. Teismas sulaikymo bylose formuoja praktiką visose bylose. Ji lygiai taip pat bus taikoma sulaikytiems Lietuvos piliečiams ar nagrinėjant jų administracinius skundus“, – sako jis.

Klausimų kelianti schema

Šioje istorijoje teisininkams užkliuvo ir absurdiška schema, kurios logikos jie negalėjo paaiškinti.

Migracijos departamentas pats per viešuosius pirkimus samdo advokatą užsieniečiams, kuris skundžia teismui departamento priimtus sprendimus. Tai stebino ne tik R. Satkauską, bet ir kitą pašnekovą – advokatą Karolį Rugį.

„Mano nuomone, tai prieštarauja ir logikai, ir teisinės valstybės principui, kai įstaiga advokatą samdo žmogui, kurio atžvilgiu priima neigiamus sprendimus, ir jis juos skundžia, prieš tą įstaigą kovoja už savo teises. Bet už tos įstaigos pinigus? Tai jau priešingas suinteresuotumas. Net jei advokatas ir dirba profesionaliai, pats principas, manau, yra ydingas“, – komentavo K. Rugys.

Pats užsieniečių šeimą su mažamečiais vaikais atstovaujantis advokatas pagyrė teismus – skundai buvo išnagrinėti operatyviai. Tačiau pati byla nebuvo paprasta.

„Tose bylose yra daug specifikos. Ten daug įvairių aspektų, jie kitakalbiai, kitataučiai, jie pirmą kartą susiduria su tokia problema, su kita valstybe, jau nekalbant apie tokius aspektus, kad žmonės yra patys įvairiausi, kiekvieno situacija kažkuo skiriasi“, – kalbėjo teisininkas.

Pašnekovas nenorėjo komentuoti kolegų darbo, tačiau pripažino, kad susitvarkyti su šimtais ar net tūkstančiais panašių bylų be didelių kontoros tik tam tikslui skirtų pajėgumų būtų sudėtinga ir užimtų daug laiko.

K. Rugys ir pridūrė: „Neįsivaizduoju, kaip galėčiau parengti kokybišką procesinį dokumentą ar pasiruošti teismo posėdžiui ir teikti paslaugas vien formaliai paskaitęs dokumentus. Daug advokato darbo yra nematoma, pavyzdžiui, susitari su klientu dėl skundo parengimo, bet norint kokybiškai parengti dokumentą, reikia susitikti, išsiaiškinti faktines aplinkybes, gal papildomų įrodymų ieškoti, gauti, išanalizuoti, motyvuotai ir argumentuotai pateikti siejant su konkrečiu klientu, situacija, byla. Kokybiškai atlikti darbą užtrunka, be to reikia gilintis ne tik į besikeičiančius teisės aktus, bet ir į naujausią ne tik Lietuvos bet ir tarptautinių teismų praktiką, todėl advokatų paslaugos rinkoje ir kainuoja brangiai.“

Pasak advokato, kaip privalome ir užsieniečiams užtikrinti kokybišką ir realią teisinę pagalbą.

„Jeigu esame teisinė valstybė, turime demonstruoti, kad laikomės teisės principų, norminių teisės aktų reikalavimų ir tai nėra tik fikcija ar formalumas, sudarant įspūdį, kad juos išlaikome ir gražiai atrodytume prieš Europos Žmogaus Teisių Teismą ar kitas institucijas, kad išlaikėme procedūras ir formaliai įvykdėme teisingumą“, – nuomone dalinosi jis.

Advokatų taryba – sistema ydinga

R. Satkauskas per pokalbį užsiminė, kad Migracijos departamento praktiką turėtų įvertinti Advokatų taryba. Delfi susisiekė su tarybos pirmininku prof. Ignu Vėgėle, kuris papasakojo, kad teisininkų bendruomenė jau kėlė šią problemą, tačiau liko neišgirsti.

„Sistema yra ydinga. Tokio konkurso skelbimas, advokatų atranka per viešuosius pirkimus teikti šitas paslaugas yra ydinga, – sakė I. Vėgėlė. – Migracijos departamentas neturėtų būti šitos sistemos dalis. Kyla klausimas, kodėl būtent šita paslauga yra išskirta iš visos Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos. O būtent šiai paslaugai leidžiama Migracijos departamentui skelbti pačiam konkursus. Maža to, itin mažas skaičius advokatų teikia šitą paslaugą.

Kai Lietuvoje mes turime iki 3000 neteisėtų migrantų, o paslaugas teikia ketvertas advokatų kontorų. Jei dar pridėtume, kad yra itin trumpi terminai skundui surašyti, apskųsti, ta pagalba yra formali, mes vaizduojame, kad tą pagalbą teikiame. Tai yra akivaizdu.“

I. Vėgėlė niekaip negali suprasti ir neišgirdo įtikinamo paaiškino, kodėl paslaugos užsieniečiams negalėtų būti teikiamos per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kur paslaugas teikia 500 advokatų.

Tiesa, jis akcentavo, kad tai – ne advokatų bendruomenės problema, o valstybės pasirinktos politikos klausimas.

„Kokią esminę klaidą mes darome? Mes visus tuos asmenis priskiriame neteisėtiems ekonominiams migrantams. Bet dalis jų yra politiniai pabėgėliai, kur vyksta karas. Juos atskirti reikia tyrimų, investicijų, bet pas mus to nenorima daryti“, – sako I. Vėgėlė.

Migracijos departamentas problemų nemato

Delfi dėl situacijos kreipėsi į Migracijos departamentą, kurio Komunikacijos skyriaus raštu pateiktame atsakyme nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pačiame pirmame straipsnyje nurodyta, kad užsieniečiams teisė į garantuojama teisinę pagalbą yra nustatoma per įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

„Gali atrodyti, kad sistema, kai Migracijos departamentas teikia teisines paslaugas tam, kad užsieniečiai apskųstų paties departamento priimtus sprendimus, yra ydinga, nes departamento samdomi advokatai gali būti linkę labiau ginti užsakovo – Migracijos departamento, – o ne kliento – užsieniečio, kuris skundžia departamento sprendimą teismui, – poziciją.

Tačiau, teisinių paslaugų užsakymo mechanizmas leidžia užtikrinti, kad taip neatsitiktų. Teisininkai parenkami viešųjų pirkimų būdu, pirkimo laimėtoją lemia ne teisininkų praeityje turėtos bylos ir jų baigtis, o kaina ir teisininkų kvalifikacijos. Migracijos departamentas nekontroliuoja advokatų bendravimo su klientais turinio, ir advokatams sumokama už jų suteiktas paslaugas, nepriklausomai nuo bylos baigties“, – nurodoma atsakyme.

Migracijos departamentas nurodė, kad pernai už teisines paslaugas buvo išleista 198 822 eurai.

