Author: admin

Lietuvoje – daugiau nei 70 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ne visiems gyvenimas mūsų šalyje it rožėmis klotas – nevyriausybinės organizacijos (NVO) nuolat sulaukia signalų, kad į šiuos itin pažeidžiamus asmenis nusitaikė prekeiviai žmonėmis, pigios darbo jėgos ieškantys darbdaviai. Valstybinė Darbo inspekcija (VDI) naujienų portalui tv3.lt pateikia liūdną statistiką – daugiau nei 21 procentas nelegaliai dirbusių asmenų yra ukrainiečiai.

Pavasarį naujienų portalas tv3.lt aprašė vieno į Lietuvą atvykusio dirbti ukrainiečio istoriją. Oleksandras apie 3 mėnesius dirbęs vienoje šalies statybviečių, kurios vadovas taip pat ukrainietis, tačiau už triūsą taip ir negavo nė cento. Daugiau skaitykite čia.

Tokių kaip Oleksandras – ne vienas. Nors VDI praneša, kad ukrainiečių išnaudojimo darbe atvejų šiemet nenustatyta, patvirtinama, kad vien per šių metų pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisiją kreipėsi 82 ukrainiečiai. Daugiausiai kreipimųsi – dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Tarnybos nustatė ir nelegalaus darbo, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų.

Dar liūdnesnį vaizdą nupiešia ir pateikta kita statistika – per pirmą šių metų pusmetį nustatyti 279 nelegaliai dirbę asmenys. Iš jų 59 asmenys buvo atvykę iš Ukrainos.

Sektorių mastas plečiasi

Pavojaus signalais dėl nelegalaus darbo skambina ir NVO. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė tv3.lt atvirauja, kad centro pagalbos linija dažnai sulaukia skambučių dėl darbinio išnaudojimo, kuris tam tikrais atvejais panašėja ir į prekybą žmonėmis – nesudarytos darbo sutartys arba jose neteisinga informacija, vėluoja arba iš viso neišmokami atlyginimai, darbdavys nuolat užgaulioja, žemina, grasina atleisti.

Sektorių, kuriuose fiksuojami pranešimai dėl galimo išnaudojimo, mastas taip pat plečiasi.

„Jei prieš kelis metus tokie skundai dažniausiai aidėjo iš transporto sektoriaus, tai dabar girdime juos ir iš statybų, aptarnavimo, žemės ūkio. Tikrai daug nuskriaustų, apvogtų žmonių yra tarp komandiruotų į mūsų šalį darbuotojų, žmogus apsukruolių iš įdarbinimo agentūrų kur nors Ukrainoje apiformintas kaip dirbantis, pavyzdžiui, mėsos apdirbimo fabrike Lenkijoje, nors realiai jis ten nėra net apsilankęs, jis dirba kur nors statybose pakaunėje“, – nurodo K. Mišinienė.

Tačiau mūsų šalies įstaigos, tiriančios darbinį išnaudojimą tokiam darbuotojui, jei iškyla konfliktas, niekuo negali padėti – jo tarsi nėra Lietuvoje.

Lengva pasinaudoti, nes nemoka kalbos, nežino įstatymų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžia, kad užsieniečių išnaudojimas darbovietėse yra itin opi problema. Tokiais žmonėmis lengva pasinaudoti – jie nemoka kalbos, nežino įstatymų.

„Jie nėra lygiaverčiai, nes ukrainiečiai yra socialiai jautri grupė – jie ne tie patys mūsų tautiečiai, žinantys, kad mums gali parašyti anonimiškai skundą, žinantys, kad į VDI gali paskambinti, ir kad jiems nieko už tai nebus. O su nuo karo pabėgusiais ukrainiečiais viskas yra kitaip. Jie visko absoliučiai bijo“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo I. Ruginienė.

I. Ruginienė patvirtina, kad dėl išnaudojimo darbe atvejų ukrainiečiai gali kreiptis tiek į VDI, tiek į LPSK: „Nesvarbu kokia kalba – tai gali padaryti tiek rusiškai, tiek ukrainietiškai, tiek angliškai rašydamas. Bazinę konsultaciją mes tikrai suteiksime ir padarysime“.

„Mes skatiname kreiptis, jeigu yra kažkas blogai. Buvo tokių atvejų, kad darbuotojas už du mėnesius 100 eurų darbo užmokestį gavo. To mes tikrai netoleruosime ir atsakomybės tokie darbdaviai tikrai sulauks“ , – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Tačiau svarbu žinoti, kad kiekvienas dėl pažeidimų darbe besikreipiantis asmuo turi turėti įrodymus.

„Būtų gerai ir vaizdo, ir garso įrašai, ir tam tikri dokumentai, kuriuos gali pas save pasilikti darbuotojas. Bet koks įrodymas yra labai svarbus ir prisideda prie sėkmės istorijos. Tai tokių galutinių išeigų gali būti įvairių“, – nurodo I. Ruginienė.

Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, kurie apibrėžia bet kokią draudžiamą veiklą prieš darbuotoją, susijusią su psichologiniu smurtu, priekabiavimu.

„Negalima bet kaip elgtis siekiant pažeminti darbuotoją, paveikti jo orumą. Nustatytos ir tam tikros pareigos darbdaviams. Viena iš pagrindų, ką jau turėjo pasidaryti darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius 50, tai pasitvirtinti psichologinio smurto darbe politiką. Taip pat numatyta visiems darbdaviams šviesti darbuotojus. Nusimatyti skundų pateikimo tvarkas, kaip tie skundai gali būti pateikiami dėl galimo psichologinio smurto, kaip jie tiriami ir panašiai. Tikimės, kad šie pakeitimai bus veiksmingi“, – nurodo Š. Orlavičius.

Karo pabėgėliai – taikinys prekeiviams žmonėmis

Signalų dėl į karo pabėgėlius nusitaikiusius prekeivius žmonėmis Lietuvoje sulaukta dar karo pradžioje – registracijos centruose buvo bandoma privilioti ir prikalbinti merginas užsiimti prostitucija, nelegaliu darbu.

Tą patvirtino ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir pabrėžė, kad klausimas yra aktualus.

„Mes tik išgirdę pirmą informaciją apie tokius galimus atvejus iškart reagavome“, – tuomet kalbėjo ministrė.

