Author: admin

Prokurorų paskelbta žinia apie kaltinimus kunigams patvirtino tai, kas buvo nujaučiama, – Bažnyčia dangsto savo darbininkų nuodėmes, netaikydama išimties net ir pedofilijai – seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus.

Kaip nors kitaip paaiškinti situaciją nenusižengiant vienam iš dešimties Dievo įsakymų, būtų sunku.

Vienoje iš bylų Vilniaus arkivyskupijos kunigas kaltinamas 34 tyčiniais seksualiniais nusikaltimais. Veiksmas vyko 23 metus.

Būtų tikras stebuklas, tik ne dievo, o velnio, jeigu per ištisą pirmąjį šio amžiaus ketvirtį vykdyti priekabiavimai, tvirkinimai, prievartavimai niekaip nebūtų pasiekę nė vienos šventos ausies.

Veiksmas vyko šešiose kaltinamojo buveinėse, kurios visos priklausė Bažnyčiai. Kodėl reikėjo jas keisti taip dažnai?

Ką besakytų Arkivyskupija, neįmanoma pabėgti nuo minties – Bažnyčios biurokratai perkeliami į kitą parapiją, tikintis palaidoti jų tamsiąją pusę.

Kristina Miškinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė, žodžių į vatą nevynioja. Ji tai vertintų vos ne kaip sekso turizmą, nes perkeliant pedofilus į kitą vietą suteikiama galimybių pasiekti daugiau nieko neįtariančių aukų.

Bažnyčia tikriausiai prieštarautų. Dangstydama nuo pasauliečių nusikaltimus ir slėpdama nusikaltusiųjų vardus, ji bando tai pateikti kaip aukų apsaugą arba nelaimę, su kuria dorojasi pati, pagal savo kanonus. Gal ir galima būtų dėl to nesiginčyti, jeigu reikalas liestų pavogtą žvakę. Galbūt. Bet tik ne tuomet, kai aukos yra mažamečiai ar kiti, ateinantys į Bažnyčią ieškoti tiesos, doros ir paguodos.

Kai sako, kad Bažnyčia išgyvena didžiulio skausmo akimirką, tai skamba įdomiai.

Skausmo dėl ko – dėl to, kad Bažnyčią bjauroja nuodėmė, dėl prievartautų vaikų ar dėl to, kad ir vėl yla išlindo iš maišo? Kai kviečia melstis, taip pat norisi pasitikslinti – ar melstis, kad paslaptys liktų saugios, ar prašyti į šventus namus ateinančių vaikų budrumo?

“Kol aukos bijo, kol zakristijonai, vargonininkai, choristai, parapijiečiai nemato, o hierarchai tyli, per mišias neturėtų kunigams patarnauti vaikai. Tai turi būti uždrausta. Vaikus turėtų privalomai lydėti bent vienas artimas suaugęs. Visada. Toks galėtų būti Bažnyčios pirmas žingsnis, konkretus atsakas, jeigu tikrai skauda. O tada jau galima ir pasimelsti.”

Anksčiau, kaip ir dabar, istorijos liudija vieną tiesą – Bažnyčia yra uždara galios sistema. Nusikaltimas – tarytum dar viena jos nuosavybė.

Lenkija, giliai katalikiška šalis, turi precedentą, kuris bando griauti tokį mąstymą. Šįmet prieš teismą stojo vyskupas, pirmasis hierarchas, kuriam pateikti kaltinimai kunigų pedofilijos slėpimu. Ne pedofilija, o jos slėpimu. Žinojo keletą atvejų, bet nepranešė.

Kol nuo atsakomybės gali išsisukti žinantys, bet tylintys, tol jokia nulinės tolerancijos seksualiniams nusikaltimams doktrina neveiks. Ir ji, ir bažnytinės pagalbos aukoms iniciatyvos labiau tarnaus kaip dūmų uždanga.

Jeigu Bažnyčia yra ne religijos biurokratų užuovėja, jeigu Bažnyčia – Dievo žodžio namai, tai jos tarnai turėtų imtis griežčiausių veiksmų net dėl menko įtarimo.

Uždara, paslaptis rakinanti, nusikaltusius savo klebonus paklusniais įkaitais paverčianti Bažnyčia yra patogi turintiems liguistų polinkių. Ir viliojanti. Todėl pavojinga.

Kol aukos bijo, kol zakristijonai, vargonininkai, choristai, parapijiečiai nemato, o hierarchai tyli, per mišias neturėtų kunigams patarnauti vaikai. Tai turi būti uždrausta. Vaikus turėtų privalomai lydėti bent vienas artimas suaugęs. Visada. Toks galėtų būti Bažnyčios pirmas žingsnis, konkretus atsakas, jeigu tikrai skauda. O tada jau galima ir pasimelsti.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-08-14, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/3021148/ramune-sotvare-semetiene-uzdara-galios-sistema-patogi-vieta-nusikaltimui

„Man reikėjo pinigų, o kiti darbai buvo labai išnaudojantys. Seksualinių paslaugų teikimas man davė galimybę užsidirbti ir nebūti išnaudojamai“, – LRT.lt sako seksualines paslaugas už pinigus teikianti Marija. Ji įsitikinusi, kad nei seksualinių paslaugų teikėjai, nei jų pirkėjai neturėtų būti baudžiami. Vis dėlto ekspertė su tuo nesutinka. Pasak jos, prostitucijoje moterys išnaudojamos, o klientai yra pagrindinis variklis, dėl kurio vyksta toks išnaudojimas.

Šiandien Lietuvoje baudžiami ir seksualinių paslaugų teikėjai, ir pirkėjai. Už tai gali tekti susimokėti baudą nuo 90 iki 140 eurų. Tiesa, už žmogaus įtraukimą į prostituciją jau gresia ne tik bauda, bet ir laisvės atėmimas.

Vis dėlto pagalbą nukentėjusiems žmonėms teikiantys ekspertai pastebi, kad bausmės prostitucija užsiimantiems žmonėms jų neskatina kreiptis pagalbos, todėl turėtų būti baudžiami tik sekso pirkėjai. Teisingumo ministrė su tokia nuomone nesutinka – jos vertinimu, esama tvarka yra gera, tik būtų galima didinti baudas tokias paslaugas perkantiems žmonėms.

Marija seksualines paslaugas teikia apie šešerius metus – pradėjo nuo veiklos internete, vėliau užsiėmė erotiniais masažais ir eskortu, o šiandien daugiausiai užsiima BDSM (surišimas ir disciplina, dominavimas ir nuolankumas) veikla. Siekdama apsaugoti savo anonimiškumą, pašnekovė prašo ją vadinti Marija.

Ji pasakoja, kad dažniausiai klientai ją randa internete. Nors Marija dažniausiai dirba su nuolatiniais klientais, kuriuos pažįsta jau ilgą laiką, kartais susitinka ir su naujais klientais. Paprastai klientai parašo elektroninį laišką, papasakoja, ko norėtų iš susitikimo. Tada Marija su galimu klientu pasikalba telefonu, o galiausiai susitinka – paprastai susitikimai vyksta viešbutyje ar kitoje vietoje.

„Visada kreipiu dėmesį į tai, kaip žmonės rašo, ar atitinka mūsų pomėgiai. <…> Žmones atsirenku ne tik dėl saugumo, bet ir dėl jų pačių – žinau, kad fainiausiai seksualinių fantazijų laiką galima praleisti tada, kai atitinka pomėgiai ir norai. Taip išeina, kad užsimezga ryšiai su klientais, kurie grįžta“, – LRT.lt sako Marija.

Saugumo klausimas lydi visą laiką

Saugumas – svarbus klausimas seksualines paslaugas teikiantiems žmonėms. Kadangi Lietuvoje už seksualines paslaugas baudžiami ir klientai, ir paslaugų teikėjai, užtikrinti savo saugumą sudėtingiau. Jei klientas – užsienietis, Marija neretai prašo atsiųsti savo paso nuotrauką ar kitą asmeninę informaciją, kuri padėtų žmogų identifikuoti.

„Manęs klausi apie saugumą, bet kaip tik prieš mūsų pokalbį kalbėjausi su drauge, kuri neteikia seksualinių paslaugų, bet gyvena su smurtaujančiu vyru. Manau, visų moterų, kurios yra su vyrais, reikia klausti, ar jos yra saugios namuose, nes čia vyksta didžiausias smurtas. Žinoma, apie saugumą galvoji visą laiką. Tiesa, kai eini į pasimatymus su nepažįstamais žmonėmis, su kuriais susipažinai internete, būna tas pats. Galima sakyti, čia panašiai“, – dalijasi Marija.

Pasak jos, dauguma seksualinių paslaugų teikėjų turi labai stiprų intuicijos jausmą – paprastai analizuojamos visos galimo kliento žinutės ir reakcijos: „Net nėra kažkokio paaiškinimo žodžiais, tiesiog išsiugdai tą savybę ir pradedi pastebėti, su kuo susitikti, o su kuo – ne.“

Nors Marija yra susitikusi su klientais, dėl kurių jai kilo abejonių, ji nėra pakliuvusi į pavojingas situacijas: „Gal vieną kartą žmogus buvo grubesnis, bet aš moku tai pasakyti, ir tai padėjo. Susitikimas įvyko, viskas buvo gerai, bet aš daugiau niekada su juo nesusitikau.“

Marija taip pat sako, kad anksčiau asmeniniame gyvenime ji yra turėjusi blogesnių santykių nei su klientais: „Esu turėjusi tikrai gerokai nesaugesnių ir nepagarbesnių santykių. Dabar mano seksualinis gyvenimas yra daug geresnis, nes aš brėžiu ribas ir labai atsirenku klientus. Kai žmonės moka pinigus, mūsų kapitalistinėje visuomenėje jie pradeda kažkaip kitaip tai vertinti.

Nesakau, kad mano sutinkami klientai yra išskirtiniai vyrai. Jie tikriausiai taip pat turi mizoginijos (išankstinio nusistatymo moterų atžvilgiu – LRT), bet jie moka pinigus ir nori gerai praleisti laiką, todėl pagarba yra daug didesnė nei ta, kurią patyriau į pasimatymus eidama nemokamai.“

„Tai leidžia užsidirbti ir nebūti išnaudojamai“

Nors seksualinių paslaugų teikėjai dažnai matomi kaip šia veikla užsiimantys ne savo noru, o priverstinai, Marija sako, kad šis darbas – jos pasirinkimas.

„Aš neplanavau būti seksualinių paslaugų teikėja, bet seksualumas, seksas ir visokie tabu dalykai man visą laiką buvo įdomūs – nuo pat mažens. <…> Manau, yra tokių žmonių kaip aš, kurie tiesiog savaime jaučia susidomėjimą seksualiniais dalykais, yra seksualūs žmonės“, – svarsto Marija.

Ji pripažįsta niekada negalvojusi už tai imti pinigų, tačiau viskas pasikeitė, kai po gyvenimo užsienyje Marija grįžo į Lietuvą: „Suvokiau, kad man reikia pinigų, ir nežinau, ką daryti. Tada dirbau lievus darbus už 7 eurus per valandą. Gali išgyventi, bet dirbi daug, o darbas sunkus.“

Apsispręsti padėjo ir pasimatymas su vyru, pasibaigęs Marijos namuose: „Man tai buvo toks šūdinas seksas, o jam buvo geriausia patirtis. Man atrodo, jam čakros atsivėrė. Jam išėjus iš mano buto, pagalvojau: kodėl tai darau nemokamai?“

„Priimant sprendimą teikti seksualines paslaugas už pinigus, prisidėjo mano finansinė, sunkaus darbo patirtis ir ši patirtis. Turbūt ir man atsivėrė čakros, kad aš padariau tokią paslaugą for free (nemokamai). Tačiau iš dalies vis tiek pagrindinė priežastis buvo finansinė – man reikėjo pinigų, o kiti darbai buvo labai išnaudojantys. Seksualinių paslaugų teikimas man davė galimybę užsidirbti ir nebūti išnaudojamai“, – sako Marija.

Ji pasakoja anksčiau dirbusi daugiau, o šiandien prioritetą teikianti nuolatiniams klientams ir retesniems susitikimams.

„Noriu užsidirbti tiek, kad galėčiau pavalgyti, turėčiau kur gyventi ir galėčiau sau leisti nueiti į parduotuvę ir nusipirkti bet ką, ko norėčiau. Aš visą gyvenimą negalėjau to daryti. Nueiti į parduotuvę man visada buvo kančia ir nerimas, nes visada galvodavau, ką galiu nusipirkti. Seksualinių paslaugų teikimas man leidžia nusipirkti, ką noriu“, – dalijasi Marija.

Šiandien per savaitę Marija turi maždaug vieną klientą, už visos nakties ar kelių valandų susitikimą ji prašo apie 2 tūkst. eurų. Taip per mėnesį Marija užsidirba apie 8 tūkst. eurų.

