Author: admin

Spalio 25 d. Kazlų Rūdos Specialiojoje mokykloje lankėsi Lietuvos Carito projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ socialinės darbuotojos V.Maršalkienė ir E. Vaickelionienė. 

Socialinės darbuotojos pristatė savo veiklą bei teikiamą pagalbą atsidūrus pavojuje, patekus i prekeivių rankas. Vilkaviškio vyskupijos Carito apskrityje merginoms pagalba teikiama jau 6 metus.

Viena iš būtinų ir efektyviausių prekybos žmonėmis prevencijos priemonių – informavimas, todėl susitikimo metu mokyklos moksleiviams buvo pravesta prevencinė paskaita – diskusija tema „Kaip netapti prekybos žmonėmis auka“. 

Paskaitos metu mokiniams buvo suteikta informacija apie šiuo metu vis didėjančius prekybos žmonėmis mastus ir vis jaunėjantį parduodamų merginų amžių, buvo supažindinta su prekybos moterimis formomis, būdais, kuriais galima patekti į sąvadautojų spąstus, t.y. per skelbimus laikraščiuose, per internetines pokalbių svetaines, specialius agentus, pažinčių tarnybas ar telefonines žinutes. Susitikimo metu buvo pademonstruotas filmas „Parduotos vergauti moterys“, kuriame pasakojama vienos merginos, užverbuotos į sekso vergiją, istorija. Po filmo aptarimo socialinės darbuotojos papasakojo kaip apsisaugoti nuo prekeivių žmonėmis tinklų, kokią pagalbą ir kur gali gauti jaunos merginos, vykstančios į užsienį ar atsidūrę prekybos žmonėmis situacijoje.

Moksleiviams ši paskaita suteikė naudingos informacijos apie tykančius pavojus išvykus į užsienį, bei pačioje Lietuvoje. Jauni žmonės, ypatingai merginos, turi būti atsargūs išgirdę neaiškius, nors ir labai viliojančius pasiūlymus. Reikia būtinai patikrinti siūlytojų minimas įmones, darbo vietas ir visą kitą informaciją, kuri gali jus apsaugoti nuo sunkios dalios – būti parduotiems. 

Carito darbuotojos ragina nelikti abejingais ir pastebėjus ar sužinojus apie neaiškius pasiūlymus, verbavimo atvejus, ar žmones, kuriuos jau ištikusi ši nelaimė, kreiptis i organizaciją, kuri randasi Vytauto g. 25, Marijampolėje. 
Telefono numeris: 8 631 53173 
el.p.marijampole@anti-trafficking.lt, 
web: www.anti-trafficking.lt

Publikuota 2011 m. spalio 28 d. Kazlų Rūdos laikraštyje, Nr. 23 (219)

Statistikos duomenimis, Lietuvoje kas penkta moteris mažiausiai kartą buvo stipriai sumušta sutuoktinio arba sugyventinio, o kas antra trečia yra patyrusi nuolatinį psichologinį smurtą namuose. 
„Dažna moteris pamina savo orumą ir nebejaučia pažeminimo, todėl siekiame sukurti moters vidinį saugumą, kelti vidinę motyvaciją ir skatinti kovoti dėl savo savigarbos atstatymo“, – kalba Šiaulių vyskupijos „Caritas“ socialinės darbuotojos Marytė Puidokienė ir Asta Lučinskienė, vykdančios projektą „Pagalba moterims, patyrusioms smurtą privačioje erdvėje“.

Apie įgyvendinamą projektą

Projektą, skirtą padėti moterims, nukentėjusioms nuo smurto privačioje erdvėje, Šiaulių vyskupijos „Caritas“ pradėjo vykdyti nuo birželio pabaigos. Šiuo metu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiama nevyriausybinė organizacija padeda 15-ai moterų Šiaulių vyskupijos ribose: Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės rajonuose ir kt.

„Šeimoje naudojamo smurto problema yra labai aktuali, – teigia M. Puidokienė. – Smurtas sąlygoja ir kitų problemų atsiradimą: šeimų irimą, psichologines traumas, vaikų problemas, savižudybes ir pan.“

Socialinės darbuotojos pasakoja, kad kai kurios moterys kreipiasi pagalbos pačios, kitos ateina sužinojusios iš draugų, trečias atsiunčia policija. Dažnai moterys yra kilusios iš socialinės rizikos šeimų, kartais neturi šeimos, nuolatinės gyvenamosios vietos, yra vaikų namų auklėtinės.

