Author: admin

Nusikaltėliais teismo pripažintiems ilgamečiams Panevėžio rajono globėjams gresia iškraustymas iš didžiulio tuometei šeimynai savivaldybės statyto namo. Kad pavyzdiniais laikytuose šeimynos namuose globėjos sutuoktinis prievartavo bei žagino globojamas mergaites, paaiškėjo kone po dešimtmečio.

Teismas vyrą nuteisė šešeriems metams. Sutuoktiniai sprendimą apskundė ir, kol laukia galutinio sprendimo, naudojasi šeimynai skirtu namu. Savivaldybė svarsto: maždaug 500 kvadratinių metrų namą būtų galima paversti socialiniais būstais.

Buvusi ilgametė šeimynos motina Gražina ruošia pietus, tik jau gerokai mažesniam skaičiui žmonių. Prie pietų stalo dabar dažniausiai sėda už globotinių prievartavimą bei žaginimą nuteistas sutuoktinis, keli giminaičiai ir ten likę gyventi keli suaugę globotiniai: „Kasdien kokie 9, 7, mažiau nebūna.“

Šeimynos namai ištuštėjo, kai globėjai atsidūrė teisėsaugos akiratyje. Visą būrį tuomet ten augusių nepilnamečių specialistai iškraustė į saugų prieglobstį: „Kas norėdavo – grodavo, kas norėdavo – televizorių žiūrėdavo.“

Toli gražu ne gražių akimirkų buvo lydimas dalies ten augusių mergaičių gyvenimas. Praėjusių metų pabaigoje buvusios globėjos sutuoktinį Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltu dėl mažamečių globotinių žaginimo ir prievartavimo. 76-erių vyras kaltės vis dar kratosi.

„Jos trys, keturios vienam kambary gyvendavo. Nesąmones jos čia sukūrė, tokį nebūtą dalyką“, – tikina nuteistasis Vidantas Grigaliūnas.

Kad žinojo, ką išdarinėjo sutuoktinis, bet mergaičių neapsaugojo, nuteista ir buvusi šeimynos motina. Pati moteris bet kokius kaltinimus neigia: „Jeigu vyras tave iškeičia į kitą žmogų, nesvarbu, kiek jam metų, jau tas vien, kaip aš galėčiau slėpti.“

Sutuoktiniai Panevėžio apygardos teismo sprendimą apskundė aukštesnei instancijai. Tad šešeriems metams nelaisvės nuteistas nepilnametes ir mažametes globotines žaginęs ir prievartavęs buvusios šeimynos tėvas kol kas laiką leidžia namuose.

„Kas ten žino, kaip teismas pažiūrės, į katrą pusę pakryps“, – sako V. Grigaliūnas.

Pakryps ir buvusių globėjų gyvenimas. Jei aukštesnės instancijos teismas paliks apkaltinamąjį nuosprendį, sutuoktiniams gresia iškraustymas. Mat maždaug 500 kvadratinių metrų namą, kaip priestatą Grigaliūnų šeimos namukui, prieš kelis dešimtmečius statė savivaldybė savo lėšomis.

„Turtas vis tiek yra savivaldybės, tai čia nori, nenori, ar tai teismo keliu, ar susitarimo keliu, ar kompensacijų būdu, jis turėtų grįžti pas tiesioginį šeimininką“, – tvirtina Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Panevėžio rajono mero teigimu, buvę šeimynos namai galėtų virsti socialiniais būstais.

„Kaip jie įeis į kiemą, kiemas tai mūsų, tie žmonės, jeigu juos apgyvendins. Kiemas visas mūsų, gal ten trys metrai nuo namo yra jų“, – sako buvusi globėja Gražina Grigaliūnienė.

„Yra klausimai su žeme, gal vėl svarstysis, gal servitutiniai bus palikti klausimai, kai prasidės procesas matysis“, – teigia P. Žagunis.

Pagal dabar galiojančią sutartį, prieš kelis dešimtmečius įsikūrusi šeimyna maždaug 500 kvadratinių metrų namu naudotis gali 99-erius metus.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Seksualine prievarta prieš keliolika berniukų kaltinamas buvęs krepšinio klubo „Neptūnas“ projektų vadovas Viktoras Usovas (Viktor Usov) panoro peržiūrėti teisėsaugos pareigūnų darytus vaizdo įrašus, kuriuose, įtariama, seksualiai išnaudoti paaugliai pasakojo, kokį košmarą patyrė. Maža to, gali būti, kad jis teismo prašys į posėdį iškviesti ir apklausti dabar jau pilnametystės sulaukusius jaunuolius.

