Author: admin

  • Kai aukos “užknisa”

    Kur tokių situacijų priežastys?

    Viename komisariatų eina į pabaigą tyrimas, kur neįgalus šeimos narys kaltinamas kartu gyvenančios mažametės tvirkinimu, fizinio skausmo jai sukėlimu.
    Tyrėja įtariamajam paskyrė kardomąją priemonę – neišvykti iš gyvenamosios vietos.
    Taigi, kartu yra įkalinta ir mažametė auka, kurios vieniša motina tiesiog neturi kur išsiųsti.
    Vaikas paniškai bijo “to” gretimame kambaryje, bet visi malasi nedidelėje erdvėje, bendra virtuvė, vonia…
    Vietos socialinė darbuotoja labai nustemba, kai jai pranešame apie šią situaciją “o tai ten nenutrauktas ikiteisminis? aaa, manėme, kad mergaitė išsigalvojo…”
    Tačiau jos ir seniūnijos garbei reikia pažymėti, kad dabar jie rimtai sukasi, ieško išeities.
    Vietinės Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės negarbei taip pat turime pažymėti, kad ponios ten rimtai prisnūdo – ši tarnyba vaikų atžvilgiu turi išskirtinius įgaliojimus šalyje, jai yra prieinama absoliučiai visa informacija, dėl vaikų jie galėtų eiti “kiaurai sienas” – tačiau net nesiteikė pasidomėti vykstančiu tyrimu.
    Kodėl tyrėja priėmė tokį “buką” sprendimą? Paprastai visi kaltiname įstatymus, vadovus, nepakankamą finansavimą, darbą provincijoje, kartų konfliktus ir panašiai.
    O gal esmė yra visai ne tame? Gal tiesiog yra žmonių, kurie negali dirbti tam tikro darbo, pavyzdžiui, tirti nusikaltimų prieš vaikus, nes jie to nemoka, jiems neįdomu, “tos aukos mane užkniso”, bet norėtų aiškintis automobilių vagystes?
    Laikas pripažinti, jog tarnybose yra žmonių, kurie net viename kambaryje su vaiku neturėtų būti.
  • Apskrito stalo diskusija Kauno apygardos prokuratūroje

    Kartu su Kauno apygardos prokuratūra sukvietėme specialistus į apskrito stalo diskusiją “Atsakas į seksualinę prievartą prieš vaikus Kauno apskrityje: iššūkiai ir geroji praktika”.

    Prie bendro stalo susitikome su vaikų bylomis dirbantys prokurorai, ikiteisminius tyrimus atliekančios pareigūnės, teismų psichologės, vaikų teises ginančių, aukoms pagalbą organizuojančių, konsultuojančių tarnybų atstovai.
    Džiaugiamės, kad šioje diskusijoje pavyko mažiau girtis, o daugiau kelti problemas ir ieškoti išeičių – kaip visada, labai jautri tema yra vaikų apklausos, procedūrų terminai, pagalba vaikui po teisminių procesų.
    Deja, daugiausia raudonų šauktukų surinko tema apie nebuvimą vieno aiškaus, prieinamo koordinatoriaus, atsakingo už visą procesą – tą patį nepasitenkinimą girdime visoje šalyje.
    Ką sako oficiali statistika: 2022 m. Kauno apygardoje dėl vaikų seksualinio išnaudojimo pradėti 74 ikiteisminiai tyrimai.
    Iš jų teismą pasiekė 37.
    Pripažinti nukentėjusiais 41 vaikas, kaltinimai pateikti 40 asmenų.
    Vyriausio apygardos prokuroro nuomone, šie skaičiai menkai atspindi realią situaciją, seksualinių nusikaltimų prieš vaikus mastas yra labai didelis.
  • Moterų migrančių išnaudojimas prostitucijoje

    Ko reikia, kad šita tema degintų mus kaip ir paties karo tema, kad ji atsidurtų pirmuose dienraščių puslapiuose ir kad politikai vienas per kitą siūlytų jos sprendimus?

