Author: admin

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pusamžiui Aukštaitijos gyventojui pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš dvi dukteris, kai jos buvo mažametės ir nepilnametės. Į teisiamųjų suolą sės ir mergaičių motina.

Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ričardas Juozainis, o tyrimą atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai viena iš nukentėjusių merginų apie šeimoje patirtą seksualinę prievartą prasitarė psichologei. Specialistės padrąsinta, pilnametystės sulaukusi mergina nusprendė netylėti ir kreipėsi į teisėsaugą.

Pareigūnų surinkti įrodymai leidžia pagrįstai įtarti, kad kaltinamasis maždaug šešerius metus, pasinaudodamas bejėgiška dėl amžiaus dviejų dukterų būkle, jas seksualiai prievartavo ir žagino, taip pat atliko tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei 16 metų asmens atžvilgiu. Kratos metu vyro kompiuteryje radus pornografinių nuotraukų, jam pareikšti kaltinimai dėl disponavimo vaikų pornografija.

Kaltinimai pareikšti ir mergaičių motinai. Įtariama, kad moteris žinojo apie nederamą vyro elgesį su dukterimis, tačiau nesiėmė priemonių nutraukti sistemingus nusikalstamus jo veiksmus. Negana to, motina ilgą laiką galimai ignoravo informaciją apie mažamečių patirtą seksualinę prievartą, o apie tai prabilusią dukrą įkalbinėjo tylėti.

Abiem mergaičių tėvams pareikšti kaltinimai ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo veikiant bendrininkų grupėje. Įtariama, kad dėl bendrų kaltinamųjų veiksmų vienai iš nukentėjusiųjų buvo sukeltas potrauminio streso sutrikimas.

Baudžiamajame kodekse už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš mažamečius griežčiausia numatyta bausmė – iki 15 metų laisvės atėmimo. Už nesunkų sveikatos sutrikdymą bei piktnaudžiavimą tėvų teisėmis ar pareigomis gresia iki 5 metų nelaisvės.

Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Pasinaudoję protinę negalią turinčio žmogaus pasitikėjimu, sukčiai jį paliko su krūva greitųjų kreditų. Tačiau labiausiai stebina ne sukčių elgesys, o finansinių institucijų aklumas.

Pasinaudojo negalia

Kai Gintaras (vardas pakeistas – red. past.) pravėrė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro duris, tesugebėjo pasakyti, kad turi labai daug skolų ir jos visos yra ne jo. Prireikė laiko ir kantrybės, kol lengvą protinį atsilikimą turintis 20-metis iš nuotrupų sudėliojo visą jį prislėgusios istorijos paveikslą.

Jauno vyro skola kelioms greitųjų kreditų bendrovėms siekė beveik 12 tūkst. eurų. Į šią sumą nebuvo įskaičiuotos žaibiškai augančios palūkanos už negrąžintą kreditą. Išskyrus našlaičio pensiją ir šalpos išmokas, jokių kitų pajamų Gintaras neturėjo. Lyg iš oro jo banko sąskaitoje atsiradę pinigai protinę negalią turinčiam jaunam vyrui neatrodė kažkokia blogybė. Priešingai, jis mielai išgrynindavo atitinkamas sumas ir padalydavo tariamiems draugams.

„Dėl savo sveikatos būklės jis visiškai nesuvokė, kas yra paskola ar kreditas. Netgi prasidėjus ikiteisminiam tyrimui jis nesugebėjo šių terminų paaiškinti nei ekspertui, nei tyrėjai. Aiškinome: kai paimi – reikia grąžinti, kai negrąžini, tada turėsi grąžinti dvigubai, tačiau jis šito visiškai nesuprato“, – pasakojo KOPŽI centro socialinė darbuotoja Deimantė Kazlauskaitė.

Gintaras aiškino, kad jokių paskolų savo vardu neplanavo ir nenorėjo imti, net nesuvokė, kad jas jam reikės grąžinti. Apskritai vargu, ar jis pats būtų sugebėjęs pateikti prašymus, atlikti visus kredito bendrovių keliamus reikalavimus paskolai paimti. Nebent tie reikalavimai – ne itin sudėtingi. Nė viena iš kelių greituosius kreditus Gintarui išdavusių kompanijų nesuabejojo jo kompetencija ir finansiniu raštingumu.

Daugelį paslaugų galime gauti internetu. Greitųjų kreditų bendrovės – ne išimtis. Nuotolinės galimybės, pasitikėjimas žmonėmis, kuriais neturėjo pasitikėti, ir užrišo kilpą Gintarui ant kaklo. Neįgaliu jaunuoliu pasinaudojo daugiau nei dvigubai už jį vyresni vyrai. Vienam iš jų, 47 metų Alvydui Kozlovui, teismo nuosprendis dėl sukčiavimo buvo 20-as, jo bendraamžiui Sauliui Bružui – antras.

Veikė tikslingai

Kauno apylinkės teismas konstatavo kad S. Bružas ir A. Kozlovas, veikdami vieninga tyčia, siekdami savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą – kredito bendrovių pinigines lėšas Gintaro vardu, pasinaudodami jo pasitikėjimu ir psichikos sutrikimu, nuslėpdami tikruosius savo ketinimus imti jo vardu paskolas ir negrąžinti, ėmėsi daugybės veiksmų, kurie sugulė į baudžiamosios bylos lapus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad pirmiausia vyrai pasirūpino Gintaro mobiliuoju telefonu ir elektroniniu mobiliuoju parašu. Šios tapatybės patvirtinimo priemonės, kuriomis galima inicijuoti finansines operacijas, tapo prieinamos sukčiams. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sukčiai sukūrė ir naują Gintaro elektroninio pašto adresą.

Šie porelės veiksmai buvo tik pradžia. Išplėsti savo veiksmus jiems nebuvo sunku, nes jų žinioje buvo ir Gintaro asmens tapatybės kortelės duomenys. Vyrai, matyt, vadovavosi posakiu: „jei mylėti – tai karalienę, jei vogti – tai milijoną“, tad tęsė parengiamuosius darbus.

Naudodamiesi turimomis priemonėmis, S. Bružas ir A. Kozlovas, save identifikuodami kaip teisėtą šių duomenų turėtoją Gintarą, prisijungė prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Pajamų deklaravimo sistemos ir nurodė melagingus duomenis. Neva Gintaras vykdo individualią veiklą ir pajamos 2019 m. siekė beveik 27 tūkst. eurų, o mokėtiną pajamų mokesčių sumą nurodė apie 1 tūkst. eurų.

Prisijungdami prie „Mano VMI“, sukčiai, be Gintaro žinios, pateikė prašymą įregistruoti jį kaip vykdantį individualią veiklą – elektros sistemų įrengimą. Gavusi prašymą, VMI suformulavo individualios veiklos pažymą.

Sukčiai tęsė parengiamuosius darbus: pildė kasos knygą, kurioje nurodė daugybę neegzistuojančių užsakovų, už suteiktas paslaugas sumokėjusius atitinkamas pinigų sumas, pinigų už paslaugas priėmimo kvitus, kasos žurnalą. Žodžiu, S. Bružas ir A. Kozlovas surašė užsakovų pavardes, nurodydami atliktus darbus, pajamų ir prekių, medžiagų, žaliavų, detalių įsigijimo sumas.

Kelio galas

Po šio fiktyvaus buhalterinio darbo, nieko per daug neaiškindami Gintarui, vyrai užpildė kredito bendrovės paraišką paskolai gauti. Gintaro reikėjo tik tam, kad patvirtintų prašymą ir telefonu pasikalbėtų su kredito įstaigos darbuotoja. Kalbėti Gintarui vyrai padėjo – į ausį kuždėjo, ką ir kaip sakyti darbuotojai.

Kredito bendrovių reikalavimą realiu laiku atsiųsti nuotrauką Gintarui taip pat padėjo atlikti jo pasitikėjimą įgiję S. Bružas ir A. Kozlovas. Netrukus Gintaro sąskaitoje atsiradusius paskolos pinigus Gintaras per kelis kartus išgrynindavo ir padalydavo tariamiems draugams, sau pasilikdamas mažesnę dalį.