Stigmos skaudina, bausmės neleidžia kreiptis pagalbos

Nors Marijai patinka teikti seksualines paslaugas, ji pripažįsta – lydinčios stigmos skaudina: „Net dabar netikėtai susigraudinau. Jaučiuosi nematoma, kaip nematomas šešėlis. Turiu gyventi dvigubą gyvenimą, viską slėpti.“

Artimiausi Marijos draugai žino apie tai, kad ji teikia seksualines paslaugas, tačiau šeimai ar kitiems žmonėms Marija to nepasakoja.

„Gal iš pradžių, kai pradėjau užsiimti šia veikla, buvo tokio naivumo, nes norėjau tuo pasidalinti, džiaugtis, kaip faina, bet nuo to nudegiau ir privatumo atžvilgiu, ir draugų praradau, kai jie sužinojo detales. Jaučiu baimę, kad mano šeima apie tai sužinos, nes nežinau, kaip jie sureaguos“, – atvirauja Marija.

Jai skaudu ir dėl to, kaip visuomenės stigmos veikia kitus seksualinių paslaugų teikėjus, kai nepavyksta kreiptis dėl medicininės ar teisinės pagalbos.

„Pripranti prie slėpimo, prie klientų analizavimo, nors su klientais mažiausiai problemų būna. Net pas ginekologę norėtųsi tiesiog pakalbėti, pasakyti, kuo užsiimu. Turėtum normaliai pašnekėti apie tai, ko tau reikia. Aš dažnai tiriuosi dėl lytiškai plintančių ligų. Ginekologė vis klausia: „Kam tau to reikia? Kas tau yra?“ – sako Marija.

Jos teigimu, seksualinių paslaugų teikėjai, esant reikalui, negali kreiptis į teisėsaugą, nes žino, kad bus nubausti.

Jokių baudų nei klientams, nei parduodantiems paslaugas?

Vienas asociacijos „SOMA teisės“ įkūrėjų Donatas Damarodas mano, kad už seksualines paslaugas nereikėtų bausti nei tokias paslaugas teikiančių žmonių, nei jas perkančių: „Mes esame už seksualinių paslaugų dekriminalizaciją.“

D. Damarodo teigimu, baudžiant ir seksualinių paslaugų teikėjus, ir klientus, labiausiai nukenčia paslaugų teikėjai. Pasak jo, tokiu būdu seksualinės paslaugos yra nustumiamos į šešėlį, o žmonės – persekiojami.

„Baudos nelabai skatina paslaugų pirkėjus teisėsaugos institucijoms pranešti apie išnaudojimo ir prekybos žmonėmis atvejus. Represinės priemonės toliau didina neigiamą visuomenės požiūrį į seksualines paslaugas teikiančius asmenis, juos stigmatizuoja ir didina socialinę atskirtį. Taip ši veikla yra mažiau matoma ir mažiau kontroliuojama, o tai mažina žmonių galimybes kreiptis pagalbos į teisėsaugos ar kitas institucijas“, – LRT.lt komentuoja D. Damarodas.

„SOMA teisės“ asociacijos įkūrėjas sutinka, kad būna įvairių atvejų, tačiau pabrėžia, kad „nemažai žmonių“ seksualines paslaugas teikia savo noru, todėl negalima sakyti, kad visi žmonės yra išnaudojami.

„Būna įvairiausių nutikimų, bet mes stengiamės klausytis pačių seksualinių paslaugų teikėjų balso. <…> Šiuo atveju liečiamos tam tikrų žmonių teisės, bet jų pačių niekas neišklauso. Tai yra keistas būdas spręsti klausimus apie tuos žmones, net negirdint, ką jie sako, arba, juos išgirdus, atsakoma, kad jie patys nežino, ko iš tikrųjų jiems reikia“, – sako D. Damarodas.

Pasak jo, dekriminalizavus seksualines paslaugas, mažėtų ir visuomenės stigmos, o nukentėję žmonės galėtų lengviau kreiptis pagalbos.

Kūnų pramonė ir prievartaujamos moterys

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pabrėžia, kad pagrindinis prostitucijos variklis – jos pirkėjai, todėl Lietuva neturėtų bausti seksualinių paslaugų teikėjų, nes tuo žmonės užsiima neturėdami kito pasirinkimo. K. Mišinienė taip pat atmeta terminą „seksualinių paslaugų teikėjas“.

„Jeigu mes moteris ir mergaites prostitucijoje vadinsime seksualinių paslaugų teikėjomis, niekaip nesuprasime prostitucijos reiškinio, jo išnaudotojiškos esmės. Savo darbe aš nematau, kad moterys rinktųsi prostituciją, nes ji joms patinka. Atvirkščiai – jos atsiduria prostitucijoje, nes reikia išgyventi.

Kalbamės su moterimis iš Venesuelos, Kolumbijos, Ukrainos, su mūsų tautietėmis, kurias labai įvairios aplinkybės nubloškė į savęs pardavinėjimo tinklus, kurios nei ryt, nei poryt iš jų nepasitrauks, – jos puikiai žino, ką šitas „darbas“ atėmė iš jų, kokius randus paliko, kuo viskas baigsis“, – LRT.lt sako KOPŽI centro vadovė.

Kaip pastebi ji, prekyba moterimis yra kita prostitucijos pusė: „Neretai moterys ir mergaitės buvo apgautos, įviliotos, parduotos konkrečių asmenų. Vienos jų, pasitaikius galimybei, pasitraukė iš prostitucijos, kitos, deja, ten liko, net ir nuteisus jų pardavėjus.“

K. Mišinienė teigia, kad, nors yra moterų, teigiančių, kad prostitucija užsiima savo noru, tai netrukdo šio reiškinio matyti kaip smurto prieš moteris.

„Gerbiu ir noriu suprasti kiekvieną istoriją, tačiau meluočiau, jeigu nekalbėčiau apie sekso pirkėjų ir sutenerių valdomą „kūnų pramonę“, kurios mėsmalę patiria nuolat prievartaujamos moterys. Dirbu su žmonėmis, kurie nesirinko, kuo būti, – žurnaliste, buhaltere ar prostitute.

Man atrodo, tas nuolatinis moterų prostitucijoje vertinimas per pasirinkimo prizmę labiau atskleidžia vertintojų baimę sužinoti kažką baisaus, puritonizmą ir kartu užkerta kelią moterims gauti pagalbą, atskleisti savo tikrąsias istorijas ar priežastis, kodėl jos negali išeiti iš prostitucijos“, – sako K. Mišinienė.

Baudžiame ne pirkėjus, o aukas

KOPŽI centro vadovė stipriai kritikuoja tai, kad prostitucijoje esantys žmonės Lietuvoje patiria teisinį persekiojimą. Tai ekspertė vadina įsišaknijusia baudimo nuostata ir barbarišku bei absoliučiai dviveidišku veiksmu.

„Kad protokolai čia nieko neišsprendžia, matome iš nemažėjančių prostitucijos mastų, tačiau šalyje nėra jokių išėjimo iš prostitucijos programų, faktiškai be fragmentiškų nevyriausybinių organizacijų pastangų moterims prostitucijoje šiandien nėra jokios konkrečios pagalbos. „Mes tik vykdome įstatymą“, – sako pareigūnai, ir moteriai, kurią sumušė ir apiplėšė sekso pirkėjas, pirmiausia išrašo baudą“, – kritikuoja K. Mišinienė.

Ekspertė nesutinka su pozicija, kad ir klientas neturėtų būti baudžiamas. Pasak jos, sekso pirkėjas yra pagrindinė prostitucijos grandinės dalis, dėl kurios ir sukasi visa „galinga sekso pramonės mašina“. Tiesa, apgailestauja K. Mišinienė, šiandien Lietuvoje sekso pirkėjai yra beveik nebaudžiami.

„Jeigu moterų baudimui tinka visos priemonės, kai pareigūnai apsimeta sekso pirkėjais, smagiai derasi, ką gaus už 50 eurų, tai paties sekso pirkėjo staiga jau nebeįmanoma nubausti, jų atžvilgiu imituoti nusikalstamos veikos negalima, nėra tinkamų poįstatyminių aktų, dešimtmečiais jų niekas nepriima“, – stebisi KOPŽI centro vadovė.

Pasak jos, šiandien dar gyvename mitu, kad yra „gerasis sekso pirkėjas“, kuris praneš apie išnaudojimo atvejus, tačiau dažniau matome priešingai: „Štai sekso pirkėjas Marijampolėje, beje, policijos taip niekad ir neidentifikuotas, suteneriui pasiskundė, kad moteris „tik verkšleno ir prašė ją išgelbėti, ji buvo neverta sumokėtų pinigų“. Po tokio skundo sekė moters egzekucija miške.“

K. Mišinienė pabrėžia: visų pirma turime nuspręsti, kaip Lietuvoje apibrėžiame prostituciją – ar kaip paslaugų teikimą, ar kaip smurtą. Taip pat svarbu sudaryti galimybes į prostituciją patekusiems žmonėms iš jos pasitraukti, sukurti specialias programas. Nukentėjusiems žmonėms padedančios organizacijos vadovė taip pat pabrėžia, kaip svarbu stiprinti baudas už suteneriavimą.

„Be šių žingsnių mes ir toliau garsėsime kaip saugi šalis sekso pirkėjams ir prostitucijos organizatoriams“, – pabrėžia K. Mišinienė.

Ministrė pokyčiams nepritaria

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė su tokia nuomone nesutinka ir sako, kad turėtų būti baudžiami ir seksualinių paslaugų teikėjai, ir klientai: „Kitu atveju kalbame apie prostitucijos legalizavimą Lietuvoje. Negaliu pasakyti, kad visuomenė tai priimtų kaip sveikintiną dalyką.“

Ministrė pasisako už tai, kad tokias paslaugas perkantys žmonės būtų labiau baudžiami ir sulauktų didesnių baudų.

„Įstatymų leidyboje jau yra iniciatyvų, Vyriausybė tikrai pritaria tam žingsniui, kad reikia mažinti ir paklausą, ir paslaugų teikimą. Tai priemonė, kuri turėtų suveikti. Atgrasanti priemonė turėtų būti nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse ir siekti 1 000–1 600 eurų už paslaugos pirkimą“, – LRT.lt komentuoja R. Tamašunienė.

Griežtinant atsakomybę klientams, nelogiška kalbėti apie tokios atsakomybės panaikinimą prostitucija užsiimantiems žmonėms, mano ministrė: „Taip iškreiptume situaciją – vieniems būtų galima verstis prostitucija, o klientai būtų baudžiami.“

R. Tamašunienės teigimu, pokyčiai nereikalingi, kadangi per prievartą į prostituciją įtraukti žmonės ar nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis nėra baudžiami.

„Jei žmogus į prostituciją buvo įtrauktas per prievartą, jei prieš jį buvo panaudotas smurtas, jis nuo tokios atsakomybės atleidžiamas, kaip ir atleidžiami nepilnamečiai. <…> Kartu su organizacijomis, kurios gina į prostituciją įtrauktas aukas, galėtume pastiprinti tą dalį, bendradarbiaudami su teisėjų bendruomene, kad atsakomybė būtų skiriama vertinant konkretų asmenį, ar tai tikrai nebuvo pažeidžiamas asmuo.

Pažeidžiamumas gali būti ir socialinis nepriteklius, priklausomybė nuo kito asmens. Mano vertinimu, atsižvelgiame į kiekvieną individualią situaciją“, – teigia teisingumo ministrė.

Pasak R. Tamašunienės, tam, kad nebūtų baudžiami seksualinių paslaugų teikėjai, nepritartų ir visuomenė, ir politikai: „Turime svarbesnių klausimų ir žmogaus teisių apsaugos srityje nei klausimas apie tokių paslaugų legalizavimą.“

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-08-11, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2996220/eksperte-galinga-sekso-pramones-masina-sukasi-del-jo-pirkeju-bet-jie-beveik-nebaudziami

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tęsia tyrimą, pradėtą liepą paaiškėjus, kad Gruzdžių vaikų socializacijos centro darbuotojas galimai priekabiavo prie paauglės. Išvadas tikimasi pateikti artimiausiu metu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tęsia tyrimą, pradėtą liepą paaiškėjus, kad Gruzdžių vaikų socializacijos centro darbuotojas galimai priekabiavo prie paauglės. Išvadas tikimasi pateikti artimiausiu metu.

„Ministerija dar nėra baigusi tyrimo, numatoma, kad ministerijos komisija savo išvadas pateiks per artimiausias kelias savaites. Remiantis jomis ministrė priims sprendimus“, – Eltai nurodė ŠMSM.

Kaip Eltą anksčiau informavo ministerija, iki šio incidento centras, kilus ugdytinių konfliktams ar užfiksavus kitus netinkamo elgesio atvejus, veikė pagal nustatytą tvarką – apie situacijas informuodavo ministeriją bei atsakingas institucijas, įskaitant policiją ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.

Vis dėlto ministerija aiškinasi, kodėl šįkart nebuvo laikytasi nustatytos informavimo tvarkos ir kodėl įtariamas darbuotojas nebuvo nedelsiant nušalintas nuo pareigų.

Liepos pabaigoje LRT televizijos laidoje „Panorama“ skelbta, kad Kėdainių rajone esančiame Gruzdžių vaikų socializacijos centre nuo pareigų nušalintas seksualiai prie paauglės galėjęs priekabiauti darbuotojas.

