Author: admin

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Panevėžio apygardos teismas lapkričio pabaigoje paskelbė nuosprendį sutuoktiniams, ilgus metus vadovavusiems vienai Aukštaitijos šeimynai, – globėjas pripažintas kaltu dėl vaikų išžaginimo ir seksualinio prievartavimo. Ši globėjų šeimyna buvo gavusi ne vieną apdovanojimą, pavyzdine ją laikė ir politikai, ir vaiko teisių srities specialistai. LRT.lt pašnekovė pabrėžia – tai beprecedentė byla, o situacija, kai tokius nusikaltimus darantis žmogus globoja vaikus, – „kiekvieno pedofilo svajonė“.

Kaip skelbė prokuratūra, šeimynos globėjas buvo kaltinamas seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis prieš mažametes ir nepilnametes globotines, o jo sutuoktinė – piktnaudžiavimu globėjo teisėmis ar pareigomis. Kartu su jais buvo teisiamas dar vienas vyras, kaltintas nepranešimu apie žinomą labai sunkų nusikaltimą (mažametės žaginimą).

Kaip teigia prokuratūra, byloje nukentėjusiomis buvo pripažintos buvusios šeimynos globotinės. Įtariama, kad jos, būdamos nepilnametės, o kai kurios ir mažametės, seksualinę prievartą galimai patyrė 2009–2016 metais.

Šeimynos globėjas pripažintas kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti nepilnametį asmenį ir seksualinio mažamečio asmens prievartavimo. Nuo jo nukentėjo 3 šeimynos globotinės. Už tai vyrui skirta 6-erių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas jį išteisino dėl mažamečio asmens tvirkinimo.

Iš viso apkaltinamasis nuosprendis priimtas dėl 5 nukentėjusiųjų.

Šeimynos globėjams dėl piktnaudžiavimo globėjo teisėmis ir pareigomis teismas skyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Trečiajam kaltinamajam skirta 1 tūkst. 318 eurų bauda.

Tai – pirmosios instancijos nuosprendis, kuris šiuo metu apskųstas, todėl laukia bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme.

Dėl nepilnamečių apsaugos tekste neskelbiamas miestas ir gyvenamoji vietovė.

Beprecedentė byla

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pabrėžia – kalbame apie labai sunkius kaltinimus beprecedentėje byloje.

„Šeimynos, kuri buvo laikoma pavyzdine, kurią lankė šalies prezidentai, vyskupai, merai, įkūrėjas buvo nuteistas dėl mažamečio asmens išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, nepilnamečio asmens išžaginimo, jo žmona, vaikų globėja – dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ir pareigomis. Dar vienas asmuo, globėjos brolis, nubaustas dėl to, kad žinojo apie prievartą ir nepranešė apie ją“, – LRT.lt pažymi K. Mišinienė.

Pasak KOPŽI vadovės, per savo daugiau negu 20 metų darbo praktiką ji nėra mačiusi tokio prabilusių aukų persekiojimo, jų menkinimo, tokios lavinos šmeižto ir patyčių.

„Kas tada turėjo dėtis tuose „šiltuose“ namuose, kai tempiamos dieną ar naktį į rūsį mergaitės neturėjo jokio užtarimo ar palaikymo, visi „popierinių“ tikrintojų vizitai apsiribodavo kavutės gėrimu salone su globėja“, – tvirtina K. Mišinienė.

Specialistė kritikuoja ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą – pasak K. Mišinienės, „tarnybos darbuotojos tiek ataskaitose, tiek teisme nerausdamos tvirtino, kad mergaitės buvo mylimos, saugios, augo doros, dėkingos globėjams“.

„Kiekvieno pedofilo svajonė“

Kaip sako K. Mišinienė, „šio konkretaus atpažinto nusikaltimo metu prievartautojas buvo įkopęs į 7 dešimtį“.

„Tikrai nemanau, kad tokio amžiaus veikėjas prabudo vieną rytą ir nusprendė, kad jį seksualiai jaudina mažametės. Ir štai vyrukas, kuris neabejotinai jaučia liguistą potraukį vaikams, tampa globėju!

