Author: admin

Dvi iš eilės DELFI paviešintos istorijos, kuriose svarbius vaidmenis vaidina ir dvasininkas, ir prokuroras, tik dar kartą atskleidė, jog seksualinio pobūdžio nusikaltimai Lietuvoje tampa vis didesne problema. Tačiau iki šiol nesutariama, kaip apsaugoti aukas, kaip užkardyti kelią tokiems nusikaltimams, nes teisinėje sistemoje yra labai daug spragų, o, panašu, kad jų užkaišioti bent kol kas neketinama.

DELFI paviešinta istorija apie paauglį Mantą ir jo esą intymią pažintį su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu, parapijos kunigu Kęstučiu Palikša sukėlė tikrą skandalą Lietuvoje. Po publikacijos Generalinė prokuratūra nutarė patikrinti, ar pagrįstai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo privertimo lytiškai santykiauti su nepilnamečiu, o dėl vaikų pornografijos nuteistas ir teistumą nuslėpęs kunigas nusišalino nuo visų pareigų, apie įvykius katalikiškoje Lietuvoje buvo pranešta ir Vatikano vadovybei.

Mantas pasidalijo ir kita istorija. Jis papasakojo, kad prokuroras Dainis Kunigėlis, kuris palaikė kaltinimą byloje, kurioje vaikinas buvo teisiamas dėl vagystės, net įsiteisėjus nuosprendžiui nusivežė jį į atokią sodybą neva peržiūrėti bylos. Mantas slapta padarė garso įrašą, po kurio paviešinimo prokuroras pateikė prašymą pasitraukti iš pareigų.

Pagrindiniu abiejų istorijų dalyvis Mantas tvirtino, kad paviešindamas jas, tenorėjo apsaugoti kitus jaunus žmones nuo gresiančių pavojų.

„Praėjusią savaitę nuskambėjusi ta žinia, kuri mus visus sukrėtė, apie kunigo Palikšos nusikaltimus, jis nusišalino nuo pareigų, tas jo prašymas buvo patenkintas. Tada pradėjome vidinį tyrimą, kaip taip atsitiko, kad informacijos apie kratas, kurios vyko prieš metus, nežinojome, kad prieš daugiau nei pusę metų priimtas baudžiamasis nuosprendis dėl nepilnamečių pornografijos privačiame kompiuteryje, o mes nežinojome. Tą pačią dieną buvo pradėtas tyrimas, parašėme raštą prokuratūrai prašydami, kas mus informuotų apie visa tai, kokią galimą gauti informaciją apie priimtus sprendimus, kad mes galėtume tęsti tą bažnytinį kanoninį tyrimą, ką būtų reikėję daryti anksčiau, jei tą informaciją būtume turėję. Ir nebus per daug dar kartą pakartoti didžiulį apgailestavimą dėl to, kas yra atsitikę, kad mūsų įsipareigojimas, rūpestis, kad tuos žmones, kuriuos palietė, nukentėjusius ar nukentėjusį, padaryti viską, kas priklauso, kad jiems būtų padėta“, -DELFI TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Paklaustas, kokių rezultatų dar galima tikėtis iš kanoninio tyrimo, jis teigė, kad nuo jo priklauso ir atitinkamos pasekmės.

„Turime patvirtintą tvarką, kaip turime elgtis, kaip reaguojame, kai pasiekia informacija apie seksualinio pobūdžio nusikaltimą, kurį atliko dvasininkas. Tai yra nusikaltimas, už kurį atsako dvasininkas ir pagal Baudžiamąjį kodeksą, tyrimą atlieka prokuratūra, ir mums svarbu to tyrimo rezultatai. Tačiau kai kurie dalykai pagal valstybės įstatymus gali būtu netraktuojami kaip nusikaltimas, o pagal bažnytinius nusikaltimus jie yra nusikaltimai, ir tada atitinkamos pasekmės. Kunigas, jei padaryta veikla, kuri nėra nusikaltimas, kalbame apie seksualiniu santykius su pilnamečiu, pagal bažnytinę tvarką tokie dalykai negali būtu. Todėl priklausomai nuo atvejo yra ir pasekmės, gali būti nuo kunigo suspendavimo. Priklauso nuo to, koks konkrečiai padarytas nusikaltimas pagal bažnytinę tvarką“, – aiškino A. Poniškaitis.

Jis teigė, jog kai buvo paviešinti kunigo K. Palikšos nusikaltimai vyskupui su juo teko bendrauti tik žinutėmis. „Iš esmės tas bendravimas tam kartui baigėsi tuo, kad sakiau, jog kreiptųsi, jei ko reikėtų iš mūsų pusės. O vykstant bažnytiniam tyrimui, su juo bus kontaktuojama, jis bus kviečiamas į pokalbius. Šiuo metu jis neina pareigų ir yra kažkur savo patalpose, tiek žinau“, – teigė vyskupas.

Pasiuntė į kalėjimą

Kai DELFI paviešino kunigo ir nepilnamečio santykius, Generalinė prokuratūra nutarė patikrinti, ar pagrįstai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo privertimo lytiškai santykiauti su nepilnamečiu.

„Tas tyrimas buvo iš dviejų dalių. Viena dalis, susijusi su pornografiniu turiniu, baigta baudžiamuoju įsakymu, o kita dalis dėl galimo nepilnamečio tvirkinimo buvo nutraukta nukentėjusiam ir kaltinamajam susitaikius. Šiuo metu, kai tas asmuo, kuris buvo nukentėjęs prieš tai buvusiame tyrime, atsirado kitame tyrime, kuris susijęs su prokuroru, tai akivaizdu, kad dabar skiriame dėmesį asmenims. Tai dabar vyksta priimtų procesinių sprendimų patikrinimas prokuratūros lygmenyje. Tai reiškia, kad Generalinė prokuratūra patikrins tuos vykusius procesus ir priimtus sprendimus, ir arba įsitikins, kad jie buvo teisėti ir pagrįsti, o jei ne, tai gali būti atnaujinti, jei atsiras pagrindas“, – teigė generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas.

Minėtas paauglys Mantas šiuo metu atlieka leisvės atėmimo bausmę už vagystę iš kunigo, kuris buvo kaltinamas jo tvirkinimu. Vaikinas tvirtino, kad iš keršto pavogė kelis tūkstančius eurų. Realiai vaikiną už grotų pasiuntė apeliacinį skundą surašęs prokuroras D. Kunigėlis, kuris vaikiną, jau įsiteisėjus nuosprendžiui, vežėsi į sodybą, o joje elgėsi išties skandalingai.

Iš tokios viešos informacijos kyla abejonės, kad dėl dabartinės vaikino situacijos galėjo turėti įtakos minėtas prokuroras, kuris ir parašė apeliacinį skundą.

„Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, tai nieko viešai komentuoti negalime. Tik galiu patvirtinti, kad po šio prokuroro apeliacinio skundo šis asmuo buvo nuteistas realiai laisvės atėmimo bausme“, – teigė S. Verseckas.

Šiuo metu prokuroras D. Kunigėlis yra nušalintas nuo pareigų, jokie įtarimai jam kol kas nėra įteikti.

Ginant auką, saugomas nusikaltėlis

Seksualinio pobūdžio nusikaltimai išskirtiniai tuo, kad apie juos visuomenė sužino pakankamai retai, nes dėl aukų apsaugos jie yra itin uždari. Ar visuomenė turi teisę apie tai žinoti?

„Mano akimis, tai pats tikriausias visuomenės interesas. Ir savo redakcijai sakiau, ir daugeliui kitų žmonių praėjusią savaitę, kuri buvo labai nelengva emociškai, nes padaryti tai, ką padarė Dainius Sinkevičius, kainuoja ne tik labai daug laiko, žinių, bet ir emociškai labai nelengva – pirmoji publikacija drebino bažnyčią, o antroji prokuratūrą. Mano akimis, tai pati tikriausia žiniasklaidos misija, nes jei ne DELFI, tai visuomenė viso to nežinotų ir šitų diskusijų negirdėtume, kunigas toliau dirbtų, prokuroras toliau tirtų bylas, o tos aukos, kurių galimai yra ir daugiau, jos ir toliau liktų aukomis ir manytų, kad sistema yra tokia baisi ir ydinga, kur auka yra beteisė. Prisiminkime tą vaikiną, kuris sutiko liudyti, jis nuo pat pradžių yra silpnesnioji visuomenės dalis, nes jis iš globos namų. Tai vieno žmogaus istorija, kuri parodo daugybę mūsų visuomenės spragų, ydų. 15 metų vaikinas turėjo santykius su suaugusiu vyru, niekam dėl jo galvos neskaudėjo. Jis turėjęs mažareikšmių bylų, vadinasi, pati sistema jo pati niekaip nebandė traukti. Tada jis pavogė pinigus iš keršto kunigui ir Temidė nusprendė, kad geriausia vieta jam yra kalėjimas. Čia toks atviras klausimas, ar jam tikrai tai geriausia vieta. Ir džiaugiuosi, kad jis kreipėsi į DELFI“, – kalbėjo naujienų portalo DELFI vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.

Tačiau ji neslėpė, kad net ir tada, kai yra aiškus viešasis interesas, kyla daug klausimų, ar galima viešinti jautrias istorijas, nes Lietuvoje yra daug teisinių ribojimų.

„Su morale tvarkomės per etikos kodekstą. Šioje istorijoje buvo akivaizdus viešasis interesas ir čia diskusijų nebuvo. Tačiau yra daug įstatymų ribojimų. Tačiau yra daug įstatymų ribojimų, pavyzdžiui Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos viešojoje erdvėje poveikio įstatymas, kuris jau įvardijamas pertekliniu. Ir tas pats amžinas neišspręstas klausimas, kai seksualinių nusikaltimų atvejais ginant auką sykiu ginamas ir nusikaltėlis, nes bylos yra uždaros. Seksualiniai nusikaltimai yra labai latentiniai nusikaltimai, kai nusikaltimai kartojasi, žmogus yra teistas už nepilnamečių tvirkinimą, eina nauji liudijimai, bet niekas nežinojo, kad tas žmogus teisitas, ir jis toliau dirba su ta visuomenės grupe, prieš kurią buvo nusiklatęs“, – problemas vardijo R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

Dar daugiau problemų atskleidė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Anot jos, išties didelė problema ta, kad trūksta viešumo.

