Author: admin

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien padėjo tašką sukrečiančioje pakaunės istorijoje, kai penkiolikmetė pagimdė vaiką nuo šeštą dešimtį įpusėjusio kaltinamojo jos išžaginimu. Galiausiai prieš teismą dėl to stojo ne tik žagintojas, kuris buvo nukentėjusiosios mamos sugyventinis, bet ir šio mama.

Dėjosi psichikos ligoniais

Šią bylą narpliojo net du Kauno teismai. Iš pradžių – Kauno apylinkės, iš kurio, paaiškėjus, kad galbūt padarytas dar sunkesnis nusikaltimas nei manyta iš pradžių, ją perėmė Apygardos teismas.

Toks sprendimas buvo priimtas po nukentėjusiosios parodymų. Jų metu paaiškėjus naujoms detalėms, jos vaikystę suluošinusiam garliaviškiui Arūnui Krivinskui buvo pareikštas naujas kaltinimas. Tiksliau – kaltinimas dėl nepilnametės išžaginimo buvo perkvalifikuotas į dar sunkesnį – mažametės išžaginimą, už ką jau gresia laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų. Ir tokius nusikaltimus jau nagrinėja ne apylinkių, o apygardų teismai.

Nukentėjusioji tada teisme prabilo apie tai, kad A.Krivinskas naudojosi ja seksualiai jau nuo trylikos metų. Ir tai būdavo ir ne po kartą per mėnesį.

Kartu su A. Krivinsku prieš teismą stojo ir jo aštuntą dešimtį įpusėjusi motina Elena Krivinskienė. Ši kaltinta dariusi poveikį nukentėjusiajai, kad ji pakeistų parodymus. Toks pats kaltinimas buvo pareikštas ir jos sūnui.

Ši byla buvo įstrigusi minėtuose Kauno teismuose daugiau kaip pustrečių metų. Ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl teisiamųjų bandymų tapti ligoniais. Pavyzdžiui, A. Krivinskui kartu su valstybės jam skirtu advokatu buvo pavykę pasiekti, kad kaltinamajam išžaginimu būtų skirta psichiatrinė ekspertizė. Tačiau psichiatrų verdiktas nuo tolesnio teismo proceso A. Krivinsko neišgelbėjo.

Bandė tapti nepakaltinama ir A. Krivinsko motina. Tačiau šiai, iškvietus psichiatrą ekspertą į teismo posėdį – kad susipažintų su jos pateiktais medicinos dokumentais, tokia ekspertizė net nebuvo skirta.

Sunkios įtariamojo paieškos

Sunkiai sekėsi Kauno teisėsaugininkams tirti ir nusikaltimus, kuriais kaltinti teisiamieji.

Viskas prasidėjo dar 2018-aisiais, kai į pareigūnus pagalbos kreipėsi penkiolikmetės mama. Ji įtarė, kad dukra gali būti nėščia. Tačiau, nuvedus paauglę pas ginekologą, ši kategoriškai atsisakė būti apžiūrima.

Šiaip taip pavyko prikalbinti ją tik apžiūrai echoskopu. Tada ir konstatuota, kad penkiolikmetė – jau keli mėnesiai nėščia. Nepaisant to, ji ir toliau neigė turėjusi lytinių santykių. Esą sugedęs echoskopas.

Ikiteisminį tyrimą pradėjusiems pareigūnams teko gerokai pavargti, kol pavyko nustatyti ir galimus įtariamuosius.

Iš pradžių didžiausi įtarimai krito ant mįslingo šios paauglės draugo, su kuriuo ji susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Tačiau, anot mamos, jos namisėda dukra tik porą kartų buvo nakvojusi pas draugę.

Šios istorijos finalo penkiolikmetės mama nesulaukė. Kaip ir anūko, kurio dokumentuose nėra tėvo duomenų, gimimo. Tada ir buvo atliktas DNR tyrimas, po kurio nustatyta, kad mažylio tėvas – buvęs velionės sugyventinis A. Krivinskas. Tačiau šiam pareiškus įtarimą, jis dievagojosi, kad to negali būti. Bet vėliau prisipažino turėjęs su penkiolikmete lytinių santykių. Tačiau, esą abipusiu susitarimu, pačiai paauglei parodžius iniciatyvą.

