Author: admin

Iš Vokietijos viešnamio ištrūkusi kaunietė atsitiesė sunkiai. Bet jai pavyko. „Carito“ darbuotojos, padėjusios merginai kapanotis iš paties dugno, šypsosi matydamos į gyvenimą besikabinančią jauną moterį su maža dukrele.
Laiminga pabaiga
„Ruošiamės vežti į turgų pačių užaugintas petražoles ir krapus“, – šis prostitucijos vergovę išgyvenusios merginos ištartas sakinys nudžiugino ir sujaudino Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ Kauno regiono koordinatores. Prieš trejus metus niekuo pasaulyje jau nebetikinti, įsibaiminusi, nepasitikinti savimi 20-metė pabėgo iš vieno Vokietijos viešnamio ir parvažiavo į Lietuvą. Tačiau grįžti į normalų gyvenimą jai buvo labai nelengva.
Laimė, kad murzina, nubalnotomis kojomis, neskalbtais drabužiais, bet visada pasidažiusi mergina neatstūmė „Carito“ projekto koordinatorių pagalbos. Pabučiavusi dar 3-ejų neturinčią dukrelę į kaktą, dabar jau jauna mama ryžosi papasakoti apie savo išgyvenimus.
Mylimasis paspendė spąstus
Akvilei (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dar nebuvo 17-kos, kai susipažino su Robertu. Jam buvo apie 40. „Įsimylėjau. Nerūpėjo nei mokslai, nei kas kita“, – skaudžiai šyptelėjo Akvilė.
Visi aplinkiniai kartojo merginai, kad Robertas nėra geras žmogus. Bet pastabų apie mylimąjį Akvilė negirdėjo. Galiausiai Robertas pasiūlė merginai vykti užsidirbti į Vokietiją. Abu išvažiavo.
Robertas įsidarbino statybose, Akvilė – bare. „Ten buvo rusų baras. Nesupratau kalbos, bet šeimininkė gestais parodydavo, ką turiu daryti“, – pradžią prisiminė Akvilė. Darbas truko tik savaitę. Paaiškėjo, kad baro šeimininkai negali jos pasilikti, nes ji nelegalė.
Darbu atvykėliams rūpinęsis vyras pareiškė, kad Akvilei rado kitą darbą, tik kitame mieste, todėl su Robertu mergina gyventi nebegalės. Tada Akvilė dar nežinojo, kad jos mylimasis Robertas prisidėjo prie jos kelio vergijon. Ji buvo išvežta į kitą Vokietijos miestą.
Ašaros ir maldavimai nepadėjo
„Kai tame bare pamačiau pusnuoges merginas, supratau, kad papuoliau į bėdą“, – pritilo Akvilė.
Viešnamyje buvo daug merginų. Tačiau nė vienos lietuvės. Akvilė nemokėjo jokios užsienio kalbos, bet visa savo povyza mėgino parodyti, kad nesutinka dirbti tokio darbo. Viešnamio šeimininkas vokietis ir jo žmona rusė dėl Akvilės pasiskundė merginą atvežusiam Tomui.
„Aš nežinau, ką jie kalbėdavo, bet Tomas nuolat kartojo, kad nusiraminčiau. Aš negalėjau nusiraminti“, – pasakojo Akvilė.
„Tie vyrai matė, kad aš drebu, kad nenoriu to daryti, bet jie nekreipė dėmesio“, – skausmingai ištarė ji.
„Ir verkiau, ir prašiau, ir galą pasidaryti norėjau. Niekas nepadėjo“, – kalbėjo mintimis į praeitį sugrįžusi Akvilė.
Tapo viešnamio kaline
Tik vėliau Akvilė suprato, kad viešnamio šeimininkai už ją sumokėjo ir ji turi uždirbti jiems tuos pinigus. Jai atrodė, kad laikas sustojo. Dienų dienas Akvilė leido viešnamyje
Ji net neįsivaizduoja, už kiek buvo parduota ir kiek ji uždirbo. Šeimininkai su ją pardavusiu Tomu kalbėdavo rusiškai arba vokiškai. Akvilė nesuprato. „Kitos merginos ten buvo savo noru. Jos pirkdavosi įvairių dalykų, valgė, ką norėjo“, – Akvilė tikina taip ir nesusiradusi nė vienos draugės, su kuria galėtų pasišnekėti.
Kelionė namo į Lietuvą
Kai viešnamyje pasirodė Akvilės draugas lietuvis Robertas, jie nekalbėjo apie tai, kodėl jis sutiko ją parduoti. Merginą užplūdo džiaugsmas, kai Robertas sutiko padėti jai pabėgti. „Apskaičiavau, kad tų pinigų, kuriuos turiu, pakaktų sumokėti kelionei autobusiuku į Lietuvą“, – pasakojo Akvilė. Lietuviai taksi ir lėkė kuo toliau nuo vokiečių viešnamio.
Tačiau Lietuva Akvilės nepasitiko svetingai. Ji – našlaitė. Tėvą palaidojo būdama devynerių, po penkerių rado sušalusią mamą. Merginos tėvai smarkiai gėrė.
Mergaite ėmė rūpintis močiutė, tačiau dėl aklos meilės Robertui Akvilė pati užtrenkė duris į senolės namus. Mergina nenujautė, kad močiutė širdyje jai seniai atleido. Akvilė nedrįso pasibelsti į močiutės duris.
Tyrimas buvo nutrauktas
Bėgliai Lietuvoje apsigyveno pas Roberto seserį. Netrukus Robertas už kitas nusikalstamas veikas pateko teisėsaugos akiratin. Neturėdama kur dėtis Akvilė liko vergauti Roberto seseriai. Neaišku, kiek dar toks gyvenimas būtų tęsęsis, bet mergina sužinojo, kad jos ieško jau kartą ją pardavęs Tomas.
Akvilė suprato vėl turinti bėgti. Taip prasidėjo jos gyvenimas gatvėje, o guoliu tapo kalno šlaitas. Daugiau nebuvo kur grimzti. Policija. Paskui – kelionė į „Carito“ rankas ir mažais žingsneliais prasidėjęs kopimas į gyvenimo kalną.
Akvilė papasakojo savo pardavimo istoriją pareigūnams. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis baigėsi be rezultatų. Pareigūnai konstatavo, kad Akvilės parodymai nenuoseklūs, trūksta įrodymų. Priimtas sprendimas tyrimą nutraukti.
Programa atstumtajai
Toli gražu ne iš karto Akvilė prisileido programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatores. Po trejų su puse metų galima džiaugtis – Akvilė mokosi, šiuo metu atlieka praktiką, augina dukrelę. Ir pagaliau gyvena pas močiutę.
„Vasarą pilna darbų. Vos spėju. Daržai, šiltnamis, visi buities darbai“, – vardijo Akvilė, pasisodinusi ant kelių dukrytę. Koordinatorė Jolita Juškevičienė patvirtino, kad dabar su Akvile susitinka pasikalbėti tik apie tai, kaip jai sekasi.
Abi juokiasi, kad pradžia buvo titaniška – psichologų konsultacijos, kelionės pas gydytojus, į policiją. „Carito“ darbuotojos lydėdavo Akvilę net į dušą. Po to merginą perrengdavo švariais drabužiais. Ji buvo visiškai palūžusi.
„Viena nebūčiau išsikapsčiusi“, – purto galvą jauna karčią gyvenimo mokyklą perėjusi 24-erių mergina.
Jolita Juškevičienė
Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“
Kauno regiono koordinatorė
Statistiškai prekybos žmonėmis mastas nesikeičia jau kelerius metus, tačiau oficiali statristika neatspindi realybės. Kinta prekybos žmonėmis formos. Suteneriai nusitaikę į labiausiai pažeidžiamą socialinį sluoksnį – į merginas su psichologinėmis, psichikos problemomis, į tas, kurios mažai kam rūpi. Gyvenimo į kampą įspeista moteris neretai pati pasirenka tokį kelią.
Kol valstybė neužtikrins socialinės saugos moterims ir efektyvaus baudžiamojo persekiojimo jų išnaudotojams, kol vyrai nesupras, kad pirkdami moterį skatina prostituciją – išnaudojimo ir smurto prieš moterį formą, tol niekas nesikeis.
Primename, kad nukentėjusios merginos drąsiai gali kreiptis pagalbos. Lietuvos „Caritas“, Papilio g. 5, Kaunas, tel. (8 37) 323 300 caritas@anti-trafficking.lt www.anti-trafficking.lt
Mastai nesuskaičiuojami
Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkst. žmonių. Iš trijų Baltijos šalių kasmet išvežama arba savo noru išvažiuoja apie 3000 moterų, iš jų daugiausiai (1000–1200) iš Lietuvos. Ne kiekviena nukentėjusioji kreipiasi pagalbos, todėl tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą nėra.
Diana Krapavickaitė