Trečiadienį diskusija apie teisinę pagalbą vyko ir Seimo Žmogaus teisių komitete. Ten buvo paskelbta, kad bus kuriama centralizuota prieglobsčių prašytojų priėmimo agentūra, kuri nuo kitų metų perims teisinių paslaugų teikimo funkcijas.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Šiuo metu Lietuvoje esanti sistema neskatina prostitucijoje esančių žmonių kreiptis pagalbos, portalui LRT.lt sako ekspertės. Pasak jų, neblėstantis moralizavimas lydi bet kokias pastangas išvaduoti moteris iš sekso vergijos, o suteneriai ir klientai dažnai lieka nenubausti. Kaip pažymi pašnekovės, šiuo metu baudžiame tuos, kurie jau yra pažeidžiama grupė, – prostitucijoje esančius žmones.

Į portalo LRT.lt redakciją kreipėsi Vilniaus Sodų gatvės gyventoja Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas). Pasak Sodų gatvės gyventojos, kaimynai kiekvieną dieną stebi atvirai vykstančią prostituciją, gatvėse mėtosi švirkštai, vartojami narkotikai.

„Esu susidūrusi su situacija, kai net nelabai vėlai vakare, apie 20 valandą, kai žiemos metu jau buvo tamsu, mano šuo užsivijo kelnes nusimovusį vyrą, kuris pakraštyje prie garažų buvo besirengiantis lytiniam aktui su prostitute.

Jie net nesivargina slėptis, o taip pat susirinkti savo panaudotų prezervatyvų, švirkštų. (…) Aikštelėje visur mėtosi naudoti prezervatyvai, aplink mėtomos šiukšlės, švirkštai. (…) Mano šuo yra pagriebęs panaudotą prezervatyvą, kurį turėjau savo rankomis jam ištraukti iš burnos“, – dalijasi Laura.

Pasak jos, anksčiau prostitucija būdavo užsiiminėjama nenaudojamuose automobiliuose, o, juos išgabenus, „paslaugos“ perkamos tiesiai už konteinerių.

„Tai nėra dalykas, kuris būtų nutikęs vieną kartą. Ten gyvenu metus laiko ir tai yra kasdienis gyvenimas“, – priduria Laura.

Mikrorajono gyventoja taip pat sako bijanti grįžti vėlai vakare, kadangi yra įsitraukę ir suteneriai: „Vyksta prostitucija, kurią akivaizdžiai prižiūri. Aš matau, kaip moterys nuolat kalbasi su kažkokiais vyriškiais, būna pakeltas tonas. Akivaizdžiai tie vyriškiai yra jų suteneriai ar apsauginiai, kurie pasiima dalį užmokesčio nuo to, ką jos uždirba“.

Ankstyva seksualinė prievarta, skurdas

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centras ilgus metus teikė pagalbą tik nuo prostitucijos ir prekybos moterimis nukentėjusioms mergaitėms ir moterims, sako centro vadovė Kristina Mišinienė.

Anot jos, nors pastaraisiais metais į centrą plūstelėjo būriai vyrų, išnaudotų darbinėje vergovėje ar versti daryti nusikaltimus, tačiau komercinio seksualinio išnaudojimo aukos niekur nedingo.

„Istorijų esmė sena kaip pasaulis – „norėjau išsivaduoti iš skurdo, norėjau gyventi kitaip, negu nuolat mušama mano mama, sutikau nuostabų jaunuolį, kuris draugiškai siūlėsi padėti, visi sakė, čia tavo šansas, tai tik trumpam, tu kieta, ištversi, bet aš daugiau nebegaliu, nekenčiu savęs ir tų vyrų, kuriems niekada negana, aš noriu susigrąžinti gyvenimą, padėkite“, – nuo prostitucijos nukentėjusių moterų istorijas portalui LRT.lt pasakoja K. Mišinienė.

Trauma, seksualinė prievarta, kartais – labai ankstyva seksualinė prievarta, skurdas, prekyba žmonėmis – tokias priežastis, kodėl žmonės patenka į prostituciją, vardija asociacijos „Lygiai“ direktorė Reda Jureliavičiūtė.

„Prekybos žmonėmis nusikaltėliai yra įvaldę savo sistemas, žino, kaip tai daryti, kaip įtraukti ir pasinaudoti rizikoje esančiais žmonėmis arba pažeidžiamose situacijose esančiais žmonėmis, kuomet jais lengviausia pasinaudoti.

Galima paminėti dabartiniame karo kontekste iš Ukrainos besitraukiančias moteris, kurias verbuoja pasinaudojant jų pažeidžiamumu. Priežasčių paprastai būna ne viena, o visas kompleksas“, – LRT.lt sako R. Jureliavičiūtė.

Prostitucijos „blizgesys“ – tik kino filmuose ir naiviose diskusijose

KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė taip pat pabrėžia – vienetiniai atvejai, kai tenka sutikti į prostituciją patekusią moterį, „nes jai buvo smalsu, įdomu“.

„Šimtai atsidūrė viešnamiuose, atsistojo gatvėse, nuėjo į visokias palydovių „agentūras“, nes buvo apgautos, tuo metu nematė kitokios išeities, nebuvo šalia jokio žmogaus, kuris patartų, nesavanaudiškai padėtų“, – akcentuoja K. Mišinienė.

Ekspertės teigimu, šiame kontekste žiauru kalbėti apie „paslaugas“.

„Moterys sako, kad „aš kaip nors išgyvensiu, man jau kelio atgal nėra, bet padėkite mano vaikams, aš mirštu vien nuo minties, kad jie irgi gali čia atsidurti…“ – moterų išgyvenimais dalijasi KOPŽI centro vadovė.

Kaip tvirtina K. Mišinienė, prostitucijos „blizgesys“ matomas tik „kino filmuose, naivių intelektualų, kažkodėl įsivaizduojančių, kad jie gina fantasmagorišką „teisę parsidavinėti“, diskusijose, bandymuose įrodinėti, „kaip pasipildytų valstybės biudžetas, įteisinus prostituciją“.

„Realybėje matome sergančias, atstumtas visuomenės, bėgančias nuo sutenerių ir policininkų moteris, kurioms kiekviena diena – tai kova už būvį, ir visai nesvarbu, ar tu gatvėje, ar „elite“, – pažymi K. Mišinienė.

Baudžiami tie, kurie jau yra pažeidžiama grupė

2020 metų vasarį nebuvo pritarta projektui, kuriuo buvo siekiama panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija ir numatyti baudžiamąją atsakomybę sekso paslaugų pirkėjui. Taip pat atsisakyta sugriežtinti atsakomybę perkantiesiems tokias paslaugas. Projektui nepritarta, nes neva prostitucija būtų pripažįstama „legalia ir visuotinai priimtina elgesio norma“.