„Kaip žinia, prekeiviai žmonėmis, suteneriai visada ieško asmenų, kurie yra pažeidžiami, kurių išnaudojimas reikalautų nedidelių kaštų, o nauda būtų didelė. Tad karo pabėgėliai šiuo atveju gali būti tikrai parankūs: žmonės sutrikę, išgąsdinti, nusiminę, svetimoje šalyje jie nežino kalbos, įstatymų, pagalbos sistemos jiems nesuprantamos“, – tv3.lt sako K. Mišinienė.

Seksualinio išnaudojimo tema, anot K. Mišinienės, Lietuvoje opi. Išnaudojimas prostitucijoje tiek iki karo, tiek dabar nėra plačiai nagrinėjamas: „Teisėsauga tebevykdo gėdingus „plaštakės“ reidus po įvairius nelegalius „taškus“, vėliau girdime apie tai, jog „ukrainietės prostitucijoje laimingos, jos gerai uždirba, jas aišku, nubaudėme, bet pagalbos joms nereikia“.

Didžiausia rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis kyla moterims, vaikams, neįgaliems asmenims.

„Realybėje matome moteris, labai jaunus žmones iš tokių vietovių, kaip Mariupolis, Doneckas įstrigusius kokio „geradario“ išnuomotame motelyje, neaišku kokiu būdu, be sutarčių jo ir įdarbintus valymo agentūrose, maisto gaminimo, paslaugų sferose, sunkiai dirbančius, tačiau nieko neuždirbančius. Labai skaudu matyti, kad tokie sukčiai naudojasi šių žmonių neviltimi, situacijos nesuvokimu, sugeba juos padaryti beveik priklausomus nuo savęs, mokina juos nepasitikėti mūsų valstybės teisėsauga, darbo inspekcija, socialinėmis tarnybomis.

Ne kartą teko būti liudininke tokių situacijų, kai mūsų pareigūnai, tarnautojai norėtų padėti žmogui, šiam reikia tik pasakyti tiesą apie savo darbo, gyvenimo sąlygas, tačiau akivaizdžiai išnaudojamas žmogus gina nesąžiningą darbdavį, įdarbinimo agentūrą, slepia jų neteisėtus veiksmus, mat jam yra pažadėta, jog „būk kantrus, niekuo nepasitikėk, jei ne mes, tu čia iš viso gyventum gatvėje“, – apie liūdnas ukrainiečių patirtis kalba K. Mišinienė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) patvirtina, kad Ukrainos piliečiai dar iki karo buvo labiausiai išnaudojamų prekybai žmonėmis asmenų penketuke.

Anot K. Mišinienės, nukentėjusiems nuo išnaudojimo galime padėti kiekvienas – patarimu, palaikymu, palydėjimu iki pagalbos tarnybų: „Nebijokime sugaišti truputį daugiau laiko, pasigilinkime į situaciją, pasinaudokime mums lengviau prieinamomis informacinėmis sistemomis. Kaip gali būti, jog didmiesčiuose tiek daug vienišų, neretai neviltyje egzistuojančių karo pabėgėlių, o mes jų tiesiog nematome, nieko apie juos nežinome?

Net jeigu jie gyvena mūsų laiptinėse, mes vaikštome tomis pačiomis gatvėmis, apsiperkame tose pačiose parduotuvėse… Kviesčiau tautiečius atminti, jog pabėgėlio duona yra labai neskalsi, dažnam reikia gal ne tiek dovanojamo daikto, kiek palaikymo, priėmimo į savo tarpą, „pastovėjimo“ už jį, kai piktavaliai asmenys kėsinasi pasinaudoti atblokštais į mūsų šalį migrantais“.

Lietuva ruošiasi, kad atšalus orams, o rusams gadinant energetikos infrastruktūrą, gali padaugėti atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Statistikos departamento duomenimis, nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko 70 tūkst. Ukrainos gyventojų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Prekyba žmonėmis – ne tik už jūrų marių, šie nusikaltimai plinta ir Lietuvoje, sako prokuroras Ruslanas Ušinskas. Šalyje išnaudojami užsieniečiai, o lietuviai vežami į Britų salas arba Skandinaviją, kur dirba priverstinai. Prekeiviai žmonėmis tautiečius verbavo Klaipėdoje, o vėliau vertė daryti nusikaltimus – vogti ar net platinti heroiną.

Tuo tarpu Lietuvoje verda kitokių formų išnaudojimas. Čia taikomasi į trečiųjų šalių piliečius – jie verčiami sunkiai dirbti pramonės ar žemės ūkio įmonėse už grašius. Nukentėjusieji gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis, iš jų atimami asmens dokumentai. Tikėtina, kad ateityje prekeiviai žmonėmis gali nusitaikyti į migrantus kaip į potencialias aukas.

Išnaudojimas ir priverstinis darbas – jau ir Lietuvoje

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos prevencijos skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas tvirtina, kad išnaudojimas priverstiniam darbui atsirado jau Lietuvoje ir vadina tai „vidiniu nusikaltimu“.

„Anksčiau tai buvo nusikaltimas, labiau siejamas su užsieniu, bet šios išnaudojimo formos jau fiksuojamos ir pačioje Lietuvoje“, – nurodė teisėsaugos atstovas.

Prokuroras praskleidė šydą ir papasakojo, kaip veikia išnaudotojų schemos Lietuvoje. Paprastai siūlomas darbas žemės ūkio, gamybos, pramonės įmonėse, kur vėliau pažeidžiami asmenys verčiami dirbti.

„Tarkime, asmuo atvyksta iš trečiųjų šalių į Lietuvą, kur jam žadamas oficialus darbas. Bet paaiškėja, kad jis privalo dirbti visiškai kitus, su žadėta pozicija nesusijusius darbus. Žymiai sunkesnius, mažiau apmokamus. Gyvena ne tokiomis sąlygomis, apie kurias jam buvo pasakojama. Žmogus, atvykęs ne iš Europos Sąjungos valstybių, nepažįsta šalies kultūros, kalbos, įstatymų“, – pasakojo prokuroras.