„Moterų, nukentėjusių nuo smurto, amžius yra nuo 13-os iki 51-erių“, – atskleidžia A. Lučinskienė. Spėjama, kad daugiausia nukentėjusių moterų kreipiasi iš Šiaulių rajono dėl patogumo, nes Šiauliuose yra projekto būstinė. Tačiau moterys, neturinčios lėšų atvažiuoti į projekto būstinę, socialinių darbuotojų gali sulaukti savo namuose.

Skirtingi moterų gyvenimai

Socialinės darbuotojos pasakoja, kad sulaukia įvairias situacijas išgyvenančių moterų ir merginų nusiskundimų. „Neseniai moteris skundėsi nukentėjusi nuo ekstrasenso ir patirianti psichologinį smurtą“, – prisimena M. Puidokienė.

Socialinės darbuotojos pasakoja, kad padeda nepilnametei merginai, kuri patyrė smurtą nuo tėvo, buvo atvejis, kai sesuo nukentėjo nuo sesers arba kai nukentėjusioji atsisakė lankytis savitarpio pagalbos grupėje ir pareiškė norinti kalbėtis tik su „Caritas“ darbuotojomis.

Anot M. Puidokienės, kartais gali būti, kad pati moteris turi psichologinių problemų. Pasitaiko, kad nukentėjusioji nori visapusiško palaikymo, kad būtų remiamasi tik jos pasakojimu ir darbuotojos nesigilintų į situaciją, todėl ne visada sutampa nukentėjusių moterų ir darbuotojų požiūris, nes stengiamasi pabendrauti su vaikais, išsiaiškinti situaciją. „Esame susidūrę ir su moterimi, kuri norėjo materialios pagalbos, tačiau neketino keisti situacijos, skirtis su smurtaujančiu prieš ją ir vaikus vyru“, – pasakoja A. Lučinskienė.

Anot M. Puidokienės, didžioji dalis smurtauja pavartoję alkoholio. 
Socialinės darbuotojos pasakoja ir šiurpą keliančių moterų istorijų: „Jas smaugia, stumdo, muša, viena moteris net pasakojo, kad ją trankydavo durimis, nes taip nelikdavo mėlynių“.

Moterims sunku atsiriboti nuo vyro ar sugyventinio

Asta Lučinskienė teigia, kad moterys sunkiai palieka vyrus arba sugyventinius. Dažna to priežastis – finansinė priklausomybė. „Prieš vieną mūsų klienčių buvo naudojamas visapusiškas smurtas, šeimoje augo mergaitė, moteris buvo finansiškai priklausoma, tačiau ryžtingai nusprendusi palikti vyrą ji apsigyveno pas giminaičius ir pamažu susitvarkė gyvenimą“, – pasakoja socialinė darbuotoja. Nepaisant to, nukentėjusioji vis darr gauna vyro žinutes ir pasižadėjimus, kad jis su ja elgsis gražiai ir daugiau tokie nesusipratimai nepasikartos. Tačiau, anot „Caritas“ darbuotojų, tokiais pažadais neverta tikėti, nes smurtas, tęsęsis daug metų, retai liaujasi.

„Ryžtas nutraukti ryšius su vyru ar sugyventiniu kartais labai greitai praeina ir moterys ima svarstyti, kaip pasielgti, – dalijasi žiniomis M. Puidokienė. – Tai sąlygoja įvairios aplinkybės, dažnai į nesutarimus įtraukiami vaikai“.

Darbuotojos, bendraudamos su vaikais, pastebėjo, jog būna, kad šie pasako, kad mama pati provokuoja konfliktišką situaciją, tačiau M. Puidokienė teigia, kad bet kokiu atveju smurtas yra nepateisinamas ir vyras neturi teisės taip elgtis.

Statistiškai didžioji dalis smurtautojų yra sugyventiniai, o ne vyrai. Kai kurie jų – sutrikusio intelekto, turintys psichikos sutrikimų, priklausomybių.

Užburtas problemų ratas (kenčia vaikai)

Šeimoje vykstančios problemos sunkiau sužinomos, jų nepastebi aplinkiniai, nes viskas yra slepiama. Nors iš šalies viskas atrodo gerai, viduje gali vykti dideli nesklandumai. „Suprasti ir nuspėti apie šeimos problemas galima iš vaikų elgesio, – teigia A. Lučinskienė. – Vaikai kitaip ima elgtis mokykloje, suprastėja jų pažymiai, ir nors šeima nėra socialinės rizikos grupėje, bet vaikui nebesiseka, nes jis girdi barnius šeimoje.“

Priklausomai nuo to, kokį šeimos modelį vaikas mato būdamas mažas, suaugęs jis gali tą patį taikyti savo šeimoje. Vaikai turėtų matyti, kad ginčai sprendžiami kalbantis, o ne mušantis.