Policijai apie galimą seksualinį priekabiavimą pranešė 14-metės mergaitės tėtis.

Dėl šio incidento socializacijos centre apsilankė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, o teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Gruzdžių vaikų socializacijos centras – valstybinė bendrojo ugdymo mokyklų grupei priskirta specializuota įstaiga, skirta delinkventinio elgesio mokiniams, kuriems paskirta vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-08-08, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3015043/tesiamas-tyrimas-del-priekabiavimo-gruzdziu-vaiku-socializacijos-centre

 

Paskutiniąją liepos mėnesio dieną ant namo Kauno g. 53, Jurbarke, įsikūrė mozaika „Mėlyngurklė“, vaizduojanti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą nykstantį paukštį. Nedidelis, bet dėmesį traukiantis kūrinys – ne tik gražus gatvės meno objektas. Menininkės Laurynos Kiškytės sukurtas darbas kviečia atkreipti dėmesį į dažnai nutylimą seksualinio smurto prieš moteris problemą, didinti jos matomumą ir prisidėti prie specializuotos pagalbos prieinamumo regionuose.

Projekto „Nematomi paukščiai“ įgyvendinimo metu mozaikos, vaizduojančios nykstančius Lietuvos paukščius, atsirado Tauragės apskrities ir pajūrio regiono miestuose bei miesteliuose: Šilutėje, Pagėgiuose, Tauragėje, Skaudvilėje, Vilkyškiuose, Smalininkuose (kur birželio 17-ąją ant namo Nemuno g. 16 įsikūrė „Žalvarnis“ – apie tai „Mūsų laikas“ jau rašė), Jurbarke ir Šilalėje. Prie kiekvienos mozaikos lankytojai gali rasti QR kodą, vedantį į projekto internetinį puslapį, kuriame pateikiama šviečiamoji medžiaga apie seksualinį smurtą ir pagalbos galimybes.

Projektą „Nematomi paukščiai“ įgyvendina meno laboratorija VšĮ „Kiaurai sienas“ kartu su Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru (KOPŽI). Iniciatyva siekiama meno kalba kalbėti apie seksualinį smurtą prieš moteris, didinti problemos matomumą ir specializuotos pagalbos prieinamumą regionuose.

Kolegės sukurtą darbą į Jurbarką atvežusi viena iš meno laboratorijos VšĮ „Kiaurai sienas“ steigėjų, menininkė Lina Šlipavičiūtė mūsų mieste jau antrą kartą – buvo atvykusi kartu su Lauryna Kiškyte, kai ieškojo vietos mozaikai įrengti. Menininkės sukūrė iš viso 8 mozaikas, kiekviena po 4. Jose neatsitiktinai vaizduojami nykstantys Lietuvos paukščiai – tai metafora nuo seksualinio smurto nukentėjusioms moterims, kurių patirtys dažnai lieka nepastebėtos ir neišgirstos. Projektas apėmė ne tik viešojo meno iniciatyvas, bet ir edukacinius seminarus bendruomenėms, kurių metu buvo kalbama apie seksualinio smurto atpažinimą, pagalbos galimybes ir prevenciją.

Kartu su meninėmis ir edukacinėmis veiklomis projekto metu vykdyta ir paramos kampanija, kurios tikslas – finansuoti specializuotas psichologines konsultacijas seksualinį smurtą patyrusioms moterims Tauragės apskrityje bei pajūrio regione. Kaip skelbia organizatoriai, per du mėnesius ši iniciatyva surinko 10 tūkst. eurų – sumą, kuri leis suteikti net 200 nemokamų psichologinių konsultacijų nukentėjusioms moterims ir merginoms.

Plačiau apie projektą skaitykite„Nematomi paukščiai“ kviečia pamatyti ir padėti“.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-08-03, https://www.mlaikas.lt/naujiena/krasto-zinios/jurbarko-senamiestyje-pamatyti-ir-padeti-kvieciantis-paukstis

Lietuvos Katalikų Bažnyčia pernai sulaukė dviejų kreipimųsi dėl galimo nepilnamečių seksualinio išnaudojimo. Vis dėlto, kol vyksta tyrimai, vyskupai komentuoti atsisako, neaišku, ar informacija pasieks teisėsaugą. „Tegul neįsižeidžia gerbiamoji Bažnyčia, bet tai yra niekinis tyrimas“, – apie informacijos trūkumą LRT.lt sako VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ vadovė Kristina Mišinienė.

Kur galėjo būti išnaudojami tikintieji, neaišku

Aukščiausia Katalikų Bažnyčios Lietuvoje kolegiali institucija Vyskupų konferencija liepą pranešė, kad 2025 metais buvo pradėti du vidiniai tyrimai dėl galimo nepilnamečių seksualinio išnaudojimo. Tačiau daugiau detalių apie nusikaltimų aplinkybes ir ar dvasininkų veiklą tiria policija, nėra atskleidžiama.

Kuo baigėsi tyrimai ir ar jie perduoti teisėsaugai, Vyskupų konferencija komentuoti atsisakė. Jos teigimu, tokią informaciją teikti turi teisėsauga – tačiau kadangi vyskupai atsisako informuoti ir apie vietą, kurioje galėjo būti išnaudojami nepilnamečiai, prokuratūrai trūksta informacijos, kad atskleistų daugiau detalių apie įtarimus.

Kaip informavo prokuratūros atstovai, tam, kad iš visų pernai gautų pranešimų apie seksualinę prievartą būtų galima atrinkti dvasininkus, reikėtų, jog būtų paskelbta bent jau kurioje Lietuvos vietoje tai nutiko.

LRT.lt susisiekė ir su visomis Lietuvos vyskupijomis. Dauguma jų atsakė, kad negali atskleisti, ar jų tikintieji pernai pranešė apie nepilnamečių išnaudojimą, apie tai informaciją esą teikia Vyskupų konferencija. Iki šio straipsnio publikacijos LRT.lt nesulaukė jokios žinios iš Panevėžio vyskupijos, o Kauno arkivyskupija informavo, kad kol vyskupas atostogauja, komunikacijos šia tema neteikia.

Savo ruožtu Vyskupų konferencija tvirtina sauganti nukentėjusiuosius ir todėl skelbianti tiek nedaug informacijos.

„Pasirinkta skelbti apibendrintus duomenis, neįvardijant konkrečių vyskupijų. Toks sprendimas leidžia užtikrinti galimai nukentėjusių asmenų privatumo apsaugą ir nekelti rizikos vykstantiems tyrimams, kartu visuomenei suteikiant informaciją apie bendrą situaciją Lietuvos vyskupijose“, – taip savo sprendimą neatskleisti daugiau informacijos aiškino Lietuvos vyskupų konferencija.

Pasigenda aiškumo ir kritikuoja „niekinius“ tyrimus

Apie situaciją ir Bažnyčios atstovų poziciją sužinojusi VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro“ vadovė Kristina Mišinienė LRT.lt sakė, kad tokia taktika – tarsi atskleisti, jog institucija sprendžia problemas, bet ir nutylėti svarbias detales, kelia nerimą.

„Pasakysiu tiesiai šviesiai: tokį pareiškimą matau kaip katės ir pelės žaidimą. Tarsi norime šiek tiek apkvailinti ir kartu pasakyti, kad viskas yra gerai“, – komentavo ji.

Ekspertė akcentavo, kad nors Bažnyčia pastaruoju metu rodo reaguojanti į kaltinimus netinkamu dvasininkų elgesiu, teigia vykdanti vidinius tyrimus, galima seksualinė prievarta yra nusikaltimas, kurį turi tirti teisėsauga. Tuo metu pozicija kalbėti aptakiai ir atskleisti kuo mažiau informacijos gali reikšti ir tai, kad bandoma saugoti dvasininkus. Tuo metu aukos ir jų pranešimai lieka nuošalyje.

Pavyzdžiui, anot jos, reikėtų užtikrinti, kad aukai atstovautų advokatas, ji sulauktų psichologinės pagalbos.

„Tegul neįsižeidžia gerbiamoji Bažnyčia, bet tai yra niekinis tyrimas. (…) O gal čia iš viso nebuvo tų dviejų atvejų, gal jų buvo dvidešimt keturi? Trūksta aiškumo. Nesutinku su išskirtinumu, kad visose srityse prievarta suprantama vienodai, o Bažnyčioje tai jau tampa [kitokia]“, – apie vidinius tyrimus kalbėjo ekspertė.

K. Mišinienės teigimu, į tyrimus turėtų būti įtraukta ne tik teisėsauga, bet ir nevyriausybinės iniciatyvos, pavyzdžiui, katalikų grupė „Svarbus reikalas“, raginanti spręsti seksualinės prievartos problemas Lietuvos katalikų bažnyčiose. Pasak jos, dirbant su nukentėjusiaisiais dažnos situacijos, kai skriaudikai bando daryti įtaką aukoms.

„Pavyzdžiui, mokykloje nukentėjusį vaiką kviečia mokyklos direktorius: ateik, papasakok man, tegul tai lieka tarp mūsų“, – pateikė pavyzdį ji.

Atsakymų nori ir tikintieji

Tuo metu LRT.lt kalbinta religijos apžvalgininkė, komunikacijos specialistė Toma Bružaitė, priklausanti iniciatyvinei grupei „Svarbus reikalas“, skatinančia Katalikų Bažnyčią skirti daugiau dėmesio seksualinės prievartos atvejams, sako, kad tikintieji taip pat pasigenda aiškesnės Bažnyčios pozicijos ir atsakymų, ar galimos seksualinės prievartos aukos sulaukia teisingumo ir pagalbos.

„Mano galva, šiandien svarbu atstatyti pasitikėjimą: tiek Bažnyčios viduje, tiek visuomenėje. Jei tokį tikslą keltume, tuomet galima kalbėti, ar tokia komunikacija yra žingsnis link to tikslo.

Man to šiek tiek pritrūko. Tiesiog fakto komunikavimas pats savaime nieko nepasako: buvo du atvejai, na ir kas? (…) Tikslas nėra patenkinti smalsumą, kas tas nukentėjęs ar nusikaltęs žmogus. Svarbu žinoti, kaip keičiasi darbas, santykis su nukentėjusiaisiais, kokia pagalba jiems teikiama“, – sakė pašnekovė.

LRT.lt primena, kad Bažnyčia jau kelerius metus skatina pranešti apie galimus seksualinės prievartos atvejus, pavyzdžiui, 2024 m. Vilniaus arkivyskupijoje pradėjo veikti seksualinę prievartą Bažnyčioje patyrusių asmenų išklausymo tarnystė. Didelio rezonanso sulaukė 2023 m. žiniasklaidoje paskelbta informacija, kad kunigas Kęstutis Palikša anksčiau palaikė intymius santykius su 15 metų asmeniu, jam mokėdavo pinigus.

Pasak T. Bružaitės, nors jau kelerius metus kalbama apie pokyčius Bažnyčioje dėl požiūrio į seksualinės prievartos atvejus, nėra aišku, ar Bažnyčia dalijasi informacija su teisėsauga, o gal labiau siekiama apsaugoti galimus prievartautojus.

„Ne tik kad ištiria, bet ir – kokia pagalba teikiama? Kaip užtikrinama, kad ištiriama nuodugniai, saugant nukentėjusius asmenis, užtikrinant teisingą atlyginimą už patirtą žalą?“ – pridūrė ji.

2023 metais iniciatyva „Svarbus reikalas“ kreipėsi į Katalikų Bažnyčios vadovus, taip pat paragino nukentėjusiuosius nuo netinkamo dvasininkų elgesio užpildyti anoniminę anketą bei pasidalinti savo išgyvenimais. Pasak T. Bružaitės, aktyvistų santykis su Bažnyčios vadovais „po truputį mezgasi“, o nukentėję katalikai apie patirtą netinkamą elgesį kol kas kalba nedrąsiai. Dėl to, jos teigimu, reikėtų ir daugiau Bažnyčios pastangų.

„Aš, kaip eilinė pasaulietė, pasigendu aktyvesnio ir nuolatinio kalbėjimo. Išgirstame, kad yra įvykis – ir tai viskas. Manau, to neužtenka, informacija turi būti nuolat ir visur“, – įsitikinusi ji.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-08-03, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3004268/baznycia-po-skundu-del-seksualines-prievartos-tyli-ar-pranesta-teisesaugai-neatsako

 

„Labai skaudu“, – taip į žinią, kad už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui nuteistas jaunimo mentorius Remigijus Jakštys staiga anksčiau laiko buvo paleistas į laisvę, sureagavo vieno nukentėjusio vaikino mama. Jai nesuprantama, kodėl mūsų teisinėje sistemoje svarbesnės nusikaltėlių, o ne aukų teisės. „Mūsų net neinformavo, kad jį paleido“, – piktinosi moteris.

2023 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė nuosprendį, kuriuo R.Jakštį pripažino kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius.

2024 m. balandį, Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, apkaltinamasis verdiktas įsigaliojo ir tų metų balandžio 8 d. R.Jakštys sėdo į kalėjimą atlikti įkalinimo bausmės.

