kopzi

Author: admin

  • Kauno teisėsauga demaskavo vieną didžiausių pastarųjų metų prostitucijos tinklų Lietuvoje

    Kauno apygardos prokuratūra vadovauja Kauno apskrities policijos pareigūnų atliekamam tyrimui dėl sausio mėnesio pabaigoje atlikto plataus masto sulaikymų skirtinguose Lietuvos miestuose. Šio tyrimo metu išaiškintas vienas didžiausių pastarųjų metų prostitucijos ir sąvadavimo tinklų Lietuvoje. Jame uždarbiavo bent 13 ukrainiečių merginų.

    Įtariama, kad šis prostitucijos tinklas veikė visoje Lietuvoje, seksualinės paslaugos galimai buvo teikiamos Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio ir Marijampolės miestuose, – pranešimu spaudai informuoja Kauno apygardos prokuratūra.

    Nustatyta, kad seksualines paslaugas galimai teikusios moterys, siekdamos būti nesusektos, laikėsi griežtos konspiracijos.

    Moterys dažnai keisdavo miestus, kuriuose teikdavo seksualines paslaugas, o tarpusavio bendravimui ir susisiekimui su klientais naudojo tik mobiliąsias internetines komunikavimo programas, vengdavo bendrauti balsu.

    Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami įvairūs neviešo pobūdžio veiksmai: vienu metu skirtinguose Lietuvos miestuose vyko šios nusikalstamos veikos organizatorių sulaikymai, kratos, apklausos.

    Įtariama, kad iš neteisėtų seksualinių paslaugų teikimo moterys sau ir šios veiklos organizatoriams galėjo įgyti dideles lėšas.

    15min turimais duomenimis, suteikiamų paslaugų kainos svyravo, tačiau pusvalandis, galimai, kainavo 40 eurų, valanda – 80 eurų.

    Atliktų kratų metu pas įtariamuosius rasta apie 30 000 eurų.

    Sulaikyti du sąvadautojai

    Šiame tyrime įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens pornografijos pareikšti dviem asmenims – vyrui (g. 1989 m.) ir moteriai (g. 1976 m.).

    15min žiniomis, įtariamieji nėra susiję šeimyniniais arba giminystės ryšiais, jie yra tiesiog pažįstami.

    Įtariamasis šiuo metu yra suimtas, įtariamajai paskirtos kardomosios priemonės – 5000 eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra.

    Įtariamoji galimai buvo atsakinga už moterų, atvežamų verstis prostitucija, apgyvendinimo bei pinigų surinkimo ir perdavimo sąvadautojams klausimus.

    Taip pat tyrimo metu nustatyta ir 13 moterų, kurios galėjo teikti seksualines paslaugas. Visos jos yra ukrainietės.

    Dirbo gausios pareigūnų pajėgos

    Atliekant aktyvius ikiteisminio tyrimo veiksmus, ateityje įtariamųjų skaičius gali didėti.

    Prie šios sėkmingos operacijos bei prostitucijos tinklo neutralizavimo prisidėjo Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, bei Marijampolės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai.

    Taip pat aktyviai į pagalbą įsitraukė ir socialinis partneris – Kovos su prekyba ir išnaudojimu centras (KOPŽI), kuris moterims teikė psichologinę, apgyvendinimo ir kitokią socialinę pagalbą.

    Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str. 2 d.). Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

    Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

    Ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Laimėta poveikio darymo byla

    Raseiniai, Raseiniai… Savo laiku mes pralaimėjome visus čia vykdytus tyrimus dėl prekybos vaikais, vietiniai nepilnamečiai buvo parvežami iš Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos, o tyrimai nutrūkdavo vos prasidėję.
    Vėliau keitėsi komisarai, apsivalė nuo korupcijos ir vietos teisėsauga.
    Tačiau kaimo “erelių” padermė niekur neišnyko, būtų įdomu išgirsti sąžiningą šių kraštų sociologinę analizę – kodėl jauni vyrai vis dar buriasi į gaujas, daro rimtus nusikaltimus net ir užsienio valstybėse.
    O kol kas švenčiame visai nemažą pergalę – Šiaulių apylinkės teisme laimėta byla dėl poveikio liudijančiai prekybos žmonėmis aukai.
    “Nu žėk, mąstyk, tau reikės vaikščioti ir gyventi Raseiniuose, jei galėčiau, tai tave čia vietoje suspardyčiau”, – užtikęs savo auką, grasino jai sportiškos išvaizdos jaunas vyras, o iš tikrųjų tai rajono “pabaisa”, šiuo metu teisiamas dėl prekybos žmonėmis Olandijoje.
    Nebaudžiamumas taip įgalino šiuos save verslininkais įsivaizduojančius veikėjus, jog jų aukos net prisiima šių kaltes, leidžiasi nuteisiami ir keliauja į kalėjimą – bet į tiesioginę konfrontaciją su savo skriaudėjais stoti nedrįsta.
    Tad šaunuolis mūsų L.L., pasakęs gana, daugiau nesileisiu mušamas ir žeminamas, parodymų neatsiimsiu, o dėl poveikio darymo rašysiu pareiškimą.
    Lengva nebuvo, teko skųsti ir ikiteisminio tyrimo nutraukimą, tačiau palaikomas mūsų advokato L.L. nesitraukė, eigoje ir prokuroras patikėjo tyrimo sėkme, atsirado vieningas požiūris.
    Žmonės, nepasiduokite! Jei laimėta ši, tokia “neperspektyvi ir iš anksto pasmerkta” byla regione, kur teisingumas yra retas svečias, įmanoma yra viskas – tik nenuleiskime rankų.

  • Dalyvaujame mokymuose Ukrainos pasienio tarnyboms

    Dalyvavome Ukrainos pasienio tarnybų praktiniuose mokymuose, skirtuose bendradarbiavimo tarp skirtingų agentūrų gerinimui.

    Mokymus surengė Europos Sąjungos patariamoji misija Ukrainoje (EUAM), čia veikianti nuo 2014 m., o 2022 m. gavusi užduotį stiprinti šios šalies teisėsaugos pajėgumus.
    Misijoje Ukrainoje darbuojasi ir mūsų šalies atstovai, štai prokuroras Gediminas Bučiūnas jau daug mėnesių dalinasi patirtimi kovoje su organizuotu nusikalstamumu, tame tarpe ir prekyba žmonėmis.
    Ilgai galvojome, ką papasakoti pareigūnams šalies, kuri šiandien skęsta kraujyje ir liepsnose, kur daugybė įspūdingų formuluočių jau seniai neteko prasmės.
    Mokymų dalyviams pristatėme “minkštąją” kovos su išnaudojimu pusę – pagalbą aukoms, būtinybę pasitikėti jomis, partneriais.
    Papasakojome apie sunkų savo nueitą pasitikėjimo kelią – pradėjome dirbti tada, kai buvo teisiamas pirmasis prekeivis žmonėmis mūsų šalyje, policijos pareigūnas.
    Taip pat pasidalinome ir kita kontroversija mūsų bendradarbiavime su partneriais teisėsaugoje – tai požiūris į moteris prostitucijoje, elgesys su jomis, dauguma šių moterų yra ukrainietės.
    Ačiū už galimybę dalyvauti mokymuose, laisvė atvirai kalbėti yra labai brangus ir saugotinas iškovojimas.