Identišku būdu S. Bružas ir A. Kozlovas dėl paskolos kreipėsi į kelias kredito įstaigas. Pradžioje pamėginę gauti mažesnę paskolą, vėliau ryžosi didesnei ir galiausiai susigundė 10 tūkst. eurų paskolos galimybėmis.

Bylos nagrinėjimo metu tik apytikriai pavyko nustatyti, kiek „dosnūs“ vyrai atseikėjo Gintarui už pasinaudojimą jo asmens tapatybe. Suskaičiuota, kad Gintarui galbūt galėjo likti keli šimtai eurų.

Kai po mamos mirties Gintaras pasigyrė turintis daug pinigų, apie realias ir negausias jo pajamas žinoję žmonės patarė pasitikrinti elektroniniame banke esančius duomenis. Tada ir paaiškėjo, kad Gintaras iš kelių greitųjų kreditų kompanijų yra prisiėmęs paskolų.

Nevilties apimtas jaunas vyras apie savo bėdą pasipasakojo jį aplankančiai socialinei darbuotojai. Ji patarė kreiptis į policiją. Kai Gintaras parašė pareiškimą apie galimą aferą, S. Bružas ir A. Kozlovas aplankė jaunuolį. Aferistai siūlė Gintarui 500 eurų už tai, kad jis atsiimtų pareiškimą ir ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, vertindama Gintaro psichikos sutrikimą, nurodė, kad jaunas vyras pagal jo intelekto sutrikimo laipsnį ir individualias psichologines savybes iš dalies galėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamus nusikalstamus veiksmus, tačiau negalėjo suvokti tų veiksmų materialinių ir juridinių padarinių.

Kauno apylinkės teismas S. Bružą ir A. Kozlovą pripažino kaltais. Įvertinęs visas aplinkybes, S. Bružui teismas skyrė 60 parų areštą. Nuosprendžio paskelbimo metu A. Kozlovas atliko bausmę pagal devynioliktą teismo nuosprendį, tad šiuo 20-uoju teismo sprendimu galutinė bausmė skirta metai ir devyni mėnesiai nelaisvės.

Apakina pinigai?

KOPŽI centro socialinė darbuotoja D. Kazlauskaitė neslėpė, kad šio vaikino atvejis buvo gana netikėtas. Centras neturi galimybių gilintis į finansinių sukčių operacijas, dažniau tenka padėti seksualinio, darbinio išnaudojimo aukoms, taip pat asmenims, priverstiems daryti nusikaltimus.

„Tačiau labai greitai pamatėme didelį šio jauno žmogaus pažeidžiamumą – našlaitis, turintis negalią, suvokimo sutrikimą, jis sunkiai gaudėsi negailestingo gyvenimo peripetijose. Kartu matėme jo atkaklias pastangas susirasti darbą, užmegzti pozityvių santykių su aplinkiniais, žodžiu, gyventi kaip ir dauguma jo bendraamžių“, – pastebėjimais dalijosi D. Kazlauskaitė.

Turintis vilčių, nuoširdus, bet nesugebantis įvertinti pavojų jaunuolis labai greitai patraukė patyrusių recidyvistų dėmesį ir papuolė į jų pinkles. Nė neabejojama, kad pagal kruopščiai suregztą nusikaltėlių planą Gintaras turėjo nebeišsikapstyti.

„Mes taip pat keliame klausimą dėl greitųjų kreditų bendrovių pozicijos – paprastai gerai matančios, kuo galima pasitikėti, o kuo ne, jos be jokio nemokumo rizikų vertinimo sudarė sutartis su neįgaliu žmogumi, o vėliau jį persekiojo dėl paskolos grąžinimo. 500, 1 000, 10 000 eurų – juk tai didelės šioje situacijoje sumos. Ar pelno troškulys taip apakino šias finansines bendroves, kad niekas ir nesiruošė labai gilintis, juk vėliau bus galima pasitelkti agresyvius skolų išieškotojus?“ – stebėjosi KOPŽI centyro atstovė.

Anot D. Kazlauskaitės, vaikiną išgelbėjo Kauno kriminalistai, patikėję juo ir atlikę sėkmingą ikiteisminį tyrimą. Gintarui taip pat labai pasisekė, kad jam atstovauti ėmėsi stipri, atkakli advokatė.

„Tie keleri metai apklausų, bylinėjimosi, didelio nerimo ir vilties parodė, kad mes visi susivieniję galime apginti pažeidžiamiausius mūsų bendruomenės žmones, bet ar ši išnaudojimo situacija buvo neišvengiama? Kiek šiuo metu tokių aukų kenčia, pagauti ant paskolų kabliukų, bet niekas jų nepalydi į pagalbos organizacijas?“ – retorinių klausimų kėlė D. Kazlauskaitė.

Apsaugos trūkumas

Civilinėse bylose dėl negrąžintų kreditų Gintarui atstovavo advokatė Kristina Mikolaitė. Tai ne pirma jos byla, kuriose ieškovai yra greitųjų kreditų bendrovės, o atsakovais pasinaudota apgaulės būdu.

Teisininkė neslėpė, kad buvo nustebinta gana kategoriškos vienos iš paskolą išdavusių kredito bendrovių pozicijos. Jie laikėsi savo: jis pats patvirtino nuotoliniu būdu, jis pats pateikė dokumentus, pats realiu laiku pateikė nuotrauką, ir taškas. Susidarė įspūdis, kad kompanija mano, jog pats Gintaras siekė visus apgauti – iššvaistė pinigus ir nori prisidengti savo neįgalumu.

„Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bylos civiline tvarka jau vyko. Dar buvo neaišku, kaip baigsis ikiteisminis tyrimas, o civiline tvarka vyko žodžių mūšis. Tačiau jie neprileido minties, kad gali būti kitokia nei standartinė situacija“, – pasakojo advokatė K. Mikolaitė.

Kita vertus, advokatė taip pat atkreipė dėmesį, kad kredito bendrovės, prieš nuspręsdamos suteikti kreditą ar ne, iš tiesų daug patikrina. „Sodrą” – ar žmogus gauna pajamas, patikrina registrus, ar žmogus registruotas kaip neveiksnus ar ribotai veiksnus. Paprašo atsiųsti visus asmens duomenis.

„Tam, kad apeitų visas kreditų bendrovių patikras, ir dirba tie asmenys, kurie pasinaudoja neįgaliu asmeniu. Buvo sukurtas elektroninis paštas, prašymai ir VMI pažyma, kad jis verčiasi individualia veikla. Įsitikino, kad Gintaras gauna pajamų, nes pajamų žurnalą sukčiai taip pat užpildė. Šioje situacijoje viskas buvo labai apgalvota“, – sukčių pastangas vertino advokatė.

Ji neabejoja, kad Gintaro byla pasisekė tik dėl to, kad asmuo kreipėsi į KOPŽI centro darbuotojus, kurie labai laiku ėmėsi tinkamų veiksmų.

„Vis dėlto manau, kad per daug laisvai išduodami tokie kreditai. Gal turėtų būti taip, kad nuo tam tikros sumos žmogus jau turėtų gyvai ateiti pasiimti paskolos. Taip, nuotoliniu viskas vyksta greitai, visiems patogu, tačiau žmogui, kuris imdamas paskolą yra nusiteikęs dideliems įsipareigojimams ir žino, kad jis ją turės grąžinti, tikrai nebus sunku nueiti į vietą ir užpildyti visus reikiamus dokumentus, o į sukčių pinkles papuolęs žmogus bus bent jau apsaugotas nuo itin didelių padarinių“, – svarstė advokatė.

Ji tęsė, kad greičiausiai kuriant greitųjų kreditų įstatymą padirbėjo lobistai ir įstatymas priimtas toks, koks priimtas, tačiau vartotojas neapsaugotas nuo sukčiavimo atvejų, jeigu pamestų pasą ar susidurtų su įtikinėjimo meną įvaldžiusiais aferistais.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Vis dažniau į paviršių kylančios vaikų tvirkinimo istorijos vėl iškėlė ne kartą aptarinėtą klausimą: reikia viešo teistų pedofilų registro ar ne? Štai žymus moksleivių mentorius Remigijus Jakštys nuteistas dėl paauglių tvirkinimo, teismas jam uždraudė artintis prie vaikų, tačiau kaunietis ir toliau mezgė ryšius su mokyklomis. Ar šios žinojo faktus apie mentorių, o gal toks teismo draudimas yra niekinis?