Bausmės pabaiga buvo numatyta 2026 m. spalio 6 d., tačiau nuteistasis iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo staiga buvo paleistas 2026 m. birželio 25 d.

Nors R.Jakštys bandė į laisvę ištrūkti ir anksčiau, to jam neleido padaryti galiojanti griežta teisės norma – lygtinis paleidimas netaikytas nuteistiems už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius.

Su savo advokatais R.Jakštys sugebėjo pakeisti galiojančias teisės normas – kreipėsi išaiškinimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuris šių metų birželio 11 d. savo sprendimu pripažino, jog galiojantis draudimas išeiti į laisvę anksčiau laiko konkrečiai nusikaltėlių grupei prieštarauja Konstitucijai.

Praėjus dviem savaitėms po šio išaiškinimo, R.Jakštys jau buvo laisvėje.

Tiesa, dar viena analogiška byla, kurioje R.Jakštys kaltinamas kitų trijų nepilnamečių seksualiniais tvirkinimu, šiuo metu apeliacine tvarka yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, tad įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, vaikinas vėl gali atsidurti už grotų.

Aukų nuomonė nesvarbi?

Žinia, kad R.Jakštys – jau laisvėje, sukrėtė nukentėjusiųjų šeimas. Kaip 15min teigė Kristina Mišinienė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė, belieka tik apgailestauti, kad šiandien mūsų valstybė aukų, jų artimųjų nuomonės nelaiko svarbia.

„Ką reiškia vaikų prievartautojo pro dantis iškoštas arba akivaizdžiai šaipantis mestas,,gerai jau, gailiuosi”? Kam kalbėti apie rizikos vertinimą, jeigu trys per pakankamai trumpą laiką uždirbtos bylos – ir visos dėl tų pačių nusikaltimų prieš vaikus – yra tarsi niekinės?

Dalis garbių teisininkų, turinčių galią priimti labai reikšmingus sprendimus, seksualinių nusikaltimų nemato kaip ypač pavojingų, griaunančių aukų, o tuo pačiu ir visuomenės gyvenimą iš esmės. Ironiška,
bet mes nuolat girdime prievartautojų ir jų gynėjų tuos pačius samprotavimus – nieko baisaus čia nejvyko, tuo metu nekontroliavau savęs, niekas juk nemirė, tiesa?”, – retorinius klausimus kėlė K.Mišinienė.

Pasak jos, vienas iš šalies kriminologų, pritardamas lygtiniam seksualinių nusikaltėlių paleidimui, argumentavo tai tuo, kad „atsilaisvins perpildyti kalėjimai“.

Taip, bausmių atlikimo vietose šie nuteistieji neretai patiria prievartą, pažeminimus, ten nė iš tolo nėra sąlygų,,pasitaisymui ir persiauklėjimui“, pažeminimus, ten nė iš tolo nėra sąlygų „pasitaisymui ir persiauklėjimui“, tačiau, anot pašnekovės, kodėl už sistemos griūtį turi mokėti nusikaltėlių aukos?

„Šito aš nuoširdžiai nesuprantu”, – patikino K.Mišinienė.

„Apie auką niekas negalvoja”

15min pavyko pabendrauti su vieno nukentėjusio nuo R.Jakščio veiksmų paauglio mama Jolita (vardas pakeistas). Šiai itin skaudu ir pikta dėl visos susiklosčiusios situacijos.

,,Teisėsauga, teisėjai žiūri tik į kaltinamojo teises, kaip jie gali pasitaisyti, o apie auką, apie aukų artimuosius, tėvus, ką jie patyrė, negalvoja. Dabar atrodo, kad nusikaltėliai yra nebaudžiami.

Mes, kaip aukos tėvai, net nebuvome įspėti, tik iš žiniasklaidos supratome, kad Jakštys ir iki tol buvo laikinai paleidžiamas iš kalėjimo. Ar kas nors mus perspėjo, kad jis gali būti parduotuvėje, bet kur galiu viešoje vietoje jį sutikti? Niekas neperspėjo. Buvome garantuoti, kad 2,5 metų jis bus uždarytas, izoliuotas nuo visuomenės.

Ar teismas paklausė: „Kaip jūs reaguotumėte, jeigu mes paleistumėme jį lygtinai?”. Jie net nepaklausė, ką aukos galvotų ir kokia jų nuomonė. Svarbu nuteistųjų teisės. Tikina, kad jie neturi galimybės pasitaisyti. O kaip aukos – turi galimybę pamiršti, kas nutiko?”, – širdį 15min žurnalistei išliejo nuo R.Jakščio nukentėjusio vaikino mama Jolita.

Pasak jos, niekas nukentėjusiais byloje pripažintų vaikų bei jų šeimų neinformavo, kada R.Jakštys tiksliai buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Moteris išgyvena, kad šis gali vėl persekioti jos sūnų, kaip tai darė ikiteisminio tyrimo metu.

Šeima priversta nuolat žvalgytis, ar nestovi R.Jakštys kur netoliese už kampo, nestebi, juk žino, kur gyvena nukentėjusysis.

Apgailestavimas neįtikino

Jolita kelia ir dar vieną klausimą: kur lygtinai paleistas iš kalėjimo apsigyveno R.Jakštys? Jei deklaruotoje vietoje, tai, tikėtina, pas savo globėją, kuri, jos žiniomis, dirba korepetitore ir priima vaikus mokyti į namus.

„Tai jei jis ten gyvena grįžęs iš įkalinimo įstaigos… Kaip teisėsauga tai leidžia? Vaikai eina į tą butą, kur jis gyvena. Ir kai laikinai jį paleisdavo iš įkalinimo įstaigos, jis pas globėją eidavo? Jeigu sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos jis tame pačiame bute, kur mokosi vaikai, tai kaip yra užkardomi nusikaltimai? Niekas nieko nesužiūri”, – piktinosi Jolita.

“Buvome garantuoti, kad 2,5 metų jis bus uždarytas, izoliuotas nuo visuomenės.”

Paklausta, ar bylą nagrinėjant teisme R.Jakštys neįtikino, jog apgailestauja dėl to, ką padarė jos tuomet dar paaugliui buvusiam sūnui ir kitiems nepilnamečiams, pašnekovė patikino, kad nuteistasis tikrai dėl nieko nesigailėjo.

,,Viską skundė, vardino, kas jam priklauso, kad įstatymai tik jo naudai turi būti. O kaip auka – vaikas, kuris įskaudintas, gyvenimo sugniuždytas? Nemačiau nė vieno lašo gailesčio. Šiuo metu yra išdrįsę kreiptis dėl jo veiksmų gal 10 vaikų. Tikrai ne visi išdrįsta. Duok Dieve, kad visi atsiskleistu kas vra nukentėje”, – vylėsi Jolita.

Pasiteravus, ar R.Jakštys jų atsiprašė, moteris patikino. „Per petį perkreiptą ištarė: „Atsiprašau“. Žodį pasakė, bet kad būtų nuoširdus, nesimatė.”

Pašnekovės šeima teismo salėje jautė pajuoką ir išsityčiojimą.

,,Matėsi pašaipos kupinas veidas. Pavyzdžiui, paėmė iš bylos detalę – mano sūnaus ir jo telefoninį pokalbį, iš konteksto išėmė žinutę ir galvojo, kad pažemins mane.

Spaudžiamas sūnus buvo uždėti širdelę pokalbyje: R.Jakstys klause, kodėl tu neuždedi širdelės, ir mano sūnus uždėjo tą širdelę. Tai teisme jis atsisukęs juokėsi, kad ne mūsų naudai ta detalė – uždėta širdutė. Be to, teismo salėje mano sūnus jau buvo pilnametis, tai su savo gynėjais R.Jakštys labai stengėsi mane išprašyti iš teismo salės, kad nestebėčiau viso teismo proceso”, – teigė Jolita.

Procesas išvargino

Jolitos sūnus su jaunimo mentoriumi prisistačiusiu R.Jakščiu susipažino 2021 m. pabaigoje – vykdė praktiką R.Jakščio skelbtoje mentorystės programoje. 2022 m. vasarį, kaip tikino pašnekovė, išaiškėjo purvini užkulisiai. Apie tai 15min rašė 2023 m. kovą.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, kaip tikino Jolita, R.Jakštys nepaliko sūnaus ramybėje – laukdavo prie mokyklos, tikino turintis brangiausius advokatus, gąsdino jų pavardėmis, darė spaudimą, kad nesikreiptų į teisėsaugos įstaigas, nes vis tiek sutvarkys, kaip jam reikia“.

„Sūnus buvo patamsėjęs, rankos drebėjo, nemiegojo. Pamatėme, kad kažkas jam yra negerai. Ir kai išaiškėjo, tik po savaitės parašėme pareiškimą.

Sūnus bijojo pasakyti, manė, kad gal mes jo nepalaikysime, nesuprasime. Visokių minčių jis neigiamų turėjo, net pačių blogiausių. Bet galiausiai išdrįso pasipasakoti, sakė: jei aš kažką sau padarysiu, nematysiu jūsų, kaip brolis užaugs – negaliu. Gulėjo ligoninėje, buvo ir potrauminis sindromas. Sunkiai vaikas išgyveno”, – prisiminė Jolita.

Teismo procesai šeimą labai išvargino, gniuždė. Posėdžiai dažnai nejvykdavo. Kaip tikino Jolita, lauki, lauki posėdžio ir šis nejvyksta, nes R.Jakštys, pvz., atsidūrė ligoninėje.

Į klausimą, koks, jos nuomone, būtų teisingas nuosprendis paauglius tvirkinusiam vyrui, Jolita patikino, kad kokia bausmė bebūtų, kad ir iki gyvos galvos, nuo to nuskriaustas vaikas, jo artimieji neatsigautų.

“Sunkiai vaikas išgyveno.”

„Tai yra psichologinis išgyvenimas ir niekaip nepaskaičiuosi nei metais, nei kuo kitu. Kiek mes sveikatos netekome per tai… Kas paskaičiuos, kiek mūsų gyvenimas sutrumpėjo? Negalime pasakyti, kiek tie visi procesai, visi stresai, išgyvenimai atsilieps.

Kaip vaikams visą gyvenimą gyventi su tokiais išgyvenimais? Nebus jokio teisingo sprendimo. Lygiai taip pat, kai gyvybės netenka: kaip žudiką benubausi, žmogaus neprikelsi. O čia juk vaikai sutraumuoti“, – svarstė Jolita.

„Tai yra žiauru“

Paklausta, kaip sūnus reagavo į žinią, kad R.Jakštys anksčiau laiko ,,Pirmas jo klausimas buvo: o kodėl mūsų apie tai neinformavo? Jei būtų nuoširdžiai Jakštys atsiprašęs, gal ir žala būtų buvusi mažesnė, kai
matytum, kad teismo salėje jis tikrai gailisi. O dabar, kai matai, kad tyčiojasi, neįžvelgia kaltės…”, – nutęsė Jolita.

Kyla jai klausimų ir dėl to, kad R.Jakštį gynė net keli advokatai, ir ne bet kokie, o garsūs.

„Iš kur jis turi tam pinigų, tokiems įtakingiems ir garsiems advokatams?, – klausimą kėlė pašnekovė. – Jakštys nėra atlyginęs mums priteistos žalos. Kai vyko teismo posėdžiai, siuntė po kelis šimtus eurų, globėja jo siuntė, o iš Kalėjimų tarnybos jau gaudavome po 10-15 eurų. Dabar nieko nesiunčia jau metus kokius, né cento. Skoloje ne vieną ir ne du šimtus eurų. Net žalos neatlyginęs, tai kaip paleido? Kiek žinau, kalėjime būdamas dar nuobaudą gavo. Tai neturėtų turėti galimybės išeiti anksčiau laiko.

Negalėjome užginčyti jo paleidimo anksčiau laiko į laisvę. Nukentėjusiojo niekas nepaklausė: kaip tu jautiesi, kaip reaguotum, jei sutiktumei jį gatvėje. Norėjome, kad jis būtų izoliuotas nuo visuomenės, nes yra pavojingas. Labai skaudu”, – pokalbį užbaigė Jolita.

Nagrinėja dar vieną bylą

Kas po teisės aktą pakeitusio Konstitucinio Teismo išaiškinimo birželį priėmė tokį greitą sprendimą paleisti R.Jakštį iš kalėjimo anksčiau laiko?

R.Jakštį nuteisęs Kauno apylinkės teismas 15min pabrėžė, neteikiantis informacijos apie nuteistojo faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, likusią neatliktą bausmės dalį, konkrečią bausmės atlikimo vietą ir faktinę paleidimo iš įkalinimo įstaigos datą. Šių duomenų apskaita ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas nėra teismo kompetencija. Dėl to neva reikėtų kreiptis į Lietuvos kalėjimų tarnybą.

Pernai metų gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismas priėmė R.Jakščio atžvilgiu dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo metu byla apeliacine tvarka, kaip minėta, yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

,,Kadangi tai nauja teismo praktika ir dar visai naujai priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, reikėtų tikslintis Kauno apygardos teisme, kokia toliau eiga bus vykdomas šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas R.Jakščio atžvilgu”, – nukreipė Inga Ramanauskaitė, Kauno apylinkės teismo Teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene.