„Su šia problema turi kovoti visi – darželiai, mokyklos, socialinių paslaugų centrai, vietos valdžia, – mano M. Puidokienė. – Turi būti visų koordinuotas darbas, nes vienos problemos gimdo dar didesnes problemas.“

Vaikai viską fiksuoja ir matydami, kaip yra mušama jų mama, susiduria su psichologinėmis problemomis. Jiems augant kyla daug bendravimo problemų, jie gali tapti užsidarę, sunkiai bendraujantys, nemokantys adekvačiai reikšti jausmų.

Kokią pagalbą gali gauti nuo smurto nukentėjusios moterys?

„Caritas“ socialinės darbuotojos nukentėjusioms pirmiausia siūlo individualias konsultacijas, kurių metu yra keliama moters vidinė motyvacija, kad ši imtų kovoti dėl savęs.

Nukentėjusios yra kviečiamos į savitarpio pagalbos grupių užsiėmimus, kur jos gali susitikti su panašaus likimo moterimis. „Tokios grupės labai naudingos, nes moterys ten randa supratimą, dėmesį, gauna įvairių patarimų, pasipasakoja‘, – kalba M. Puidokienė.

Taip pat yra kuriamas efektyvios pagalbos tinklas, paremtas bendradarbiavimu su kitomis valstybinėmis įstaigomis ir institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Socialinės darbuotojos pasakoja, kad moterims, kurios nori atsiriboti nuo vyro, išeiti gyventi atskirai ir pradėti skyrybų procesą, kartais reikia padėti suteikiant saugų laikiną būstą ir išlaikyti, jei nukentėjusioji neturi pajamų.

„Būna atvejų, kai moterims grasinama ir Šiauliuose joms nesaugu, todėl apgyvendiname kitame mieste, kad jos jaustųsi saugios“, – atskleidžia M. Puidokienė.

Publikuota 2011 m. spalio 1 d. http://etaplius.lt 

Jolita Kirkilaitė

Šiaulių miesto valdžia iš kailio nėrėsi kaip prastumti mažai žinomai religinei bendruomenei priklausančiam labdaros fondui J. Laužiko mokyklos pastatą. Pastatą norėta skirti teistiesiems. Tačiau valdininkai nei patalpų, nei ES lėšų neranda smurto aukoms.

Pareigūnai dirbs su nevyriausybininkais

Kituose miestuose duris atveriant vyrų ar moterių krizių centrams Šiauliai lieka užribyje, nors policijos statistika liudija, kad smurtas šeimoje – neslopstanti problema. Iš policijos suvestinių nenykstant pranešimams apie smurto proveržius šeimose pareigūnai griebėsi talkininkų pagalbos. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neseniai pradėjo bendradarbiauti su Šiaulių vyskupijos Caritas atstovais, vykdančiais projektą „Pagalba moterims, patyrusioms smurtą privačioje erdvėje”.

Viena iš minėtos nevyriausybinės organizacijos socialinių darbuotojų Marytė Puidokienė „Šiaulių naujienoms” pasakojo apie smurto atvejus šeimose, kai kenčia ne tik žmonos, bet ir mažamečiai vaikai, suaugusios dukros.

Neseniai paramą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavęs ir minėtą projektą nuo šių metų liepos mėnesio pradėjęs vykdyti Šiaulių vyskupijos Caritas jau turi devynias klientes: septynios smurto aukos – Šiaulių miesto ir rajono gyventojos, viena moteris – iš Radviliškio rajono ir trylikos metų mergaitė – iš atokesnio Šiaulių apskrities rajono. Pastaroji nukentėjusioji, M. Puidokienės žodžiais, išgyveno tėvo smurtą. Šiaulių Caritas atstovai (dvi socialinės darbuotojos bei nevyriausybinėje organizacijoje talkinantys savanoriai, – aut. past.) pasirūpino mergaitės saugumu: bendradarbiaujant su vaiko teisių specialistais mergaitė apgyvendinta Vaikų globos namuose.