„Mums nereikia detalių, vardų, pavardžių, bet mes norime žinoti tendencijas, paveikslą. Ar čia nacionaliniam saugumui yra grėsmė, jei mes sužinosime, kad per trejus metus daugiau kaltinimų pateikta kunigams, gydytojams, prokurorams, treneriams? Kodėl negalime šito žinoti? Mes nežinome realybės tų berniukų ir mergaičių, mes nežinome, kodėl aštuonmečiai, devynmečiai parsidavinėja, kodėl paaugliai, nors ir neapkenčia savo prievartautojų, bet negali be jų. Jei mes kalbame apie seksualinių nusikaltėlių registrą, tai tas registras yra ne tam, kad pagainiotume kažkurį sluoksnį, mums registras reikalingas tam, kad mes norime apsaugoti aukas. Visose šalyse, kur kūrėsi tas registras, buvo galvojama nuo aukų, o ne nuo to, kokias teises pažeisime nusikaltimą atlikusių žmonių, kaip mažoje šalyje jiems neaugu. Tai manau kad mūsų šalyje diskusijos net neprasidėjo, ne nuo to galo. Giriu Generalinę prokuratūrą, kaip ji sureagavo šioje situacijoje, jie nesigynė, jie pripažino. Bet jei vaikinukas, kuris iš keršto paėmė pinigus, šiandien nuteisiamas realiai laisvės atėmimo bausme, ir mums atrodo, kad čia viskas gerai, tai manau, kad mes net nepradėjome diskutuoti apie tai, kas čia vyksta“, – kalbėjo K. Mišinienė.

S. Verseckas teigė, jog tikrai nerenkama statistika, kiek kokios profesijos žmonių nusikalsta, o bendrieji statistiniai duomenys tikrai nėra slepiami. „Jei kalbėsime apie nusikaltimus su vaikų seksualiniais išnaudojimais, 2020 tokių buvo 172, 2021m. – 223, 2022m. – 199.

Tendencija matosi, kad statistiškai lygmuo nei per daug kyla, nei per daug leidžiasi. Maždaug apie 100 bylų kismet perduodama teismams, panašiai tiek tyrimų nutraukiama, nes į kievieną signalą reaguojama rimtai, bet ne visi faktai ir pasitvirtina. Suprantu visuomenės norą žinoti, bet mes turime subtilias sitaucijas. Jei pradėsime kiekvieną bylą analizuoti viešai, tai pagalvokime apie aukas, vaikus, jie taps viešų diskusijų objektais. Kaltinamieji yra suaugę žmonės, bet nukenčia vaikai”, – konstatavo S. Verseckas.

Paklaustas, kaip jaučiasi prokuroras, kuris bylą ir seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas asmuo buvo nuteistas, tačiau po kurio laiko naujas tyrimas su jo pavarde vėl atsiranda ant stalo, S. Verseckas teigė, kadi r dabar tikrai įmanoma pasiekti, kad tokie asmenys nedirbtų su vaikais.

“Matyt, čia Kauno garsiausias atvejis, jis nuolat daro tokius nusikaltimus, jie kartojasi. Prieiname prie to fakto, ar reikalingas kažkoks registras. Toks nusikaltimą padariusių asmenų registras egzistuoja, kuris iš esmės ir turėtų teikti informaciją, jei asmuo darbinasi į pareigas, tai organizacija turėtų pasiteirauti, ar jis nėra baustas už tokius nusikaltimus, tiek pats asmuo turėtų pristatyti pažymą. Bet registras negali būti specializuotas ir viešas, kad neteptų viešų linčio teismų ar kažkokių persekiojimo objektų. Čia jautrūs dalykai”, – konstatavo prokuroras.

Piktina ketverius metus įstrigusi byla

„Mano požiūriu, kai saugome auką, tai savotiškas registras egzistuoja, kas bent jau susiję su darbo santykiais. Jei ateina dirbti į stovyklą, turi duoti užklausą į ministeriją, ir ji turi atsakyti, tėvai gali reikalauti direktoriaus, kad tokia pažyma būtų. Problema atsiranda ten, kai mes neturime darbinių santykių, tada turime tas detales. Kai sako, kokios tendencijos, tai pats geriausias metas buvo šito tūkstanmečio sandūroje, nes bylų buvo viena per dvejus metus. Tada ir tyrimus dariau, tada stebėjausi, kiek pedofilų yra Norvegijoje, Belgijoje. Bet ar tai reiškia, kad pas mus 200 kartų pablogėjo situacija, abejočiau. Manau, kad kaip tik tada visi šitie atvejai, kurie iškapstomi, pateikiami žiniasklaidos pagalba, tai šioje vietoje manau, kad einame saugesnio gyvenimo keliu, nes tie pažeidėjai turi mažiau šansų vaikščioti dugnu ir dumble”, – teigė Seimo narys, vaikų psichiatras Linas Slušnys.

Tačiau kaip realiai apsaugoti aukas, kaip užkirsti kelią tokiems nusikaltimams? Anot L. Slušnio, naivu tikėtis, kad seksualinio pobūdžio nusikaltimai prieš vaikus išnyks.

“Galiu garantuoti, kad tokių atvejų, kaip šio vaikino istorija, išlįs kasmet. Kai žmogus užauga, jis įgauna jėgos, savivertės pradėti tai kalbėti, kas buvo, kaip jis blogai jautėsi. Kad ir kaip anekdotiškai skambėtų, pedofilai realiai parodo meilė vaikui. Taip, tai didžiausia kiaulystė, jų noras patirti orgazmą, mediciniškai tai ir nusikaltimas, ir priklausomybė tam tikra, smegenyse jiems įsijungia pojūtis, noras patirti orgazmą ir patirti tokiu būdu. Kaip medikui man viskas aišku ir kvaila, kad suaugę žmonės nevaldo savo impulsų. Tie vaikai dar nevaldo daugelio dalykų. Bet ar mes pastebėsime, dalis užsimerkiame, nepastebime, o kai ateiname į bylas, manau, kad šio jaunuolio problema ta, kad jis neturėjo gerų advokatų, o kitoje pusėje buvo geri advokatai. Ir čia teisinės sistemos problemos“, – teigė L. Slušnys, akcentavęs, jog aukoms labiau galėtų padėti nevyriausybinės organizacijos.

Tačiau K. Mišinienė teigė, kad nevyriausybininkams, nors jie ir labai nori padėti, neleidžiama to daryti. „Šiandien turime vieną pavardę, kur ketverius metus Vakarų Lietuvoje niekaip neužsibaigia pirmos instancijos teismas. Dėl Viktoro Usovo 13, kuris kaltinamas tvirkinęs 13 berniukų. Vyksta įvairiausi žaidimai, manipuliacijos ir niekaip negalime pajudėti iš mirties taško. Mes vykome į Klaipėda, apygardos prokuratūroje subūrėme pasitarimą su prokurorais, vaiko teisių specialistais, prašėme, kad atiduokite tas aukas mums, mes pasamdysime gerus advokatus, mes turime gerus patyrusius psichologus. Visi geležiniais veidais atkirto, kad negalima, įstatymai neleidžia perduoti tų aukų. Dabar visos aukos išsisklaidė, numojo ranka ir nesitiki teisingumo. O čia buvo pasidalijimo informacija klausimas, mes matėme valstybės advokatus, kurie krapštydami nosį tuos vaikus atstovavo. Ir mes norėjome apsiūlyti patyrusius vaikų advokatus. O rezultatas toks, kad ketverius metus įklimpęs procesas“, – piktinosi K. Mišinienė.

S. Verseckas aiškino, jog Lietuvos teisinė sistema paremta tuo, kad auką gina tėvai, o valstybė tai daro per savo institucijas. „Jei tie žmonės savo pareigas vykdo netinkamai, nekokybiškai, aplaidžiai, tai čia yra tų žmonių problema. Dėl paminėto noro įsitraukti nevyriausybinėms organizacijoms, tai reikalinga įstatyminė bazė. Diskusija apie tai vyksta ir europiniu lygmeniu. Planuojama direktyva ar reglamentas, kad būtų galima suteikti nevyriausybinėms organizacijoms galimybę dalyvauti šiuose procesuose. Bet ten yra du aspektai: kad dalyvautų kaip aukos atstovai arba kaip ekspertai“, – informavo S. Verseckas.

K. Mišinienė teigė, jog nevyriausybinės organizacijos puikiai įsiliejo į prekybos žmonėmis aukų gynybą. „Tad dviratis jau yra išrastas ir išradinėti nebereikia. Nevyriausybininkai tampa lydinčiaisiais asmenimis ir mes dalyvaujame uždaruose procesuose. Mes norime sukurti kažkokią koordinacinę tarnybą, palydą, advokatą pasamdyti, pažiūrėti, ar pas psichologą nuėjo. Mums tikrai nereikia įsiveržti į teismo procesą. Mes siekiame bendros sistemos, kurios šiandien neturime“, – pasiūlymus, kaip kuo geriau apginti aukas, teikė K. Mišinienė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Lietuvos katalikų bažnyčią sukrėtė nepilnamečio seksualinio išnaudojimo skandalas. Nusikaltimu įtariamas kunigas Kęstutis Palikša teigia, kad šioje istorijoje daug dalykų yra melagingi, tačiau, kol vyksta tyrimas, jis nusišalina nuo visų pareigų Bažnyčioje. Interviu naujienų portalui „Delfi“ vaikų globos namų auklėtinis pasakojo, kad už lytinius santykius kunigas jam mokėjo pinigus. Vaikinas prabilo ir apie nederamus prokuroro veiksmus.

Į nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalus jau ne pirmą kartą patenka vaikų globos namų auklėtiniai. Anot Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, jie yra vieni pažeidžiamiausių vaikų šalyje.

„Mes matome jaunuolį, kuris patenka dėl labai sudėtingos savo gyvenimo situacijos į globos sistemą, ir ten jis, galimai negavęs kažkokio emocinio palaikymo, neturėjęs autoriteto, prie kurio galėtų prisirišti ir iš jo mokytis, tampa pažeidžiamu įvairaus plauko grobuonims“, – LRT RADIJUI sako K. Mišinienė.

Pasak ekspertės, jos vadovaujamame centre teikiant pagalbą nukentėjusiems nepilnamečiams, išryškėja ne viena schema, kaip prievartautojai ir tvirtintojai pasirenka savo aukas.

„Viena iš tų schemų būtų tai, kad šiuo metu klesti visiškai nežabota prieiga, tiek suaugusiems, tiek nepilnamečiams, ir, drįstu galvoti, net ir mažamečiams, prie įvairių pažinčių portalų, kurie veikia mūsų šalyje visiškai be jokios cenzūros, kur nereikalaujama įrodyti amžių. Štai, matome, kad ten visi tie, kurie svajoja, trokšta santykių su nepilnamečiais, jie ir gaudo, medžioja juos.