Kovo 12 dieną 15min publikavo straipsnį apie 24-erių metų kaunietį Remigijų Jakštį, visuomenėje kūrusį po laiminga žvaigžde gimusio ir dar mokykloje sėkmingos bendrovės direktoriumi tapusio jaunojo verslininko įvaizdį.

Ne kartą žiniasklaidos kalbintas vaikinas tikino esąs atsidavęs dirbti Lietuvos jaunimui.

Išgarsėjo jis dėl įvairios veiklos ir nuolatinio darbo su mokiniais, netgi įkūrė jiems skirtą karjeros akademiją VšĮ „Mokinio karjera“. Įstaiga skelbėsi įgyvendinanti programas moksleiviams, kurių metu šie galėjo neatlygintinai praktikuotis ir susipažinti su skirtingomis darbo sritimis.

R.Jakštys praktikantus veždavosi į kelionės, apgyvendindavo juos savo bute Kaune. Besipraktikuojančių nepilnamečių tėvams buvo brėžiama savarankiško gyvenimo mokyklos iliuzija.

Vaikinas mėgdavo lankytis įvairiose plačiai duris jam atvėrusiose Lietuvos mokyklose, kur vesdavo paaugliams motyvacines paskaitas, organizuodavo keliones mokinių grupėms.

„Pats paskambinu mokyklai, papasakoju, kas esu ir kad noriu atvažiuoti. Jie pasižiūri mano CV ir priima pas save. Akis į akį susitikau jau su 15 tūkst. šalies moksleivių. Aš stengiuosi auginti jaunąją kartą, rūpinuosi šalies ekonomika“, – taip dar 2016 metais 15min duotame savo interviu teigė jaunuolis.

Tad neseniai plačiai apskriejusi žinia apie tai, jog įkurta karjeros agentūra moksleiviams R.Jakštys naudojosi kaip galima priedanga vaikams tvirkinti, šokiravo ne vieną.

Uždraudė artintis prie vaikų

2021 metų gruodžio 13 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu R.Jakštys pripažintas kaltu dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo. Nustatytos keturios atliktos nusikalstamos veikos.

Už jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5-erių metų. R.Jakštys išsisuko ganėtinai lengvai – skirtas 1 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės apribojimas.

Vietoj numatytos intensyvios priežiūros žymiajam mentoriui tik uždrausta visą bausmės atlikimo laiką lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, taip pat uždrausta bendrauti su nepilnamečiais.

Galima teigti, R.Jakštys teismo sprendimu neteko galimybės vykdyti savo veiklos. Bet… Toliau ją vykdė ir vėl įkliuvo į teisėsaugas rankas. Ar buvo reali galimybė tam užbėgti už akių?

„Kodėl net po pirmo teismo sprendimo jis laisvai įeidavo į mokyklas Kaune, tebereklamavo savo įstaigos paslaugas? Kiek man žinoma, apie Remigijaus Jakščio pavojingumą buvo informuota Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet ar ėmėsi kokių veiksmų, neaišku. Čia ir pasirodo, kad neveikia jokie nurodymai tikrintis duomenų bazėse. Reikia Seksualinių nusikaltėlių registro“, – tokio skaitytojos laiško po publikacijos kovo mėnesį sulaukė 15min.

Pasak jos, R.Jakštys veikė gudriai: sutartys būdavo sudaromos per tutolabs.lt, o ši svetainė taip ir liko neaiški, – niekas nežino jos tikslių savininkų ir kaip jie gali būti susiję su R.Jakščiu. Per šią svetainę mentorius organizavo moksleivių keliones.

Mokyklos buvo perspėtos

Ar 2021 metų gruodžio 13 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, apie R.Jakščio pavojingumą ir jam galiojantį draudimą artintis prie vaikų buvo informuotos visos šalies švietimo įstaigos? Jei buvo informuotos, kodėl kai kurios galimai nepaisė draudimo, leisdamos R.Jakščiui toliau vykdyti savo nusikalstamą veiklą?

Šiuos klausimus 15min uždavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Atsakydama ministerija paaiškino, kad, esant teismo draudimui lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, nebendrauti su nepilnamečiais, Probacijos tarnyba kreipiasi į savivaldybių švietimo skyrius su prašymu informuoti mokymosi įstaigas apie konkretų asmenį ir jam taikomą draudimą.

Nurodoma, esant šio draudimo pažeidimui, informuoti Probacijos tarnybą.

Su tokiu pačiu prašymu tarnyba kreipiasi ir į vaiko teisių apsaugos skyrius.

Be to, atsakingi pareigūnai lankosi dėl nepilnamečių tvirkinimo nuteisto asmens gyvenamojoje vietoje ir tikrina, ar lankymosi metu kartu su juo nėra nepilnamečių vaikų.

Kauno miesto savivaldybė ministerijai patvirtino, kad raštą iš Probacijos tarnybos apie R.Jakščiui galiojantį teismo sprendimą gavo 2022 metų balandžio 19 dieną (prabėgus keturiems mėnesiams po apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo). Švietimo įstaigos su tuo raštu neva buvo supažindintos.

„Užtikrinti vaikų saugumą mokykloje yra mokyklos, ten dirbančių suaugusiųjų žmonių pareiga. Mokyklos turi savo vidaus tvarkas, ir neretai į jas be išankstinio susitarimo su mokytoju ar administracija nėra įleidžiami jokie pašaliniai asmenys.

Raginame mokyklas atidžiai tikrinti neformaliojo švietimo veiklų teikėjus, atsižvelgti į gaunamą tarnybų informaciją ir informuoti jas, jei kyla įtarimų ar pažeidimų“, – 15min atsiųstame komentare teigė ministerija.

Atvejis – nekasdienis

Ar nors viena mokykla pranešė apie jos teritorijoje pastebėtą R.Jakštį, ar fiksuoti teismo sprendime numatyto draudimo bendrauti su nepilnamečiais pažeidimai? Šiuos klausimus 15min uždavė Probacijos tarnybai.

Komentuodama situaciją, Rasa Šošič, Probacijos tarnybos Turto valdymo skyriaus vedėja, atkreipti dėmesį, kad 2021 metų gruodžio 31 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendis dėl R.Jakščio įsiteisėjo 2022 metų kovo 10 dieną. Probacijos tarnybos Kauno skyrius jį gavo 2022 metų kovo 24 dieną.

„Kovo 29 dieną nuteistasis atvyko į Probacijos tarnybą ir buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis. Informacinis pranešimas Vaiko teisių apsaugos tarnybai buvo pateiktas balandžio 11 dieną, o savivaldybių švietimo skyriams – balandžio 19 dieną.

Atvejis – nekasdienis, tad prireikė šiek tiek laiko, kad būtų tinkamai sudėlioti šio teismo įpareigojimo praktinio įgyvendinimo vykdymo ir kontrolės procesai“, – pripažino R.Šošič.

Pasak jos, baudžiamoji byla, kuri šiuo metu nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, yra susijusi su R.Jakščio dar iki 2022 metų kovo 10 dienos nuosprendžio įsiteisėjimo galimai padarytais nusikalstamais veiksmais. Taigi tuo metu bausmė dar nebuvo pradėta taikyti, o R.Jakštys nebuvo laikomas nuteistu.

Probacija fiksavo pažeidimų

Probacijos pareigūnų apsilankymų gyvenamojoje vietoje metu pas prižiūrimą asmenį, kaip tikino Probacijos tarnybos atstovė, nepilnamečių rasta nebuvo.

Vis dėlto, bausmės atlikimo metu sulaukta informacijos iš atitinkamų institucijų apie tai, jog R.Jakštys pažeidė jam skirtus įpareigojimus.

Probacijos tarnyba nedelsdama, teisės aktų nustatyta tvarka, kreipėsi į teismą dėl bausmės pakeitimo griežtesne, tačiau šį teikimą teismas atmetė.

„Daugiau duomenų, kad nuteistasis lankosi mokyklose ar vietose, kur yra nepilnamečių, Probacijos tarnyba neturi“, – patikino R.Šošič.