Didžiajai visuomenės daliai tabu esanti prostitucijos ir prekybos žmonėmis tema nėra tik pogrindinė. Tai akcentuoja specialų paskaitų ciklą visoje Lietuvoje vedanti „Carito“ organizacija, kurios Telšių skyriaus atstovės lankosi ir Klaipėdos rajone. 

Nors prekybos moterimis problema čia nėra opi, primenama, kad greta esančiame uostamiestyje pavojų tyko kur kas daugiau. Juolab kad dauguma į sąvadautojų pinkles patenkančių moterų nukenčia dėl savo naivumo arba drąsos.

Nelinkusioms kreiptis – pagalba

Į Telšių vyskupijos „Carito“ skyrių nuo 2004 metų kreipėsi 215 prostitucijos ar prekybos žmonėmis aukų. Pripažįstama, jog toks skaičius – galbūt tik lašas jūroje, mat dauguma moterų ar merginų nelinkusios kreiptis pagalbos. „Faktas, kad problema egzistuoja. Realaus jos masto turbūt nežino niekas, mat į pagalbą teikiančias organizacijas kreipiasi tik dalis nukentėjusiųjų. Taip yra todėl, kad moterys jaučiasi niekinamos visuomenės, nebepasitiki jas supančia aplinka“, – teigė Telšių „Carito“ atstovės Renata Karaliūnaitė ir Lina Vėlavičiūtė. Visoje Lietuvoje „Caritas“ jau kurį laiką vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“. Jį Telšių vyskupijoje koordinuojanti R. Karaliūnaitė paaiškino, jog tokiu būdu nukentėjusioms teikiama kompleksinė pagalba drabužiais, maistu, medikamentais, psichologinė pagalba, esant reikalui suteikiamas būstas.

Verbuoja socialiai pažeidžiamas

„Carito“ atstovai aptarnauja visą Telšių vyskupijos teritoriją, apimančią vakarinę Lietuvos dalį. Jau kurį laiką projekto koordinatorės skaito paskaitas socialinės rizikos šeimų vaikams, važinėja po profesines mokyklas, socialinių paslaugų centrus. Trijų paskaitų ciklas numatytas ir Gargždų bei Priekulės socialinės paramos centruose, tam finansavimą skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė. Šią savaitę projekto koordinatorės su centrų lankytojomis susitiko antrąjį kartą.

Gargždų socialinių paslaugų centro vyriausioji socialinė darbuotoja Vilma Bružienė teigė, kad pasiklausyti šviečiamosios informacijos ragintos visos centro lankytojos, tačiau dalyvauti susigundo tik dalis. „Mūsų lankytojos turi žalingų įpročių, dalis draugauja su vaikinais. Tačiau tos, kurioms galbūt labiausiai reikėtų žinoti apie gatvėje tykančius pavojus, į paskaitas neateina“, – sakė socialinė darbuotoja. Ir nors centro praktikoje nėra atvejų, kad lankytojos patektų į seksualinių nusikaltėlių pinkles, dedamos pastangos mažai informuotas ar protinę negalią turinčias merginas apsaugoti nuo sąvadautojų. Juolab kad, anot „Carito“ atstovių, dažniausiai verbuojamos būtent vargingai gyvenančių, problemiškų šeimų ar protiškai atsilikusios jaunos merginos.