Vienas kartas nemelavo

Iš pradžių A. Krivinskui buvo pareikštas įtarimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Tačiau vėliau teisėsaugininkams galų gale pavyko prakalbinti pačią paauglę. Ši atskleidė ne tik, kad buvo išžaginta, bet ir tai, jog kentė mamos sugyventinio kabinėjimąsi jau nuo devynerių metų. O kai jai suėjo penkiolika, priekabiautojas nutaikė momentą, kai mama išėjo pas gydytoją, ir, panaudojęs fizinę prievartą, ją išžagino.

Nukentėjusiosios teigimu, pasipriešinti neblaiviam prievartautojui jai neužteko jėgų. O papasakoti apie šio poelgį grįžusiai mamai ji taip pat negalėjo, nes tuo metu jos buvo priklausomos nuo žagintojo.

Tai įvyko kitame pakaunės miestelyje – ne Garliavoje, kuriame A. Krivinskas tuo metu gyveno.

Minėti nukentėjusiosios parodymai buvo patvirtinti pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau vėliau paauglė teigė patyrusi ne tik žagintojo spaudimą juos pakeisti, bet ir sulaukusi šio motinos skambučių telefonu. Dėl to E. Krivinskienė ir buvo teisiama kartu su sūnumi, kuris be poveikio nukentėjusiajai bei šios išžaginimo dar kaltintas ir jos tvirkinimu bei nesunkiu mažametės sveikatos sutrikdymu.

Jau pilnametystės sulaukusi nukentėjusioji, kuriai auginti vaiką padeda valstybė, pareiškė šio tėvui bei jo motinai ieškinius. Ji prašė priteisti iš žagintojo 50 tūkst. eurų moralinį atlygį, o iš jo motinos – 5 tūkst. eurų. Be to, ji padavė A. Krivinską, kurio tėvystė nustatyta jau minėtu DNR tyrimu, į teismą dėl to, kad šis nemoka savo vaikui alimentų.

Kaltės nepripažino

Savo kaltės nepripažinę A. ir E. Krivinskai teismo sprendimo laukė laisvėje, nes nė vienas iš jų iki šios šokiruojančios istorijos į teisėsaugininkų akiratį patekęs nebuvo.

Tokios pačios pozicijos jie laikėsi ir stoję prieš teismą. Labiau nei jo motina žiniasklaidos fotoobjektyvų vengęs A. Krivinskas ir toliau tikino, kad turėti lytiniai santykiai su nukentėjusiąja nebuvo prievartiniai. O jo motina, kuriai už poveikį nukentėjusiajai grėsė laisvės atėmimas iki dvejų metų, teigė, kad neprisimena pokalbio su šia telefonu. Ir tikino, kad nieko nepilnametės neprašė, kaip ir neketino šios paveikti, nors ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, klausęsi ir įtariamųjų pokalbių telefonu, buvo radę ir minėto spaudimo nukentėjusiajai liudytojų.

Per baigiamąsias šios už uždarų durų nagrinėtos bylos kalbas prokuroras pasiūlė A. Krivinskui devynerių metų įkalinimą. O E. Krivinskienei – laisvės apribojimą vieneriems metams, uždraudžiant tiek laiko bendrauti su nukentėjusiąja bei įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

A. Krivinskas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, tikino, kad labai gailisi dėl savo elgesio ir prašė teismo jo „smarkiai“ nebausti. E. Krivinskienė per paskutinį žodį pakartojo, kad nepadarė nusikaltimo, kuriuo yra kaltinama, o jeigu teismas nuspręstų kitaip, prašė švelnesnės bausmės.

Bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė šių metų birželį paskelbė, kad E. Krivinskienę išteisina, neįrodžius, kad ši padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. O jos sūnų pripažino kaltu dėl visų nusikaltimų, kuriais šis kaltintas. A. Krivinskui skirtas aštuonerių metų įkalinimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant jį laisvėje. Tačiau nukentėjusiosios iš A. Krivinsko prašytas moralinis atlygis sumažintas penkis kartus, priteisiant jai 10 tūkst. eurų neturtinę žalą. O prašymas priteisti ją ir iš E. Krivinskienės atmestas, šią išteisinus.

Teisinės subtilybės

Kauno apygardos teismo nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė ir A. Krivinskas, ir prokuroras, prašęs išteisintą E. Krivinskienę pripažinti kalta padarius jai inkriminuotą nusikaltimą.

Jų skundus nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Justo Namavičiaus, Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio kolegija šiandien paskelbė nutartį, kuria A. Krivinsko skundą atmetė, o tai reiškia, kad jis artimiausiu metu turi būti pasiųstas atlikti jam skirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės.

Tuo tarpu nagrinėjant prokuroro skundą dėl E. Krivinskienės išteisinimo, Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir rado šiame Kauno apygardos teismo sprendime klaidų, ir pats šiandien paskelbė tokį patį sprendimą tik pagal kitą to paties Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio dalį. Ir šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra išteisintajai dar palankesnis, nes Kauno apygardos teismas ją išteisino, neįrodžius, kad ji padarė inkriminuojamą nusikaltimą, o Lietuvos apeliacinis teismas – kaip nepadariusią inkriminuoto nusikaltimo.

Kadangi šis teismo procesas buvo neviešas, Lietuvos apeliacinis teismas tokio savo sprendimo motyvų nekomentuoja.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjusiems žmonėms pagalbą teikiančio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė atkreipia dėmesį, kad po Rusijos sukelto karo Ukrainoje iš jos bėgančios moterys ir merginos susiduria su milžinišku pavojumi – jos įviliojamos į prostitucijos voratinklį. 

Lapkričio mėnesį policija pranešė, kad pareigūnai atliko dvi operacijas, kurių metu sulaikyti asmenys, organizavę, vadovavę bei pelnęsi iš kitų asmenų prostitucijos.

Uostamiesčio ir Tauragės pareigūnai vienos operacijos metu įžengė į butą Tauragėje ir jame, kaip pranešama, aptiko atlygintinas seksualines paslaugas vyrams teikiančią 23 metų Ukrainos pilietę. Kratos metu šiame bute rastos priemonės seksualinėms paslaugoms atlikti, galimai iš šios neteisėtos veikos uždirbti pinigai bei narkotikai.

Kaip skelbia pareigūnai, tęsdami operaciją jie tą pačią dieną Tauragėje sulaikė ir šios nusikalstamos veikos organizatorius – 29-erių Ukrainos pilietę bei 47-erių anksčiau neteistą, vienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje dirbantį klaipėdietį. Sulaikytųjų gyvenamosiose vietose Klaipėdoje aptikta daugiau nei 21 tūkst. eurų, kiti įkalčiai.

Įtariama, kad 29 metų Ukrainos pilietė surado ir pasiūlė 23 metų savo tėvynainei atvykti į Lietuvą dirbti prostitute bei išnuomojo Klaipėdoje ir Tauragėje laikinas gyvenamąsias vietas. 47 metų klaipėdietis bendrininkavo dėdamas skelbimus dėl atlygintinų seksualinių paslaugų, bendravo su klientais, kuriuos nukreipdavo tam tikrais adresais. Pareigūnų duomenimis, pusė pinigų sumos, gautos iš klientų už suteiktas seksualines paslaugas, atitekdavo sąvadautojams.

Kitos operacijos metu Klaipėdoje viename bute aptikta 20 metų mergina, kuri, įtariama, teikė seksualines paslaugas prisidengdama masažo salono veikla. Šiame bute aptikti 400 eurų. Tą pačią dieną buvo sulaikyta prostitucijos organizavimu įtariama moteris, pas kurią rasti 1 tūkst. eurų.

