Author: admin

Video, pasiekęs mums iš Dharamshalos, yra pasibjaurėtinas. Mažo berniuko bučiavimas į lūpas, vėliau visas tas reikalas su liežuvio čiulpimu yra nepriimtina jokioje kultūroje, ką tikriausiai suprato ir tibetiečių šventojo mesijaus kabinetas, išspausdinęs oficialų atsiprašymą ir paaiškinimą. 

Aiškinama, beje, apie „žaismingą, nekaltą pajuokavimą“.

Kur kas toliau eina praėjusią savaitę pasirodę pasaulio spaudoje įvairių dvasinių judėjimų, Tibeto kultūrą studijuojančių mokslininkų, tremtyje gyvenančių šios šalies politikų atsikirtimai ir pamoralizavimai visiems besipiktinantiems.

Panašu, kad mes arba nieko nesuprantame apie Tibeto kultūrą ir papročius, arba vienijamės su piktavale Kinijos komunistų partija, siekiančia bet kokiomis priemonėsmis diskredituoti daug iškentėjusią, žiauriai naikinamą tautą šiaurės Himalajuose ir ypač jos dvasinį lyderį.

Tikrai skaudu skaityti vyriausybės tremtyje vadovo žodžius apie tai, jog visas šio įvykio viešinimas ir jo sukeltas triukšmas yra labai parankus prokiniškiems politikams. O Dalai Lama, pasak jo, seniai yra aukščiau juslinių malonumų, ką jo sekėjai ir mokiniai gerai žino.

Bet pala, kodėl tada garbingas bodhisatva nebučiuoja bent jau suaugusio tos šventės dalyvio, jis iš glėbio nepaleidžia būtent vaiko?

Negaliu kalbėti už visus mūsų tautiečius, tačiau esu tikra, dauguma sąmoningai palaikome Tibeto nepriklausomybės idėją, tačiau kartu suprantame, jog veiksmai šiame vaizdo klipe negali būti niekuo pateisinami.

Turiu pripažinti, jog rašyti šias eilutes yra ypač sunku, juk kalbama apie vieną didžiausių šio laikmečio moralinių autoritetų, o tu esi tik menka socialinė darbuotoja, kas kad daug metų teikianti pagalbą išnaudotiems vaikams ir todėl jautriai reaguojanti į seksualizuotus veiksmus su jais.

“Bet pala, kodėl tada garbingas bodhisatva nebučiuoja bent jau suaugusio tos šventės dalyvio, jis iš glėbio nepaleidžia būtent vaiko?”

Ar galvojate, kad Vakarų kultūroje yra kitaip? Kiek kardinolų, vyskupų, eilinių kunigų, pagautų už rankos tvirkinant vaikus, kalbėjo apie „šventos dvasios įkvėptus veiksmus“, apie tai, kad vaikui ir jo šeimai „pasisekė, kad gali tokiu būdu pasitarnauti“? Ir geriausia būtų „tikėjimo akimis“ į viską žiūrėti.

Jau nekalbant apie visokio plauko sektas sekteles, veikiančias ir mūsų šalyje, apie kurių ne vieną „mokytoją“ esame gavę signalų, jog jaunutes sekėjas kviečia į „nušvitimą“ per lytinius aktus su juo.

O mano klausimas Vaivai Rykštaitei būtų – ar Jūs, puiki rašytoja ir nuostabi mama, kviestumėte mus neskubėti smerkti, pasakotumėte apie savo senelį, kokį ten anglų princą ar tingintį išnešti šiukšles vyruką, jei mes visi žiūrėtume video, kur, pavyzdžiui, beraštis valstietis, pasičiupęs vaiką, siūlytų šiam pačiulpti liežuvį? Suaugęs praeivis įsisiurbtų į lūpas nepažįstamam vaikui?

Šiandien daugybė Dalai Lamos gynėjų Dharamshalos įvykiuose teigia, jog mūsų, vakariečių, protai yra užteršti ir mes negalime nieko teisingai suprasti.

Ar tikrai?

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Paprastai seksualiai vaikus išnaudojantis žmogus – eilinis, niekuo savo aplinkoje neišsiskiriantis vyrukas, mėgstamas bendradarbių, kaimynų, interviu portalui LRT.lt sako Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. Pasak jos, vaikus išnaudojantys žmonės bando juos patraukti savo pusėn, kaltina auką ar kuria „bendrą paslaptį“, grasina ir šantažuoja.

KOPŽI centras ir jame praktiką atlikusi Gabija Balnytė parengė tyrimą „Seksualinis vaikų išnaudojimas artimoje aplinkoje: baudžiamųjų bylų analizė“. Tyrimo metu išanalizuota 10 baudžiamųjų bylų, iškeltų už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus artimoje aplinkoje.

Apie tyrimą – portalo LRT.lt interviu su KOPŽI centro vadove K. Mišiniene.

– Vaiko patirtą seksualinę prievartą stengiamasi užmaskuoti, o vaiku manipuliuoti, jį įbauginti, kad jis nepasakotų apie patirtus išgyvenimus. Remiantis jūsų praktika ir atliktu tyrimu, kokia paprastai būna seksualinių nusikaltimų prieš vaikus bylų baigtis? Ar sunku įrodyti įvykdytus nusikaltimus?

– Pastebiu, kad mūsų prokurorai darosi vis atsargesni ir bylos atsiduria teismuose tik tada, kai surinkti įrodymai tenkina valstybinį kaltintoją. Manau, čia reikėtų klausti apie pradėtus ir (ne)nutrauktus ikiteisminius tyrimus, o gal net ir apie pranešimų skaičių.

Suprasti šią nemažą disproporciją yra svarbu – matome didelį specialistų nusivylimą, kartais net savotišką atsiribojimą: „Ne kartą pranešėme, rizikavome, vaikus skatinome kalbėti, o vėliau sužinome, kad niekas nepradėta, trūksta įrodymų, daugiau aš nesikišiu – kokia prasmė?“

O teismuose paprastai verda arši kova, ypač jei prokurorai, vaikų advokatai yra atkaklūs, gerai susipažinę su situacija, atsidavę savo darbui.