Tačiau ir Kauno apygardos teismo atstovė negalėjo ko daugiau pasakyti.

„Šiuo metu apeliacinio proceso tvarka mūsų teisme nagrinėjama viena byla, kurioje teisiamas R.Jakštys. Jau numatytas paskelbimas – 2026 m. rugpjūčio 18 d. Byloje nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio.

Bausmę šis nuteistasis atlikinėjo pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendį, kurį Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pakeitė. Bausmės pradžia – 2024 m. balandžio 8 d., pabaiga – 2026 m. spalio 6 d.

Iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo jis paleistas 2026 m birželio 25 d. Kauno apygardos teismas nieko šiuo klausimu nesprendė, turbūt visą informaciją dėl paleidimo galėtų suteikti Kalėjimų tarnyba“, – teigė Eglė Mažuolė, Kauno apygardos teismo atstovė.

Siekė stiprinti vaikų apsaugą

Teisingumo ministerija 15min paaiškino, kad Seimas 2012 m. priėmė Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, kuriais nustatė, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Minėtą pakeitimą paskatino siekis stiprinti vaikų (t.y. nepilnamečių iki 18 m.) konstitucinių teisių į apsisprendimo laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą apsaugą ir sugriežtinti bausmių atlikimo tvarką nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

Kalėdamas R.Jakštys per advokatus kreipėsi į teismus, bandydamas išeiti anksčiau laiko į laisvę. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę tai, kad pareiškėjas atlieka bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, remdamiesi Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 3 punktu, netenkino jo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Tuomet R.Jakštys kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris, įvertinęs Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, draudžiančios lygtinio paleidimo taikymą už minėtas nusikalstamas veikas bausmę atliekantiems nuteistiesiems, atitiktį Konstitucijos nuostatoms, pripažino, kad toji nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kaip paaiškino Teisingumo ministerija, teisės aktas nebegali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas.

,,Taigi, Lietuvos Konstituciniam Teismui 2026 m. birželio 11 d. oficialiai paskelbus Teisės aktų registre savo sprendimą dėl minėtos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, ji nuo tos dienos nebegali būti taikoma. Tai vykdymo kodekso nuostatos, ji nuo tos dienos nebegali būti taikoma. Tai reiškia, kad minėti asmenys gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tokia pačia tvarka, kaip ir kiti nuteistieji“, – rašoma Teisingumo ministerijos komentare 15min.

Dėl detalesnės informacijos taip pat patarta kreiptis į Kalėjimų tarnybą.

Paleistas lygtinai vienintelis

15min kreipėsi į Kalėjimų tarnybą, tačiau taip ir liko neaišku, kurios institucijos sprendimu R.Jakštys taip greitai – vos per porą savaičių nuo Konstitucinio Teismo išaiškinimo, buvo paleistas į laisvę. Iš Pravieniškių 1- ojo kalėjimo birželio 25 d. jis išėjo neatlikęs likusios 3 mėnesių ir 11 dienų bausmės.

Kalėjimų tarnybos turimais duomenimis, R.Jakščiui taikoma elektroninė stebėjimo priemonė. Pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti grąžintas į įkalinimo įstaigą.

Lietuvos kalėjimų tarnyboje laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui šiuo metu atlieka 174 nuteistieji.

,,Šiai dienai lygtinai paleistas vienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, o dėl dar vieno nuteistojo vykdomos sprendimų priėmimo procedūros.

Paminėtina, kad šiuo metu gali būti vertinamos 91 nuteistojo situacijos, siekiant nustatyti, ar jie atitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytas sąlygas, reikalingas būti pristatytiems Lygtinio paleidimo komisijai.

Galutinis nuteistųjų, kuriems Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimas turės praktinę reikšmę, skaičius paaiškės užbaigus individualų jų teisinės situacijos vertinimą”, – paaiškinta Kalėjimų tarnybos komentare 15min.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-07-28, https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/seksualiai-mentoriaus-tvirkinto-paauglio-mama-kad-jaksti-paleido-suzinojome-atsitiktinai-aukos-nuomone-nesvarbi-59-2731924

Portalui LRT.lt pranešus, kad Gruzdžių socializacijos centre Kunionių skyriuje 14-metė mergaitė pasiskundė patyrusi seksualinį priekabiavimą iš kur kas vyresnio darbuotojo, apie tai papasakojusi mergaitės močiutė teigia sulaukusi neigiamų pasekmių.

Pasak močiutės, įstatymo požiūriu mergaitei atstovaujantys Kuršėnų šeimos namai kreipėsi į visas įmanomas institucijas dėl mergaitės duomenų atskleidimo, nors moteris sako kalbėjusi tik apie problemą, kaip socializacijos centras ir Kuršėnų šeimos namai nereaguoja į paauglės skundą.

Į teisėsaugos institucijas dėl galbūt dukters patirto seksualinio priekabiavimo kreipėsi 14-metės tėvas, nors mergaitė yra paimta iš jo šeimos. Paauglė apie incidentą pranešė tėčio gyvenimo draugei, su kuria gerai sutaria. Tuo metu nei socializacijos centras, nei Kuršėnų šeimos namai apie incidentą teisėsaugai nepranešė, o priekabiavimu kaltintas darbuotojas nuo darbo nušalintas tik neseniai, nors incidentas galėjo vykti gegužę.

Socializacijos centro darbuotojos netikėjo 14-mete auklėtine, o socialinė pedagogė net paaiškino, kad mergina, kuri skundėsi priekabiavimu, kitą rytą atėjo neįprastai apsirengusi, „su plačia iškirpte, beveik matėsi krūtinė, marškinėliai buvo itin aptempti“.

Mergaitės močiutei taip pat apribotos galimybės matytis ir bendrauti su anūke socializacijos centre, nors tėčiui ir jo draugei tokia galimybė išliko. Močiutės teigimu, tai irgi atlikta Kuršėnų šeimos namų, kurie globoja mergaitę, iniciatyva.

„Jau dabar puola mus, grasina, kad paduos mus į teismą, nes atskleidėme duomenis: neva spaudai parašėme, į Seimo narius kreipėmės. Nors advokatas sako, kad teisė yra mūsų pusėje. Žodžiu, gąsdinama, kad tėtį ir močiutę duos į teismą. Paskambino sūnus, sako: rankos ir kojos nutirpo“, – pasakoja 14-metės močiutė.

„O man uždraudė lankyti anūkę vien dėl to, kad kėliau šį klausimą“, – teigė pašnekovė.

Tiesa, gali būti, kad mergaitė vyks atostogų iš socializacijos centro, todėl tuomet galiotų kitos taisyklės.

Kuršėnų šeimos paaiškino, ko ėmėsi

Kuršėnų šeimos namai telefonu patvirtino, kad kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ir susijusias institucijas, nes mano, jog buvo atskleisti mergaitės duomenys.

Kuršėnų šeimos namų direktorė Kristina Navickienė nurodė, kad socializacijos centre pasimatymų laikas yra ribotas, o susitikti svarbiausia su artimiausiais asmenimis, tai yra tėčiu ir jo drauge, su kuria mergaitė gerai sutaria. Be to, susitikti su mergaite reikia ir Kuršėnų šeimos namų specialistams.

Sprendimo motyvus direktorė sakė išdėstysianti atsakyme elektroniniu paštu. Penktadienį atsiųstame atsakyme direktorė K. Navickienė parašė, jog Kuršėnų šeimos namai „nėra apriboję mergaitės bendravimo su močiute ir neatėmė jokių jos teisių“ ir nurodė, kad socializacijos centre galioja centro vidaus taisyklės.

„Mūsų įstaigoje ar gydymo įstaigose močiutė anūkę gali lankyti iš anksto suderintu laiku. Atkreipiame dėmesį, kad lankymo tvarka kitose specializuotose įstaigose (pavyzdžiui, socializacijos centre) yra reglamentuojama pačių įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Prie šių taisyklių, siekiant užtikrinti vaiko ramybę ir sklandų specialistų darbą, privalo prisitaikyti visi lankytojai“, – rašė K. Navickienė.

„Skirtingose įstaigose vaikų lankymo ir pasimatymų organizavimo tvarka gali skirtis ir yra nustatoma atsižvelgiant į konkrečios įstaigos vidaus taisykles bei vaiko interesus. Kalbėdama apie socializacijos centrą minėjau, kad pasimatymams skiriamas laikas yra ribotas, todėl, mūsų vertinimu, svarbu užtikrinti vaikui kokybišką ir jo poreikius atitinkantį bendravimą su jam artimais asmenimis. Tai nereiškia, kad Kuršėnų šeimos namai yra apriboję močiutės teisę bendrauti su anūke. Močiutė yra vaikui svarbus, artimas žmogus ir gali ją lankyti mūsų įstaigoje ar gydymo įstaigose iš anksto suderintu laiku. Kitose įstaigose lankymas organizuojamas pagal tų įstaigų nustatytą tvarką“, – plačiau paaiškino direktorė.

Kaip žinoma, Gruzdžių socializacijos centro Kunionių skyriuje apgyvendinamos sudėtingo elgesio paauglės mergaitės. Viena 14 metų mergaitė šių metų gegužę pasiskundė, kad prie jos priekabiavo 60-metis socializacijos centro budėtojas. Merginos teigimu, vyresnio amžiaus vyriškis lietė krūtinę ir siūlė atlikti lytinio pobūdžio veiksmus.

Tačiau socializacijos centro darbuotojos mergaite netikėjo, savo auklėtinę apibūdino ypač neigiamai, aiškino, jog kitą dieną po galimo priekabiavimo mergaitė iš kambario išėjo apsirengusi perdėtai seksualiai, tarsi tai ką nors paaiškintų.

Išgirdęs apie galimą incidentą paauglės tėtis nedelsdamas kreipėsi į policiją, prašydamas išsiaiškinti, ar prie dukters galėjo būti priekabiaujama. Policija ikiteisminį tyrimą pradėjo tik iš trečio karto tėvui vis skundžiant atsisakymą tirti įvykį.

Kuršėnų šeimos namai, kuriems priklauso laikinoji mergaitės globa, į policiją nesikreipė, nes tai jau buvo padaręs biologinis mergaitės tėtis.

Bilotaitė: pirmas įspūdis labai blogas

Trečiadienį Gruzdžių socializacijos centre lankėsi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai. Išvažiuojamąjį posėdį inicijavo Seimo narė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Agnė Bilotaitė.

„Pirmas įspūdis labai blogas. Jei kokie nors algoritmai ir yra, tai realiai jie neveikia. Kalbu apie tai, kaip institucijos turi reaguoti į atvejį. Kompetencijų nėra, dirbantys žmonės neturi žinių, kaip reaguoti į tokias situacijas, jie vos ne patys ėmėsi organizuoti tyrimą, nors turėjo iš karto kreiptis į teisėsaugą. Tas nebuvo padaryta ir klausimas, ar būtų buvę padaryta.

Vaiku, kuris pranešė, akivaizdžiai buvo netikima, matyt, buvo siekiama tą klausimą numuilinti, kad neišeitų į viešumą ir nereiktų kreiptis į teisėsaugos institucijas. Supratau, kad tuo metu vadovas ir pavaduotojas atostogavo. Jie sako, kad čia dėl to taip atsitiko, bet tai reiškia, kad įstaiga blogai veikia“, – teigia A. Bilotaitė.

„Be to, problema, kad asmuo iškart nebuvo nušalintas, tai atlikta gerokai vėliau. Sakyčiau, gana keistas ir nederamas reagavimas“, – sako parlamentarė.

Gruzdžių socializacijos centras su savo skyriais yra pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, bet politikai kalba, kad centras galėtų pereiti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinią, mat ji apima platesnes funkcijas nei tik švietimo.

„Tie vaikai yra ne šiaip vaikai, todėl jiems svarbu užtikrinti ne tik ugdymo procesą: tai apima ir sveikatos, ir socialinius klausimus. Šie vaikai yra patyrę įvairiausių traumų, smurto, seksualinio smurto, vartojantys narkotines medžiagas. Ten atsiduria vaikai, kurie turi didelių iššūkių, o tai reikalauja didelių gebėjimų, kompetencijų, noro ir tikėjimo tais vaikais“, – kalba A. Bilotaitė.

Į socializacijos centrą paaugliai patenka teismo ir savivaldybės mero sprendimu skyrus vidutinės priežiūros priemones už padarytą nusikalstamą veiką ar kitą žalingą elgesį. Tokiame centre teikiamos ne tik ugdymo paslaugos, bet ir nustatyta specifinė dienotvarkė, struktūra, siekiama įveikti priklausomybes, mokoma neagresyvių bendravimo būdų. Iš esmės paauglių veikla tokiuose centruose yra gana griežtai ribojama ir prižiūrima.

Petrauskaitė: mergaitės turi galėti pranešti už centro ribų

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pasakoja, kad po išvažiuojamojo posėdžio socializacijos centro Kunionių skyriuje sutarta, kad į procesą įsitrauks nešališkas asmuo, kurį skirs Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Norima iš išorės matyti situaciją ir padėti atliepti visų pusių – mergaitės ir darbuotojų – situaciją, kad nebūtų jokio spaudimo. Tai skirta šiai krizinei situacijai spręsti, kad žmogus būtų iš išorės“, – teigia Seimo narė.