Daugiau kaip trejus metus teisme nagrinėjama didelio rezonanso sulaukusi baudžiamoji byla sunkiai juda į priekį – baudžiamojon atsakomybėn dėl lytinės aistros tenkinimo su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu ir nepilnamečiui asmeniui už atlygį, tvirkinimo, grasinimo nužudyti, vaiko įtraukimo girtauti ir nugirdymo teisiamas 37 mętų V. Usovas, kuris prieš keliolika metų uostamiestyje buvo pripažintas pilietiškiausiu jaunu žmogumi, dažnai nesirodė teismo posėdžiuose.

Dėl pateisinamų priežasčių – ligos, medikai jam vis pateikia pažymas, patvirtinančias, jog jis negali atvykti į baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme. Šie gydytojų dokumentai bylą nagrinėjančiam teismui sukėlė abejonių, todėl teisėjas Vandalinas Vainius kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, prašydamas ekspertų įvertinti, ar iš tikrųjų dėl ligos kaltinamasis negali dalyvauti posėdžiuose.

Garsiam klaipėdiečiui atstovaujantis advokatas Edvardas Staponkus sakė, kad V. Usovas nevengia baudžiamojo proceso, kaip gali atrodyti: „Vengimo nėra, jis – ligų maišas, teismui yra pateikęs medikų pasirašytas pažymas, o medikai žino, ką rašo.“

„Dabar teisme vyksta susipažinimas su bylos medžiaga ir prašymų tenkinimas arba atmetimas, – kalbėjo ne vienoje rezonansinėje byloje dalyvaujantis advokatas E. Staponkus. – V. Usovas prašymus pareiškia savarankiškai, praėjusį kartą jis paprašė leisti susipažinti su posėdžių protokolais – jam padarė kopiją, o jis posėdžio protokole pamatė, kad nebuvo peržiūrėti šeši vaizdo įrašai, todėl jis norėjo, jog jie būtų peržiūrėti.“

Ir šie įrašai, anot teisininko, buvo peržiūrėti.

Advokatas neslėpė, kad vaizdo įrašuose buvo užfiksuotos, įtariama, seksualinį smurtą patyrusių vaikų apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Jos buvo atliekamos policijoje.

„Byloje yra daug įrašų ir jie – gan ilgoki“, – pabrėžė E. Staponkus.

Advokatas neslėpė, kad su V. Usovu teisme taip pat lankėsi ir penktadienį, nors tądien posėdis nebuvo suplanuotas – jie norėjo peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota V. Usovo pirmoji apklausa pas policijos tyrėją. Tačiau dėl techninių nesklandumų šio įrašo pasižiūrėti taip ir nepavyko, todėl jo peržiūra suplanuota iš karto po šv. Velykų.

Pirmosios apklausos metu duotus parodymus V. Usovas dabar neigia.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme taip pat buvo nuspręsta apklausti policijos tyrėją, kuri atliko procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu: „Ikiteisminio tyrimo metu V. Usovas buvo apklaustas, tik mes teisme iškėlėme klausimą – kaip taip galėjo būti, šitoks nusikaltimas, kriminalinė žvalgyba dirba ir kurį laiką seka žmogų, o paskui jį sulaiko – parverčia ant automobilio miesto centre, atsiveža į policiją, o kai reikia apklausinėti, jam nesuteikia advokato. Kaip tai gali būti? Aš pareiškiau prašymą, kad būtų iškviesta policijos tyrėja, kodėl ji įtariamajam nesuteikė teisės išsikviesti advokatą. O jis tą dieną buvo ir be vaistų, ir nevalgęs nieko, apklaustas 19 ar 20 valandą, visą dieną išlaikytas – tai kokia jo būsena buvo ir kokie parodymai?! Dabar jis neigia tuos parodymus. Be to, jis sakė, kad policijoje jam buvo pameluota – esą po apklausos tu išeisi į namus. Bet jis niekur neišėjo, jį areštavo.“

Anot V. Usovo gynėjo, teismas privalo išsiaiškinti, kodėl iš karto po sulaikymo V. Usovui nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.

„Na ir kas, kad jis yra pasirašęs po savo parodymais policijoje, bet jis juk – ne teisininkas, buvo apgautas, jog bus paleistas ir galės eiti į namus, galės pavalgyti ir išgerti vaistų“, – savo poziciją dėstė advokatas.