Rajone saugiau

Klaipėdos rajono policijos komisariate per dešimt šių metų mėnesių užregistruoti šeši lytiniai nusikaltimai. Tarp jų vienas išžaginimas, trys seksualinės prievartos atvejai ir du mažamečių tvirkinimai. Organizacinio poskyrio viršininkas Vytautas Girkontas informavo, kad visi minėti nusikaltimai buvo ištirti ir perduoti teismui. Prostitucijos ar prekybos žmonėmis atvejų rajone šiemet neužregistruota, tokių pareigūnas teigė seniai nepamenantis.

Komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Diana Pipirienė teigė, kad rajone į sąvadautojų pinkles patekusių jaunų merginų, oficialiais duomenimis, nėra buvę. Tačiau probleminėse šeimose lankydamiesi pareigūnai kartais mato poreikį moteris ar merginas informuoti apie tokį pavojų. „Kalbamės individualiai, jei įtariame, kad moteris gali būti išnaudojama“, – sakė D. Pipirienė.

Ji priminė, kad pareigūnų kišimasis į asmeninį merginų gyvenimą bei teises apribotas įstatymais. Baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik su mažametėmis iki 14 metų santykiaujantys asmenys. Pagal LR BK 147 straipsnį jiems gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 10 metų. Jei žala padaroma dviem ar daugiau asmenų, gresia 4–12 metų kalėjimo. Tačiau tokių atvejų rajone taip pat seniai nebuvę. Tuo tarpu vyresnės kaip 14 metų panelės, net ir įtarus galimą prievartą, pareigūnus patikina santykiaujančios savo noru.

Telšių vyskupijos „Carito“ projekto koordinatorės Renata Karaliūnaitė ir Lina Vėlavičiūtė prekybos žmonėmis problemą grindė tikromis istorijomis:

„Pasitaiko atvejų, kai mergina iš mažo miestelio atvyksta į didmiestį pas „draugus“ ar menkai pažįstamus vaikinus, kurie užrakina bute ir ima vesti klientus, įtraukia į prostituciją. Tačiau mergina neturi kaip ištrūkti, nes iš jos atimamas telefonas, sukuriama psichologinė priklausomybė nuo sąvadautojo.

Pasitaiko net tokių atvejų, kai merginos su vaikinais draugauja dvejus metus, o vėliau yra parduodamos. Per tuos dvejus metus merginai rodomas didžiulis dėmesys, meilė, rūpestis. Vaikinas susipažįsta su jos tėvais, artimiausia aplinka, perka vaistus močiutei, dovanas mamai ir pan. Po kurio laiko merginai pasiūloma važiuoti į užsienį atostogų, galbūt padirbėti sezoniniame darbe, aplankyti sesę ar geriausią draugę. Žinoma, prieš tai vyras gauna tėvų sutikimą, pažada parvežti gyvą ir sveiką. Kaip gi tokiu nepasitikėsi? Tačiau vos mergina atsiduria svečioje šalyje, prasideda košmaras – pavyzdžiui, ji parduodama albanams, o šie apgyvendina viešnamyje. Niekas neklausia, nori dirbti ar ne, o jei priešiniesi – muša, kankina, girdo. Mergina viena net negali nueiti į dušą, tualetą, kad nepabėgtų. Klientų per dieną ateina ne vienas ir ne du, o po 20, 25 – visi su savo norais, iškrypimais. Merginoms neišvengiamai sutrinka psichika, sveikata.

Praktika rodo, kad ypač pažeidžiamos jaunos vienišos mamos. Pavyzdžiui, jai gera draugė pasiūlo darbą didesniame miestelyje ir ši, palikusi vaiką artimiesiems, išvyksta. Ten ją pasitinka kita moteris, aprodo butą, kuriame ši neva dirbs aukle. Tačiau iš to buto jos niekas nebeišleidžia ir verčia teikti seksualines paslaugas. Pradedama šantažuoti, grasinti susidorojimu su artimaisiais, vaiku, neva apie jos „profesiją“ bus paskelbta visam kaimui.“

Pasaulyje kasmet parduodama apie 800 000 žmonių, iš jų beveik pusė nepilnamečių, apie 80 procentų – moterys, iš kurių apie 2/3 tampa seksualinio išnaudojimo aukomis.

Naujausiais Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikaltimų biuro duomenimis, prekybos žmonėmis aukomis yra tapę apie 12,3 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prieš trejus metus 79 proc. prekybos žmonėmis atvejų sudarė seksualinis išnaudojimas, o 18 proc. priverstinis darbas. Lietuvoje daugėja priverstinio įdarbinimo ir priverstinio įtraukimo į nusikalstamą veiklą atvejų, prekybos vaikais nusikaltimų.

Jolanta VENSKUTĖ

Šiaulių miesto bendruomenės pareigūnai, Visuomenės sveikatos centro gydytoja ir Carito darbuotojos susitiko su Šiaulių profesinio rengimo centro moksleivėmis. Susitikimo tikslas – aptarti tokius visuomenės reiškinius, kaip prostitucija ir prekyba žmonėmis. Diskusijai į auditoriją atvyko merginos iš keleto moksleivių grupių.

Joms buvo suteikta žinių apie problemas, susijusias su šeima, dėl kurių klimpstama į prostitucijos liūną – nepakankamas tarpusavio bendravimas tarp tėvų ir vaikų emociškai nestabiliose šeimose, psichologinio bei fizinio smurto naudojimas. Taip pat viena problemų – kai tėvai neprižiūri savo vaikų arba perdėtai juos kontroliuoja ir dėl to kyla dažni tarpusavio konfliktai. Įtakos turi ir ankstyvas merginų pripratimas prie alkoholinių gėrimų, suaugusiųjų seksualinis priekabiavimas. Merginoms buvo pateikti tyrimų duomenys, gauti, apklausus prostitutes. Konstatuota, jog dauguma jų vaikystėje buvo prievartaujamos savo tėvų ar giminaičių, gyveno ir buvo priklausomos nuo vyresnio amžiaus vyriškių, kurie vėliau jas pamesdavo.