    Kalbame apie moteris ir merginas iš Ukrainos, užplūdusias mūsų šalies viešnamius, tarptautinius ir vietinius sutenerius, nebežinančius, kokiais grėbliais grėbti milžinišką pelną.
    Dėkui kriminalinės policijos pareigūnams, galėjome dalyvauti paskutinėje stambesnėje jų operacijoje, traukiant sutenerių tinklus, teikiant pagalbą kviečiamoms liudyti moterims.
    Ir prieš karą moterys iš šios šalies buvo dažniausiai sutinkamos užsienietės lietuviškoje sekso industrijoje, bet dabar – labai dideli, nenormalūs mastai.
    Jei matytumėt šių moterų akis, jei girdėtumėt jų riksmus – “man viskas gerai, atstokit, nekenčiu jūsų, aš savo noru, supranti, tau sakau, s-a-v-o n-o-r-u, susikišk tą pagalbą, tu pamaitinsi mano vaikus gal?” – moterys su aukštuoju išsilavinimu, be jo, tarnautojos, valstietės, studentės, jaunutės, sulaikytos pirmą kartą, vyresnės, vežiotos po pusę Europos… Vienų artimieji kariauja, kitų dingę ar žuvę…
    Ir neįprastai daug alkoholio.
    Bet ką mes čia, sugebantys tik bausti ar moralizuoti, išspręsime?
    Turime ir kitą pastebėjimą – o iš kur pas apsukrius sutenerius tokie pelnai? Ne bankus, tikriausiai, jie plėšia.
    Kviečiame į sceną labai nenorintį lempų šviesos dar vieną šios dramos veikėją, apie jį mažiausiai žinome, tai – sekso pirkėjas. Jam dabar irgi geri laikai.
    Jeigu ryt nustotume bausti parsiduodančias moteris, sutaupytas lėšas nukreiptume pagalbos organizavimui, sugriežtintume atsakomybę sekso pirkėjams, gal pasiektume kažką geresnio, žmoniškesnio?
  • Sugriežtino bausmę pedofilui: nukentėjusiųjų gretos itin gausios

    Lietuvos apeliacinis teismas už daugiau kaip ketverius metus tik socialiniame tinkle tvirkintas nepilnametes mergaites nuteistam Erlandui Jonučiui paskyrė griežtesnę – laisvės atėmimo bausmę.

    Domino mergaitės

    Visuomenė buvo šokiruota, kai už nepilnamečių tvirkinimą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Jonučiui buvo skirta laisvės apribojimo  metams ir keturiems mėnesiams bausmė, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 val. įstaigose, organizacijose, besirūpinančiose neįgaliais, pasenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, taip pat 10 tūkst. eurų bauda.

    Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad nusikalstamos veikos nebuvo pavienės ar atsitiktinės, ir nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, bendrą trukmę, nukentėjusiųjų skaičių ir amžių, konstatavo, kad bausmės tikslai tokioje situacijoje bus pasiekti tik nuteistajam paskyrus Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes.

    Nukentėjusiųjų gretos itin gausios – 23 mažametės ir nepilnametės iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių. Mergaites tvirkintojas medžiojo socialiniame tinkle „Facebook“.

    Vietoj savo nuotraukos E. Jonutis profilį papuošė jūros vaizdu ir pasirašė esantis šešiolikos. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino ieškojęs tik nepilnamečių mergaičių, berniukai jo nedomino. Nusižiūrėtą auką pakalbindavo per programėlę „Messenger“, o jūros vaizdu pridengtą profilio paslaptį atskleisdavo, nusiųsdamas internete rastą vaikino nuotrauką.

    Nujautė aukų amžių

    Susirašinėti su mažametėmis ir nepilnametėmis E. Jonutis pradėjo 2015 m. Susirašinėjimas vyko ne apie mokslus, hobius ar mėgstamiausius vaikiškus filmus. Suaugęs vyras versdavo mergaites bendrauti intymiomis temomis. Kai kurios aukos neslėpė, kad nė nesupratusios, ką turėtų atrašyti į gašlius po jūros nuotrauka pasislėpusio iškrypėlio pasiūlymus.

    Dažniausiai tai vykdavo vakare arba naktį. Bendraudamas su mergaitėmis, E. Jonutis prašydavo, kad jos atsiųstų savo nuotraukų, kuriose matytųsi jų apnuoginti lytiniai organai, užpakalis. E. Jonutis buvo dosnus – nuotraukas su savo lyties organu siųsdavo joms atgal, o kartais tai padarydavo ir pirmas.

    Vyras teisme pripažino: iš profilio nuotraukų tiksliai žinojo, kad nusižiūrėtos mergaitės yra mažametės arba nepilnametės. E. Jonutis aiškino esą nepuldavęs išsyk rašyti sekso temomis ir prašyti nuotraukų.

    Iš pradžių tikino rašęs apie muziką, meną, nors nė viena nukentėjusioji šito nepaminėjo liudydama teisme. Tikėtina, ne tai labiausiai įstrigo vaikų atmintyje. Įsibėgėjus susirašinėjimui, pradėdavo bendrauti apie lytinius dalykus.

    Intymios temos

    Nuteistasis pripažintas kaltu padaręs 28 apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, nukentėjusiosiomis pripažintos net 23 jaunesnės nei šešiolikos metų amžiaus mergaitės, iš kurių penkiolika nusikaltimų padarymo metu buvo mažametės.