R. Ušinskas apibūdino plačiau, kokiems ikiteisminiams tyrimams jam teko vadovauti.

„Pasitaikė bylų, kai į Lietuvą atgabenti asmenys išnaudojami vergiškomis sąlygomis. Jie buvo mušami, iš jų atimti dokumentai. Jie buvo visiškai priklausomi nuo darbdavio, prastai maitinami, gyveno pasibaisėtinomis sąlygomis. <…> Brutalaus išnaudojimo formos dabar yra ir Lietuvoje“, – tv3.lt sakė prokuroras.

Vertė pardavinėti heroiną, o prireikus – slėpti skrandyje

Portalas tv3.lt jau rašė, kad pastaruoju metu Klaipėdoje pastebimi verbavimo ir lietuvių gabenimo į užsienį priverstiniam darbui atvejai. Dažniausiai aukomis tampa pažeidžiami vidutinio amžiaus arba vyresnio amžiau vyrai, tačiau pasitaiko ir moterų, rodo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) duomenys.

Nevyriausybinė organizacija dalijasi jautriomis nukentėjusiųjų istorijomis. Kviečiame skaityti apie trijų Klaipėdos gyventojų skaudžius išgyvenimus ir kaip jiems pavyko ištrūkti iš prekeivių žmonėmis spąstų.

Į prekeivių žmonėmis nagus pateko 54-erių klaipėdietis. Jis – du kartus vedęs, bet nesėkmingai, su buvusiomis šeimomis nebendravo, tėvai mirę, turėjo kelis draugus.

Anksčiau dirbdamas susižalojo ranką – neteko vienos rankos pirštų. Taip pat yra teistas, serga ŽIV. Visos darbo paieškos Lietuvoje buvo nesėkmingos, tad gavęs pasiūlymą dirbti statybose, Airijoje, nedvejodamas sutiko.

Vyrui buvo organizuota kelionė ir maitinimas. Vos atvykus, jam pasakyta, kad dirbs visai ne statybų aikštelėje, o platins narkotines medžiagas. Tiksliau, heroiną, kurio dozės susuktos į rutuliukus. Už sėkmingą narkotikų pardavimą jis gaudavo maisto ir parūkyti. Tačiau jei staiga atvykdavo policija, vyras supakuotą heroiną turėdavo slėpti – tiesiog nuryti.

Nusikaltėliai klaipėdietį įbaugino, kad jei kas pasisuks netinkama linkme, su juo bus susidorota, kad jis bus rastas bet kokia kaina.  Po kelių savaičių tokio „darbo“, lietuvis pabėgo, šlaistėsi gatvėmis, kol jį rado nevyriausybinių organizacijų atstovai ir padėjo grįžti į Lietuvą.

Atsisakius vogti – sulaužyta ranka ir atimti dokumentai

Kitas lietuvis, 40-metis vyras, buvo išvežtas į Airiją. Jo vaikystė buvo sudėtinga: tėvai ilgus metus girtavo, tad jis augo jausdamasis atstumtas. Kitų artimųjų ir draugų neturi. Susidėjęs su netinkamais draugais pradėjo vogti iš butų, už tai pateko į Vilniaus pataisos namus. Ten susipažino ir susidraugavo su vyriškiu, kuris pasiūlė  padėti – surasti gerą darbą vos atlikus bausmę.

Vyras patikėjęs, kad jo gyvenimas gali pasikeisti, sutiko vykti į Airiją. Kaip pats pripažįsta, kad priėmė pasiūlymą, nes neturėjo, ką prarasti, – neturėjo, kur prisiglausti išėjęs į laisvę, nebent į nakvynės namus.

Naujieji darbdaviai elgėsi su vyru maloniai, draugiškai, jis jautėsi esąs „savas“. Vyrą apgyvendino, maitino, organizavo kelionę į Airiją. Atvykus teko laukti, kol bus rastas darbas. Vyras nekantravo, sakė norintis pradėti dirbti kuo greičiau.

Tačiau „darbdavių“ malonus tonas staigiai pasikeitė. Jam ėmė įsakinėti: jei nori valgyti – eik vogti. Lietuvis turėjo vogti „darbdavių“ nurodomas prekes, antraip šie grasino jį sumušti. Toks gyvenimo būdas vyrui buvo nepriimtinas, jis ieškojo būdų pabėgti. Bandė telefonu susisiekti su artimaisiais, likusiais Lietuvoje, tačiau nesėkmingai.

Nusikaltėliai vyrą stipriai sumušė – sulaužė ranką, atėmė visus asmens dokumentus, telefoną. Planavo pervežti auką į kitą vietą, kur jis būtų verčiamas platinti narkotines medžiagas. Tačiau kai jį vedė prie automobilio, vyras pastebėjo kelis praeivius ir ėmė šaukti „help“ (angl. – padėkite). Atsisukus praeiviams, nusikaltėliai sutriko, o vyras pabėgo.

Lietuvis pasiekė ligoninę, kur atvyko vietiniai policijos pareigūnai. Šie esą nurodė jam nesiskųsti, jei nori grįžti į tėvynę. Vyras neprieštaravo, nesiskundė, buvo išsigandęs. Galiausiai su ambasados pagalba grįžo į Lietuvą.

Klaipėdoje praleido kelias dienas gatvėje, mat į nakvynės namus jį atsisakyta įleisti, kadangi neturėjo asmens dokumentų. Sulaukęs KOPŽI pagalbos, gavo vietą nakvynės namuose, vėliau apgyvendintas kitame mieste.

Ištrūkęs iš prekybos žmonėmis tinklo, vyras ilgai baiminosi galimo poveikio, susidorojimo, buvo įbaugintas. Galiausiai sukaupė drąsos ir nusprendė savo istoriją papasakoti pareigūnams, tačiau tuo metu nebuvo specializuoto pareigūno Klaipėdos komisariate. Apklausos laikas buvo perkeltas į kitą dieną, per tą laiką vyras apsigalvojo, dar stipriau išsigando, sulaukęs grasinimų.

Tačiau KOPŽI praneša, kad bėgant laikui vyras pakeitė savo gyvenimą: susirado darbą, sutiko savo gyvenimo meilę, įveikė priklausomybę alkoholiui, įsigijo būstą, sukūrė šeimą. Policijos pareigūnai vyrą apklausė praėjus 2 metams po įvykio, tačiau iki šiol jis baiminasi galimo susidorojimo.

