Author: admin

Praėjo daugiau negu vieni metai nuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, padėjusio tašką Grigaliūnų šeimynos byloje ir pasiuntusio Vidantą Grigaliūną atlikti 5-erių metų laisvės atėmimo bausmės.

Tik praėjus kuriam laiko tarpui galima ramiau, be nereikalingų emocijų apsvarstyti, kas gi nutiko iki tol darnia laikytoje šeimynoje, daugelį metų priglausdavusioje šilumos, dėmesio bei rūpesčio ištroškusius vaikus.

Apie svarbius bylos ypatumus pakalbinome nukentėjusiesiems atstovavusį advokatą bei specialistę, Kauno apygardos teismo psichologę Kristiną Savickaitę.

Nukentėjusiųjų atstovas: „Byla išskirtinė iki pat dabar“

Kaip minėjo nukentėjusiųjų atstovas, šios bylos nagrinėjime jį labiausiai stebino tai, kad ilgamečiai mažamečių bei nepilnamečių vaikų globėjai Grigaliūnai sulaukė gausaus visuomenės palaikymo, nors dėl seksualinės prievartos prieš mažametes (vėliau – nepilnametes) mergaites buvo surinkti patikimi įrodymai, o garbaus amžiaus sulaukusiems sutuoktiniams pateikti kaltinimai.

„Problema ta, kad šeimyna buvo gerai užsirekomendavusi, veiklą vykdė daugelį metų. Į jos veiklą buvo įsitraukę globėjų Grigaliūnų giminės bei kiti žmonės. Jie apie patirtą seksualinį smurtą prieš mažametes ir nepilnametes mergaites nieko nepapasakojo. Vienas ne toks artimas kaltinamųjų giminaitis buvo kaltinamas žinojęs apie V. Grigaliūno daromus nusikaltimus, tačiau apie juos nepranešęs. Šio vyriškio kaltė dėl nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo įrodyta, jam skirta bausmė, tačiau bylą toliau nagrinėjant apeliacine tvarka, žmogus mirė, todėl baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktas“, – pasakojo advokatas.
Deja, Dalia sulaukė ne tik pačių Grigaliūnų, bet ir juos pažįstančių žmonių pasmerkimo, apkalbų ir netgi šmeižto.

Advokatas minėjo, kad labiausiai sukrėtė tai, kad apie sutuoktinio daromas nusikalstamas veikas, pasak nukentėjusiųjų, G. Grigaliūnienė žinojo, tačiau dėl visko kaltino pačias globotines, kurios tuo metu buvo be artimųjų globos likę socialiai bei emociškai pažeidžiami vaikai.

Dėl vienos iš nukentėjusiųjų užgauliojimo, psichologinio gniuždymo G. Grigaliūnienė buvo pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 1 dalį. Jai skirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios. Dėl to, kad moteris nepranešė apie V. Grigaliūno neteisėtus veiksmus globotinių atžvilgiu, ji negalėjo būti teisiama, kadangi Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už nepranešimą apie nusikaltimą neatsako tą nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai ir šeimos nariai.

„Matėsi, kad daugiausiai prievartos patyrusi mergaitė, vykstant teismo procesui, jautėsi itin pažeidžiama. Džiaugiuosi, kad ikiteisminį tyrimą atlikusių Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų bei valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės puikiu darbu. Juk Grigaliūnai ėmėsi visų įmanomų gynybos veiksmų“, – dalijosi pastebėjimais nukentėjusiųjų atstovas.

Advokatas, paklaustas, kodėl kiti globotiniai nesikreipė į teisėsaugą dėl nuteistojo V. Grigaliūno veiksmų, atsakė: „Dalis apklaustų buvusių globotinių ar tų, kurie komentavo po spaudos pranešimais, manė, kad nukentėjusiosios meluoja, nes nesusidūrė su tuo patys, nesuvokė nusikaltimų padarymo aplinkybių. Dar kiti – globėjų įtakoje likę vaikai. Panašu, kad V. Grigaliūnas buvo teisinamas dėl savo įvaizdžio – teisme pažiūrėjus į V. Grigaliūną, susidarydavo įspūdis, kad jis – tiesiog geras senukas. Jis – lyg chrestomatinis pavyzdys, kaip turėtų atrodyti kaltinamasis, kuris kaltinamas nepagrįstai. O tiesa vis tik buvo kitokia… Išnagrinėtoji byla išskirtinė iki pat dabar, nes iš kaltinamųjų ir juos palaikančiųjų pusės buvo jaučiamas pasipriešinimas viso proceso metu, o V. Grigaliūną dėl globotų mergaičių žaginimo, seksualinio mažamečių prievartavimo kaltu pripažino net trys teismai – Panevėžio apygardos, Lietuvos apeliacinis ir Aukščiausiasis Teismas.“

Apie prievartą liudijo šešios buvusios globotinės

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose, todėl dėl nukentėjusiųjų teisėtų interesų ne apie visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes yra etiška kalbėti.

Dalis nusikaltimų padarymo aplinkybių buvo aptartos spaudos publikacijose jau anksčiau.

Paminėsime tik pagrindinius faktus. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad šešios Grigaliūnų globotinės smurtą šeimynoje patyrė laikotarpiu nuo 2009 iki 2016 m. Apie tai, kas vyko už uždarų pavyzdine laikytos šeimynos durų, prabilo mergina, kuri jau gyveno savarankiškai, nebe šeimynoje.

Dalia (vardas pakeistas) ieškojo psichologinės pagalbos. Per individualią psichoterapeuto konsultaciją Dalia prasitarė mačiusi, kad su jos tuo metu mažamete seserimi Jurga (vardas pakeistas) lytiškai santykiavo jų abiejų globėjas V. Grigaliūnas.

Pagal bylos duomenis, Jurgai tuo metu buvo apie 13 metų. Dalia tarėsi su psichoterapeutu dėl kreipimosi į policiją, o vėliau ir pranešė apie vaikystėje patirtus išgyvenimus.

Deja, Dalia sulaukė ne tik pačių Grigaliūnų, bet ir juos pažįstančių žmonių pasmerkimo, apkalbų ir netgi šmeižto. Dalia ir Jurga vadintos psichiškai nesveikomis, kaltintos noru pasipelnyti, ieškota įvairių jų trūkumų.

Pirmoje apklausoje V. Grigaliūnas savo kaltę iš dalies pripažino, tačiau nurodė, kad Jurga pati pasiūlė lytiškai santykiauti. Vėlesnėse apklausose V. Grigaliūnas kaltės nepripažino visiškai, sakė, kad pirmoje apklausoje save apkalbėjęs, nes esą labai norėjęs ištrūkti į laisvę iš areštinės, jautęs spaudimą iš pareigūno.

Savo kaltės, kad žinodama apie savo vyro netinkamą elgesį, psichologiškai gniuždė globotines, nepripažino ir G. Grigaliūnienė. Ji neigė ką nors žinojusi apie V. Grigaliūno „pasismaginimus“ su mažametėmis ir nepilnametėmis globotinėmis.

Byloje nustatyta, kad V. Grigaliūnas bandė atsegti miegančios mažametės globotinės kelnių užtrauktuką, maudėsi nuogas vaikų akivaizdoje, žnaibė ir suduodavo per sėdmenis mergaitėms.

Gyvenimas Grigaliūnų globotiniams nebuvo saldus ir dėl kitų dalykų: skurdaus valgiaraščio, miegojimo ant grindų, nepriežiūros, itin mažų dienpinigių, nors dokumentuose viskas atrodė puiku.

Globotinių vardu buvo išimtos banko kortelės, tačiau vaikai neturėjo galimybės jomis naudotis. Nežinia kur nukeliavo ir į policiją besikreipusios Dalios kaupiamojo gyvybės draudimo pinigai.

Dalia apklausose sakiusi, kad į policiją kreipėsi todėl, kad siekė apsaugoti kitus šeimynoje augančius vaikus. V. Grigaliūnas globotinėmis esą domėdavęsis tol, kol jos tapdavo pilnametėmis.

Šeimynoje per visą jos gyvavimo laikotarpį buvo globoti apie 50 vaikų. Apie patirtą prievartą liudijo šešios buvusios globotinės, tačiau nėra tiksliai žinoma, kiek jų tokių, sužalotų, buvo iš viso.

Psichologės požiūris

Atsakyti į keletą klausimų paprašėme Kauno apygardos teismo psichologės Kristinos Savickaitės, kurios viena iš funkcijų – dalyvauti mažamečių bei nepilnamečių apklausose teisme.

Psichologė sutiko pakomentuoti bendrais bruožais, nesusipažinusi su bylos medžiaga.

– Kokios, jūsų kaip psichologės manymu, yra priežastys, kad nusikaltėlius užstoja jų buvę globotiniai, kiti asmenys, nors įrodymai dėl nusikaltimų padarymo būna surinkti? Atrodo, smerkiančių kartais būna mažiau nei teisinančių…

– Sunku atsakyti vienareikšmiškai į šį klausimą. Dažnai susiformavusį požiūrį lemia ankstesnė gyvenimo patirtis, buvę pozityvūs santykiai, galimai ir nepasitikėjimas teisėsauga.

Tikėtina, jog anksčiau nusikaltėlis galėjo elgtis pozityviai, gal net kitiems „parodyti“, jog taip elgiasi, taip užsitarnavo kitų teigiamą požiūrį į jį ir pasielgus nepriimtinai, sunku patikėti tuo, jog tas pats, toks „geras, visuomeniškas, pozityvus žmogus“ galėjo nusikalstamai pasielgti. Juk žmonės, kurie vertina kito elgesį, nebuvo tose smurtinėse situacijose ir nematė to, kas ten vyksta. Tai gali lemti įsivaizdavimą, jog to ir nebuvo.

Neįsivaizduojama to paties asmens skirtingose situacijose elgiantis priešingai. Nusikaltimo nematymui padeda ir neigiamas požiūris į vaikus, jų elgesį ir galimybę pameluoti be jokios atsakomybės.

– Kodėl nukentėjusieji vaikai nuo smurto kreipiasi pagalbos į teisėsaugą ne iš karto? Kodėl prabylama tik po kurio laiko?

– Labai dažnai nukentėję jauno amžiaus asmenys ieško pagalbos ne iš karto, o praėjus kažkuriam laikui arba visai nesikreipia.

Priežastys dėl to yra įvairios: pirmiausia vaikas nesuvokia, kad jam padaryta nusikalstama veika, dėl kurios jis gali kreiptis į teisėsaugos institucijas. Dažnai toks asmuo supranta, kad tai, kas vyko, nėra gerai, jam nepatiko, bet jis nesuvokia, kad yra nukentėjęs. Be to, gali suprasti, kad ir pats „kaltas“ dėl to, kas vyko:„neklausiau“, „nesitvarkiau“, „nedariau namų darbų“, „gavau blogą pažymį“ ir kt.

Smurtinis elgesys vaiko atžvilgiu gali atrodyti kaip bausmė už jo pačio elgesį. Tai ypač būdinga jaunesnio amžiaus vaikams.

Čia pakiša koją ir visuomenėje vis dar gajos nuostatos, stigmatizacijos, ypač būdingos mažesnėse vietovėse, jog reikia bausti už blogą elgesį. Tai vis dar laikoma norma.

Antra, reikia turėti pakankamai žinių apie pagalbos galimybes. Vaikas nėra mažas suaugęs, kuriam prieinama visa reikalinga informacija. Suaugęs dažnai nežino, kaip elgtis vienoje ar kitoje sudėtingoje situacijoje, o mes kalbame apie vaikus, turinčius mažai gyvenimiškos patirties.

Be to, tam, kad galima būtų ieškoti pagalbos, reikia turėti artimą asmenį, kuriam galima papasakoti apie jautrią, žeidžiančią, skausmingą situaciją. Reikia turėti žmogų, kuriuo gali pasitikėti. O jei vaikas auga šeimynoje, kurioje asmenys nėra tikrieji jo šeimos nariai? Visi svetimi, dalis iš jų nusiteikę priešiškai, nepatikimi. Kas tada?