    Bendravimą su mergaitėmis E. Jonutis nutraukė tik po policijos pareigūnų vizito, kai buvo paimtas jo telefonas, kompiuteris ir jis buvo apklaustas. Teismui vyras dievagojosi labai apgailestaujantis dėl savo veiksmų. Pripažino, kad toks jo elgesys galėjo kelti jaunų mergaičių per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, santykiais, kad toks elgesys gali neigiamai veikti jauno amžiaus žmones.

    Nuosprendyje aprašytuose mergaičių parodymuose neprasprūsta jų išgyvenimai, kad kalbėti apie tai, kas vyko tarp jų ir E. Jonučio, joms nepatogu, kad tai sukelia itin nemalonius prisiminimus ir jausmus, dabar jos supranta, kad tai buvo nenormalus bendravimas.

    Visų mergaičių parodymuose tas pats akcentas: jis nuolat troško susirašinėti intymiomis temomis. Jis ir inicijuodavo tokį susirašinėjimą. Susidaro įspūdis, kad bendrauti su vaikais E. Jonutis mokėjo. Pagal mergaičių apibūdinimą jis buvo malonus. Nors joms užkliuvo, kad pokalbiai vyko tik apie seksą, lovos reikalus, bet neatsispyrė „malonaus“ bendravimo pagundai. Neatsispyrė ir primygtiniams jo prašymams atsiųsti nešvankių nuotraukų – nusifotografuoti nuogai, apnuoginti krūtinę, lytinius organus ir siųsti jam.

    Bendravimo ypatumai vertė mergaites jaustis nepatogiai. Susirašinėjimas gal ir neatrodė visiškai normalus, bet manė, kad tik šitaip nusipelnys vaikino dėmesį. Juolab kad prisistatęs kaip vos keliais metais vyresnis vaikinas, 40 metų perkopęs E. Jonutis kalbėdavo mergaitėms apie tai, kad norėtų šalia jų atsigulti, nurengti ir paskęsti intymiuose reikaluose.

    Nori pamiršti

    Savo pačių nelaimei mergaitės E. Jonučiui nurodė esančios šiek tiek vyresnės, nei buvo iš tikrųjų. Tačiau net ir jų pameluotas amžius nesiekė pilnametystės ribos, o klausimai, ar priimtų šalia į lovą, ar leistų jam liesti, ar mylėtųsi su juo be apsaugos priemonių, apie drėgnumą, erogeninių zonų bučiavimą, gal ir šokiravo, bet smalsumas buvo stipresnis.

    Greičiau pamiršti ir nebejausti gėdos – toks šiandien nukentėjusiųjų noras. Anuomet tai buvo paslaptis, kurios niekam nepasakojo, niekam nerodė susirašinėjimo ir siunčiamų E. Jonučio nuogybių.

    Siųsdamas savo vyriško pasididžiavimo nuotraukas mergaitėms E. Jonutis vengė fotografuoti veidą – prisidengęs jauno vaikino veido nuotrauka, tikėtina, vylėsi didesnio artumo. Kai kurias E. Jonutis kvietė pasimatyti. Kas žino, kuo viskas būtų baigęsi, jei ne toks jaunas mergaičių amžius ir pedofilą nuo jų skiriantis atstumas.

    Lietuvos apeliacinis teismas nuteistajam skyrė dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas atsižvelgus į prokuroro apeliaciniame skunde siūlytos skirti galutinės bausmės dydį, laikantis principo, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta labiau, nei prašoma apeliaciniame skunde.

    Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Kai pirmoji meilė yra suteneris

    Laužome galvas – šis Apeliacinio teismo nuosprendis, laimėjimas ar pralaimėjimas?

    Tauragės rajono gyventojui, vedusiam neįgalią nepilnametę ir pradėjusiam ją pardavinėti į skelbimus atsiliepusiems sekso pirkėjams, prokuratūra pateikė kaltinimą prekyba vaikais.
    Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad jokios prekybos vaikais čia nebuvo, mat paauglė santuokos sudarymui buvo pripažinta veiksnia (emancipuota).
    Taigi, jos seksualinis išnaudojimas buvo traktuojamas kaip suaugusio asmens įtraukimas į prostituciją.
    Sutuoktinis-suteneris buvo nubaustas už pelnymąsi iš prostitucijos lygtine bausme.
    Į mūsų ir prokuratūros skundą aukštesnė teismo instancija atsiliepė, jog taip, bausmė per menka, keičiama į 3 metų laisvės atėmimą. Valio!
    Tačiau prekybos vaikais teisėjų kolegija taip pat neįžvelgė, raidiškai neįžvelgė – paauglė nesipriešino, nesiskundė išnaudojama.
    Ilgas čia būtų pasakojimas apie pirmąją meilę, vergišką paklusimą ir destrukcinį nuolankumą, bet ką gi, traumos psichologijos pradžiamokslis teisėjams juk neprivalomas.
    Už teisiamą vyrą mūru stojo šio tėvai, pateisinę visus jo veiksmus, na, o paauglė turėjo tik mūsų centro darbuotoją, beje, kaip liūtę kovojusią už mergaitę.
    Renkame lėšas toliau keliauti į kasaciją.
    Tiesa, dėl emancipacijos proceso – kodėl sutrikusi, apleista, nuolat save žalojusi paauglė buvo be kliūčių išsviesta į suaugusių pasaulį?
    Jai ne vyro, o terapijos ir gerų globėjų reikėjo…
  • Prevencinių renginių maršrutai