Jis pažymėjo, kad į policijos komisariatą pristatytas V. Usovas patyrė didžiulį šoką – juk daugelį pareigūnų ir net pačius policijos vadovus gerai pažinojo.

„Ir čia su juo buvo elgiamasi kaip su pavojingu nusikaltėliu, bet jis juk kol kas nenuteistas“, – pabrėžė teisininkas.

Jis neslėpė, kad V. Usovas gali pateikti dar vieną prašymą – į teismo posėdį iškviesti ir apklausti galimai seksualiai išnaudotus jaunuolius, kurie šiuo metu jau yra sulaukę pilnametystės. Vis dėlto, E. Staponkaus teigimu, net jeigu toks prašymas ir būtų teiktas, teismas gali jo ir nepatenkinti – nepilnamečiai buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jų apklausos yra užfiksuotos ne tik posėdžių protokoluose, bet ir vaizdo įrašuose.

Delfi.lt susisiekė su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu V. Usovu, kuris žadėjo papasakoti apie jo atžvilgiu iškeltą bylą, tačiau, atrodo, persigalvojo – pokalbio laiką vis atidėdavo. Teisme jis kol kas nėra išsakęs savo pozicijos, manoma, jo apklausa gali įvykti balandžio 20 d. arba gegužės 11 d. suplanuotuose posėdžiuose. Tiesa, žurnalistams jis yra nurodęs, kad kaltinimų nepripažįsta, o byla esą yra sufabrikuota.

Tyrimą atlikę pareigūnai yra pranešę, kad V. Usovas įtariamas kelerius metus tvirkinęs mažamečius ir nepilnamečius berniukus Klaipėdos rajono ribose ir kituose Lietuvos miestuose.

„Įtariama, jog vyras nusikaltimus galimai vykdydavo tik nakties metu įvairių markių automobiliuose, kurie priklausė įtariamajam arba buvo nuomojami ar skolinami, – buvo rašoma pareigūnų pranešime. – Sulaikytas asmuo laikėsi didelio konspiratyvumo, buvo labai atsargus, aukoms prisistatydavo esąs turtingas verslininkas iš Vilniaus miesto, gydytoju, masažistu arba turtingo Lietuvos verslininko, kurio neįvardydavo, sūnumi. Įtariamajam pavykdavo įkalbėti socialiai pažeistus vaikus tenkinti jo lytinę aistrą už įvairų atlygį, t. y. alkoholį, tabako gaminius, pinigus ir galimai narkotines medžiagas.“

Kada bus paskelbtas nuosprendis byloje, kol kas neaišku – V. Usovui atstovaujantis advokatas spėjo, kad tai gali įvykti jau šį rudenį.

Tuo metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė neslėpė nuostabos, kad didelio rezonanso sulaukusi byla tiek laiko yra pirmosios instancijos teisme.

Kai 2018 m. daugelis mūsų viltingai stebėjome TV ekranus, kur pareigūnai gatvėje segė antrankius žinomam Klaipėdos verslininkui, sporto renginių vedėjui, savivaldybės „šauniausiam savanoriui ir jaunimo lyderiui“, ne vienas mūsų lengviau atsikvėpė – pagaliau! O teisėsaugai pateikus jam konkrečius įtarimus dėl nepilnamečių ir mažamečių nugirdymo, grasinimo nužudyti, lytinės aistros su vaikais tenkinimo už atlygį, tapo aišku, jog nenuėjo veltui ilgametis teisėsaugos darbas, sekant šį gerai užsimaskavusį, įtariama, pedofilą. Tačiau tik tuo kol kas ir turime pasitenkinti – Klaipėdos apylinkės teismas iki šiol nesugeba išnagrinėti šios bylos, teisiamojo sveikata „dramatiškai blogėja“, meistriškai manipuliuojant medicininėmis pažymėlėmis, procesas užsitęsė iki begalybės. Gėda ir pikta matyti tokį teisinį abejingumą, panašu, jog „amžiaus byla“ virsta į „amžiaus vilkinimą“. O gal bylą perkėlus į kitą apygardą, reikalai iš karto išsispręstų?