O ką reiškia, kad nepilnametis bando suaugusių, homoseksualių ar heteroseksualių, asmenų svetainėje siūlytis, irgi ieškoti tam tikros draugystės? Galbūt atrodo, kad jis ieško pinigų, ieško sekso. Bet tikrai galiu jus užtikrinti, kad vaikams, nepilnamečiams seksas ir pinigai reiškia tik vieną – jie ieško dėmesio, jie ieško rūpesčio, jie ieško meilės, kurią, deja, būtent šitie tvirkintojai, prievartautojai paverčia seksualiniais santykiais“, – aiškina Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

Kad vaikams, augantiems globos namuose, neretai trūksta emocinio ryšio ir palaikymo, antrina ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. LRT RADIJUI specialistė sako nusivylusi globos namų, kuriuose gyveno kunigo galimai išnaudotas nepilnametis, darbuotojų aplaidumu.

„Iš tikrųjų vaikas, kuris auga globos namuose, globos institucijoje, pirmiausia turėtų turėti akivaizdžiai aiškų emocinį ryšį su darbuotojais, kurie dirba su juo. (…) Vaiko savarankiškumas yra tam tikras ugdomas, bet vis tiek darbuotojai, kurie dirba kartu, turi žinoti, kur yra vaikas, kada jis grįš, su kuo jis bendrauja.

Tai iš tikrųjų, skaitant pačią istoriją, šiurpu vien tai, kad vaikas gali negrįžti naktimis, vaikas gali turėti kažkokį bendravimo draugą ar pažįstamą visiškai kitame Lietuvos gale ir globos namai tai toleruoja. Tai va čia yra labai stipriai nesuprantama.

(…) Vaikas vis tiek patyrė sukrėtimą, jis grįžo po to į savo gyvenamą aplinką. Tai akivaizdu, kad kiekvienas žmogus supranta, turi pastebėti vaiko emocinę būklę, pasikalbėti su juo, kas jam atsitiko. Akivaizdu, kad ilgą laiką vaiko aplinkoje niekas už jį, kaip sakoma, neatstovėjo, niekas už jį nesikreipė“, – tvirtina E. Žiobienė.

Paklausta, o kokio masto problema yra toks globos namų darbuotojų atsainumas, vaiko teisių apsaugos kontrolierė sako, kad nuspėti tai jai būtų sunku ir baisu. Pašnekovės teigimu, būtina keisti esamą tvarką, kaip išsirenkami globos namų darbuotojai, daugiau dėmesio skiriant jų empatijos įvertinimui.

„Globos namų darbuotojams turi būti keliami labai akivaizdūs reikalavimai. Jie turi jausti, suprasti, kuo gyvena vaikai, ir jokiu būdu nebūti abejingi. Priešingai – jie turi stovėti už tuos vaikus“, – komentuoja E. Žiobienė.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė savo ruožtu tikina, jog atėjo laikas „pasišnekėti apie tokius atvejus ne tik iš kažkokio skandalo pusės“.

„Reikia sisteminių sprendimų. Jeigu darbuotojai nesusitvarko su šitomis problemomis, reiškia, pati sistema negali veikti toliau.

(…) Mes turim ministerijas dvi, mes turime Seimą pagaliau, kuris turėtų atgręžti savo spindinčias akis ir į šitą problemą. Reikia pradėti priiminėti rimtus sprendimus ir nebaudžiančius sprendimus, kai darbuotojai bijo pasisakyti, kaip jie iš tikrųjų jaučiasi. Reikia atvirų pokalbių ir tada gims tie geri sprendimai“, – įsitikinusi specialistė.

Portalas LRT.lt primena, kad „Delfi“ ketvirtadienį paskelbė 19-mečio jaunuolio liudijimą, kad jis su Vilniaus arkivyskupijos kancleriu ir parapijos rezidentu K. Palikša palaikė intymius santykius, kai jam tebuvo 15 metų. Už tai jis teigė ne vienerius metus gaudavęs itin dideles pinigų sumas.

Netrukus dėl to K. Palikšos namuose kriminalistai atliko kratą, policijos komisariatas pareiškė įtarimus.

Kunigas K. Palikša buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad nepilnametį asmenį privertė lytiškai santykiauti. Per kratą jo planšetiniame kompiuteryje „Ipad“ pareigūnai surado 13 pornografijos vaizdų su seksualiai išnaudojamais vaikais nuo 14 iki 18 metų. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba pateikiamas kaip vaikas, įgijimo ir laikymo.

Galiausiai prokuratūra panaikino įtarimus dėl nepilnamečio vertimo lytiškai santykiauti. Taip buvo nuspręsta nepavykus įrodyti, jog iš tikrųjų jaunuolis buvo verčiamas lytiškai santykiauti.

Kaip rašo BNS, generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį nurodė išsamiai patikrinti nutraukto tyrimo dėl Vilniaus arkivyskupijos kanclerio K. Palikšos galimai vykdytų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnametį medžiagą.

Kunigas K. Palikša nusišalino nuo visų pareigų bažnyčioje.

Vėliau Generalinė prokuratūra užsiminė ir apie ikiteisminį tyrimą dėl vieno prokuroro galimai netinkamo elgesio su proceso dalyviu. Portalas „Delfi“ skelbia, kad šis prokuroras – Dainius Kunigėlis.

Portalas rašo, kad jaunuolio teigimu, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras su juo susitiko gyvai, nusivežė jį į sodybą Švenčionių rajone, neva norėdamas pasikalbėti apie bylą, nors sprendimas byloje jau buvo paskelbtas ir įsiteisėjęs.

Teigiama, kad jaunuolis tuo metu padarė slaptą garso įrašą, kur D. Kunigėlis jauno vyro klausia apie jo seksualinę orientaciją, taip pat pasakoja apie savo seksualinę orientaciją. Be to, prireikus, prokuroras esą prašė vaikino apsimesti jo sūnumi, siūlė vyno ir likti nakvoti.

Prokuroras portalui neigė šią informaciją, o vaikino liudijimus vadino išsigalvojimais, tačiau išgirdęs, kad pokalbis buvo įrašytas, komentarų nebeturėjo.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, dalyvaudama Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Lyčių lygybė ir smurtas prieš moteris: Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių perspektyvos“ pabrėžė, kad seksualinis smurtas yra karo nusikaltimas, Rusija seksualinį smurtą naudoja kaip apgalvotą karo taktiką, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Turime telkti pastangas, kad būtų užkirstas kelias šiam blogiui ir suteikta pagalba aukoms, tvirtina ministrė.

„Jungtinių Tautų ekspertų komisija patvirtino Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje įvykdytus seksualinius nusikaltimus. Reikia koordinuotų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias su konfliktais susijusiam seksualiniam smurtui, stiprinamas teisingumas visiems nukentėjusiems, o kaltininkai patraukti atsakomybėn. Pakartojame savo tvirtą paramą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro atliekamiems tyrimams. “, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.

Atsižvelgiant į naują geopolitinę situaciją ir pagrindines Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pasekmes, Rytų partnerystės politika, kaip regioninio bendradarbiavimo platforma, pasak ministrės M. Navickienės, tampa dar svarbesnė, nei lig šiol, todėl privalome stiprinti Rytų partnerystės formatą ir siekti jo aktualumo ir gyvybingumo.

Ministrės M. Navickienės teigimu, prevencija ir apsauga nuo seksualinio smurto yra labai svarbūs bet kokio konflikto, o ypač karinio, kontekste.

„Kartu su partneriais Jungtinėse Tautose sutarėme siekti ginti prievartą išgyvenusių žmonių teises, remti jų galimybes kreiptis į teismą. Turime suteikti jiems galimybę gyventi visavertiškai, kovoti su stigma ir sudaryti sąlygas gauti visapusiškas sveikatos, psichosocialines paslaugas, seksualinio išnaudojimo, prievartos ir priekabiavimo prevenciją“, – sakė ministrė M. Navickienė.

Pasak ministrės, norint tvariai išspręsti konfliktus ir krizes, būtina padidinti moterų lyderystę ir lygiavertį dalyvavimą visuose taikos ir saugumo aspektuose, įskaitant tarpininkavimą, krizių valdymą, taikos derybas, demobilizaciją, nusiginklavimą ir kitus atkūrimo ir rekonstrukcijos procesus.

Lietuvos visuomeninės organizacijos, vos prasidėjus karui Ukrainoje, renka aukas, siunčia moterims svarbią pagalbą, humanitarinius reikmenis. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras teikia pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto Ukrainoje. Lietuva dalyvavo tarptautinėje pagalbos kampanijoje „Prievartavimas – karo nusikaltimas“, kurios tikslas – didinti informuotumą apie seksualinius nusikaltimus, prievartą karo zonose ir suteikti pagalbos mechanizmą seksualinės prievartos aukoms.

Ministrės M. Navickienės teigimu, Lietuvoje numatoma ateityje daug dėmesio skirti kovai su seksualiniu smurtu. Planuojama finansuoti projektą, kuris prisidėtų prie kovos su seksualiniu smurtu stiprinimo. Numatyta sukurti pagalbos nuo seksualinio smurto aukoms teikimo algoritmą ir metodiką, taip pat teikti metodinę pagalbą šioje srityje dirbantiems specialistams.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Dėl nepilnamečių tvirkinimo nuteistas ir tik po kilusio skandalo dabar į areštinę siunčiamas moksleivių mentorius Remigijus Jakštys (g. 1998 m.), kuris gyrėsi aplankęs net kelis šimtus Lietuvos mokyklų, paaugliams žadėdavo išskirtinį gyvenimą – seksualiai išnaudojo nepilnamečius ir tada, kai jam teismas uždraudė net iš toli artintis prie jų. Ir jis net nebūtų sustojęs – vyras taip manipuliavo savo aukomis, kad šie net svarstė galimybę pasitraukti iš gyvenimo.

„Tai buvo didžiausia mūsų klaida“, – Delfi.lt prisipažino vieno nepilnamečio, kuris nukentėjo nuo R. Jakščio, tėvai. Jie dabar tenori vieno – kuo greičiau pamiršti jų sūnaus gyvenimą vos nesugriovusį „mentorių“, kuriam terūpėjo tik patenkinti savo seksualinius įgeidžius su dar nesubrendusiais jaunuoliais.

Ir jis net neplanavo sustoti – net tada, kai jau turėjo problemų su teisėsauga dėl santykių su nepilnamečiais ir kai su šiais net buvo uždrausta bendrauti, R. Jakštys ir toliau ieškojo naujų aukų. Maža to, jis vienos televizijos žurnalistą, su kuriuo buvo susipažinęs feisbuke, mokė, kaip galima suvilioti ir turėti intymių santykių su heteroseksualios orientacijos vyrais.

„Nu bet užtrunka biškį tas procesas, bet, nu žodžiu, aš tave pamokysiu – bus Remigijaus mokykla“, – kone kasdien iš televizijos ekranų matomam žurnalistui aiškino R. Jakštys.