– Pastebiu, kad visuomenėje dar vyrauja stereotipas, jog seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus atliekami kur nors toli, svetimoje aplinkoje ir panašiai. Tačiau neretai vaikai patiria pažįstamų žmonių seksualinę prievartą, namų aplinkoje, kuri turėtų būti saugi erdvė. Kas paprastai būna tokie nusikaltėliai, kur vyksta smurtas?

– Skaičiai negailestingi – kreivė, rodanti, kad tokio pobūdžio nusikaltimai yra padaromi vaikui artimų, pažįstamų asmenų (tėvų, senelių, brolių, pusbrolių, motinų sugyventinių, šeimos draugų ir panašiai), jau seniai persirito 50 proc.

“O tu štai sėdi teismo salėje ir matai teisiamą šeimos tėvą, kuris net tokioje situacijoje, rydamas seiles, nesustodamas gali pasakoti apie savo dukrelės genitalijų grožį.”

Tai yra baisi tragedija. Nesuprantu, kodėl tai lieka socialinės politikos planuotojų dėmesio paraštėse – uždaruose būreliuose teisininkai, psichologai apie tai padiskutuoja, bet visuomenė apie šį sukrečiantį faktą mažai informuojama.

O tu štai sėdi teismo salėje ir matai teisiamą šeimos tėvą, kuris net tokioje situacijoje, rydamas seiles, nesustodamas gali pasakoti apie savo dukrelės genitalijų grožį, koks jis laimingas buvo po jųdviejų pirmųjų lytinių santykių, jam pavyko juos nufilmuoti. Ar tu matai pabaisą? Sergantį žmogų?

Dauguma atvejų tai – eilinis, niekuo savo aplinkoje neišsiskiriantis vyrukas, mėgstamas bendradarbių, kaimynų. Užtenka paklausyti pastarųjų liudijimų teismuose, tikrai negalėčiau prisiminti nė vieno pasisakymo, kur tas prievartautojo ratas būtų išreiškęs susirūpinimą ar pastebėjimą kokių nors nerimą keliančių ženklų.

“Vaiko seksualinis išnaudojimas gali trukti metų metus, neretai, kol pats prievartautojas dėl įvairiausių priežasčių sustoja, bet ne todėl, kad buvo patrauktas atsakomybėn.”

Tai, kad tylima apie šias galimas grėsmes vaiko artimoje aplinkoje, taip pat prisideda prie savotiško tabu įsitvirtinimo mūsų visuomenėje – „tai yra labai labai baisu, bet apie tai negražu kalbėti“. O to pasekmė – kad vaiko seksualinis išnaudojimas gali trukti metų metus, neretai, kol pats prievartautojas dėl įvairiausių priežasčių sustoja, bet ne todėl, kad buvo patrauktas atsakomybėn.

Bet ši tema yra labai plati, reiktų daug kalbėti ir apie vadinamuosius „situacinius“ prievartautojus, teigiančius, kad „nejaučia lytinio potraukio vaikams, tiesiog dėl tam tikrų aplinkybių šie atsidūrė šalia ir buvo nuskriausti“.

– Remiantis tyrimu, nuo seksualinio smurto dažniau nukenčia mergaitės (9 iš 10 atvejų), rečiau – berniukai. Kodėl taip yra? Kokio amžiaus vaikai dažniausiai nukenčia?

– Ši statistika tiesiog atspindi mūsų atliktą nedidelį 10 bylų, pasirinktų atsitiktine tvarka, tyrimą. Negaliu atsakyti į šį klausimą, jis man atrodo net nelabai svarbus – vaikas yra vaikas, negalime prognozuoti iš anksto, ko ieškos seksualinio potraukio sutrikimą turintis asmuo.

Beje, mūsų centre esame teikę pagalbą ir nuo moterų vykdytos seksualinės prievartos, tvirkinimo nukentėjusiems vaikams. Aš gal labiau atkreipčiau dėmesį į mus visus užliūliuojantį faktą, kad dalis vaikų prievartautojų gali turėti santykių ir su suaugusiais asmenimis – ne kartą buvome liudytojos, kaip tai klaidino tarnybų darbuotojus, kurie atmesdavo vaiko siunčiamus signalus, nes juk „tėvelis myli mamytę“.

– Tyrimas parodė, kad pusei nukentėjusių vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, atsirado psichikos sveikatos sunkumų. Patirta prievarta sukėlė tokių psichikos sutrikimų kaip depresija ir potrauminio streso sutrikimas, pasireiškė elgesio ir emocijų pakitimai.

Taip pat pažymima, kad seksualinis vaiko išnaudojimas gali privesti prie savęs žalojimo. Kaip patirti išgyvenimai paveikia vaikus? Ar ilgai jaučiamas toks poveikis?

– Jūs jau išvardinote požymius – paprastai šie vaikai tarp bendraamžių turi keistuolių, vienišių etiketę. Tačiau stebėjome ir visai priešingą elgesį – jis gali tapti agresyvus, vaikas gali įvairiais būdais save naikinti.

“Dėmesio, suaugusieji: gilinkitės į vaikų bėglių istorijas, beveik visada už nuolatinio bėgimo iš namų ar globos įstaigos slepiasi išnaudojimo paliktos žaizdos.”

Dėmesio, suaugusieji: gilinkitės į vaikų bėglių istorijas, beveik visada už nuolatinio bėgimo iš namų ar globos įstaigos slepiasi išnaudojimo paliktos žaizdos. Man tikrai apgailėtinai skamba įvairių tarnybų, komisijų bejėgiški dūsavimai, kad „gal čia genai kokie, kad vienuolikmetis nakvoja laiptinėse ir vartoja alkoholį suaugusių vyrų kompanijoje, o trylikametė „tikrai niekieno neverčiama“ parsidavinėja internete“.

Labai svarbu sukurti stiprią pagalbos sistemą vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų, kuri būtų prieinama ne tik Vilniuje ar Kaune, kur psichologai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, teisininkai kovotų dėl kiekvieno vaiko gerovės, nepamirštant ir reikalingų laimėti teisinių procesų prieš prievartautojus, nesvarbu, pedofilus ar tuos „situacinius“.