    Leidžiamės į prevencinių renginių kelionę, juolab, kad rankose – fantastiškas tiriamosios žurnalistikos centro Siena video reportažas “Dozė”.
    Jame analizuojami lietuvių narkodylerių nusikaltimai greitu laiku iš ikiteisminio tyrimo stadijos turėtų pereiti į teisminį nagrinėjimą – milžinišką būrį nukentėjusiųjų lydėsime ir palaikysime jau teisme.
    Pirmoji stotelė – Šakių policijos komisariatas, čia susirenka būrys vietos gimnazistų, užsimezga net ir diskusija. Toliau – susitikimas Kudirkos Naumiesčio profesinio rengimo centre.
    Šiame regione dirba viena geriausių šalies bendruomenės pareigūnių Aušra Mockevičiūtė, visada palieka stiprų įspūdį jos neįtikėtinas ryšys su krašto gyventojais, nedeklaratyviai patriotiška laikysena. Svarstome, kaip galima pažinoti visus, žinoti apie visų problemas?
    Kad taip Aušrą ant kokio prestižinio žurnalo viršelio…
    Vėliau vykstame į Telšius, čia “įsisiūlėme” į vietos profesinio rengimo centrą. Visi smarkiai užimti, o labiausiai – pareigūnai. Bet atkakliai laikomės savo, trauktis negalime – ilgus metus prekeivių žmonėmis gauja, veikusi vos už 30 km nuo Telšių, Plungėje, laužė būtent mūsų jaunųjų klausytojų amžiaus jaunuolių gyvenimus.
    Pavyksta, visi kartu žiūrime “Dozę”.
    Taigi, filmukais ir plakatais prieš sadistus, apkvaitusius nuo pinigų godulio, ar yra prasmė?
    Gal. Tikriausiai. Be jokios abejonės.
  • Ar Lietuva yra rojaus kampelis nesąžiningiems darbdaviams?

    Jau seniai lietuviai nebėra vien tik išnaudojama tauta pasaulyje, vis sparčiau jie renkasi kitą barikadų pusę – tampa išnaudotojais, siekiančiais pasinaudoti atvykusiais į Lietuvą dirbti migrantais. Nesąžiningiems darbdaviams yra patraukli ši menkai apmokama darbo jėga, ją išnaudoti padeda ir Lietuvos migracijos įstatymai, pagal kuriuos atvykėliai tampa priklausomi nuo savo darbdavio malonės, net jei šis – prekeivis žmonėmis, siekiantis pasinaudoti įstatymų nežinančiais, šeimas palikusiais žmonėmis, kurie nori užsidirbti. Viena gausiausiai išnaudojančių darbo jėgą sričių vis dar yra statybų sektorius.

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) gavo pagalbos prašymą – migrantas sulaukė grasinimų iš darbdavio, kai šis su parankiniais atvyko į namus apsiginklavę šaunamaisiais ginklais, siekdami pamokyti savo uždirbto atlygio reikalaujantį migrantą.

    Aiškinantis situaciją paaiškėjo, jog migrantas atvyko į Lietuvą dirbti vienoje iš Pajūrio statybos firmų individualiu kvietimu, dirbęs gerai, kasdien, be poilsio dienų, be švenčių, be atostogų. Po pusės metų vyras susirgo – kreipėsi į medikus ir sužinojo, kad visą šį laiką dirbo nelegaliai, oficialiai nebuvo įdarbintas. Dėl šios situacijos žmogus pradėjo teirautis įmonės vadovo, tačiau pastarasis vietoj žadėto įdarbinimo ir solidaus atlyginimo, darbininkui pabėrė krūvą grasinimų, atvykęs į namus su ginklu rankoje grasino užmušti savo uždirbtų pinigų reikalaujantį darbuotoją. Agresyvų darbdavį nubaidė tik atvykusi policija, pradėjusi dėl tokio užpuolimo ikiteisminį tyrimą.