Žadėtos kelionės ir pinigai, bet nesulaukė nieko

Paskutinė istorija – apie jauną moterį. 26-erių metų klaipėdietės tėvai žuvo per gaisrą dar vaikystėje, tad ji augo su močiute. Ši mergaitę atidavė į internatą, kai jai buvo 12 metų. Čia ji patyrė seksualinę prievartą – ją nuskriaudė 2 pilnamečiai vaikinai.

Vėliau mergina susidėjo su netinkamais draugais, pradėjo vykdyti vagystes iš butų. Nors mergina teigė vykdavusi tik dėl kompanijos, svetimų daiktų neėmusi, pakliuvo į įkalinimo įstaigą Panevėžyje, kur laikė 12-tos klasės egzaminus. Paleista į laisvę, ji neturėjo, kur gyventi, glausdavosi pas draugus. Viename iš vakarėlių buvo sumušta, nes nesutiko turėti lytinių santykių.

Vėliau ėmė draugauti su vyresniu vaikinu, jis pasiūlė vykti kartu į Švediją. Buvo žadama kartu keliauti, užsidirbti pinigų. Tačiau nuvykus į Švediją geresnio gyvenimo iliuzija subliūško. Kol vaikinas su draugais darė nusikaltimus, mergina turėjo tvarkyti namelius. Tvarkydavo kasdien, gamindavo valgyti. Keliauti neteko, pinigų už darbą negavo. Grįžusi į Lietuvą apie tai niekam nepasakojo. Vaikinas liko Švedijoje, tad Klaipėdoje mergina grįžo į nakvynės namus. Likimas moteriai nesišypsojo – ji kartais miegodavo laiptinėse, o 2022 m. pavasarį mirė.

Taip prigąsdina, kad nukentėjusieji keičia parodymus

Prekeiviai žmonėmis baugina savo aukas taip smarkiai, kad išnaudoti asmenys nedrįsta kreiptis į teisėsaugą pagalbos. O jeigu vienetai ir praneša apie nusikaltimus, sunkiai duoda parodymus, neretai juos keičia.

Prokuroras R. Ušinskas atsakė, kaip prekeivių žmonėmis aukos bendrauja su teisėsauga.

„Jų parodymai pirminėje stadijoje yra labai skurdūs. Taip, jie įbauginti, bijo, nežino, kas jų laukia. Juo labiau, kad prekeiviai žmonėmis save pozicionuoja kaip visagalius, turinčius pažinčių, kur tik nori, įskaitant ir pareigūnus. Aukoms aiškinama, kad jei kreipsis į teisėsaugą, juos suras ir susidoros“, – apibūdino R. Ušinskas.

Tokios kalbos psichologiškai paveikia aukas. Nusikaltėliai nukentėjusiuosius žemina ir tikina, kad jie esą neturi jokių teisių.

„Aukai įteigta, kad ji yra niekas, kad priklauso prekeiviui žmonėmis kaip daiktas, kaip nuosavybė. Su juo elgiasi kaip nori, o pasiskųsti jis niekur negalės. <…> Pasitaiko, kad kai pradedame bendrauti su šios kategorijos nukentėjusiaisiais, jie keičia parodymus. Imame aiškintis priežastis ir, kaip taisyklė, paaiškėja, kad jiems daromas spaudimas“, – sakė Klaipėdoje dirbantis prokuroras.

Prokuroras: abejingas pareigūnų elgesys – praeityje

KOPŽI centro duomenimis, pareigūnai ne visada supratingai reaguoja į aukų pasakojimus. Paklaustas, kaip vertina netaktišką pareigūnų elgesį, R. Ušinskas atsakė, kad dabar tokių situacijų pasitaiko retai. Tačiau vienas atvejis įsirėžė prokuroro atmintyje.

„Yra buvę tokių dalykų, neslėpsime. Bet tai yra pati pradžia, kai šios nusikalstamos veikos pradėtos tirti Lietuvoje. Ne visi pareigūnai suprato, įsisavino ir žinojo, kas ta per nusikaltimas, kokie jo požymiai, kokie verbavimo būdai.

Buvo vienas atvejis prieš daug metų, kai benamis atėjo pasiskųsti į policijos budinčiąją dalį, teigdamas, kad jį nori išvežti į užsienį vykdyti vagystes iš parduotuvių. Į ką policijos budėtojas atsakė taip: Tu važiuok. Važiuok, sako, ko tu čia pergyveni, būsi pamaitintas, apgyvendintas, o čia, Lietuvoje, juk nieko neturi: nei darbo, nei gyvenimo sąlygų. Gyveni prie konteinerio, sako, tau ten bus geriau“, – teigė R. Ušinskas.

Tačiau teisėsaugos atstovas tikino, kad pareigūnai dabar taip nesielgia.

„Buvo toks požiūris, bet dabar jis išgyvendintas šiuo metu. Aš tikiu, kad dauguma policijos pareigūnų, tyrėjų suvokia, kas tai per nusikaltimai. Po šio pagarsėjusio atvejo negirdėjau, kad daugiau kažkas panašaus Lietuvoje būtų“, – tvirtino prokuroras.

Paklaustas, kokias tendencijas prognozuoja Lietuvai ateityje, R. Ušinskas pabrėžė, kad nusikaltėliai gali žvalgytis po migrantų gretas.

„Pabėgėliai – prekeivių žmonėmis taikinys numeris vienas. Atvykėliai iš trečiųjų šalių yra pažeidžiami. Ypač moterys gali būti išnaudojamos prostitucijai, o vyrai – ūkio darbams nedidelėse, privačiose bendrovėse. Manyčiau, kad jei geopolitinė situacija nesikeis ir pas mus daugės pabėgėlių, prognozuočiau, kad gali išnaudojimas jų atsirasti“, – apibendrino prokuroras.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė ketvirtadienį užregistravo didelį atgarsį viešumoje sukėlusias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma išplėsti prievartos lytiškai santykiauti apibrėžimą. Tai, pasak politikės, turėtų užtikrinti efektyvesnę seksualinių nusikaltimų aukų apsaugą.

Šiuo metu, pagal BK, „tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.

M. Danielė pasiūlė papildyti šią nuostatą bei numatyti bausmę areštu ar laisvės atėmimu ir tam, kuris privertė lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą, jeigu nebuvo kito žmogaus aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo.

„Aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.

Laisvanoriškas sutikimas suprantamas kaip sutikimas dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose laisva valia. Sutikimas nelaikomas laisvanorišku, jeigu: jis gautas naudojant psichologinį ir (ar) ekonominį smurtą, naudojamasi asmens priklausomumu, yra klystama dėl kito dalyvaujančio asmens tapatybės, veiksmo pobūdžio ir paskirties, sutikimas kyla iš kieno nors kito, o ne pačio asmens, pasinaudojama netikėtumu ar apgaule“, – dėstoma pataisų aiškinamajame rašte.

Tikisi, kad bus daugiau pranešančių apie prievartą

Jame taip pat teigiama, kad šis sąrašas nelaikytinas išsamiu: „Teisminio nagrinėjimo metu gali būti nustatytos ir kitos aplinkybės.“

M. Danielės įsitikinimu, priėmus šias BK pataisas, bus formuojama aiški valstybės pozicija, kad bet kokie seksualiniai veiksmai be sutikimo yra netoleruojami, tikimasi, kad atsiras daugiau apie įvykdytus seksualinius nusikaltimus pranešančių aukų, tuo pačiu – atsiras ir daugiau išaiškintų nusikalstamų veikų, pažeidžiančių žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Taip pat viliamasi, kad pakeitimai stipriau atgrasys asmenis nuo seksualinių nusikaltimų darymo.

M. Danielės inicijuotas BK pataisas dėl lytinių santykių be sutikimo taip pat pasirašė ir jos kolegė Seimo Laisvės frakcijoje Ieva Pakarklytė, Seimo konservatoriai Dalia Asanavičiūtė, Arūnas Valinskas, Seimo socialdemokratai Julius Sabatauskas, Orinta Leiputė ir Dovilė Šakalienė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Ketvirtadienį M. Danielė kartu su ekspertais, nevyriausybinių organizacijų atstovais Seime surengė spaudos konferenciją pavadinimu „Sutikimas seksui – kartą ir visiems laikams: štai, ką turime žinoti“.

Jos metu parlamentarė kalbėjo, kad Lietuva vis dar gyvena itin „didelėje smurto realybėje“, nors esą pasistūmėjome į priekį: sovietiniais laikais, smurtas prieš žmoną, prieš vaikus, pasak jos, buvo norma ir tik 2011 metais tai išgyvendinome iš savo teisės aktų.

M. Danielė teigė, kad naratyvas „pati kalta“, požiūris, kad žmona kažką kažkam privalo duoti, kad seksualinis smurtas neegzistuoja, ar tai – juokinga, vis dar gajus.

Pataisų oponentai pažymi, kad laisvanorišką sutikimą įrodyti sunku, tam esą reikėtų rašytinio sutikimo, liudininkų, notaro patvirtinimo.

Be to, jų nuomone, siekiant, kad pranešančių apie patirtą seksualinį smurtą būtų daugiau, reikia daugiau švietimo ir informacijos, kad asmenys smurtą atpažintų, o ne keisti BK.

Teisininkė: dabar pasakymas „ne“ nelaikomas aktyviu pasipriešinimu

Spaudos konferencijoje M. Danielė teigė, kad, priėmus aptariamas BK pataisas, tiesiog būtų įrodinėjamas kitas aspektas.

„Jeigu anksčiau teismai žiūrėjo, ar auka pakankamai aiškiai pasipriešino, reiškė nepritarimą, klykė, atliko kažkokius kitus veiksmus, tai dabar teismas aiškinasi, ar buvo duotas sutikimas tiems veiksmams, ar jis buvo visoje toje situacijoje ir ar jis buvo aiškus <…>. Keičiasi tik aspektas“, – tikino parlamentarė ir pabrėžė, kad nekaltumo prezumpcija su tuo nėra panaikinama.

M. Danielė tvirtino, kad sutikimo būtinoji sąlyga yra laisva valia, tai yra jis turėjo būti duotas be spaudimo, be prašymų, be manipuliacijų, įkalbinėjimų, grasinimų ir taip toliau.

„Turėjo būti sąlygos, kad tai būtų laisvas žmogaus apsisprendimas“, – pridūrė Seimo narė.

„Pagal dabartinę teismų praktiką, siekiant įrodyti nesutikimą, reikia aktyvių pasipriešinimo veiksmų. Tai reiškia, kad pasakymas „ne, aš to nenoriu“, nėra laikomas aktyviu pasipriešinimu ir turime bylų, kuriose moterys sakė „ne, aš nenoriu“, bet buvo seksualiniai prievartaujamos, tačiau teismas to nenustatė, nes nebuvo pasipriešinta fiziškai, nebuvo rėkta, klykta.

Dabar tokiu atveju [pakeitimai] leistų tokiose situacijose pripažinti, kad tai yra prievarta, nes tai daroma be asmens sutikimo, tačiau tam tikrais atvejais negali fiziškai pasipriešinti“, – pasakojo teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė.

Švedijos patirtis, pasak spaudos konferencijoje dalyvavusios Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, rodo, kad po analogiškų pakeitimų drįstančių kreiptis dėl patirto seksualinio smurto padaugėjo.

„Berods 12 Europos Sąjungos šalių nekaltumo prezumpcija tokiu pakeitimu nebuvo panaikinta, ji taip pat nėra naikinama ir Lietuvoje. Tai viso labo reiškia tam tikto požiūrio keitimą ne tik Baudžiamajame kodekse, bet ir visuomenei pasiunčiant žinutę, kad seksualiniam santykiui reikalingas sutikimas.

To sutikimo reikėjo iki šiol, tiesiog praktika rodo, kad kitu atveju yra labai daug aukų kaltinimo“, – kalbėjo ji.

Teigia, kad nekaltumo prezumpcija nenaikinama

Teisininkė Rugilė Butkevičiūtė taip pat patikino, kad su BK pakeitimais nekaltumo prezumpcija niekur nedings.

„Patvirtinus šias pataisas, padarius papildomus pakeitimus, tikrai nebus taip, kad kažkas paskambino, atėjo, pasakė ir tave uždarė į kalėjimą. Vyksta ikiteisminis tyrimas, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusis ar nukentėjusioji turi įrodyti, kad sutikimo nebuvo, kaltininkas turi įrodyti, kad sutikimas buvo“, – dėstė R. Butkevičiūtė.