– Remiantis tyrimu, šiek tiek mažesnė dalis nusikaltėlių buvo dirbantys, bet dirbo nekvalifikuotus darbus. Tačiau tikriausiai tai klaidingas požiūris, negalime sakyti, kad vaikus tvirkina tik tokius darbus dirbantys žmonės, juk būna ir aukštąjį išsilavinimą turinčių, prestižinių profesijų atstovų?

– Kaip jau minėjau, tiesiog taip sukrito tos 10 atrinktų bylų. Tikrai matome labai platų profesijų ir išsilavinimo spektrą tarp vaikų prievartautojų ar tvirkintojų.

Iš karto galiu pasakyti, kad neduos vaisių bandymai nuspėti, kur šių žmonių yra daugiausiai, – tokio pobūdžio nusikaltimus vykdo ir dvasininkai, ir mokytojai, politikai, treneriai, žurnalistai, socialiniai darbuotojai, pareigūnai, gydytojai, taip pat ir bedarbiai, neturintys jokio išsilavinimo, jokio statuso visuomenėje asmenys.

Bet vėlgi, matosi kiek aiškesnė tendencija, kad turintys pedofilinių svajonių, nesvarbu, realizuojantys jas veiksmais ar ne, renkasi užsiėmimus, kur gali sutikti savo geismų objektus dažniau, be apribojimų, kur jų domėjimasis vaikais nesukels įtarimų.

– Tyrime pateikta citatų, kaip seksualiai prieš vaikus smurtavę asmenys teisina savo veiksmus – paprastai savo kaltės nepripažįsta, bando ieškoti pateisinimų ar net kaltina nukentėjusį vaiką?

– O taip, mes turime paruošę visą ciklą paskaitų, kokios strategijos laikosi vaikų prievartautojai, norėdami užverbuoti vaikus, patraukti juos savo pusėn, o vėliau, kai jau pavyksta įgyvendinti savo planus, dar ir apkaltinti pačią auką.

Čia naudojamas platus manipuliacijų arsenalas, pavyzdžiui, „bendros paslapties sukūrimas“, „tai buvo abipusis malonumas“, „matai, ką man padarei, kas dabar bus“, nesibodima ir pačių bjauriausių grasinimų ar šantažavimo nuotraukomis ir vaizdo įrašais.

Ar galite įsivaizduoti suaugusį šeimos narį, kuris atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus su vaikeliu ir grasina apie tai papasakoti aukos klasės draugams, draugams, motinai?

Deja, vaikai neatpažįsta psichologinių manipuliacijų, jie stingsta iš siaubo vien nuo minties, kad apie „tai“ sužinos kiti, ką jie pasakys, kaip supyks ir pasmerks jį…

– Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docentas Gintautas Sakalauskas yra sakęs, kad „didžioji dalis seksualinės prievartos, nuo kurios nukenčia vaikai, yra padaroma ne pedofilų, o žmonių, kuriems tai yra kažkoks situacinis dalykas, kaip pakaitinis“.

Vis dėlto, kalbant konkrečiai apie pedofiliją ir neteisinant seksualiai prieš vaikus smurtaujančių asmenų, neretai pažymima, kad pedofilija yra liga, o Lietuvoje nėra pagalbos, galbūt galinčios užkirsti kelią tokiems nusikaltimams. Kaip jūs matote šią situaciją? Ar teikiama pagalba galėtų padėti sumažinti nukentėjusių vaikų skaičių?

– Manau, mūsų šalyje reikalingas ir seksualinių nusikaltėlių registras, ir profesionali, prieinama pagalba asmenims, kurie dar nėra įvykdę seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, tačiau jaučia jiems potraukį.

Taip pat gerai suprantu, kad įkalinimo įstaiga yra tik fizinis barjeras nuteistiems vaikų skriaudėjams, tačiau jų potraukio, elgesio ji nepakeis. Tad pritarčiau nuomonei, kad šie asmenys taip pat turi gauti terapinę ilgalaikę pagalbą, kuri padėtų jiems atpažinti savo impulsus ir mokytų juos valdyti, o kartu ir atrasti savo vietą bendruomenėje.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

„Nenoriu skambėti kategoriškai, bet man tikrai skaudu, jog tarnybų abejingumas sukelia vis naujoms šio liguisto žmogaus aukoms kančias, bet net ir dabar nėra iniciatyvų imtis bendrų veiksmų, vis dar aiškinamasi, kas mums pagal protokolą priklauso ir kas ne“, – LRT.lt teigė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė, reaguodama į trečiadienį vakare pasirodžiusią informaciją, kad seksualiniais nusikaltimais įtariamo asmens (neoficialiais duomenimis, Remigijaus Jakščio) namuose Kauno pareigūnai rado pasislėpusį nepilnametį. 

„Mano nuomone, ši piktinanti situacija, kai asmuo jau yra nuteistas už nepilnamečių tvirkinimą, šiuo metu yra teisiamas dėl galimo nepilnamečių prievartavimo, o kaimynai ir pareigūnai traukia iš buto ten paslėptą vaiką, yra susiklosčiusi dėl keleto momentų“, – LRT.lt kalbėjo K. Mišinienė.

Visų pirma, sakė ji, tai yra tarnybų nebendradarbiavimo rezultatas, o sprendimai turėjo būti priimti daug anksčiau.

„Visi pirmiausia tau vardina, ko jie negali čia padaryti, kaip juos riboja teisės aktai – vietoje to, kad jau pirmosios, 2020 metų, bylos kontekste visi būtų susėdę prie bendro stalo ir skubiai sutarę dėl veiksmų“, – teigė pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad neeilinė situacija susiklostė jau prieš kelerius metus, kai, anot jos, viešai žinomas vaikinas nuskambėjo paauglių tvirkinimo istorijos kontekste.

„Energingas jaunimo lyderis, afišavęsis praktiškai visose televizijose, portaluose, sužavėjęs ir žurnalistus, ir jaunimo bendruomenę, organizavęs tarptautines nepilnamečių stovyklas, buvo apkaltintas ir nuteistas būtent dėl savo tvirkinamųjų veiksmų tose stovyklose. Ar tai neturėjo tapti signalu institucijoms, dirbančioms su vaikais ar saugančioms jų teises?“ – klausimą kėlė KOPŽI vadovė, pastebėjusi, kad šiai istorijai teisėsauga neskyrė reikiamo dėmesio.