Delfi.lt pirmą kartą atskleidžia siaubingus nukentėjusiųjų liudijimus – tai, ką vaikai patyrė bendraudami su R. Jakščiu, mažų mažiausiai šokiruoja.

Baudžiamojoje byloje yra užfiksuotas ir vieno labai gerai žinomo Lietuvos humoristo bei televizijos laidų ir renginių vedėjo vardas ir pavardė – jis socialinėje erdvėje rašė apie R. Jakščio organizuojamą tarptautinę stovyklą vaikams, prie šios diskusijos prisijungė ir pats stovyklos organizatorius, nepilnamečiams žadėjęs vos ne tikrų tikriausius stebuklus. Jis save pateikė kaip kone gimusį po laiminga žvaigžde, net girdavosi, su kokiomis Lietuvos garsenybėmis bendrauja.

Trečiadienį Kauno apylinkės teismas toliau tęs R. Jakščiui iškeltos jau antrosios baudžiamosios bylos nagrinėjimą – jis kaltinamas ne tik dėl savo vadovaujamos viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ apgaulingo buhalterijos tvarkymo, bet ir nepilnamečių tvirkinimo, lytinės aistros tenkinimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šioje byloje nukentėjusiaisiais yra pripažinti trys nepilnamečiai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Jakštys nepripažino kaltės ir atsisakė duoti parodymus, tačiau teismui atvertus baudžiamąją bylą po kilusio skandalo, kai jo nuomojamame bute policijos pareigūnai aptiko paslėptą nepilnametį, jis pakeitė savo poziciją – kaltę pripažino visiškai ir tikino, jog esą gailisi. Dėl šios priežasties teismas nutarė bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, būtent todėl, jeigu R. Jakštys bus nuteistas, jam skirta bausmė turėtų būti sumažinta trečdaliu.

Ketvirtadienio posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras R. Jakščiui turėtų pasiūlyti bausmę.

„Mes tikimės, kad bus siūloma skirti realią bausmę, nes atleisti už tai, ką jis padarė mūsų sūnui, neįmanoma – mes kovosime, kiek galėsime, jeigu vėl jo pasigailės, nuosprendį skųsime, nes manome, jog jis turi gauti didelę pamoką, tik patekęs už grotų jis galės apmąstyti savo veiksmus“, – prisipažino vieno nukentėjusiųjų tėvai.

Anot jų, net teisme kaltę pripažinęs R. Jakštys elgėsi ciniškai – aiškino, kad su visais nepilnamečiais seksualinio pobūdžio veiksmai esą vyko „abipusiu susitarimu“.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė irgi neslėpė, kad su jauduliu laukia šios baudžiamosios bylos baigties.

„Tiek visų nukentėjusiųjų ir jų šeimų, tiek mūsų, kaip pagalbos organizacijos vardu galiu pasakyti, mes laukiame tik vieno – teisingumo, – kalbėjo K. Mišinienė. – Tikimės, kad paskutiniame posėdyje staiga nuskambėjęs teisiamojo prisipažinimas, palydėtas jo kreivų šypsenėlių ir ženklų liudijančiai aukai, nėra tik išradingas gynybos triukas, skirtas suminkštinti teismą ir išplėšti lengvesnę bausmę. Kad serga ir nevaldo savo potraukio nepilnamečiams, teisiamasis tikriausiai suprato ne prieš mėnesį, bet sėkmė tikrai lydėjo šį nusikaltėlį tiek aplinkos, tiek teismų atžvilgiu.“

KOPŽI vadovė nedrįso pasakyti, kokią reikėtų bausmę skirti R. Jakščiui, tačiau pažymėjo, kad tokių mentorių gali būti ir daugiau – juk niekas jų kriminaline praeitimi net nesidomi.

„Koks bebūtų šį kartą nuosprendis, po jo mes kviestume visus atsakingus asmenis pasekti prokuratūros ir Probacijos tarnybos pavyzdžiu – kritiškai peržiūrėti savo laikyseną, sprendimus, ieškoti atsakymų, kodėl taip ilgai ir taip viešai šis žmogus galėjo vilioti, išnaudoti pasirinktas aukas, kodėl švietimo sistema nematė jokių problemų įsileisti jį į savo valdas, – klausimų daug, į juos reikės atsakyti“, – sakė K. Mišinienė.

Visi trys nukentėjusieji ir R. Jakščio prašo priteisti po 10 tūkstančių eurų neturtinei žalai – tai tik simbolinė suma, parinkta atsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką. Tačiau net ir tokių pinigų buvęs jaunimo mentorius nenori mokėti – teisme tikino, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra labai sunki, nelabai net turi pinigų maistui, todėl prašė ieškinius sumažinti bent perpus. Jis taip pat mano, kad galėtų toliau likti laisvėje ir dirbti, – juk reikės nukentėjusiesiems atlyginti padarytą žalą.

Mokytojos įtarė, bet tylėjo

R. Jakštys jau kartą buvo teistas – šiek tiek daugiau kaip prieš metus tyliai išnagrinėtoje byloje viešosios įstaigos „Mokinio karjera“ direktorius pripažino, kad Lenkijos ir Vokietijos viešbučiuose seksualiai išnaudojo keturis nepilnamečius.

Dabar teisme nagrinėjamoje byloje veiksmas vyko ne tik užsienyje esančiuose nebrangiuose viešbučiuose, bet ir jo nuomojamame bute Kaune. Tiesa, R. Jakštys jaunuoliams girdavosi, kad butas priklauso jam – savo aplinkai ir net visuomenei jis stengėsi sudaryti itin turtingo jaunuolio įspūdį, net didžiuodamasis sakydavo, jog bendradarbiauja su pasaulinėmis kompanijomis, patikliems paaugliams žadėdavo, kad šie galės tapti garsiomis žvaigždėmis ir filmuosis kompanijos „Netflix“ kuriamuose filmuose.

Galbūt dėl to juo tikėjo daugelio Lietuvos mokyklų mokytojai, sudarydavę sąlygas R. Jakščiui bendrauti su tūkstančiais paauglių. Tačiau dabar aiškėja, kad vis dėlto kai kurie pedagogai įtarė, jog „Mokinio karjeros“ vadovas nėra toks, kokį bando save pateikti, – vienos Kauno mokyklos mokytoja, su kolegėmis ir nepilnamečiais vykusi į R. Jakščio organizuojamą ekskursiją Varšuvoje, teisėsaugos pareigūnams prisipažino, kad Lenkijoje R. Jakštys kitaip žiūrėjo į nepilnamečius ir net bandė įvesti tvarką.

„Viešbutyje jis pasakė, kad užtikrins tvarką, turi raktus nuo visų kambarių ir gali į juos užeiti patikrinti vaikų, – kalbėjo viena pradinių klasių mokytoja. – Su tuo kategoriškai nesutikome – pasakėme, kad būtent mes atsakome už vaikus, o jis to net nebandytų daryti.“

Pedagogė prisipažino, kad jai tądien „širdyje buvo kažkaip neramu“, todėl vakare, kai vaikai jau nuėjo į savo kambarius miegoti, ji pasiėmė kėdę ir atsisėdo viešbučio koridoriuje. Kitos dienos popietę moteris iš kartu į šią ekskursiją vykusio savo sūnaus išgirdo neįtikėtiną pasakojimą: „Po ekskursijų nuėjome į makdonaldą, čia organizatoriais kalbėjo apie homoseksualumą ir žiūrėjo, kaip vaikai į tai reaguoja.“

Po šios dienos ekskursijų nepilnamečiai ir pedagogai vėl grįžo į tą patį viešbutį, vėliau R. Jakštys paaugliams pasiūlė suorganizuoti naktinę ekskursiją po Varšuvą „be mokytojų“. Tačiau nepilnamečiai nutarė niekur neiti, o kai jau po vidurnakčio mokytoja ėjo patikrinti, ar jai prižiūrėti patikėti vaikai jau miega, kambaryje, kuriame buvo apsistoję keturi berniukai, aptiko R. Jakštį.

„Jis teisinosi, kad ką tik atėjo, nes labai garsiai buvo žiūrimas televizorius, – sakė pedagogė. – Tada jam pasakiau, kad šis net neįjungtas, o jis ėmė aiškinti, jog atėjo patikrinti, ar vaikai nevartoja alkoholinių gėrimų. Aš jam pasakiau „lauk iš čia“, o kai išėjo į koridorių, jis man ir kolegei pasakė, kad buvo žadėjęs vaikus prižiūrėti, o mes turėjome miegoti.“

Moteris tikino, kad nuo R. Jakščio sklido alkoholio kvapas, tą vakarą nuo alkoholio buvo apsvaigę ir kiti organizatoriai.

„Tik kai grįžome namo į Lietuvą man sūnus papasakojo, kad tą vakarą, kai vaikai buvo R. Jakščio kambaryje, jis siūlėsi padaryti masažą, o kai aš atėjau į kambarį, jis vienam berniukui glostė koją“, – sakė mokytoja.

„Kai mes jau važiavome namo ir pakeliui trumpam sustojome, renginio organizatoriai ėmė mums grasinti, kad mes visą kelionę terorizavome vaikus, neleidome jiems atsipalaiduoti, sakė, jog jie turi labai daug pažinčių ir galių, todėl mes toliau mokykloje nebedirbsime“, – kalbėjo kita ekskursijoje dalyvavusi mokytoja.

Bet apie savo įtarimus nei ši, nei kita į ekskursiją vykusi pedagogė nepasidalino su teisėsaugos pareigūnais – galbūt tuo metu būtų pavykę apsaugoti kitus vaikus, kurie jau tuo metu buvo patekę į R. Jakščio pinkles. Be to, aiškėja, kad jau tada mentoriui galėjo būti draudžiama bendrauti su vaikais, – jis atsisakydavo fotografuotis bendrose nuotraukose, taip pat buvo užsiminęs, jog dėl to gali turėti labai didelių nemalonumų.

„Labai išsigandau, klausiau, ką tu darai, o jis atkirto, kad nieko blogo nedaro“

Tačiau tai, kas vyko ekskursijoje Lenkijoje, tėra tik lašas jūroje – šiurpą kelia baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažintų paauglių pasakojimai. Vienas jų pareigūnams prisipažino, kad su R. Jakščiu artimai susipažino visiškai netikėtai – vieną dieną telefonu į snapčatą gavo žinutę su nuotrauka, kurioje buvo užfiksuotas prabangiame automobilyje sėdintis vaikinas.