Sunkiausia prabilti ir tam reikia vidinės stiprybės, nes reikia kalbėti apie visuomenėje nepriimtinus dalykus, apie tai, apie ką taip atvirai nekalbama. O jei kalbama, tai su gėdos jausmu, daug nutylima.

Vaikų, paauglių, patyrusių seksualinę prievartą, realybės suvokimas pakinta: vaikas nuvertina save, pasaulį ima suvokti kaip priešišką jam, atsiranda nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas kitais žmonėmis, sutrinka jo tarpusavio ryšiai, ypač ryšiai su priešinga lytimi. Stabdo galėjimą papasakoti ir baimė. Ji būdinga smurtui šeimoje. Vienatvės baimė, viešumas, gėda ir daug daugiau.

Ilgesnį laiką emocinį smurtą patyręs vaikas vis rečiau laisvai išsako savo nuomonę; yra nuolat įsitempęs; nuolat atsiprašinėja, nesvarbu, nusižengęs ar ne; visur ir visada jaučiasi nesaugus, nepasitiki savo jėgomis, vertinimais, supratimu; netiki, kad pats ką nors sugeba, jaučiasi lengvai pažeidžiamas, yra neryžtingas, nedrąsus; dažnai būna liūdnas; bijo kitų žmonių, bijo draugauti; dažnai jaučiasi vienišas.

Baimė verčia asmenį ištverti ir priprasti prie smurto. Baimė, gal net ir grasinimai. Vaikas buvo baudžiamas, turėjo smurtinės patirties, tai kas bus, jei apie tai papasakos?

Neigiamos patirtys padeda susitaikyti su neigiama, skausminga realybe ir padeda tylėti. Kai kalbame apie seksualinį smurtą, reikėtų nepamiršti ir to, kad vaikas neturi tokios patirties, dažnai ir nežino įvairių su tuo susijusių dalykų ir nesupranta, kas vyksta, kokie veiksmai atliekami su juo.

Tik aktyvėjant socialinei ir psichinei brandai, pradeda suvokti, kas ten buvo, suprasti seksualinio pobūdžio veiksmus. Tai padaro įtaką vėlesniam nusikaltimo atskleidimui, dažnai lemiantį ir neigiamai iškreiptą požiūrį į tokio nusikaltimo auką.

– Kas gali vykti nuteistojo dėl prievartos prieš mažametes mergaites žmonos galvoje, kad ji iš pradžių apsimeta nematanti, kas vyksta panosėje, po to visaip ieško išteisinimo, įvardinkime, pedofilui?

– Normalu nenorėti matyti to, kas yra baisu. Ir kai pasirenkamas atsiribojimas, taip apsaugant save nuo tų baisumų, nes prievarta, ir dar prieš vaikus, yra labiausiai smerktinas nusikaltimas visuomenėje, tada galima ir „nepastebėti“, kad vyksta labai blogi dalykai, ir jie vyksta visai čia pat, artimoje aplinkoje. Nes jei pamatysiu, reikia žinoti, ką su tuo darysiu toliau.

Dažnai būna taip, jog prievartautojas yra vienintelis šeimos išlaikytojas, fizinis ir finansinis ramstis, be kurio moteris neįsivaizduoja tolesnio jau nusistovėjusio, dažnai patogaus gyvenimo, kuris išaiškėjus nusikaltimui grius.

Liūdnas gyvenimo saulėlydis

1997 metais G. Grigaliūnienė Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2014-aisiais Panevėžio rajono savivaldybė jai suteikė rajono garbės pilietės vardą.

Šiuo metu Prezidento apdovanojimo buvusi ilgametė vaikų globėja yra netekusi.

Iš savivaldybės nuomotas namas, kuriame gyveno globotiniai, pardavinėjamas aukciono būdu.

Aukcionas skelbtas ir prieš metus, ir turėtų vėl vykti po keleto dienų. Panašu, kad galimus pirkėjus atbaido tamsi šeimynos istorija bei tai, kad namas sujungtas su Grigaliūnams priklausančiu statiniu.

Abu nuteistieji šioje byloje – bebaigiantys aštuntąją dešimtį…

Lietuvos apeliacinis teismas sugriežtino bausmę Vidmantui Judeikiui už moksleivės išniekinimą. Svarstyti apie bausmės sušvelninimą teisėjų kolegija nematė jokio pagrindo.

Atsitiktinė auka

Nusikaltimą V. Judeikis padarė būdamas pripažintu pavojingu recidyvistu – anksčiau penkis kartus teistas už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Teismas konstatavo, kad anksčiau V. Judeikiui skirtos ilgalaikės bausmės neturėjo jokio poveikio, nes, jas atlikęs, jis darė iš esmės analogiško pobūdžio arba dar sunkesnius nusikaltimus.

Šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą padarė vėlgi nepraėjus nė savaitei po bausmės atlikimo pagal paskutinį nuosprendį. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, žiauriai smurtaujant, brutaliai žalojant jauną devyniolikos metų moksleivę, taip padarant žalą ne tik jos fizinei ir psichikos sveikatai, bet ir sukeliant realią grėsmę jos gyvybei.

2024 m. balandį V. Judeikis užpuolė Klaipėdoje, Dragūnų miške, vaikščiojusią moksleivę. Dar nebuvo nė septynių vakaro. Netoli daugiabučių esantis miškas mėgstama vietos gyventojų pasivaikščiojimo, gyvūnų vedžiojimo vieta. Tą vakarą miškelis nebuvo tuščias, V. Judeikį atpažino keliuku su juo prasilenkusi moteris.

Tačiau recidyvisto auka tapo abiturientė. Nors pirmos instancijos teismas rėmėsi, kad seksualiai prievartauti merginos V. Judeikis nesiekė, Apeliacinis teismas pabrėžė, kad recidyvistas merginą užpuolė siekdamas seksualiai prievartauti: rankomis suėmė jos kaklą, kad negalėtų šauktis pagalbos, ranka uždengė burną.

Nusitempęs merginą į miško gilumą, ne mažiau kaip du kartus jos galvą trenkė į medį, pargriovė ant žemės ir smaugė tol, kol ji prarado sąmonę. Pasinaudojęs tokia jos būsena, išrengė ir pradėjo egzekuciją: nenustatytą skaičių kartų kišo jai medžio šaką, vėliau flomasterį į intymiausias vietas.

Teismui V. Judeikis aiškino, kad kažkas jame aptemo, norėjo padaryti bloga. Nežino, kodėl taip darė, kodėl smaugė tol, kol mergina neteko sąmonės. Esą nenorėjo lytiškai su ja santykiauti, jam tiesiog užėjo žiaurumas. Nejautė jokio susijaudinimo, jokio malonumo, smaugė, kol mergina prarado sąmonę ir pamėlynavo jos veidas. Ji nebesipriešino. Jei pieštukas būtų nesulūžęs, nežino, kiek ilgai būtų badęs merginą.

Vis dėlto, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apklausiamas jau nurodė ir seksualinį motyvą: „Gal norėjau išprievartauti. Žudyti nenorėjau.“

Bausmė jo nepakeis?

Pernai skųsdamas Klaipėdos apygardos teismo jam skirtą bausmę recidyvistas Apeliacinio teismo prašė ją sušvelninti. Jis tikino teismą, kad nors yra pripažintas pavojingu recidyvistu, pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Prašė atsižvelgti, kad yra jaunas, todėl, sumažinus jam skirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, jis anksčiau išeis iš įkalinimo įstaigos, pradės dirbti ir galės atlyginti teismo merginai priteistą neturtinę žalą – 10 tūkst. eurų.

Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nesuminkštėjo nuo tokių recidyvisto „ašarų“. Priešingai, teismas V. Judeikiui skyrė dar vieną psichiatrinę ekspertizę. Toks teismo sprendimas itin retas. Apeliacinės instancijos teisme psichiatrinė ekspertizė kaltinamajam skiriama tik kaip išimtinė priemonė.

Ekspertų išvados buvo ne V. Judeikio naudai. Tačiau ekspertų nustatytas psichikos sutrikimas nepanaikino jo pakaltinamumo. Toks asmuo supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti.

Ekspertai pasisakė, kad jis suvokia, jog pažeidžia įstatymus, tiesiog jam nerūpi padariniai ir kitų žmonių gerovė. Todėl už įvykdytus nusikaltimus tokie asmenys atsako bendra tvarka ir yra baudžiami laisvės atėmimu, o ne siunčiami privalomo psichiatrinio gydymo.

Bylą nagrinėjant dar Klaipėdos teisme ekspertizės akte buvo aiškinama, kad savo veiksmais, niekindamas bejėgiškos būklės moksleivę, V. Judeikis siekė išreikšti priešišką poziciją moterų atžvilgiu. Jau tada Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras prašė pakartotinės psichiatrinės ekspertizės, kad būtų išsklaidytos abejonės, kokios emocinės būsenos jis buvo nusikaltimo padarymo metu, kaip ta būsena paveikė jo elgesį, kokios tokio elgesio paskatos?

Lietuvos apeliacinio teismo paskirtos ekspertizės specialistai buvo tikslesni. Jie įvardijo, kad dėl nustatyto sutrikimo V. Judeikiui būdingas egocentriškumas, impulsyvumas, jis orientuotas į betarpišką, neatidėliotiną savo asmeninių poreikių ir malonumo patenkinimą, ignoruojant jam žinomas elgesio normas ir taisykles, savanaudiškas, nuolaidžiaujantis savo norams ir silpnybėms. V. Judeikiui akivaizdi empatijos stoka, ciniškumas.

Anot ekspertų, tokio tipo žmonės elgiasi, kaip jiems norisi ir kaip jiems naudinga, nei bausmės, nei neigiamos patirtys jų elgesio nekeičia.

Norėjo ir nužudyti

Lietuvos apeliacinis teismas nesuminkštėjo ir dėl V. Judeikio neva nuoširdaus prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Teismas į tai pažiūrėjo veikiau kaip į procesinę laikyseną.

Teisėjų kolegija nevertino jo formalaus prisipažinimo nei kaip inkriminuojamų nusikaltimų aplinkybių pripažinimo, nei juo labiau kaip nuoširdaus ar padėjusio atskleisti nusikaltimą. Priešingai, tokia V. Judeikio pozicija labiau klaidino teisėsaugos institucijas ir apsunkino nusikaltimo atskleidimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, jis atliko fizinius veiksmus, kurie kėlė grėsmę merginos gyvybei, – du kartus trenkė jos galvą į medį. Smaugiant sutriko kraujo apytaka ir mergina prarado sąmonę. Tokia būklė vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Jo paaiškinimas pirmos instancijos teisme, esą mėgino apskaičiuoti smaugimo intensyvumą, kad nenužudytų, niekuo nepagrįstas. Ekspertas pasisakė, kad nėra galimybės apskaičiuoti, kaip konkretaus žmogaus organizmas reaguos į smaugimą. Net ir tai, kad jam pačiam teko patirti smaugimą arba tai, kad jis anksčiau smaugė savo aukas, tik nepavyko jų nužudyti, nereiškia, kad merginos gyvybei negrėsė pavojus.

Juolab kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka V. Judeikis prisipažino į nusikaltimo vietą nusprendęs grįžti pasiimti buteliuko mineralinio vandens ir pamatė, kad mergaitė atsigavo. Tada nutarė ją „neutralizuoti“, kad ji negalėtų prisišaukti pagalbos.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad vis dėlto V. Judeikis norėjo nužudyti merginą: pamatęs, kad ji atsigavo, kad jam nepavyko jos nužudyti, vijosi, norėjo prismaugti, tačiau mergina sugebėjo pasipriešinti ir pabėgo.