M. Puidokienės žodžiais, dar viena Šiaulių Caritas klientė, išgyvenusi sutuoktinio smurtą praeityje, dabar perkopusi keturiasdešimtmetį kenčia tėvų psichologinį smurtą. Kita kiek vyresnė šiaulietė taikstėsi ne vienerius metus su smurtaujančio sutuoktinio veiksmais. „Moteris bandė gyventi dėl vaikų”, – teigė socialinė darbuotoja. Anot jos, po moteriai suteiktos psichologinės pagalbos  atstovaujantis advokatas jau rengia skyrybų dokumentus.

Redakcijos žiniomis, Šiauliuose dėl patiriamo smurto šeimoje nevyriausybininkų pagalbos seniau šaukėsi ir vieno politiko žmona.

Smurtautojai – ir smurto aukos

M. Puidokienės nuomone, smurtą reikėtų suvaldyti ne tik įvairiapuse koordinuota pagalba smurto aukoms, bet ir psichologinė pagalba smurtautojams. Čia socialinė darbuotoja pasigenda valdžios atstovų iniciatyvos.

„Šiauliuose nėra jokio projekto, kuris  psichologinę pagalbą teiktų smurtautojams”, – pastebėjo M. Puidokienė. Socialinės darbuotojos nuomone, smurtautojas – ne tik nusikaltėlis. Jis gali būti ir auka: smurtautojai dažniausiai dar vaikystėje gali būti patyrę patys smurtą šeimoje arba matę smurto proveržius joje.

M. Puidokienė pastebi, kad smurtą šeimoje patyrę berniukai ir mergaitės reaguoja skirtingai. „Tokią vaikystės patirtį turinčios moterys labiau linkusios toleruoti smurtą nesiskųsdamos, neieškodamos pagalbos, o vyrai dažnai patys tampa smurtautojais”, – teigia socialinė darbuotoja.

Šeimos centrui valdžia pinigų neras

Realūs smurto atvejų skaičiai Šiauliuose dar nežinomi. Policijos pareigūnai pastebi, kad dažnai skriaudžiamos moterys vengia ieškoti pagalbos, baiminasi viešumo ir nepalankios aplinkinių nuomonės arba tiesiog nežino, kas ir kaip joms gali padėti.

Vyrų krizių centro, kuriame psichologinės pagalbos galėtų sulaukti ne tik smurto aukos, bet ir patys smurtautojai, dar nėra. Moterų veiklos inovacijų centras, kaip ir Šiaulių vyskupijos „Caritas“, teikiantis pagalbą smurto aukoms, buvo užsimojęs steigti Moterų krizių centrą, bet Šiaulių miesto savivaldybės atstovai taip ir nedavė patalpų. Šio centro vadovės Salomėjos Jasudienės teigimu, viešai vieno komiteto posėdyje kažkas išdėstė nuomonę, kad esą šiuo metu būtų per didelė prabanga skirti patalpas Moterų krizių centrui.

Šiuo metu S. Jasudienė turi idėją Šiauliuose įsteigti Šeimos namus, kurie užsiimtų bene analogiška Moterų ar Vyrų krizių centrams veikla bei rūpintųsi vaikais. Šie Moterų veiklos inovacijų centro atstovų planai jau žinomi miesto politikams bei valdininkams.

Visgi gražiems Moterų veiklos inovacijų centro atstovų užmojams, panašu, gali būti nelemta virsti tikrove – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius, mėgindamas įtikinėti, kad socialinė sritis – vienas iš Savivaldybės prioritetų, pareiškė, kad Savivaldybė Šeimos centrui steigti dabar neįstengtų rasti lėšų. Nepasirodė, kad smurtas šeimoje V. Damulevičiui atrodytų labai opi problema.

„Nežinau nė vienos moters mieste, kuri su vaikais gyventų gatvėje“, – mestelėjo V. Damulevičius, pridurdamas, kad Šiauliuose veikia ir Nakvynės namai. V. Damulevičius turbūt buvo akimirką pamiršęs, kad Pakruojo gatvėje veikiančiuose globos namuose smurtą patyrusios moterys ir vyrai nemokamai gali glaustis tik septynias dienas.

Valdininkė dūmė akis?

Susidaro įspūdis, kad miesto valdžia rūpestį smurto aukomis mėgina užkrauti ant sunkiai besiverčiančių nevyriausybinių organizacijų pečių. Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė „Šiaulių naujienoms” teigė, kad projektų, kuriais būtų galima padėti perauklėti smurtautoją ar kitų panašių su smurtu susijusių projektų, nevykdo. Esą tai ne šio skyriaus specialistų darbas.