Suprasdama situacijos aktualumą, tarnyba yra pasirengusi dar aktyviau bendradarbiauti su vaiko teisų specialistais, savivaldybių švietimo skyrių atstovais, mokyklų vadovais, kad būtų užtikrinamas tinkamas teismo įpareigojimo įgyvendinimas.

Vėl teisiamas

Vis dėlto, šiuo metu Kauno apylinkės teismas rengiasi atversti dar vieną bylą, kurioje R.Jakščiui pareikšti sunkūs kaltinimai.

15min duomenimis, jam pareikšti du kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį – jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas.

Kaltinamas žymusis mentorius tuo, kad nuo 2021 metų rugpjūčio vidurio iki 2021 metų spalio 17 dienos ir nuo 2021 metų gruodžio 11 dienos iki 2022 metų vasario 27 dienos (kai jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis) skirtinguose butuose bei viešbučiuose, suprasdamas nukentėjusiųjų jaunesnį nei 16 metų amžių, sistemingai, tiksliai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, bendrais veiksmais tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pažeisdamas nukentėjusiųjų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Taip pat jam pareikšti du kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 1511 straipsnio 1 dalį (baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų) dėl to, kad nuo 2021 metų rugpjūčio 27 dienos iki 2021 metų rugpjūčio 29 dienos ir nuo 2021 metų gruodžio 11 dienos iki 2022 metų vasario 27 dienos jis, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, tenkino savo lytinę aistrą su 15-os metų amžiaus nukentėjusiaisiais kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pažeisdamas jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Siūlė pinigų

Toliau kaltinimai R.Jakščiui tik sunkėja. Manoma, kad jis vienam nepilnamečiui už lytinius santykius su juo galėjo siūlyti net pinigų.

Nuo 2021 metų lapkričio vidurio iki 2022 metų vasario 11 dienos, žinodamas, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, suteikęs jam nenustatytą kiekį pinigų, mokėdamas už keliones į užsienį bei Vilnių, apgyvendinimą viešbučiuose, pirkdamas įvairius drabužius, mokėdamas už pramogas nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, R.Jakštys kaltinamas tenkinęs savo lytinę aistrą su 17-os metų amžiaus nukentėjusiuoju, taip pažeisdamas jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

R.Jakštys kaltinamas ir nesunkiu šio paauglio sveikatos sutrikdymu.

Yra įtarimų, kad nuo 2021 metų lapkričio vidurio iki 2022 metų vasario 11 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, taip pat viešbučio kambariuose, tenkindamas savo lytinę aistrą su nepilnamečiu, pažeidžiant jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, R.Jakštys sutrikdė to paauglio psichinę sveikatą, padarydamas jam potrauminio streso sutrikimą, kuris atsirado nuo jo nusikalstamų veiksmų.

Už tai baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Belieka kelti klausimą: jei apie tai, kad R.Jakštys teisiamas ir pripažintas kaltu dėl nepilnamečių tvirkinimo, būtų viešai kalbama dar 2021 metais, ar būtų buvusios apsaugotos antrosios bylos aukos? Ar tėvai būtų dėję parašus ant jų sūnų praktikos pas R.Jakštį sutarčių?

Seksualinio pobūdžio bylų uždarumas turi savo privalumų, bet, akivaizdu, ir ryškių trūkumų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Turtinga naudingųjų iškasenų Kongo Demokratinė Respublika tuo pat metu yra viena iš nestabiliausių, skurdžiausių ir nedemokratiškiausių šalių pasaulyje. Dalyje valstybės, vykstant konfliktams dėl išteklių kontrolės, kaip karo ginklas, siekiant palaužti bendruomenes, pasitelkiama ir seksualinė prievarta. Jos mastai šalyje tokie dideli, kad Kongo DR pristatoma pasaulio prievartavimų sostine. Nuo smurto kenčia visi – vyrai, vaikai, kūdikiai, bet daugiausia moterys. 

Kongietės Šarlotė ir Linda (jų vardai pakeisti) augo skirtingose šalies dalyse, bet abi nukentėjo nuo seksualinės prievartos. Dėl patirtos traumos, vyraujančio nebaudžiamumo ir kaltės jausmo jos nusprendė pabėgti į Europą ir, su Baltarusijos režimo sukelta migrantų banga, 2021-ųjų vasarą atsidūrė Lietuvoje. Šarlotė ir Linda čia pabandė gauti prieglobstį, tačiau seksualinę prievartą patyrusiems žmonėms, pagal tarptautinę teisę, jis dažnai nepriklauso.

„Kai eini gatve, į tave rodo pirštais: „Žiūrėkit, ji buvo išprievartauta!“

Kongietei Lindai (jos vardas pakeistas) – 26-eri metai. Ji užaugo Kongo DR, Kinšasoje, 6 vaikų šeimoje. Jauna moteris studijavo mediciną, siekė tapti gydytoja, bet pasimokiusi 2-ejus metus dėl kilusių problemų nutraukė studijas. Lindos mama sirgo ir negalėjo dirbti, tėtis buvo pagrindinis šeimos maitintojas.

„Mano tėtis policininkas. Vieną rytą, kaip ir kiekvieną dieną, jis išėjo į darbą, bet tą vakarą namo nesugrįžo. Svarstėme, kas jam galėjo nutikti. Galvojome, kad gal jis liko nakvoti darbe, kad ryte grįš namo. Deja, taip nenutiko. Bandėme jam skambinti, bet nesėkmingai. Iki šiol nežinau, ką atsakyti. Mes įtarėme generolą, jo viršininką“, – pasakoja Linda.

Praėjus 6-eriems metams po tėčio dingimo, Linda pradėjo aiškintis, kas jam nutiko, nes šeima vis dar nieko nežinojo. Jai padėjo bičiulis advokatas, bet po kurio laiko jie sulaukė grasinančių susidoroti žinučių. Ir vieną dieną šalies sostinėje Kinšasoje nepažįstami vyrai Lindą įsisodino į taksi automobilį.

„Atsibudau nebaigtame statyti name, man visiškai nepažįstamoje aplinkoje. Atsipeikėjau. Man labai skaudėjo galvą. Pamačiau, kad esu nuoga. Mano rankos ir kojos buvo surištos. Dar pamačiau randą ant rankos, o tarp kojų – sukrešėjusį kraują. Apsiverkiau, nesupratau, kas atsitiko. Nė neįsivaizdavau, kaip ten atsidūriau. Jaučiausi labai pavargusi. Net balso pakelti negalėjau“, – sunkiais prisiminimais dalinasi Linda.

Moterį atrišo ten buvęs nepažįstamas vyras.

„Kai grįžau namo, mama paklausė, kur aš buvau. Nes buvo jau rytas! Mama pasakė, kad ji man skambino, bet aš nekėliau ragelio. Papasakojau, kaip stovėjau stotelėje, kaip privažiavo taksi, kuriame sėdėjo tie du vyrukai. Papasakojau, kaip atsipeikėjau nuoga, surišta ir kruvina. Mama paklausė, kaip jaučiuosi. Pasakiau, kad man silpna, svaigsta galva. Ji paliepė važiuoti į ligoninę, nes galbūt tie žmonės mane išnaudojo. Nuvažiavome į ligoninę. Ten supratau, kad praradau nekaltybę. Man dėl to buvo labai skaudu“, – pasakoja kongietė Linda.

Kongietė Šarlotė (moters vardas pakeistas) savo gimtinėje taip pat patyrė seksualinę prievartą.

„Man pačiai tikrai buvo labai gėda. Mano tėvynėje nekaltybė yra labai saugoma. Kai ją prarandi iki santuokos, net jei buvai išprievartauta, tu tampi niekam nereikalinga, net vyrams. Tave atstumia. Kai eini gatve, į tave rodo pirštais: „Žiūrėkit, ji buvo išprievartauta!“ Todėl skaudu pasakoti savo istoriją“, – sakė Šarlotė.