  • Prekyba vaikais nematoma, bet sukrečianti: pažadai „išpildyti karščiausias svajones“ – tiesiog viešose skelbimų lentose

    Seksualinis išnaudojimas, pornografija ir įtraukimas į nusikaltimus – kelios prekybos vaikais formos. Nors prekybos vaikais atvejų Lietuvoje užfiksuojama nedaug, ekspertai sutaria – sužinome ne apie visus atvejus. Pabrėžiama, kad neretai faktinė prekyba vaikais klasifikuojama kaip įtraukimas į prostituciją, o už tai gresia mažesnė atsakomybė. Visgi su prekybos žmonėmis aukomis dirbanti ekspertė ragina atsisakyti tokio aukas stigmatizuojančio formulavimo.

    Skaudūs vaikų pardavinėjimo atvejai

    Tarp Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro veiklų – pagalba nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo prekybos vaikais formų, tokių kaip seksualinis išnaudojimas ir įtraukimas į nusikaltimų darymą.

    Centro vadovė Kristina Mišinienė svarsto, kad toks vaikų išnaudojimas paplitęs visoje šalyje, tačiau absoliuti dauguma šių atvejų buvo identifikuoti ir ištirti Vakarų Lietuvoje, dirbant beveik tai pačiai teisėsaugininkų grupei.

    „Labai skaudūs buvo mergaičių pardavinėjimo atvejai, kai vaikai ilgą laiką buvo išnaudojami suaugusių sekso pirkėjų tiesiog savo gyvenamosiose vietose, skelbimai „mes išpildysime visas tavo karščiausias svajones“, „seksas trise, išbandyk“ buvo talpinami viešose internetinėse skelbimų lentose. Žodžiu, tai vyko pakankamai atvirai ir ciniškai.

    Būtų užtekę tiesiog mažiau patyrusio ar kitaip nusiteikusio prokuroro ar tyrėjos, ir šis organizuotas vaikų vertimas į paklusnias sekso lėles suaugusiųjų tenkinimui galėjo būti nurašytas kaip nepilnamečių prostitucija“, – LRT.lt akcentuoja K. Mišinienė.

    Jos vertinimu, panaši situacija yra ir tada, kai vaikai išnaudojami nusikaltimams atlikti, o tai – dar sunkiau atpažįstama išnaudojimo forma.

    „Pačios aukos paprastai tyli, neigia net patirtą prievartą, jos paniškai bijo suaugusių gaujos narių – tyrimas nutraukiamas arba būna dar blogiau – vadinamieji jaunieji nusikaltėliai yra nuteisiami ir pradeda savo ilgą kelionę įkalinimo įstaigų labirintuose“, – pažymi KOPŽI centro vadovė.

    Vaikus išnaudoja seksualiai, verčia elgetauti, nelegaliai dirbti

    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Aurelijus Gutauskas aiškina, kad prekyba vaikais – prekybos žmonėmis reiškinio dalis, tik daug pavojingesnė, nes nukenčia vaikai. Pasak profesoriaus, tai šiurkščiausias nusikaltimas, kuris pažeidžia vaiko teises.

    „Vaikai dėl savo amžiaus, socialinės ir fizinės nebrandos dar negali laisvai reikšti savo valios. Dėl to jie tampa nusikaltėlių aukomis – ypač jaunesnio amžiaus vaikai, nes juos suvilioja, kaip sakau, netgi kažkokiu saldainiuku, blizgučiu. Jie neturi valios ir laisvės atsispirti tam viliojimui ir patenka į nusikaltėlių spąstus“, – portalui LRT.lt teigia A. Gutauskas.

    Teisėjo teigimu, paprastai nepilnamečiai ir mažamečiai išnaudojami seksualiai, taip pat paplitęs išnaudojimas pornografijai, neteisėtas įvaikinimas, nelegalus darbas ar elgetavimas. Anot A. Gutausko, pastaruoju metu nepilnamečiai dažniau įtraukiami į vagystes ir narkotinių medžiagų platinimą.

    Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas antrina, kad prekyba vaikais tarptautiniu teisiniu požiūriu pripažinta kaip labai sunkus nusikaltimas, šiurkščiai pažeidžiantis vaiko teises.

    „Tai nukreipta į labai pažeidžiamą grupę – į vaikus, kurie nėra pasiekę visiškos socialinės, fizinės, psichinės ir psichologinės brandos. (…) Dėl to vaikai yra didesniame pavojuje, o rizika tapti nusikaltimo aukomis daug kartų padidėja“, – LRT.lt sako R. Ušinskas.

    Prekyba vaikais ar prostitucija?

    Pasak KOPŽI centro vadovės K. Mišinienės, oficialiai identifikuotų prekybos vaikais atvejų Lietuvoje yra vienetai, kasmet – vienas kitas tyrimas. Tačiau, teigia ekspertė, norėdami suprasti, ar tikrai šis baisus nusikaltimas jau išgyvendintas, turime plačiau pasižvalgyti po lietuvišką Baudžiamąjį kodeksą.

    „Čia mūsų gali laukti siurprizai. Akivaizdžiausia situacija – dėl įtraukimo ir išnaudojimo prostitucijoje. Tyrimuose, kur nenorima, nesugebama matyti ir įrodinėti prekybos vaikais, einama lengvesniu keliu, aiškinama, kad čia daug buvo ir vadinamojo aukos laisvo sutikimo, niekas jos labai nevertė, ji taip pat gavo naudą“, – kritikuoja K. Mišinienė.

    Ji taip pat pabrėžia, kad reikia keisti įstatymus ir atsikratyti „Šio aukas stigmatizuojančio ir prekeiviams vaikais palankaus formulavimo“.

    Nuo 2012 metų iki 2022 metų pabaigos Lietuvoje buvo užfiksuotos 69 nusikalstamos veikos dėl prekybos vaikais. Anot Aukščiausiojo Teismo teisėjo A. Gutausko, statistine prasme, tokie skaičiai nėra dideli, tačiau tai – latentiniai nusikaltimai, o daugelis atvejų į šią statistiką nepatenka.