„Yra nevyriausybinės organizacijos, socialinės įstaigos galbūt tą rengia, kurios vykdo tokius projektus. Pati savivaldybė apskritai tokiuose projektuose negali būti pareiškėja, todėl, kad paprastai tokio pobūdžio projektus finansuoja programų vykdytojai…“ – įtikinėjo valdininkė. V. Damulevičius paneigė A. Žalevičienės pateiktą informaciją apie Savivaldybės vadovų bejėgiškumą minėtų projektų atžvilgiu.

2011 metų pirmojo pusmečio duomenys

Užregistruota iškvietimų į konfliktus šeimoje – 809.

Išnagrinėta prašymų, skundų dėl smurto šeimoje – 300, iš jų – 248 dėl smurto prieš moteris.

Smurtautojams taikyta atsakomybė:

Pradėta 31 ikiteisminio tyrimo byla ( 23 – dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo, 6 – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, 2 – dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo);

administracinė atsakomybė taikyta 72 žmonėms;

ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti 175 atvejais.

Publikuota 2011 m. rugsėjo 29 d. www.siauliu.diena.lt

Asta Volkovaitė

Prekyba savo kūnu tebeklesti internete. Nors atsakomybė prieš įstatymą numatoma ne tik seksualines paslaugas teikėjams, bet ir prostitučių pirkėjams, Šiaulių policininkai vangiai juos gaudo – šiais metais mieste pričiuptos trys prostitutės, bet jų kliento – nė vieno. Nors prostitucija ir pornografija draudžiama – nepričiuptas ir nė vienas administratorius.

Nuo šių metų pradžios pareigūnams nepavyko pričiupti ir prostitucija besiverčiančių vyrų, nors internetiniuose skelbimų puslapiuose netrūksta pasiūlymų už atlygį ne tik moterims, bet ir vyrams.

Parsidavinėja ir pasiturinčios

Savo kūnu Šiauliuose prekiavo net nepilnametės. Tai teigia pareigūnai, „Ikiteisminiai tyrimai rodo, kad amžius (prostitučių, – aut. past.) ir socialiniai sluoksniai gali būti įvairūs. Nuo 16 iki 30 metų”, – teigia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Artūras Šliavas. Gali būti, kad kai kurios moterys prostitucija užsiima nebūtinai dėl pinigų. Viršininko žodžiais, pareigūnams įkliūva ne tik varguolės, ištekėjusios, turinčios vaikų, bet ir viskuo apsirūpinusios moterys.

Pareigūnai nepersistengia

Nors kai kurių kitų miestų komisariatai šiais metais skelbėsi vykdantys prevencinę priemonę „Plaštakė”, per kurią kartu su Lietuvos Caritas atstovais dienraščiuose ir internetinėse svetainėse tikrino skelbiamą informaciją apie seksualinių paslaugų teikimą, darė reidus, Šiaulių policija  prevencinės priemonės „Plaštakė“ nerengė. Visgi A. Šliavas tikino, kad pareigūnai gaudo prostitutes: esą dirbama viešai ir neviešai.

Neaišku, kaip pareigūnai stebi prostitučių internete buveines, nes šiais metais policijos pareigūnai Šiauliuose nepričiupo nė vieno prostitučių paslaugas pirkusio vyro ar moters, už vertimąsi prostituciją policininkai per šių metų septynis mėnesius protokolus surašė tik trims moterims.

Vergų ieško keturiasdešimtmetės

Nors pareigūnų pateiktais duomenimis, kūnu prekiauja moterys iki trisdešimties, internete apstu  skelbimų, kuriuose intymius malonumus už paramą žada ir keturiasdešimtmetės. Kai kurios iš jų itin aktyviai interneto portaluose skelbia nuotraukas su jokiais drabužiais nepridengtomis genitalijomis, nuotraukas. Kai kuriose fotografijose „stambiu planu” matyti ir užfiksuotas lytinis aktas.

Vienos keturiasdešimtmete prisistatančios moters skelbimai mirga net keliuose interneto portaluose. Turinys panašus. Viename iš jų prisistatoma aistringa, simpatiška valdove.

„Sveikuciai;) Man 40 metu, esu issilavinusi, simpatiska ir truputi padykusi moteriskaite. Patinka kartais ivairus sekso zaidimai, pvz vergove, fetishas ir panasiai. Sekse TABU NETURIU. Nesu moteris is gatves, todel susitikciau tik su tvarkingu, maloniu vyru. PARAMA BUTINA. 200 uz 1,5val butu pats tas. Svara, konfidencialuma, gera nuotaika ir šilta priemima garantuoju. Tačiau nepakeciu derybu. Esu is SIAULIU”, – be lietuvybių rašoma skelbime šalia nuotraukos, kurioje odiniais ar odą primenančiais rūbais apsirengusi moteris vienoje rankoje laiko botagą.