„Taip, jokia paslaptis, jog mūsų šalyje sekso pirkėjui yra saugu – net ir pareigūnai „plaštakių“ gaudymo operacijose apsimeta pirkėjais, derasi dėl kainų, pozų, o suderėję skuba į tuos nurodytus kambarėlius bausti „pasileidėlių“, – atkreipia dėmesį ir KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė.

Anot jos, girdime daug išvedžiojimų, kodėl turėtume patraukti rankas šalin nuo sekso pirkėjo: „Jis – „atsitiktinis praeivis, netyčia atsidūręs sekso bitučių irštvoje“, jis – „vienintelis parsiduodančios ar pardavinėjamos moters maitintojas, kaip ji išgyvens be jo?“, jis – „sutrikęs ir vienišas, o gal labai agresyvus ir grasinantis išprievartauti „normalias moteris“ Ir taip be galo“.

K. Mišinienei antrina ir asociacijos „Lygiai“ direktorė R. Jureliavičiūtė: „Labai liūdna, nes iš tikrųjų rezultatai nėra geresni (…). Man atrodo, įstatymą pakeisti yra labai sunku, nes pati tema nėra patraukli, niekas nenori kalbėti šia tema, yra labai daug susiskaldymo, nesutarimų, tai nėra ta tema, su kuria norėtum eiti į rinkimus“, – svarsto R. Jureliavičiūtė.

Žinoma, pabrėžia ji, įstatymą reikėtų keisti, nes jis yra visiškai pasenęs: „Šiuo metu baudžiami asmenys, kurie užsiima prostitucija. Dažniausiai tai yra moterys arba mergaitės, kurios jau yra pažeidžiama grupė, jau yra nukentėjusios, patyrusios traumą ir atsidūrusios prostitucijoje per labai skaudžius įvykius“.

Baudžiant klientą, bet realiai jį apsaugant, Lietuva palanki suteneriams

Lietuvoje esančią sistemą, kai baudžiami ir prostitucija užsiimantys asmenys, kritikuoja ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Jungtinių Tautų CEDAW komiteto narė Dalia Leinartė.

„Mūsų šalyje kriminalizuoti abu: seksą pardavinėjanti moteris/prostitutė ir seksą perkantis vyras/klientas. Toks saliamoniškas teisinis sprendimas, kai ir vilkas sotus, ir biznis sveikas, egzistuoja tik Lietuvoje.

Nė viena kita Europos Sąjungos šalis neturi dvigubos kriminalizacijos įstatymo, tik Lietuva. Toks teisinis reguliavimas nėra skirtas realiai mažinti prostituciją ir prekybą moterimis“, – anksčiau komentare portalui LRT.lt rašė D. Leinartė.

Anot jos, finansinės baudos moterims taip pat reiškia, kad kliento smurtą patirianti moteris arba prekybos moterimis auka nesikreips pagalbos į policiją, nes įstatymas ir pareigūnai pirmiausia ją mato ir vertina kaip nusikaltusią.

„Dauguma ES šalių puikiai žino, kad kriminalizuoti „klientą“ ir „prostitutę“ realiame gyvenime reiškia dvigubus standartus, nes baudžiamas ne vyras/klientas, bet moteris. Tokia pat logika ir ciniška morale, o ne šiuolaikinėmis teisinėmis normomis grįsti įstatymai šiuo metu egzistuoja kai kuriose Afrikos ir beveik visose arabų šalyse“, – pažymėjo D. Leinartė.

Taigi, specialistės teigimu, „baudžiant klientą, bet realioje situacijoje jį apsaugant, Lietuva yra lygiai taip pat palanki suteneriams, prekeiviams moterimis, sekso klientams ir sekso turistams, kaip Lenkija, Vengrija ir arabų šalys”.

Pastangas išvaduoti iš sekso vergijos lydi neblėstantis moralizavimas

Pasak asociacijos „Lygiai“ vadovės R. Jureliavičiūtės, šiuo metu tie žmonės, kuriems turėtume padėti, yra baudžiami, o tai sukuria dar didesnę stigmą. R. Jureliavičiūtė apgailestauja, kad įstatymu siunčiame žinutę, jog prostitucija yra nepriimtina ir amoralu, o paslaugas perkančiam žmogui tarsi nėra atsakomybės.

„Žinoma, kad įstatymą reikėtų keisti – jau reikėjo keisti seniai, nes jis tiesiog neveikia“, – tvirtina asociacijos „Lygiai“ vadovė.

Jos teigimu, dalis politikų nėra įsigilinę į prostitucijos temą ir nepagalvoja, kad didelė dalis į prostituciją įtrauktų merginų yra nepilnametės, kartais – ir labai jauno amžiaus.

„Tai žmonės, kuriems reikia pagalbos, jie yra dažnai išnaudojami. (…) Žinoma, visuomenės požiūris čia nepadeda – jei visuomenė spaustų, galbūt ir politikams būtų įdomiau tą įstatymą pakeisti, o dabar nieko nedaroma“, – apgailestauja R. Jureliavičiūtė.

Asociacijos „Lygiai“ vadovė pastebi, kad šiuo metu esanti sistema neskatina kreiptis pagalbos. K. Mišinienė taip pat pabrėžia – toks požiūris „labai parankus visam sutenerių klanui“. Iš esmės prostitucijoje sekso pirkėjas yra pagrindinis veikėjas, dėl kurio piniginės ir sukasi visa galinga industrija, kurioje mūsų seserys ir dukros „teikia paslaugas“, teigia KOPŽI centro vadovė.

„Atkreipčiau dėmesį ir į neblėstantį moralizavimą, lydintį bet kokias pastangas išvaduoti moteris iš šios sekso vergijos. Vietoje diskusijos apie išėjimo iš prostitucijos programas, gilinimosi, kodėl, pavyzdžiui, tokie mastai ukrainiečių moterų Lietuvoje ir kitose šalyse atsiduria kiekvienais metais prostitucijoje, mes nuolat girdime iš politikų ir jų aplinkos, jog reikia, būtinai reikia bausti moteris, nėra kito kelio“, – apgailestauja K. Mišinienė.

Kaip priduria ji, „reikia vieną kartą garsiai pasakyti, jog ligšiolinė komercinio seksualinio išnaudojimo valdymo politika nedavė jokių vaisių, ji iš esmės yra ydinga ir jau seniai tapusi savo priešingybe, nes skatina sekso pirkėjus ir sutenerius vystyti prostituciją“.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Neseniai Kauno prokurorai pranešė apie Švedijos piliečiui pareikštus įtarimus dėl galimos seksualinės prievartos prieš Kazachstano pilietę. Tyrimas atkleidė keistų detalių.