    Kaip atkreipia dėmesį teisės profesorius, Baudžiamajame kodekse seksualinį vaikų išnaudojimą, kai už tai gaunami pinigai, galima išskirti į kelis straipsnius. Vienu atveju tai klasifikuojama kaip prekyba vaikais, kitu – pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos ir nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją. Pastaruoju atveju taikomos kiek lengvesnės sankcijos.

    Klasifikuojama kaip lengvesnis nusikaltimas

    Prekyba vaikais baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų, o pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos ar jo įtraukimas į prostituciją baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

    „Prekyba vaikais dažnai prisidengia šiomis lengvesnėmis normomis. Jei nepilnametis vaikas įtraukiamas į prostitucijos verslą, jei pelnomasi iš nepilnamečio prostitucijos, sakoma, kad tai nusikaltimas dorovei, bet nėra prekybos žmonėmis.

    Aš nesutinku su tuo. Kategoriškai galima sakyti, kad pelnymasis iš nepilnamečio asmens prostitucijos yra ne kas kita kaip prekyba žmonėmis. Galima sakyti, jei vaikai vežami į užsienio valstybę, tai yra jų gabenimas, o nepilnamečio asmens įtraukimas į prostituciją yra jo verbavimas. Tai požymiai, kurie atitinka prekybos žmonėmis ir prekybos vaikais nusikaltimą“, – pabrėžia A. Gutauskas.

    Kitaip sakant, aiškina Aukščiausiojo Teismo teisėjas, dažnai prekyba vaikais papuola į lengvesnių nusikalstamų veikų akiratį, nors tai yra ne kas kita kaip prekyba vaikais, kas yra daug sunkesnis nusikaltimas. A. Gutauskas sako, kad paprastai vaiko įtraukimą į prostituciją įrodyti lengviau nei prekybą vaikais.

    „Kita vertus, netgi prekybos vaikais atvejais nereikia nustatinėti nei apgaulės, nei asmens pažeidžiamumo, nei prievartos. Tai automatiškai prekyba žmonėmis, nes vaikas vien dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas. Šis momentas yra svarbiausias, bet kažkodėl ikiteisminio tyrimo institucijos pasinaudoja tokia įstatymo suteikta lengvata taikyti lengvesnę normą nei prekyba vaikais“, – pastebi teisėjas.

    Visgi prokuroras R. Ušinskas mano, kad sankcijos už prekybą vaikais ir išnaudojimą prostitucijai yra panašios ir kardinaliai nesiskiria. Prokuroro vertinimu, kartais bausmių skirtumai eskaluojami be reikalo tačiau, sako jis, šie nusikaltimai dažnai eina greta, o nusikalstama veika kvalifikuojama pagal abu nusikaltimus.

    „Kalbant apie prekybą žmonėmis, vaikas iš principo negali pasirinkti savo elgesio modelio – už jį viskas nuspręsta, jis išnaudojamas. Pats kaltininkas turi tikslą išnaudoti nepilnametį ir naudotis juo“, – pabrėžia prokuroras.

    Vis dažniau išnaudoja šeimos nariai

    Kaip teigia A. Gutauskas, mergaitės dažniau tampa seksualinio išnaudojimo aukomis, o berniukai paprastai išnaudojami vagystėms ar elgetavimui. Paprastai nuo prekybos žmonėmis nukenčiantys vaikai gyvena pažeidžiamose šeimose ar nelanko mokyklos, dažniau nukenčia vaikai iš globos institucijų, turintys priklausomybių vaikai.

    Prokuroras R. Ušinskas taip pat teigia, kad prostitucijai ir pornografijai dažniausiai išnaudojamos nepilnametės merginos. Anot jo, dažniau aukomis tampa globos namų auklėtiniai, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, gatvės vaikai ar specialiųjų mokyklų auklėtiniai, turintys intelekto sutrikimų.

    Kalbėdamas apie nusikaltėlio portretą, Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Gutauskas išskiria, kad paprastai prekiautojai vaikais būna stiprūs psichologiškai, dažniausiai turi sukaupę finansinį kapitalą ir turi kriminalinės patirties, išmano teisėsaugos darbą, naudoja konspiracijos būdus.

    „Dažniausiai dominuoja vyrai iki 30 metų, nors mano praktikoje pasitaikė ir moterų, kurios veikė kaip bendrininkės“, – priduria VU Teisės fakulteto profesorius.

    Nors paprastai išnaudojamų vaikų nusikaltėliai nepažįsta, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai pardavinėjami šeimos nariai ir verčiami teikti seksualines „paslaugas“.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Kas čia smirda?

    Kol visuomenė su žurnalistais aštriai diskutuoja, viešinti ar ne seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus, klampojame po regionų vargelį toliau.

    Teikiame pagalbą neįgaliam paaugliui, našlaičiui, viename iš pažinčių portalų sumaniusiam ieškoti draugo.
    Pirmasis pasimatymas baigėsi toli miške, prievartaujamam ant mašinos galinės sėdynės 30-mečio “draugo”.
    Mūsų darbo pradžia nežadėjo jokių problemų – nesunkiai užmezgėme kontaktą su nukentėjusiu paaugliu, globos įstaiga pati kreipėsi į teisėsaugą, suradome patyrusią tokiose bylose advokatę.
    Smūgis buvo netikėtas – nusikaltėliui prisipažinus ir labai gailintis, pažadėjus “daugiau taip nedaryti”, prokurorė tyrimą nutraukė baudžiamuoju įsakymu, teisėjas tam pritarė.
    Tai reiškia, prievartautojas iš Kėdainių sumoka valstybei 2000 eur baudą ir – laisvas.
    Įstatymas neįpareigoja tokio sumanymo derinti su nukentėjusio nepilnamečio advokatu, šiuo atveju užteko tyrėjos skambučio globos įstaigoje ką tik pradėjusiai dirbti jaunutei socialinei darbuotojai, ši su viskuo sutiko.
    Taip ir baigėsi trumpa kelionė po teisingumo brūzgynus.
    O kad kokią baudelę dar tam pažinčių portalui…
    Nebaudžiamumas jo kūrėjams visiškai atrišęs rankas: “Merginos ir vyrai susipažįsta, siūlo eskortą, sekso paslaugas ir erotinį bendravimą. Raskite sekso pasimatymą arba įkelkite intymų skelbimą be registracijos su savo erotiniais pageidavimais”.
    Kažkas čia labai smirda.