    Migrantas yra kilęs iš vienos Šiaurės Afrikos valstybių, į kurią taip mėgsta vykti lietuviai atostogų. Į Lietuvą jis atvyko individualiu minėtos Pajūrio statybos firmos direktoriaus kvietimu, kaip geras specialistas. Prieš tai kurį laiką jis jau buvo įsikūręs kaimyninėje šalyje, kurioje gyveno su šeima. Gavęs patrauklų pasiūlymą, darbuotojas sutiko laikinai palikti žmoną ir vaikus, tam, kad užsidirbtų pinigų. Suviliotas pažadais apie solidų atlyginimą, geras sąlygas, lengvą adaptaciją, užsienietis nedvejodamas atvyko į Lietuvą.

    Deja, nieko panašaus čia nerado. Vyrui teko susidurti su rasizmu, panieka, atstūmimu. Migrantas savo teises bandė ginti kreipdamasis į Valstybinę darbo inspekciją ir Darbo ginčų komisiją, tačiau gautas atsakymas nustebino ir visko mačiusius – šios įstaigos niekuo padėti negalėjo, sumokėta suma viršijo minimalų darbo užmokestį. Visi darbuotojo skundai atmesti, nepaisant, kad patikrinimo metu buvo rasta ir daugiau nelegaliai dirbančių asmenų. Išvada – statybos firma gaus baudą, sumokėję galės tęsti savo darbinę veiklą.

    Vyras jaučiasi sužlugdytas, jis nesupranta, kodėl su juo taip elgiamasi, jo tauta svetinga ir maloni visiems atvykusiems, tačiau Lietuvoje panašaus požiūrio nesulaukė.

    Štai Klaipėdoje ieškant buto išsinuomavimui, jis susidūrė su rasizmu – pamatę, jog jis tamsesnio gymio užsienietis, žmonės tiesiog nesileisdavo į kalbas. Galiausiai su gana dideliu sumokėtu depozitu ir kito asmens garantu, jam pavyko, o šalia lauko durų atsirado vaizdo stebėjimo kamera – kad šeimininkė galėtų stebėti, kas vyksta.

    Visi Darbo ginčų komisijos pateikti dokumentai dėl vaikino skundų – lietuvių kalba, jis jų paprasčiausiai neturi galimybės suprasti, vertimo programos tikslumu taip pat nepasižymi.

    Galiausiai migrantas prisipažįsta – namo tuščiomis negali grįžti, šiuo metu jis tariasi su kita statybos firma dėl darbo, tačiau dokumentų tvarkymas net ir turint oficialius leidimus dirbti užtrunka ilgiau nei planuota. Jis nenoriai atsiveria ir apie patiriamą badą dėl pinigų stygiaus, daug kartų dėkoja dėl atnešto maisto paketo.

    Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ir paslaugoms, tikimės, kad bent čia bus įvertintos vaikino patirtos kančios, nubausti nesąžiningi darbdaviai dėl savo siekio naudotis menkai apmokamais darbininkais ir tokiu būdu krautis sau turtus.

    Labai tikimės, kad mūsų šalis gali duoti atkirtį tokio pobūdžio „schemoms“.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Geros naujienos

    Vakar diena buvo pilna gerų nutikimų mūsų centrui.

    Buvo didelė garbė atsiimti Delfi Titaną už atsidavimą. Nuoširdžiai dėkojame!
    Tiesą pasakius, labiau matome save kaip betoninę sieną nuolatos griaužiančias peles.
    O kita nuostabi žinia buvo su jauduliu lauktas Apeliacinio teismo sprendimas dėl 23 nepilnametes (iš jų 15 – mažametės) internete tvirkinusio Kretingos rajono gyventojo.
    Kodėl jaudinomės?
    Pirmos instancijos teismas Klaipėdoje šiam smarkiai apipuvusiam vietos parapijos, seniūnijos aktyvistui buvo paskelbęs neįtikėtino gailestingumo nuosprendį – 200 valandų savanoriškos veiklos su seneliais ar neįgaliaisiais.
    Už keturis ilgus metus šlykščiausio vaikų tvirkinimo, tvindant susirašinėjimo programėles savo “ypatingų” organų nuotraukomis ir video, pavogus nieko neįtariančio nepilnamečio profilį!
    Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šias nusikalstamas veikas įvertino jau kitaip – nuteisė šį “labai labai nekaltą” interneto iškrypėlį 1 m. ir 10 mėn. laisvės atėmimo.
    O mes vėl grįžtame prie ankstesnio klausimo – ar šiam veikėjui blizgančias charakteristikas surašę vietiniai turi panašių pomėgių, ar tiesiog jie pamąstė, “kad ir iškrypęs, vis tiek savas”?
  • Šventinėje ceremonijoje išdalinti „Delfi Titanai 2023“: pagerbė prasminga veikla labiausiai pasižymėjusius žmones

    Šiandien, vasario 9-ąją, šventinėje ceremonijoje Pirklių klube įteikti tradiciniai „Delfi Titanai“, kuriais įvertinti per praėjusius metus savo veikla labiausiai pasižymėję žmonės ir išskirtiniai įvykiai.