Skambutis mamai

Pirminis pranešimas, kad šių metų kovo pabaigoje į vieną Kauno ligoninę buvo atvežta Kazachstano pilietė, kuri teigė, jog maždaug nuo vasario mėnesio patyrė ilgalaikę psichologinę, fizinę ir seksualinę prievartą, praktiškai neatskleidžia įvykio tragizmo.

Tą dieną, tiksliau, naktį daugybės būtinųjų veiksmų teko imtis ne tik policijos pareigūnams. Sutrikusia, sunkiai aplinkoje besiorientuojančia aštuoniolikmete mergina teko rūpintis Kazachstano Respublikos garbės konsului Kauno regione Albertui Miliniui, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovei Kristinai Mišinienei.

„Šis atvejis šiek tiek pakelia skraistę nuo seksualinės prievartos tyrimų, pagalbos teikimo, reagavimo į aukų poreikius užkulisių“, – sakė KOPŽI vadovė K.Mišinienė. Ne vienus metus su smurto ir prievartos aukomis dirbanti moteris turi sukaupusi didelį bagažą įvairių patirčių. Kiekviena nauja istorija atskleidžia vis dar skylėtą mūsų visuomenės požiūrį į nukentėjusias moteris.

Vieną pirmųjų pagalbos šauksmas dėl viešbutyje pasislėpusios merginos pasiekė Kazachstano Respublikos garbės konsulą Kauno regionui A.Milinį. Kaip paaiškėjo vėliau, mergina paspruko nuo smurtautojo ir pasislėpusi viešbutyje paskambino Kazachstane gyvenančiai mamai.

„Skambutis iš ambasados buvo gana vėlyvas, gal apie 23 val. Pasakė, kad į ambasadą kreipėsi Kazachstano piliečių šeima dėl dukros, kadangi ją stipriai sumušė draugas ir ji yra viename iš Kauno viešbučių“, – pasakojo garbės konsulas.

A.Milinis susisiekė su viešbučio administracija. Jį nuramino, kad viskas gerai, esą viešbučio darbuotojos buvo nuėjusios prie kambario, ten tylu, bet negali atidaryti durų, kai žmogus viduje. Po kiek laiko A.Milinis dar kartą paskambino į viešbutį. Tąsyk teko pakeisti kalbėjimo toną.

„Pasakiau, jei įvyks nelaimė ar mirtis, atsakingi būsime visi – tiek jūs, tiek mes. Tada jau rado galimybę atidaryti duris. Mergina buvo ištikta šoko, sumušta. Liepiau skubiai kviesti greitąją pagalbą ir policiją“, – pasakojo garbės konsulas.

Tuo metu A.Milinio nebuvo Kaune, jis buvo išvykęs. Teko viską koordinuoti telefonu. Padėti konsulas paprašė sūnaus, kuris, kaip sakė A.Milinis, yra be penkių minučių teisininkas. Vėliau ir ambasada jam padėkojo. Įtampos kupiną naktį ir kitas dienas su A.Miliniu bendravo nukentėjusios merginos mama.

“Moteris buvo labai sukrėsta. Pasakojo, kad dukra buvo mušama ir anksčiau, tačiau slėpė, sakė, esą, viskas gerai, bet tėvai nujautė, kad ne viskas taip gerai, kaip dukra pasakojo. Mamos širdis jaučia, atsitiko tragedija“, – pasakojo A.Milinis.

Vojažai ligoninėje

Greitosios pagalbos medikai merginą iš viešbučio nuvežė į Klinikas. Savo darbo ėmėsi ir policijos pareigūnai. Garbės konsulą sužavėjo policijos pareigūnė, vadovaujanti kriminalistams, Audronė Gecevičienė, kuri ne valdiškai, o motiniškai rūpinosi nukentėjusiąja. Pareigūnė lydėjo merginą ir į ligoninę, priėmė pirminius nukentėjusiosios parodymus.

„Kovo 31-osios vėlyvą vakarą sulaukėme pareigūnės A.Gecevičienės skambučio, kad mūsų pagalbos reikia Kazachstano pilietei, studijuojančiai Kaune. Radome labai išsigandusią, beveik nieko nekalbančią aštuoniolikmetę”, – apie prisijungimą prie neeilinės situacijos pasakojo KOPŽI centro vadovė K.Mišinienė.

Anot jos, ir taip prasta merginos būklė ėmė blogėti akyse. Ji pradėjo nesiorientuoti laike, erdvėje, galbūt dėl nuovargio ir streso jai ėmė temti protas. Klinikose buvo paprašyta, kad merginą apžiūrėtų psichiatras.

“Sunkiai galėčiau paaiškinti, kas dėjosi gydytojo psichiatro galvoje, gal labai skubėjo namo, tačiau apžiūrėjęs vos pastovinčią, kraujuojančią merginą, jis išrašė vaistų receptą ir skubiai atsisveikino. Mums nuvykus į vaistinę, paaiškėjo, kad receptas nebaigtas rašyti, taigi, vaistų negalime įsigyti. Merginos būklė vis blogėjo, ji pradėjo nebesiorientuoti erdvėje ir laike, tad teko vėl kviesti greitąją pagalbą. Atvykus į tas pačias Klinikas, į Psichiatrijos skyrių, pakartosiu, prie kraujuojančios, klejojančios smurto aukos niekas nė nepriėjo”, – stebėjosi K.Mišinienė.

Galų gale ne antraeilis klausimas buvo ir tai, ką daryti, kai iš ligoninės mergina ir vėl bus išleista. Palydėti į viešbutį ir ramiai išsiskirstyti? Buvo akivaizdu, kad merginos negalima palikti vienos. Situaciją, anot KOPŽI centro vadovės, išgelbėjo garbės konsulas.

„Svarstėme, kad nuvežus ją antrą kartą į Klinikas, išrašys vaistų ir paleis į gatvę. Tada jau teko skambinti Klinikų vadovui. Paaiškinau situaciją ir paprašiau įdėmiai pasižiūrėti. Vėliau profesorius Renaldas Jurkevičius jau pranešė, kad po apžiūros mergina buvo paguldyta į skyrių“, – kalbėjo A.Milinis.

Tačiau K.Mišinienė neatlyžo: “Kiek seksualinės prievartos aukų sulauktų pagalbos, beje, numatytos teisės aktuose, asmeniškai skambindamos tokios elitinės įstaigos vadovui? Tą naktį mes situaciją išsprendėme, tačiau baisu pagalvoti, kas laukia tų moterų, kuriomis nepasirūpina komisarai, specializuoti socialiniai darbuotojai, garbės konsulai”, – vis dar pasitaikantį apatišką požiūrį minėjo KOPŽI centro vadovė.