Didžiulę reikšmę paauglio gyvenimui turi lytinis švietimas. Dauguma merginų apie seksualinius santykius sužino iš draugų arba iš savo patirties. Jos nieko nežino apie kontraceptines priemones ar venerinius susirgimus. Visuomenės sveikatos centro gydytoja Rita Švambarienė paauglėms papasakojo apie lytiniu keliu plintančias ligas, jų pasekmės.

Carito darbuotoja Asta Lučinskienė pateikė konkrečių pavyzdžių, kaip merginos patenka į sutenerių pinkles. Dauguma prostitučių santykiauja apsvaigusios nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Daugelis jų priklauso nuo sutenerių, reketininkų, kurie atima visus pinigus ir išnaudoja merginas. Jų kasdieninis gyvenimo palydovas – baimė. Jos bijo asmenų iš kriminalinio pasaulio, bijo, jog artimieji sužinos apie „verslą“, bijo būti apvogtos, nerimauja dėl savo ateities. Daugelis prostitučių tampa alkoholikėmis, narkomanėmis, daug jų žūsta, tampa nusikaltimo aukomis arba nusižudo. Nepriklausomai nuo amžiaus, beveik visos prostitutės patiria fizinį bei seksualinį smurtą iš savo klientų arba sutenerių. Daug prostitučių žūsta per pirmuosius penkerius savo „darbo“ metus nuo seksualinių maniakų rankų, nužudomos sutenerių, miršta nuo ligų, kurios dažniausiai negydomos. 



 

„Siūlomas legalus darbas panelėms – moterims naktiniame klube Italijoje“ – taip prasidedančių darbo skelbimų internete apstu. Tokiuose skelbimuose dažnai rašoma, kad moterys turės užsiimti konsumacija – klientų kompanijos palaikymu. Tačiau su žmonių pardavinėjimų susidūrusios organizacijos perspėja – žodis „konsumacija“ dažniausiu atveju tėra tik žodžio „prostitucija“ sinonimas.

DELFI pasiekė skelbimas, kuriame panelėms ir moterims siūlomas konsumatorių darbas centrinėje Italijoje, vieno miestelio klube. 

„Konsumacija – tai bendravimas, pasikalbėjimas, kompanijos klientams palaikymas (jokio intymumo ir privatu). Panelė gali būti ir šokėja. Jeigu esi faina mergina ir pasitikinti savimi, tai šis pasiūlymas kaip tik tau“, – rašoma skelbime.

Taip pat pateikiami ir reikalavimai: mergina turi būti išvaizdi, žavi, komunikabili, sąžininga, mokėti anglų kalbą ir būti 20-45 metų. Merginos esą „apiforminamos“ dirbti legaliai – skelbime pažymima, kad darbdaviai kiekvieną mėnesį moka mokesčius. Skelbime nurodomas atlyginimas – 1820-2600 eurų per mėnesį.

Aiškina, kad sutartys neegzistuoja

Tame pačiame skelbime panelės yra įspėjamos būti atsargios su tais klubais, kurie „reikalauja pasirašyti kontraktą“, mat Italijoje „sutartys neegzistuoja“.

„Visi tokie klubai dirba nelegaliai ir užsiiminėja prostitucija. Italijoje jokie kontraktai ir sutartys neegzistuoja. Italijoje panelių niekas nepardavinėja. (…) Gerbiami skaitytojai, nekreipkite dėmesio į komentarus, nes žmonės rašinėja neturėdami ką veikti, teršia visas reklamas“, – įspėja klubo savininkais prisistatantys asmenys.

Specialistė: tai – aiškus verbavimas

Su prekyba žmonėmis kovojančios organizacijos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė DELFI sakė net neabejojanti, kad šis skelbimas nėra toks nekaltas – tai aiškus žmonių verbavimas.

„Konsumacija yra antroji prostitucijos pusė. Mes matome, kad tas vyksta po priedanga, tokiu būdu yra verbuojamos moterys. Jeigu pažiūrėsime į internetinę erdvę, kur siūlomi darbai, tikrai ne vieną tokį skelbimą rastumėme. Kadangi nėra to žodžio „prostitucija“ tiesiai šviesiai, tai spausdina tokius kvietimus, nes tarsi užsikabinti nėra už ko“, – sako ji.

Pasak K. Mišinienės, konsumacinis bendravimas, tik pasikalbėjimas niekada neatneš pelno klubui, todėl ji abejojanti, kad merginų darbas iš tikrųjų apsiribotų tik bendravimu. Be to, tokiuose skelbimuose neretai rašoma, kad užsienio kalbos mokėjimas nėra būtinas.

Jai taip užkliuvo skelbime esantis teiginys, kad Italijoje jokios sutartys neegzistuoja. „Aišku, kad egzistuoja. Atseit legalus darbas, o sakoma, kad nereikia pasirašyti sutarties… Iš tikrųjų tai čia toks apeliavimas į nesuvokiantį žmogų. Kuo daugiau žodžių panaudosi „legalu“, „konsumacija“, ir t.t., tai atrodo, kad kažkam tai turėtų apsisukti galva nuo to ir tada tiesiog neklausinės ir neįtarinės. Manau, kad čia vienareikšmiškai verbavimas į prostituciją“, – sako K. Mišinienė.

Pasak jos, tokie skelbimai labiausiai veikia merginas iš vaikų globos institucijų, kurioms yra sunku kabintis į gyvenimą. Be to, šiuo metu šalyje yra didelis nedarbas, todėl tokie skelbimai iš tikrųjų gali sudominti.

„Toks smagiai parašytas (skelbimas – DELFI), viskas labai faina, labai gerai… Apeliuoja būtent į tokį kontingentą, o susitikti, pasikalbėti, pasitikslinti nėra su kuo. Čia apeliuojama į tą kontingentą, kuris neklausdamas važiuotų. Iš tikrųjų ne kartą esame girdėję iš merginų, kurios grįžta, kad ten alkoholis vartojamas milžiniškais kiekiais. Sakoma, kad konsumatorės neprivalo vartoti alkoholio, tačiau to dažnai reikalaujama, jos mokomos tą daryti, kad gertų kartu. Finale iš tikrųjų prieinama iki lytinių paslaugų teikimo“, – pasakoja specialistė.