„Ir tada įvykiai tapo rimtesni – jaunimo lyderis ir mokytojas jau apkaltintas grupės nepilnamečių seksualiniu prievartavimu, šiuo metu teismas vis bando pradėti nagrinėti šią bylą. Nenoriu skambėti kategoriškai, bet man tikrai skaudu, jog tarnybų abejingumas sukelia vis naujoms šio liguisto žmogaus aukoms kančias, bet net ir dabar nėra iniciatyvų imtis bendrų veiksmų, vis dar aiškinamasi, kas mums pagal protokolą priklauso ir kas ne“, – kritikos teisėsaugai negailėjo pašnekovė.

“Šis žmogus turi laukti teismo sprendimo areštinėje. – K. Mišinienė”

K. Mišinienė LRT.lt pabrėžė, kad labai svarbu suprasti, jog asmuo, turintis seksualinio potraukio sutrikimą ir jį realizuojantis, užsitikrinęs „žinomo ir palaikomo visuomenėje“ veikėjo reputaciją, nestokojantis finansinių išteklių – tikrai pavojingas vaikams. Pašnekovė svarstė, kad šiuo atveju galbūt verta keisti kardomąją priemonę.

„Pastarųjų dienų įvykiai rodo, jog jį nenumaldomai traukia nepilnamečiai ir jokių barjerų jis nepaiso, sveiko saugumo jausmo taip pat neturi. Jeigu norime apsaugoti šioje situacijoje vaikus – šis žmogus turi laukti teismo sprendimo areštinėje“, – sakė K. Mišinienė, taip pat atkreipusį dėmesį, kad visuomenės laukia sunki diskusija apie seksualinių nusikaltėlių registrą, apie pedofilinį potraukį turinčių asmenų gydymą bei jiems prieinamą pagalbą.

Spręs dėl griežtesnės kardomosios priemonės, teisme – eilė bylų

Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė LRT.lt teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog asmeniui buvo paskirtos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti ir turėti ryšių su nepilnamečiais asmenimis, šiandien pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones (Baudžiamojo kodekso 243 str.).

„Prokurorui, kuris šiuo metu teisme palaiko valstybinį kaltinimą teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, perduota informacija vertinimui dėl kardomosios priemonės pakeitimo į griežtesnę. Taip pat, prokuroras, bendradarbiaudamas su bausmę vykdančios institucija, spręs klausimą dėl teikimo, susijusio su šiam asmeniui ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų pakeitimo“, – teigė ji.

Be to, pasak prokuratūros atstovės, šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje asmuo kaltinamas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei šešiomis veikomis, susijusiomis su vaikų tvirkinimu bei lytinės aistros tenkinimu pažeidžiant nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

„Asmuo, kurio atžvilgiu pradėtas naujas tyrimas 2021 m. gruodžio 13 d. teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl 4 berniukų tvirkinimo pagal baudžiamojo kodekso 153 str. 1 d. („Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas“). Jam buvo skirta 1 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės apribojimo bausmė. Prokuroras su šuo nuosprendžiu nesutiko ir teikė apeliacinį skundą dėl per švelnios bausmės, prašant ją sugriežtinti. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, šį prašymą atmetė ir paliko galioti minėtą nuosprendį“, – LRT.lt sakė T. Merkevičiūtė.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus šio asmens daromos veikos nėra priskiriamos sunkiems nusikaltimams ir tokia įstatyminė reglamentacija komplikuoja griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, pagrindų ir sąlygų nustatymą, paaiškino ji.

Dėl šio įvykio ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius kalbėjo, kad akivaizdu, jog asmuo nepaisė nei teismo paskirtų įpareigojimų, nei taikomos kardomosios priemonės – draudimo bendrauti su nepilnamečiais. Jis patvirtino, kad bus prašoma griežtinti kardomosios priemonės sąlygas.

„Akivaizdu, kad teismo tokie įpareigojimai jo visiškai nesustabdo ir jis toliau tęsia savo veiksmus“, – teigė D. Valkavičius.

Paklaustas, ar vakarykštis įvykis gali išaugti į seksualinės prievartos bylą, D. Valkavičius atsakė, kad informacija analizuojama ir gali būti, kad tyrimo apimtis bus išplėsta.

„Aš manau, kad tikrai galima ir tikiuosi, kad bus sutramdytas šitas žmogus. Kitas momentas – jeigu jis vykdytų teismo įpareigojimus, tokių atvejų mes neturėtume“, – paklaustas, ar iki priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės griežtinimo, galima sutramdyti dėl seksualinių nusikaltimų baustą vyrą, teigė prokuroras.

Paauglys – saugioje aplinkoje

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė LRT.lt teigė, kad sulaukę informacijos iš policijos pareigūnų specialistai skubiai išvyko į įvykio vietą. Anot jos, vakar jie kalbėjosi su šeima, išklausė nepilnametį. Jam, pabrėžė pašnekovė, užtikrinta saugi aplinka.

„Intensyviai dirbame, renkame svarbią informaciją, kuri padės pilnai išsiaiškinti šią situaciją ir, esant poreikiui, nukreipti paauglį ir šeimą pagalbos“, – sakė ji.

Vaiko teisių specialistė dėkojo pilietiškiems žmonėms, apie įvykį informavusiems policijos pareigūnus. Visuomenės, kaimynų, artimųjų įsitraukimas, kai siekiame apsaugoti vaiką, labai reikšmingas, pabrėžė ji.

LRT.lt primena, kad pirmasis šią istoriją trečiadienį vakare aprašė portalas delfi.lt, nurodydamas, jog vieno Kauno gyvenamojo namų kvartalo gyventojai iškvietė policiją ir neva neleido pareigūnams išvažiuoti, kol šie nepateko į seksualiniais nusikaltimais įtariamo Remigijaus Jakščio nuomojamus namus ir nesurado čia, kaip įtarta, slėpto nepilnamečio.