Anksčiau Kauno apygardos teismui vadovavęs A.Milinis taip pat neslėpė buvęs sukrėstas. “Buvo baisu pagalvojus, kas būtų buvę, jei po apžiūros ją būtų išleidę į gatvę. Ištikti šoko žmonės padaro nusikaltimų, peržengia būtinosios ginties ribas. Ji buvo neadekvati, ir tai buvo akivaizdu. Pati paprašiusi šio bei to jai atvežti, vėliau, kai jau sūnus viską pristatė, ėmė vyti jį lauk. Matėsi, kad merginai reikia rimtos medikų pagalbos”, – situacijos negražino garbės konsulas.

Išpažįsta islamą

Po kelių dienų į Kauną atvykusi nukentėjusios aštuoniolikmetės mama išsivežė merginą į Kazachstaną. Tęsdama mintis apie situaciją, K.Mišinienė dalijasi ir kitais pastebėjimais: “Vėl galime pasidžiaugti, kad teisėsauga čia iškelia aukštą kartelę – į nusikaltimą turi būti reaguojama nedelsiant, pagalbą nukentėjusioji turi gauti iškart, į situaciją reikia žvelgti kompleksiškai, kiekvienas savo darbą turime atlikti gerai, sudaryti visas sąlygas jaunutei aukai duoti parodymus ir suteikti medicinos pagalbą.”

Apie asmeninį Kazachstano pilietės ir Švedijos piliečio, tačiau pagal tautybę ne švedo, išpažįstančio musulmonų religiją medicinos studento, gyvenimą daug detalių neatskleidžiama. Aišku viena, kad jiedu kartu buvo jau keletą metų, tačiau žiemos pabaigoje bendras gyvenimas merginai tapo nepakeliamas.

„Šioje istorijoje į akis krinta kelios detalės. Tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo ilgalaikis. Iš duomenų, kuriuos šiuo metu turime byloje, šie veiksmai truko ilgai. Didelė problema, kad nukentėjusioji neišėjo iš to smurto rato, greičiausiai dėl tam tikrų situacijų nežinojimo ir nesikreipė pagalbos taip greitai, kaip mums norėtųsi. Tyrimui ši aplinkybė nelabai reikšminga, tačiau labai svarbu, kad nukentėjusieji rastų galimybę kreiptis pagalbos“, – situaciją vertino Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Ir šiuo konkrečiu atveju, tik tada, kai mergina rado jėgų kreiptis pagalbos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsirado galimybė įsikišti pareigūnams ir sustabdyti besitęsiantį smurtą.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras patvirtino, kad įtariamasis smurtu, psichologine ir seksualine prievarta pagal tautybę nėra švedas. Tačiau prokurorams ši aplinkybė – tautybė, tikėjimas – reikšmės neturi. „Mes privalome vadovautis įstatymu. Prieš įstatymą visi lygūs, nesvarbu rasė, tautybė. Šiandien mes tampame labai kosmopolitiški. Kuo toliau, tuo dažniau gali būti tokių situacijų, kai mūsų baudžiamosiose bylose dalyvaus ne mūsų šalies piliečiai ir išpažįstantys įvairius tikėjimus“, – aiškino D.Valkavičius.

Tačiau prokuroras neatskleidė, ar Švedijos pilietis pripažįsta savo kaltę. Pasak pareigūno, jis teikia savo versijas, aiškina, kas vyko, nurodo aplinkybes, kurias tyrėjai turi patikrinti. Jam skirtas dokumentų paėmimas ir pasižadėjimas neišvykti.

Akivaizdus abejingumas

Kovo mėnesį pradėtame ikiteisminiame tyrime paskirti ekspertiniai tyrimai, atliekamas medicininis tyrimas, kūno apžiūra fizinio smurto požymiams nustatyti. Anot Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro D.Valkavičiaus, reikia sulaukti teismo medicinos ekspertų vertinimo. Jei yra smurto požymių – kokiomis aplinkybėmis jų atsirado. Ekspertizių atsakymų pareigūnai dar negavo.

Nerimą kelia tai, kad sudėtingos psichologinės būklės nukentėjusiosios parodymai gali būti priimti kaip netinkami. Tačiau prokuroras nemano, kad psichologinė merginos būklė tuo metu, kai ji teikė parodymus galėtų turėti kokią nors įtaką tyrimui, kitaip tariant, pakenkti.

„Jos būklė yra vienas iš duomenų šaltinių. Prokurorai atlieka daugybę veiksmų, deda juos į įrodymų grandinę ir ieško atsakymų. Būna situacijų bylose, kai nukentėjusioji apskritai nieko nekalba, bet tos bylos vis tiek pasiekia teismus ir yra išnagrinėjamos. Tada surenkami kiti įrodymai. Natūralu, jei nukentėjusioji ilgą laiką patyrė tiek psichologinį, tik fizinį smurtą, gali atsirasti būsena, kai žmogus kiek kitaip vertina aplinkybes. Pagal turimus duomenis, smurtas buvo ilgalaikis, tai žmogus visą tą laiką jautė ypatingą stresą. Nesvarbu, kokios būsenos ji buvo duodama parodymus, jie bus vertinami greta kitų parodymų“, – aiškino D.Valkavičius.

Prokuroras atskleidė, kad, be jau minėtų įtarimų smurtu, psichologine ir seksualine prievarta, įtariamojo namuose buvo rasta ir narkotinių medžiagų. D.Valkavičius stebėjosi ir kitomis aplinkybėmis, kurios neretai minimos tokio tipo nusikaltimams išėjus į dienos šviesą.

„Noriu pasakyti, kad visa tai vyko Kauno mieste, bute. Ir niekas nieko nematė, negirdėjo. Tai kiek mes esame socialiai atsakingi už šalia esančius žmones? Pagal bylos duomenis, turėjo būti ir triukšmas, ir kažkokie pašaliniai garsai, ir pagalbos šauksmas“, – abejingumu stebėjosi prokuroras.

Didėjančios rizikos

Kalbant apie šią situacija, kai teisėsauga ima narplioti galimą Švedijos piliečio nusikaltimą prieš Kazachstano pilietę, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras jau užsiminė apie mūsų šalies tapimą kosmopolitiška valstybe. Mūsų jau nebestebina sutiktas juodaodis ar studentės tradiciniais arabiškais apdarais.

Kartu kyla ir daugiau rizikų, nes tai, kas aišku ir suprantama mums, nebūtinai turi būti taip pat aišku ir suprantama iš svečios šalies į Lietuvą atvykusiems žmonėms. Šis ikiteisminis tyrimas paskatino prokurorą prabilti platesniu, karo pabėgėlių iš Ukrainos kontekstu.