Nejaučia kaltės

Pirmą savo auką V. Judeikis išžagino 1995-aisiais, būdamas vos septyniolikos. Tada nukentėjo paauglė. Vėliausią nusikaltimą, po kurio sėdėjo kalėjime, padarė 2018-aisiais. Tada su peiliu puolė ir ketino išžaginti 38-erių moterį, kuri kartu vežimėlyje vežėsi ir kūdikį.

Siekdami suprasti, kas pastūmėja žmones į tokius žiaurius ir pasikartojančius nusikaltimus, kriminologai ir psichologai dažnai atsigręžia į tam tikrus asmenybės tipus. Populiariojoje psichologijoje toks elgesio modelis dažniausiai priskiriamas psichopatinio tipo asmenybėms.

Psichologai pastebi, kad darydami nusikaltimą jie nejaučia kaltės jausmo. Psichopato organizmas neišskiria įprasto streso hormono kiekio. Kol paprastas žmogus jaustų paniką ar virpulį, psichopatas išlieka ramus ir susikaupęs.

Jų smegenų sritys, atsakingos už kitų žmonių skausmo supratimą, yra neaktyvios, tiksliau, jie geba šį jausmą išjungti savo noru. Aukos ašaros ar maldos jiems sukelia ne užuojautą, o traktuojamos tiesiog kaip techninė kliūtis arba žaidimo dalis. Nusikaltimo momentu jie mato tik savo naudą – pinigus, valdžią, seksualinį pasitenkinimą ar tiesiog kontrolės jausmą.

Ko jie gailisi iš tikrųjų? Gailestis dėl nesėkmės, o ne dėl aukos. Jei psichopatas po nusikaltimo demonstruoja liūdesį ar sako „gailiuosi“, jis gailisi tik to, kad buvo pagautas. Jam gaila savo prarastos laisvės, komforto ar statuso, bet ne sužaloto žmogaus.

Jei nusikaltimas pavyko ir psichopatas neįtariamas, jis jaučia pasitenkinimą arba visišką ramybę: gali ramiai eiti miegoti ar vakarieniauti iškart po žiauraus poelgio. Jie yra puikūs aktoriai. Teisme ar apklausose jie gali imituoti ašaras ir gilų gailestį, nes žino, kad visuomenė to tikisi ir tai padės sumažinti bausmę. Tai tėra manipuliacija.

Kadangi jie neturi vidinio moralinio kompaso, nenaudoja sudėtingų savęs pateisinimo strategijų. Jų vidinė logika paprasta: „Pasaulyje yra vilkai ir yra avys. Tu buvai avis, aš tave sumedžiojau. Pats kaltas, kad buvai silpnas.“

Komentaras

Kristina Mišinienė,

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė:

Didelė pagarba Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, rimtai įvertinusiems prievartautojo pavojingumą. Džiaugiamės, kad nenuoširdus vyro gailėjimasis teisme nebuvo pripažintas kaip lengvinanti aplinkybė. Tikrai sunku suprasti, kodėl neretai teismai įsitraukia į akivaizdų farsą – žmogus netveria savo kailyje, nori tuoj pat, čia ir dabar padaryti ką nors bloga, užpuola ir žalodamas prievartauja pirmą sutiktą merginą, prieš ją atlieka kitus, beveik mirtinus, sadistinius veiksmus, tačiau užtenka jam nerišliai paskaityti iš lapelio, kad „nu nežinau, kodėl taip elgiausi, nu daugiau taip nedarysiu“ ir jau visi džiūgauja – juk teisiamasis gailisi.

Ne paslaptis, kad šis žmogus, jo paties žodžiais tariant, „emocinės iškrovos“ ieškojo toje pačioje vietoje, kur jau anksčiau buvo užpuolęs jauną moterį, taigi vieša vieta Klaipėdos miesto centre jam asocijavosi su galimybe kankinti, prievartauti ir patirti seksualinį malonumą. Ar kokias nors išvadas po šių serijinių nusikaltimų padarė miesto saugumo tarnybos, gal savivaldybės sveikatos, švietimo skyriai ėmėsi kokių nors prevencinių priemonių mergaitėms ir moterims įspėti, informuoti apie pavojus? Paskutinė prievartautojo auka, moksleivė, mums teigė, kad mokykloje niekada nebuvo girdėjusi apie nesaugias erdves mieste, ko ir kaip reikėtų saugotis.

Kitas klausimas – kaip tuos keturiolika metų įkalinimo įstaigoje praleis nuteistasis? Savo problemas jis labai aiškiai yra išsakęs per teismo posėdžius – įkalinimo įstaigose pats yra patyręs prievartą, žiaurius mušimus. Žmogus neslepia, kad seksualiai susijaudina matydamas kraują. Tad visuomenė turi žinoti, kokią realią pagalbą šiandien įstaigos yra pajėgios suteikti tokiems savo gyventojams. Mus visus labai lengva apkvailinti, užliūliuoti melagingais įsipareigojimais ir fiktyviomis ataskaitomis – „kalėjimuose dirba patyrę psichologai, jie remiasi patikrintomis metodikomis, pagalba yra prieinama visiems“. Mes neturime galimybių patekti į šias įstaigas, sužinoti, kas ten vyksta. Tačiau sprendžiant iš to, kaip tokie serijiniai prievartautojai elgiasi vos kelias dienas pabuvę laisvėje, daryčiau išvadą, kad jokios pagalbos nėra, įkalinti prievartautojai tik regresuoja ir tampa asocialesni.

Norėčiau atkakliai pakartoti mūsų centro siūlymą valstybei – šiandien turime skubiai kurti Seksualinių nusikaltėlių registrą šalyje ar jo analogą.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-07-05, https://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/nusikaltimai-ir-nelaimes/gailescio-uz-moksleives-isniekinima-nesulauke-1764183

Pernai rugpjūtį prasidėjo tai, ką paauglio motina vadina tragedija, trukusia net dešimt mėnesių. Anot moters, sūnus, būdamas trylikos, pabandė vadinamosios „kristės“ – sintetinių narkotikų.

Tas bandymas buvo lemtingas – gana greitai išsivystė priklausomybė, tapusi vienu didžiausių motinos (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) gyvenimo košmarų: sūnus ėmė bėgti iš namų, kartojosi atkryčiai, gydymas ligoninėse, policijos paieškos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, net teko persikelti į kitą miestą.

Tačiau, pasak moters, didžiausiu iššūkiu tapo ne pati priklausomybė, o tai, kad specializuota pagalba nepilnamečiams Lietuvoje yra itin sunkiai prieinama.

Kaip „Delfi“ teigė paauglio motina, glaustai papasakoti, ką šeimai teko išgyventi pastaruosius dešimt mėnesių, anaiptol nėra lengva.

„Mūsų istorija yra ilga, ir net sunku nuspręsti, nuo ko pradėti.

Praėjusių metų rugpjūtį tuomet trylikametis sūnus pirmą kartą pabandė uostomųjų narkotikų, vadinamosios „kristės“ (nuo žodžio „kristalai“ – mefedrono arba katinono). Tai stiprūs sintetiniai stimuliantai, cheminėmis savybėmis panašūs į amfetaminą. Šios medžiagos yra itin toksiškos, kelia didelę priklausomybės riziką, o jų poveikis dažnai būna nenuspėjamas dėl nuolat kintančios sudėties.

Viskas prasidėjo nuo to, kad sūnus bendravo su drauge, kurios septyniolikmetis pusbrolis jau vartojo narkotikus. Kaip vėliau pasakojo pats sūnus, iš pradžių viskas priminė nekaltą žaidimą, tačiau labai greitai paaiškėjo, kad situacija yra kur kas rimtesnė, nei atrodė.

Priklausomybė išsivystė labai greitai“, – sakė ji.

Taigi, narkotikų sūnus pabandė pernai rugpjūtį, o jau po mėnesio prasidėjo šeimos kelionės po ligonines, kurios tęsėsi iki šių metų gegužės.

„Sūnus pradėjo bėgti iš namų. Sunku net pasakyti, kiek ir kokių narkotinių medžiagų jis suvartodavo per tas dienas, kol būdavo pradingęs. Per dešimties mėnesių laikotarpį jis pamėgino ne vienos ir ne dviejų, o gal šešių skirtingų rūšių narkotikų.

Visgi daugiausia problemų patyrėme dėl paauglių priklausomybių gydymo situacijos Lietuvoje. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialas yra vienintelė vieta, kur tokio amžiaus vaikai gydomi stacionare“, – dalijosi nuo narkotikų priklausomo paauglio motina.

Tikina, kad problema milžiniška

Keletą kartų sūnus buvo vežamas į psichiatrijos ligoninę ir gydomas nuo abstinencijos. Tačiau, anot motinos, priklausomybė nėra psichikos liga, taigi, jai susidarė įspūdis, kad vaikai guldomi ten, kur konkrečiu metu būna vietų, o specializuoto priklausomybių gydymo paslaugos nepilnamečiams Lietuvoje teikiamos tik Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale.

„Įsivaizduokite, tai vienintelė įstaiga visoje Lietuvoje, nors problema – milžiniška. Visoje šalyje yra vos šešios vietos vaikams, kenčiantiems nuo priklausomybių. Mes ilgą laiką niekaip negalėjome ten gauti vietos.

Sūnus ne kartą buvo gydomas nuo abstinencijos ir jam buvo taikoma detoksikacija, tačiau po kiekvieno gydymo jis vėl atkrisdavo.

Noriu pabrėžti, kad mūsų vaikas auga tvarkingoje šeimoje. Gyvename nuosavame name, sūnus turi savo kambarį, gauna dėmesio ir, atrodytų, nieko netrūksta. Tačiau net tokioje aplinkoje susidūrėme su šia problema“, – atvirai pasakojo moteris.

Ji akcentavo, kad sūnus nebuvo iš tų vaikų, kurie naktimis valkatauja gatvėse. Pirmąkart kvaišalų pavartojo eilinę dieną apie 17–18 val. parke, o vėliau, kai grįždavęs iš ligoninės vis atkrisdavo, vartodavo tai prie mokyklos, tai kitose vietose, kur lengvai gaudavo narkotikų.

„Visą informaciją, kurią radau jo telefone, perdaviau policijai. Taip pat kreipiausi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Prezidentūrą, šešias ministerijas bei kitas atsakingas institucijas dėl to, kad mano vaikas niekaip negauna vietos priklausomybių gydymo centre.

Pati mačiau susirašinėjimus, žinutes, kurias siųsdami suaugę žmonės verbuoja paauglius. Jie siūlo telefonus, vokiškas SIM korteles, įtraukia vaikus į nusikalstamą veiklą – skatina slėpti, perduoti ar platinti narkotikus. Tai, kas vyksta, yra labai baisu.

Suaugę žmonės net klausė mano sūnaus, ar mama yra namuose, ar jis gali nepastebėtas išeiti iš namų ir kaip išvengti stebėjimo kamerų.

Akivaizdu, kad tai organizuota veikla. Jie atvirai pasakoja, kada gali atvažiuoti, o kada negali, nes tuo metu geria alkoholį. Taip jie bendrauja su trylikos ar keturiolikos metų vaikais“, – baisėjosi motina.

Įžvelgė piramidės principą

Kalbėdama apie tai, kaip platinami narkotikai, moteris paminėjo piramidės schemą. Vienas verbuotojas esą pirmiausia tapo jos sūnaus draugu – šitai įvyko, kai sūnui buvo trylika, o jam pačiam – septyniolika metų.

Vėliau verbuotojas pasiūlė pabandyti narkotikų, o dar vėliau įtikino, kad iš to galima užsidirbti.

„Tasai vaikinas dirba dar vyresniems asmenims. Taip ir veikia ši grandinė. Per metus sūnus iš namų buvo pabėgęs ne vieną, ne du ir ne tris kartus. Per dešimt mėnesių kartu su policija jo ieškojau mažiausiai penkis ar šešis kartus.