Kaip skelbė delfi.lt, į policiją kreipęsi gyventojai teigė, esą vaikas nuėjo į skandalingai išgarsėjusio viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ vadovo, jaunimo mentoriumi prisistatančio R. Jakščio namus. R. Jakštys prieš metus buvo nuteistas dėl kelių berniukų seksualinio tvirkinimo, šiuo metu teisme yra nagrinėjama dar viena R. Jakščiui iškelta byla, kuri susijusi ne tik su tvirkinamaisias veiksmais, bet ir galimu seksualiniu prievartavimu.

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (Kauno AVPK) išplatintame komentare teigė, kad policijos pareigūnai, vykdydami prevencinę priemonę, bendradarbiavo su gyventojais ir prašė gyventojų pranešti apie bet kokį įtartiną elgesį susijusį su nepilnamečiais, todėl trečiadienį „apie 20.25 val. gautas pranešimas, jog Kaune, Pasimatymo aklg., pas vyrą (g. 1998 m.) pastebėtas nepilnametis asmuo“. Į įvykio vietą nuvyko policijos pareigūnai, kurie, pasikalbėjus su liudininkais, nepilnametį (g. 2008 m.) aptiko pasislėpusį gyvenamajame name esančioje nišoje.

Anot pareigūnų, informacija, jog policijos pareigūnams iš įvykio vietos, kol jie neras vaiko, neleido išvykti kaimynai, nėra tiksli. Policijos pareigūnai laukė gyvenamosios vietos savininko (g. 1956 m.) leidimo nuodugniau apžiūrėti gyvenamąją vietą.

Pirminiais duomenimis, išorinių smurto požymių nepastebėta, apie įvykį informuoti nepilnamečio tėvai, Vaiko teisių apsaugos skyrius. Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos pareigūnai tikslina šio įvykio aplinkybes. Surinkta medžiaga pagal LR Baudžiamojo kodekso 243 str. „Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones“.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Trečiadienio vakarą – speciali policijos pareigūnų operacija Kaune: į vieną gyvenamųjų namų kvartalą žmonės iškvietė policiją ir neleido pareigūnams išvažiuoti, kol šie nepateko į seksualiniais nusikaltimais įtariamo vyro nuomojamus namus ir nesurado čia, įtariama, slėpto nepilnamečio.

„Tai yra siaubinga – policija ką tik surado vaiką, visi kaimynai verkia, gaila to vaiko, juk jį galėjo išnaudoti, jis buvo paslėptas po laiptais esančioje slėptuvėje – spintelėje“, – apie nekasdienius trečiadienio vakaro įvykius Delfi.lt pasakojo Pasimatymo akligatvyje gyvenanti moteris.

Policijos pareigūnus privačių namų kvartalo gyventojai iškvietė apie 20.30 val. – jie telefonu nufilmavo, kaip per tvorą peršoko ir tiesiai į namus per terasą pateko maždaug 13-14 metų berniukas.

Į policiją kreipęsi gyventojai teigė, kad vaikas nuėjo į skandalingai išgarsėjusio viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ vadovo, garsaus jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio namus. R. Jakštys prieš metus buvo nuteistas dėl kelių berniukų seksualinio tvirkinimo, šiuo metu teisme yra nagrinėjama dar viena R. Jakščiui iškelta byla, kuri susijusi ne tik su tvirkinamaisias veiksmais, bet ir galimu seksualiniu prievartavimu. Be to, policijoje yra atliekamas dar ne vienas tyrimas dėl galimai įvykdytų nusikaltimų.

Kaip pasakojo namo gyventojai, iškviesti policijos pareigūnai R. Jakščio, kuriam teismas buvo uždraudęs bendrauti su nepilnamečiais, nuomojamame kotedže berniuko nesurado, nuomininkas taip pat tikino, kad čia jo nėra.

„Bet žmonės žinojo, kad jis ten yra – kai tas vaikas pateko į namus peršokęs tvorą, visi kaimynai susirinko ir apsupo teritoriją ir stebėjo, jis niekaip negalėjo išeiti“, – pasakojo moteris.

Anot jos, policijos pareigūnai norėjo išvykti, bet daugiau kaip 20 kvartalo gyventojų jų neišleido ir pagrasino, kad vėl kvies kitą ekipažą, kol galimai slepiamas vaikas bus surastas. Tuomet pareigūnai telefonu susisiekė su kotedžo šeimininku, jis leido išlaužti namuose įrengtą slėptuvę. O joje ir buvo aptiktas nepilnametis vaikas.

„R. Jakštį policijos pareigūnai uždarė į savo automobilį, ką tik atvyko ir jo advokatė, kurią jis pats išsikvietė“, – pasakojo skandalingų įvykių liudytoja.

Anot jos, apie tai, kad gyvenamųjų namų kvartale gyvena už seksualinius nusikaltimus nuteistas ir šiuo metu vėl teisiamas R. Jakštys, kaimynai sužinojo tik iš Delfi.lt, kai buvo paskelbta publikacija apie seksualiai išnaudotus vaikus.

Pasimatymo akligatvyje R. Jakštys gyveno nuo praėjusių metų rudens.

„Tai jau gal trečias kartas, kai mes kvietėme policiją – ir anksčiau matėme ne vieną vaiką, bet policija jų nesurasdavo, o kitą rytą matydavome, kaip jis su vaiku išvažiuoja“, – pasakojo kaimynė.

Anot jos, gyventojų pasakojimais pareigūnai nebuvo linkę tikėti ir šįkart, bet viskas pasikeitė, kai kotedžo šeimininkas davė leidimą ieškoti vaiko ir net sugadinti turtą, jeigu tik prireiktų.

Delfi.lt bandė susisiekti su R. Jakščiu, tačiau jis į telefono skambučius neatsakė. Tuo metu gyventojai užsiminė, kad policijos pareigūnai greičiausiai R. Jakštį paleis.

„Kaip tai gali būti – juk pas jį buvo surastas vaikas“, – stebėjosi jie.