    Naujienų portalas „Delfi“ jau nuo 2013 metų organizuoja apdovanojimus, kuriuose prisimena reikšmingus įvykius ir visiems mums svarbius žmones. Jiems yra įteikiamos Titanų statulėlės, kurių kiekviena raidė žymi nominaciją ir vertybę. Šiemet T reiškė tikslą, I – ištvermę, T – tvarumą, A – akiratį, N – nuoseklumą, A – atsidavimą, I – iniciatyvą.

    Apdovanojimas už beatodairišką tikslo siekimą įteiktas Harley, ukrainiečių karius apmokančiam instruktoriui.

    Jam „Titaną“ įteikė žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė. „Ilgai galvojau, ką galėčiau įteikdama apdovanojimą pasakyti žmogui, kuris yra kare. Turinti galimybę išsimiegoti ramiai šiltoje lovoje, atsigerti kavos, pažaisti su vaiku, nueiti į kiną, teatrą, darbą. Ir supratau, kad nei vienas iš mūsų, tame tarpe ir aš, neturime jokios moralinės teisės sakyti kažką tokiam žmogui, mes galime jam tik dėkoti, nuolatos, be perstojo ir padėti visokeriopai, nes jis šiandien kovoja už misų visų laisvę ir ateitį. Tikslas yra ne tik pasiekti pergalę, bet mūsų visų tikslas būti bent kiek panašiais į šį drąsų žmogų“, – kalbėjo ji.

    Pats Harley prisipažino besijaučiantis labai keistai, nes čia, ant scenos, jaudinasi, o kare – visiškai ne. „Kai paskambino ir pasakė, kad reikia paruošti kalbą, dvi savaites galvojau, kad reikia kažką pasakyti labai trumpai ir aiškiai. Kad išloštume bet kokį karą, turime labai susivienyti. Jei nenorite išsiųsti savo vaikų į Ukrainą, turite išmokti tai daryti patys“, – sakė jis.

    „Delfi Titanas“ už emocinę ir net fizinę ištvermę karo naujienų įkarštyje atiteko portalo Delfi RU redakcijai: vyr. redaktoriui Olegui Jerofejevui, žurnalistams Anhelinai Hudkovai, Dmitrijui Semenovui ir Angelai Bubelyak.

    Jiems apdovanojimą įteikė „Ekspress Grupp“ generalinė direktorė Mari-Liis Rüütsalu.

    „Norėčiau skirti šį apdovanojimą komandai, kuri ne tik rašė apie karą, ne tik kovojo su Rusijos propaganda, bet ir dirbo su tikrais, patikimais šaltiniais, kad pateiktų rusiškai kalbantiems patikimą informaciją“, – sakė ji.

    Komandos vardu atsiimdamas apdovanojimą Delfi.ru vyr. redaktorius O. Jerofevejas sakė pirmiausia norintis padėkoti žiūrovams ir pašnekovams iš Ukrainos, Baltarusijos ir, be abejo, Lietuvos: „Ir mūsų šauniai „Delfi“ komandai, nes be jūsų negalėtumėme metus laiko daryti to, ką darėme“.

    „Delfi Titanas“ už tvarumo puoselėjimą versle ir tvarų požiūrį į ateitį skirtas SEB banko vadovei Sonatai Gutauskaitei-Bubnelienei.

    Apdovanojimą už tvarumą įteikė „Delfi“ verslo naujienų redaktorė Viktorija Chockevičiūtė, pabrėžusi, kad nors anksčiau girdėdami žodį tvarumas kartais dar galėdavome galvoti, kad gal tai turi rūpėti ne visiems, energetinė krizė parodė, kokios svarbos yra šis klausimas. O tam, kad vyktų transformacija tvarumo linkme visose gyvenimo ir verslo srityse, reikalingi šią kryptį diktuojantys lyderiai.

    Pati S. Gutauskaitė-Bubnelienė, nors negalėjo dalyvauti renginyje, atsiuntusi įrašytą padėką teigė, kad šis apdovanojimas turėtų būti skirtas ne tik banko darbuotojams, bet ir klientams, kurie renkasi tvarius sprendimus.