„Taip pat rekomenduota peržiūrėti visą kolektyvą. Tokioje mergaičių įstaigoje turėtų dirbti moterys, o ne aplink vaikščioti budėtojai ar vairuotojai“, – pridūrė M. Petrauskaitė.

Pasak Seimo narės, pats socializacijos centras pripažino, kad algoritmas, kaip sprendžiamos panašaus pobūdžio situacijos, nesuveikė, nes vadovai buvo išėję atostogų. M. Petrauskaitė sako, jog socializacijos centro darbuotojai turėtų gauti profesinio tipo mokymus, kad gebėtų geriau atpažinti įvairaus tipo smurtą ir mokėti į tai reaguoti profesionaliai.

„Taip pat turėtų atsirasti kanalai, kad potencialios aukos galėtų pranešti apie smurtą į išorę (nors tikėkimės, kad aukų nebus). Šiuo atveju viskas buvo blokuota viduje ir problema galbūt būtų nuskendusi“, – sako socialdemokratų parlamentarė.

Lietuvoje iš viso veikia vienas Gruzdžių vaikų socializacijos centras, kuris turi keletą padalinių: Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, veikia berniukų padalinys, o Kėdainių rajone, Kunionyse, – mergaičių skyrius.

M. Petrauskaitė sako, kad reiktų diskutuoti apskritai apie tokio tipo socializacijos centrų reformą, nes, pavyzdžiui, Kunionių skyriuje gyvena vos keturios mergaitės, jas prižiūri ir moko didžiulis kolektyvas, bet jos yra atskirtos nuo pasaulio, nes Kunionys yra kaimas. Pasak parlamentarės, kitose valstybėse tokio tipo centrai kuriami prie universitetų. Seimo narė teigia, kad Savižudybių ir smurto prevencijos komisija taip pat imsis parlamentinės kontrolės.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-07-24, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2999309/apie-neigiama-14-metes-patirti-socializacijos-centre-prabilusi-mociute-sulauke-pasekmiu

LRT.lt paskelbus apie galimą seksualinį priekabiavimą Vaikų centro socializacijos centro skyriuje Kėdainių rajone, čia apsilankė Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisija. Pasak jos pirmininkės, darbuotojai nesilaikė algoritmų, policijai apie įvykį pranešė galbūt seksualinį priekabiavimą patyrusios mergaitės tėtis. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė sako, situacija įstaigoje yra gąsdinanti.

Plakatuose socializacijos centre – raginimai pranešti apie seksualinį smurtą, o realybėje – darbuotojos tyla keturiolikmetei papasakojus, kad prie jos esą priekabiavo budėtojas.

„Auklėtoja parašė žinutę, nes tai jau buvo po darbo, tada kitą rytą atėjo darbuotoja, paėmė raštišką pasiaiškinimą iš darbuotojos, mergaitę su psichologu apklausė ir informavo globėją, globos namus“, – sako Seimo LSDP frakcijos narė Modesta Petrauskaitė.

Pasak Seimo narės, policijai apie galimą seksualinį priekabiavimą pranešė mergaitės tėtis – dukra parašė jam elektroninį laišką per pamoką. Kalbėti nenorėjęs Gruzdžių vaikų socializacijos centro vadovas vėliau pripažįsta – jis atostogavęs, bet tvarka, kaip turėjo elgtis darbuotojos, patvirtinta. Po vidinio tyrimo turėtų būti žinoma, kodėl jos nesilaikyta ir skirtos nuobaudos.

„Gal darbuotojų kompetencijos stoka, aš galvočiau, tai buvo. Turėjo, nes visas pagrindas yra paprastas dalykas: jei įvyksta koks įvykis įstaigoje, turėjo pirma pranešti informaciją globėjams, policijai, nušalinti žmogų nuo pareigų, atlikti vidinį tyrimą“, – teigia Gruzdžių vaikų socializacijos centro direktorius Henrikas Gaidamavičius.

Galėjęs seksualiai priekabiauti darbuotojas nušalintas. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė sako, situacija įstaigoje yra gąsdinanti.

„Aiškinimas, kad tai yra melagė, kokios tokios melagės nėra niekada sutikę, žinote, iš profesionalo lūpų tokie žodžiai labai apgailėtinai skamba. Vaikas, kas jam benutiktų, jis gali pasisakyti tik tos pačios įstaigos darbuotojams. Įsivaizduojate, kokia yra situacija“, – kalba Kristina Mišinienė.

„Yra akivaizdus trūkumas paslaugų, kurios būtų orientuotos tiesiogiai vaikui, taip pat įstaigoje trūksta ir labai aiškių veiksmų algoritmų, nustatytų standartų, kurios būtų [skirtos] saugios aplinkos vaikui užtikrinimo“, – teigia vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė.

Centro vadovas teigia, kad dabar paauglei teikiama pagalba, galbūt ji bus išleista atostogų. Toks socializacijos centras vienintelis Lietuvoje, į jį paauglės patenka už padarytą nusikalstamą veiką ar kitą žalingą elgesį.

„Mes turime gražų pastatą, brangią infrastruktūrą, bet dėmesio ir žmogiškumo vaikui yra visiškai nulis, tai yra apmaudu ir man atrodo, čia yra klausimas ir pavaldumo perdavimo kitai ministerijai, kuri galbūt geriau tvarkysis“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narė Agnė Bilotaitė.

Centras priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, viceministras žada auditą, mokymus darbuotojams.

„Šitas centras daugiau orientuotas yra į socialinę pagalbą, kartais sveikatos pagalbą ir mokymas yra tik viena iš funkcijų, todėl mes ir tarėmės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos ministerija, kam turėtų priklausyti šitas centras“, – kalba švietimo viceministras Jonas Petkevičius.

Mergaitės tėčio advokatas LRT teigė, kad policija tik po skundų prokurorams pradėjo ikiteisminį tyrimą, nors esą anksčiau du kartus atsisakė. Kodėl – policija nekomentuoja ir pasiūlė kreiptis į prokurorus.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-07-22, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2998355/vaiku-socializacijos-centre-galimas-priekabiavimas-policijai-apie-ivyki-pranese-tetis

 

Gruzdžių socializacijos centre Kunionyse, kur apgyvendinamos sudėtingo elgesio paauglės mergaitės – neramios dienos. Viena 14 metų mergaitė pasiskundė, kad prie jos priekabiavo socializacijos centro budėtojas. Merginos teigimu, vyresnio amžiaus vyriškis lietė krūtinę ir siūlė atlikti lytinio pobūdžio veiksmus.

Išgirdęs apie tai paauglės tėtis nedelsdamas kreipėsi į policiją, prašydamas išsiaiškinti, ar prie dukters galėjo būti priekabiaujama. Tėčio advokatas Jonas Nekrašius teigia, jog policija, nors ir nenoriai, ikiteisminį tyrimą pradėjo po dviejų atsisakymų ir dviejų skundų prokurorui.

Savo ruožtu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė stebisi socializacijos centro darbuotojomis. Policijai sprendžiant dėl tyrimo pradėjimo, socializacijos centro darbuotojos savo auklėtinę apibūdino ypatingai neigiamai, aiškino, jog kitą dieną po galimo priekabiavimo mergaitė iš kambario išėjo apsirengusi perdėtai seksualiai, tarsi tai kažką paaiškintų.

„Aš nežinau, ar buvo toks įvykis, ar ne, tai reikia išsiaiškinti, bet man neįtikėtina, kaip jie kalba apie auklėtinę. Toks jausmas, kad pas juos pateko pats prasčiausias, visiškai neauklėtinas vaikas, visi stoja prieš mergaitę ir už tą darbuotoją, visų numylėtinį. Aš neįsivaizduoju, kad jie ten gali ką nors perauklėti su tokiu požiūriu“, – stebisi K. Mišinienė.

Straipsnyje mergaitės asmens duomenys nebus atskleidžiami, nes ji yra nepilnametė. Jos šeimos nariai taip pat bus įvardijami tik vardais, kad nebūtų galima atsekti mergaitės asmens duomenų. Su portalu kalbėjosi mergaitės močiutė Regina, kuri pripažino, jog nors mergaitė tikrai pasižymi sudėtingu charakteriu, vartoja narkotines medžiagas, bet gyvenimas jos irgi nelepino.

Mergaitės gyvenimas nelepino

Į vaiko teisių specialistus bei prokuratūrą dėl galimo priekabiavimo prie dukters socializacijos centre mergaitės tėtis Remigijus kreipėsi šių metų gegužę. Su mergaitės mama vyras išsiskyrė, kai vaikui buvo dveji su puse metų: dukra iki 11 metų amžiaus gyveno su mama, kuri turėjo savų iššūkių.

Bet mamai nepavyko susitvarkyti su savo dukra ir parodyti jai tinkamo pavyzdžio. Močiutės teigimu, mergaitė buvo kaip visiškas gatvės vaikas, dėl prasto elgesio pakeitė begales mokyklų, tad, galiausiai, buvo apgyvendinta su tėčiu ir pamote. Tik padėtis nesitaisė – mergina praleidinėjo pamokas mokykloje, negrįždavo namo, tėvui tekdavo skelbti policijos paieškas. „Vaikas yra traumuotas“, – sako močiutė.

Galiausiai, mergaitė buvo paimta iš tėčio po rankos persirėžimo, jos laikinoji globa yra skirta Kuršėnų šeimoms namams, o šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje Kuršėnų šeimos namai siekia apriboti abiejų tėvų tėvystės teises. Vaiko teisių specialistai yra fiksavę nepriežiūrą, mergaitė yra patyrusi seksualinę, fizinę prievartą, vartoja alkoholį ir narkotikus, žalojasi, turi savižudiškų minčių.

„Yra patyrusi seksualinę prievartą. Būdama šeimos namuose ji buvo išėjusi visai parai. Socialinė darbuotoja ieškojo, prašė mūsų padėti ieškoti. Skambinom visiems, draugams, tai vienas jų pasakė, kad ji nėra išvažiavusi iš vietovės, bet su kažkokiais suaugusiais vyrais buvo. Ją prigirdė. Kai pradėjom ieškoti, suradom, pranešėm, ją rado prie parduotuvės neblaivią, parsivežė, iškvietė policiją ir ji pripažino, kad su 21-22 metų amžiaus vyru turėjo santykius. Ją nugirdė, ką norėjo tą ir darė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet tas asmuo išvažiavo į užsienį staigiai ir tas tyrimas nutrauktas“, – aiškino močiutė.

Kaip teigiama, Kuršėnų šeimos namuose irgi nuolat kildavo bėdų dėl mergaitės elgesio, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo. Kadangi padėtis šiuose Kuršėnų šeimos namuose nesitaisė, nuo 2025 m. lapkričio mėnesio mergaitė apgyvendinta Gruzdžių vaikų socializacijos centre Kunionių skyriuje, kuris įsikūręs Kėdainių rajone. Šiame centre mergaitė turės gyventi iki 2026 m. lapkričio.

Į socializacijos centrą paaugliai patenka teismo ir savivaldybės mero sprendimu skyrus vidutinės priežiūros priemones už padarytą nusikalstamą veiką ar kitą žalingą elgesį. Tokiame centre teikiamos ne tik ugdymo paslaugos, bet ir nustatyta specifinė dienotvarkė, struktūra, siekiama įveikti priklausomybes, mokoma neagresyvių bendravimo būdų. Iš esmės paauglių veikla tokiuose centruose yra gana griežtai ribojama ir prižiūrima.

Pavyzdžiui, atliekami testai dėl narkotinių medžiagų, skiriamos nuobaudos už nusižengimus, neleidžiama laisvai naudotis telefonais ar kompiuteriais, ribojami kontaktai su išorės pasauliu.

„Tame centre jinai neturi telefono. Vakarais vieną valandą leidžiama eiti į kompiuterių klasę. Jinai mums gali paskambinti tik penktadieniais dešimt minučių“, – apie tvarką paaiškino mergaitės močiutė.

Teigia, kad budėtojas lietė krūtinę

Šių metų gegužės mėnesį 14-metė mergina savo tėvo sugyventinei, su kuria gerai sutaria, pasiskundė, jog socializacijos centro patalpose esančioje salėje, kur paauglė žiūrėjo filmą, ją seksualiai lietė 60-metis darbuotojas.

Šis vyriškis centre dirbo vairuotoju, bet budėtojui išėjus atostogų dirba budėtoju. Pasitikslinęs detales tėvas paskambino į socializacijos centrą, kur neprisistačiusi darbuotoja jį patikino, jog situacija žinoma, bet esą budėtojas mergaitės nelietė, tik norėjo ją išvesti iš salės ir apkabino per pečius.