K. Mišinienė pažymėjo, kad juk kalba eina apie seksualinę ir kitokią prievartą patyrusius vaikus: „Jie, beje, jau seniai nusivylė šiuo procesu, tą nedviprasmiškai patvirtina ir kartkartėmis viešai prabylantys jų advokatai: „civilinių ieškinių nepateikta“, „tai kad čia nieko nevyksta, ką mes galime padaryti“ ir pan.“

„Sutinku, kad teisiamasis yra puikiai įvaldęs manipuliacijos meną, daugelis prisimena jį kaip „charizmatišką, patrauklią asmenybę“, turintį plačius ryšius, ypač mėgdavusį sukiotis vaikų sporto stovyklose, vaikams skirtuose renginiuose, – sakė KOPŽI vadovė K. Mišinienė. – Bet valstybė juk nėra kaip tas sutrikęs, neprižiūrėtas vaikelis, užburtas šio, įtariama, gašlaus tvirkintojo ir paklusniai naktį lipantis į jo mašiną „pasivažinėjimui“. Tai kas čia iš tikrųjų vyksta? Kelių žmonių rankomis marinama svarbi byla, galingai teisinei sistemai nerišliai atsimušinėjant „bet šiaip tai vaikų išnaudojimo bylos pas mus išnagrinėjamos per pusmetį…“

Delfi.lt primena, kad V. Usovas laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

„Mums rūpi Rusijos agresija, visi išgyvename, aukojame pinigus, o vakare dalis mūsų visuomenės eina pirkti ukrainiečių moterų“, – trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) posėdžio metu sakė prekybos žmonėmis aukoms padedanti Kristina Mišinienė. Ekspertai sutinka – prekyba žmonėmis išlieka didele grėsme.

Neraminanti situacija

ŽTK posėdžio metu kalbant apie prekybos žmonėmis situaciją, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė K. Mišinienė pažymėjo, kad nė vienas iš neteisėtai per Baltarusijos ir Lietuvos sieną į šalį patekusių migrantų nebuvo identifikuotas kaip prekybos žmonėmis auka.

Todėl K. Mišinienė abejojo, ar teisėsauga geba geriau atpažinti prekybą žmonėmis: „Nutraukti strateginiai ikiteisminiai tyrimai dėl migrantų iš trečiųjų šalių išnaudojimo rodo, kad nemokame identifikuoti prekybos žmonėmis“.

„Mes, nevyriausybininkai teikiame aukoms pagalbą, tačiau galiausiai ikiteisminiai tyrimai dėl jų išnaudojimo yra nutraukiami. Todėl žinutė, kad šioje srityje nepasieksi teisingumo, tarp migrantų greitai pasklinda“, – kritikavo KOPŽI centro vadovė.

Mišinienė atkreipė dėmesį ir į ukrainiečių moterų pabėgėlių situaciją Lietuvoje. Pasak ekspertės, stebimas išaugęs ukrainiečių išnaudojimas prostitucijoje, tačiau tyrimai dėl prekybos žmonėmis nepradedami.

„Moterys nubaudžiamos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, galbūt keli suteneriai identifikuojami, pradedami procesai prieš juos, tačiau nė viena moteris nėra identifikuojama kaip prekybos žmonėmis auka.

Man regis, tai yra labai didelis iššūkis – ir moralinis, ir politinis. Mums rūpi Rusijos agresija, visi išgyvename, aukojame pinigus, o vakare dalis mūsų visuomenės eina pirkti šių moterų. Manau, tai yra pakankamai neraminantis momentas“, – pažymėjo K. Mišinienė.

Susitinka dvi nelygiavertės jėgos

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja Sonata Mickutė komiteto posėdžio sakė, kad praėjusiais metais Lietuvoje daugiausiai išnaudota seksualiai, buvo naudojamasi žmogaus priverstiniu darbu ar paslaugomis, taip pat vykdytos nusikalstamos veikos, neteisėtas įvaikinimas ir elgetavimas.

2022 metais nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis pripažinta 15 asmenų – septynios moterys, penki vyrai ir trys mergaitės.

Kalbėdama apie prekiautojo žmonėmis portretą, S. Mickutė teigė, kad tokie žmonės paprastai sudaro patikimo verslininko įvaizdį, tokio žmogaus, kuris yra finansiškai apsirūpinęs, turi kontaktų įvairioms problemoms spręsti.

Prekiautojų žmonėmis aukos paprastai jaučia socialinę atskirtį, jie gali būti nepilnamečiai, bedarbiai, turėti elgesio ir sveikatos sutrikimų.