Kaip Delfi.lt jau rašė, R. Jakštys paaugliams atrodė vos ne kaip idealiausias žmogus pasaulyje – visada atskubantis į pagalbą, padrąsinantis ir net paguodžiantis, kai to reikia.„Didžiausias mano tikslas – pakeisti Lietuvoje žmonių požiūrį į moksleivį, suteikti jam darbo, praktikos galimybes, kad jis nebūtų nurašytas“, – anksčiau viename interviu teigė R. Jakštys, pasakojęs, kaip jį, dar kūdikį, motina paliko vaikų namuose, vėliau jis pateko į globos įstaigą ir tik sulaukęs pilnametystės sužinojo skaudžią savo šeimos istoriją.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, išgirdusi istoriją, į kurią pateko daugybė nepilnamečių, neslėpė pasipiktinimo – juk R. Jakštys prisistatydavo sėkmingu jaunimo mentoriumi, bendradarbiavo su daugybe švietimo įstaigų, vaikus vežė į tarptautines stovyklas ir net kalbėdavo apie galimybę filmuotis „Netflix“ kuriamuose filmuose. O iš tikrųjų, kaip paaiškėjo, šių išvykų metu jis jauniems berniukams siūlydavo „atsipalaiduoti ir išeiti iš komforto zonos“.

Šiek tiek daugiau kaip prieš metus išnagrinėtoje kitoje byloje viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ direktorius pripažino, kad Lenkijos ir Vokietijos viešbučiuose seksualiai išnaudojo keturis nepilnamečius.

Neįtikėtina, bet dėl šių nusikaltimų R. Jakščiui buvo skirta vos vienerių metų laisvės apribojimo bausmė – jos metu nuteistajam buvo uždrausta lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, taip pat uždrausta bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad R. Jakštys 2020 m. spalio mėnesį viešbučiuose Varšuvoje ir Berlyne prieš keturis vaikus atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, „galinčius sukelti jaunesnių nei šešiolikos metų asmenų lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą“.

„Negaliu paaiškinti, kodėl taip pasielgiau“, – teisme sakė visiškai kaltę pripažinęs R. Jakštys.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Metų pradžioje Lietuvą sukrėtė seksualinės prievartos skandalai. Sausio mėnesį dėmesio centre atsidūrė pedofilija kaltinamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, vėliau paviešinti Kauno tvirkintojo Algimanto Ulvido nusikaltimai, taip pat paaiškėjo ir kitų priekabiavimo ir tvirkinimo atvejų. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė sako, kad vaikų tvirkintojai vienos profesijos neturi, o patraukti juos atsakomybėn yra sunku dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų ir specialistų trūkumo.

Anot K. Mišinienės, visuomenėje vis dar vyrauja stereotipas, kad vaikus seksualiai išnaudoja svetimi žmonės. Tačiau statistika rodo, kad neretai seksualinę prievartą vaikai patiria iš jiems pažįstamų žmonių ar šeimos narių.

„Kreivė, rodanti, jog tokio pobūdžio nusikaltimai yra padaromi vaikui artimų, pažįstamų asmenų (tėvų, senelių, brolių, pusbrolių, motinų sugyventinių, šeimos draugų ir pan.) jau seniai kirto penkiasdešimt procentų. Čia yra baisi tragedija, nesuprantu, kodėl tai lieka socialinės politikos planuotojų dėmesio paraštėse – uždaruose būreliuose teisininkai, psichologai apie tai padiskutuoja, bet visuomenė apie tai mažai informuojama.

O tu, štai, sėdi teismo salėje ir matai teisiamą šeimos tėvą, kuris net tokioje situacijoje, rydamas seiles, nesustodamas gali pasakoti apie savo dukrelės genitalijų grožį, koks jis laimingas buvo po judviejų pirmųjų lytinių santykių, jam pavyko juos nufilmuoti“, – pasakoja KOPŽI vadovė.

Dažnai, pasak K. Mišinienės, tokie žmonės nėra sergantys ar agresyvūs nusikaltėliai. Dauguma atvejų tvirkintojai niekuo neišsiskiria iš kitų, jie yra mėgstami draugų, kolegų ir šiems savo bendravimu bei elgesiu nekelia įtarimų.

Mišinienė pastebi, kad vaikų prievartautojai nepriklauso vienai socialinei grupei ar profesijai. Todėl manyti, kad didžiausią grėsmę kelia tik neišsilavinę arba tik pasiturintys žmonės yra klaidinga.

„Tokio pobūdžio nusikaltimus gali atlikti politikai, mokytojai, dvasininkai, treneriai, žurnalistai, socialiniai darbuotojai, pareigūnai, gydytojai, taip pat ir bedarbiai, neturintys jokio išsilavinimo, jokio statuso visuomenėje asmenys.

Vis tik matosi kiek aiškesnė tendencija, kad asmenys, turintys potraukį pedofilijai, nesvarbu, realizuojantys jas realiais veiksmais ar ne, renkasi užsiėmimus, kur gali sutikti savo geismų objektus dažniau, be apribojimų, kur jų domėjimasis vaikais nesukels įtarimų“, – priduria K. Mišinienė.

Vaikai nesikreipia pagalbos, nes yra įbauginti

Pasak K. Mišinienės, žmonės turi suprasti, kad seksualinę prievartą patyrusiems vaikams kreiptis pagalbos labai sunku. Dažniausiai jie nesuvokia nusikaltimo masto, be to, yra įbauginti prievartautojų, kurie aukas ne tik patraukia savo pusėn, bet ir daro joms psichologinį spaudimą po to, kai įgyvendina savo planus.

„Pedofilai naudoja platų manipuliacijų arsenalą, kaip antai „bendros paslapties sukūrimas“, „tai buvo abipusis malonumas“, „matai, ką man padarei, kas dabar bus“. Nesibodima ir pačių bjauriausių grasinimų ar šantažavimo nuotraukomis ir video įrašais.

Deja, vaikai neatpažįsta psichologinių manipuliacijų, jie stingsta iš siaubo vien nuo minties, kad apie „tai“ sužinos kiti, ką jie pasakys, kaip supyks ir pasmerks jį…“, – komentuoja K. Mišinienė.