Dar daugiau, jo žmona nekreipia dėmesio į šį vyro „pomėgį“, matome, kaip aršiai ji reaguodavo, jeigu aukos bandydavo pasiskųsti jai, kokią patyčių, net smūgių krušą jos tuoj pat užsitraukdavo. Ar tokia situacija nėra kiekvieno pedofilo svajonė?“ – komentuoja KOPŽI vadovė.

Pasak jos, kita šios svajonės sudedamoji dalis – neįtikėtinas aplinkos palaikymas: „Teneįsižeidžia vietinės organizacijos – vaikų gynimo, moterų pagalbos, – bet tie svarstymai apie „melages aukas“, žodžiai, kad „tas senukas yra angelas, aš jį pažįstu“ verčia abejoti tokių pareiškėjų profesionalumu, sąžiningumu, gebėjimu atpažinti smurtą prieš vaikus.“

„Laikyčiausi nuomonės, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, (…) rajonas turėtų nuoširdžiai apsvarstyti, kas čia atsitiko, kodėl tiek metų pedofilas buvo laikomas pavyzdiniu globėju, o tie, kas turėjo jį atpažinti, ir šiandien nejaučia nė mažiausio sąžinės graužimo“, – akcentuoja K. Mišinienė.

Vaikų verbavimas ir išnaudojimas – suaugusiųjų akivaizdoje

KOPŽI vadovė taip pat kelia klausimą, ar šiandien, praėjus gana daug laiko nuo minimų nusikaltimų, jau turime efektyvią seksualinių nusikaltėlių atgrasymo sistemą.

„Prašome pažymų apie neteistumą? Bet jeigu jie sugebėjo neužkliūti teisėsaugai, jų dokumentai bus „švarūs“. Turi išklausyti kursus, kurių metu yra įdėmiai vertinami? Juokų darbas, prisiminkime buvusį Viešvilės vaikų globos namų direktorių, nuteistą dėl savo globotinių tvirkinimo. Jis konferencijas ir mokymus organizuodavo apie vaikų išnaudojimo atpažinimą“, – pažymi K. Mišinienė.

Anot jos, šiuo metu turėtume galvoti ne apie tai, kad gali sugriūti teigiamas kitų globėjų įvaizdis: „Ištraukime galvas iš smėlio, įsivardinkime, kokių žinių, procedūrų šiandien mums trūksta, atsiverskime teismų bylas, kurios be gailesčio mums byloja – vaikų verbavimas, viliojimas, išnaudojimas vyksta suaugusiųjų akivaizdoje.“

Kalbėdama apie galimybes užkardyti tokius nusikaltimus ateityje, KOPŽI vadovė išskiria seksualinių nusikaltėlių registro idėją, tačiau, priduria ji, valstybė tokius pasiūlymus atmeta ir aiškina tai būsiant pertekline priemone.

„Gerai, jei yra kitų būdų, kaip tokius „prisiekusius“ pedofilus, kaip šios bylos veikėjas, sukontroliuoti, atgrasinti nuo jų geismų realizavimo, – laukiame jų.

Vaikas globos sistemoje yra labai pažeidžiamas. Jis neturi, kur trauktis, net jei su juo blogai elgiamasi, jis jau puikiai žino suaugusiųjų išdavystės kainą, supranta, jog šių veiksmai ir žodžiai ne visada sutampa, tačiau, ištikus bėdai, suaugusieji gali labai greitai susivienyti prieš jį, vaiką“, – atkreipia dėmesį K. Mišinienė.

Istorijos iškyla ne iš karto

Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, seksualiai vaikus išnaudojantys asmenys žino galintys manipuliuoti vaiku ir jį pagąsdinti, todėl tokios istorijos į viešumą iškyla ne iš karto, o po daugkartinio išnaudojimo arba po kelerių metų.

„Tada atrodo, kad kiti aplinkui žinojo ir tai slėpė. Vaikas galbūt bijojo, buvo prigąsdintas, nepasitikėjo, nesakė, jį saistė manipuliaciniai aspektai“, – portalui LRT.lt tvirtina E. Žiobienė.

Ji priduria, kad kolegos iš užsienio valstybių taip pat sako, kad vaikus išnaudojantys žmonės siekia apsisaugoti, gali dirbti vaiko teisių apsaugos srityje ir ieško pažinčių.