  • Kodėl teisės profesoriai pasirenka ginti prekeivius žmonėmis?

    Laimėtas paskutinis epizodas didelėje prekybos žmonėmis byloje, jame pavojingas tarptautinės prekybos narkotikais organizatorius buvo nuteistas 12 metų (!) dėl poros moterų vertimo pervežti didelį kiekį kokaino savo kūnuose iš Kolumbijos į Lietuvą.
    Teisėjų kolegija nusikaltėlio gynėjo skundą atmetė, nesutiko nei su vienu ten išdėstytu argumentu.
    O mes niekaip negalime priprasti prie mūsų teisinės sistemos grimasų.
    Prestižinio universiteto teisės profesorius, nuolatinis įvairių naujienų ir skandalų komentatorius televizijose, gina šioje byloje sadistą narkoprekeivį, ilgus metus pratūnojusį pasislėpus nuo teisingumo.
    Gina iš peties – prašo jį visiškai išteisinti, netikėti aukų parodymais, šios gi meluojančios, nenuoseklios ir t.t. Ir iš viso, ar ten Bogotoje vietos pareigūnai tikrai rado kokainą, o gal ten buvo kažkas kito, o jeigu ir kokainas, gal netiksliai pasvėrė, gal nebuvo labai didelio kiekio?
    “Prašau viską patikrinti iš naujo”.
    Žinoma, kad visos būtybės turi teisę į gynybą, o jeigu dar jos sugeba ir nusipirkti teisės profesorių, tai sėkmės.
    Bet mieli TV naujienų, laidų redaktoriai, neverskite mūsų klausytis šių ekspertų tulžingų samprotavimų apie “aukų parodymų nepatikimumą”, nenorime matyti prekeivių žmonėmis, prievartautojų advokatų, išsidrėbusių jūsų studijose!

  • Po teisėsaugos tyrimo – šokiruojanti žinia: užsienyje stovyklose paauglius iš Lietuvos vertė „išeiti iš komforto zonos“

    „Gimęs po laiminga žvaigžde“, „jau 16 metų dirbo tarptautinėse kompanijose, o paskui sukūrė savo verslą“, – taip prieš porą metų Remigijaus Jakščio iš Kauno paveikslą piešė žiniasklaidos priemonės. Tik tada žurnalistai dar nežinojo, kas iš tikrųjų slepiasi po šio „sėkmingo verslininko“ kauke – jo įkurta viešoji įstaiga „Mokinio karjera“ tapo puikia priedanga siekiant įgyvendinti gašlius seksualinius troškimus.

    „Didžiausias mano tikslas – pakeisti Lietuvoje žmonių požiūrį į moksleivį, suteikti jam darbo, praktikos galimybes, kad jis nebūtų nurašytas“, – anksčiau viename interviu teigė R. Jakštys, pasakojęs, kaip jį, dar kūdikį, motina paliko vaikų namuose, vėliau jis pateko į globos įstaigą ir tik sulaukęs pilnametystės sužinojo skaudžią savo šeimos istoriją.

    Bet šis tekstas ne apie tai – po ilgalaikio tyrimo prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje R. Jakštys yra kaltinamas panaudojęs seksualinę prievartą prieš paauglius. Jiems R. Jakštys atrodė vos ne kaip idealiausias žmogus pasaulyje – visada atskubantis į pagalbą, padrąsinantis ir net paguodžiantis, kai to reikia.

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, išgirdusi istoriją, į kurią pateko daugybė nepilnamečių, neslėpė pasipiktinimo – juk R. Jakštys prisistatydavo sėkmingu jaunimo mentoriumi, bendradarbiavo su daugybe švietimo įstaigų, vaikus vežė į tarptautines stovyklas ir net kalbėdavo apie galimybę filmuotis „Netflix“ kuriamuose filmuose. O iš tikrųjų, kaip paaiškėjo, šių išvykų metu jis jauniems berniukams siūlydavo „atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos“.

    Po prievartos – draudimas bendrauti su vaikais

    „Kai jis mane lietė, aš buvau išsigandęs, prakaitavau, galvojau, jis yra maniakas, jei ką nors ne taip pasakysiu, jis man kažką padarys“, – per apklausą vienas keturiolikmetis berniukas prisipažino, kad bijojo pasipriešinti R. Jakščiui.

    Bijojo ar nedrįso ir kiti paaugliai, pirmą kartą gyvenime susidūrę su seksualine prievarta. Jie net nežinojo ką daryti, kaip reaguoti ir elgtis toliau. Ir tik tada, kai vienas paauglių nutarė apie savo šokiruojančius patyrimus papasakoti savo motinai, yla išlindo iš maišo.

    Delfi.lt susisiekė su R. Jakščiu ir paprašė pakomentuoti jam pateiktus kaltinimus dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, tačiau kalbėti nei apie anksčiau jau išnagrinėtą, nei dabar teismui perduotą bylą jis nenorėjo, siūlė kalbėtis su jį ginančia advokate Aušra Ručiene, tačiau, kaip ši nurodė, kalbėti apie neviešame procese nagrinėjamą bylą ji neturi teisės.

    Ar šiuo metu teismui perduotoje byloje R. Jakščiui pareikšti kaltinimai yra pagrįsti ar ne, dar išsiaiškins teisėjai, tuo metu vos šiek tiek daugiau kaip prieš metus išnagrinėtoje kitoje byloje viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ direktorius pripažino, kad Lenkijos ir Vokietijos viešbučiuose seksualiai išnaudojo keturis nepilnamečius.

    Neįtikėtina, bet dėl šių nusikaltimų R. Jakščiui buvo skirta vos vienerių metų laisvės apribojimo bausmė – jos metu nuteistajam buvo uždrausta lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, taip pat uždrausta bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

    Iš nuteistojo teismas taip pat dviem nepilnamečiams priteisė po 5 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti – teisme R. Jakštys aiškino, kad tai pernelyg didelė suma, tačiau teismas pažymėjo, jog šios sumos atitinka teismų praktiką, o nuteistasis spaudoje bei kituose viešuose pasisakymuose deklaruoja, kad gauna itin dideles pajamas.

    Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad R. Jakštys 2020 m. spalio mėnesį viešbučiuose Varšuvoje ir Berlyne prieš keturis vaikus atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, „galinčius sukelti jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą“.

    „Negaliu paaiškinti, kodėl taip pasielgiau“, – teisme sakė visiškai kaltę pripažinęs R. Jakštys.

    Daugiau kalbėti apie tai, kaip atliko tvirkinamuosius veiksmus prieš paauglius, jis nebuvo linkęs kalbėti, tik pripažino, jog savo veiksmais vaikus psichologiškai sutrikdė ir traumavo.