Visuomenė, anot ekspertės, taip pat prisideda, kad seksualiniai nusikaltimai išaiškinami vėlai, o kai kuriais atvejais – niekada neišaiškinami. Nuostata, kad apie vaikų seksualinę prievartą „negražu kalbėti“ paverčia šią temą tabu. To pasekmė – vaikų seksualinis išnaudojimas gali trukti ilgus metus ir apie tai nesužinos atitinkamos tarnybos.

Siunčia žinią suaugusiems

Vis dėlto tam tikrų požymių, kaip galima atpažinti seksualiai išnaudotą vaiką. Dažnai šie vaikai tarp bendraamžių turi „keistuolių“, „vienišių“ etiketę, tačiau galimas ir priešingas elgesys – vaikas gali tapti agresyvus, įnirtingai visokiais būdais save žaloti.

Mišinienė siunčia dar vieną žinią suaugusiems: „Gilinkitės į vaikų bėglių istorijas. Beveik visada už nuolatinio bėgimo iš namų, globos įstaigos slepiasi išnaudojimo paliktos žaizdos. Man tikrai apgailėtinai skamba įvairių tarnybų, komisijų bejėgiški dūsavimai, kad gal čia genai kokie, kad vienuolikmetis nakvoja laiptinėse ir vartoja alkoholį suaugusių vyrų kompanijoje, o trylikametė „tikrai niekieno neverčiama“ parsidavinėja internete.“

Tačiau pastebėjus nerimą keliančius ženklus, padėti prievartos aukoms ne visuomet paprasta. K. Mišinienė išskiria specialistų (psichologų, pedagogų, socialinių darbuotojų, teisininkų), galinčių padėti nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų, trūkumą mažesniuose miestuose ir regionuose.

KOPŽ vadovė taip pat mano, jog Lietuvoje reikalingas ir Seksualinių nusikaltėlių registras bei profesionali, prieinama pagalba asmenims, kurie dar nėra įvykdę seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, bet jaučia jiems potraukį, taip pat tiems, kurie už šiuos nusikaltimus yra nuteisti.

„Gerai suprantu, jog įkalinimo įstaiga yra tik fizinis barjeras nuteistiems vaikų skriaudėjams, tačiau jų potraukio, elgesio ji nepakeis. Tad pritarčiau nuomonei, kad šie asmenys taip pat turi gauti terapinę ilgalaikę pagalbą, kuri padėtų jiems atpažinti savo impulsus ir mokyti juos valdyti, o tuo pačiu ir atrasti savo vietą bendruomenėje“, – sako K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Atskleista visa tiesa apie gilią Lietuvos žaizdą. Nepaisant tragiškų sekso darbuotojų išgyvenimų, pirkėjų noras patenkinti lytines aistras neslopsta, o paklausa vis auga. Lietuvoje prostitucija sėkmingai plinta internete, o lytinį aktą dažniausiai galima nusipirkti didžiuosiuose miestuose. Nuo seksualinio išnaudojimo kenčiančios moterys bėga su vaikais nuo karo, bet kartais Lietuvoje pakliūva į sutenerių pinkles.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kaip atrodo sekso pirkėjų pasakojimai ir pasiteisinimai. Iš tikrųjų tai šokiruoja.

„Jei negalėčiau eiti pas prostitutę, bijau, kad gal tada, kaip čia pasakius, prievartaučiau normalias moteris“. „Vakare jautiesi pavargęs, vienišas, užsivedęs nuo pornuchos, ką dar gali veikti?“, „Jei ji pradeda verkti, sustoju, bet į jos „ne“ nekreipiu dėmesio“, „Jos yra reikalingas blogis“, – šitaip sekso pirkėjai pasakoja apie savo patirtis.

Patamsių zonoje atsiduria studentės ir vienišos mamos 

K. Mišinienė atskleidė platų aukų ratą: tarp aukų ne tik vienišos mamos, namų šeimininkės, bet ir moterys su išsilavinimu. Tačiau, kaip tokios moterys yra įviliojamos į tuos spąstus?

„Žinoma, mes visi esame skirtingi, nors gal būt priklausome toms pačioms socialinėms bendruomenėms. Tačiau prostitucija savotiškai sulygina čia atsidūrusias moteris, nesvarbu, kas jos buvo anksčiau – namų šeimininkės, studentės, vienišos motinos ar biuro darbuotojos.

O atsiduria jos šioje patamsių zonoje vėlgi dėl kiekvienai labai unikalių priežasčių – neišsprendžiamos finansinės problemos, smurtas artimoje aplinkoje, apgaulė, mylimo žmogaus išdavystė, negalėjimas dėl įvairiausių priežasčių perprasti viliojančio pasiūlymo, priverstinė migracija, suirutė aplink ir kitos priežastys“, – sako ji.

Motinystės našta užgula ant pečių ir verčia ieškoti skubių išeičių

K. Mišinienė tikina, kad ukrainiečių moterys bėgančios nuo karo tampą stipriai pažeidžiamos ir dėl tokios susiklosčiusios situacijos, kuomet neturi pinigų, jomis tampa lengva pasinaudoti. Centro vadovė priduria, kad nuo karo sprunkančios moterys bėga kartu su vaikais, o tokį kelią renkasi ne retai bandydamos pasirūpinti savo vaikais.

„Moterys ir vaikai tokiose situacijose yra labai pažeidžiami, jie mažai gali patys ką nuspręsti, priklauso nuo kitų noro ir galimybių padėti.

Karo atveju įprastas pasaulis, teikęs saugumą, palaikymą, sugriūva per kelias valandas, tačiau įsipareigojimai vaikams, tėvams niekur nedingsta, jie sunkia našta užgula sutrikusių moterų pečius, verčia ieškoti skubių išeičių“, – teigia ji.

Veidrodyje sekso pirkėjas mato geidulių iškreiptą veidą

„Visuomenė neretai ir nenori gilintis į šių nematoma kančia persmelktų moterų situacijas, mat įsigilinus dar kaltę kokią pajausime“, – sako K. Mišinienė.

Pasak kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės, tie, kurie mato ir naudojasi šiomis moterimis, sako, kad esą jos pačios renkasi tokį gyvenimo būdą ir joms tai patinka. K. Mišinienė pabrėžia, kad visuomenė nenori žinoti ir turėti nieko bendro su šių moterų kančiomis.