„Susitinka dvi nelygiavertės jėgos, žmonės verbuojami žadant gerą atlygį arba nenurodant tikslaus atlygio, pasinaudojama žmogaus problemomis, priklausomybėmis“, – sakė S. Mickutė.

Seksualinis išnaudojimas persikėlė ir į internet

Pasak S. Mickutės, Europos institucijų ataskaitose teigiama, kad prekybos žmonėmis grėsmė išlieka didelė, o ją padidino tiek COVID-19 pandemija, tiek Rusijos karas Ukrainoje.

„Prekyba žmonėmis išlieka pagrindine sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo veikla ES, ir artimiausiu metu ateityje išliks grėsme“, – sakė VRM atstovė.

Mickutės teigimu, kovido pandemija turėjo didelį poveikį prekybai žmonėmis ir padidino išnaudojimo darbe paklausą. Itin paveikti tie asmenys, kurie neturėjo dokumentų, dirbo sezoninius darbus, susidūrė su nesaugiomis darbo ir gyvenimo sąlygomis.

„Buvo poveikis ir prekybai žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais – ši forma pajudėjo į internetą. Pastebima, kad gatvės prostitucija perėjo į uždaresnes formas, kurias dar sunkiau surasti. Prostitucija vyksta privačiuose namuose, trumpalaikiuose nuomos patalpose, viešbučiuose, internetinėje aplinkoje“, – vardijo VRM Viešojo saugumo politikos grupės vyresnioji patarėja.

Vaikai reklamuojami specialiose internetinėse svetainėse

Kaip tvirtino S. Mickutė, 2019–2020 metais ES užfiksuota daugiau nei 14 tūkst. prekybos žmonėmis aukų. Pastebima, kad 63 proc. aukų yra moterys ir mergaitės, tačiau išaugo ir išnaudojamų vyrų skaičius. Dažniau ES išnaudojami ES piliečiai, šiek tiek mažiau – kitų šalių piliečiai.

Dažniausiai išnaudojami Rumunijos, Prancūzijos, Italijos, Bulgarijos ir Lenkijos piliečiai, o tarp ne ES pilietybę turinčių aukų dažniausiai išnaudojami Nigerijos, Kinijos, Moldovos, Pakistano ir Maroko piliečiai.

Beveik 51 proc. aukų išnaudojama seksualinio išnaudojimo tikslais, taip pat paplitęs išnaudojimas darbe, trečioje vietoje rikiuojasi kitos išnaudojimo formos (išnaudojimas nusikalstamoms veikoms vykdyti, elgetauti, fiktyviai tuoktis).

Pasak VRM atstovės, kas ketvirta prekybos žmonėmis auka buvo vaikas, dauguma – mergaitės. Dažniausiai vaikai išnaudojami seksualiai, daug mažiau – priverstinio darbo ir elgetavimo tikslais, sakė S. Mickutė.

„Vaikai išnaudojami pažinčių ir eskorto interneto svetainėse, yra pristatomi kaip suaugę, taip pat reklamuojami specialiose interneto svetainėse, skirtose suaugusiems, kurie ieško lytinių kontaktų su vaikais.

Taip pat vaikai išnaudojami slaptomis aplinkybėmis – trumpalaikiuose viešnamiuose, naktiniuose ir striptizo klubuose. Keletas šalių nurodė, kas ten vis dar gajus meilužio metodas vaikų viliojimui, kai prekiautojas tampa merginos draugu, ji įsimyli, o tuomet yra išnaudojama“, – kalbėjo S. Mickutė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Į teisiamųjų suolą Panevėžio apygardos teisme sės pusamžis Aukštaitijos gyventojas, kaltinamas dviejų savo dukterų prievartavimu ir žaginimu. Dukteris vyriškis skriaudė šešerius metus. Maža to, mergaičių motina, įtariama, žinojo apie dukrų patiriamą seksualinį smurtą, tačiau tėvo nesustabdė.

Negana to, netgi ragino vieną iš mergaičių neprasitarti teisėsaugai. Savo dukras galimai prievartavusiam tėvui gresia iki 15 metų kalėjimo.

Kad toli gražu ne vaikiški žaidimai lydėjo dvi seseris iš Aukštaitijos krašto, paaiškėjo vienai jų sulaukus pilnamestystės. Ir tik tuomet išdrįsus prabilti, kas vyko judviejų su seserimi namuose.