„Matome tam tikrą grėsmę, žmonės, savo šalyje patyrę psichologinį, fizinį smurtą, gilių dvasinių išgyvenimų, yra labai pažeidžiami. Mums labai svarbu, kad jie nepakliūtų į panašias situacijas, kad jiems būtų suteikiama visokeriopa pagalba, mums visiems derėtų teikti jiems informaciją apie tai, kaip veikia mūsų teisėsauga, – pabrėžė D.Valkavičius.

Vyriausiasis prokuroras akcentavo norintis skleisti ypatingą žinutę, kad karo pabėgėliai pasitikėtų mūsų šalies teisėsauga, ir, kilus menkiausių abejonių, teiktų pareigūnams informaciją. Pareigūnai išsiaiškins, ar yra padarytas koks nors nusikaltimas, ar ne.

„Visuomenė taip pat turėtų suprasti ir reaguoti, matydama pažeidžiamas žmogaus teises. Pabėgėliai, būdami pažeidžiami, gali pakliūti į tam tikras situacijas, kai piktavališkai nusiteikę asmenys gali juos kontroliuoti ar siekti išnaudoti – ar tai būtų prostitucija, ar pornografinis išnaudojimas, priverstinis darbas, paslaugų teikimas arba kitokie išnaudojimo tikslai. Labai svarbu į tai reaguoti“, – tęsė prokuroras.

Anot D.Valkavičiaus, kiekvienu atveju, kai kyla abejonių, kad šalia vyksta kažkas negero, reikia skambinti tel. 112 ir pranešti teisėsaugai.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvos psichologų sąjunga pranešė stabdanti savo nario, įtariamo seksualine prievarta prieš sulaikytą neteisėtą migrantą, narystę.

Sprendimą sąjunga šeštadienį paskelbė po portalo „Delfi“ straipsnio, jog dėl prievartos lytiškai santykiauti byloje įtariamas psichologu migrantų stovykloje dirbęs vilnietis Tomas Kelpša.

Migrantas, kuris teigė nukentėjęs nuo šio vyro, portalui liudijo, jog T. Kelpša iš jo reikalavo seksualinių santykių mainais į pagalbą ištrūkti iš centro ir gauti leidimą gyventi Lietuvoje.

Psichologas, migranto teigimu, tvirtino galintis parašyti palankų ar nepalankų raportą, kuris nulemtų jo likimą.

„Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Lietuvos psichologų sąjungos nario T. Kelpšos nusikalstamą veiklą bei reaguojant į pradėtą ikiteisminį tyrimą – sąjungos valdybos sprendimu stabdoma jo narystė Lietuvos psichologų sąjungoje“, – šeštadienį išplatintame pranešime teigė Lietuvos psichologų sąjungos pirmininkė Aina Adomaitytė.

„Lietuvos psichologų sąjungos pozicija bet kokio smurto atžvilgiu yra tvirta ir vienareikšmiška – jokios smurto formos nėra ir negali būti toleruojamos. Galimas seksualinis priekabiavimas, išnaudojimas ir prievarta yra labai rimta profesinio nusižengimo forma ir yra nusikaltimas“, – nurodė sąjungos pirmininkė.

Sąjunga žada organizuoti vidinius profesinius seminarus apie profesinės etikos normas.

Psichologų sąjunga kviečia ir prašo žmones, apsilankymų metu patyrusius neetišką psichologų elgesį, apie tai pranešti.

Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė Kristina Mišinienė prieš porą savaičių paskelbė, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grupės užsieniečių, apgyvendintų viename iš užsieniečių registracijos centrų, galimo ilgalaikio seksualinio prievartavimo.

Vilniaus apskrities policija patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo, tačiau informacijos nedetalizavo. Prokuratūra teigė pareiškusi įtarimus vienam asmeniui, nukentėjusiuoju pripažintas kol kas vienas asmuo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS tuomet sakė, kad įtariamasis į Medininkų centrą dirbti atėjo iš Raudonojo kryžiaus ir dirbo tik dvi savaites, jis buvo atleistas balandį.

Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Į Lietuvą patekę migrantai iš pradžių buvo skubiai apgyvendinti įvairiose Lietuvos vietose, vėliau – perkelti į šiuo metu veikiančius penkis užsieniečių registracijos centrus. Šiuo metu ten vis dar gyvena beveik 3 tūkst. migrantų.

Žiniasklaida skelbė, jog seksualine prievarta Medininkų užsieniečių registracijos centre įtariamas psichologas teismo sprendimu pusmečiui nušalintas nuo pareigų vienoje neįvardijamoje viešojoje įstaigoje, taip pat išstojo iš Liberalų sąjūdžio, kuriam priklausė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvos psichologų sąjunga pranešė stabdanti savo nario, įtariamo seksualine prievarta prieš sulaikytą neteisėtą migrantą, narystę.

Sprendimą sąjunga šeštadienį paskelbė po portalo „Delfi“ straipsnio, jog dėl prievartos lytiškai santykiauti byloje įtariamas psichologu migrantų stovykloje dirbęs vilnietis Tomas Kelpša.

Migrantas, kuris teigė nukentėjęs nuo šio vyro, portalui liudijo, jog T. Kelpša iš jo reikalavo seksualinių santykių mainais į pagalbą ištrūkti iš centro ir gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Daugiau aukų Psichologas, migranto teigimu, tvirtino galintis parašyti palankų ar nepalankų raportą, kuris nulemtų jo likimą. „Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie galimą Lietuvos psichologų sąjungos nario T. Kelpšos nusikalstamą veiklą bei reaguojant į pradėtą ikiteisminį tyrimą – sąjungos valdybos sprendimu stabdoma jo narystė Lietuvos psichologų sąjungoje“, – šeštadienį išplatintame pranešime teigė Lietuvos psichologų sąjungos pirmininkė Aina Adomaitytė.

„Lietuvos psichologų sąjungos pozicija bet kokio smurto atžvilgiu yra tvirta ir vienareikšmiška – jokios smurto formos nėra ir negali būti toleruojamos. Galimas seksualinis priekabiavimas, išnaudojimas ir prievarta yra labai rimta profesinio nusižengimo forma ir yra nusikaltimas“, – nurodė sąjungos pirmininkė.

Sąjunga žada organizuoti vidinius profesinius seminarus apie profesinės etikos normas.

Be to, „Delfi“ išsiaiškino, kad galimų T. Kelpšos aukų yra ir daugiau. Viena iš jų – šiuo metu užsieniečių registracijos centre gyvenantis irakietis Ali (redakcijai tikroji asmens tapatybė yra žinoma). 22-ejų metų jaunuolis priklauso LGBT bendruomenei. Seksualinę stovyklose dirbusio psichologo prievartą jis kentė mažiausiai nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.

Psichologų sąjunga kviečia ir prašo žmones, apsilankymų metu patyrusius neetišką psichologų elgesį, apie tai pranešti.