Akivaizdu, kad vienos specializuotos gydymo įstaigos visai Lietuvai nepakanka. Problema yra daug didesnė, nei būtų galima galvoti sprendžiant pagal dabartines galimybes – juk laukiant gydymo susidaro milžiniškos eilės.

Apskambinau visus priklausomybės ligų centrus Lietuvoje, tačiau visur buvo pasakyta, kad priimami tik pilnamečiai asmenys. Taigi, vaikai, pradedantys vartoti narkotikus nuo dvylikos ar trylikos metų, praktiškai neturi galimybės gauti stacionaraus gydymo. Nuo keturiolikos metų priima tik Kauno filialas“, – teigė moteris.

Paauglio motina prisiminė, kaip po vieno atkryčio, prasidėjusio, kai sūnus buvo išleistas iš ligoninės, pati davė jam pinigų, kone pristatė treneriui ir išėjo į darbą. Vėliau sužinojo, kad į treniruotę jis taip ir nenuėjo, kad vėl gavo įvairių medžiagų – rožinių tablečių, „Xanax“ ir kitų preparatų.

„Nuo šio pavojingo medžiagų mišinio jo būklė taip pasunkėjo, kad jis vos nepakėlė rankos prieš save. Jei dukra nebūtų laiku atėmusi peilio, net nežinau, ar šiandien būtume gyvi. Jam buvo prasidėjusi stipri paranoja.

Tuomet jis buvo išvežtas į Kauno klinikas, tačiau ten vėl išgirdome tą patį atsakymą – kad vis dar stovime eilėje į Kauno priklausomybės ligų centrą.

Pasakiau, kad prieš tai sūnus jau dvi savaites buvo gydomas Kauno klinikose dėl detoksikacijos, tačiau mums buvo atsakyta, kad vis tiek turime laukti.

Tada parašiau daugybę raštų įvairioms tarnyboms, į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Prezidentūrą, šešias ministerijas bei kitas institucijas. Atvirai klausiau, kodėl Lietuvoje paaugliai neturi galimybių laiku gauti gydymo nuo priklausomybių.

Kai naktimis ieškodavau sūnaus, supratau, kad jis tikrai nėra vienintelis nepilnametis, susidūręs su šia problema. Jei į šešias gydymo vietas susidaro tokios eilės, vadinasi, problema yra masinė“, – aiškino ji.

Ėmėsi drastiškų priemonių

Moteris, kaip pati teigė, ryžosi drastiškoms priemonėms, kad pagaliau būtų išgirsta.

„Raštuose tiesiai parašiau, kad mano vaikui gresia pavojus gyvybei, ir paklausiau, ar Lietuvai reikia dar vienos mirties statistikoje. Viena, kaip mama, nebegalėjau suvaldyti situacijos, o pagalbos labai trūko.

Tik po šių kreipimųsi gavome atsakymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kad nuo balandžio 17 d. mano sūnui skiriama vieta gydytis. Vadinasi, tik kreipęsi į visas įmanomas institucijas pagaliau sulaukėme pagalbos.

Sūnus ten gydėsi mėnesį – nuo balandžio 17 iki gegužės 17 d. Tai buvo ilgiausias gydymo laikotarpis, kurį buvo galima suteikti. Tačiau visi suprantame, kad per vieną mėnesį nuo priklausomybės nepasveikstama“, – apgailestavo jaunuolio motina.

Kadangi Lietuvoje ilgesnis gydymas nėra numatytas, dabar ji ir buvęs vyras pakaitomis prižiūri sūnų ir stengiasi padaryti viską, kad jis nebeatkristų.

„Kol kas ramu, tačiau prognozuoti ateitį vis dar labai baisu. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų platintojų. Mums teko slėptis nuo šių žmonių, kad išvengtume persekiojimo – pakeitėme ne tik gyvenamąją vietą, bet ir miestą.

Sūnus yra įbaugintas, nes tie žmonės nuolat sugalvoja naujų priežasčių, kodėl jis esą yra jiems skolingas. Aš net sakiau, kad galiu parduoti savo daiktus ir padėti grąžinti menamas skolas, tačiau sūnus pasakė, kad tai nieko nepakeis – jie visada ras priežastį pareikalauti dar daugiau“, – įspėjo paauglio motina.

Susiduria dažnai

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė komentavo, kad su tokiais atvejais, kai nepilnamečiai yra įtraukiami į narkotikų platinamo schemas ir patys tampa priklausomi nuo kvaišalų, susiduria dažnai.

„Negaliu atsakyti apie mastus, tačiau tokio „verslo“, tiksliau, nusikaltimo, organizatoriai gerai supranta, kad jiems yra pelninga naudoti nepilnamečius. Jie yra paklusnūs įrankiai jų rankose, jiems yra lengviau platinti „prekę“ tarp bendraamžių, teisėsauga jais mažai tikės.

Išgąsdinti ir pavergti vaikus tampa nesudėtinga dar ir dėl to, jog šiems tapus priklausomiems nuo narkotinių preparatų, jiems faktiškai nebereikės atsilyginti už platinimą, vaikai grimzta į dugną, tačiau nemoka, nežino, kur gali kreiptis pagalbos, kuo gali pasitikėti.

Matome, kad vaikai nepasakoja net šeimos nariams, kas su jais atsitiko, kur jie įsivėlė – neretas jų į suaugusius gaujos narius žiūri kaip į labai galingus, turinčius daug ryšių, niekada nepagaunamus. Kaip gali apie tai pasakoti savo nieko neįtariančiai mamai, prašyti jos pagalbos?“ – pasakojo KOPŽI vadovė.

Jos nuomone, tai atvejai, kai nepilnamečiai yra ir priklausomi nuo narkotikų, ir kartu duoda parodymus baudžiamojoje byloje, yra labai sudėtingi. Tokius vaikus reikia ir gydyti, ir apsaugoti nuo poveikio, kurio masto ir stiprumo dažnas šeimos narys net nesupranta.

„Deja, neretai šeima, jeigu tokia dar yra, jeigu ji pati nesugriuvusi, yra vienintelė tokio nepilnamečio priebėga, ji vienintelė imasi gelbėti savo vaiką. Tą daro kaip sugeba. Todėl skaudu yra matyti įvairias tarnybas, kurių pareiga būtų padėti tokiai šeimai ir vaikui, besipiktinančias, kontroliuojančias, baudžiančias.

Ką galima pasakyti apie gydymo įstaigas, kurios šiandien siūlo 6 vietas nuo narkotikų priklausomiems vaikams visos šalies mastu, nors poreikis yra kelis kartus didesnis?

Ar tai nėra atviras kelias į korupcinius sprendimus, nes, patikėkite, tėvai ryšis bet kam, sutiks su viskuo, kad tik gautų tą išganingą vietą vaikui gydymo įstaigoje.

Ar tai yra normalu, kad vieta atsiranda, kai tėvai kreipiasi į Prezidentą, maldauja ministrės pasigailėti ir padėti? Gėda dėl tokios sistemos“, – rėžė K. Mišinienė.

Išsiskiriame vaistų vartojimu ne gydymo tikslais

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pateikė narkotikų paplitimo tarp paauglių statistiką, sudarytą pagal tyrimą ESPAD 2024. Naujausias ESPAD (European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tyrimas, paskelbtas 2025 m., rodo, kad nors nelegalių narkotikų vartojimas tarp 15–16 metų paauglių Europoje ilgainiui mažėja, jis išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema.

Tyrime dalyvavo 113 882 mokiniai iš 37 Europos šalių.

Pasak departamento, 14 proc. 15–16 metų paauglių bent kartą gyvenime yra vartoję nelegalių narkotikų (2015 m. – 19 proc.). Kanapės išlieka dažniausiai vartojamu nelegaliu narkotiku – jų bent kartą gyvenime vartojo apie 12 proc. apklaustųjų.

Kitų nelegalių narkotikų (pvz., ekstazio, amfetamino, kokaino ar haliucinogenų) vartojimas yra gerokai retesnis – vidutiniškai apie 5 proc. paauglių nurodė bent kartą vartoję kurios nors iš paminėtų medžiagų.

Nors tradicinių nelegalių narkotikų vartojimas mažėja, ekspertai atkreipia dėmesį į naujus iššūkius – elektroninių cigarečių, receptinių vaistų vartojimo ne pagal paskirtį bei kitų rizikingų elgesio formų plitimą tarp paauglių.

Lietuvoje, kaip rodo 2024 m. ESPAD tyrimo rezultatai, nelegalių narkotikų vartojimas tarp 15–16 metų paauglių mažėja, tačiau išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema. Dažniausiai vartojamu nelegaliu narkotiku tarp Lietuvos paauglių išlieka kanapės, nors jų vartojimo paplitimas, lyginant su ankstesnių tyrimų rezultatais, sumažėjo.

Departamento teigimu, mažėja ir kitų rizikingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rodikliai – tai leidžia teigti, kad ilgalaikės prevencijos priemonės duoda teigiamų rezultatų.

Vis dėlto Lietuva išsiskiria dideliu vaistų vartojimu ne gydymo tikslais. Net 29 proc. 15–16 metų mokinių bent kartą gyvenime vartojo receptinių vaistų (raminamųjų, migdomųjų, skausmą malšinančių ar skirtų dėmesio sutrikimams gydyti) be gydytojo paskyrimo arba siekdami apsvaigti. Tarp merginų šis rodiklis siekia 36 proc. ir yra vienas didžiausių Europoje.

Teigiama tendencija, pastebėjo departamentas, yra ta, kad kartu su narkotikų vartojimu mažėja ir tabako, alkoholio bei elektroninių cigarečių vartojimas – 2024 m. šių medžiagų vartojimo rodikliai buvo vieni žemiausių per visą ESPAD tyrimų Lietuvoje istoriją.

Panašios tendencijos kaip Europoje

NTAKD Narkotikų ir jų prekursorių kontrolės skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė komentavo, kad tiksliai pasakyti, kokios konkrečiai narkotinės ir psichotropinės medžiagos šiuo metu plinta tarp paauglių, yra sudėtinga, tačiau Lietuvoje vyrauja panašios tendencijos kaip Europoje.

„Pastaraisiais metais Europoje suaktyvėjo sintetinių katinonų rinka – tiek gamyba, tiek platinimas, tiek vartojimas. Sintetiniai katinonai kai kuriose Europos dalyse įsitvirtino kaip stimuliantų, tokių kaip amfetaminas ir kokainas, pakaitalai. Šiuo metu jau žinoma apie 170–180 skirtingų sintetinių katinonų Europoje.

Sintetinių katinonų dažnai aptinkama suklastotose MDMA (ekstazio) tabletėse, kurios platinamos kaip ekstazis. Visgi Lietuvoje šiuo metu dažniausiai pasitaikanti sintetinių katinonų forma yra kristalai, rinkoje dažnai vadinami „kriste“.

Šiuo metu dažniausiai Europos rinkoje platinami sintetiniai katinonai yra 3-CMC (3-chloromethcathinone) ir 3-MMC (3-methylmethcathinone), 2-MMC (2-methylmethcathinone), N-ethylnorpentedrone, alpha-PHiP (α-Pyrrolidinoisohexanophenone) ir kt.“, – sakė patarėja.

Pripažįsta, kad prieinamumas nepakankamas

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Austėja Tamaliūnaitė komentavo, kad ministerija pripažįsta, jog specializuotų stacionarinių priklausomybės ligų gydymo ir medicininės psichosocialinės reabilitacijos paslaugų prieinamumas nepilnamečiams šiuo metu nėra pakankamas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-06-25, https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/motina-pasidalijo-ka-tenka-isgyventi-del-14-mecio-sunaus-tai-tapo-vienu-didziausiu-gyvenimo-kosmaru-120267307

Pasigirdus naujiems didelio masto užsieniečių darbuotojų išnaudojimo atvejams, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas sako, kad atėjo metas steigti naują fondą, iš kurio būtų finansuojamos nukentėjusiesiems teikiamos teisininkų, vertėjų ir psichologų paslaugos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai sako naujų mokesčių darbdaviams šiuo metu neplanuojantys, tačiau pritaria diskusijai šia tema.