Ji neatmetė galimybės, kad įteisinus pakeitimus, bus melagingų pranešimų apie patirtą seksualinį smurtą, bet, anot teisininkės, tokių bus maža dalis, už tai numatyta atsakomybė.

Apie priemones, kurių reikėtų imtis siekiant padėti nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, M. Danielė ir jos kolegė „laisviečių“ frakcijoje I. Pakarklytė pradėjo kalbėti dar Seimo rudens sesijos pradžioje. Seimo narių nuomone, Lietuvoje būtina atlikti ne tik BK pakeitimus, bet ir steigti specializuotus pagalbos centrus, parengti atitinkamus specialistus.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė ketvirtadienį įregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, jomis norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas.

M. Danielės teigimu, pateikto įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimą.

Jos teigimu, šiuo metu BK 151 straipsnyje yra numatytas privertimas lytiškai santykiauti, jis apibūdinamas per konkrečius, su fizinio smurto panaudojimu nesusijusius, veiksmus.

Pasak parlamentarės, įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.

Toks pakeitimas reikštų, jog prieš lytinį aktą turėtų būti aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.

Portalas LRT.lt primena, kad dar anksčiau Seimo Laisvės frakcijos narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė paskelbė apie pasiūlymų paketą, kuriame bus koncentruojamasi į apsaugą nuo seksualinio smurto bei jo prevenciją.

Danielė: jei sutikimo nėra, bet kokie seksualiniai veiksmai yra prievarta ir smurtas

Kaip ketvirtadienį surengtos spaudos konferencijos metu sakė M. Danielė, moterų teisės šiuo metu pažeidžiamos visame pasaulyje: „Jau kurį laiką stebime įvykius Irane, protestus Irane, matome, kaip moterys tiesiog žudomos. Ir smūgiai gatvėse, ir valdžios pradanginamos sportininkės, nuo kulkų žūstančios tiek paauglės, tiek garbaus amžiaus moterys.

Afganistane jau metus vykdoma masinė smurto prieš moteris programa, moterys šalinamos iš visų visuomeninio gyvenimo sričių“.

Parlamentarės teigimu, nors gali atrodyti, kad Lietuvoje nesusiduriame su jokiomis problemomis, o visos teisės tiek vyrams, tiek moterims yra užtikrintos, tačiau žmogaus teisių apsauga yra ilgas darbas.

„Lietuva vis dar gyvena didelėje smurto realybėje – mūsų močiučių laikai prabėgo epochoje, kuomet smurtas prieš moteris buvo norma, smurtas namuose buvo norma. Mūsų mamos gyveno paslėpto smurto sovietinėje realybėje, mano pačios karta užaugo legalaus smurto prieš žmoną ir vaikus epochoje. Tik 2011 metais smurtą prieš žmoną ir vaikus išgyvendinome bent įstatyminėje bazėje“, – kalbėjo M. Danielė.

Kaip pridūrė politikė, „pati kalta“ naratyvas pastarąjį mėnesį taip pat skambėjo visur – girdėjome pokštus, matėme požiūrį, kad seksualinis smurtas neegzistuoja arba yra kažkas juokingo, teigė M. Danielė.

„Tokie juokeliai ir šmaikštumas liejosi per kraštus, buvo labai daug nustebino, kaip čia žmona neprivalo kažko kažkam duoti, o jos kūnas priklauso jai“, – sakė Laisvės frakcijos narė.

Kalbėdama apie sutikimo modelį, Seimo narė išskyrė, kad sąrašas, kaip žmogų priversti lytiškai santykiauti, yra nebaigtinis, o pagrindinė būtinybė yra kito žmogaus laisvas ir aiškiai išreikštas sutikimas.

„Jei sutikimo nėra, bet kokie seksualiniai veiksmai yra prievarta ir smurtas“, – pabrėžė M. Danielė.

Anot jos, sutikimas gali būti išreiškiamas žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris visada akivaizdus pagal konkrečią situaciją ar kontekstą.

„Šis modelis reiškia, kad aiškinsimės nebe tai, ar auka kažkaip pasipriešino, ar buvo pasipriešinimo požymiai, tačiau ar buvo duotas sutikimas lytiškai santykiauti“, – tvirtino parlamentarė.

M. Danielė taip pat teigė, kad tokią formuluotę jau turi nemažai Europos šalių, o įstatymas užtikrins geresnę apsaugą aukoms ir užtikrins, kad pradėsime spręsti nebaudžiamumo klausimą Lietuvoje.

Ragina atsisakyti seksualinio prievartavimo ir išžaginimo skirstymo

Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė, teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė konferencijos metu pabrėžė – seksas nėra pareiga, o lytiniai santykiai be sutikimo yra prievarta. Kalbėdama apie aptariamas pataisas, teisininkė pažymėjo, kad jas laiko dalinėmis, kadangi beveik 100 žmogaus teisių organizacijų mato didesnės reformos būtinybę.

Tokios reformos esminiai punktai – pripažinti, kad bet koks lytinis aktas be sutikimo yra seksualinė prievarta, atsisakyti seksualinių nusikaltimų skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, skirti dėmesio kokybiškiems tyrimams, kurie atskleistų esamą situaciją.

„Kalbant apie sutikimą, šiuo metu teisinis reguliavimas reikalauja aktyvių pasipriešinimo veiksmų, kad būtų įrodytas nukentėjusio asmens nesutikimas lytiniams santykiams, kad būtų pripažintas išžaginimo ar seksualinio prievartavimo faktas.

Labai svarbu pažymėti, kad nukentėjusieji ne visada gali aiškiai išreikšti savo sutikimą dėl baimės, šoko ar kitų veiksnių, kuriuos nulemia organizmo atsakas į stresą“, – atkreipė dėmesį M. Guliakaitė-Danisevičienė.