„Mes nežinome, kas tie žmonės privačioje erdvėje, mes nežinome, kaip jie elgiasi. (…) Tokius nusikaltimus darantis žmogus susidėlioja tą kelią, o mes liekame kvailio vietoje – ir žurnalistai, ir politikai, kurie galbūt vežė dovanas. Visi matė gerą darbą, o ar po tuo geru yra kažkokių kėslų ar blogų dalykų, nematome“, – akcentuoja vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Specialistai neatpažįsta seksualinio smurto

E. Žiobienė pasakoja, kad neretai vaikai baiminasi pranešti apie patiriamą išnaudojimą, nerimauja dėl to, kaip tokiu atveju pasikeistų jų gyvenimas.

„Jei vaikui ne pirmą kartą pakeista gyvenamoji vieta, jis taip pat labai atsargiai žiūri. Vienas berniukas (…) pasakė, kad jį globėjas išnaudoja, tada jis buvo perkeltas į globos namus.

Jis vėliau sakė, kad tas žmogus juo labai rūpinosi, visada domėjosi, kaip sekasi mokykloje. Vaikas ilgisi santykio. Jis sakė, kad pakentėti galėtų. (…) Vaiku labai paprasta sumanipuliuoti“, – apgailestauja E. Žiobienė.

Kalbėdama apie tai, ar ateityje galima užkardyti tokius vaikų išnaudojimus, vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymi – kai ruošiami globėjai, reikėtų detalesnio psichologų darbo ir įvertinimo, tačiau nėra taip, kad „psichologas turi visraktį ir galėtų tai atpažinti“.

„Net kalbant apie šeimynas ar globos namus, kuriuose yra buvę tokių atvejų, vaiko teisių specialistai ten lankėsi. Ir vaikai būtų galėję pranešti. Galimybių pranešti visada buvo, yra pasitikėjimo ir atpažįstamumo klausimas, matyt, gana sudėtinga buvo atpažinti“, – svarsto vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

„Šaukštas deguto visą statinę sugadina“

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė sutinka, kad pasirodžiusi negatyvi informacija apie globėjus paveikia ir kitų įvaizdį: „Šaukštas deguto visą statinę sugadina“, – sako ji.

„Iš esmės bet kokia viena istorija duoda tam tikrą negatyvą visiems. Tai baisiausia ne tik globėjams, bet ir visai vaiko teisių apsaugos sistemai. Kažkas įžvelgia korupciją, užsivelia visa istorija, įtraukianti labai daug žmonių.

Visuomenei atrodo, kad tai buvo savaime žinoma ir suprantama, kad tie žmonės tokie. Žmonėms atrodo, kad linkęs nusikalsti žmogus ar darantis tokio pobūdžio nusikaltimus kažkaip matomas, atpažįstamas. Tas žmogus toks pats kaip mes visi, taip pat atrodo ir elgiasi, ta nusikalstama veika daroma taip slaptai, kad niekas nemato ir nepastebi ilgai“, – teigia E. Žiobienė.

Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Rūtos Karčiauskienės, nors itin skaudu, kad tokį nusikaltimą įvykdė visuomenėje labai gerai vertinti globėjai, svarbu suprasti, kad vieno ar kelių žmonių nusikalstamas elgesys nesumažina likusių globėjų darbo prasmės.

„Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 4 tūkst. globėjų, kurie šilumą, rūpestį ir meilę dovanoja be tėvų globos likusiems vaikams. Tai didžiulio ryžto ir pašaukimo turinti misija, į kurią sudedami šilčiausi žmogaus jausmai ir begalė kantrybės“, – LRT.lt komentuoja R. Karčiauskienė.

Kaip atpažinti vaiko patiriamą seksualinį smurtą?

Tarnybos atstovė sako, kad siekiant užtikrinti, jog globėjais taptų tik geriausių ketinimų turintys žmonės, jiems yra organizuojami specialūs mokymai, vertinamas žmonių pasirengimas ir motyvacija tapti globėjais, taip pat tikrinama, ar būsimi globėjai nėra teisti už tam tikrus nusikaltimus.