Savo ruožtu „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas nurodė, kad naujam universaliam mokesčiui nepritaria.

„Bet pritariame realiai atsakomybei migracijos grandinėje, skaidriam tarpininkavimui, efektyvesnei institucijų kontrolei ir realiam išieškojimo mechanizmui“, – sakė jis.

Remiasi veikiančiu pavyzdžiu

LRT.lt neseniai rašė apie ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškinamasi dėl maždaug 140 Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose dirbusių filipiniečių.

A. Cuzanauskas pasakojo, kad panašių išnaudojimo istorijų gausu ne tik aptarnavimo, bet ir statybos bei transporto sektoriuose. Nukentėjusius imigrantus ginančioms organizacijoms susiduriant su lėšų stygiumi, jis siūlo Lietuvoje steigti specialų fondą.

„Kalbame apie tokį patį dalyką, kaip buvo su Garantiniu fondu. Kadaise būdavo taip, kad įmonė bankrutuodavo, ir visi matė, kad viskas gula ant valstybės pečių (arba dar blogiau – darbuotojai atidirbę praranda viską).

Todėl buvo sugalvotas Garantinis fondas. Per Trišalę tarybą buvo sukurtas institutas, kaip tam tikras draudimas, apsauga darbuotojui. Dabar bankroto atveju darbuotojas gauna išmoką – darbo užmokestį. Garantiniame fonde yra tiek lėšų, kad jie netgi galvoja didinti išmokas ir terminą, už kurį galėtų kompensuoti. Tai pasitvirtinęs ir labai gerai veikiantis dalykas“, – aiškino jis.

Šiuo metu darbdaviai kiekvieną mėnesį į Garantinį fondą nuo darbuotojo atlyginimo „popieriuje“ sumoka 0,16 proc. įmoką. Darbdaviui tapus nemokiam, darbuotojui išmokama jo reikalaujama suma, ne didesnė negu 6 minimalios algos.

Naujausios finansinės ataskaitos duomenimis, 2025 metų pabaigoje Garantiniame fonde buvo 206 mln. eurų turto.

A. Cuzanauskas aiškino, kad naują mokestį mokėtų tik iš užsienio į Lietuvą darbuotojų atsivežantys darbdaviai.

„Čia būtų naudojama ši geroji praktika, kai atsitinka taip, kad darbdavys atsakingai ar neatsakingai įsiveža darbuotoją į Lietuvą, čia daro atrankas. Jis turi garantuoti valstybei, kad tas darbuotojas nebus dėl pinigų stygiaus ar dar ko nors „nelegalas“ Lietuvoje.

Jei žmogus nepraeina bandomojo laikotarpio, kad jis turėtų sąlygas grįžti saugiai namo, kad nebūtų čia valkatavimo ir pan. Manau, tai būtų vienas iš aspektų, kuris sudrausmintų darbdavių norą, – būtų daugiau atsakomybės juridiniam asmeniui“, – dėstė jis.

Darbdaviai Lietuvoje šiuo metu dar moka 1,31 proc. nedarbo socialinio draudimo įmokas, 0,16 proc. įmokas į Ilgalaikio darbo išmokų fondą ir 0,14 proc. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą.

A. Cuzanauskas svarstė, kad naujasis mokestis galėtų būti mokamas šiek tiek kitaip. Bent pirmą kartą mokant už konkretų imigrantą įmoka turėtų būti vienkartinė ir tam tikro nustatyto dydžio.

„Tu prieš įsiveždamas įmoki į Garantinį fondą, kad, esant tam tikroms sąlygoms, darbuotojai būtų užtikrinti. Reikėtų tada, kai darbdaviai teikia tarpininkavimo raštą su prašymu migracijai, kad ji leistų įsivežti užsienietį. Ten turėtų būti nurodyta suma, kurią darbdaviai turėtų įmokėti kaip depozitą.

Būtų sudaromos sąlygos darbuotojui grįžti namo. Čia kalbama labiau ne apie Centrinę Aziją, nors iš jos pas mus labai daug, bet Filipinus ar Braziliją, kur skrydis į vieną pusę yra 14 val.“, – sakė jis.

Fondo lėšos taip pat galėtų būti naudojamos teisininkų, vertėjų ir psichologų paslaugoms apmokėti, pridūrė A. Cuzanauskas.

Asmeniui jau pradėjus dirbti, įmokos galėtų būti renkamos panašiai kaip dabar į Garantinį fondą.

„Kalbant tik apie darbo užmokestį, problema tokia, kad kartais žmogų atsiveža ir jam būna bandomasis laikotarpis, bet jis neišlaiko egzaminų ir tada išvis neturi darbo santykių. Tokiu atveju prie atlyginimo negali pririšti“, – paaiškino pašnekovas.

Naujo fondo idėjai pritarė ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.

„Visiškai palaikytume, nes manau, kad mūsų dabartinėje situacijoje, o ir žvelgiant į ateitį, kuri, atrodo, nieko gero mums neatneša, tai būtų vienintelė rimta išeitis iš susidariusios situacijos. Kai nevyriausybinės organizacijos blaškosi, ieško lėšų, kai bendruomenės iš savo lėšų turi teikti pagalbą, čia būtų rimta, solidi išeitis“, – sakė ji.

Vis dėlto pašnekovė pasvarstė, kad Vyriausybei įtraukti šį klausimą į savo darbotvarkę gali būti sudėtinga.

„Matome, kad jie aplink darbdavius vaikšto ant pirštų galų. Čia būtų kova, bet jeigu visi kartu ir vieningai šią mintį keltume, viešintume problemas, galbūt mums pavyktų pasiekti rezultatą“, – sakė K. Mišinienė.

Palaikymą vadinamajam Integracijos fondui šią savaitę taip pat išreiškė Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, „Sienos grupė“ ir Filipiniečių bendruomenė Lietuvoje.

Planų neturi, bet diskusiją palaiko

Finansų ministerijos atstovai LRT.lt nurodė, kad aptariamo mokesčio klausimas – ne visai jų kompetencija.

„Pažymime, kad siūlomas mokestis, įvertinus jo tikslus, savo esme laikytinas tiksline įmoka (o ne tradiciniu mokesčiu), skirta konkrečiam fondui finansuoti ir susieta su tam tikrų paslaugų ar garantijų finansavimu, pavyzdžiui, užsienio darbuotojų teisinei pagalbai, vertimo ir kitoms susijusioms paslaugoms finansuoti.

Todėl šis klausimas yra susijęs su darbo santykių reguliavimu ir socialinės apsaugos politika, už kurią atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne su į Finansų ministerijos kompetencijos ribas patenkančiais mokesčių, renkamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus, sistemos niuansais“, – rašoma jų atsakyme.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Justinas Argustas informavo, kad jie šiuo metu neturi jokių planų didinti darbdavių mokesčius.

„Bet pritariame: reikia plačios diskusijos apie egzistuojančius iššūkius, susijusius su darbo migrantais. Antai iš visų darbo ginčų beveik 25 proc. sudaro darbo ginčai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais. Taigi teisinė pagalba, vertimo užtikrinimas ir kiti aktualūs klausimai – aptartini ir diskutuotini ieškant geriausio sprendimo“, – sakė jis.

Darbdaviai nepalaiko

Trišalėje taryboje darbdaviams atstovaujančios „Investors’ Forum“ vadovas V. Šilinskas ragino susitelkti ne į naują mokestį, o į kitus su imigrantais susijusius klausimus.

„Reikia skirti migrantus: aukštos, vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojai. Aukštos kvalifikacijos darbuotojus visos šalys vilioja lengvatomis, o ne svarsto mokesčius. Jie sumoka daug daugiau mokesčių, nei gauna atgal, ir darbdavių piktnaudžiavimas sunkiai įsivaizduojamas (šitie žmonės turi derybines galias).

Kiek kita situacija su žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojais, bet ir čia papildomas mokestis nebūtų gerai, nes didintų, o ne mažintų piktnaudžiavimą, t. y. perkeltų pažeidėjų kaštus tiems, kurie laikosi įstatymų. Juk mokestį mokėtų visi, o reikalingą dydį nustatytų pagal tai, kiek pažeidimų daro pažeidėjai. Vėlgi sąžiningi mokėtų už pažeidėjus. Taip neturi būti. Mokėti turi pažeidėjai“, – aiškino jis.

V. Šilinskas pastebėjo: jeigu jau dabar būtų realiai laikomasi Užimtumo įstatymo nuostatos, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos užsieniečiams yra nemokamos, o visos tokios paslaugos būtų apskaitomos Lietuvoje, valstybė gautų papildomų PVM pajamų.

„Kartu darbdaviai, patys mokėdami už darbuotojų paiešką ir atranką, būtų labiau suinteresuoti atsirinkti tikrai tinkamus, kvalifikuotus ir motyvuotus darbuotojus.

Todėl mes už priemones, sprendžiančias piktnaudžiavimo problemas. Čia yra daug galimybių, pavyzdžiui, stiprinti galutinio darbo naudotojo atsakomybę už migracijos grandinę. Tai padėtų mažinti fiktyvios rangos modelius, kai atsakomybė formaliai „izoliuojama“ per tarpinius subjektus. Baudos, patikimų darbdavių sąrašas, garantija, kai įsiveža „tuščia“ įmonė ir pan.“ – LRT.lt sakė jis.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-06-10, https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2954218/siuloma-steigti-integracijos-fonda-imigrantams-darbdaviams-atsirastu-naujas-mokestis

Šiaulių teisme nagrinėjama neeilinė byla – joje net 32 kaltinamieji. Šiaurės Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje narkotikų prekyba užsiėmę nusikaltėliai į savo veiklą įtraukdavo ir kitus žmones. Apie šimtą socialiai pažeidžiamų asmenų jie išvežė iš Lietuvos. Žmonės patekdavo į šiuolaikinę vergovę ir buvo išnaudojami narkotikų platinimui gatvėse.

Į Šiaulių teismą konvojaus pareigūnai atvežė tris iš 32 teisiamųjų, o kiti posėdyje dalyvavo nuotoliu – iš įkalinimo įstaigų ar kitų vietų pagal jiems skirtas kardomąsias priemones.

,,Beveik dešimtmetį ši nusikalstama grupuotė Lietuvoje verbavo žmones, taip pat ir nepilnametį, kurie buvo išvežti į Jungtinę Karalystę, Šiaurės Airiją ir Airiją. Ten jie platino narkotines medžiagas”, – sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

Išskirtinio masto byla

Teisiamieji gaujos nariai į užsienį išvežė beveik 100 žmonių. Jų aukomis dažniausiai tapdavo benamiai, priklausomybių turintys asmenys, psichikos ligomis sergantys žmonės ar buvę kaliniai – tie, kurių niekas nepasigestų ir kuriais būtų lengva atsikratyti.

Pažadėję darbą, nusikaltėliai juos tarsi vergus gabendavo į Airiją ir versdavo gatvėse pardavinėti heroiną, vartoti narkotikus bei vykdyti kitą nusikalstamą veiklą.

„Yra istorijų, kai žmogus grįžta iš įkalinimo įstaigos ir jau kitą dieną būna Airijoje, kur prekiauja narkotikais. Viskas būdavo taip sustyguota, kad žmogus būdavo užverbuotas dar pataisos namuose”, – pasakojo Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Valdas Narutavičius.

,,Perdozavę jie būdavo išmetami, paliekami gatvėje sušalti“, – teigė vyriausioji tyrėja Lina Granickaitė.

Gaujos lyderis Kęstutis Klemauskas šiuo metu atlieka bausmę kalėjime už kitus nusikaltimus. Jį sulaikydami pareigūnai rado 150 tūkst. eurų grynaisiais pinigais ir pusę kibiro aukso dirbinių.