Kalbėdama apie būtinybę atsisakyti seksualinių nusikaltimų skirstymo į išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė paaiškino, kad įstatymuose išskirta, jog išžaginimo metu santykiaujama vaginaliniu būdu, o seksualinio prievartavimo metu aistra tenkinama oralinio, analinio ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

„Seksualinė prievarta baudžiama lengviau. Seksualinė prievarta prieš mažametį berniuką analiniu būdu yra laikoma mažiau pavojinga kaip prievartos būdas nei mažametės mergaitės išžaginimas vaginaliniu būdu. Siūlome atsisakyti tokio skirstymo“, – pabrėžė M. Guliakaitė-Danisevičienė.

Pasak jos, šiuo metu esanti sistema atgraso kreiptis pagalbos, abejoja nukentėjusiųjų patirtimis ir reikalauja nukentėjusiųjų aktyviai priešintis, o ne smurtautojų įsitikinti, kad lytinis aktas vyksta abipusiu sutikimu.

Pokyčiai niekaip nepablogins porų santykių

Daugiau nei pusė nuo seksualinio smurto nukentėjusių moterų jį patiria nuo intymių partnerių ar kitų artimoje aplinkoje esančių asmenų, pažįstamų, pabrėžė Moterų informacijos centro projektų vadovė, Ribologija bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė.

Taigi, sakė ji, griauname mitą, kad seksualinis smurtas patiriamas tik tamsoje, skersgatviuose ir tik naudojant fizinį smurtą: „Lietuvoje moterims vis dar saugiau gatvėje nei namuose“.

Kaip tvirtino R. Butkevičiūtė, beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad seksas su vyru yra žmonos pareiga.

„Iš tiesų seksas nėra pareiga – santykiuose ar santuokoje turite teisę atsisakyti intymių santykių, jei to norite. Sutikimo instituto įvedimas yra svarbus, nes seksualinio smurto siejimas su fizinės prievartos panaudojimu neveikia artimoje aplinkoje – čia smurtautojas naudoja ne tik fizinį smurtą. Dažniau turime atvejus, kai naudojama galia, kontrolė, be fizinio smurto moteris priverčiama turėti lytinių santykių“, – aiškino teisininkė.

Pasak R. Butkevičiūtės, šiuo metu neveikiančios teisės normos skatina prievartautojų nebaudžiamumą, o nebaudžiamumas skatina kartoti savo elgesį.

„Siūlomi pokyčiai niekaip nepablogins nei porų, nei sutuoktinių, šeimų santykių. Priešingai – mokantis komunikuoti ir klausyti partnerio poreikių nepakenksime, o tik sustiprinsime artumą ir intymius santykius“, – akcentavo Moterų informacijos centro projektų vadovė.

Jei nebuvo verksmo, prievartauta moteris nėra auka?

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė stebėjosi, kad lietuvių reakcijos į siūlomą sutikimo modelį parodė, kad dalis pirmą kartą išgirdo, jog seksualiniams santykiams reikia sutikimo.

„O aukų stovykloje yra visai kitokios nuotaikos – ten daug nevilties, nusivylimo, pykčių“, – apgailestavo KOPŽI vadovė.

K. Mišinienė pasakojo, kad pareigūnai vis dar mano, jog seksualinės prievartos auka turi aktyviai priešintis. Ji pateikė pavyzdį iš vieno kurortinio miestelio, kurio klube vyras į kambarėlį parsivedė merginą ir, kaip vėliau pasakojo, „beveik visą naktį su ja smaginosi“.

Paleista mergina išsikvietė policiją, tačiau pareigūnai pareiškė, kad jie nematė jokios prievartos požymių, nes mergina buvo santūri, rami ir neverkė, tvirtino K. Mišinienė.

„Auka pasakojo, kad buvo taip išsigandusi, kad visus veiksmus, kurie buvo atliekami su ja, jautė taip, tarsi ten buvo ne jos kūnas. (…) Vėliau užfiksuotuose parodymuose patruliai dar kartą aiškina, kad aukos taip neatrodo kaip ji. Klausimas, kaip atrodo aukos, kaip elgiasi seksualinės prievartos aukos?

Atsakymas – jos visada verkia. Kadangi nebuvo verksmo, ji ne auka. Remiantis atvykusių patrulių parodymu, atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiandien šiai moteriai diagnozuotas potrauminio sutrikimo sindromas ir sunki depresija“, – dalijosi K. Mišinienė.

Sutikimas vieną kartą nereiškia sutikimo visam gyvenimui

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentavo, kad seksualinės prievartos tema privalome kalbėti plačiau. Pasak B. Sabatauskaitės, Lietuvai reikalinga tiek teisinė, tiek pagalbos teikimo, tiek seksualinio smurto prevencijos reforma.

„Seksualinis smurtas neatsiranda iš niekur. Jo priežastys slypi taip pat nuo vaikystės formuojamose lyčių nuostatose. Pokyčių galime siekti prioritetinį dėmesį skirdami taip pat ir prevencijos mechanizmams. Tam be galo svarbus lytiškumo ugdymas mokyklose, turime įgalinti švietimo sistemą keistis“, – teigė Lygių galimybių kontrolierė.

B. Sabatauskaitė pasakojo, kad 2020–2021 metais Lygių galimybių tarnybos su partneriais atlikti moksleivių ir mokytojų nuomonės tyrimai parodė, kad stereotipinės nuostatos lyčių atžvilgiu yra giliai įsišaknijusios abiejose grupėse – tiek moksleivių, tiek mokytojų.

Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad nuoseklus, nekaltinantis pokalbis ir švietimas gali šias nuostatas keisti.

„Pavyzdžiui, 2020 metais net 43 proc. gimnazistų ir 33 proc. pedagogų pritarė teiginiui, kad kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir elgesiu. Po metų prevencinių veiklų to paties paklausus pakartotinai, šie skaičiai sumažėjo iki 27 ir 29 proc.“, – pastebėjo Lygių galimybių kontrolierė.

Pasak B. Sabatauskaitės, „turime daug kartų nepavargdami kartoti viešai – jei tu patyrei prievartą, tai nėra tavo kaltė“.

„Kad ir kas ką sakytų – visiškai nesvarbu, kaip buvai apsirengusi ar apsirengęs, ar prieš tai flirtavai, ėjai į pasimatymą, sutikai kartu grįžti namo, bučiavaisi, galbūt sutikai ir su glamonėmis. Tai nėra savaiminis sutikimas visiems seksualinio pobūdžio veiksmams.