Pasak jos, visuose panašiuose skelbimuose naudojami tie patys žodžiai, pvz., „legalus darbas“, „konsumacija“, ir t.t. Moterys turėtų būti budrios ir labai kritiškai žiūrėti į tokius skelbimus.

Aleksandra Gudilkina

Ar saugu gyventi Lietuvoje? Toks klausimas skambėjo Lietuvos Carito ir Klaipėdos apygardos prokuratūros rengtoje diskusijoje. Teisėsaugos atstovai pasakojo apie prekybos žmonėmis ir prostitucijos bylų ypatumus. 
Caritas atstovai kartu su prokurorais konstatavo – prostitucijos ir prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje yra vargiai nustatomi. Sunkių nusikaltimų aukos bijo prisipažinti ir tyli, todėl sekso industrija gali klestėti.

„Su tokiais apskritaisiais, diskusijų stalais keliaujame per Lietuvą. Buvome Kauno, Šiaulių, Tauragės savivaldybėse. Prekyba žmonėmis ir prostitucija yra labai aktuali Lietuvai. Matome gausius būrius nukentėjusių. Laikas pašnekėti, kodėl tiek bylų atsiranda teismuose, kodėl aukos bijo duoti parodymus“, – kalbėjo Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.

Anot jos, moterys ir vaikai, kurie nukenčia nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis dažnai nedrįsta kreiptis ne tik į teisėsaugos struktūras, tačiau ir į kitas pagalbos įstaigas.

Visoje Lietuvoje atliekamas 31 su prekyba žmonėmis ir prostitucija susijęs ikiteisminis tyrimas. Klaipėdoje atliekami devyni tokio pobūdžio tyrimai.

Klaipėdos apygardos vyriausiais prokuroras Giedrius Danėlius sutiko, kad tai neatspindi viso prekybos žmonėmis ir vertimosi prostitucija masto: „Mes ir kalbame apie tai, kad tokie nusikaltimai yra latentiniai. Jų pasekmių visuomenėje mes nematome. Ant pirštų galima suskaičiuoti kiek kartų kreipėsi pačios nukentėjusios.“

Už prekybą žmonėmis gali grėsti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau G.Danėliaus teigimu, dažnai byla yra perkvalifikuojama į lengvesnį nusikaltimą, susijusį su prostitucija. Tokia veika traktuojama kaip apysunkis nusikaltimas. Tuomet galima laisvės atėmimo trukmė sumažėja – už grotų gali tekti praleisti iki septynerių metų.

Anot jo, prekyba žmonėmis susijusi ir su sunkmečiu – dažnai darbo svetur ieškoti išvykę lietuviai supranta, kad pateko į prekeivių žmonėmis spąstus.

Prokuroras prostituciją lygino su narkotikų prekeiviais – žinoma kiek yra bylų, tačiau koks tikrasis mastas, galima tik spėlioti. Pradėjus domėtis kaip moteris atsidūrė sąvadautojų rankose, pradeda vyniotis ištisas tinklas, kuris kartais apglėbia ne vieną miestą.

Prisidengė masažu

Didžiausio atgarsio Klaipėdoje yra sulaukusi naktinių klubų ir „masažo“ teikėjų istorija. Teismą pasiekusioje byloje, prostitucijos verslu kaltinami šešiolika asmenų.

Analogiškos bylos yra perduotos ir į Šiaulių, Kauno, Vilniaus teismus. Šiuose miestuose sulaikytos didelės grupės žmonių.

„Klaipėdoje žinomi „Escape“ klubai, kur buvo teikiamos ne tik masažo paslaugos. Šie asmenys perduoti į teismą. Sudėtingos tokios bylos. Aukos yra gana specifinės, dauguma moterys. Jos patyrė tam tikrą prievartą, joms sudėtinga apie tai pasakoti, duoti parodymus.

Reikia atsižvelgti, kad yra negatyvi visuomenės reakcija. Aukos bijos, kad sužinos artimieji, draugai. Tyrime gaunasi užburtas ratas“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.

„Tyrimas užtruko apie metus. Per tą laikotarpį keitėsi labai daug darbuotojų. Masažuotojų per klubo gyvavimą buvo labai daug. Vienu metu paslaugas teikdavo apie šešias merginas. Preliminariais skaičiavimais, galima sakyti, kad per kelis mėnesius pasikeisdavo apie dvidešimt masažuotojų“, – sakė Klaipėdos apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro viršininkas Ramūnas Strazdauskas.

Pareigūno teigimu, seksualinėmis paslaugomis naudodavosi vyresnio amžiaus vyrai. Dažnai jie būdavo pasiturintys ir užimdavo geras pareigas. Pasitaikė ir žinomų pavardžių.

Pusvalandis praleistas su tariama masažuotoja kainuodavo apie 150-200 litų. Įstatymiškai, bauda už prostitutės paslaugų pirkimą neviršija 500 litų. Pinigų srautai, kurie plaukdavo iš prostitucijos verslo, skaičiuojami šimtais tūkstančių litų, sumos gali siekti net milijoną litų.



Evelina Vaškevičiūtė

Savivaldybėje apsilankiusi Švedijos sostinės Stoholmo savivaldybės socialinė darbuotoja Ulrika Paleus domėjosi apie pagalbą prostitucijos bei prekybos žmonėmis aukoms. Viešnia, lydima projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” koordinatorės Kristinos Mišinienės, susitiko su Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininku Gintaru Karalevičiumi, Administracijos direktoriaus pavaduotoju Viktoru Strups, Socialinės paramos skyriaus, Šiaulių “Caritas” organizacijos atstovėmis.