„Šiuos momentus yra tikrai svarbu suprasti, nes tie, kas mato parsiduodančias moteris, sutinka jas viešnamiuose, gatvėse, baruose, visokio plauko agentūrose, dažnai nežino apie jų priešistorę, tvirtina, kad moterys renkasi prostituciją laisva valia, gal jos tiesiog hiperseksualios, gal joms toks gyvenimo būdas patinka.

Visuomenė neretai ir nenori gilintis į šių nematoma kančia persmelktų moterų situacijas, mat įsigilinus dar kaltę kokią pajausime. Veidrodyje sekso pirkėjas pamatys savo geidulių iškreiptą veidą, o šalia – apsvaigusią, nieko seniai nebejaučiančią moterį, jam gali ir baisu pasidaryti, nebenorės pirkti to suvargusio kūno“, – pasakojo ji.

Ko reikalauja dabartinė kova su prostitucija? 

„Tačiau realybė yra seniai tokį požiūrį sudrakiusi į skutelius – prostitucija yra išgyvenimo strategija tiems, kurių mes nenorime matyti ar apie jų problemas žinoti“, – teigia K. Mišinienė.

K. Mišinienės nuomone, reikia nustoti bausti moteris ir vyrus, kurie yra parduodami prostitucijoje. Ji priduria, kad šiandien yra sunku rasti argumentus, kurie pateisintų bausmę dėl to, kad moteriai nusviro rankos.

„Šiandien Lietuvoje turime skubiai nustoti bausti moteris, kaip beje ir vyrus, parduodamus prostitucijoje – tai tiesiog neveikia, neatneša tokių teigiamų rezultatų.

Seime trečius metus klajoja projektas, kuriuo siūloma nebebausti parsiduodančių asmenų – tai neturi jokios įtakos prostitucijos reiškinio mažinimui, moterys yra įstrigusios tarp sutenerių ir teisėsaugos, jos bijo kreiptis pagalbos, kurios, beje, tikslinės, skirtos padėti išeiti iš prostitucijos, kaip ir nėra – o vietoje to kriminalizuoti paklausą.

Sudėtinga rasti argumentus, pateisinančius bausmę parsiduodančiai moteriai. Bloga, pasileidusi, viliojanti dorus visuomenės narius, gal net užkrečianti juos visokiomis ligomis, griaunanti šeimas? O gavusi baudą susimąsto, kad negerai elgiasi, nori tuoj pat pasitaisyti, nebeieškoti lengvų pinigų ir nebetingėti?

Tačiau realybė yra seniai tokį požiūrį sudraskiusi į skutelius – prostitucija yra išgyvenimo strategija tiems, kurių mes nenorime matyti ar apie jų problemas žinoti. Nekalbant jau apie tai, jog dalis parsiduodančiųjų yra prekybos žmonėmis aukos, buvo atviliotos, nuolat prievartautos ir įkalintos šiame „pasilinksminimo“ lauke“, – vardija ji.

„Beyond the Streets“, nevyriausybinė organizacija, teikianti paramą moterims, įsitraukusioms į prostituciją Anglijoje, prieš keletą mėnesių paskelbė ataskaitą apie moterų paramos poreikius:

– Proporcingai daugiausiai moterų, įsitraukusių į prostituciją, buvo 25-34 m.

– Moterys siekė paramos vidutiniškai septyniose srityse, įskaitant apgyvendinimą, psichologinę paramą, smurtą bei įdarbinimą.

– Minimi iššūkiai, siekiant paramos organizacijose bei įstaigose, pavyzdžiui, specialistų paramos trūkumas ar informacijos apie egzistuojančią pagalbą stoka.

– Beveik pusei apklaustųjų reikėjo paramos apgyvendinimo srityje. Minimos problemos – benamystė, gyvenimas automobilyje, laikinas apgyvendinimas pas draugus ar moterų namuose.

– Smurto ir traumos tema atskleidė seksualinį smurtą – iš klientų, partnerių bei šeimos narių – emocinį smurtą ir smurtą artimoje aplinkoje.

– Psichologinės paramos siekė didžioji dalis (78 proc.) moterų. Buvo minima depresija, potrauminio streso sutrikimas, bipolinis sutrikimas, anoreksija bei mintys apie savižudybę.

– Kone pusė moterų norėjo palikti sekso industriją.

Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami įvairūs neviešo pobūdžio veiksmai: vienu metu skirtinguose Lietuvos miestuose vyko šios nusikalstamos veikos organizatorių sulaikymai, kratos, apklausos, kiti procesiniai veiksmai.

Įtariama, kad iš neteisėtų seksualinių paslaugų teikimo moterys sau ir šios veiklos organizatoriams galėjo įgyti dideles lėšas. Atliktų kratų metu pas įtariamuosius rasta apie 30 000 eurų.

Šiame tyrime įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens pornografijos pareikšti dviem asmenims – vyrui (g. 1989 m.) ir moteriai (g. 1976 m.). Taip pat nustatyta ir 13 moterų, kurios galėjo teikti seksualines paslaugas. Vienas įtariamasis šiuo metu yra suimtas, įtariamajai paskirtos kardomosios priemonės – 5000 eurų užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir intensyvi priežiūra.

Moteris galimai buvo atsakinga už moterų, atvežamų verstis prostitucija, apgyvendinimo bei pinigų surinkimo ir perdavimo sąvadautojams klausimus. Atliekant aktyvius ikiteisminio tyrimo veiksmus ateityje įtariamųjų skaičius gali didėti.

Prie šios sėkmingos operacijos bei prostitucijos tinklo neutralizavimo prisidėjo Lietuvos Kriminalinės policijos biuro, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, bei Marijampolės apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai. Taip pat aktyviai į pagalbą įsitraukė ir socialinis partneris – Kovos su prekyba ir išnaudojimu centras (KOPŽI), kuris moterims teikė psichologinę, apgyvendinimo ir kitokią socialinę pagalbą.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str. 2 d.). Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė.

Lietuvoje daugėja sekso paslaugų skelbimų: vietines moteris keičia atvykėlės iš kitų šalių, transseksualės:

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.