„Pagrindinis šios bylos aspektas yra prekyba žmonėmis, susijusi su žmonių išnaudojimu nusikalstamoms veikoms ir tiesiogine prekyba narkotinėmis medžiagomis”, – sakė prokuroras Ruslanas Ušinskas.

Ši byla išskirtinė ir savo mastu. Norint į vieną vietą sukviesti visus proceso dalyvius, reikėtų itin didelės salės, todėl dalis jų posėdį stebi prisijungę nuotoliu.

,,Byloje yra 166 liudytojai, kuriuos teismas numato apklausti, 20 nukentėjusiųjų ir keliasdešimt advokatų, nes visus 32 kaltinamuosius privalo ginti gynėjai“, – sakė V. Jončas.

„Taip pat yra daug asmenų, kurių nepripažinome nukentėjusiaisiais, tačiau įtariame, kad jie galėjo tapti nusikaltimų aukomis. Iš viso apie 100 žmonių buvo išvežta į užsienį ir ten išnaudojama”, – teigė R. Ušinskas.

Šiandien teismas bylos nagrinėjimo iš esmės nepradėjo – buvo sprendžiami procesiniai klausimai. Nemaža dalis kaltinamųjų šiuo metu yra užsienyje. Teisėjų kolegija atmetė vieno iš kelių dešimčių advokatų prašymą nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją.

Prokuroro vertinimu, bylos nagrinėjimas gali užtrukti ne vienerius metus. Gaujos lyderiui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o prekyba žmonėmis kaltinamiems asmenims už šį nusikaltimą gali būti skirta iki 12 metų nelaisvės. Už narkotikų platinimą gresia iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-06-10, https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/prekybos-zmonemis-byla-siauliuose-i-vergove-isveze-apie-100-lietuviu-n1526957

Šiandien Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje beveik dešimtmetį veikusios organizuotos nusikalstamo susivienijimo grupuotės nariai kaltinami dideliais kiekiais platinę narkotines medžiagas Airijoje ir Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, vykdę prekybą žmonėmis, neteisėtai praturtėję, legalizavę nusikalstamu būdu įgytą turtą, klastoję dokumentus ir įtraukę vaiką į nusikalstamą veiką. Kaltinimai pareikšti 33 asmenims, vienas kaltinamasis jau miręs. Teisiamasis posėdis vyko mišriuoju būdu – dalis proceso dalyvių susirinko teismo posėdžių salėje, kita dalis prie proceso prisijungė nuotoliniu būdu. Bylos nagrinėjimas atidėtas iki spalio mėnesio.

Dėl tos priežasties, kad vienas iš kaltinamųjų pareiškė negavęs kaltinamojo akto, nežinantis, kuo yra kaltinamas, teismas negalėjo bylos pradėti nagrinėti iš esmės. Didžiąją dalį posėdžio teismas sprendė proceso dalyvių pateiktus prašymus, vienas iš kurių – pareiškimas nušalinti bylą nagrinėjančios kolegijos pirmininkę, vieno kaltinamojo advokatui ir jo ginamajam kilus įtarimų, kad pirmininkaujanti teisėja gali būti šališka. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras tokį advokato prašymą įvardijo kaip nepagrįstą ir prašė jį atmesti, dauguma advokato kolegų tokiam prašymui pritarė. Kolegijos nariai pareiškė, kad nėra objektyvių duomenų, jog pirmininkaujanti teisėja byloje būtų šališka, anot jų, toks prašymas negali būti patenkintas. Teismas nušalinimą pareiškusio advokato prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Prie bylos buvo pridėti 8 nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai daugiau kaip 80 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Vienas iš proceso dalyvių teismo prašė visus ieškinius atmesti, tokius prašymus pavadinęs kaip mėginimą pasipinigauti. Byloje spręsti ir kiti procesiniai klausimai.

Didžioji dalis nusikalstamų veikų padaryta Airijoje. Vyrų ir moterų iš įvairių šalies vietovių amžius – 28–74 metai. Šie asmenys, tarp kurių ir nusikalstamo susivienijimo organizatorius, kaltinami tuo, kad sistemingai verbavo socialiai pažeidžiamus asmenis – neturinčius nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenančius itin sunkiomis materialinėmis sąlygomis, turinčius priklausomybių ar sveikatos problemų. Bylos duomenimis, daugiau nei 100 asmenų buvo išvežti iš Lietuvos į Airijos salą ir pateko į šiuolaikinės vergovės sąlygas – jie buvo išnaudojami narkotinėms medžiagoms platinti gatvėse. Buvo atimami aukų asmens dokumentai, taikytas psichologinis ir fizinis smurtas, prievarta skatinama vartoti narkotikus ir verčiama vykdyti nusikalstamas veikas. Byloje nurodoma, kad įvairiais sandoriais buvo įteisinta ne mažiau kaip 861 tūkst. eurų, gautų iš narkotinių medžiagų platinimo Airijoje ir Šiaurės Airijoje, o beveik už 45 tūkst. eurų buvo įsigyta įvairių juvelyrinių dirbinių.

Daugiau kaip 300 tomų bylos vien kaltinamąjį aktą sudaro 5 tomai (daugiau kaip 1000 lapų). Teismas numato apklausti 166 liudytojus, 20 nukentėjusiųjų. Dalis iš jų gyvena užsienyje. Preliminariai teismas paskyrė teisiamuosius posėdžius iki 2027 m. gegužės mėnesio. Šiuo metu 7 iš 32 kaltinamųjų atlieka bausmę už kitas padarytas nusikalstamas veikas, kitiems skirtos laisvės apribojimo priemonės – dokumentų paėmimas, intensyvi priežiūra, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jiems apribota nuosavybės teisė į turtą.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-06-10, https://www.etaplius.lt/aktualu/kriminalai/siauliuose-pradeta-nagrineti-tarptautinio-nusikalstamo-tinklo-nariu-byla-pries-teisma-stojo-32-asmenys-reportazas/399488

Ne kartą dėl seksualinių nusikaltimų teistas ir dėl to net maniaku pramintas vyras vėl įkliuvo: teisėsaugos pareigūnus pribloškė ne tik šio padaryto nusikaltimo žiaurumas, bet ir argumentai, kodėl jis taip pasielgė. Per apklausas maniakas ryžosi išskirtinei išpažinčiai, o tai, ką jis papasakojo, šokiravo ir ilgametę darbo patirtį turinčius bei ne vieną kraupų nusikaltimą atskleidusius pareigūnus.

Išmoko auką smaugti iki sąmonės netekimo

,,Jis net nebandė slėpti, kad seksualiai susijaudindavo matydamas kraują“, – atskleidė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.

Apie Klaipėdoje ne vienerius metus siautėjusį 49 metų seksualinį iškrypėlį Vidmantą Judeikį ne kartą buvo rašiusi žiniasklaida, dėl įvykdytų žiaurių nusikaltimų jis taip pat ne kartą buvo įkalintas, tačiau išėjęs į laisvę vis tiek ieškodavo naujų aukų. Jo niekas negalėjo sustabdyti. Maža to, paaiškėjo, kad kalėjime jis net įgijo naujų „įgūdžių“: išmoko auką smaugti iki sąmonės netekimo.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-06-07, https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/policijai-ikliuvo-seksualinis-maniakas-per-apklausa-sokiruojanti-ispazintis-120258862

Iš Ramiajame vandenyne esančio salyno į Lietuvą atvykę filipiniečiai tikėjosi stabilaus ir gerai apmokamo darbo, tačiau iš tikrųjų jų čia laukė pažeminimas ir apgavystės. Dėl maždaug 140 Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose dirbusių asmenų Vilniaus apygardos prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą. Įtarimai dėl prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo pareikšti paukštynų rangovėms „FA Solutions“ ir „World Halal Trust“ bei septyniems fiziniams asmenims.

Su LRT.lt bendravę filipiniečiai Jerwinas ir Elmeris pasakojo, kad vien už galimybę dirbti Lietuvoje agentūrai sumokėjo po 4 tūkst. eurų. Už šią sumą jie gavo sunkaus ir prastai apmokamo darbo, gyvenimą apgailėtinomis sąlygomis bei patyčias atėmus asmens dokumentus.

Vyrai realiai dirbo „Akola Group“ priklausančiame „Vilniaus paukštyne“, tačiau jų sutartys buvo sudarytos su įmone „FA Solutions“. Filipiniečiams Lietuvoje padedantis Andrius Markevičius sakė, kad ikiteisminiame tyrime figūruoja ir dar viena juos čia viliojanti bendrovė – „World Halal Trust“.

Tiek tarp „FA Solutions“, tiek tarp „World Halal Trust“ vadovų ir akcininkų kartojasi pavardė Azimov. Juridinių asmenų registro duomenimis, pagrindinis „World Halal Trust“ akcininkas ir vadovas yra uzbekas Farruhas Azimovas, o „FA Solutions“ direktorė yra Jekaterina Azimova. Anksčiau pastarosios įmonės akcininke yra buvusi 1946 metais gimusi Javkhar Azimova.

Situaciją abiejų įmonių vardu pakomentavo „FA Solutions“ vadovė J. Azimova.

„Tiesa, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas prieš bendroves dėl darbuotojų iš Filipinų darbo sąlygų. (…) Užtikriname, kad visos visų tautybių bendrovių darbuotojų darbo, apmokėjimo ir buvimo sąlygos atitinka visus teisės aktų reikalavimus“, – be kita ko sakė ji.

Tuo metu „Vilniaus paukštyno“ komunikacijos ir kultūros vystymo vadovė Sandra Vičienė pabrėžė, kad minimi Filipinų Respublikos piliečiai nėra jų darbuotojai.

„Jie bendrovės teritorijoje darbus atliko kaip įmonių-rangovių darbuotojai, o už jų įdarbinimo, administravimo, apgyvendinimo bei kitų susijusių klausimų organizavimą atsakingos minimos įmonės“, – sakė ji.

Tyrimas pradėtas rudenį

26 metų amžiaus Jerwinas į Lietuvą atvyko 2025 metų birželį. Nevedęs, 9 metų dukrą turintis vyras LRT.lt pasakojo, kad Lietuvoje tikėjosi palankesnių galimybių sukurti sau geresnį gyvenimą, uždirbti pinigų dukros ateičiai.

„Filipinuose kreipiausi į įdarbinimo agentūrą. Norėjau dirbti Lenkijoje, bet jie labai ilgai delsė, turėjo labai daug pasiteisinimų, manau, melavo, norėjo išgauti daugiau pinigų iš manęs. Laukiau beveik dvejus metus. Tada pasiūlė pakeisti šalį į Lietuvą, sutikau“, – angliškai pasakojo jis.

Jerwinas į Vilnių lėktuvu atvyko kartu su dar devyniais filipiniečiais.

„Jie paėmė mus iš Vilniaus oro uosto ir nuvežė į gyvenamąją vietą. Pasakė, kad kitą dieną tarsimės dėl sutarties pasirašymo. Gyvenau Rudaminoje, Gamyklos gatvėje. Buvau nepatenkintas sąlygomis, nes tikėjausi, jog gyvensiu su kitais filipiniečiais, bet mus sumaišė su kitų tautybių atstovais.

Tai buvo labai sudėtinga. Jie buvo iš kitų šalių, aš krikščionis, o jie – musulmonai. Su jais sunku komunikuoti, o dar yra maisto klausimai ir panašiai. Prašiau, kad leistų gyventi su filipiniečiais, bet darbdavys nesutiko. Mano kambaryje dar gyveno vyras iš Uzbekistano. Tikėjausi, kad dirbsiu mėsininku, išdarinėsiu vištas. Tačiau man nurodė dirbti valytoju, turėjau valyti įrenginius“, – pasakojo jis.

Vyro teigimu, jis dirbo po 8 valandas per dieną, turėjo laisvus savaitgalius, tačiau jo netenkino maža alga – vos 700 eurų per mėnesį.