„Ši skaudi istorija į teisėsaugos akiratį pateko tuomet, kai viena iš nukentėjusiųjų sulaukusi pilnametystės ir bendraudama su psichologe apie tai papasakojo. Psichologės padrąsinta kreipėsi į teisėsaugos institucijas“, – teigia Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Bylos duomenimis, įtariama, kad tėvas savo dvi dukras maždaug šešerius metus seksualiai prievartavo, žagino bei tvirkino.

„Nusikalstamos veikos galimai vyko ilgą laiką, tuo metu, kai mergaitės buvo mažametės, o vėliau nepilnametės. Įtariama, kad nusikalstamos veikos buvo daromos namuose“, – kalba R. Stundžienė.

Maža to, kad tėvas galimai prievartavo ir žagino dukras, bylos duomenimis, žinojo ir mergaičių motina.

„Tačiau nesiėmė priemonių nei nutraukti tas veikas, nei apsaugoti mergaites nuo tolimesnių jo veiksmų ir net įkalbinėjo vieną iš nukentėjusiųjų nepranešti teisėsaugai“, – tvirtina R. Stundžienė.

Dėl tokių veiksmų motina taip pat sės į teisiamųjų suolą. Beje, abu sutuoktiniai savo kaltės kratosi.

„Abu kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, neigia, kad tokios nusikalstamos veikos galėjo būti įvykdytos“, – teigia R. Stundžienė.

Statistika negailestinga, didžioji dalis aukų seksualinį smurtą patiria artimiausioje aplinkoje.

„Prie tokių bylų negalima priprasti, jos žlugdo tokios bylos ne tik tiesioginius jų veikėjus, bet ir mus, pagalbą teikiančius specialistus, kaip gali priprasti prie to, kad tėvas sadistiškai pusę dešimtmečio prievartauja savo vaiką“, – kalba Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

Šeima, kurioje ne vienerius metus dvi seserys, įtariama, kentė tėvo seksualinę prievartą vaiko teisių apsaugos tarnybai anksčiau nebuvo žinoma.

„Tarnyba, skyriaus specialistai sužinojo reaguodami į vaiko teisių pažeidimą. Detalizuoti ir nenorėčiau“, – sako Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėjas Panevėžyje Dovaras Nevardauskis.

Pagalbą seksualinio smurto aukoms teikiantys specialistai piktinasi – metų metus vaikai prievartaujami, žaginami savo artimiausioje aplinkoje ir niekas to nė neįtaria.

„Daugumoje tarnybos ieško vaikelių iš nepasiturinčių šeimų, iš rizikos grupių šeimų, ieško sumuštų veidukų, mėlynių žymių ar ten nesiprausęs, nepavalgęs, tačiau mes visiškai nemokame dirbti, nemokame identifikuoti iš taip vadinamų pasiturinčio sluoksnio, kas vyksta ten už uždarų durų“, – teigia K. Mišinienė.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas tvirtina, kad išties atpažinti seksualinį smurtą artimoje aplinkoje itin sunku.

„Mėlynės, maisto trūkumas, na, yra vizualiai matoma. Seksualinis smurtas, kai vaikai nekalba, mažai kalba arba su specialiaisias poreikiais, na, sudėtinga ir identifikuoti seksualinį smurtą“, – sako D. Nevardauskis.

„Aš tikrai labai atsakingai norėčiau pasakyti, kad, jeigu vaiko teisių apsaugos tarnyba arba vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyba nesugeba šito padaryti, kurkime naują agentūrą, kuri mums, visuomenei, specialistams, galėtų pateikti atsakymus, kodėl tai vyksta ir kodėl mes to nematome“, – kalba K. Mišinienė.

Pernai tarnybos sulaukė kone 300 pranešimų apie seksualinį smurtą prieš vaikus. Ir tai yra maždaug 60 atvejų daugiau nei užpernai.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

VšĮ „Mokinio karjera“ generalinis direktorius, žinomas mentorius bei moksleivių kelionių į užsienį organizatorius Remigijus Jakštys trečiadienį vėl nepasirodė Kauno apylinkės teisme. Byla, kurioje jis kaltinamas paauglių tvirkinimu, vis nepradedama nagrinėti. Šiai skandalingai istorijai iškilus į viešumą, akyliau šį jaunuolį ėmė sekti ir jo kaimynai.