    Vaikų ieškojo visoje Lietuvoje

    Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kaip R. Jakštys susirasdavo aukų – įsteigęs viešąją įstaigą „Mokinio karjera“ jis įvairioms Lietuvos mokykloms ir gimnazijoms išsiųsdavo informaciją apie mokiniams organizuojamas karjeros ugdymo pažintines ir pramogines stovyklas.

    Pedagoge dirbanti vieno moksleivio, vykusio į Lenkiją, motina pareigūnams sakė, kad buvo girdėjusi apie R. Jakštį ir jo organizuojamas stovyklas bei seminarus, todėl gautu pasiūlymu susidomėjo ir nusprendė į šią stovyklą išsiųsti savo sūnų. Taip pat pasiūlė ir jo bendraklasiui – kelionės kaina (200 Eur) nepasirodė per didelė. Bet vėliau dėl to gailėjosi – dar sūnui būnant Lenkijoje ji gavo žinutę, kurioje sūnus pasakojo, kaip prie jo naktį viešbučio kambaryje priekabiavo R. Jakštys. Motina nutarė nieko nelaukti – kai tik sūnus grįžo į Lietuvą, kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus.

    Tuo metu pats nepilnametis sakė, kad stovyklą, į kurią vyko, vadinosi „Netflix“, nes esą vaikams buvo pažadėta, kad jie dalyvaus atrankoje į šios kino kompanijos kuriamus filmus. Vaikas teigė, kad viename kambaryje gyveno su dar trimis bendraamžiais, o dienos metu klausydavosi įvairių paskaitų.

    „Vienos paskaitos metu R. Jakštys pasakojo apie karjeros galimybes, kaip jos siekti, – kalbėjo paauglys. – Šios paskaitos metu buvo vienas punktas, kaip reikia „nešokinėti“ ant įtakingų žmonių – Remigijus pateikė pavyzdį. Jis sakė, kad buvo apkaltintas pedofilija ar kažkuo panašiai, kalbėjo, jog tas kaltinimus pateikęs žmogus melavo, nes kai policijos komisariate atsisėdo vienas prieš kitą ir jis šio paklausė, ką jis jam padarė, tas žmogus tiesiog mikčiojo, nieko nepasakė. Ir tas žmogus, kuris jį apkaltino, gavo labai didžiulę baudą – kiek pamenu, jis minėjo, jog 60 tūkst. Eur.“

    Anot nukentėjusiojo, R. Jakštys save įvardijo kaip įtakingą žmogų, tačiau kuo jis yra įtakingas, paauglys taip ir nesuprato – gal dėl to, kad vadovauja kelioms kompanijoms.

    „Bus blogai ir tau, ir man“

    Vaikas taip pat prisiminė, kaip viešbučio kambaryje patyrė prievartą – vidurnaktį į kambarį atėjęs R. Jakštys pasiūlė pasikalbėti, paskui kitiems nematant ėmė liesti berniuko lytinį organą, vyras nesiliovė net tada, kai į kambarį atėjo kita kelionės vadovė, bet ji nieko negalėjo matyti, nes tuo metu šviesa buvo užgesinta, o šoką patyręs vaikas net nežinojo, ką daryti.

    „Neprasitark apie šitą niekam, nes bus blogai ir tau, ir man“, – vėliau nepilnamečiui rėžė R. Jakštys.

    Nepilnametis neslėpė, kad tik po šio įvykio suprato, kodėl kelionės vadovas seminaro metu pateikė pavyzdį apie kaltinimus pedofilija: „Manau, jis siekė įbauginti vaikus, kad jie nieko nepasakotų apie nakties įvykius. Tik dabar suprantu, kad tai buvo gilesnė mintis, nei atrodė seminaro metu.“

    Kitas nepilnametis, prabilęs apie patirtą prievartą, sakė, kad vėlai vakare į kambarį atėjęs R. Jakštys jam pasiūlė „išeiti iš komforto zonos“.

    „Jis sakė, kad „arba tu išeini iš komforto zonos, arba daugiau manęs nematysi“, o aš nenorėjau nustoti su juo bendrauti, mes gerai sutarėme, – penkiolikmetis sakė, kad leido su savimi atlikti tvirkinamuosius veiksmus, nes manė, jog su R. Jakščiu bus draugai. – Vėliau jis pasakė, kad esu šaunuolis ir išėjau iš komforto zonos. Tada jis išėjo – buvau ištiktas šoko, nes aš dar su moterimi nebuvau turėjęs santykių.“

    „Aš dabar bijau vyrų“, – per apklausą nurodė kitas berniukas, kuriam tuo metu, kai patyrė prievartą, buvo keturiolika metų. Tos pačios kelionės metu nukentėjo ir jo draugas.

    Tuo metu vieno nepilnamečio motina prisipažino, kad nieko apie sūnaus patirtą prievartą nežinojo, kol nesulaukė skambučio iš policijos tyrėjos – ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė domėjosi, ar negalėjo nuo R. Jakščio nukentėti daugiau vaikų.

    „Man sūnus nieko nebuvo pasakojęs, bet kai su juo apie tai pasikalbėjau, jis prisipažino, kad R. Jakštys jį lietė viešbučio kambaryje“, – teigė moteris.

    O prieš tai motina džiaugėsi, kad sūnus buvo išvykęs į užsienį – grįžęs vaikas atrodė laimingas.

    „Jis grįžo įkvėptas pozityviam pokyčiui, ketino keisti savo įvaizdį, aprangą, – per apklausą kalbėjo vaiko motina. – Sūnus pasakojo, kad R. Jakštys su juo labai daug kalbėjo, padėjo jam suvokti, koks jis yra, kokios jo galimybės gyvenime. Sūnus labai žavėjosi R. Jakščio pasiekimais, kad jis toks jaunas sukūrė verslą, dirba su „Netflix“, yra siekiantis užsibrėžto tikslo. Sūnus patikėjo, kad užsibrėžus siekti tikslo ir išėjus iš komforto zonos galima daug pasiekti.“

    Vaiką vadino savo broliu

    Moteris neslėpė, kad po kelionės buvo susitikusi su R. Jakščiu – šis atvyko į mokyklą, kurioje ji dirbo: „Man buvo smalsu sužinoti, kokias jis taiko metodikas, galbūt galėtų bendradarbiauti šias metodikas taikant ir mūsų ugdymo įstaigoje. Jis sakė, kad naudoja skandinaviškas metodikas, visą laiką kalbėjo sklandžiai, užtikrintai, susidarė įspūdis, jog jis geba savo veiklą pristatyti įspūdingai.“

    Vėliau moteris pakeitė nuomonę apie R. Jakštį – iš sūnaus sužinojo, kad šis jį vadina broliu.