Panašu, kad net ir vyresnės moterys turi paklausą – kitoje interneto svetainėje, kur įdėtas beveik analogiškas skelbimas su nurodytu tuo pačiu telefono numeriu, vienas vyras po juo yra palikęs ir savo mobiliojo telefono numerį.

A. Šliavas negalėjo patvirtinti, kad dėl šio skelbimo jau atliekamas ikiteisminis tyrimas. „Šiaulių naujienų” žurnalistė komisarui paliko minėtos keturiasdešimtmetės skelbimą. Ką A. Šliavas su juo padarė, redakcijai kol kas nežinoma.

Seksualines paslaugas siūlo vyrai

Gerai panaršius internete galima rasti ne tik seksualines paslaugas už atlygį siūlančių moterų skelbimų, bet ir vyrų.

„Nepatyres 18 m vaikinas pasimylėtų su 35-50 metų vyru už paramą. Jo plote”, – rašoma viename iš skelbimų. Šalia nurodomas tik elektroninis paštas. Pareigūnų teigimu, kartais prostitucija besiverčiantys žmonės skelbimuose nebūna iki galo atviri, tad iš karto nesuprasi, ar skelbimas kvepia nelegalia veikla, ar ne. Viename tokių skelbimų šiauliečiu prisistatantis vyras ieško turtingų moterų.

„34-erių metų laisvas vyrukas išpildys visus intymius norus pasiturinčioms merginoms, moterims…” – rašoma skelbime. Pabandėme susisiekti skelbime nurodytu telefono numeriu. Atsiliepęs vyriškas balsas nepaneigė, kad internete įdėjo skelbimą, tik pasakė dabar jau turįs merginą.

Šiauliuose esama ir elitinių prostitučių?

Palyginus šiauliečių ir kituose miestuose seksualines paslaugas teikiančių moterų skelbimus, galima pastebėti, kad kainos už tokias nelegalias paslaugas visur panašios.

Skelbiama, kad Klaipėdoje valanda seksualinių žaidimų gali kainuoti 150 litų ar 200 litų. Kaune – apie 200 litų. Interesantams dažniausiai nereikia sukti galvos dėl viešbučio – skelbimuose nurodyta, kad pasirūpinama butu. Nemažai interneto portaluose skelbia pornografines nuotraukas, nurodo ne tik elektroninį paštą, bet ir telefono numerį.

Šiaulietėmis besiskelbiančios moterys ne itin linkusios nurodyti intymių paslaugų kainas, prašoma paramos ir nenurodant pinigų sumos ar konkretaus atlygio būdo. Kai kuriuose skelbimuose už valandą ar pusantros intymių malonumų šiaulietės prašo 200 litų.

A. Šliavo pateiktais duomenimis, seksualinio pobūdžio paslaugos klientams Šiauliuose kainavo net iki pusantro tūkstančio litų. Ar taip brangiai teikiamas intymias paslaugas įvertinusios moterys – elitinėmis vadinamos prostitutės, A. Šliavas negalėjo garantuoti.

Suaktyvės prostitutės?

Gali būti, kad artėjant čempionatui ir Šiaulius užplūdus svečiams iš užsienio, suaktyvės ir prostitutės, nes pareigūnai žada aktyviau sukiotis ne tik viešbučių prieigose.

„Sustiprintai stebėsime viešbučius, jų prieigas, naktinius klubus. Žinome, kad akciją prieš prostituciją ir prekybą žmonėmis vykdys Dingusių žmonių šeimų centras”, – „Šiaulių naujienoms” teigė A. Šliavas.

Atsakomybė

Administracinė atsakomybė numatoma ir seksualines paslaugas perkantiems žmonėms. Už tai numatoma bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Antrąkart pareigūnams įkliuvę šių paslaugų pirkėjai gali pakloti nuo pusės tūkstančio iki tūkstančio litų arba būti nubausti administraciniu areštu iki trisdešimties parų.

***

Administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ar (ir) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese.

Grotos

Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už analogišką nusikaltimą nepilnamečio atžvilgiu Baudžiamajame kodekse numatoma nelaisvė iki aštuonerių metų.
Už įtraukimą į prostituciją numatoma bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, už įtraukimą apgaule – laisvės atėmimas nuo dvejų iki septynerių metų.