Tuomet tėvas kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus ir prokurorus, nors duodamas parodymus policijai pats pripažino, kad dukra yra aukštoka, stambi, drąsi, neieško žodžio kišenėje, todėl paprastai moka save apginti. Socializacijos centras į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

Iš surinktų duomenų matyti, kad prieš pranešdama tėvo sugyventinei, mergina apie incidentą informavo iš pradžių auklėtoją, paskui informacija pasiekė visą administraciją – ji pasakė, kad apsaugos darbuotojas ją lietė.

Remiantis merginos pasakojimu, jai buvo skirta nuobauda neiti į kompiuterių klasę už muštynes su kitomis mergaitėmis, o prieš namų ruošą ji turėjo iššluoti virtuvę. Budėtojas ją prižiūrėjo, kol mergaitė šlavė, o po atlikto darbo palydėjo ją į metodinę klasę, kur yra televizorius. Pasak mergaitės, beeinant budėtojas trenkė jai į sėdmenis, bet tada ji nesureagavo.

Paskui, remiantis jos pasakojimu, bežiūrint filmą budėtojas ėmė klausinėti, kokį filmą mergina žiūri, ar jis įdomus, lietė krūtinę. Tuomet, kaip teigiama, budėtojas išėjo, paskui vėl grįžo, pradėjo vėl liesti ir, galiausiai, pasiūlė „pačiulpti“, o kai mergina atsakė neigiamai – tuomet esą replikavo jai „pačiulpsi kaip didelė“. Mergaitė centro darbuotojoms pasakojo šioje situacijoje pasijuto tiesiog sustingusi, todėl nekvietusi pagalbos.

„Aš pradėjau žiūrėti serialą, maždaug jau pusę serialo pažiūrėjus atėjo apsauginis, priėjo prie manęs ir kalbinti mane liesdamas, klausinėjo, ką žiūriu, ar patinka, ar įdomu. Tokių apie nieką klausimų. Bet liesti manęs nesustojo, lietė mano krūtinę ir aš iš šoko, iš nežinojimo, ką daryti, sėdėjau sustingus, nežinojau, ką daryti ir jam nieko nesakiau. Jis išėjo, po kiek laiko vėl grįžo, taip pat pradėjo graibyti mano krūtinę ir liesdamas paklausė „pačiulpsi man bybį?“ Aš jam atsakiau, kad ne, dar mane palietė ir atsitraukdamas nuo manęs pasakė „čiulpsi kaip didelė“ ir išėjo“, – rašytiniuose paaiškinimuose sakė mergina (jos kalba yra šiek tiek pataisyta).

Darbuotojos mergaite netiki

Pasak auklėtojos parodymų, mergaitė tuo metu buvo metodinėje klasėje, kurioje garsiai žiūrėjo filmą, o ji pati su dviem kitomis auklėtinėmis buvo šalia esančioje kompiuterių klasėje, todėl nieko nematė. Auklėtoja atvirai pripažino nepatikėjusi merginos teiginiais dėl priekabiavimo, bet pranešusi administracijai.

Praktiškai visos socializacijos centro darbuotojos – auklėtoja, socialinė pedagogė ir kitos darbuotojos – mergaitę apibūdino kaip meluojančią, statančią savo sąlygas, besimušančią, vartojančią necenzūrinius žodžius, netgi išskirtinai pabrėžė, kad kitą dieną po incidento paauglė dėvėjo labai seksualius drabužius.

Pavyzdžiui, socialinė pedagogė aiškino, kad pirmą kartą sutinka mergaitę, kuri tiek daug meluoja. Tuo tarpu budintįjį ji apibūdino kaip visada gražiai bendraujantį su mergaitėmis, jaučiantį „tėviškus jausmus“.

Socialinės pedagogės teigimu, mergaitės pačios darbuotojus mėgsta apsikabinti, jos darbuotojams yra kaip vaikai ir čia ne pirmas kartas, ji yra girdėjusi kalbas, kad merginos yra išsirinkusios po vieną budėtoją ir žiūrį į juos, kaip į vyrus, nesvarbu, kokio amžiaus jie būtų.

Svarbu pastebėti, kad socializacijos centruose ugdomi vaikai dažnai turi raidos ir elgesio bei emocijų sutrikimų, vidutinių ar didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Dirbantys suaugusieji paprastai turėtų būti apmokyti teikti pagalbą traumuotiems paaugliams, išlaikyti aiškias ribas.

Ta pati socialinė pedagogė aiškino, kad mergina, kuri skundėsi priekabiavimu, kitą rytą atėjo neįprastai apsirengusi: „su plačia iškirpte, beveik matėsi krūtinė, marškinėliai buvo itin aptempti“. Ji nepatikslino, kuo tai susiję su mergaitės teiginiais, jog budėtojas prie jos priekabiavo.

Portalo LRT.lt matytame gegužės 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą apklausti tik mergaitės tėtis, socializacijos centro darbuotojos, gauti duomenys iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Kuršėnų šeimos namų, Gruzdžių socializacijos centro, bet mergaitės kaltinamas budėtojas nebuvo apklaustas. Jis savo paaiškinimus pateikė tik socializacijos centrui bei savo kaltę neigė. Iš esmės viskas rėmėsi mergaitės charakteristika, jog ji linkusi meluoti, skelti realybę ir pasižymi probleminiu elgesiu.

Socializacijos centras nekomentuoja

Gruzdžių socializacijos centro Kunionių skyriaus vedėja Oksana Pagrandienė tik išgirdusi portalo LRT.lt klausimo pradžią iškart nutraukė pokalbį. Perskambinus darkart, pašnekovė teigė neteiksianti jokios informacijos ir siūlė kreiptis į centro direktorių.

Direktorius Henrikas Gaidamavičius paprašė atsiųsti kausimus raštu. Kiek vėliau centras atsiuntė atsakymą, kad neteiks jokios informacijos, mat vyksta ikiteisminis tyrimas.

„Informuojame, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, informacijos teikti negalime. Negalime teikti informacijos ir apie nepilnametį asmenį, nes tai susiję su vaiko teise į privatumą ir asmens duomenų apsauga. Gerbdami vaiko interesus ir laikydamiesi galiojančių teisės aktų ir pareiga užtikrinti vaiko privatumą, informacijos neteiksime“, – atsakė Gruzdžių socializacijos centras.

Portalas LRT.lt teiravosi, ar priekabiavimu apkaltintas darbuotojas yra nušalintas nuo pareigų, kol vyksta tyrimas, ar buvo apklaustos kitos mergaitės, gyvenančios socializacijos centre, taip pat ką reiškia socialinės pedagogės teiginiai, jog mergaitė po, jos tvirtinimu, įvykusio priekabiavimo, pasirodė dėvinti iškirptę.

Portalo duomenimis, darbuotojas, kurį mergaitė kaltino priekabiavimu, dirba centre ir nėra nušalintas.

Mergaitės močiutė sako, kad šiuo metu mergaitė laikinai paguldyta į psichiatrinę ligoninę ir labai nenori grįžti į socializacijos centrą, esą ten po pranešto incidento ji sulaukė darbuotojų pasmerkimo. Greičiausiai dėl vaistų yra ūgtelėjęs mergaitės svoris, pasak močiutės, ji jaučiasi vieniša. „Mus ima baimė, nes tik jai sunku ir ji žalojasi“, – teigia močiutė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-07-12, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2976246/14-metes-skundas-del-priekabiavimo-sulauke-darbuotoju-pastabos-rengiasi-per-seksualiai

Už paauglių seksualinį išnaudojimą nuteistas buvęs jaunimo mentorius Remigijus Jakštys neseniai buvo paleistas į laisvę pagal lygtinio paleidimo sąlygas, nes Konstitucinis Teismas tenkino individualų jo skundą ir pripažino, kad galiojęs absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą vaikus nuskriaudusiems seksualiniams nusikaltėliams prieštarauja Konstitucijai. Tai portalui LRT.lt patvirtino Kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys.

Lietuvos kalėjimų tarnybos duomenimis, iš viso laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka 174 vaikus skriaudę seksualiniai nusikaltėliai.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo vienas vaikus skriaudęs seksualinis nusikaltėlis jau paleistas į laisvę pagal lygtinio paleidimo sąlygas, dėl dar dviejų nuteistųjų vykdomos sprendimų priėmimo procedūros, taip pat vertinama 91 nuteistojo situacija, ar jie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.

Kalėjimų tarnybos teigimu, sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš kalėjimo priima arba kalėjimo viršininkas, arba lygtinio paleidimo komisija, bet jos sprendimui gali pasipriešinti teismas, jei prokuroras apskundžia komisijos verdiktą. Jei asmuo paleidžiamas pagal lygtinio paleidimo sąlygas, tuomet už nuteistąjį tampa atsakinga Probacijos tarnyba, kuri taiko priežiūrą.

„Mano turimais duomenimis, jau šiuo metu yra prasidėję procesai, lygtinio paleidimo komisijos renka duomenis apie nuteistuosius“, – sako advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Raimundas Jurka.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas turės įtakos ir tiems nuteistiesiems už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, kuriems dar neatėjo laikas lygtiniam paleidimui. Po šio sprendimo jokių nuobaudų neturintys, dirbantys, žemos nusikalstamumo rizikos nuteistieji į atvirojo tipo įkalinimo įstaigas galės būti perkeliami anksčiau, tai yra atlikus ne tris ketvirtadalius bausmės, o ketvirtadalį.

Tai reiškia galimybę dirbti už kalėjimų ribų, vykti į namus, lankyti artimuosius, turėti telefoną, pinigų, susitikti su kitais asmenimis išvykus iš įkalinimo įstaigos.

Mišinienė: anksčiau galės medžioti aukas

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovei Kristinai Mišinienei atrodo, kad šis nutarimas gali būti vertinamas nevienareikšmiškai. Jos teigimu, galimybė vaikus skriaudusiems asmenims anksčiau laiko palikti įkalinimo įstaigą reiškia tik tai, kad seksualinį potraukį vaikams jaučiantys žmonės anksčiau laiko galės „medžioti“ savo geismo objektą.

„Galimybė anksčiau laiko palikti įkalinimo įstaigą veikėjams, jaučiantiems seksualinį potraukį vaikams ir jau peržengusiems raudoną liniją, skriaudusiems vaikus, yra pagreitinta galimybė vėl medžioti savo geismo objektą – tą matome praktikoje, teikdami pagalbą nukentėjusiems“, – portalui LRT.lt sakė pagalbą nukentėjusiems teikiančios organizacijos vadovė.

„Labai gaila, bet mūsų šalyje dar nėra įprasta atsižvelgti į aukų ar jų artimųjų nuomonę, jie tarsi neegzistuoja priimant sprendimus, liečiančius būtent jų gyvenimus! Viktimologai, kaip suprantu, šiuo klausimu yra irgi labai pasyvūs, paskendę savo akademiniuose tyrimuose, nepalaikantys aukų pusės“, – apgailestavo K. Mišinienė.

Pasak K. Mišinienės, seksualinio pobūdžio nusikaltimai, ypač, jei jie vykdomi prieš vaikus ar yra kartojami, išskirtinai traumuoja aukas, žlugdo ir naikina nukentėjusiųjų dabartį bei ateitį, sukelia gilias daugialypes traumas, o seksualiniai prievartautojai labai dažnai menkina savo nusikaltimą. Ekspertei neatrodo, kad šiuo atveju tinkama taikyti lygiavos principą ir prieš vaikus smurtavusiems seksualiniams nusikaltėliams, ir kitiems nuteistiesiems.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Evelina Firaitė-Ryliškienė irgi teigia, kad seksualinis smurtas – viena labiausiai vaiką traumuojančių patirčių, paliekančių ilgalaikių emocinių ir psichologinių pasekmių. Jos teigimu, galimybė vaikui susitikti su prieš jį nusikaltusiu žmogumi gali sukelti pakartotinę traumą.

„Nukentėję vaikai yra itin pažeidžiami, todėl gijimo kelyje itin svarbu užtikrinti, kad vaikas nepatirtų pakartotinės traumos. Viena iš rizikų vaikui patirti pakartotinę traumą yra susitikimas su prieš jį nusikaltusiu žmogumi“, – sako tarnybos atstovė.

„Vaiko, kuris patyrė seksualinę prievartą, susitikimas su smurtautoju gali tapti stimulu, keliančiu intensyvių neigiamų emocinių reakcijų, atsinaujinančią baimę, gali sustiprinti ar sukelti potrauminio streso simptomus, dėl kurių gali prireikti psichologinės pagalbos“, – teigia E. Firaitė-Ryliškienė.

Šiuo atveju svarbu tai, kad kai kurie seksualiniai nusikaltėliai gali būti iš artimos nuskriaustų vaikų aplinkos: būna atvejų, kai vaiką nuskriaudžia tėvas, patėvis, dėdė ar kuris tolimesnis giminaitis. Tokiu atveju būna, kad nusikaltėlis grįžta į tuos pačius namus, kuriuose gyvena traumą patyręs vaikas.

Pasak tarnybos atstovės, šiuo metu vaiko teisių gynėjai nėra informuojami apie iš įkalinimo įstaigų lygtinai paleidžiamus ar į atvirojo kito tipo įkalinimo įstaigą perkeliamus žmones, nuteistus už nusikaltimus prieš nepilnamečius. Vaiko teisių gynėjai yra informuojami tik apie atvejus, kai nuteistasis, kuris yra nuskriausto vaiko šeimos narys, pasiprašo galimybės trumpam išvykti iš įkalinimo įstaigos į namus.