„Man rašiusį vaikiną pažinau – žinojau, kad jis važinėja po mokyklas ir skaito paskaitas apie verslumą, – sakė tuo metu 15 metų sulaukęs jaunuolis. – Jis man pasiūlė darbą, bet tuo metu negalėjau sutikti, norėjau pasitarti su tėvais.“

Kol tėvai svarstė, ar leisti sūnui laisvalaikiu užsidirbti pinigų, R. Jakštys ir toliau bendravo su nepilnamečiu – siuntė jam savo nuotraukas, ėmė klausinėti apie „bokserius“. Berniukas nieko nesuprato – manė, kad mentorius kalba apie bokso pirštines, bet vėliau, kai šis jam atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo nufotografuota, kaip jis savo ranką laiko ant lytinius organus dengiančių apatinių kelnaičių, suprato, kas iš tikrųjų yra tie „bokseriai“.

„Jis prašė, kad irgi jam atsiųsčiau tokią nuotrauką“, – sakė paauglys, tuo metu dar net nesuvokęs, kokių tikslų turi garsusis mentorius.

Kai gavo tėvų leidimą dirbti, R. Jakštys paauglį pakvietė į, kaip pats sakė, savo globėjos namus – tuo metu ji buvo išvykusi.

„Namuose buvo dar keli jaunuoliai, mes dėliojome čekius dėl kažkokių mokesčių“, – pasakojimą tęsė jis. Ir jau tą pačią dieną sulaukė išskirtinio R. Jakščio dėmesio.

„Tada jis mane nusivedė į kitą kambarį ir ėmė glostyti – labai išsigandau, klausiau, ką tu darai, o jis atkirto, kad nieko blogo nedaro“, – teisėsaugos pareigūnams kalbėjo nepilnametis.

Tai nebuvo vienintelis toks kartas, vėliau jis su R. Jakščio organizuota grupe vyko į ekskursiją Lenkijoje – nepilnametis prisipažino, kad nenorėjo į ją važiuoti, bet nedrįso pasakyti, nes į namus atvažiavęs mentorius prašė leisti jį išvykti į artimąjį užsienį.

„Šios kelionės metu jis kalbėjo apie prostitutes, net siūlė jų užsakyti, kad galėčiau pavirsti tikru vyru“, – 15-mečio teigimu, šios kelionės metu R. Jakštys taip pat lįsdavo bučiuotis, naktį bandė suartėti, bet jis šį atstūmė, pasakęs, kad tai yra nenormalu.

O kas bus, jeigu išsukinės pirštus ir išraus dantis?

Akivaizdu, kad šiuo paaugliu mentorius buvo taip susižavėjęs, jog jo nenorėjo paleisti iš savo akiračio ir net vadindavo savo broliu, o kai nebūdavo šalia jo, siųsdavo žinutes su širdelėmis.

Kartą, kai R. Jakštys vėl pabandė suartėti su nepilnamečiu, šis ne juokais supyko ir pažadėjo nutraukti bet kokius ryšius. O tada sulaukė tikro „spektaklio“.

„Jis ėmė atsiprašinėti, pradėjo verkti, pasakojo, kad serga sunkia liga, liko nedaug gyventi, jau buvo komos būsenos, gulėjo su lašelinėmis ir aparatais, – tačiau aš tuo nelabai tikėjau“, – aiškino gerai mentorių pažinojęs paauglys.

Jo teigimu, vėliau, kai jis grįžo į savo namus, iš R. Jakščio sulaukė žinutės – rašė, kad jį myli, prašė apie tai, kas įvyko, nepasakoti tėvams.

„Jis sakė, kad dirbo mafijoje, jam buvo labai sunku išsisukti, jis taip pat papasakojo, kaip susidorotų su tuo, kuris prieš jį ką nors turėtų, kad nutrauktų rankas, išsukinėtų pirštus, išrautų dantis, – siaubingą realybę atskleidė nepilnametis. – Buvau labai išsigandęs, bet jis patikino, kad mano šeimai taip neatsitiks.“

Nežinia, kas tuo metu dėjosi paauglio galvoje, bet vėliau R. Jakštys jam pasiūlė išskirtinį pasiūlymą – dalyvauti „Erasmus“ programoje. Bet buvo viena sąlyga – nepilnametis turėjo gyventi savo mentoriaus namuose, esą tokia organizatorių sąlyga, jis turi turėti savo vadovą.

Tai buvo dar vieni spąstai – kai paauglys apsigyveno R. Jakščio namuose, šis jo nepaliko ramybėje net tuo metu, kai vaikas ruošdavo pamokas. Mentorius savęs nevaržė ir tuo metu, kai į namus atvykdavo jo draugų: „Aš ruošdavau pamokas, o jie žiūrėdavo filmus su keiksmažodžiais.“

„Buvo atvažiavęs toks žurnalistas iš Vilniaus, jis yra gėjus – jie žiūrėdavo pornografinius filmus per televizorių, man taip pat rodė, bet nežiūrėjau, taip buvo du kartus“, – jo teigimu, R. Jakštys sakydavo, kad tokius filmus privalu žiūrėti, nes reikia žinoti, „kaip viskas vyksta, ką reikės daryti užaugus sekso metu“.

Prieš akis prabėgo visas gyvenimas

Maždaug pusantro mėnesio R. Jakščio namuose gyvenęs paauglys nebežinojo, ką daryti, norėdamas apsaugoti savo šeimą net bijojo pasikalbėti su tėvais: „Išeiti labai bijojau, nes jis man grasino, kad susidoros, sakė, jog pasamdys žudiką, kuris susidoros su manimi ir mano šeima.“

Apklausos metu paauglys net apsiverkė – sakė, kad labai bijojo šių grasinimų, jis net juo manipuliuodavo peiliu, braižydavo juo sau per rankas.

„Kartą, kai važiavome automobiliu, mačiau, kaip jis iš nervų išvažiavo į priešpriešinę kelio eismo juostą, kiti automobiliai tuo metu važiavo tiesiai priešais mūsų automobilį, galvojau, kad viskas jau baigta“, – 15-mečiui per tas sekundes prieš akis prabėgo visas gyvenimas.

Bet paauglys surado drąsos išeiti iš R. Jakščio namų – tik tada tėvams papasakojo, kokį pragarą patyrė žiniasklaidoje ir švietimo įstaigose plačiai išreklamuoto mentoriaus namuose. O tada vaiko motina prisiminė, kaip mokyklos, kurioje mokėsi jos sūnus, pedagogės, sužinojusios apie ryšius su R. Jakščiu, iš karto paragino kuo greičiau su juo nutraukti bet kokius santykius. Kodėl, mokytojos taip ir neišdrįso pasakyti, tik užsiminė, jog R. Jakštys, kai mokėsi mokykloje, esą buvo keistuolis, lįsdavo prie kitų berniukų, taip pat esą „pavogė verslo informaciją ir panaudojo savo tikslams“.

„Mano sūnus turėjo lankytis pas psichologus – grįžęs į namus jis ir toliau gyveno baimėje, jam visą laiką atrodė, kad jį seka, tapo agresyvus ir piktas“, – motina negalėjo sau atleisti, kad buvo pasitikėjusi R. Jakščiu.

„Avinėlis, vis neprasilauži“

Gyvenimą garsusis mentorius sugriovė ir kitam 15-mečiui – su juo taip pat iš pradžių bendravo internete, kol galop šis jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Paaugliui tokia idėja patiko, neprieštaravo ir nieko blogo neįtariantys tėvai, pasirašę sutartį. O tada jam iš karto buvo pasiūlyta važiuoti į seminarą Vilniuje – jau šios kelionės metu R. Jakštys berniuko ėmė klausinėti: „Ar duosi?“

Vaikas tuo metu dar nesuprato, ko mentorius iš jo nori, bet vakare, kai liko nakvoti viename viešbučio kambaryje su kitu paaugliu, sužinojo, kokie yra tikrieji R. Jakščio tikslai. Kai jaunuolis šį atstūmė, mentorius lindo prie kito berniuko – jis taip pat pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat buvo apsigyvenęs R. Jakščio namuose.

Mentorius, anot paauglio, prie jo „lindo“ ne vieną kartą, šis bandė priešintis, bet tada sulaukdavo atsako: „Jis man atskaitydavo moralą, mane spausdavo psichologiškai, sakydavo, jog Europoje žmonės yra laisvesni, ne kartą sakė, kad esu jam skolingas, nes mane vežėsi į užsienį.“

„Avinėlis, vis neprasilauži“, – R. Jakščio žodžius atkartojo daugybę kartų seksualinį smurtą patyręs paauglys.

Į kokius spąstus yra patekęs nepilnametis, šio motina iš pradžių sužinojo net ne iš savo sūnaus – vieną dieną netikėtai sulaukė nepažįstamos moters skambučio. Tai buvo kito paauglio motina – antrojo nepilnamečio, gyvenusio R. Jakščio namuose. Būtent tą dieną jos sūnus paliko mentorių ir motinai papasakojo, kad mentorius seksualiai priekabiavo ne tik prie jo, bet ir kito berniuko, kuris maždaug porą kartų per savaitę ateina į namus „atlikti praktikos“.

„Ji man papasakojo, kad šiandien kreipėsi į policiją dėl R. Jakščio grasinimų, persekiojimo, terorizavimo, taip pat nurodė, jog jis priekabiavo prie jos ir mano sūnaus, o anksčiau – ir prie kito berniuko“, – susijaudinusi kalbėjo vaiko motina.

Šis pasakojimas jai sukėlė tikrų tikriausią šoką – juk ji kartu su savo sutuoktiniu prieš tai buvo susitikę su R. Jakščiu, jis sudarė rimto žmogaus įspūdį, pasakojo, jog užsiima kelionių organizavimu moksleiviams ir studentams, net ne iš karto jų sūnų priėmė atlikti praktiką keliones organizuojančioje įmonėje „Tutolabs“.

„Tada su vyru pasikvietėme pasikalbėti sūnų – jis viską papasakojo, kas su juo buvo daroma“, – prisipažino moteris.

Išgėręs vandens staiga užmigo

Siaubingą patirtį pareigūnams atskleidė ir kitas paauglys – tuo metu jam jau buvo 17 metų, tačiau R. Jakštį jis pažinojo jau nuo 14 metų, kai šis buvo atvykęs į mokyklą skaityti paskaitos apie motyvaciją. Būtent po jos mentorius moksleiviams pasiūlė kartu važiuoti į kompiuterinių žaidimų parodą Vilniuje. Po šio renginio R. Jakštys bandė užmegzti ryšį su šiuo paaugliu, net siūlė Kaune susitikti, bet susitikimas taip ir neįvyko – paauglys pasiūlė pasimatyti vienoje picerijų, mentorius nesutiko į ją eiti, nes kaip pats sakė, tai yra „myžalynė“, todėl berniukas nusprendė, kad jam nereikia „tokio draugo, jis yra labai pasikėlęs“.