Švedė pasakojo, jog didėjant emigracijai didėja ir minėta problema. Ji pusę savo laiko dirba Stoholmo savivaldybėje, o kitą pusę – policijoje. Bandydama padėti iš Lietuvos atvykusioms ir nukentėjusioms moterims, ji susidūrė su tuo, jog dalis moterų nori grįžti į savo šalį, tačiau baiminasi dėl savo saugumo. Lankydamasi Vilniaus, Kauno, Šiaulių savivaldybėse socialinė darbuotoja iš Švedijos domėjosi, kaip mūsų šalyje dirbama su prekybos žmonėmis aukomis.

Susitikimo dalyviai kalbėjo, jog mūsų šalyje ši veikla palikta nevyriausybinėms organizacijoms ir nėra sistemiškai koordinuojama. Kalbėta, jog mieste būtina sudaryti tarpžinybinę grupę, kuri derintų savo veiksmus bei spręstų konkrečias situacijas.

G. Karalevičius pasiūlė pasikviesti į Šiaulius Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus, atsakingus už “Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” programos vykdymą ir ieškoti bendradarbiavimo.

“Vienai savivaldybei rasti problemos sprendimus gali būti sudėtinga. Grįžusi iš svetimos šalies nukentėjusi moteris gali bijoti susidorojimo ir nesiryžti gyventi savivaldybėje, kurioje gyveno. Tada reikia jai rasti pagalbą kitame mieste”, – pritarė direktoriaus pavaduotojas V. Strups.

Anot “Caritas” atstovės Marijonos Puidokienės, Šiauliuose kasmet pagalbos kreipiasi 20-25 moterys, nukentėjusios nuo prekiautojų žmonėmis.

Vakar Klaipėdoje ilgai diskutuota apie problemas, susijusias su prekyba žmonėmis regione. Aiškėja, kad šis labai sunkiu nusikaltimu laikomas įstatymų pažeidimas dėl teisės aktų spragų ir kitų priežasčių dažnai virsta lengvesniais nusižengimais, tokiais, kaip prostitucija. O stabdyti ją – tas pats, kaip kovoti su vėjo malūnais.

“Ar saugu gyventi Lietuvoje? Prekybos žmonėmis problematika Klaipėdos regione” – taip pavadinta vakarykštė diskusija.

Lietuvos “Carito” ir Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotame susitikime teisėsaugininkai, akademinės bendruomenės bei socialinės rūpybos atstovai ne tik rėžė pastabas bei pasiūlymus, bet ir klausėsi prekybos žmonėmis organizatorių aukos pasakojimo, kuris puikiai iliustravo, ką patiria į nusikaltėlių žabangas patekę žmonės.

Sunku įrodyti

Kova su prekyba žmonėmis yra viena iš prioritetinių Vyriausybės patvirtintos “Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės 2009-2012 metų programos” sričių. Lyginant šiuos ir praėjusius metus matyti, kad tokio pobūdžio nusikaltimų šalyje daugėja, šiuo metu Lietuvoje pradėtas 31, o Klaipėdos apskrityje – 9 ikiteisminiai tyrimai dėl šių ir su jais susijusių nusikaltimų.

“Kartais didžiulis pareigūnų darbas nueina perniek vien dėl to, kad moterys staiga pakeičia parodymus ir prekybos žmonėmis fakto įrodyti nepavyksta. Tuomet ši veika perkvalifikuojama į kitus nusikaltimus, tokius kaip įtraukimas į prostituciją ar pelnymasis iš jos. Už tai atsakomybė mažesnė”, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas.

Jo teigimu, šiuo metu ruošiamasi keisti kai kurių Baudžiamojo kodekso straipsnių redakcijas arba jas papildyti – taip atsirastų daugiau požymių, leidžiančių identifikuoti prekybą žmonėmis.

Beje, tyrimus komplikuoja skirtingai moterų pateikiamos versijos užsienio ir Lietuvos pareigūnams. “Tiriant tokio pobūdžio bylas nukentėjusiųjų parodymai yra svarbiausi, bet dažnai moterys atsisako juos duoti dėl baimės, depresijos, nebrandos, nesupratimo arba priklausomybių. Idealu, kai nukentėjusios moterys kreipiasi pačios”, – pasakojo R. Ušinskas.

Kaip vieną iš sėkmingų pavyzdžių prokuroras įvardijo tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog, prisidengus modelių atranka, Jungtinių Arabų Emyratų šeichams buvo gabenamos jaunos merginos, tarp jų – ir nepilnametės. Iš viso kaltinamųjų suole atsidūrė daugiau nei dešimt asmenų.

Toks darbas

Ne visi į prostituciją įtraukiami asmenys jaučiasi aukomis. Šiemet Klaipėdos policijai įkliuvusi 14-metė, ne pirmus metus pati ieškojusi klientų ir teikusi jiems seksualines paslaugas, savo gyvenimo būdą vertino teigiamai.

R. Ušinsko teigimu, į policiją moterys kartais kreipiasi ir dėl kuriozinių atvejų – viena norėjo įrodyti, kad suteneris jai per mažai sumokėjo ir reikalavo materialinės žalos atlyginimo.

Teigta, kad taip dažniausiai elgiasi merginos iš socialinės rizikos šeimų, globos įstaigų, esančios žemo intelekto ar net psichiškai atsilikusios.

Tačiau kol yra paklausa, bus ir pasiūla, todėl kova su prostitucija prilyginta Ispanijos bajoro Don Kichoto žygiui prieš vėjo malūnus. Esą bėdos šaknys pernelyg įsikerojusios visuomenėje, nesuprantančioje, kad mokėti už seksą – amoralu.

Ar tikrai striptizas? 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus viršininkas Ramūnas Strazdauskas pastebi, kad prostitucija mieste organizuojama prisidengiant kita veikla, ir pateikė konkretų pavyzdį.