    „Sūnus sakė, kad R. Jakštys supyksta dėl smulkmenų, reikalauja dėmesio, jis vertė sūnų jaustis kaltą – toks suaugusio žmogaus elgesys yra neadekvatus, paaiškinau tai sūnui“, – teigė moteris.

    Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė ir moterį, kurią R. Jakštys vadindavo savo močiute, nors iš tikrųjų jų nesieja giminystės ryšiai – Raseinių rajone gyvenanti moteris sakė, kad su „Mokinio karjeros“ vadovu susipažino po vienos televizijos laidos, kurioje R. Jakštys pasakojo apie liūdną savo vaikystę ir sėkmingą karjerą. Kadangi moteris šiek tiek pažinojo jo motiną, su juo susisiekė ir nutarė papasakoti jo šeimos istoriją.

    „Nuo to laiko pradėjome bendrauti, jis mane laikė močiute“, – sakė moteris. Tačiau tai, ką ji papasakojo per apklausą pareigūnams, išties šokiruoja.

    Pasak liudytojos, nors R. Jakštys girdavosi, kad turi daug pinigų, sakydavo, jog darbus dažnai keičia, nes jam per mažai moka, tačiau kartą pasiskolinęs tūkstantį eurų taip ir nesugebėjo jų sugrąžinti laiku.

    „Man jis pasirodė nepatikimas, daug kalbantis netiesos ir daug besigiriantis“, – sakė ji.

    Linksmybės su vaikais kaimo pirtyje

    Moteris teigė, kad nuo 2020 m. vasaros R. Jakštys ėmė lankytis dažniau – norėdavo maudytis sodyboje esančioje pirtyje. Iš pradžių ji neprieštaravo, tačiau labai nustebdavo, kai vėlai vakare į pirtį jis atsiveždavo berniukų.

    „Tokių atvejų buvo gal keturi, aš jo klausdavau, kodėl jis važiuoja iš Kauno maudytis taip toli, ar negali Kaune nusiprausti, bet jis teisindavosi, jog yra sugedęs dušas, – policijoje pasakojo moteris. – Visi tie berniukai, kuriuos jis atsivežė, buvo jauni – 14 ar 15 metų.“

    Kai paskutinį kartą į jos sodybą su berniuku atvyko R. Jakštys, moteris nuėjo pasižiūrėti į pirtį.

    „Eidama išgirdau triukšmą, juokus, – sakė ji. – Kadangi R. Jakštys nebuvo nuo lango nuleidęs žaliuzių, pamačiau, kad jis pirtyje su tuo berniuku yra visiškai nuogi.“

    Moteris neslėpė, kad toks vaizdas ją šokiravo: „Aš jam pasakiau, ar jis yra (necenzūrinis žodis), kad nuogas su svetimais vaikais maudosi, nes mano vyras su broliu ir tai maudosi su trumpikėmis. Pasakiau, kad daugiau jis čia nevažiuotų.“

    Ši istorija yra puikiai žinoma Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovei K. Mišinienei, kuri stebėjosi, kad prieš vos daugiau kaip metus vykusį teismo procesą Kaune nerašė nė viena žiniasklaidos priemonė. O tokios informacijos paviešinimas galėjo būti labai stiprus ginklas – būtina apsaugoti vaikus nuo jiems gresiančių pavojų.

    „Atversdami šios, savo laiku visiškai nepatraukusios visuomenės dėmesio bylos puslapius, mes, pagalbą teikiantys seksualinio smurto ir išnaudojimo aukoms, specialistai – šiurpstame, – kalbėjo K. Mišinienė. – Kiek čia daug neįvertinto pavojaus ženklų! Sėkmingas jaunimo mentorius, tarptautinių stovyklų organizatorius ir lektorius, savas KTU ir ISM įstaigose, yra nuolat paauglių būryje, jis nuo jų neatstoja ir nakties metu, labai tikslingai, psichologiškai paspausdamas ar pagirdamas, kviečia berniukus „atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos“. Tačiau jis siekia tik vieno, jaunimo lyderiui rūpi fizinis kontaktais su vaikais, jų lytiniais organais, visa mentorystė susitelkia į masažą ir vaikų masturbavimą.“

    Kodėl tai nėra teisingumo triumfas?

    Anot jos, nemalonu skaityti šias eilutes, tačiau tikriausiai jų reikia, kad suaugusieji – tėvai, mokytojai – galų gale atsibustų ir pradėtų jausti atsakomybę už savo vaikų saugumą.

    „Neįtikėtina, tačiau šio liguisto, realiai nieko bendra su jaunimo lyderyste neturinčiu žmogumi kolegos buvo girdėję ir istorijas apie neva jo pastatytą į vietą šeimą, neteisingai jį apkaltinusią vaiko tvirkinimu, matė sutrikusius stovykloje berniukus, tačiau į nieką nesikišo, – stebėjosi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė. – Dar baisiau yra girdėti šio tvirkintojo artimos aplinkos liudijimus apie nuolat į pirtį atsivežamus paauglius ir nuogas maudynes.“

    „Ar mes galime tada kalbėti ne tik apie pačių nusikaltėlių pedofilinius, hebefilinius polinkius, bet ir platesnės bendruomenės toleranciją šiems reiškiniams?“ – klausė ji.

    K. Mišinienė taip pat stebėjosi R. Jakščiui skirta bausme dėl keturių berniukų tvirkinimo.

    „Šios bylos nuosprendis manęs taip pat labai neįkvėpė, jis man nepanašus į teisingumo atkūrimą – Kauno apylinkės teismo teisėja, skirdama 22 metų vaikų tvirkintojui bausmę, uždraudžia jam metus laiko lankytis vaikų susibūrimo vietose, – sakė ji. – Kodėl to nelaikyčiau teisingumo triumfu? Jei teismas būtų labiau pasigilinęs į šio jaunimo mentoriaus, „daug pasiekusio žmogaus“, veiksmų su paaugliais logiką, tai jo nuolatinis gašlus susitelkimas į tam tikro amžiaus vaikų lytinius organus turėjo signalizuoti apie seksualinio potraukio sutrikimą, apie nevaldomus net kitų suaugusių akivaizdoje impulsus. Ir čia tokiu silpnučiu draudimu lankytis vaikų susibūrimo vietose kitų aukų neapsaugosi. O tai, deja, ir parodė kitas pradėtas ikiteisminis tyrimas.“