Po 3 metų nepilnametį likimas vėl suvedė su R. Jakščiu – iš pradžių jie ėmė bendrauti virtualiai, o vėliau, sužinojęs apie jaunuolio aukštus pasiekimus mokykloje, pasiūlė dalyvauti savo vadovaujamos įmonės veikloje, bandė įteigti, jog jis privalo siekti savo užsibrėžto tikslo, o dirbdamas galės dar užsidirbti pinigų.

„Iš tikrųjų buvau apgautas – nei užsidirbau pinigų, nei ką, man tik gyvenimą sugriovė“, – šiandien sako jaunuolis.

Kai gavo tėvų sutikimą užsiimti papildoma veikla, jaunuolis ėmė vis dažniau susitikinėti su R. Jakščiu, o šis stengėsi kuo labiau sužavėti paauglius – kviesdavo pažaisti boulingo, taip pat sugalvodavo ir kitų užsiėmimų.

„Kartą po boulingo R. Jakštys pasiūlė nuvažiuoti į jo namus – norėjo parodyti, kai jis gyvena „fancy“ gyvenimą, siūlė pažaisti kompiuterinių žaidimų“, – sakė 17-metis.

Tai buvo pirmas kartas, kai atsidūrė mentoriaus namuose, bet šį susitikimą įsiminė ilgam – namuose jaunuolis išgėrė stiklinę vandens, tada netikėtai užmigo, o kai vėliau atsibudo, suprato, jog R. Jakštys jį lietė.

„Paklausiau, ar tai tiesa, bet jis paneigė, nors aš tikrai jaučiau, tačiau kažkaip pasitikėjau žmogumi, galvojau, man pasivaideno“, – sakė jis.

Po dviejų savaičių, kai jaunuolis turėjo pradėti atlikti praktiką R. Jakščio vadovaujamoje įstaigoje, jis sužinojo, kad biuro nėra, – visa tai vyks jo namuose kartą per savaitę.

„Išėjo taip, kad važiuodavau pas jį ne praktikos atlikti – R. Jakštys vis sakydavo, jog manęs pasiilgo, praktiką vėliau atliksiu“, – pasakojo jis.

Nepilnametis suprato, ko nori mentorius, bet jo neprisileido, o šis jau negalėjo valdytis: sugriebdavo nepilnamečiui už genitalijų ir sakydavo „kokie geri tavo kiaušai“, o kartais važiuojant automobiliu liesdavo kojas ir klausdavo, ar šis „nenori nusiimti“ apatinių kelnaičių.

Vietoj pamokų – seksas

„Pas R. Jakštį ateidavo kitas mentorius, su juo kalbėjausi apie tai, bet jis sakė, kad jam viskas yra gerai, jog jam tai daro“, – nepilnamečio teigimu, netrukus ir jis pats asmeniškai patyrė seksualinį smurtą.

„Tada su R. Jakščiu daug keliaudavome, bet jam buvo apribojimas – kiekvieną antradienį jis turėjo atsižymėti policijoje, nes buvo iškelta byla, tik nesakė dėl ko, tačiau sakė, kad ją laimės, nes turi Lietuvoje geriausią advokatę Ručienę, o jeigu kas nors nepavyks, skųs Europos Teismui“, – kalbėjo jis.

Šis nepilnametis taip pat buvo apsigyvenęs R. Jakščio namuose – taip pat dalyvavo „Erasmus“ programoje, o mentorius buvo jo vadovas. Tik tai nebuvo mentorystė – nepilnametis buvo daugybę kartų seksualiai išnaudojamas. Tai jam nepatiko, be to, mentorius juo manipuliuodavo, kaltindavo dėl mažiausių smulkmenų, nuolat tikrindavo mobiliojo ryšio telefoną ir net nuolat stebėjo jo buvimo vietą, kone kasdien pasitikdavo išeinantį iš mokyklos, – teisindavosi, kad važiavo pro šalį.

„Aš net su draugais negalėjau susitikti, jis sakydavo, kad turiu būti su juo ir, kaip sakydavo, žaisti su juo“, – sakė nukentėjusysis.

Jis neslėpė, kad R. Jakštys jį taip pat vežėsi į keliones užsienyje, pirko drabužių ir vesdavosi į kavines, tačiau už visa tai jis privalėdavo „atsilyginti“.

„Kai buvome Prahoje, jis sakė, kad 5 žvaigždučių viešbutyje visi pagal etiketą miega nuogi, o ryte dar juokdamasis pasakė „haha, čia nemokamai gavau“, – pasakojo 17-metis. – Už tai jis man ne tik pinigų, bet ir kompiuterį siūlė.“

Nukentėjusiojo teigimu, tuo metu, kai jis gyveno mentoriaus namuose, čia ateidavo ir kitų paauglių. Ir tikrai ne mentoriaus paskaitų klausėsi: „Jis man sakydavo „štai, ir tu turėtum taip daryti“, kartą net norėjo, kad būčiau kartu su kitu paaugliu, bet aš nesutikau, mačiau, kad ir tas kitas berniukas jautėsi nejaukiai, o R. Jakštys net papriekaištavo, kad „kaip čia jūs neprisileidžiate“. Tada nuėjau į savo kambarį ruošti pamokų.“

Jaunuolio teigimu, šį nepilnametį jis pristatydavo kaip prokuroro sūnų, nors iš tikrųjų taip nebuvo.

„R. Jakštys labai dažnai norėdavo mane nufilmuoti ir nufotografuoti, sakydavo „koks tu gražus“, o paskui per snapčatą siųsdavo savo draugui gėjui – jis žurnalistas, esu matęs jo nuotraukų instagrame, jis man buvo rašęs, nes sureaguodavau į jo storius“, – pareigūnams pasakojo moksleivis.

Jis negalėjo paaiškinti, kodėl apsigyveno R. Jakščio namuose – juk jau anksčiau ne kartą buvo patyręs šio mentoriaus seksualinį išnaudojimą, be to, jis nuolat kalbėdavo apie seksą.

„Negaliu pasakyti, gal tai buvo baimė ir gailestis, – kalbėjo jis. – Prieš apsigyvenant jis man buvo pažadėjęs, kad daugiau manęs nelies. Taip ir buvo, bet labai trumpai. O paskui turbūt bijojau, kad manimi niekas nepatikės, jis sakydavo, jog turi penkis Lietuvoje geriausius advokatus.“

„Žinai, mama, daugiau netylėsiu“

Nepilnametis neslėpė, kad R. Jakščio namuose patyrė ne tik seksualinę prievartą, bet net ir negalėjo iš namų išeiti, kada nori, mentorius kartais net piktindavosi, kaip „tu gali manęs nemylėti“.

„Man vieną dieną trūko kantrybė, tuo metu jau galvojau apie savižudybę, bet tada apie tai, ką patyriau, papasakojau tėvams – jaučiausi kaltas, kad ilgai tylėjau“, – prisipažino jis.

Kad aklai pasitikėjo R. Jakščiu, šiandien sau negali atleisti šio nepilnamečio tėvai – neįtikėtina, bet tuo metu, kai jų sūnus apsigyveno mentoriaus namuose, teismas ką tik buvo jį nuteisęs dėl kitų keturių nepilnamečių tvirkinimo ir net buvo uždraudęs bendrauti su nepilnamečiais.

Tėvų teigimu, jų sūnus pas plačiai išreklamuotą R. Jakštį turėjo mokytis verslumo, o tuo metu, kai apsigyveno jo namuose, dalyvavo „Erasmus“ programoje.

„Jis sakydavo, kad sūnus turi gyventi su juo, nes bet kada gali atvažiuoti iš Europos Sąjungos institucijų ir patikrinti, o jeigu jo neras, bus nutrauktas finansavimas, – kalbėjo paauglio motina. – Po kurio laiko pastebėjau, kad sūnus pasidarė nervingas, jam net rankos drebėdavo, bet jis taip ir neišdrįso papasakoti, kas nutiko, tepasakė, kad su R. Jakščiu pykstasi dėl buitinių reikalų ar kitų smulkmenų.“

Motina netrukus sužinojo, kad sūnus ėmė prasčiau mokytis, todėl kartą, kai šis ėjo į polikliniką, pakvietė užeiti į namus.

„Tik spėjau paklausti, kaip jis gyvena, sūnus iš karto apsiverkė ir papasakojo, kad visą naktį negalėjo užmigti, net norėjo nusižudyti, – labai išsigandau, pasakiau, jog nedelsiant reikia nutraukti sutartį su R. Jakščiu, bet jis taip bijojo, kad net sunku žodžiais nusakyti, ką jis jautė“, – motina prisipažino, kad nutarė nedelsti ir imtis atsakomųjų veiksmų. Tik tada ji dar nežinojo, jog sūnus daugybę kartų buvo patyręs seksualinę prievartą – jis tebuvo papasakojęs, kaip R. Jakštys jį terorizuoja ir nuolat persekioja, nė minutei nepalieka vieno, skaito visas žinutes telefone ir net neleidžia jam negirdint pasikalbėti su tėvais.

Moteris taip pat parašė pareiškimą policijai dėl sūnaus persekiojimo, o kitą dieną šis jos netikėtai paklausė, ar ji nenorėtų pasikalbėti su berniuko, kuris anksčiau gyveno R. Jakščio namuose, motina.

„Jis man davė telefono numerį, paskambinau, ji man pasakė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet detalių nepasakojo, – kai pasakiau, jog ir mano sūnus nesutardavo dėl buities, ji man pasakė: „Ar tikrai tik buitiniai konfliktai, ar jūs tai suprantate?“ – pasakojo 17-mečio motina. – Tada viską supratau. Šį pokalbį girdėjo ir sūnus, bet tada nieko nesakė – išėjo į parduotuvę. O grįžęs pasakė: „Žinai, mama, daugiau netylėsiu.“ Ir tada papasakojo, kokį pragarą jis patyrė R. Jakščio namuose.“

Pamokos žurnalistui: kaip suvilioti vyrą

Kad R. Jakščio santykiai su nepilnamečiais yra ne tokie, kokie turėti būti, įtarė ir ne viena su juo dirbusi bei bendravusi mergina – viena jų nusistebėjo, kad kartą vieną berniuką vyras pristatė kaip savo brolį. Tada ji nieko neįtarė, bet kai kartu ėjo į kino teatrą ir paaugliui netikėtai paskambino šio motina, R. Jakštys ėmė teisintis, jog yra taip prisirišęs prie berniuko, kad jį broliu vadina.

Į policijos komisariatą buvo iškviestas ir žinomas vieno televizijos kanalo žurnalistas, apie kurio bendravimą su R. Jakščiu savo apklausose pasakojo du nukentėjusieji nepilnamečiai – 15-metis ir 17-metis. Šis žurnalistas Delfi.lt tikino, kad savo iniciatyva kreipėsi į policiją ir pranešė apie 17-metį, kuris tuo metu bendravo su R. Jakščiu. Tiesa, tuo metu policija apie mentoriaus draugą jau žinojo – apie jo santykius su R. Jakščiu pas ikiteisminio tyrimo teisėją gerokai anksčiau buvo papasakojęs 15-metis.