Kovo 12 dieną 15min publikavo straipsnį apie 24-erių metų kaunietį Remigijų Jakštį, visuomenėje kūrusį po laiminga žvaigžde gimusio ir dar mokykloje sėkmingos bendrovės direktoriumi tapusio jaunojo verslininko įvaizdį.

Išgarsėjo jis dėl įvairios veiklos ir nuolatinio darbo su mokiniais, netgi įkūrė jiems skirtą karjeros akademiją VšĮ „Mokinio karjera“. Įstaiga skelbėsi įgyvendinanti programas moksleiviams, kurių metu šie galėjo neatlygintinai praktikuotis ir susipažinti su skirtingomis darbo sritimis.

R.Jakštys praktikantus veždavosi į kelionės, apgyvendindavo juos savo bute Kaune. Besipraktikuojančių nepilnamečių tėvams buvo brėžiama savarankiško gyvenimo mokyklos iliuzija.

Vaikinas mėgdavo lankytis įvairiose plačiai duris jam atvėrusiose Lietuvos mokyklose, kur vesdavo paaugliams motyvacines paskaitas, organizuodavo keliones mokinių grupėms.

Tad neseniai plačiai apskriejusi žinia apie tai, jog įkurta karjeros agentūra moksleiviams R.Jakštys, kaip įtariama, naudojosi kaip galima priedanga vaikams tvirkinti, šokiravo ne vieną.

Uždraudė artintis prie vaikų

2021 metų gruodžio 13 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu R.Jakštys pripažintas kaltu dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo. Nustatytos keturios atliktos nusikalstamos veikos.

Už tai jam skirtas 1 metų 1 mėnesio ir 10 dienų laisvės apribojimas, uždrausta visą bausmės atlikimo laiką lankytis įstaigose, kuriose mokosi ar gyvena nepilnamečiai, taip pat uždrausta bendrauti su nepilnamečiais.

Esant tokiam teismo draudimui, Probacijos tarnyba kreipėsi į savivaldybių švietimo skyrius su prašymu informuoti mokymosi įstaigas apie konkretų asmenį ir jam taikomą draudimą.

Su tokiu pačiu prašymu tarnyba kreipėsi ir į vaiko teisių apsaugos skyrius.

Nurodyta, esant šio draudimo pažeidimui, informuoti Probacijos tarnybą.

Be to, atsakingi pareigūnai lankosi dėl nepilnamečių tvirkinimo nuteisto asmens gyvenamojoje vietoje ir tikrina, ar lankymosi metu kartu su juo nėra nepilnamečių vaikų.

Taigi apie tai, kad R.Jakštys negali artintis prie nepilnamečių, buvo pranešta visoms švietimo įstaigoms.

Teisme nepasirodo

Vis dėl to, šiuo metu Kauno apylinkės teisme sukasi nauja baudžiamoji byla, susijusi su R.Jakščio dar iki 2022 metų kovo 10 dienos minėto nuosprendžio įsiteisėjimo galimai padarytais nusikalstamais veiksmais.

15min duomenimis, jam pareikšti du kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį – jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimas.

Taip pat pareikšti du kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 1511 straipsnio 1 dalį, kad, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, tenkino savo lytinę aistrą su 15-os metų amžiaus nukentėjusiaisiais kitokio fizinio sąlyčio būdu, taip pažeisdamas jų seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

Įtariama, kad jis vienam nepilnamečiui už lytinius santykius su juo galėjo siūlyti net pinigų. R.Jakštys taip pat kaltinamas tenkinęs savo lytinę aistrą su 17-os metų amžiaus nukentėjusiuoju.

Kaltinamas jis ir nesunkiu šio paauglio sveikatos sutrikdymu.

Ši byla Kauno apylinkės teisme turėjo būti atversta dar šių metų kovo 1 dieną, tačiau kaltinamasis teisiamajame posėdyje nepasirodė dėl ligos. Jo gynėja Aušra Ručienė nuo komentarų susilaikė, – byla nevieša.

Kitas bylos posėdis buvo numatytas kovo 29 dieną, tačiau R.Jakštys vėl nepasirodė. A.Ručienė žurnalistei priežasčių nenurodė. Komentaro nepateikė ir bylos prokuroras.

Kauno apylinkės teismas informavo, kad kaltinamasis nepasirodė, kaip ir pirmą kartą, dėl sveikatos būklės.

Kaimynai ne kartą kvietė policiją

Šioje byloje nuolat minimas vienas Savanorių pr. Kaune adresas – būtent jame gyveno R.Jakštys, būtent tame bute lankydavosi ar tariamos praktikos metu gyvendavo nukentėjusiaisiais tapę paaugliai.