Absoliutus draudimas atsirado po Garliavos istorijos

Kriminologas, Vilniaus universiteto docentas Gintautas Sakalauskas, kuris teikė savo ekspertinę nuomonę Konstituciniam Teismui, pasakoja, kad iki 2012 metų lygtinio paleidimo sąlygos prieš vaikus nusikaltusiems nuteistiesiems buvo tokios pat, kaip ir kitiems asmenims.

Bet tuomet visą Lietuvą sudrebino melagienų apipinta „Garliavos istorija“ ir populiarumo visuomenėje siekiantys politikai, tokie kaip Petras Gražulis, pasiūlė įtvirtinti absoliutų draudimą lygtiniam nuteistųjų paleidimui, jei kalbama apie vaikus seksualiai išnaudojusius asmenis.

Šios istorijos esmė tokia, kad Garliavoje gyvenęs Drąsius Kedys su seserimi, Kauno teisėja Neringa Venckiene, pradėjo kaltinti buvusią sugyventinę Laimutę Stankūnaitę leidžiant savo draugams seksualiai išnaudoti jųdviejų dukrą ir savo sesers vaiką.

Bet jei įprastai kreipiamasi į policiją ir pasitikima pareigūnais, tai šiuo atveju tėvas pradėjo elgtis neadekvačiai: filmavo dukrą, klausinėjo su seksu susijusių klausimų, platino žiniasklaidai. Visi baisumai prasidėjo, kai D. Kedys, kaip įtariama, nužudė L. Stankūnaitės seserį Violetą, Kauno teisėją Joną Furmanavičių bei rengėsi nužudyti Andrių Ūsą – visus juos kaltino išnaudojant vaikus. Galiausiai pats D. Kedys užspringo prigėręs alkoholio, kai slapstėsi nuo policijos, bet istorija dar tęsėsi ir turėjo politinių, teisinių, emocinių pasekmių, supriešino visą Lietuvą.

„Garliavos istorijos kontekste tai buvo P. Gražulio iniciatyva pateiktas pasiūlymas, niekas tam nesipriešino, ir jis buvo priimtas. Bet tai buvo visiškai populistinis pasiūlymas. Todėl tai, kas bus dabar, nėra kažkas nauja, tiesiog reguliavimas grįžo į tai, kas buvo iki 2012 metų“, – sako G. Sakalauskas.

„Tada daug dešimčių žmonių, kurie dalyvaudavo įvairiose elgesį keičiančiose programose, paliko jas sakydami: „Kam man dalyvauti, jeigu aš vis tiek nebūsiu paleistas anksčiau?“ Tada buvo padaryta didžiulė žala asmenų integracijai“, – sako G. Sakalauskas.

Lygtinis paleidimas – motyvacija elgtis geriau

„Bausmė yra bausmė, bet jos tikslas yra ne tik nubausti, bet ir pataisyti, resocializuoti“, – panašiai kalba ir advokatas, Mykolo Romerio universiteto profesorius R. Jurka.

Kaip savo atsiliepime Konstituciniam Teismui rašė G. Sakalauskas, teisė siekti lygtinio paleidimo gali skatinti nuteistuosius pozityviai elgtis įkalinimo įstaigoje, sudaro sąlygas žmogaus resocializacijai, apriboja kalinimo žalą, leidžia skatinti lygtinai paleidžiamos asmens savarankiškumą, atsakomybę, sudaro sąlygas mažinti kalinių skaičių.

Pasak G. Sakalausko, kai nuteistasis neturi jokių galimybių pagerinti savo padėties, jis netenka motyvacijos dalyvauti įvairiose elgesį keičiančiose programose, laikytis disciplinos ir panašiai. Kitaip tariant, toks asmuo netenka prasmės elgtis geriau, nes neturi vilties, kad tai duos naudos.

„Lygtinio paleidimo tikslas yra padėti pereiti nuo gyvenimo uždaroje erdvėje į laisvą gyvenimą. Daug tyrimų rodo, kad, jeigu žmonės, padarę bet kokį nusikaltimą, yra paleidžiami lygtinai, tikimybė, kad jie nusikals, yra gerokai mažesnė, nes jie yra prižiūrimi Probacijos tarnybos, vyksta kontrolė. Atlikus visą bausmę asmuo tiesiog paleidžiamas į niekur ir viskas“, – portalui LRT.lt aiškino pašnekovas.

G. Sakalauskas pats dalyvauja lygtinio paleidimo komisijos veikloje ir pasakoja, kad vertinant asmens pasirengimą anksčiau išeiti į laisvę svarbūs individualūs kriterijai, renkama labai daug duomenų.

„Komisija vertina visokiausias rizikas, konkretaus asmens pažangą, rizikos mažėjimą. Kai dabar ateis atvejai dėl asmenų, nusikaltusių prieš vaikus, tai bus žiūrima kruopščiai, ką ir kiek žmogus daro, kad tą riziką mažintų, vertina, ar visuomenės interesai nebus pažeisti“, – sako pašnekovas, bet pripažįsta, kad Probacijos tarnybos pajėgumai kontroliuoti lygtinai į laisvę išėjusius nuteistuosius yra riboti.

„Tačiau bendras probacijos sąlygas pažeidžiančių ar nusikaltimą padarančių asmenų kiekis per metus yra apie 5 proc. Reiškia, kad 95 proc. sąlygų nepažeidžia ir nusikaltimų nedaro“, – pridūrė G. Sakalauskas.

Kodėl Konstitucinis Teismas taip nusprendė?

Konstitucinis Teismas nustatė, kad absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, prieštarauja Konstitucijai.

Teisėja Giedrė Lastauskienė paaiškino, kad viltis dalį bausmės atlikti ne laisvės atėmimo vietoje, o gyvenant laisvėje, yra pati efektyviausia priemonė, skatinanti nusikaltusį asmenį naudotis tomis specialiai parinktomis elgesio korekcijos programomis, kurios yra vykdomos laisvės atėmimo vietose, ir išmokti valdyti savo elgesį.

„Asmenys, padarę seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, baudžiami terminuotomis laisvės atėmimo bausmėmis ir, atlikę bausmę, grįžta į laisvę. Pagal iki šios konstitucinės bylos galiojusį teisinį reguliavimą, į laisvę jie išeidavo atlikę visą laisvės atėmimo bausmę ir grįždavo į visuomenę be jokios priežiūros ir kontrolės“, – savo atsiliepime rašė Konstitucinio Teismo teisėja G. Lastauskienė.

„Toks teisinis reguliavimas, pagal kurį nusikaltęs asmuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neturi motyvacijos keistis ir į laisvę grįžta be jokios priežiūros ir kontrolės, ne tik kad neatitinka vaikų ir visos visuomenės interesų, bet veikia prieš juos. Todėl visuomenė turi būti suinteresuota, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bet kuris nusikaltęs žmogus, taip pat ir atliekantis bausmę dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, būtų motyvuotas stengtis koreguoti savo elgesį ir išmokti gyventi nenusikalsdamas“, – pridūrė teisėja.

G. Lastauskienė pastebi, kad galimybė dalį likusios bausmės atlikti ne įkalinimo vietoje, o gyvenant laisvėje, priklauso nuo nusikaltusio asmens pastangų keistis, kurios, priimant sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą, kiekvienu atveju vertinamos itin atidžiai.

„Tokiu teisiniu reguliavimu subalansuojami konstituciniai bausmės tikslai – ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir jį pataisyti, tokiu būdu užtikrinant didesnę visos visuomenės apsaugą nuo nusikaltimų“, – teigia teisėja.

Jurka: tai tik galimybė – ne visi išeis anksčiau

Teisininkas R. Jurka sako manantis, kad po šio Konstitucinio Teismo nutarimo didelės revoliucijos nebus, nes nutarimas tik atvėrė galimybę paleisti seksualinius nusikaltėlius prieš vaikus anksčiau, bet konkrečiai dėl to sprendžiama individualiai pagal kiekvieno nuteistojo savybes ir elgesį.

„Suprantu vaiko teises ginančių organizacijų ar asmenų susirūpinimą dėl tokios teismo išvados. Bet turiu pastebėti, kad tai yra tik galimybės sudarymas, kad gali būti sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo. Nes sprendžia lygtinio paleidimo komisija, kuri renka pakankamai daug duomenų, daug psichologų dirba, o jos sprendimą paskui galima skųsti teismui“, – sako R. Jurka.

„Aš manau, kad tai nebus didžiulė revoliucija. Taip paprastai nuteistieji nebus paleidinėjami. Žiūrima į daug kriterijų: ar pripažino kaltę, ar nepripažino, atlygino žalą ar neatlygino, ar mokėsi, dirbo, ar turi nuobaudų, paskatinimų, pateikiamos psichologų išvados. Juo labiau kad egzistuoja teisminės kontrolės filtras“, – pridūrė pašnekovas.

Advokatas tik sako, kad jam neatrodo teisinga, jog lygtinio paleidimo komisijai sprendžiant dėl nuteistojo ankstesnio paleidimo, dėl jo charakteristikos, skųsti sprendimą gali tik prokuroras, bet nukentėjusieji apie tai nė nėra informuojami ir neturi žodžio teisės.

„Aš nesu matęs, kad nukentėjusiajam arba jo atstovui kas nors praneštų apie lygtinio paleidimo komisijos nagrinėjimą. Suprantu, prokuroras atstovauja valstybei, kalba valstybės vardu, bet ar jis kalba nukentėjusiojo vardu? Aš manau, kad išklausyti nukentėjusiojo ar atstovo nuomonę reikėtų“, – svarstė R. Jurka.

Pašnekovas iš dalies sutiko ir su mintimi, kad lygtinio paleidimo komisijų išvados dėl nuteistųjų kai kuriais atvejais gali būti formalios, atspindinčios, kiek užsiėmimų nuteistasis lankė, ar neturi nuobaudų, bet neatspindinčios tikrojo nuteistojo asmenybės pokyčio, nes tai gana subtilūs dalykai. Tačiau, advokato teigimu, situacija vis labiau keičiasi.

„Jei neturėčiau praktikos, man gal būtų sunku vertinti. Nesu aš turėjęs daug tų atvejų, iki dešimties, kai tekdavo ar kreiptis į komisiją, ar būdavo atsisakoma paleisti lygtinai ir tada skundėme teismui. Tai kartais galbūt ir gali atrodyti, kad viskas ten surašoma formaliai: dalyvavo ten ir ten, turi tokį ir kitokį pažymėjimą, dirba. Bet paskutiniu metu vis labiau su nuteistaisiais dirba socialiniai darbuotojai. Tų popieriukų galima daug atnešti, bet vyksta ir individualūs pokalbiai, ir tie psichologiniai pokalbiai atskleidžia, ką žmogus mąsto. Mano nuomone, tai dabar vis dažniau vyksta“, – sako R. Jurka.

Teisingumo ministerija mąsto, ar reikės pakeitimų

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad Konstitucinio Teismo nutarimas nereiškia automatinio tokių asmenų paleidimo į laisvę ir kiekvienu atveju sprendimai dėl lygtinio paleidimo priimami individualiai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, resocializacijos pažangą, galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir grėsmę visuomenei.

„Jei bus matoma, kad egzistuoja rizika dėl galimų paminėtų grėsmių, o resocializacija nepadėjo tokių grėsmių eliminuoti, tokie asmenys nebus paleidžiami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, pažymėtina, kad sprendimus dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistiesiems, padariusiems sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nepilnamečių atžvilgiu, priims lygtinio paleidimo komisijos ir juos dar turės patvirtinti teismas. Šiame procese taip pat dalyvaus ir prokurorai. Taigi bus užtikrintas daugiasluoksnis kiekvieno atvejo vertinimas, kas leis eliminuoti rizikas dėl grėsmių visuomenei“, – sako ministerija.

Šiuo metu Ritos Tamašunienės vadovaujama ministerija teigia analizuojanti Konstitucinio Teismo nutarimą ir vertinanti, ar reikės papildomų teisės aktų pakeitimų.

„Svarstoma, ar būtina tobulinti teisinį reguliavimą, susijusį su individualios rizikos vertinimu, lygtinai paleidžiamų asmenų priežiūros priemonėmis, jų elgesio kontrole bei pagalbos ir stebėsenos mechanizmais po paleidimo. Taip pat bus vertinama, ar reikalingos papildomos priemonės, skirtos seksualinių nusikaltimų recidyvo prevencijai, bei numatoma efektyvinti resocializacijos priemones“, – sako ministerija.

Teisingumo ministerija taip pat primena, kad yra inicijavusi Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, kuriais stiprinama atliekančių laisvės atėmimo bausmę asmenų, padariusių seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius, kontrolė, siekiant maksimaliai riboti jų bet kokį kontaktą su vaikais.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-07-08, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2978212/po-konstitucinio-teismo-nutarimo-paaugliu-tvirkintojas-jakstys-paleistas-lygtinai