Apklausos metu žurnalistas policijos tyrėjams aiškino, kad su R. Jakščiu taip pat buvo susipažinęs per feisbuką, bet kaip artimi draugai nebendravo: „Tiesiog kokį kartą ar du per metus susirašome ar susitinkame.“

Jis teigė, kad kartą svečiavosi R. Jakščio namuose, būtent tada šis ir papasakojo, jog bendrauja su 17-mečiu: „Jis man telefone rodė jų susirašinėjimo žinutes, turinio nepamenu, tik mačiau daug širdelių.“

Šio susitikimo metu R. Jakštys taip pat prisipažino, kad turi problemų su teisėsauga – vieno vaiko, kurį jis prieš keletą mėnesių buvo matęs Vilniuje ir kurį jam pristatė kaip pusbrolį, tėvai pasiskundė, kad šis seksualiai prie šio nepilnamečio priekabiavo.

„Todėl man jo bendravimas su 17-mečiu sukėlė įtarimų, bet jam apie tai nieko nesakiau“, – liudytojas teigė, kad po šio susitikimo ne kartą klausė R. Jakščio, kaip klostosi santykiai su nepilnamečiu, o šis jam siųsdavo ne tik nuotraukas, bet ir vaizdo įrašus, kurie buvo vis intymesnio turinio.

Žurnalistas tikino, kad šias nuotraukas ir vaizdo įrašus išsaugojo telefone – juk jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Iš susirašinėjimų buvo aiškus R. Jakščio tikslas – lytiniai santykiai su nepilnamečiu“, – prisipažino jis.

Liudytojas pareigūnams taip pat nurodė, kad po kelių mėnesių R. Jakštys jam pranešė, jog santykiai su 17-mečiu nutrūko, tačiau aplinkybių neaiškino, o dar po poros mėnesių papasakojo apie teisme vykusią apklausą – jos metu nepilnametis prisipažino, kad mentorius žurnalistui siųsdavo jo nuotraukas ir vaizdo įrašus.

„Jis prašė, kad jeigu būsiu iškviestas į apklausą, apie tai nieko nesakyti“, – kalbėjo žinomas televizijos veidas, pareigūnams pateikęs nuotraukas, vaizdo įrašus ir susirašinėjimus su R. Jakščiu.

Į baudžiamąją bylą televizijos žurnalistas pateikė ir garso įrašą – tai buvo jo pokalbis su R. Jakščiu. Tačiau tai – ne visas pokalbis: buvo įrašyti tik R. Jakščio pasakyti žodžiai, o šį įrašą daręs asmuo, nenorėdamas, kad būtų užfiksuota tai, ką jis pasakė, savo žodžius užtildė. Šis žurnalisto padarytas įrašas puikiai atskleidžia, kokių tikslų turėjo R. Jakštys – jis bičiulį mokė, kaip galima suvilioti heteroseksualios orientacijos vyrus. Šio pokalbio kalba netaisyta.

„Reikia, supranti, paimti ir sakyti, kad jeigu tipo pasigauni streit bachūrą ir nori iš jo gauti, tai jam reikia imti ir pasakyti tiesiai šviesiai, žiūrėk, tu esi streit, viskas tvarkoj, jeigu tu kažką tai bydži gausi, ar dar kažką, tai tu sakyk tiesiai šviesiai, kad tu netapsi gėjum, o kad tu tiesiog išbandysi kažką naujo ar panašiai. Nu čia bent jau aš taip darau, visiems sakau, kad gausi, tai va“, – kalbėjo R. Jakštys. Ką jam atsakė žurnalistas, įraše užtildyta, bet akivaizdu, kad kalbama ta pačia tema.

„Būtent, – toliau pokalbį tęsia R. Jakštys. – Nes, supranti, bachūrai streit jie galvoja, kad tipo jeigu kitas bachūras padarys bydži arba palies ar dar kažką, tai tipo esmė yra tokia, kad jie galvoja, kad tipo bachūras, tu patapsi tipo toks, kad jie galvoja, kad jie irgi gėjai tampa arba pataps. Tai jie tipo to bijo. Tai aš dažniausiai sakau, kad tu nepatapsi, kad čia tipo vienas vienkartinis atvejis, tu čia pasibandysi kažką naujo, bet tipo reikia taip ne iš karto pult, bet tipo, nu pabendraujant, ten dar kažką, tik po to taip po truputį, po truputį. Arba ten užvesti temą, pavyzdžiui, masažus arba dar kažką. Pavyzdžiui, jeigu užsivestum temą apie masažą ten kažkaip taip subtiliai, kad moki ir padarytum masažą, tai masažą darant nugaros, nugaros, tada kojos, tada paprašai apsiversti, kūnas, kūnas, galva, na, sakykim, krūtinė, kojos ir po truputį, po truputį taip prie pypy eini ir tada taip masažuoji, masažuoji, po truputį, bet taip ne iš karto, bet taip, nu jauti, kad stojasi, stojasi, nu ir tada jau drąsiai gali lįsti.“

Toliau įraše – vėl kalba žurnalistas, bet jo žodžiai užtildyti, o pokalbį užbaigia „mokytojas“ R. Jakštys:

„Nu jo, čia jau keli metai patirties, žinok, esu, patikėk, esu žiauriai, žiauriai daug bachūrų streit gavęs ir bydži padaryt, ir prie jų paliest, ir juos pamasažuot, nu bet užtrunka biškį tas procesas, bet, nu žodžiu, aš tave pamokysiu. Bus Remigijaus mokykla tau.“

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Teisiamas vyras, ilgus metus prievartavęs savo dukrelę. Užfiksuotas jo pokalbis su auka: „Mažute, aš toks kaltas, ar tu dar pyksti ant manęs?“ Ši verkia. „Nežinau, kas man tuo metu buvo užėję, klausyk, ar galim viską pamiršti, pradėkim nuo pradžių, nu neardyk tu šeimos, esame abu kalti, supranti?“ „Kur aš kalta?“ „Tai negalėjai man pasakyti, kad nepatinka, kad eičiau šalin?!“ „Bet man buvo tada 8 metai, aš tavęs labai bijojau!“ Verkia. „Aš iš meilės tau, bl.., kaip tu nesuvoki, aš ir dabar be proto tave myliu, o tu negali padaryti tokio mažo dalyko, pasakyti, kad viską išsigalvojai?“ „Ar čia meilė, kai tu savo vaiką kiekvieną naktį prievartavai, koks tu tėvas, nekenčiu tavęs!“ „Kvaiša, čia buvo toks lytinis švietimas, kas antroje šeimoje taip, pasiskaityk internete! Nu gerai, jei tau taip lengviau, palaidokit mane ir būkite visi laimingi. Perduok mamytei, kad ją vienintelę mylėjau. Nežinojau, kad tu tokia beširdė.“ „Tu atėmei iš manęs vaikystę ir namus!“ „Labai atsiprašau mažute, čia gera pamoka mums abiems, dedam tašką, pildysiu visus tavo norus, dabar svarbiausia, kuo greičiau tau paneigti savo parodymus.“ „Ne.“ „Nu ir bjaurybė, ot žiurkę užsiauginome, nu supratau.“

Šis pokalbis neseniai buvo patalpintas Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro feisbuke. Greta – centro darbuotojų prierašas: „O mes parodymų metu gaudome vaiką – ar nesuklys pasakodamas penktą kartą, kokios spalvos užuolaidos buvo kambaryje, kiek laiko truko prievarta, kodėl prabilo ne iš karto ir t.t. ir pan. Maždaug pusė visų pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl seksualinės prievartos prieš vaikus – nutraukiami.“

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė savo darbe mato tai, ko likusiai Lietuvai patogiau apsimesti neegzistuojant. Pavyzdžiui to, kad nemaža dalis seksualinę prievartą patyrusių vaikų nuskriausti buvo ten, kur jiems turėjo būti saugiausia. Namuose.

„Per pastarąsias 30 dienų mums teko teikti pagalbą ir didmiestyje, ir vienkiemyje gyvenantiems vaikams, sutikome prievartautojus šeimose, kurios buvo gerbiamos savo aplinkoje, išsilavinusios, turinčios geras pajamas. Tuo pačiu metu matėme nukentėjusius vaikus, kurie augo absoliučiai disfunkcinėse, pasirūpinti jokia gyva būtybe negalinčiose šeimose“, – kalba su prekyba žmonėmis ir jų išnaudojimu kovojanti moteris.

Apie skaudžią Lietuvos realybę K. Mišinienė sutiko papasakoti interviu.

– Kokia Lietuvos situacija su seksualine prievarta artimoje aplinkoje Lietuvoje?

– Jūs palietėte vieną skausmingiausių temų mūsų šalyje. Galiu remtis mūsų centro, kuriame, beje, pagrindinį dėmesį skiriame kitoms, ne seksualinės prievartos prieš vaikus, temoms, žiniomis.

Seksualinė prievarta prieš vaikus artimoje aplinkoje klesti. Ir būtent erdvėje, kuri turėtų būti saugiausia vaikeliui, kurioje jis yra visiškai bejėgis ir priklauso nuo suaugusių asmenų.

Kita „stebuklinga“ šio reiškinio pusė yra jo nematomumas. Taip, politikai, atsakingų tarnybų vadovai kalba apie išnaudojamus vaikus, bet kiek jų tiesiai įvardijo, kad vaikams nesaugiausia vieta gali būti šeima, globėjų namai? Jei vaiką penkerius metus prievartauja jo artimiausias šeimos narys – ką tai byloja apie jo artimiausią aplinką, bendruomenę, kurioje jis gyvena, galų gale – apie mus visus?

– Kaip dažnai aukomis tampa nepilnamečiai, mažamečiai?

– Sunku pasakyti. Mūsų šalyje įprasta pasitikėti teisėsaugos statistika, o ji labai fragmentiška – jei ikiteisminis tyrimas nepradedamas ar nutraukiamas dėl nepakankamų įrodymų buvimo, skaičiuosime tą neįrodytą prievartos aktą ar ne? Dažnai tokie neįvykę tyrimai daugiau atspindi prokuroro poziciją, kad „su tokiais įrodymais aš į teismą neisiu“, o ne įvykusios prievartos neigimą.

Taip pat pastebiu, kad kartais humanitarinio lauko atstovai, psichologai, socialiniai darbuotojai, neskatina aukos bendradarbiauti su teisėsauga, nes – visai teisingai – yra didelė tikimybė patirti antrinę traumą, nelaimėti proceso, nusikamuoti apklausose, būti išviešintam.