„Globėjų atranką ir vertinimą organizuojantys specialistai atsakingai vertina kiekvieną būsimą globėją, jo asmenines savybes ir siekia užtikrinti, kad vaikai būtų patikėti tik galintiems tinkamai jais pasirūpinti žmonėms“, – argumentuoja R. Karčiauskienė.

Tarnybos atstovės teigimu, siekiant, kad vaiko teisių pažeidimų, o ypač nusikaltimų prieš vaikus būtų kuo mažiau, labai svarbus ir pokytis visuomenėje, todėl kiekvienam vertėtų būti atidesniam aplinkiniams, mokytis atpažinti ženklus, išduodančius, kad vaikas galimai patiria smurtą.

„Seksualinis smurtas yra vienas iš labiausiai vaiką žalojančių suaugusiojo veiksmų ir smurto formų, kuri sunkiausiai atpažįstama. Dėl masto, pasekmių ir dėl to, kad dažniausiai smurtautojas yra artimas vaikui žmogus, seksualinis smurtas prieš vaikus kelia didelį nerimą“, – teigia R. Karčiauskienė.

Tarnybos atstovė taip pat aiškina, kaip atpažinti vaiko patiriamą seksualinį smurtą. Kaip sako ji, vaikas galimai patiria seksualinį smurtą, jei tapo uždaras, jam sunku sėdėti, staiga ima ypač domėtis seksualinėmis temomis, šia tema žino daugiau, nei reikia jo amžiui, akivaizdžiai seksualizuotai elgiasi su kitais vaikais ar suaugusiaisiais.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, kartais svarbu pastebėti ir tai, ko vaikas nekalba. Įvairius patirto seksualinio smurto ženklus galima pamatyti per piešinius, rašinėlius, kartais vaikas gali sakyti, kad taip buvo mano draugui, nors iš tiesų taip nutiko jam.

Jeigu vaikas, jo elgesys pasikeitė, labai svarbu aiškintis, kodėl taip nutiko, ir stebėti, ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinį smurtą“, – ragina R. Karčiauskienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Siekdami lengviau pasinaudoti aukomis, prievartautojai pasitelkia narkotines medžiagas, kurių įlašina į gėrimus. Paprastai žmonės nukenčia naktiniuose klubuose ar vakarėliuose, taip pat – pirmojo pasimatymo metu. Kaip pasakoja ekspertės, apsvaigintos prievartavimų aukos būna sutrikusios, kankinasi, nes negali prisiminti detalių, net pačių įvykių, nors patirtos prievartos siaubas lieka.

Kaip aiškina asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė, išprievartavimo narkotikai yra medžiagos, kurios paveikia asmenį ir jis tampa neveiksnus, pažeidžiamas, jį lengva seksualiai išnaudoti arba išprievartauti.

Anot ekspertės, narkotikai gali būti įvairūs – tai gali būti alkoholis, tačiau kai kurios narkotinės medžiagos skirtos tam, kad žmogus prarastų sąmonę, taptų mieguistas.

„Gali būti sunku kalbėti, atsiranda nerišlumas, nebekontroliuojami raumenų judesiai, gali pykinti, sunku kvėpuoti“, – vardija asociacijos „Lygiai“ vadovė.

Jos teigimu, narkotinės medžiagos neretai vartojamos kartu su alkoholiu, todėl tai gali būti sunkiau pastebėti: „Gali būti sunku pastebėti, todėl svarbu turėti aplinką, kuri padėtų, tai pastebėtų.“

Svaigina vakarėliuose, pirmųjų pasimatymų metu

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pasakoja, kad centras ne kartą teikė pagalbą, kai aukos buvo apsvaigintos vadinamuoju prievartavimo narkotiku gama-butirolaktonu.

„Tokios medžiagos ištyrimas laboratorijoje, kaip supratome, yra sudėtingas, jos reikia specialiai ieškoti, paprasti testai jos nerodo. Visos nukentėjusios moterys buvo apsvaigintos nepažįstamų arba ką tik sutiktų asmenų, veiksmas vyko naktiniuose klubuose, uždaruose vakarėliuose, draugų susitikimuose arba per pirmąjį pasimatymą“, – teigia K. Mišinienė.