Publikuota 2011 m. rugpjūčio 24 d. www.snaujienos.lt

Asta Volkovaitė

Prekyba žmonėmis – viena pelningiausių nusikalstamo verslo sričių. Ji neša milijoninį pelną. Į prekeivių žmonėmis pinkles patenka vis jaunesnės merginos. 
Lietuvos „Carito“ projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ padeda joms atsitiesti ir kabintis į gyvenimą.

Didžiausi pagalbininkai

Panevėžio apskrityje nukentėjusiųjų, kurioms reikalinga pagalba, yra daugiau kaip trisdešimt, vien šiais metais pagalba teikiama trylikai naujų aukų, jų amžius –  nuo trylikos iki penkiasdešimties, tačiau daugiausia yra 18–26 metų.
Panevėžio „Carito“ skyriuje dirba tik dvi socialinės darbuotojos. Jos moterims teikia skubią  pagalbą – bendrauja su nukentėjusiąja, jos šeima, prireikus suteikia pastogę, pasirūpina drabužiais ir maistu, joms padeda ir psichologai, medikai, policijos pareigūnai, advokatai, r kiti specialistai.
Po skubios pagalbos vyksta vadinamoji reabilitacija, kai merginos stengiasi įgyti savarankiškam gyvenimui reikalingų įgūdžių, susirasti pastogę, darbą, kitaip tariant, kabintis į gyvenimą. Čia labai reikalinga ir savanorių pagalba.

Pasak Neringos Ramonaitės, projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ socialinės darbuotojos, be savanorių būtų sunku išsiversti. Jie padeda nukentėjusiosioms susitvarkyti dokumentus, apsilankyti pas gydytoją, pagaliau – apsipirkti ar susitvarkyti namus.

N.Ramonaitės teigimu, šiuo metu Panevėžio regione yra apie dešimt savanorių – visos merginos. Kažkada buvo ir du vaikinai, bet jie neatlaikė tokio darbo. Savanorių gretos nuolat kinta – vieni išeina, kiti ateina. Kaita tokiame projekte nėra gerai, nes dažnai nukentėjusiosios bijo prisileisti svetimų žmonių, kai kurios visai vengia bendrauti, kitos atsiveria tik artimiau susipažinusios su savanore.

Dauguma savanorių yra Panevėžio kolegijos socialinio mokslo studentės, joms tai yra ne tik praktika, bet ir tam tikra darbo patirtis. Savanorėmis dirba ir vyresnės moterys, jau sukūrusios šeimas, jos tiesiog nori save realizuoti, padėti kitiems. Tokių pagalba ypač praverčia socialinių įgūdžių stokojančias merginas mokant prižiūrėti savo atžalas.

Visas laisvalaikis – savanorystei

Karolina Stokytė, 21-erių metų Panevėžio kolegijos būsima ketvirtakursė, šiame projekte dalyvauja jau trečius metus. Kaip pasakoja energinga mergina, ji savanoriauja ir „Betliejaus“ valgyklėlėje, „Sos vaikai“ organizacijoje, Jaunuolių dienos centre, „Maisto banko“ organizuojamose akcijose.

Būdama antrakurse Karolina išgirdo apie galimybę padėti moterims, patekusioms į prostitucijos ir prekybos žmonėmis pinkles. Nuo tada ji aktyviai  įsitraukė į šį  projektą. Anot studentės, iš aštuonių panorusių savanoriauti merginų dabar liko tik ji.
„Aišku, iš pradžių buvo nedrąsu – ar sugebėsiu, ar galėsiu padėti, kaip pagaliau prieiti prie merginos. Bet viskas klostėsi daug lengviau nei tikėjausi“, – prisiminė savo darbo pradžią pašnekovė.

Karolina pasakojo, kad su merginomis, kurias globoja, susibičiuliavo, kartu eina pasivaikščioti į miestą, apsipirkti, lanko parodas, kinus, užsuka į kokią kavinukę sulčių ar arbatos atsigerti.
Kaip tikina K.Stokytė, nors ją ir merginas sieja artimas ryšys, jos gali atvirai bendrauti, tačiau vis tiek lieka tam tikras atstumas. „Savanoris turi mokėti pasakyti ne, turi būti stipresnis ir kreipti pagalbos reikalingą moterį teisinga linkme.
Šiame darbe labai svarbu ir kantrybė, ir supratingumas, rezultatai pasiekiami  mažais žingsneliais. Jį galima pamatyti tik tam tikrose smulkmenose.
Daugelis nukentėjusių merginų neturi būtiniausių socialinių įgūdžių, tad laimėjimas jau būna tai, kad jos išmoksta susitvarkyti kambarį, prieš miegą išsivalyti dantis ir nusiplauti kojas“, – pasakoja aktyvistė.