“Jei vaiką penkerius metus prievartauja jo artimiausias šeimos narys – ką tai byloja apie jo artimiausią aplinką, bendruomenę, kurioje jis gyvena, galų gale – apie mus visus?” – K. Mišinienė

– Ar yra įmanoma įvardyti, kokios paprastai tų šeimų situacijos? Ar tai dažniau – žinomos kaip socialinės rizikos šeimos? Mažesnių ar didesnių miestų gyventojai? Ar prievartautojais dažniau tampa kraujo giminės ar vis dėlto į šeimą atėję, pavyzdžiui, moterų sugyventiniai?

– Suprantu norą šias šeimas kažkaip suklasifikuoti, sudėlioti į stalčiukus. Tada mums visiems būtų lengviau suprasti, kodėl tokie baisūs dalykai vyksta, o mes jų nematome. Kodėl tiek vaikų auga rimtai sužaloti, o mes jiems nepadėjome.

Norėčiau likti sąžininga – tai gali vykti visose šeimose, kokios tik egzistuoja mūsų šalyje. Pavyzdžiui, per pastarąsias 30 dienų mums teko teikti pagalbą ir didmiestyje, ir vienkiemyje gyvenantiems vaikams, sutikome prievartautojus šeimose, kurios buvo gerbiamos savo aplinkoje, išsilavinusios, turinčios geras pajamas. Tuo pačiu metu matėme nukentėjusius vaikus, kurie augo absoliučiai disfunkcinėse, pasirūpinti jokia gyva būtybe negalinčiose šeimose.

Vis tik man atrodo, kad norint suprasti, kas čia vyksta, mes turėtume daugiau žinoti, kreipti didesnį dėmesį į patį prievartautoją, tvirkintoją. Žinoma, nepavyks ir jo įsprausti į ankštą klasifikaciją, tačiau bent jau daugiau įgytume žinių apie situacinius prievartautojus, apie asmenis, kurie jaučia seksualinį potraukį vaikams iki brendimo, paaugliams, sužinotume, kad ne visi jų realizuoja savo geismus, o patys pavojingiausi yra visada arčiausiai vaikų – tiek šeimoje, tiek pasirinktoje profesijoje.

Didele bėda vadinčiau situaciją, kai mes norime ilgam nuteisti vaikų prievartautojus, tačiau jokios grotos šio sutrikimo neišgydys, o apie kitokias priemones mes nekalbame, jų nežinome.

– Ar dažnai aukos sulaukia paguodos, supratimo, užtarimo iš savo šeimų? Ar vis dėlto dažniau šeimos gina nusikaltėlius?

– Labai įvairiai. Dažniausiai šeimos nariai labai skaudžiai išgyvena vaiko patirtą prievartą, suaugusiojo išdavystę. Vėliau neretai įsijungia ir viešumo, aplinkos pasmerkimo baimė.

Tenka susidurti su ypatingu motinų elgesiu, kai kartais, užuot palaikiusios savo vaikelį, jos stoja prievartautojo pusėn. Neslėpsiu, mūsų komandai tai viena atgrasiausių situacijų, deja, pasitaikanti ne taip ir retai.

“Sutikome prievartautojus šeimose, kurios buvo gerbiamos savo aplinkoje, išsilavinusios, turinčios geras pajamas. Tuo pačiu metu matėme nukentėjusius vaikus, kurie augo absoliučiai disfunkcinėse, pasirūpinti jokia gyva būtybe negalinčiose šeimose.” – K. Mišinienė

Tu matai šios moters pažeidžiamumą. Ji gali būti pati kažkada tapusi prievartos auka, ji bijo likti viena, prievartautojas stipriai laiko ją įkalinęs savo manipuliacijose.

O štai paskutinėse poroje bylų susidūrėme su sunkiai protu paaiškinamu močiučių elgesiu, kai jos persekioja nukentėjusius anūkus, laukia jų net prie mokyklų, atakuoja skambučiais, bando įtikinti atsiimti parodymus dėl prievartos, aiškina, kad reikia „pagailėti tėvelio, nenešti šiukšlių iš namų“.

Tikrai tokios situacijos nėra taisyklė, sutinkame šeimos narių, kurie aukoja viską, kad pasiektų teisingumą, glaudžia sužeistą vaikelį prie savęs, atsilaiko prieš bet kokį spaudimą. Tačiau ką gali pasakyti apie motiną, kuri, užtikusi besiraitantį sugyventinį ant savo dukrelės kūno, tyliai uždaro kambario duris? Deja, šis vaizdas ne iš kino filmo.

– Ką vaikui reiškia, kai jo mama pasirenka tikėti, pavyzdžiui, savo vyru, sugyventiniu, o ne auka tapusiu vaiku? Ar tokia trauma apskritai gali būti pagydyta?

– Jeigu mes apie tokią situaciją kalbame, vadinasi, žinome apie ją, yra tikimybė, jog pavyks organizuoti vaikui pagalbą. Adekvati, profesionali psichologinė pagalba čia svarbi kaip oras, ir ne po dešimties metų, ne tik tada, kai auka suauga ir bando pati ieškoti išeičių. Kalbame apie labai rimtas, tegu ir nematomas, žaizdas, apie sielos skausmą, kurio nenumalšina jokie antidepresantai.

Tačiau pagalba yra galima, tegu ji trunka ilgai, labai ilgai, bet mes, kaip visuomenė, esame atsakingi, jog nukentėjusiųjų, patikėjusių mumis ir prabilusių, gyvenimo kokybė gerėtų, kad pagalbos tarnybų prieinamumas ir profesionalumas būtų nuolatinis socialinės politikos formuotojų rūpestis.

– Ar dažnai aukos neatsilaiko prieš nusikaltėlių manipuliacijas ir raginimus nesiskųsti? Kokias technikas prievartautojai paprastai naudoja?

– Manau, kad negavusi pagalbos, palaikymo auka yra labai pažeidžiamoje situacijoje, jai labai sunku atsilaikyti prieš neretai psichopatišką elgesį demonstruojantį nusikaltėlį.

Empatijos neturėjimą išskirčiau kaip svarbų vaikų prievartautojo elgesio bruožų, būtent jis leidžia nusikaltėliui atlikti sadistinius veiksmus su jaunomis, kartais kelerių metukų aukomis, nepaisyti šių ašarų, maldavimų pasigailėti. Nejaučiantis gailesčio, užuojautos prievartautojas be skrupulų gali reikalauti iš aukos pažado nesiskųsti, grasinti jai arba atvirkščiai, šis žmogus moka įtaigiai suvaidinti rūpestį, daug kalba apie meilę ir panašiai.

“Ką gali pasakyti apie motiną, kuri, užtikusi besiraitantį sugyventinį ant savo dukrelės kūno, tyliai uždaro kambario duris? Deja, šis vaizdas ne iš kino filmo.” – K. Mišinienė

Manau, kad tikslą – išgąsdinti auką, priversti ją nutilti – vaikų skriaudėjai pasiekia gana dažnai, susiduriame ir mes su netikėtu parodymų keitimu. Jei suėmus skriaudėją, jo bendrininkai lieka šalia vaiko – tyrimo baigtis liūdna.

Prie kriminalisto kabineto motina aiškina paauglei dukrai: „Žinok, jei prasitarsi apie patėvį, mano namų duris užmiršk. Tu man nebe dukra.“ Tyrimas buvo nutrauktas, mergaitė motinos žodžius gerai įsidėmėjo.

– Minėjote, kad maždaug pusė visų pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl seksualinės prievartos prieš vaikus – nutraukiami. Kokia to priežastis?

– Truputį užsiminiau apie priežastis, čia tikriausiai reiktų klausti prokurorų, kodėl jie nutraukia tiek daug pradėtų ikiteisminių tyrimų, ko jiems pritrūksta. Gal tik pasikartočiau, kad ir ne visi vaikų psichologai ar socialiniai darbuotojai, pedagogai palankiai vertina nukentėjusio vaiko ir teisėsaugos bendradarbiavimą, nemano, kad galima pasiekti teisingumą, prabilusio vaiko niekas nesaugo.

“Empatijos neturėjimą išskirčiau kaip svarbų vaikų prievartautojo elgesio bruožų, būtent jis leidžia nusikaltėliui atlikti sadistinius veiksmus su jaunomis, kartais kelerių metukų aukomis, nepaisyti šių ašarų, maldavimų pasigailėti.” – K. Mišinienė

Tačiau labai norėčiau paskatinti kolegas iš nevyriausybinio sektoriaus aktyviau įsitraukti į liudytojų palaikymą – galbūt šiandien ir atrodo, jog beviltiška laukti tokių nusikaltimų ištyrimo, tačiau platesnėje perspektyvoje mūsų neryžtingumas gali virsti nukentėjusiojo niekaip negyjančia trauma.

– Kokios didžiausios spragos teisinėje sistemoje? Kur mūsų šalis labiausiai klysta, kad tokių prievartos artimoje aplinkoje atvejų būtų kuo įmanoma mažiau, o nusikaltėliai – būtų identifikuoti ir nubausti?

– Tikrai negaliu sakyti, kad matau pilną paveikslą ar gerai jį suprantu. Tačiau šiandien biurokratinis požiūris „veikiu tik pagal protokolą“ neleidžia mums suvienyti savo pastangas apsaugant vaikus.

Praktiniu lygmeniu trūksta resursų, taigi ir profesionalumo. Jeigu ištisuose regionuose nerasi vaikų psichologų, tai apie kokią bazinę pagalbą gali kalbėti?

“Reikia keisti teisininkų mąstymą apie vaiko interesus ir ką reiškia iš tikrųjų jiems atstovauti. Taip pat būčiau už Seksualinių nusikaltėlių registrą. Įtraukimas į jį būtų bausmės, skiriamos teismo, dalis.” – K. Mišinienė

Nemažai metų bandome atkreipti dėmesį į vaikų advokatų reikalingumą, na negali šiandien prievartautoją atsidavusiai ginantis advokatas jau ryt atstovauti auką. Tai tiesiog blefas, tai yra dvi visiškai skirtingos specializacijos.

Reikia keisti teisininkų mąstymą apie vaiko interesus ir ką reiškia iš tikrųjų jiems atstovauti. Taip pat būčiau už Seksualinių nusikaltėlių registrą. Įtraukimas į jį būtų bausmės, skiriamos teismo, dalis. Man gėda klausytis aukštų valdininkų samprotavimų, jog ir dabar kažką panašaus į šį registrą turime, reikia tik noro kreiptis į kažkokią neaiškią duomenų bazę.

Išskyrus valdininkų abejingumą, amžiną niekur neskubėjimą ir tegu nesąmoningas, bet vis tiek manipuliacijas (mes jiems – apie seksualinį smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje, jie mums – apie pažymas įsidarbinant), neturime nieko.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.