Anot KOPŽI centro vadovės, sprendžiant pagal tai, kaip per apklausas elgėsi įtariamieji ir ką kalbėjo jų advokatai, būtų galima daryti išvadą, kad tai yra patyrę aukų medžiotojai, žinantys, kaip gintis, kokios yra įstatymų spragos ir, deja, beveik visada išsisukantys nuo atsakomybės.

„Specifinių prievartautojų portretas“ ir nusikaltimų planavimas

K. Mišinienės teigimu, prievartautojų taikiniais gali tapti visi asmenys, pakliuvę į nusikaltėlių akiratį: „Neatsargus elgesys naktiniuose klubuose, kitose švenčių, pasilinksminimo vietose, „akluose“ pasimatymuose gali palengvinti turintiems piktų kėslų prieigą prie nusižiūrėtų aukų.“

Tačiau KOPŽI centro vadovė išskiria „specifinių prievartautojų portretą“ – ekspertė pažymi, kad savo veiksmams jie kruopščiai ruošiasi, yra išstudijavę pastato išplanavimą, žino, kur yra kameros ir kur jos nepasiekia.

„Mes nustebtume sužinoję, kaip gerai jie yra apgalvoję visą veiksmų seką ir kaip tiksliai jie moka dozuoti pilamą nuodą. Jiems tai yra malonumo dalis – planuoti, įvykdyti ir išsisukti.

Turėjome atvejį, kai keliese planavo ir vykdė nusižiūrėtos moters prievartavimą – vienas kvietė šokti ir flirtavo, kitas pylė narkotiką į gėrimą, likusieji mašinoje šalia klubo moterį išrengė ir prievartavo… Deja, nepavyko įrodyti, jog šie veiksmai buvo prieš jos valią“, – apgailestauja K. Mišinienė.

Aplinkiniai aukai primeta kaltę

Kalbėdama apie pavojus, R. Jureliavičiūtė pažymi, kad mūsų visuomenėje vis dar kaltinamas seksualinį smurtą patyręs asmuo – komentuojama, kokius rūbus auka vilkėjo, kaip elgėsi.

„Natūralu, kad baruose, naktinio pasilinksminimo vietose žmogus yra pasipuošęs, gražiau atrodo, vartoja alkoholio. Tos aplinkybės standartiškai yra tarsi nepalankios aukai. Galbūt vaikinas ar mergina šoko kartu, bendravo ir po to kartu išėjo – sava valia ar nesava valia. Gali būti, kad ir išeina, bet mergina yra labiau apsvaigusi nei turėtų būti, galbūt poveikis tik prasidės“, – svarsto „Lygiai“ vadovė.

Ji priduria, kad tokios aplinkybės sunkina situaciją ir pranešti apie nusikaltimą yra sudėtingiau nei įprastai. Tokiais atvejais paprastai lydi ir didesnis gėdos jausmas, žmogus gali neatsiminti visų detalių, patirtos prievartos ar atsiminti tai fragmentuotai.

„Aplinkybės labai sunkinančios, gali būti jaučiamas gėdos jausmas, kai manai, kad galėjai kažkaip kitaip pasielgti. Žmonės netgi jaučia savigraužą, nes galbūt kartu buvai, kalbėjai, kartu išgėrei, šokai, o tada kažkas nutiko“, – sako R. Jureliavičiūtė.

K. Mišinienė taip pat sutinka, kad gėdos jausmas neretai lydi seksualinių nusikaltimų aukas, o dažnai dar pastiprinamas ir aplinkinių primestos kaltės.

„Mūsų aptariamais atvejais, kai nusikaltėlis nusižiūrėjo auką kokio pasilinksminimo metu, labai dažnai keliamas klausimas: „O kodėl tu ten ėjai?“ – pastebi pašnekovė.

Siaubas išlieka, bet įvykio gali neatsiminti

Kaip teigia K. Mišinienė, apsvaigintos prievartavimų aukos būna labai sutrikusios, kankinasi, nes negali prisiminti detalių, net pačių įvykių, juose dalyvavusių žmonių.