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Prakalbo ekspertė, kas nėščios 13-metės istorijoje žiauriausia: tai apgailėtina

    Sukrečianti situacija viename Aukštaitijos kaime – gimdyti ruošiasi trylikametė mergaitė. Dėl besilaukiančios neįgalios mažametės tyrimo ėmėsi ir teisėsaugos pareigūnai, pradėjo tyrimą dėl trylikametės išžaginimo. Įtarimus pareiškė mažametės giminaičiui. Šeimą lankantiems specialistams dėl galimo mergaitės seksualinio išnaudojimo įtarimų buvo kilę dar 2020-aisiais metais. Kodėl niekas neapsaugojo mergaitės?
    13-metė vaikelio susilaukti turi kovo mėnesį. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai socialinė darbuotoja, lankanti minėtą šeimą, pastebėjo, kad mažametė gali būti nėščia.
    „Pasitvirtinus tam faktui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio asmens žaginimo“, – TV3 žinioms komentavo Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.
    Gausi šeima, kurioje augo mažametė, vaiko teisių sergėtojams žinoma daug metų. Ją lankė socialinė darbuotoja, buvo skirta atvejo vadyba.
    „Labai gaila, kad tokia situacija įvyko, labai gaila, kad taip atsitiko ir, tikriausiai, tai eilinė pamoka mums visiems dar intensyviau stebėti, dar intensyviau matyti. Buvo reaguota nedelsiant, tačiau, išsiaiškinus visas aplinkybes, bendradarbiaujant kartu su visom institucijom – teisėsaugos bei socialiniais partneriais – nuspręsta, kad šeimoje yra saugu.
    Objektyvių duomenų tada nebuvo nustatyta, kad ta mažametė galėjo būti seksualiai išnaudojama. Todėl ikiteisminis tyrimas tuo metu buvo nutrauktas“, – tvirtino Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laima Statkevičienė.
    K. Mišinienė negaili kritikos tarnyboms: pakankamai apgailėtina, nebėra pasitikėjimo
    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė pripažįsta, kad apie šią istoriją sužinojo tik iš žiniasklaidos.
    „Tikrai labai gaila, kad anksčiau nebuvo kreiptasi, paprastai su Panevėžio rajono tarnybomis turime neblogą bendradarbiavimą, specialistai klausia patarimų, kviečia kartu teikti pagalbą išnaudojimo aukoms. Pačią istoriją, kiek galiu ją suprasti iš šykščios informacijos, vertinu labai blogai.
    Man atrodo neįtikėtina, kad turint tiek instrumentų, pagalbos resursų mieste ir rajone, nebuvo identifikuotas neįgalaus vaiko prievartavimas, dar daugiau, priimtas sprendimas, kad situacija saugi, grėsmių nerasta.
    Turime nėščią neįgalų vaiką. Vadinasi, tonos mokymų, aprašytų reagavimo procedūrų, bendradarbiavimo sutarčių neatnešė jokios naudos vietos socialinėms, vaiko teisių apsaugos tarnyboms. Tai, kad dabar šių tarnybų vadovės aiškina esančios sukrėstos ir šokiruotos, man atrodo, yra pakankamai apgailėtina, nebėra pasitikėjimo, kad bejėgiai, patys negalintys pasipriešinti ir apsiginti asmenys – vaikai ir pažeidžiami suaugusieji – bus čia apginti.
    Sutinku, jog seksualinio smurto identifikavimas, kai pati auka neprašo pagalbos, neskambina į karštas linijas, nesiunčia socialinei darbuotojai išsamių žinučių į socialinius tinklus, yra sudėtingas iššūkis. Bet jeigu vietos specialistai grėsmingą situaciją vadina saugia, jeigu jiems nėra žinoma, kad kartą jau kilus įtarimams, vardan vaiko saugumo reikia imtis maksimalių priemonių – gal tada geriau jie eina dirbti kitur, ten, kur nuo tavo nekompetencijos nebus tiesiogiai žalojamas kliento gyvenimas? Šiame lauke neturime asmeninės prasto darbuotojo atsakomybės, užtenka pareikšti, kad esi „sukrėstas“.
    Teko susidurti su atvejais, kai vaikų tvirkinimas truko nuo jų vaikystės iki pilnametystės – visada čia ramiai gyveno ir dirbo „nieko nematantys, nieko neįtariantys“ šeimos nariai ir tarnybos. Kaip gali nematyti išnaudojimo, jei visi gyvena ankštoje erdvėje, mato vaiko išvaizdos, laikysenos pokyčius, prievartautojo norą likti su auka dviese, domėjimąsi vaikų pornografija?
    Savo centro praktikoje ne tiek mažai matėme atvejų, kai liguistą potraukį išgyvenantis suaugęs asmuo įtikindavo, versdavo vaiką „žaisti vyrą ir žmoną“, akivaizdžiai demonstruodavo savo geismus sutrikusiai mergaitei, o aplinka tik šnabždėdavosi apie tai ir nesikišdavo. Bet juk socialinės, vaiko teisių apsaugos tarnybos ir yra sukurtos tam, kad įsikištų į tokias situacijas, reaguotų, praneštų teisėsaugai, atkakliai reikalautų iš šios tyrimų, o ne bejėgiškų konstatavimų, jog „trūksta įrodymų“. Visa sistema turi dirbti tam, kad apsaugotų vaiką, patrauktų atsakomybėn skriaudėją, o ką mes šiandien šiame atvejyje turime? Gėda neteisingus sprendimus priėmusiems specialistams, gal reiktų grįžti į aukštosios mokyklos suolą ir mokytis iš naujo?“, – teigė K. Mišinienė.

     

    Dėmesio!

    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • Apie ką svajoja ir kaip elgiasi berniukų seksualiniai prievartautojai?