Moteris užaugo kitoje Kongo DR dalyje – šiaurės rytuose, kur vyksta daugiausiai ginkluotų susirėmimų. Šarlotė pasakoja, kad nuo gimimo prisimena nuolat vykstantį karą. Gyvenimas nenutrūkstančio ginkluoto konflikto sąlygomis kėlė nuolatinį nerimą, sumišimą, gąsdindavo net ir tylus triukšmas, primindamas krentančias bombas. 2012 metais, kai Šarlotei buvo 21-eri metai, į jos šeimos namus įsiveržė vyrai, dėvintys karinę uniformą.

„Mūsų namuose buvo išprievartauti trys žmonės: mano mama (mano akivaizdoje), mano tėtis (mano akivaizdoje) ir aš (tėvų akivaizdoje). Po to išprievartavimo aš pastojau – susilaukiau dukros“, – prisimena Šarlotė.

Ji yra praktikuojanti katalikė. Nėštumą po prievartos kongietė išgyveno labai sunkiai, jautė daug prieštaringų jausmų, bet gimus vaikui, su likimu ji susitaikė. Tačiau karas vėl pasivijo šeimą ir jiems teko bėgti.

„Mano dukrą ant nugaros nešė mano mama, o mane laikė tėtis. Mes bėgome kartu su daugybe kitų žmonių, šalia bėgo kareiviai ir mes pametėme vieni kitus iš akių. Išsiskyrėme. Bėgome patys nežinodami kur. Slėpėmės miške, ieškojome maisto, bet neradome, matėme karius. Mačiau savo kaimynę – ji buvo mirusi. Šalia – kita mirusi šeima. Kai matai aplinkui tiek lavonų, tau skauda širdį. Ir pats bijai, kad mirsi. Bet Dievas mane apsaugojo“, – prisiminimais dalinasi kongietė.

Po to karto Šarlotė daugiau niekada nematė savo dukros ir mamos. Bet atrodė, kad laikui bėgant jai vėl pavyko atsistoti ant kojų: Šarlotė padėjo tėčiui prekiauti krautuvėje, be to, jie kartu rūpinosi karo našlaičiais. Bet susirėmimai tęsėsi toliau.

„Buvo mano gimtadienis, 2019 m. birželio 24 d. Į namus įsibrovę kareiviai mus pažadino ir nusivedė į svetainę. Suguldė mus ant žemės ir vadas paliepė savo žmonėms apieškoti mūsų kambarius ir paimti visus vertingus daiktus. Jie mano tėčio prašė pinigų, bet jis atsakė, kad neturi“, – prisimena Šarlotė.

Viskas baigėsi tuo, kad Šarlotę dar kartą išprievartavo, jos tėtį nužudė, o namus padegė. Bet jai pavyko išsigelbėti. Kaimynė vėliau padėjo nuvykti į ligoninę.

Bet Šarlotei teko vėl bėgti, kai netoliese išsiveržė ugnikalnis. Ji pabėgo į Ruandą, kur ją priglaudė nepažįstami žmonės. Naujieji globėjai Šarlotei pasiūlė važiuoti į Rusiją dirbti namų šeimininke. Ji sutiko, nes jautėsi palūžusi. Bet Rusijoje ją vėl seksualiai išnaudojo. Kaip Šarlotė pasakoja, išnaudotojas ją galiausiai nuvežė prie Baltarusijos ir Lietuvos pasienio ir paleido. Vieną, be daiktų ir dokumentų. Jis jai nurodė, kur eiti, ir sakyti „prieglobstis“. Sakė, kad ten ji gaus laisvę ir saugumą.

Linda po išprievartavimo taip pat nusprendė bėgti iš Kongo DR. Ji išvyko į Baltarusiją studijuoti, nes Lukašenkos režimas jauniems žmonėms, norintiems studijuoti Europoje, siūlė lengvai gaunamas vizas.

„Po to įvykio tapau labai šalta, nervinga, užsisklendusi. Tūnojau savo kambaryje. Su niekuo nekalbėjau. Nenorėjau, kad kas prie manęs artintųsi, nes kiekvieną kartą akyse iškildavo ta scena – kaip stoviu nuoga. Maža to, praradau tai, ką šitaip saugojau. Negalėjau atsitiesti. Nebegalėjau ramiai miegoti, daug verkiau. Mama pasakė, kad tai gali mane sugniuždyti. Tad ji pasiūlė parduoti pusę mūsų sklypo ir taip man padėti išvažiuoti iš šalies“, – pasakoja kongietė Linda.

Baltarusijoje pasimokiusi universitete, ji bandė ieškoti darbo, tačiau nesėkmingai ir išsekus santaupoms liko be pajamų. Tuomet 2021 m. vasarą iš kambario draugės ji išgirdo apie žmones, kurie per miškus patenka į Lietuvą. Su būriu nepažįstamųjų liepos pradžioje Linda kirto sieną, čia ją sulaikė pasieniečiai.

Seksualinė prievarta – ne priežastis pabėgėlio statusui suteikti

Kongietės Šarlotė ir Linda yra vienos iš 4 tūkst. asmenų, 2021 m. vasarą neteisėtai kirtusių Lietuvos sieną. Daugumą jų per sieną stūmė Lukašenkos režimas. Jis šiais žmonėmis pasinaudojo kaip politinio spaudimo priemone už tai, kad Lietuva aktyviai palaikė Baltarusijos opoziciją ir sankcijas šaliai. Į Lietuvą įleisti žmonės buvo apgyvendinti stovyklose.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrui vadovaujanti Kristina Mišinienė pasakoja, kad atpažinti nukentėjusius padėjo teisininkai bei pasienio darbuotojai.

„Jie nurodė, kad čia yra žmonės, galbūt nukentėję nuo seksualinės prievartos, įvairių prekybos žmonėmis formų, lytinių organų žalojimo, kad galbūt šiems žmonėms reikia mūsų pagalbos. Dar kai veikė tie baisūs sulaikymo centrai Lietuvoje, mes jau lankėmės ir ieškojome savo klientūros. Tada užmezgėme pažintį su abiem moterimis (kongietėmis Linda ir Šarlote – aut. past.)“, – sako K. Mišinienė.

Linda ir Šarlotė stovyklose prabuvo metus. Galiausiai jos ir kiti migrantai gavo leidimus išeiti ir dirbti Lietuvoje. Su K. Mišinienės pagalba Linda nuomojosi kambarį Tauragėje, tačiau darbo čia jai susirasti nepavyko. Tuo metu Šarlotė persikėlė gyventi į Kauną, kur įsidarbino kavinėje ir bando čia įsitvirtinti, šiek tiek mokytis lietuvių kalbos. Šarlotė sako, kad ji norėtų įsitvirtinti Lietuvoje ir nenori vykti į jokią kitą šalį. Tačiau čia įsikurti ir integruotis jai neleidžiama. Nes jos, kaip ir Lindos, prašymai suteikti prieglobstį buvo atmesti.

„Vos pradėjau grįžti prie normalaus gyvenimo, o jie nori mane sugrąžinti atgal, į mišką, į mano šalį, kad ten mirčiau? Štai kaip yra, ponia, aš nenoriu grįžti į savo šalį. Tikrai. Ten neturiu šeimos, esu našlaitė. Kitu atveju būčiau sutikusi su pareigūnų pasiūlymu, jie žadėjo apmokėti bilietus. Būčiau grįžusi pas savo šeimą. Bet tokios neturiu. Nieko neturiu. Esu viena“, – sako kongietė Šarlotė.

1. Mišinienė teigia nesanti migracinių konvencijų žinovė, tačiau, jos nuomone, žmogaus patirta seksualinė prievarta turi būti prielaida, leidžiančia suteikti asmeniui prieglobstį.

„Kalbant apie mūsų atvejus – jie yra dokumentuoti. Pavyzdžiui, viena moteris iš Kongo DR prievartą patyrė 2 kartus ir tai yra smulkiai dokumentuota. Kodėl tai netapo pretekstu? Aš manau, kad tai susiję su platesniu požiūriu, kad nesvarbūs šitie žmonės – moterys iš Kongo, iš tolimos šalies. Niekas nesukontroliuos, niekas nestovi už šitų moterų. Jos čia buvo, čia jų nebus. Galbūt, jeigu jos būtų iš kitos šalies, artimesnės, kariaujančios šiuo metu šalies, tikriausiai mes nė iš tolo nepamatytumėm tokių absurdiškų svarstymų. Aš tikrai niekada nekviečiu lyginti šalių ar moterų skausmo, man atrodo, seksualinė prievarta yra bet kokiu atveju labai baisu ir neteisinga. Tačiau neįtikėtinas yra tas atsainus požiūris“, – teigia K. Mišinienė.