Kiekvienos istorija – unikali

Artimiau pažinti merginas padeda ir jų gyvenimo istorijos. Kartais nukentėjusiosios savo gyvenimą aprašo pačios, kartais padeda savanorė. Karolina padėjo tokią istoriją parašyti dvynukėms, kurios buvo įtrauktos į prostitucijos liūną.
Pasak panevėžietės, išgirdęs jų istoriją pradedi suprasti merginas, tam tikrus jų poelgius ar išgyvenimus, žinai, kaip joms padėti. Kita vertus, tai yra ir savotiška reabilitacijos forma.
„Nukentėjusiosios tarsi pažvelgia į savo gyvenimą  iš šalies, apmąsto visus išgyvenimus ir klaidas, suvokia, ko norėtų iš gyvenimo. Juk nesuprantama, kaip septyniolikmetė gali turėti pusantrų metų prostitucijos patirtį. Tik įsigilinus į jos praeitį, kai ją jau nuo penkerių metų prievartavo patėvis, o šeimoje kiekviena diena prasidėdavo ir baigdavosi alkoholiu, supranti jos tam tikrus poelgius.

Ne vienai merginai raktas į laisvę būna ir nėštumas bei kūdikio gimimas, – pasakojo socialinė darbuotoja Neringa.  – Kai kuriems sąvadautojams suveikia žmogiškasis faktorius ir jie paleidžia savo auką.“

Trūksta tolerancijos ir supratimo

Visos nukentėjusios merginos bando kabintis į gyvenimą, vienoms tai pavyksta lengviau, kitoms – sunkiau. Labai svarbu ir šeimos, aplinkinių pagalba, supratimas. N.Ramonaitė apgailestavo, kad visuomenė dar nesuvokia, jog tokios merginos yra aukos, joms reikia palaikymo ir pagalbos, dabar dažniausiai jos yra smerkiamos, neva pačios pasirinko tokį gyvenimo būdą.
Socialinei darbuotojai įstrigo toks atvejis, kai viename prekybos centre valytoja dirbanti mergina  buvo išguita iš darbo. Kolegės, sužinojusios apie jos praeitį, tiesiog pradėjo engti, išpildavo kibirus su vandeniu, apstumdydavo, užgauliodavo.

Savanorė K.Stokytė pati ne kartą susidūrė su žmonių abejingumu. „Kartą nuvykusi į  valdišką įstaigą  padėti sutvarkyti dokumentų vienai  merginai, mačiau visišką ignoravimą. Mergina tiesiog nuleido galvą ir nuolankiai išėjo. Taip ir būtų nesusitvarkiusi, jeigu ne mano pagalba. Tokios net negali pakovoti už save, tiesiog išmoktas bejėgiškumas“, – kalbėjo  studentė.
Iš pirmo žvilgsnio nukentėjusiosios  niekuo nesiskiria nuo kitų merginų. Tačiau pabendravus artimiau iš jų kalbos, tam tikrų nutylėjimų, verbalinių ir neverbalinių dalykų galima pastebėti, kad kažkas ne taip.

Tradiciniai susibūrimai

Paskutinį mėnesio penktadienį  per pietus „Carito“ patalpose, esančiose Topolių alėjoje, savanoriai organizuoja laisvalaikio klubą. Dažniausiai būna du trys savanoriai ir kelios prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukos, jos dažniausiai atsiveda ir savo vaikučius.  Tada visi prie arbatos bendrauja, žiūri filmus, piešia, siuva, dalijasi įspūdžiais ir patyrimais ar tiesiog išsiverkia ant draugiško peties.

Anot socialinės darbuotojos N.Ramonaitės, gaila, kad dėl lėšų stokos negalima atsivežti visų moterų ir merginų, gyvenančių apskrityje.
„Telieka susikrovus lauknešėlius su sauskelnėmis, aliejumi ir miltais keliauti pačioms ir aplankyti visas apskrityje gyvenančias merginas. Būtent mažuose miesteliuose yra daugiausia nukentėjusių merginų, o Pasvalio, Anykščių, Utenos rajonuose neturime nė vieno savanorio, kuris galėtų pagelbėti, tad tenka važiuoti pačioms“, – apgailestavo Neringa.

Panevėžio dienraštis “Sekundė” Nr. 189,

Lina Dranseikaitė