„Sutartyse buvo nurodyta, kad dirbsime po 220 valandų per mėnesį, o jei tiek nesurinksime, turėsime patys mokėti už savo apgyvendinimą. Jie paėmė mūsų leidimo laikinai gyventi (LLG) korteles. Kai kurių kolegų pasai buvo paimti. Nuolat prašydavome juos grąžinti“, – prisimena jis.

Kitas filipinietis – 31 metų amžiaus Elmeris į Lietuvą atvyko kiek vėliau, 2025 metų rugpjūtį. Dviejų vaikų tėvas pasakojo, kad tai pirmasis jo darbas užsienyje.

„Atvykau į biurą, bet ten nebuvo vertėjo. Pasirašiau sutartį, po to mane nuvežė į tą pačią gyvenamąją vietą Rudaminoje. Kambaryje gyvenome penkiese: aš, du baltarusiai, vienas žmogus iš Kirgizijos, o dar vieno tautybės neišsiaiškinau.

Kitą dieną nuėjau į paukštyną dirbti gamyboje. Mano grafikas buvo dvi darbo dienos ir dvi laisvos dienos. Jei nepasiekdavai 220 valandų per mėnesį ribos, turėjai mokėti už apgyvendinimą. Kartais dirbdavau po 17 valandų per dieną, bet vis tiek nepasiekdavau. Kartais darbo nebūdavo, pavyzdžiui, šeštadieniais vykdavo valymo darbai.

Atlyginimą gaudavome du kartus per mėnesį. Pirmą kartą duodavo 500 eurų, o paskui priklausydavo nuo atskaitymų. Atlyginimo lapelio negaudavome, paaiškinimų taip pat“, – LRT.lt dėstė pašnekovas.

Vyrų teigimu, jie tik vėliau suprato, kad niekas už juos nesumoka nei gyventojų pajamų mokesčio, nei įmokų „Sodrai“.

„Jie tiesiog pervesdavo pinigus į mūsų „Revolut“ sąskaitas“, – sakė Jerwinas.

Kreiptis į policiją filipiniečiai nusprendė sulaukę neeilinio pažeminimo iš vienos „FA Solutions“ darbuotojos vardu Anželika.

„Prašėme grąžinti mūsų LLG korteles, bet ji nesutiko, o galiausiai paėmė ir perkirpo jas prieš mūsų akis. Juokėsi iš mūsų. Kitą dieną paskambinome į policiją. Policija sakė, kad turėtume parodyti vaizdo įrašą, bet mes nesitikėjome, kad ji perkirps, nefilmavome. Buvau sukrėstas, juk tai mūsų dokumentai. Buvau labai išsigandęs“, – pasakojo Jerwinas.

Šiuo metu tiek jis, tiek Elmeris turi naujus asmens dokumentus. Jie pasakojo, kad be jų Lietuvoje jautėsi labai nesaugiai.

„Labai nerimavau dėl to, kad neturėjau LLG kortelės. Kaip galiu kur nors išeiti, o jei policija paklaus? Labai bijojau“, – sakė Jerwinas.

Jis Rudaminoje esančiame paukštyne išdirbo apie pusę metų, Elmeris – kiek mažiau. Dabar jie abu jau turi kitą darbą pramonines grindų dangas gaminančioje bendrovėje „Acrylicon Baltic“.

„Labai džiaugiuosi šiuo darbu, mūsų vadovas yra labai geras žmogus“, – sakė Jerwinas.

Ankstesnėje darbovietėje susidraugavę filipiniečiai dabar ir gyvena kartu, nuomojasi butą Šv. Stepono gatvėje, Vilniuje. Jie sakė, kad Lietuvoje jiems patinka. „Čia jaučiamės labai saugūs, Lietuva yra nuostabi šalis“, – sakė Elmeris.

Jis prisiminė, kad už galimybę čia gyventi ir dirbti sumokėjo 4 tūkst. eurų.

„Dauguma mūsų tuos pinigus pasiskolinome, turėjome grąžinti šias paskolas, mokėti įmokas. Kaip tai galėtume daryti, jei gautume tokias mažas algas kaip paukštyne? Arba nedirbtume?“ – aiškino jis.

Galiausiai Jerwinas dar pridūrė, kad yra nusivylęs kai kuriais kitais filipiniečiais, kurie vis dar dirba paukštyne.

„Kai kurie filipiniečiai toleruoja blogas sąlygas, agentūros melagystes. Negana to, „FA Solutions“ ragina juos pakviesti daugiau filipiniečių. Už tai žada sumokėti po 200 eurų, siūlo nemokamą apgyvendinimą. Kiek žinau, šiuo metu paukštyne dar dirba 10 ar 20 filipiniečių. Galbūt jiems atlyginimai yra didesni – už tai, kad priviliojo naujų žmonių“, – svarstė jis.

Įtaria prekybą žmonėmis

Filipiniečių bendruomenės Lietuvoje atstovas Andrius Markevičius pasakojo, kad nukentėjusieji kreipėsi pagalbos būtent į jį su žmona.

„Jie nežino Lietuvos įstatymų, kalbos, institucijų, realiai nežino, kur kreiptis. Taip pat nerimauja, kad niekas jais nepasirūpins (taip pat ir iš Filipinų pusės). Jie baiminasi, kad valstybės institucijos bus abejingos ir nereaguos greitai. Taip pat bijo, kad bus išvaryti iš darbo ar kažkaip kitaip nukentės, kad juos deportuos atgal į Filipinus. Todėl pirmiausia kreipiasi ten, kur jaučiasi saugiausiai.

Kai į mus kreipėsi nemažas skaičius nukentėjusiųjų, pradėjome įtarti, kad čia yra ir prekybos žmonėmis požymių, ne tik Darbo kodekso pažeidimų“, – LRT.lt pasakojo jis.

A. Markevičius nurodė, kad pernai rudenį kreipėsi į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą (KOPŽI), kurio atstovai padėjo rasti advokatą, o galiausiai viskas baigėsi prokuratūroje.

Vilniaus apygardos prokuratūra LRT.lt patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo yra atliekamas, visapusiškai tiriamos galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, renkami tyrimui reikšmingi duomenys.

Remiantis atitinkamais Baudžiamojo kodekso straipsniais, už prekybą žmonėmis gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų, o už dokumentų klastojimą – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

„Įtarimai šiame tyrime pareikšti dviem juridiniams ir septyniems fiziniams asmenims.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija šiuo metu neviešintina“, – nurodė prokuratūros atstovai.

Savo ruožtu A. Markevičius prisiminė, kad pirmieji filipiniečiai buvo tiesiog išmesti į gatvę.

„Jie buvo pastatyti prieš faktą, be jokio išankstinio įspėjimo. Kadangi apgyvendinimas susietas su darboviete, atleidus iš darbo, buvo išgyvendinti. Reikėjo labai greitai ieškoti kažkokių sprendimų, pagalbos jiems“, – sakė jis.

Pašnekovas apibendrino, kad labai liūdna, jog tokie dalykai vyksta Lietuvoje.

„Ilgą laiką buvome ta valstybė, kuri siuntė emigrantus kitur. Turėjome savo pačių piliečių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis. Dabar esame ta valstybė, kuri priima imigrantus. Deja, tokie dalykai vyksta ir mūsų krašte.

Manau, mūsų valstybinės institucijos dar nėra pakankamai pasiruošusios priimti šiuos imigrantus. Dar yra įstatymų spragų, jiems reikalinga pagalba. Ši byla yra reikšminga Lietuvos teisėsaugos sistemai, nukentėjusiųjų skaičius yra labai didelis. Tokių atvejų yra ne vienas ir ne du. Todėl manau, kad ši byla bus precedentas ir ateities byloms“, – tikėjosi A. Markevičius.

Kaltinimus neigia

Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė „World Halal Trust“ įsteigta 2015 metais, šiuo metu jos buveinė yra Kaune.

Naujausios finansinės ataskaitos duomenimis, 2024 metais „World Halal Trust“ gavo 791 tūkst. eurų pajamų, uždirbo 48 tūkst. eurų grynojo pelno. Įmonė nurodo, kad jos pagrindinė veikla yra sertifikavimo paslaugos pagal Islamo tradicijas. 2024 metais joje dirbo vidutiniškai 37 asmenys.

„FA Solutions“ įsteigta 2024 metais, jos buveinė taip pat yra Kaune. Šiuo metu įmonės akcininkas yra asmuo vardu Kirilas Menkovas.

2025 metais „FA Solutions“ gavo 1,1 mln. eurų pajamų, uždirbo 139 tūkst. eurų grynojo pelno. Nurodoma, kad pagrindinė šios įmonės veikla yra skerdimo paslaugos pagal Islamo tradicijas. Pernai joje dirbo vidutiniškai 52 asmenys.

„Sodros“ duomenimis, šiemet, balandį, vidutinis atlyginimas „World Halal Trust“ buvo 1 333,73 euro (apie 939 eurai į rankas), o „FA Solutions“ – 1 213,11 euro (apie 877 eurai į rankas).

Kaip komentare LRT.lt dėstė J. Azimova, iš viešai skelbiamos informacijos ir verslo sluoksniuose paplitusių kalbų, jai žinoma, jog aptariamas ikiteisminis tyrimas yra vienas iš daugelio pastaruoju metu pradėtų ir atliekamų tyrimų prieš įmones, kurios samdosi darbuotojus iš trečiųjų šalių.

„Ir ši tyrimų banga vyksta tuo metu, kai Lietuvos rinkoje dėl sugriežtintos migracijos politikos labai trūksta darbo jėgos, o užsieniečius samdančios įmonės deda maksimalias pastangas darbuotojams sudaryti kuo palankesnes darbo ir gyvenimo sąlygas, siekiant šiuos darbuotojus išlaikyti itin konkurencingoje aplinkoje“, – dėstė ji.

Verslininkė teigė, kad įmonės pačios aiškinasi situaciją, kodėl darbuotojai būtent iš Filipinų teikia nusiskundimus teisėsaugos pareigūnams, nors jose dirba įvairiausių tautybių darbuotojų, iš kurių nė vienas jokių nusiskundimų nereiškia.

„Jau surinkta patikimų duomenų, kad filipiniečių veiksmus tiesiogiai koordinuoja, teikia konkrečius nurodymus konkuruojanti įmonė, kuri orientuojasi konkrečiai į darbuotojų iš Filipinų įdarbinimą Lietuvoje. Manome, konkurentai, žinodami pastaruoju metu Lietuvos teisėsaugos politiką be jokių patikimų duomenų inicijuoti ir atlikti ikiteisminius tyrimus dėl užsieniečiu darbo sąlygų, pasinaudojo tuo, žadėdami galimybę lengvai prisiteisti tariamos žalos atlyginimą, sukurstė darbuotojus iš Filipinų kreiptis į teisėsaugos institucijas, tuo pačiu perėmė taip Lietuvoje trūkstamą darbo jėgą.

Taip pat turime duomenų, kad darbuotojus iš Filipinų apgavo jų agentas Filipinuose. Tas pats asmuo apgavo ir bendroves, prieš jį šiuo metu vyksta baudžiamasis procesas Filipinuose. Dėl to bendrovės aiškinasi, siekia gauti daugiau informacijos iš Filipinų“, – pasakojo ji.

J. Azimova pridūrė, kad būstai, kuriame gyvena ir gyveno bendrovių darbuotojai, yra gyvenamosios paskirties, atitinka visus reikalavimus.

„Šie būstai yra fiksuoti teisėsaugos pareigūnų, neabejojame, kad jokių neatitikimų esamiems reikalavimams, šie būstai neturi. Darbuotojų darbo sąlygos yra tokios pačios kaip visų tautybių, atitinkančios visus teisės aktų reikalavimus.