    „Mes kaip bankas norime būti šių pokyčių dalimi, džiaugiamės, kad ir būdami kelionės pradžioje, jau esame įvertinti. Tai tuo pačiu ir įpareigoja kurti tvaresnę Lietuvą“, – kalbėjo ji.

    Už pasaulėvaizdį ir platų akiratį „Delfi Titanas“ įteiktas politologui, Rytų Europos studijų centro vadovui, „Nuomonių ringo“ autoriui, Linui Kojalai.

    „Mes, „Delfi“ skaitytojai, darbuotojai ir aš kaip redaktorė labai gerai žinome, kaip svarbu laisva žiniasklaida. Gyvename šalia agresoriaus, kur, pavyzdžiui, Delfi.ru yra uždrausta. Informuota visuomenė yra stipri ir laisva – laisvė yra mūsų visų tikslas. Šis žmogus prisideda, kad galėtume gauti daug patikimos informacijos, greitai, iš įvairių šalių“, – kalbėjo apdovanojimą įteikdama „Delfi“ vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.

    „Priimu apdovanojimą ne sau, o komandai. Tai žmonės, kurie stengiasi prisidėti prie to, kad geriau suprastume, kas vyksta pasaulyje. Bet didieji Titanai yra Ukrainoje – už jūsų ir mūsų laisvę“, – sakė L. Kojala.

    Už nuoseklumą kuriant ir įgyvendinant Rusijos sulaikymo strategiją „Delfi Titanas“ atiteko Andriui Kubiliui.

    „Iš tiesų mažai tokių politikų, kurie galvoja nevienadienėmis kategorijomis. Šis žmogus, kuriam „Delfi“ nori įteikti „Titaną“, kūrė Rusijos sulaikymo strategiją, kai ši mintis dar nekankino Vakarų protų. Jis geba pažvelgti į šioje visuomenėje vykstančius procesus giliau“, – sakė „Delfi“ politikos aktualijų žurnalistė Dainora Pankūnė.

    Pats A. Kubilius atsiimdamas apdovanojimą juokavo, kad „būna labai netikėtų momentų net nuosekliame gyvenime, o šis momentas jam ypatingas“.

    „Noriu padėkoti už tokią nominaciją. Iš tiesų taip vadinosi, Rusijos sulaikymo strategija, vienas iš mūsų dokumentų, parašytų dar 2007 metais. Bet tas nuoseklumas ateina iš paprasto lietuviško ūkiško supratimo: mes Lietuvoje norime gyventi saugiau ir žinome, iš kur ateina grėsmė, ji ateina per amžius, bet ji gali ir išnykti, jei Rusija taps demokratinė. Tas kelias nėra paprastas. Tam reikia Ukrainos totalinės pergalės, tribunolo Putinui ir Ukrainos narystės NATO, kad visi suprastų, kad imperijos atstatymas yra nebeįmanomas. Noriu padėkoti, gyvenkime su tokia viltim ir tokia vizija, viskas bus gerai, nes žinome, kad pagrindinę kovą laimės Ukraina“, – kalbėjo jis.

    Už atsidavimą sunkiai kovai už pažeidžiamiausius ir gebėjimą kovoti iki galo „Delfi Titanas“ skirtas kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovei Kristinai Mišinienei.

    „Delfi“ žurnalistė Gintarė Bakūnaitė, įteikdama apdovanojimą, kalbėjo, kad kalbant apie seksualinį išnaudojimą ir jo aukas, labiausiai žalojanti yra tyla. „Turime situaciją, kai aukos turi aiškintis, kodėl tapo aukomis, o smurtautojams randame pateisinimų. Jei yra žmonių, kurie žiūri ir yra patyrę prievartą, žinokite, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie gali padėti, gali vesti jus šitam sunkiame kelyje“, – sakė ji.

    „Manau, kad dabar būsiu dar labiau atsidavusi. Atsidavimas šiaip nėra lengva būsena, panaši į lengvą pamišimą. Nežiūrint to, manau, kad mes, tie, kurie padedame aukoms, panyrame į tą atsidavimą. Kviečiu tuos, kurie tiria tokius nusikaltimus, demonstruoti tokį atsidavimą ir kurie rašo apie tai, nevengti tokios būsenos“, – sakė K. Mišinienė.

    „Delfi Titanas“ už iniciatyvą, už realius darbus, kurie padeda karo niokojamos Ukrainos gyventojams ir ypač čia, Lietuvoje, esantiems ukrainiečių vaikams, įteiktas prodiuseriui Laurynui Šeškui.

    L. Šeškus, atsiimdamas šį apdovanojimą iš Edmundo Jakilaičio rankų, prisipažino besijaučiantis nepatogiai tiek prieš jį, tiek prieš Andrių Tapiną, Olegą Šurajevą, Joną Ohmaną ar kitus savanorius, tad nusprendė savąjį „Titaną“ jiems simboliškai ir perleisti.