Istorijai ėmus kilti į paviršių, įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui, mentorius, tikėtina, persikraustė.

Į 15min kreipėsi dabartiniais kaltinamojo kaimynais prisistatę kauniečiai. Jie tikina, kad nuo praėjusių metų vasaros R.Jakštys gyvena kitoje vietoje Kaune. Vieni, pastebėję šalia R.Jakščio vaikus, kvietė policiją, rašė pareiškimus, kiti netgi vyko liudyti į komisariatą.

„Jis – mūsų kaimynas, vaikai iki dabar dar gyvena pas jį, policija atvykusi jų namuose neranda. Nesuvokiame, kur paslepia. Vaizdo kameros yra užfiksavusios. Viskas perduota policijai. Dabar jis labai budrus – slapsto. Nes žino, kad mes viską perduodam teisėsaugai. Vaikai ateina užmaskuoti, kad per kameras nepažintų. Automobilį pastato galu, ko niekada iki tol nedarydavo, visas dureles palieka atviras“, – teigė vienas iš kaimynų.

Pasak jo, iki straipsnių apie R.Jakščio nusikaltimus paviešinimo kovo mėnesį, pas tariamą mentorių esą gyveno paauglys. Vieniems kaimynams jis neva pristatydavo jį kaip giminaitį iš kaimo, kuriam padeda mokytis, kitiems – kaip draugą. Gyveno paauglys neva nuo šių metų pradžios.

Savaitgaliais bute laiką su R.Jakščiu leisdavo ir mažametis berniukas, kurį kaimynams jis buvo pristatęs kaip savo nesantuokinį sūnų.

„Mes policiją kvietėme tris kartus, kai buvome 100 proc. tikri, jog vaikai buvo patalpose. Bet atvykusi policija jų nerasdavo, nors vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, savo akimis patys matėme, kad tie vaikai yra ir niekur neišėjo iš namų. Nerasdavo pareigūnai, matyt, dėl to, kad negali rimčiau patikrinti patalpų“, – svarstė R.Jakščio kaimynė.

Kaimynams jis buvo sudaręs malonaus, bet itin lipšnaus, kartais net įkyraus žmogaus įvaizdį.

Tikrino ne kartą, tyrimo nepradėjo

15min kreipėsi į Kauno apskrities policiją, Kauno apygardos prokuratūrą, Probacijos tarnybą. Klausta, ar užfiksuota teismo įpareigojimų pažeidimų, ar gauta kaimynų pranešimų apie pas R.Jakštį besilankančius vaikus, o galbūt po istorijos paviešinimo į teisėsaugą kreipėsi daugiau nukentėjusių paauglių?

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai 15min patvirtino sulaukę pranešimų dėl minimo adreso.

Pareigūnai į pranešimus reagavo, adresas neva tikrintas, pradėtas aplinkybių patikslinimas, tačiau, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Policijos pareigūnai ir toliau bendrauja su kaimynais ir reaguoja į bet kokią gaunamą informaciją. Dėl daugiau informacijos reikėtų kreiptis į prokuratūrą“, – nukreipė Kauno apskrities policijos Komunikacijos skyrius.

Šiuo metu niekaip Kauno apylinkės teisme nepradedama nagrinėti byla buvo baigta ir perduota teismui 2022 metų gruodžio 21 dieną.

Kovo 28 dienos duomenimis, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, po to, kai byla buvo perduoda į teismą, daugiau susijusios informacijos nesulaukė, tad naujų pareiškimų iš nukentėjusiųjų iki šiol nebuvo gauta.

„Kauno apygardos prokuratūroje šio asmens atžvilgiu nėra naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų“, – patvirtino ir Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.

Probacija fiksavo pažeidimų

Kaip skelbta anksčiau, Probacijos tarnybos pareigūnų apsilankymų gyvenamojoje vietoje metu pas prižiūrimą R.Jakštį nepilnamečių rasta nebuvo.

Vis dėlto, bausmės atlikimo metu sulaukta informacijos iš atitinkamų institucijų apie tai, jog R.Jakštys pažeidė jam skirtus įpareigojimus.

Probacijos tarnyba nedelsdama kreipėsi į teismą dėl bausmės pakeitimo griežtesne, tačiau šį teikimą teismas atmetė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.