Jei su kažkuo turėjai seksualinių santykių kartą, o kitą kartą patyrei prievartą, tai taip pat nėra tavo kaltė. Sutikimas vieną kartą nereiškia sutikimo visam gyvenimui. Net jei esi santuokoje, sutikimas taip pat reikalingas“, – pabrėžė Lygių galimybių kontrolierė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Garsiausiai Panevėžio rajono šeimynai, dešimtis svetimų vaikų globojusiems 71-erių Gražinai Grigaliūnienei ir ketveriais metais vyresniam jos vyrui Vidantui Grigaliūnui nepavyko teisme įrodyti, kad apie patirtą seksualinę prievartą prabilusios globotinės tiesiog bandė juos šantažuoti.

Panevėžio apygardos teismas sutuoktinius bei G. Grigaliūnienės brolį nuteisė beveik dėl visų jiems inkriminuotų baisių nusikaltimų.

Teismo sprendimu, V. Grigaliūnas siunčiamas už grotų šešeriems metams. Teismas pripažino, kad nuo jo nukentėjo trys globotinės.

G. Grigaliūnienė už piktnaudžiavimą globėjos teisėmis nubausta laisvės apribojimu 9-iems mėnesiams bei privalės atsiprašyti jos vyro aukomis pripažintų penkių buvusių globotinių.

Globėjos brolis Raimundas Rutkauskas, žinojęs, bet nutylėjęs apie šeimynoje vykusią dramą, sulaukė 1318 eurų baudos.

Teismas patenkino ir nukentėjusiųjų pateiktus civilinius ieškinius. R. Rutkauskas turės sumokėti 1000 eurų, o Grigaliūnai aukoms išmokėti privalės 16 tūkst. eurų.

Išklausyti teismo verdikto atvyko visi trys kaltinamieji.

Daug metų pavyzdžiu laikytus globėjus dėl pačių šlykščiausių nusikaltimų – mažamečių seksualinio prievartavimo, žaginimo – nuteisusio Panevėžio apygardos teismo sprendimas nėra galutinis.

Per 20 dienų jis dar gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

Pylėsi kaltinimų lavina

Sunkiausi kaltinimai krito šeimynos tėvui.

V. Grigaliūnas prieš teismą stojo dėl mažamečio ir nepilnamečio vaiko išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti nepilnametį, mažamečio seksualinio prievartavimo ir jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo. Tik dėl pastarojo kaltinimo jis išteisintas.

Jo žmona G. Grigaliūnienė nuteista dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis, o jos brolis – dėl to, kad nepranešė apie nusikaltimą.

Nukentėjusiomis šioje byloje buvo pripažintos šešios mergaitės ir merginos. Trys iš jų teisminio proceso metu dar nebuvo sulaukusios pilnametystės.

Tamsus debesis ant šeimynos nusileido maždaug prieš pustrečių metų, kai į pareigūnus kreipėsi viena buvusi globotinė.

Ji pranešė apie šeimynoje patirtą seksualinę prievartą. Pareigūnams pradėjus narplioti, kas gi iš tiesų dėjosi už šeimynos namų sienų, prakalbo ir daugiau merginų. Jos tyrėjams pasakojo apie kraupią patirtį, kai pačios jau nebegyveno šeimynoje.

Tyrėjai nustatė ir teismui pateikė medžiagą, kad globotinės seksualiai buvo išnaudojamos 2009–2016 metais.

Šeimynos tėvą, pateikus įtarimus, teismas buvo leidęs suimti 2-iems mėnesiams, bet viso termino nelaisvėje jis neišbuvo, nes nutartį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Pastarasis skyrė rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaip ir jo sutuoktinei.

Gynėsi tapę šmeižto aukomis

Rezonansinę bylą teismas nagrinėjo uždaruose posėdžiuose, o nukentėjusiomis pripažintos merginos su prieš teismą stojusiais buvusiais savo globėjais nesusitiko.

Teisme buvo apklausiami liudytojai – Grigaliūnų artimieji bei globotiniai, policijai pareiškimą dėl globėjų netinkamo elgesio parašiusios paauglės tėvas.

Teisėsaugą pasiekus informacijai apie šeimynos tėvų galimus bjaurius nusikaltimus, joje gyveno 11 globotinių.

Teismo sprendimu, vaikai iš šeimynos buvo paimti ir išvežti į globos įstaigą. Globėjų namuose pasiliko gyventi jau suaugę buvę globotiniai.

Abu šeimynos tėvai visą laiką gynėsi, jog yra apšmeižti pas juos gyvenusios ir pinigų negavusios buvusios globotinės.

„Nieko panašaus nebuvo. Melagystė viskas, viskas išgalvota, neteisybė nė vienas žodis, grynas melas“, – žiniasklaidai yra tvirtinęs V. Grigaliūnas.

Jo žmona tikino, kad visi užgriuvę kaltinimai – tik dėl pinigų.

„Joms reikia pagalbos, kas už jų stovi – aš nežinau. Jos nori pinigų“, – anksčiau kalbėjo G. Grigaliūnienė.

Jos brolis žiniasklaidą yra tikinęs išvis nesupratęs, kodėl yra teisiamas.

Garbingiausiųjų olimpe

Iki skandalo dėl galimų seksualinių nusikaltimų šeimyna Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai nebuvo užkliuvusi. Atvirkščiai – Grigaliūnai visada laikyti pavyzdžiu.

Panevėžio rajono savivaldybė 2014-aisiais G. Grigaliūnienei suteikė rajono garbės pilietės vardą.

Tokiu titulu įvertinami rajono gyventojai už ypatingus nuopelnus, išskirtinį indėlį į Panevėžio rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinės plėtros, krašto apsaugos ir kitas sritis, už Panevėžio rajono garsinimą šalyje ir pasaulyje.

Kartu su garbės piliečio regalijomis G. Grigaliūnienei buvo įteikta ir 10 tūkstančių litų piniginė premija.

Dar anksčiau, 1997 m., G. Grigaliūnienė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio 5-ojo laipsnio Gedimino ordinu, o 2005 m. – Gerumo žvaigžde.

Viena seniausiai Panevėžio rajone veikusi šeimyna ne kartą sulaukusi ypatingų svečių, ją yra aplankęs ir prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.