    „Palikim kaip tiesiog „Titaną“ kiekvienam, pradedant nuo to, kas apgyvendino ukrainietį namuose iki to, kas ieškojo penkiolikmečio Mykolo prie Neries – visiems savanoriams. Tegu būna simbolis visų savanorių, kaip įpareigojimas „Delfi“ palaikyti visas savanorystes Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

    Perimdamas apdovanojimą „Delfi“ direktorius Vytautas Benokraitis sakė, kad visos iniciatyvos yra labai svarbios, o „Delfi“ visada prisidėjo ir prisidės: „Mes nuoširdžiai tikime, kad tai yra žiniasklaidos misija“.

    Specialus apdovanojimas už narsą ir pasiaukojimą skirtas šviesaus atminimo režisieriui Mantui Kvedaravičiui.

    „Šiame „Titane“ telpa visos įmanomos vertybės, nes šis žmogus paaukojo didžiausią dovaną dėl mūsų visų laisvės, norėdamas visam pasaulyje parodyti, kas vyksta karo niokojamoje šalyje. Tikiuosi, filmas „Mariupolis II“ niekada nebus pamirštas, įeis į vadovėlius, nes šis žmogus paaukojo gyvybę norėdamas papasakoti tiesą“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

    „Mantui šis „Titanas“ labai tinka. Jis kurį laiką gyveno ir dirbo Graikijoje, patyrė jos žavesį ir kerus – jam labai patiko. Jis nesilenkė autoritetams, jų nepaisė dažnai, bet buvo labai atidus žmonių, patekusių į sudėtingas situacijas, istorijoms ir jas pasakojo mums. Jis buvo žavus, bet nepatogus – linkiu atrasti tokius žmones, kad jie patys galėtų ateiti į sceną ir pasakyti, ką galvoja“, – atsiimdama apdovanoijmą sakė M. Kvedaravičiaus sesuo Jurga.

    Kaip ir kasmet, nugalėtojams buvo įteiktos „Delfi Titanų“ statulėlės, kurių autorė – menininkė Sigita Grabliauskaitė.

    Apdovanojimus vedė „Delfi TV“ žurnalistė, laidų vedėja Greta Klimkaitė ir „Delfi“ kūrybos vadovas Saulius Žvirgždas.

    Renginio svečiams koncertavo multiintrumentalisto Sauliaus Petreikio ir bardo Domanto Razausko duetas.

    „Delfi Titanų“ apdovanojimų ceremonija vasario 12 d., sekmadienį, 18 val. bus rodoma portale „Delfi“ ir per televizijos kanalą „Delfi TV“.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Kai advokatas nenori būti nukentėjusiojo atstovu

    Šį kart – apie suaugusių aukų advokatus teismuose.

    Prekybos žmonėmis byloje, kur nukentėjusiais pripažinti visas būrys moterų ir vyrų iš skirtingų regionų, neišgalime visiems samdyti privačius advokatus, todėl ieškome profesionalų, sutinkančių teikti paslaugas per valstybės garantuojamą teisinės pagalbos sistemą.
    Surandame rimtą teisininką, universiteto profesorių, jis mielai sutinka.
    Ir prasideda katės ir pelės žaidimas.
    Mes: “Advokate, reiktų Jums susipažinti su savo klientu, susitikti prieš teismo posėdį, aptartumėte civilinį ieškinį, Jūs esate vienintelis to dar nepadaręs”.
    Profesorius advokatas: Tyla
    Po mūsų atkaklių skambučių, elektroninių laiškų ateina pagaliau reakcija: “Žinau, esu paskirtas atstovauti šį klientą XX byloje”.
    Mes: “Taip!!! Kada galėtumėte susitikti su klientu, aptarti civilinį ieškinį??”
    Profesorius advokatas: Tyla
    Ateina ir praeina pirmasis bylos posėdis teisme, advokatas jame nepasirodo, minimas nukentėjusysis vienintelis ten be savo teisinio atstovo.
    Staiga atskrieja profesoriaus advokato laiškelis: “Gavau iš teismo raštą, kad turiu atstovauti XX byloje. Nesuprantu, kas čia vyksta?!”
    Mes: “Eikit jūs…” (mintyse)
    Gal atsakymas į šį absurdo spektakliuką būtų – ogi mūsų profesorius advokatas žengia į politiką, jis norėtų dalyvauti didelės savivaldybės valdyme, visos jo mintys dabar su savo rinkėjais, jiems yra skirtas jo šūkis “Pareigingumas ir atsakomybė!”
    Na, o mes su savo aukomis…