Prieglobsčio prašymus Migracijos departamente nagrinėjantis Vincentas Vitkus teigia, kad kartais emociškai gali norėti suteikti asmeniui prieglobstį, tačiau priimdamas sprendimą turi vadovautis savo turimais įrankiais – tarptautine prieglobsčio teise.

„Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra orientuotas į ateities grėsmes. Nors praeityje patirtas išnaudojimas tam tikrais atvejais yra aktualus vertinant ateities grėsmes, tačiau taip būna ne visada. Jeigu vertiname pabėgėlio statuso suteikimą, tai turime nustatyti, kad egzistuoja konvencinės priežastys tam išnaudojimui. Pavyzdžiui, jeigu mes vertintume ISIS pavyzdį, tai jie buvo tiesiogiai nusitaikę į jazides moteris ir prieš jas naudojo seksualinį smurtą. Jeigu tu esi jazidė moteris – vien tik tos priežasties užteko ISIS kovotojams, kad naudotų smurtą prieš tave. Tokiu atveju tai yra konkreti konvencinė priežastis, dėl kurios tas asmuo yra persekiojamas ir todėl galima suteikti pabėgėlio statusą.

O jeigu valstybėje apskritai yra paplitęs seksualinio išnaudojimo fenomenas, tokiu atveju pabėgėlio statuso negalima suteikti, nes tiesiog nėra konvencinės priežasties. Bendra situacija valstybėje galbūt siekia sustabdyti tuos veiksmus, tačiau jai tai tiesiog nepavyksta“, – dėsto Migracijos departamente prieglobsčio prašymus nagrinėjantis V. Vitkus.

Taigi, kitaip tariant, nėra įrodymų, kad moterys bus išprievartautos dar kartą. Tai patvirtina ir Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Pasako jos, pati savaime patirta seksualinė prievarta nėra priežastis pabėgėlio statusui suteikti, nes tai yra nusikaltimas.

„Kaip Lietuvoje jis yra baudžiamas ir smerkiamas, taip pat ir Kongo DR išprievartavimas yra smerkiamas. Klausimas, ar valstybė turi mechanizmą, kuris gali asmenį apsaugoti nuo nusikaltimų, ar galima kreiptis patyrus tai. Aišku, tai yra baisus, sunkus nusikaltimas, bet vis tiek toje šalyje, ypač Kinšasoje, mechanizmas yra ir yra galimybė apsisaugoti. Mes neneigiame, kad nusikalstamumas yra paplitęs, bet vien tapus tokio baisaus nusikaltimo auka, savaime tai nėra priežastis prašytis prieglobsčio“, – sako Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė.

Remdamiesi Vakaruose įprasta praktika, prieglobsčio prašymus nagrinėjantys departamento specialistai ieško informacijos apie situaciją valstybėse JT, ES ir kitų organizacijų ataskaitose. Migracijos departamentas sutinka, kad Kongo DR yra nesaugu, bet, jų vertinimu, ne visoje šalyje, o tik keliuose regionuose. Taigi, migracijos departamento teigimu, iš principo į Kongą saugu grąžinti žmones. Tuomet taikoma vidinio persikėlimo alternatyva – žmogus išsiunčiamas į kitą teritoriją, o ne į tą, iš kurios yra kilęs, ir gali toliau ten saugiai gyventi.

Pagal esamą tvarką, Linda ir Šarlotė turėtų būti išsiųstos atgal į Kongo Demokratinę Respubliką. O kol kas joms išduoti leidimai dirbti.

„Pagal mūsų įstatymą – tai yra neteisėtai esantis migrantas, kuris neturi teisės gyventi Lietuvoje. Kitose valstybėse yra specialus statusas – „toleruojamo asmens“ statusas – mes tave toleruojame, leidžiame tau čia būti, bet tu esi neteisėtas migrantas, kuris neturi teisės čia gyventi ir turi būti išsiųstas iš Lietuvos“, – teigia Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė.

Pasak jos, šiems žmonėms leidžiama dirbti, kad jų buvimas iki išsiuntimo būtų kuo prasmingesnis. O K. Mišinienė, kuri su savo organizacija padeda Lindai ir Šarlotei, pastebi, kad esama tvarka sudaro tiek kliūčių, kad buvimą ne įprasmina, o sunkina. Jos gali dirbti, bet negali atsidaryti banko sąskaitos, darbdaviai turi mokėti papildomų mokesčių įdarbindami, o leidimą reikia kas pusmetį atnaujinti.

„Žvelgiu į tą būrelį moterų, su kuriomis mes dirbame, jos net nesupranta visos šitos beprasmybės. Jos dabar visos ieško darbo sukandusios dantis, dirba šaltame ore, jas atleidžia neužmokėję už bandomąjį laikotarpį. Jos kenčia, nes jos įsivaizduoja, kad vis tiek kažkokia ateitis laukia. Tačiau po metų ta baisi diena ateis – jis, ji turi būti atleisti ir grįžti į savo tėvynę. Parodydama savo neprofesionalumą turiu pripažinti, kad aš nežinau, kaip šioje situacijoje elgtis. Aš nesu mačiusi, kad valstybė būtų nusiteikusi šitaip prieš kažkokį žmogų, esantį jos teritorijoje. Tačiau, kaip aš suprantu, galbūt ES, galbūt kažkokios konvencijos neleidžia taip iš karto susidoroti su jais, tad kančia yra pratęsiama. Aš tik taip suprantu“, – dėsto K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Vyriško artumo išsiilgusi dviejų mažamečių vaikų motina iš vieno Lietuvos miesto ryžosi didelei beprotybei – susižavėjusi, o gal net ir įsimylėjusi pedofilą ji su savo dukromis darė tai, ką net ne kiekvienas iškrypėlis išdrįstų daryti su vaikais. Ir baisu net pagalvoti, ką motina dar būtų padariusi su savo vaikais, jeigu ne viena pedofilo klaida.

Tai siaubinga istorija apie dvi mergaites ir jų mamą, kuriai jau yra uždrausta bendrauti su savo atžalomis. Bet net ir po to, ką patyrė, mergaitės myli savo mamą ir jos labai ilgisi. Juk ji – mama. Tik ar mergaitės šiai sugebės atleisti už tą padarytą skriaudą – tai, kas įvyko, jas gali persekioti visą likusį gyvenimą.

„Po apklausų dukra būdavo liūdna, užsidariusi savyje, nes reikėjo pasakoti apie jai patį artimiausią žmogų – mamą, kurią myli ir ilgisi, tačiau su ja negali gyventi“, – šiandien sako mažametes mergaites auginantis jų tėvas, pažymėjęs, kad viena dukrų patirtų dvasinių išgyvenimų negali pamiršti iki šiol ir, ko gero, ši siaubinga patirtis turės neigiamų pasekmių visam tolimesniam jos gyvenimui.

Saugodama mergaičių privatumą, Delfi.lt redakcija neatskleis jokių duomenų, iš kurių būtų galima jas bei jų motiną atpažinti, tačiau negalime nutylėti apie vyrą, dėl kurio mergaičių motina ryžosi siaubingai beprotybei. Šis vyras yra iš Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančios Kalvarijos seniūnijos Sangrūdos kaimo, tačiau jo, kaip ir kitų seksualinių nusikaltėlių, asmens duomenų Lietuvos teismai neskelbia. O taip yra dėl to, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta neviešuose posėdžiuose – tokiose bylose baisių nusikaltimų aukas saugantys teismai atsisako skelbti ir nusikaltėlių pavardes, taip visuomenei užkirsdami galimybę sužinoti apie šalia mūsų gyvenančius iškrypėlius.

Šiam iškrypėliui ir jo prašymus vykdžiusiai mažamečių motinai išties labai pasisekė – teisėjai juos išteisino dėl bendrininkavimo seksualiai prievartaujant mergaites, o nuteisė tik dėl lengviausių jiems inkriminuotų nusikaltimų. Ir dėl to net neįkalino – motinai tebuvo skirtas vos vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimas (nurodyta dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio programose ir sumokėti 500 eurų baudą į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą).