„Patirtos prievartos siaubas yra likęs, kažkokie pėdsakai ant drabužių, kūno yra, bet tu negali prisiminti paties veiksmo – tai tikrai smarkiai žlugdanti situacija. Šalia buvę draugai gali tau sakyti, kad su tokiu vyruku išėjote kartu iš klubo, tačiau tu to nepameni…

Tad ir kreiptis į teisėsaugą yra labai nedrąsu, aukai reikia daug palaikymo, kad ji išdrįstų apie tai prakalbėti. Iš kitos pusės, matome, kaip nesunku atgrasinti tokį žmogų nuo pranešimo, tą kartais ir daro nenorintys vargti teisėsaugininkai“, – kritikuoja K. Mišinienė.

Kaip teigia asociacijos „Lygiai“ vadovė R. Jureliavičiūtė, prievartą patyręs ar apsvaigintas žmogus nėra kaltas, o aukai perkelti atsakomybės negalima, tačiau kai kurie žmonės gali pasinaudoti kitais ir bandyti apsvaiginti, tad baruose ar kitose vietose svarbu saugoti savo gėrimus ir jų niekur nepalikti.

„Labai norėtųsi, kad žmogus žinotų, kad taip gali nutikti. Norėtųsi, kad žmogus turėtų informaciją, jog išprievartavimo narkotikai yra realus pavojus, kad taip gali nutikti. Jei jautiesi apsvaigęs, keistai, jauti, kad kažkas darosi, gal jauti padažnėjusį širdies ritmą, svarbu prašyti pagalbos, važiuoti namo, kad nepaliktų draugai vieno ar vienos“, – pabrėžia R. Jureliavičiūtė.

Sunku įrodyti kaltę

Pasak K. Mišinienės, vadinamasis sutikimo modelis leistų užtikrintai pažaboti narkotinių medžiagų „lašintojus“.

„Turiu prisipažinti, mane nuoširdžiai stebina ir liūdina bent jau teisėsaugininkų priešinimasis, patyčios iš siūlomo sutikimo modelio – kas jau kas, bet jie puikiai žino, kiek nukentėjusių, patyrusių bjauriausius pažeminimus moterų lieka nepasiekusios teisingumo, nes negali įrodyti buvusios prievartos“, – sako KOPŽI centro vadovė.

R. Jureliavičiūtė taip pat akcentuoja – bučiniai ar ėjimas kartu namo nereiškia sutikimo lytiniams santykiams: „Ne rūbai gali tave provokuoti ar prašyti kažką daryti. Negali taip būti – gali būti mano sąmoningas noras, nieko daugiau ir nieko mažiau. Tada labai aišku, kur ta riba.“

„Jei galima įrodyti, kad žmogus buvo nesąmoningas, nesąmoningos būsenos arba buvo labai stipriai apnuodytas, jis negalėjo duoti sutikimo. Čia keičiasi situacija – jei žmogus yra nesąmoningos būsenos, jis negali duoti ir sutikimo. Sutikimas duodamas laisva valia, šviesiu protu“, – pažymi R. Jureliavičiūtė.

Pasak jos, prievartą patiriantys žmonės ne visada gali pasipriešinti, ypač jei jie yra apsvaigę nuo narkotikų.

„Reakcija gali būti visiškai kitokia – baimė. Teko matyti duomenis, kad dažniausia reakcija yra pasyvus prašymas to nedaryti, maldavimas sustoti. Tai irgi yra priešinimasis, labai aiškus nesutikimas, bet tai nėra fizinė kova“, – atkreipia dėmesį R. Jureliavičiūtė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pravieniškių pataisos namuose už nepilnametės išnaudojimą prostitucijai kalintis vyras netikėtai išdygo prie aukos tėvų namų. Šia neseniai įvykusia istorija pasidalinusi prekybos žmonėmis aukas ginanti organizacija teigia, kad pataisos namai kalinį trumpam paleido į laisvę neinformavusi prieš jį liudijusios aukos. Kalėjimų departamento (KD) atstovė teigia, kad nuteistasis atitiko visus nustatytus kriterijus, kad būtų išleistas į trumpalaikes išvykas, be to, negauta pranešimų apie tai, kad jis būtų ką nors pažeidęs.