Šiuo metu atliekamas tyrimas, kuriuo bandoma įrodyti, kad prostitucija užsiėmė vieno uostamiesčio klubo striptizo šokėjos ir masažistės. Esą klubo vadovai pavaldinėms aiškindavo, kad tai, ką jos daro, Lietuvoje yra teisėta. Vienos iš jų, supratusios, su kuo susidūrė, darbą metė, o kitos puikiai žinojo, kuo verčiasi, tačiau užsiėmimas joms buvo priimtinas dėl gero užmokesčio.
Taip pat pastebima, kad vadinamieji “bordeliai” išnyko, moterys pačios organizuoja seksualinių paslaugų teikimą: nuomojasi butus, čia priima klientus arba vyksta pas juos į namus.

Beje, prostitucija mieste negali būti siejama tik absoliučiai su moterimis – administracine tvarka už vertimąsi ja Klaipėdoje yra nubausti ir keli vyrai.

Aukos išpažintis

Vakarykštės diskusijos dalyviai galėjo išklausyti lietuvaitės, patekusios į sutenerių spąstus, pasakojimą.

Jauna tamsiaplaukė iš pradžių sunkiai tvardėsi, tačiau sugebėjo papasakoti savo istoriją.

Pasiturinčioje šeimoje augusi mergina į sutenerių tinklą pakliuvo prieš kelerius metus – ją, įgavęs ne tik jos, bet ir giminaičių pasitikėjimą, išvykti į Angliją įkalbėjo mylimas vaikinas, geriausios draugės brolis. Žadėjęs darbą užsienyje jis merginą tamsaus gymio vyrams paliko tiesiog oro uoste, šie lietuvaitę prievarta privertė užsiimti prostitucija.

Prekybos žmonėmis auka iš skriaudikų ištrūko tik padedama vieno kliento. Ji sulaukė ypatingo vietos policijos pareigūno dėmesio – gyveno viešbutyje, buvo saugoma ištisą parą, o po liudijimo teisme prostitucijos organizatoriai (tarp jų ir Lietuvos pilietė) buvo nubausti iki 21 metų nelaisvės.

Mergina liudijo ir Lietuvos teisme. Čia keli asmenys bausmių išvengė, kiti nuteisti iki 6 metų kalėti. Beje, ją apgavęs vaikinas teismo laukė laisvėje, siūlė pinigų už parodymų pakeitimą bei grasino susidoroti.

“Grįžusi iš Didžiosios Britanijos čia vėl pasijutau kaip košmare”, – pasakojo ji.

Seksualinės vergovės pragarą išgyvenusi moteris šiuo metu augina vaiką, padedant “Caritui”, tačiau visavertį gyvenimą yra priversta užmiršti – baiminasi sutikti bausmes jau atlikusius savo skriaudikus, todėl nuolat keičia gyvenamąją vietą bei darbovietes.

Lygindami Didžiosios Britanijos ir Lietuvos teisėsaugininkų darbą, diskusijoje dalyvavę prokurorai užsiminė, kad Anglijoje tiriant šį nusikaltimą beveik metus dirbo apie 20 pareigūnų, o čia tokių pajėgų vienam tyrimui skirti neįmanoma.

Bendradarbiauja mažai

“Per metus randame apie šimtą moterų, nukentėjusių nuo prostitucijos organizatorių. Bandome jas įkalbėti bendradarbiauti su policija, apie pusė jų sutinka”, – sakė “Carito” projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” koordinatorė Kristina Mišinienė.

Projektas vykdomas penkiuose didžiausiuose šalies miestuose. Esą Klaipėdoje prostitucija klesti, tačiau tai, kas vyksta čia, nelaikoma prekyba žmonėmis – nusikaltimas taip apibūdinamas tik tada, kai merginos išvežamos į užsienį.

“Nukentėjusiųjų, kurios kreipiasi į policiją arba socialines organizacijas, skaičius yra neleistinai mažas. Nuo veiklos pradžios 2001 metais susidūrėme su daugiau nei 700 tokių moterų, o pasiryžusias kreiptis pagalbos galima ant rankų pirštų suskaičiuoti”, – pasakojo K. Mišinienė

Valdas Pryšmantas

Gabi, darnioje šeimoje užaugusi, gerai besimokiusi klaipėdietė nė neįtarė, kad pažintis su bičiulės broliu ir graži draugystė taps gyvenimą suluošinusia drama – po metų vyras ją pardavė dirbti prostitute, o pats už grotų atsidūrė tik kone po dešimtmečio.

Klaipėdietis Tomas padarė įspūdį ne tik Linai (vardas pakeistas). Jis greitai susibičiuliavo su Linos tėvais, net veždavo vaistų jos močiutei. Vasarą jis merginai pasiūlė kartu vykti į Angliją, tikino radęs darbą atrakcionų parke. Oro uoste Londone prie poros prisistatė Tomo bičiuliai – pirma lietuviai, vėliau ir svetimšaliai.

Pareiškęs, kad dingo lagaminas, vaikinas pasišalino, trumpam grįžo, pavaišino ledais ir kava, ir vėl pradingo. Po kiek laiko paskambinęs į vieno iš bičiulių telefoną jis Linai pasakė, kad jau laukia jos viršutiniame aukšte esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, iki jos draugai Liną pavėžės. Tačiau mergina, kuriai tuomet buvo kiek per 20 metų, buvo nuvežta tiesiai į viešnamį.

„Čia man pasakė, kad turėsiu daryti viską, o kai nesutikau, girdė degtine. Aš spjaudžiausi, visaip priešinausi, galiausiai buvau pririšta prie lovos ir daužoma pagaliu per kojas. Viešnamyje visi langai buvo uždengti, jokios dienos šviesos“, – susijaudinusi kalbėjo mergina.

Savo istoriją ji vakar papasakojo Lietuvos „Carito“ ir Klaipėdos apygardos prokuratūros surengtoje diskusijoje apie prekybą žmonėmis.

Išvadavo klientas

Viešnamyje mergina išbuvo apie tris mėnesius, vėliau buvo parduota į kitą. Jame sąlygos buvo kiek geresnės. „Čia galėjau viena nueiti į dušą, tualetą, atveždavo švarių drabužių“, – pasakojo Lina.