Tuo metu Suvalkijos gyventojas nuteistas dvejų metų devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Teismas vyrui taip pat skyrė tokius pačius apribojimus, kaip ir mažamečių mergaičių motinai. Bet šis teistumas yra visiškai nesusijęs su mergaičių motinos įvykdytais nusikaltimais – vyras nuteistas dėl kitų nusikalstamų veikų.

Teismas taip pat vienai mergaitei iš jos motinos priteisė 3 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti. Tuo metu seksualiai išnaudotos mergaitės vaizdais besimėgavusiam vyrui neturtinės žalos atlyginimo mokėti nereikės.

Nors ikiteisminio tyrimo metu prokurorai teigė surinkę duomenų, kad motina seksualiniai išnaudojo dvi savo dukras, tačiau dėl to ji buvo išteisinta – nebuvo įrodyta, kad savo veiksmais ji siekė tenkinti savo lytinę aistrą. Taip pat ji buvo išteisinta ir dėl to, kad filmavo visiškai nuogą vieną savo dukrų – tokie įrašai buvo nesurasti nei pas ją, nei pas vyrą, kuriam ji siųsdavo.

Bet buvo surastas vienas įrašas, kuriuo buvo pasidalinęs Suvalkijoje gyvenantis vyras – būtent po šio įrašo išplatinimo ir paaiškėjo, ką motina veikdavo namuose, kai šios tuometinis sutuoktinis būdavo išvykęs į ilgalaikes komandiruotes užsienyje. Šį vaizdo įrašą Kalvarijos seniūnijoje gyvenantis vyras išsiuntė vienai savo pažįstamai – pamačiusi, kad gavo pornografinio turinio vaizdus su mažametėmis mergaitėmis, moteris nutarė netylėti.

O tada ir paaiškėjo, kas siuntė šį įrašą – tyrimą pradėję policijos pareigūnai išsiaiškino, kad įrašą išsiuntė Sangrūdos kaime gyvenantis vyras, tik tai jis padarė ne iš savo, iš svetimos paskyros feisbuke. Paaiškėjo, kad į svetimo žmogaus paskyrą įsilaužęs vyras ne tik išsiuntė šį įrašą, bet ir kurį laiką bendravo su dviejų mažamečių mergaičių motina. Tik ši net nenutuokė su kuo turi reikalų.

„Jis grasino, kad su manimi nebebendraus“

Neįtikėtina, bet virtualią pažintį su šiuo vyru užmezgusi moteris nė karto su juo taip ir nebuvo susitikusi, bet buvo taip juo susižavėjusi, kad sutiko atskleisti ne tik savo slapčiausius seksualinius troškimus, bet ir šiam siųsti pornografinio turinio vaizdo įrašus su nufilmuota savo mažamete, kuriai tuo metu tebuvo vos devyneri metukai. Bet, kaip vėliau paaiškėjo, šie vaizdo įrašai taip ir nebuvo surasti, todėl nuteisti dėl to nei motinos, nei vyro nebuvo galima. Ir net nesvarbu, kad motina pati buvo prisipažinusi, ką darė su savo dukra.

Tai, ką mažamečių vaikų motina papasakojo pareigūnams, išties šokiruoja – ji prisipažino, kad feisbuke susipažino su vienu vyru, kurį laiką su juo bendravo „apie gyvenimą“.

„Po to pradėjome siuntinėti intymias nuotraukas – jis žadėjo, kad mano atsiųstas vėliau ištrins, – pasakojo moteris. – Laikui bėgant jis ėmė prašyti, kad mane nufotografuotų dukra. Ko jis prašė, tą aš ir dariau – pasakydavo, kaip apsirengti, ar apsinuoginti, ar būti su vibratoriumi, kokiose pozose. Kai kartą jis paprašė atsiųsti mano nuogos ir išsižergusios nuotrauką, paprašiau savo dukros mane nufotografuoti.“

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mažametė padarė net 15 nuotraukų, kai kuriose šiose nuotraukose veidrodyje atsispindėjo ir mažametė „fotografė“.

Per apklausą moteris prisipažino, kad buvo padariusi ir keletą itin intymių vaizdo įrašų, kuriuos taip pat išsiuntė savo „draugui“ iš feisbuko.

„Tas nuotraukas jam siunčiau, nes jis grasindavo, kad su manimi nebebendraus“, – kalbėjo dviejų vaikų motina.

Vėliau vyras panoro daugiau ir, neįtikėtina, moteris nė neprieštaravo šlykštiems iškrypėlio norams.

„Kadangi mažoji dukra miegodavo su manimi toje pačioje lovoje, kartą jis paprašė, kad palaižyčiau jos lytinius organus ir tai nufilmuočiau“, – nė kiek neraudonuodama apie siaubingus dalykus per apklausą kalbėjo mergaičių motina.

Ir, neįtikėtina, vėl ji pakluso iškrypėliui – nufilmavo maždaug minutės trukmės vaizdo įrašą. Tiesa, dukra to nematė – tuo metu, kai motina vykdė šlykščius pedofilo prašymus, mergaitė miegojo.

Bet šio įrašo virtualiam draugui neužteko – jis paprašė dar vieno įrašo. Moteris ir vėl nufilmavo.

„Viską padariau, ko jis prašė, nes grasino, kad jeigu to nepadarysiu, jis su manimi nebendraus, o aš norėjau ir toliau su juo bendrauti, todėl padariau tai, ko jis prašė“, – sunkiai suvokiamą realybę atskleidė dviejų dukrų motina.

Maža to, ji prisipažino, kad tuo metu, kai dukra miegodavo, atsigulusi šalia tenkindavo save seksualiai.

Prakalbo apie eksperimentą

Kad labiau domino mažametės mergaitės, o ne jų motina, Suvalkijoje gyvenantis tyrimą atlikusiems pareigūnams vyras neigė, bet neslėpė, jog moters buvo prašęs atsiųsti ne tik nuotraukų, bet ir vaizdo įrašų.

„Kartą jos paprašiau parodyti savo dukras, paliesti jas ranka – moteris vėliau nufilmavo, kaip liečia mergaitės koją, pilvą, sėdmenis ir atsiuntė man du vaizdo įrašus“, – vienos apklausos metu vyras tikino nematęs jokių vaizdo įrašų, kuriuose būtų vaizduojami mažametės lytiniai organai, bet pripažino, jog moteris jam buvo atsiuntusi vieną nuotrauką, kurioje užfiksuota mieganti mergaitė, o prie jos nugaros padėtas vibratorius.

Tačiau vėliau, jau per kitą apklausą, jis tapo atviresnis – pripažino, kad moteris atsiuntė du vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip ji glosto dukros lytinius organus ranka ir vibratoriumi.

Tuo pačiu vyras teisinosi, kad esą virtualiojoje erdvėje atliko socialinį eksperimentą ir įvairioms moterims siųsdavo vaizdo įrašą, kuriame yra tvirkinama ar seksualiai prievartaujama mažametė – jis norėjo, kad kitos moterys atliktų jo prašomus veiksmus.

„Norėjau įvertinti, kiek toli jos gali nueiti“, – baudžiamosios atsakomybės kratėsi vyras.

Įrašų nerado, todėl negalėjo nuteisti

Kad motina būtų seksualiniai prievartavusi kurią nors savo dukrų, nenustatė dviejų instancijų teismai, pabrėžę, kad net nebuvo surasti vaizdo įrašai, o nesant jų net negalima nustatyti, ar tie vaizdai būtų priskiriami pornografijai. Be to, anot teisėjų, net ir viena mergaičių, kurią motina galimai filmavo, per apklausą nurodė, jog nebuvo tokių atvejų, kad motina ją būtų lietusi.

Todėl, kaip pabrėžė teismas, nenustačius, kad motina padarė nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo spręsti ir dėl kartu teisiamo vyro veiksmų kvalifikavimo kaip kurstytojo – ji buvo nuteista tik dėl to, kad tvirkino dukrą, kai prašė ją nuogą nufotografuoti, bei vėliau itin intymias nuotraukas išsiuntė vyrui iš feisbuko.