Vyksta tyrimas

Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė Kristina Mišinienė prieš porą savaičių paskelbė, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grupės užsieniečių, apgyvendintų viename iš užsieniečių registracijos centrų, galimo ilgalaikio seksualinio prievartavimo.

Vilniaus apskrities policija patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo, tačiau informacijos nedetalizavo. Prokuratūra teigė pareiškusi įtarimus vienam asmeniui, nukentėjusiuoju pripažintas kol kas vienas asmuo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS tuomet sakė, kad įtariamasis į Medininkų centrą dirbti atėjo iš Raudonojo kryžiaus ir dirbo tik dvi savaites, jis buvo atleistas balandį.

Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Į Lietuvą patekę migrantai iš pradžių buvo skubiai apgyvendinti įvairiose Lietuvos vietose, vėliau – perkelti į šiuo metu veikiančius penkis užsieniečių registracijos centrus. Šiuo metu ten vis dar gyvena beveik 3 tūkst. migrantų.

Žiniasklaida skelbė, jog seksualine prievarta Medininkų užsieniečių registracijos centre įtariamas psichologas teismo sprendimu pusmečiui nušalintas nuo pareigų vienoje neįvardijamoje viešojoje įstaigoje, taip pat išstojo iš Liberalų sąjūdžio, kuriam priklausė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Seksualine prievarta Medininkų pabėgėlių centre įtariamas psichologas teismo sprendimu pusmečiui nušalintas nuo pareigų vienoje neįvardijamoje viešojoje įstaigoje. Vyras taip pat praeitą savaitę išstojo iš Liberalų sąjūdžio. Įtariamojo specializacija – darbas su vaikais ir paaugliais. Psichologų sąjungos vadovė teigia, kad ši neeilinė situacija išryškina teisinio reguliavimo spragas ir viliasi, kad ji paskatins sparčiau imtis kone dešimtmetį rengiamo Psichologų praktinės veiklos įstatymo.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo migrantų, apgyvendintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Medininkų užsieniečių registracijos centre, ilgalaikio seksualinio prievartavimo pradėtas dar balandžio pradžioje. Apie jį šią savaitę pranešė ne teisėsauga, o nevyriausybinė organizacija „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“.

Įtarimai pareikšti centre dirbusiam psichologui, vienas asmuo – registracijos centro gyventojas – pripažintas nukentėjusiuoju.

VSAT 15min patvirtino, kad trys tyrime figūruojantys migrantai, pripažinus jų pažeidžiamumą, penktadienį buvo perkelti iš Medininkų į Ruklos pabėgėlių registracijos centrą. Kitaip nei Medininkuose, Rukloje migrantai turi teisę kuriam laikui išeiti iš centro teritorijos.

Tuo metu įtariamasis psichologas pusmečiui nušalintas nuo pareigų neįvardijamoje viešojoje įstaigoje.

„Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas tenkino prokuroro prašymą ir nuo šių metų balandžio 11 dienos įtariamąjį 6 mėn. terminui nušalino nuo užimamų pareigų vienoje viešojoje įstaigoje“, – penktadienį 15min sakė Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Gintarė Šatkauskaitė-Vitkauskienė.

Ji BNS šią savaitę patvirtino, kad „ikiteisminis tyrimas pradėtas siekiant tiksliai išsiaiškinti galimos nusikalstamos veikos aplinkybes. Gali būti, kad nukentėjusiųjų ratas plėsis“.

VSAT: etikos pažeidimas akivaizdus

Įtarimų sulaukęs vyras nuo praėjusių metų spalio iki šių metų kovo vidurio dirbo Raudonojo kryžiaus organizacijoje. O kovo 17 dieną pasirašė darbo sutartį dėl psichologo darbo su VSAT.

VSAT vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas ketvirtadienį LRT radijui atskleidė, jog yra fiksuotas ir vaizdo įrašas. Iš jo spręsti, ar buvo vykdoma nusikalstama veika kol kas ankstyva: „Reikia suprasti, kad kalbame apie santykius tarp vyrų, moterų šioje situacijoje nebuvo. Galbūt kalbame apie LGBT atstovus, tarp kurių santykiai yra kiek kitokie, nei tarp vyro ir moters. Kokį man vaizdo įrašą teko matyti, man tikrai kelia didelių abejonių, aš esu įsitikinęs, kad ir teisininkams ir advokatams ši situacija turėtų kelti abejones“.

Tačiau, anot VSAT atstovo, psichologo darbo etikos pažeidimas yra akivaizdus.

„Ką mes galim konstatuoti, kad tikrai buvo vidaus taisyklių pažeidimas, nes visiems darbuotojams yra draudžiama su migrantais užmegzti ryšius bei teikti paslaugas, kurios nenumatytos teisės aktuose“,– pridūrė R. Petrauskas.

Įtarimų seksualine prievarta sulaukęs psichologas iš VSAT išėjo savo noru – tą pačią dieną balandžio pradžioje, kai buvo pradėtas teisėsaugos tyrimas.

VSAT atstovai 15min paaiškino nepradėję tarnybinio patikrinimo, nes tokiu atveju asmuo būtų nušalinamas nuo pareigų tarnyboje kol vyksta tyrimas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą tarnybinis patikrinimas turėtų būti stabdomas, asmuo formaliai užimtų tarnyboje etatą, tačiau funkcijų nevykdytų. Taigi realiai pareigybė būtų „užimta“ iki tyrimo ar teisminio nagrinėjimo pabaigos. Tuo metu psichologų pabėgėlių centruose poreikis didžiulis, dėl to nuspręsta tenkinti specialisto prašymą ir nutraukti sutartį.

Įtariamas psichologas: ne aš tas žmogus

15min šią savaitę susisiekė su įtariamuoju psichologu. Jo tapatybė redakcijai žinoma, tačiau neatskleidžiama dėl duomenų apsaugos ir nekaltumo prezumpcijos. Skelbiami tie duomenys, kurie gali būti reikšmingi visuomenės interesui.

Paklaustas, ar figūruoja kokiame nors ikiteisminiame tyrime, vyras iš pradžių tai paneigė ir nutraukė pokalbį. Vėliau susisiekus dar kartą, psichologas teigė suprantąs, kad įtarimų šešėlis krentąs ant jo.

„Kai policija šį atvejį išsiaiškins, kuriame aš tiesų nefigūruoju, bet aš girdėjau apie tai, skaičiau ir suprantu, kad krenta šešėlis ant manęs, nors ne aš tas žmogus, bet policija išsiaiškins ir tada galėsime ir kalbėtis, man atrodo“, – 15min šią savaitę sakė psichologas. Tačiau klausiamas, ar jam yra pareikšti įtarimai dėl seksualinės prievartos, vyras vėl nutraukė pokalbį.

Dar pokalbio pradžioje, psichologas užsiminė skubantis į darbą, dalyvausiantis susirinkime, todėl negalintis kalbėti.