Šią istoriją feisbuke paviešino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI).

Anot centro atstovų, mūsų šalyje yra labai nedaug prekybos vaikais bylų – vos viena kita per metus.

„Sunkiau pamatoma, sudėtingas įrodymų rinkimas, aukos labai jaunos, visada šiose situacijose turime šeimos arba institucijų abejingumą, gynybiškumą. Todėl labai vertiname kiekvieną įsiteisėjusį apkaltinamąjį dėl prekybos vaikais nuosprendį, už jo stovi milžiniškas teisėsaugos, mūsų darbas“, – teigia KOPŽI.

Todėl, anot centro, kai iš Šilutės apylinkių į Pravieniškių pataisos namus neskundžiama nutartimi buvo išgabentas patyręs recidyvistas, KOPŽI darbuotojai lengviau atsikvėpė.

„Nuteistas 8 metams. Per tą laiką jo išnaudota ir pardavinėta mergaitė turėjo užmiršti nutikusį košmarą, pradėti naują gyvenimą. Staiga – išsigandęs nukentėjusiosios skambutis, kad jis vaikšto apie jos namus, bando susisiekti“, – rašoma centro paskyroje.

Anot KOPŽI, paaiškėjo, kad įkalinimo įstaiga vykdo paleidimo savaitgaliams programą.

„Ir ką pirmiausiai padaro toks atostogauti paleistas veikėjas? Prisigeria, vyksta į savo aukos tėvų namus, skambina mergaitei. Aiškinantis, kas čia įvyko, mums teko rimtai „užgulti“ Pravieniškių namų vadovų telefonus – žemesnioji grandis tik gūžčiojo pečiais ir siuntinėjo mus vieni nuo kitų – tikimės, kad prekeivis vaikais gaus pamoką“, – rašo jie.

Centro atstovai klausia, ar aukos neturi net minimalių teisių.

Be to, stebimasi, ar prieš paleidžiant tokį žmogų nebuvo galima bent įspėti prieš jį liudijusią nepilnametę.

Buvo labai girtas

KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė Delfi sakė nesuprantanti, kodėl nuteistasis buvo paleistas apie tai neįspėjus aukos.

Anot pašnekovės, prie dabar jau pilnametystės sulaukusios aukos tėvų namų atvykęs nuteistasis ėmė ieškoti merginos.

„Jis bandė ieškoti kontakto, tačiau jam nelabai pavyko, nes jis buvo labai girtas. Bet jis labai išgąsdino savo buvusią auką. Dabar ji yra nuolatinėje baimėje, ji buvo visiškai jo rankose, paklusni auka“, – pasakojo ji.

KOPŽI komentare Delfi teigė, kad kai skatini aukas bendradarbiauti su teisėsauga, būti pilietiškomis, duoti parodymus, tampi atsakingas už jų saugumą.

„Juk negalime elgtis taip, kad žmogus yra svarbus tik tiek, kiek yra naudingas tyrime, teisme. Juolab, jei kalbame apie nepilnamečius, tapusius tokio baisaus nusikaltimo, kaip prekyba vaikais, aukomis. Šioje išnaudojimo byloje, kuri buvo taip ilgai nagrinėta keliose instancijose, triumfavo teisingumas – taip atlygindamas nepilnametei už visas jos patirtas kančias, įvertindamas taip pat didelį tyrėjų ir prokuroro, mūsų, pagalbą teikiančios organizacijos darbą“, – teigia centras.

Bausmė recidyvistui, sugalvojusiam gudrią nepilnametės išnaudojimo schemą, anot KOPŽI, paskirta didelė.

„Mes tikrai esame už įvairias kalinių resocializacijos programas, suprantame, jog anksčiau ar vėliau jie sugrįš į visuomenę, gyvens mūsų visų kaimynystėje. Tačiau ar toks „atostogų“ paleidimas minimu atveju, kai apie jį neįspėjama prieš nusikaltėlį liudijusi jo nepilnametė auka, nerodo tokių programų sumanytojų atsainumo ir abejingumo? Nes ką padaro šis veikėjas, gavęs progą sugrįžti namo? Vyksta į aukos tėvų namus, prisigeria, bando kontaktuoti su nukentėjusiąja“, – teigiama komentare.