„Vien tik iš moters duotų parodymų negalima nustatyti, ar jos atlikti veiksmai ir nufilmuota medžiaga gali būti vertinama kaip pornografinio pobūdžio informacija“, – teismo teigimu, esant abejonėms ir neaiškumams, kurių nėra galimybės jų pašalinti, jos aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai.

Nors dėl su šia moterimi susijusių nusikaltimų Suvalkijos gyventojas buvo išteisintas, tačiau jam nepavyko išvengti atsakomybės dėl to, kad buvo prisijungęs prie kitam asmeniui feisbuke priklausančios paskyros, kuria naudodamasis jis vienai savo pažįstamai buvo išsiuntęs vaizdo įrašą su seksualiai išnaudojamu mažamečiu vaiku.

Kas šis vaikas ir iš kur vyras gavo įrašą, taip ir nepavyko nustatyti, todėl teisėjai buvo priversti jį išteisinti, jog jis ir dar vieną moterį vertė filmuoti savo nuogą dukrą.

Tuo metu šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminiam tyrimui vadovavę ir valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai buvo įsitikinę, kad tiek mažamečių mergaičių motina, tiek šios tariamas draugas iš feisbuko turėjo būti nuteisti dėl seksualinio prievartavimo – juk abu buvo prisipažinę, jog vaizdo įrašai buvo padaryti, nors ir nesurasti.

Anot prokurorų, prasidėjus tyrimui jie abu nutraukė susirašinėjimą, vėliau nebuvo susitikę, o per apklausas nurodė analogiškas aplinkybes. Anot prokurorų, tądien, kai motina filmavo savo miegančią dukrą, ji prieš tai susirašinėjo su Sangrūdos kaimo gyventoju, šio bendravimo metu lytiškai tenkino save su vibratoriumi.

„Vyras susirašinėjimo metu supratęs, kad šalia yra mergaitė, įkalbėjo moterį atlikti veiksmus su nukentėjusiąja – nekyla abejonių, jog tenkindama savo lytinę aistrą šalia mažametės miegančios dukters ir įkalbėta ją liesti ir laižyti šios lytinius organus, ji tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oralinio bei kitokio fizinio sąlyčio būdu“, – prokurorai pažymėjo, kad motina savo dukrą prievartavo ir ją išnaudojo pornografinei produkcijai gaminti.

Prokurorų teigimu, tyrimo metu pas baudžiamojon atsakomybėn patrauktą vyrą buvo surasta fiktyvių banko pavedimų kopijų, todėl buvo įtariama, kad tai ne vienintelis kartas, kai jis moterų prašė atsiųsti vaizdų su seksualiai išnaudojamais vaikais ir už tai žadėjo tariamą piniginį atlygį. Vis dėlto, kitų moterų taip ir nepavyko nustatyti, kaip ir nebuvo išsiaiškinta, kokia mergaitė buvo nufilmuota vaizdo įraše, kuris buvo rastas pas Suvalkijos gyventoją.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Kovo 15 dieną Kauno teisėsaugai paviešinus informaciją apie demaskuotą vieną didžiausių pastarųjų metų prostitucijos tinklų Lietuvoje, paaiškėjo, kad visos išaiškintos savo kūno pardavimu užsiėmusios moterys – ukrainietės. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė atskleidė, kad tarp jų – ir buvusios gydytojos, mokytojos bei IT specialistės.

Kova su vėjo malūnais

Kaip 15min teigė su teisėsauga reiduose ir sulaikymuose kartu dalyvavusio KOPŽI vadovė Kristina Mišinienė, tokių tinklų – tikrai ne vienas.

„Visada palaikome mūsų teisėsaugininkų pastangas stabdyti sutenerius, tiek vietinius, tiek „besisvečiuojančius“ mūsų šalyje. Deja, įsigalėjusi sekso pramonė Lietuvoje parodo ir visų mūsų pastangų bejėgiškumą – suardytas vienas tinklas tuoj pakeičiamas kitu.

„Nematoma“ organizatorių ranka be kliūčių permeta moteris iš vieno miesto į kitą. Nesaugu Kaune – važiuok savaitei į Barseloną, iš ten – į Prahą ir t. t.

Dabartinė kovos su prostitucija sistema seniai reikalauja rimtų reformų – apipylę baudomis parsidavinėjančius asmenis, vėliau skatiname juos duoti parodymus prieš jų „šeimininkus“. Pagalbos sistema yra labai skurdi“, – situaciją nubrėžė K.Mišinienė.

Siūlo bausti sekso pirkėjus

Ji mato milžiniškas kriminalistų pastangas prakalbinti prostitucijoje išnaudojamas moteris, tačiau jos, deja, dažniausiai tyli, dažniausiai renkasi grįžti pas sutenerius.

„Man regis, šioje situacijoje turime labai atvirai atsakyti sau – jeigu nebausime sekso pirkėjų, kurie iš esmės ir palaiko visą milžinišką, seniai peržengusią mūsų šalies ribas, industriją, nesugebėsime sumažinti sutenerių „apetitų“, – patikino centro vadovė.

Palaužtos moterys

Kitas didelis iššūkis, anot jos, – masiškai į prostituciją patenkančios moterys iš Ukrainos: sutinkama ir buvusių mokytojų, gydytojų, IT specialisčių.

Dauguma šių moterų tvirtina, jog prostitucijoje jos tik trumpam, kol pavyks surinkti labai reikalingą pinigų sumą.

„Tačiau matome ne vieną jų jau palaužtą psichologiškai, sergančią įvairiomis priklausomybėmis, tiesiog nebeturinčią, kur grįžti“, – žiaurią realybę perpasakojo K.Mišinienė.

Turi liudytojų statusą

15min pasidomėjo, kas laukia tų išaiškintų 13-ikos prostitucija Lietuvoje besivertusių ukrainiečių. Kokį statusą jos turi byloje?

„Visos merginos šioje byloje turi liudytojo statusą, jos yra laisvos, niekaip nesuvaržytos ir atsako pačios už save. Šioms merginoms pagalbą teikė socialinis partneris KOPŽI“, – informavo Kauno apygardos prokuratūra.

Anot K.Mišinienės, visos šiame tyrime figūruojančios ukrainietės jau išvyko iš Lietuvos: vienos į namus (taip bent jau tvirtino), kitos – į kitas šalis.

„Prostitucija nėra kažkas panašaus į darbą ofise, kur atėjai ryte, išėjai po pietų, laisvu laiku lankaisi teatre. Iš jos pasitraukti yra labai sunku. Psichologinės traumos, neviltis, perspektyvų nematymas, savęs kaltinimas akumuliuojasi ir tave įcementuoja į tą subkultūrą. Visuomenė taip jas ir mato – kaip sekso mašinas. Štai ir dabar publikuojamos ne sutenerių ar sekso pirkėjų, o jų nuotraukos“, – paaiškino centro vadovė.

Prostitucijos tinkle – 13 moterų

15min primena, kad kovo 15 dieną Kauno apygardos prokuratūra pranešė apie sausį vykdytą plataus masto sulaikymų operaciją skirtinguose Lietuvos miestuose. Tyrimo metu išaiškintas vienas didžiausių pastarųjų metų prostitucijos ir sąvadavimo tinklų Lietuvoje. Jame uždarbiavo bent 13 ukrainiečių merginų.

Seksualines paslaugas galimai teikusios moterys, siekdamos būti nesusektos, laikėsi griežtos konspiracijos.

15min turimais duomenimis, suteikiamų paslaugų kainos svyravo, tačiau pusvalandis, galimai, kainavo 40 eurų, valanda – 80 eurų.

Šiame tyrime įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens pornografijos pareikšti dviem asmenims – vyrui (g. 1989 m.) ir moteriai (g. 1976 m.).

Atliktų kratų metu pas juos rasta apie 30 000 eurų.

Įtariamasis šiuo metu yra suimtas, įtariamajai paskirtos kardomosios priemonės – 5000 eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra.

Operacijos metu aktyviai į pagalbą įsitraukė ir socialinis partneris – KOPŽI, kuris moterims teikė psichologinę, apgyvendinimo ir kitokią socialinę pagalbą.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str. 2 d.). Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.