Šioje byloje 20-ies ir 23-erių merginos pripažintos liudytojomis, informavo Klaipėdos apskrities policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Kaip „Tauragės žinioms“ teigė KOPŽI vadovė K. Mišinienė, Tauragėje neretai yra identifikuojami prostitucijoje išnaudojami asmenys, atvykstantys iš didesnių Lietuvos miestų. „Beveik visada už „karštą naktį ir šaltą šampaną“ žadančių skelbimų stovi prostitucijos organizatoriai, visokios „madam“ ir „šeimininkai“, ieškantys problemų, sunkumų, turinčių paklusnių moterų ir mergaičių“, – komentavo ji.

Pasak jos, nuo išnaudojimo kenčiantiems asmenims pagalbą teikiančios organizacijos susiduria su itin skaudžia problema – iš Ukrainos pabėgusios ir Lietuvoje saugumo ieškančios moterys ir merginos tampa išnaudotojų taikiniu.

„Aš neturiu tikslių skaičių, tačiau mūsų nedidelėje šalyje į sekso industriją įtraukti gausūs būriai moterų iš Ukrainos. Neretai jos atviliojamos pažadais apie „lengvą, malonų darbą, užsidirbsi čia savo šeimai labai greitai“, tačiau prasivėręs prostitucijos akivaras moters jau nebepaleis, tiek pačiai psichologiškai matyti save kažkur kitur tampa sudėtinga, tiek suteneriams paleisti auką, kol ji neša jiems pelną, yra nenaudinga“, – teigė K. Mišinienė.

Anot KOPŽI vadovės, vasario 24-osios Rusijos invazija į Ukrainą lėmė, kad vadinamieji prostitucijos taškai  Lietuvoje „išsipūtė“, perkamo sekso mėgėjai dabar turi dar daugiau pasirinkimo. „Bet sakykit, ar tai nėra mūsų bjauri veidmainystė? Užjausti bėgančius nuo karo, iškankintus, sutrikusius žmones ir mielai tuo pažeidžiamumu pasinaudoti, „pigiai“ smaginantis su „pašėlusiomis, pildančiomis kiekvieną tavo pageidavimą karštomis ukrainietėmis?“ – retoriškai klausė ji.

K. Mišinienė teigė, kad kartais išnaudojamos moterys ir merginos, sučiumpamos pareigūnų teikiant seksualines paslaugas, nesulaukia pagalbos, o yra baudžiamos.

„Moterys nubaudžiamos piniginėmis baudomis, dažnai jos gėdinamos ir moralizuojamos, su jomis bendraujantys teisėsaugininkai nemano, jog šioms moterims yra reikalinga kokia nors pagalba, juk jos čia „savo noru“. Įžvelgti moterų, taip pat ir vyrų prostitucijoje pažeidžiamumą kol kas yra sunkus iššūkis“, – sakė ji.

Pašnekovė teigė, kad ši problema sprendžiama sunkiai.

„Šiandien valstybė suinteresuota ne pagalbos teikimu moterims prostitucijoje, o baudų joms išrašinėjimu, sukūrė visas sąlygas tokiai dvigubai moralei atsirasti. Dar daugiau, jau girdime sutenerius vadinant verslininkais, o sekso pirkėjus – lankytojais, rėmėjais, smalsiais ėjusiais pro šalį vyrukais“, – problemas vardija K. Mišinienė.

Tačiau KOPŽI vadovė gyrė Tauragės kriminalistus, kadangi jų dėka anksčiau buvo ištirtas prekybos vaikais atvejis, kai apsukrus „sutuoktinis“ pardavinėjo sekso pirkėjams savo nepilnametę žmoną. „Tiesa, pirmos instancijos teismas šį veikėją išteisino dėl prekybos žmonėmis, paliko jam lengvesnius kaltinimus, tačiau aukos advokatas, bylos prokuroras apskundė tokį nuosprendį kaip neteisingą, šiuos skundus Apeliacinis teismas priėmė, dalyvaujame kitame nagrinėjime, nesiruošiame nusileisti. Tokių dalykų negalima toleruoti“, – sakė ji.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.