Kitas KOPŽI jaudinantis momentas yra tai, jog centro darbuotojai suprato, kad pačiai nukentėjusiajai tiesiog nebuvo įmanoma gauti atsakymą iš pataisos namų darbuotojų apie tai, kas čia įvyko.

„Kažkokie bereikšmiai atsakymai, siūlymai skambinti X, ten mus siunčia jau pas Y, taip ir sukomės ratu. Supratimą radome tik susisiekę su pačiais įstaigos vadovais – bet, sakykit, ar daug nusikaltimo aukų ryšis tokiems skambučiams?“, – teigiama KOPŽI komentare Delfi.

Priglaudė gyventi kartu ir išnaudojo prostitucijai

Vyras buvo nuteistas 2018 metais aštuoneriems metams, iš įkalinimo įstaigos jis turėtų būti paleistas 2026 metais.

Nepilnametės išnaudojimo prostitucijai bylą kuravęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas Delfi teigė, kad apie tai, jog nuteistas vyriškis buvo atvykęs prie aukos namų, jo niekas neinformavo.

„Galbūt jis jai nieko nepadarė ir dėl to manęs niekas neinformavo. Tačiau pažeidimas yra, nes jis tikrai neturėjo pas ją atsirasti“, – kalbėjo prokuroras.

Pasak R. Ušinsko, nuteistasis buvo nepilnametės kaimynas, o pas jį eidavo ruošti pamokų.

Situacija jos šeimoje nebuvo gera – asocialūs tėvai buvo bausti už nepilnametės nepriežiūrą.

„Jam buvo netoli 50 metų, nepilnametei – 16 ar 17 metų. Jis ją priglaudė gyventi kartu, pamokas ruošti, skalbinius skalbti, o paskui gavosi, kaip gavosi. Vėliau jis buvo nuteistas už jos išnaudojimą prostitucijai“, – pasakojo jis.

Kalėjimų departamentas: jis atitiko kriterijus

KD atstovė spaudai I. Frolova-Milašienė Delfi atsiųstame atsakyme teigė, kad pagal Bausmių vykdymo kodeksą, nuteisti ir bausmes atliekantys asmenys iš įkalinimo įstaigų yra išleidžiami į trumpalaikes išvykas namo, pas giminaičius ir panašiai.

Tačiau jie turi atitikti daug kriterijų, pavyzdžiui, būti atlikę minimalią laisvės atėmimo bausmės laiko dalį, neturėti nuobaudų, jų nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba vidutinė, turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir panašiai.

Ji pabrėžė, kad neatitinkantys kriterijų nuteistieji nėra išleidžiami.

„Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija informavo, kad jūsų minimas nuteistasis atitinka visus kriterijus, kad būtų pagal Bausmių vykdymo kodekso 104 str. išleistas į trumpalaikes išvykas. Taip pat įkalinimo įstaiga informavo, kad negauta jokių policijos ar kitų teisėsaugos tarnybų pranešimų apie šio bausmę atliekančio asmens galimai pažeistas trumpalaikės išvykos sąlygas“, – pabrėžė departamento atstovė.

„Nei viena įkalinimo įstaiga ar Kalėjimų departamentas, išleisdami nuteistuosius į trumpalaikes išvykas, netaiko kažkokių programų ar išimčių. Visais atvejais vykdomas įstatymas – Bausmių vykdymo kodekso 104 straipsnis“, – teigė I. Frolova-Milašienė.

Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, pasak I. Frolovos-Milašienės, pastaruoju metu nėra užfiksavusi ir tokių atvejų, kad išleisti į trumpalaikes išvykas asmenys parvyktų neblaivūs arba iš policijos būtų gauta duomenų apie jų grasinimus.

„Jeigu vis dėlto tokių faktų būta, reikėtų, kad piliečiai apie juos praneštų policijai. Pagal tą patį Bausmių vykdymo kodeksą pataisos įstaiga, išleisdama nuteistą asmenį į trumpalaikę išvyką, apie tai informuoja teritorinę policijos įstaigą“, – atsakyme teigė KD atstovė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.