Viešų duomenų apie tai, kur šiuo metu dirba iš Raudonojo kryžiaus, taip pat ir iš VSAT pasitraukęs psichologas, nėra.

Teismo sprendimas nušalinti įtariamąjį nuo pareigų vienoje neįvardijamoje viešojoje įstaigoje neužkerta jam galimybių verstis privačia praktika.

Edukologijos universitetą baigęs specialistas specializuojasi vaikų ir paauglių psichologijoje, kurį laiką yra dirbęs sostinės ikimokyklinio ugdymo ir kelių mokyklų psichologu kuratorium.

„Jis buvo darželių kuratorius labai trumpai, kelis mėnesius, kol pas mus dirbo. Jis trumpai dirbo todėl, kad ne visai atitiko mūsų tarnybos lūkesčius. Dėl profesinės kompetencijos labiau“, – sakė Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Vida Roma Pivorienė.

Ji patikino, kad jokių įspėjimų dėl specialisto elgsenos tuomet nebuvo gauta, o jo darbo veikla buvo daugiau susijusi su metodinės medžiagos pedagogams rengimu.

Teisėsaugos įtarimų sulaukęs vyras daugiau nei dešimtmetį buvo Liberalų sąjūdžio nariu, yra kandidatavęs savivaldos rinkimuose. Šią savaitę jis informavo partiją apie pasitraukimą iš jos gretų. Savo sprendimo motyvų vyras nenurodė.

Psichologų sąjunga: oficialios informacijos neturime

Įtariamasis psichologas yra Psichologų sąjungos narys, jo pavardė – tarp rekomenduojamų žiniasklaidai kalbinti specialistų.

Sąjungos prezidentė Valija Šap 15min teigė, jog asociacija nėra gavusi oficialios informacijos apie sąjungos nariui pareikštus įtarimus. Gavus tokios informacijos, ji būtų vertinama.

„Lietuvos psichologų sąjungos įstatuose apibrėžta, kas gali tapti nariu ir kaip žmogus išeina iš sąjungos. Gali išeit iš sąjungos tam tikromis aplinkybėmis. Viena jų – valdybos sprendimu narys gali būti šalinamas, jei yra nustatyta, kad narys grubiai pažeidė psichologo profesinę etiką. Mūsų įstatuose yra numatyta, tačiau mes turime turėti informaciją. Niekada nesiimsime veiksmų prieš narį, jei neturime patikimos informacijos“, – svarstė sąjungos prezidentė.

Ji čia pat pabrėžė nekaltumo prezumpcijos svarbą ir pridūrė, jog ir nenorėtų žinoti, kuris konkrečiai sąjungos narys sulaukė teisėsaugos įtarimų.

Anot V.Šap, psichologo narystės suspendavimas sąjungoje neturėtų jokios įtakos jo galimybėms toliau verstis praktika.

Pasak sąjungos vadovės, ši konkreti situacija galėtų vėl paskatinti spartesnį Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto svarstymą Seime. Projektas, dėl kurio diskutuojama kone dešimtmetį, jau yra įveikęs pateikimo stadiją parlamente.

„Jūs kalbat apie tai, kad būtina apsaugoti klientus, jei yra toks poreikis, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Tačiau Lietuvoje psichologų veikla nėra reglamentuojama įstatymu, tik teisminiu keliu. Kitaip tariant dėl galimos žalos, dėl to, kokią veiklą gali ar negali vykdyti tam tikras žmogus kalbant apie psichologines paslaugas, labai liūdna tą pasakyti, reguliuojama vis dar ne Psichologų praktinės veiklos įstatymu, apie kurį mes kalbame ir kurio patvirtinimui mes esame išreiškę labai daug valios“, – kalbėjo V.Šap.

Pašnekovė vylėsi, kad šis skaudus atvejis paskatins spartesnį trūkstamo įstatymo svarstymą Seime: „Šis atvejis yra skaudus, bet kuria baigtimi bus skaudus. Yra skaudus mums, psichologams, ir kaip niekad dabar dar tvirčiau tikiu, kad turime kuo greičiau priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą, nes nėra kito kelio. Ir reikalaudami iš įstaigų vadovų, kad atsakytų už psichologų veiklą, mes turim duoti jiems įrankius“.

Įstatymas numatytų psichologų registrą

„Jungtinėse Amerikos Valstijose būtų labai aišku – asmuo būtų nušalintas nuo darbo iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, ar asmuo kaltas, ar ne“, – sakė Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys. Valdančiųjų konservatorių atstovas vadovauja darbo grupei, rengusiai įstatymo projektą.

Šiuo metu, pasak jo, laukiama Vyriausybės išvados projektui. Jame nenumatytas psichologų licencijavimas, nes nemaža dalis pačios psichologų bendruomenės tam priešinosi.

„Šiame įstatyme numatyta, jog bus etikos tarnyba, priežiūros sistema. Įstatymo skylė – nėra licencijuojamas procesas, tačiau būtų oficialiai registruota, kas yra psichologai“, – teigė L.Slušnys.

„Teoriškai tokioje situacijoje žmogus toliau galėtų dirbti, tačiau grubiai pažeidęs etiką, būtų išimtas iš oficialaus psichologų registrų sąrašo, todėl žmonės galės matyti, kad asmuo neturi oficialios registracijos. Todėl pilietis galės užduoti klausimą – kodėl tavęs šiame sąraše nėra? Ir išsiaiškinti etikos priežiūros tarnyboje, jog šis žmogus pažeidė darbo etiką“, – aiškino parlamentaras. Tačiau kada įstatymo projekto svarstymas vėl galėtų pajudėti, nesiėmė prognozuoti.

K.Mišinienė: susiduriame pirmą kartą

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė 15min teigė pirmą kartą susidurianti su situacija, kai įtarimai dėl seksualinės prievartos pareiškiami psichologui.

„Per mūsų 22 metų praktiką matėme tikrai pakankamai piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi atvejų, tačiau pirmą kartą susiduriame su seksualinės prievartos kaltinimais psichologui“, – kalbėjo organizacijos vadovė.

Pasak jos, centre laikomi migrantai yra pažeidžiami, negali pasitraukti iš grėsmingos jiems situacijos, neturi kuo pasitikėti, nežino, kaip bus sureaguota į jų pagalbos prašymą.

„Tad vadinantis save psichologu tokio centro darbuotojas, ir dar ateinantis vienos didžiausių humanitarinės pagalbos organizacijų vardu, yra matomas kaip labai galinga, turinti neribotą valdžią figūra“, – sakė K.Mišinienė.

Būtent dėl to, centro vadovės teigimu, prasidėjus tyrimui buvo būtina perkelti jame figūruojančius migrantus į kitą pabėgėlių centrą.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.