    Versdami šios, savo laiku visiškai nepatraukusios visuomenės dėmesio bylos puslapius, mes, pagalbą teikiantys seksualinio smurto ir išnaudojimo aukoms specialistai – šiurpstame.
    Kiek čia daug neįvertinto pavojaus ženklų!
    Sėkmingas jaunimo mentorius, tarptautinių stovyklų organizatorius ir lektorius, savas KTU ir ISM įstaigose, yra nuolat paauglių būryje, jis nuo jų neatstoja ir nakties metu, labai tikslingai, psichologiškai paspausdamas ar pagirdamas, kviečia berniukus “atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos”.
    Tačiau jis siekia tik vieno, jaunimo lyderiui rūpi fizinis kontaktais su vaikais, jų lytiniais organais, visa mentorystė susitelkia į masažą ir vaikų masturbavimą.
    Nemalonu skaityti šias eilutes, tačiau tikriausiai jų reikia, kad suaugusieji – tėvai, mokytojai – atsibustų galų gale ir pradėtų jausti atsakomybę už savo vaikų saugumą.
    Neįtikėtina, tačiau šio liguisto, realiai nieko bendra su jaunimo lyderyste neturinčiu žmogumi kolegos buvo girdėję ir istorijas apie neva jo pastatytą į vietą šeimą, neteisingai jį apkaltinusią vaiko tvirkinimu, matė sutrikusius stovykloje berniukus, tačiau į nieką nesikišo.
    Dar baisiau yra girdėti šio tvirkintojo artimos aplinkos liudijimus apie nuolat į pirtį atsivežamus paauglius ir nuogas maudynes.
    Ar mes galime tada kalbėti ne tik apie pačių nusikaltėlių pedofilinius, hebefilinius polinkius, bet ir platesnės bendruomenės toleranciją tokiems reiškiniams?
    Šios bylos nuosprendis mūsų taip pat labai neįkvėpė, jis anaiptol nepanašus į teisingumo atstatymą.
    Kauno apylinkės teismo teisėja, skirdama 22 metų vaikų tvirkintojui bausmę, uždraudžia jam metus laiko lankytis vaikų susibūrimo vietose.
    Kodėl to nelaikytume teisingumo triumfu?
    Jei teismas būtų labiau pasigilinęs į šio jaunimo mentoriaus, “daug pasiekusio žmogaus” veiksmų su paaugliais logiką, tai jo nuolatinis gašlus susitelkimas į tam tikro amžiaus vaikų lytinius organus turėjo signalizuoti apie seksualinio potraukio sutrikimą, apie nevaldomus net kitų suaugusių akivaizdoje impulsus.
    Ir čia tokiu silpnučiu draudimu kaip lankytis vaikų susibūrimo vietose sekančių aukų neapsaugosi.
    Ką, deja, ir parodė kitas, ką tik pabaigtas ikiteisminis tyrimas – “mentorius” jau kaltinamas kelių paauglių seksualiniu prievartavimu, šią bylą Kauną apylinkės teismas atvers rytoj.

  • Pagalba pažeidžiamam klientui

    Mes neribojame pagalbos teikimo laiko, tai viena iš NVO privilegijų.

    Tačiau klientų yra tiek daug, jog užsibūti pas mus tiesiog neįmanoma.
    O kaip atsisveikinti su šiuo jaunu vyru, nors jis jau laimėjo visus teisinius procesus prieš savo išnaudotojus, o ir pagalbos iš mūsų gavo daugiau negu kuris kitas?
    Iš centro darbuotojos žurnalo:
    “Paskambino A. Teiraujasi, kada jam į karo prievolės tarnybą – sausio 20 ar vasario 20? Informuoju, kad vasario 20 d. iš ryto.
    A. pradeda kalbėti, kad jeigu jis ir nenuvyks, tai jie patys gali atvykti jį pasiimti.
    Gal nelaukim, kol bus paskelbta paieška, atsakau. Tu suaugęs vyras, žinai kada ir kur reikia nuvykti. Neatidėliok, geriau greičiau susitvarkyti šį reikalą ir bus ramu.
    Prašo viską dar žinute surašyti. Surašau.
    02.20 d. skambina, jog nuvykęs į karo prievolės tarnybą. Laukia. Jam neramu, nes jis neatidaro savo atestato failo.
    Man per kompiuterį jį atidaro be problemų, siunčiu atestato nuotrauką, kurioje iš karto viskas matosi. Vėliau A. prašo ją persiųsti į karo prievolės tarnybos el. paštą.
    Vėl skambina A., sako viskas, išėjau. Padarė kraujo, šlapimo tyrimus. Vėliau davė spręsti psichologinį testą. Nieko nesupratau, nei pusės neįveikiau. Niekam nesakiau, nepalikau neišspręsto testo. Tikrai ten negrįšiu. Nereikia man čia nieko, aš nesiruošiu eiti į kariuomenę, ko jie iš manęs nori.
    A. įpykęs, nesileidžia į kalbas, kartoja, kad jau važiuoja namo, ten negrįš.
    Gaunu el. paštu raštą, kad A.K. savavališkai pasišalino iš karinės medicininės komisijos. Jis neturi teisės išsinešti jam duotų dokumentų, privalo grįžti ir grąžinti juos, pabaigti apžiūrą medicininėje komisijoje.
    Antraip jam bus skirta bauda už nebaigtą ekspertizę.
    Skambinu A. Jis jau toli nuo miesto centro. Tvirtina, kad blogai jaučiasi, tikrai atgal negrįš.
    “Man per daug spaudimo. Įsivaizduokit, susodino visus kaip mokykloje į suolus, davė lapus, liepė rašyti. Aš tokių klausimų net negirdėjęs. Paliko mus visus ir išėjo pietų, liepė palaukti pusvalandį. Tai ką man veikti visą pusvalandį? Tas, kur būdelėje sėdėjo, tikrai turėjo girdėti, kai aš sakiau, kad einu namo. Nežinojau, kad tų lapų negaliu pasiimti. Jeigu būčiau išsprendęs, būčiau palikęs. O dabar neišsprendžiau, todėl ir nepalikau. Klausė manęs apie kaulus, ar yra lūžių ar kažko ten. Kam jiems reikia žinoti visa tai??” – vėl pradeda karščiuotis A.
    “Aš tikrai netinkamas kariuomenei, man prastai ir su sveikata, ir su nervais, tai ne mano jėgoms” – sako A.
    Įkalbinėju, tu tik nuvyk, grąžink dokumentus, nes gausi baudą.
    Sutariame galų gale, kad gal jis vakare dar bandys pildyti tuos lapus.
    Prašau jo, kad nusiramintų pirmiausia, po to ramiai persiskaitytų. Gal tada viskas pasirodys kitaip.
    A. vėliau informuoja, kad rytoj nuveš dokumentus atgal į karo tarnybą.
    02.22 d. A. paskambino, pranešė, jog jau veža dokumentus. Prašau jo, jeigu kils kokių klausimų, kad ne bėgtų, o klaustų. Pažada pasidalinti, kaip sekėsi.
    Komisiją praėjo, viskas gerai.
    Dėkoja už palaikymą.”
    Jeigu žinotumėt, kokios mes dėkingos, jog pažeidžiamumo sąvoka yra įtraukta į patį BK straipsnį dėl prekybos žmonėmis…
    Tai leidžia A. ir kitiems negalią turintiems nukentėjusiems laimėti sudėtingiausius teisinius procesus, gauti pagalbą!