Darbo užmokestis ne tik, kad mokamas sutartas su darbuotojais, pervedamas išskirtinai tik bankiniais pavedimais, tačiau ir jo mokėjimas nuolat ir kruopščiai kontroliuojamas Migracijos departamento. Darbo užmokesčio mokėjimą taip pat galima lengvai patvirtinti iš Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ teikiamų deklaracijų, mokamų mokesčių. Prieš išduodant leidimą gyventi Lietuvoje, visi užsieniečiai (įskaitant filipiniečius) yra kalbinami Migracijos departamento pareigūnų. Užsieniečių visada klausiama, kokį darbo užmokestį jie gaus, Migracijos departamentas kontroliuoja, kad užsieniečių įvardintas darbo užmokestis sutaptų su įmonių deklaruojamu darbo užmokesčiu.

Bendrovės neatiminėjo darbuotojų dokumentų ir tai įrodo faktai, kad darbuotojai laisvai gyveno, keliavo po Lietuvą, nuomojosi viešbučius, kada norėjo, nutraukė darbo santykius su bendrovėmis. Visa tai galima pasitikrinti viešai skelbiamais darbuotojų įrašais socialiniuose tinkluose“, – dėstė ji.

Galiausiai „FA Solutions“ direktorė nurodė, kad darbuotojų iš Filipinų buvo ne 140, o apie 60 ir jie dirbo tik Vilniuje.

„Tikrai ne visi darbuotojai iš Filipinų teikė pareiškimus teisėsaugos institucijoms, kiti tęsia darbą bendrovėse, neteikia jokių pretenzijų. Iš pareiškimus pateikusių darbuotojų dalis toliau dirba bendrovėse, kita dalis be jokių trukdžių nutraukė darbo santykius, tęsia darbus Lietuvoje tik konkuruojančios įmonės surastose darbovietėse.

„FA Solutions“ ir „World Halal Trust“ dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ne tik neteko dalies taip trūkstamų darbuotojų. Taikomi apribojimai, areštuotos sąskaitos kelia itin rimtą grėsmę bendrovių tolesnei veiklai ir išlikimui. Tuo pačiu pažymime, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė, viešai skelbusi grasinimus su užsieniečių darbo jėga dirbančiam verslui, ne vienam verslui labai apsunkino darbo sąlygas, tačiau neskelbiama nė vieno teismo patvirtinto darbuotojų išnaudojimo atvejo. Bendrovėms didelį susirūpinimą kelia ir pareiškimus pateikusių darbuotojų iš Filipinų likimas. Sukurstyti ir apgauti jie įtraukti į ilgus metus vyksiantį procesą, tai neišvengiamai pareikalaus jų įsitraukimo, laiko ir finansinių sąnaudų, ir šis procesas, įsitikinę, baigsis niekuo“, – neabejojo J. Azimova.

Ne paukštyno darbuotojai

Nuo 1993 metų veikiančiame „Vilniaus paukštyne“ pernai dirbo apie 1 290 darbuotojų, kuriems šiemet, balandį, mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2 547,76 euro (apie 1 554 eurus į rankas).

Ši akcinė bendrovė 2024 m. liepos – 2025 m. birželio mėn. laikotarpiu gavo 230 mln. eurų pajamų, uždirbo 21,7 mln. eurų grynojo pelno.

Taip pat 1993 metais įsteigtas „Kaišiadorių paukštynas“ 2024 m. liepos – 2025 m. birželio mėn. laikotarpiu gavo beveik 41 mln. eurų pajamų, uždirbo 672 tūkst. eurų grynojo pelno.

Šioje akcinėje bendrovėje pernai dirbo 257 darbuotojai, kuriems šiemet, balandį, mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2 113,51 euro (apie 1 334 eurus į rankas).

Kaip komentavo S. Vičienė, minimame ikiteisminiame tyrime vertinamos aplinkybės, susijusios su įmonių, pagal sutartis vykdžiusių jų bendrovėje gamybos rangos darbus, veikla ir jų, kaip darbdavių, vykdytomis funkcijomis.

„Vilniaus paukštynas“ šiame procese nėra tyrimo subjektas“, – sakė ji.

Paukštyno atstovė pridūrė, kad prieš pradedant bendradarbiavimą jų bendrovei buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys teisėtą užsieniečių įdarbinimą ir jų darbo pagrindą Lietuvoje, todėl jie neturėjo pagrindo abejoti jų darbo teisėtumu.

„Mums netikėta informacija apie galimus pažeidimus, susijusius su rangovų darbuotojų administravimu bei kitomis aplinkybėmis, už kurias atsakingi jų tiesioginiai darbdaviai. Į tokius signalus žiūrime labai rimtai ir atsakingai. Iš savo pusės siekiame užtikrinti, kad visi mūsų bendrovės teritorijoje darbus atliekantys žmonės turėtų saugią aplinką ir būtų vertinami pagarbiai. Bendradarbiaujame su teisėsaugos institucijomis, teikiame visą prašomą informaciją ir tikimės, kad visos aplinkybės bus išsiaiškintos“, – dėstė ji.

„Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ yra Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos „Akola Group“ dalis.

Gegužės 20 dienos pranešime nurodoma, kad jos paukštininkystės segmento pajamos per pastaruosius 9 mėnesius augo daugiau nei dešimtadaliu ir siekė 261 mln. eurų, o bendrasis pelnas padidėjo beveik 40 proc. iki 62 mln. eurų.

„Augimą palaikė didesnė aukštesnės pridėtinės vertės produktų dalis, efektyvesnė veikla ir palankesnė produktų struktūra“, – aiškino grupė.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-05-29, https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2942348/atvezti-i-lietuva-tapo-vergais-dviejuose-salies-paukstynuose-pluso-140-filipinieciu

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį nagrinėjo už paauglių seksualinį išnaudojimą kalinčio buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakščio individualųjį skundą – nuteistasis siekia, kad jam ir kitiems už panašaus pobūdžio nusikaltimus asmenims būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Dabar Bausmių vykdymo kodeksas draudžia taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui.

Tačiau R. Jakštys mano, kad įstatyme įtvirtinta tokia nuostata pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą, teisę į teisingą teismą, taip pat Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo vykdymo principą.

Kalėjime bausmę atliekančio nuteistojo skundus dėl lygtinio paleidimo 2025 m. nagrinėjo Kauno apylinkės teismas. Vėliau skundo netenkino ir Kauno apygardos teismas. Teismai nurodė, kad minėta Bausmių vykdymo kodekso nuostata užkerta kelią nuteistiesiems, atliekantiems bausmę už vaikų seksualinį išnaudojimą, taikyti lygtinį paleidimą.

R. Jakščio manymu, ginčijama norma atima iš tokio asmens galimybę būti paleistam iš laisvės atėmimo vietos įstaigos lygtinai, remiantis vien tik padaryto nusikaltimo kategorija, neatsižvelgiant į individualią situaciją, elgesį bausmės atlikimo metu, jo pastangas integruotis į visuomenę, asmenybės charakteristiką.

Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo manymu, neužtikrina asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, neleidžia teismui vykdyti teisingumo.

R. Jakštys siekia, kad Bausmių vykdymo kodekso nuostata, draudžianti taikyti jam lygtinį paleidimą, būtų pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir, jei į jo argumentus būtų atsižvelgta, Seimas imtųsi teisės akto pataisų.

„Jeigu Konstitucinis Teismas manytų, kad nustatytasis teisinis disbalansas gali būti pašalintas įstatymų leidėjo priemonėmis, prašoma nustatyti Seimui pareigą per protingą terminą – ne vėliau kaip per šešis mėnesius – parengti ir priimti Bausmių vykdymo kodekso pakeitimą, kuris leistų teismams atlikti individualų rizikos bei socializacijos vertinimą ir spręsti dėl lygtinio paleidimo, neprarandant Konstitucijoje įtvirtintos vaikų apsaugos paradigmos, bet kartu išsaugant nuteistojo teises ir Konstitucijos viršenybę“, – rašoma R. Jakščio individualiajame skunde.

Dabar bus laukiama Konstitucinio Teismo teisėjų verdikto.

„Byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant. Nutarimas bus skelbiamas vėliau, jis turi būti paskelbtas per 30 dienų“, – Eltai sakė Konstitucinio Teismo pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Giedrė Maksimaitytė.

Skyrė kalėjimą, nurodė atlyginti žalą

ELTA primena, kad pernai gruodį Kauno apylinkės teismas už paauglių seksualinį išnaudojimą jau kalintį buvusį jaunimo mentorių R. Jakštį nuteisė dar vienoje panašaus pobūdžio byloje.

Už trijų jaunesnių nei 16 metų moksleivių tvirkinimą kauniečiui buvo skirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta su nuosprendžiu kitoje byloje ir paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuosprendis įsiteisės, tiek laiko nuteistasis turės praleisti kalėjime, lygtinis paleidimas nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius kol kas nėra netaikomas.

Trims nukentėjusiesiems priteista sumokėti 8 tūkst. eurų.

R. Jakštys nuo 2024 m. balandžio 8 dienos Pravieniškių kalėjime atlieka teismo jam skirtą pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.

Dar kitoje byloje, susijusioje su nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu, jis jau yra atlikęs arešto bausmę.

Trečia byla

Minėta Kauno apylinkės teismo išnagrinėta byla yra trečia R. Jakščio byla, susijusi su nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu.

Remiantis kaltinamojo akto duomenimis, 2018 m. lapkričio – 2020 m. vasario mėnesio laikotarpiu kaltinamasis R. Jakštys galimai įvykdė seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tris nepilnamečius asmenis. Kai kurie nusikaltimai buvo įvykdyti užsienyje.

Žinomam jaunimo mentoriui bei moksleivių kelionių į užsienį organizatoriui R. Jakščiui šioje byloje buvo pareikšti kaltinimai dėl trijų nusikalstamų veikų, už kurias gresia laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

„Nors kaltinamasis teigė, kad jis nesuvokė savo elgesio neteisėtumo ir neleistinumo pobūdžio, t. y. nesuvokė, kad tvirkino nepilnamečius, tačiau tokie jo paaiškinimai vertintini kaip jo gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Pažymėtina, jog duomenų, kad kaltinamasis negalėtų tinkamai suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, byloje nenustatyta. O tai, kad kaltinamasis suvokė pasielgęs netinkamai, neleistinai patvirtina ir siekis atsiprašyti“, – paskelbė pirmosios instancijos teismas.

Nuosprendyje rašoma, kad kaltinamojo veikimo būdas – siekis užmegzti ryšį būtent su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais, sudarant sėkmingo, įtakingo jauno žmogaus įvaizdį, melagingai prisistatant kaip dirbantį garsiose įmonėse, kontrolė ir manipuliacija, priešingai, rodo, jog kaltinamasis suvokė, kas nepilnamečiams daro įspūdį, kaip įgyti jų pasitikėjimą, suvokė, kad nepilnamečiai yra pažeidžiamesni, nėra pakankamai brandūs ir patyrę atskirti tinkamą elgesį nuo netinkamo, ir tuo naudojosi.

„Be to, kaltinamojo veikimo schema – pirma įgyti nepilnamečių pasitikėjimą susirašinėjant sėkmės, savęs tobulėjimo, karjeros temomis, tokiu būdu užmegzti ryšį, o po to pereiti prie intymių vietų lietimo, apnuoginto lytinio organo nuotraukų siuntimo rodo, jog kaltinamasis norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia“, – paskelbė teismas.

2024 m. balandį Kauno apygardos teismas R. Jakščiui už trijų jaunesnių nei 16 metų paauglių tvirkinimą ir lytinės aistros tenkinimą, pažeidžiant nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, skyrė realią pustrečių metų kalėjimo bausmę.

2021 metų gruodį Kauno apylinkės teismas už 4 nepilnamečių tvirkinimą jam skyrė laisvės apribojimo bausmę, kuri, nesilaikant įpareigojimų nebendrauti su nepilnamečiais, buvo pakeista į 90 parų areštą.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-05-28, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2943248/kt-emesi-nagrineti-paaugliu-tvirkinima-nuteisto-jakscio-skunda-siekia-lygtinio-paleidimo