Merginos vergija tęsėsi apie pusę metų. „Kartą manęs klientas paklausė, kodėl aš čia dirbu, pasakiau, kad ne savo noru, tuomet jis man pažadėjo padėti. Pasirodė geras žmogus ir aš juo patikėjau“, – netikėtą galimybę atgauti laisvę prisiminė Lina.

Vyriškis nemelavo – į viešnamį jis grįžo su policija. „Policininkai su manimi labai gražiai elgėsi, pavalgydino, apgyvendino viešbutyje, apklausdami vis teiravosi, ar aš nepavargau. Pasikeisdami budėjo prie mano viešbučio kambario durų“, – pasakojo Lina. Anglijoje merginai daugiau neteko išvysti žmonių, kurie ją išnaudojo. Didžiojoje Britanijoje prekybos žmonėmis aukos gali liudyti slaptai ir į teismą eiti neprivalo.

Akistata teisme

Prieš dešimtmetį vykusią istoriją Lina pasakoja sunkiai – tai berdama greitakalbe, tai braukdama ašaras ir susigūždama, tai dėliodama žodį po žodžio lietuviškai bei gimtąja rusų kalba. „Joks psichologas man jau nebepadės“, – vis atsiprašinėdama už padriką pokalbį sakė klaipėdietė. Lina ir šiandien sapnuoja košmarus, bijo išeiti į gatvę.

Istorija atskleidžia gilių žaizdų teisėsaugos sistemoje – prievartą patyrusioms merginoms tenka su prekiautojais žmonėmis stoti į akistatą teisme.

„Grįžau į Lietuvą ir prasidėjo košmarai“, – neslėpė ašarų mergina. Uostamiesčio policija ją vis kvietė liudyti, tad nukentėjusioji turėjo vėl ir vėl nirti į prisiminimus. Ji neslėpė, kad buvo pradėjusi slapstytis, keitė gyvenamąsias vietas, tačiau tėvai skatino merginą padėti pareigūnams užbaigti procesą.

Pareigūnai buvo patikinę, kad ją į vergiją pardavusį Tomą reikės atpažinti tik kompiuteryje, bet nuėjusi į teismą Lina su juo akis į akį susidūrė koridoriuje. „Ateinu į teismą ir sutinku tą, kuris mane pardavė, o mane tikino, kad jis izoliuotas! Tomas man pasiūlė atsiimti kaltinimus ir teigė, kad sumokės. Man buvo smalsu, kiek jis vertina tokį poelgį. Pasiūlė 2000 litų! Bet apie kokius pinigus gali būti kalba!“ – sielojosi mergina.

Po teismo posėdžio klaipėdietė paprašė, kad į namus ją palydėtų policininkas. „Vos išėjus iš teismo, už kampo laukė jis ir parodė kumštį, o grįžus prie namų stovėjo raudonas automobilis ir jis manęs laukė. Prie namų aš pareigūno klausiau, ką man daryti? Jis pasakė: „Skambink 112!“ Pusantros savaitės jis budėjo prie mano namų. Dabar suimtas, bet kažkada išeis ir toliau užsiims tuo pačiu“, – baimės neslėpė Lina.

Gyvena skurde

Pagalbą Linai visus šiuos metus teikia Lietuvos „Carito“ Klaipėdos regiono skyrius. Pasak su ja bendraujančios socialinės darbuotojos Renatos Karaliūnaitės, mergina gyvena skurdžiai. Jai teikiama parama maistu, rūbais. Kiek gali, padeda tėvai. Norėdama jaustis saugiau, mergina buvo užmezgusi santykius su vienu vyriškiu, turi 3,5 metų sūnelį. „Tačiau šis ją mušė, buvo net ranką sulaužęs, smegenis sutrenkęs“, – pasakojo R.Karaliūnaitė.

Merginai nesiseka rasti darbo, nors ji baigusi siuvėjos, kirpėjos, sekretorės kursus. Buvo pradėjusi mokytis Rusijoje, bet padarė pertrauką.

Bylų – nedaug

„Mums nerimą kelia vienas dalykas – kodėl tiek nedaug nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis ir prostitucijos kreipiasi pagalbos į teisėsaugos institucijas? Įtraukimas į prostituciją ar žmogaus pardavimas yra sunkūs nusikaltimai, bet dažnai visuomenė dėl šio pobūdžio nusikaltimų yra linkusi kaltinti pačias aukas“, – apgailestavo Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko teigimu, atskleisti prekybos žmonėmis nusikaltimus yra sudėtinga, šis procesas ilgai užtrunka. Pasak prokuroro, aukos turėtų ryžtis apie tai kalbėti, nes teisėsaugininkai yra pasiryžę joms pagelbėti ir nubausti
nusikaltėlius.

Prokuratūros atstovų teigimu, Lietuvos „Carito“ pagalba yra labai vertinga. Socialinės darbuotojos lydi moteris į teismus, palaiko psichologiškai, tuomet procesai vyksta sklandžiau, nukentėjusiosios nebijo liudyti, nekeičia parodymų, nes turi, kas jas paremia.

Šimtai nukentėjusiųjų

Nuo 2005 metų, kuomet „Caritas“ pradėjo remti ir globoti prekybos žmonėmis aukas, iš viso pagalbos Klaipėdos regione sulaukė 215 nukentėjusiųjų. Pradėjus tirti šią bylą išaiškėjo visa prekybos žmonėmis grupuotė, todėl tyrimas užtruko. Šiuo metu byla pasiekė jau Apeliacinį teismą.

Šiemet Lietuvoje pradėtas 31 ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis, iš jų Klaipėdos apygardos prokuratūroje – 9.



Jurga Andrijauskaitė

 

Kai 24-erių Gražina (vardas pakeistas) pradeda pasakoti savo istoriją, jos rankos nevalingai sugniaužia arbatos puodelį – jaunai moteriai vis dar skauda, prisimenant baisiausias savo gyvenimo savaites. Tačiau Gražina patikina: papasakosianti viską, kad ir kaip ją smaugtų ašaros. Didžiausias moters troškimas yra savo pavyzdžiu įrodyti, kad įmanoma ištrūkti iš ten, kur, atrodo, visos durys užrakintos, – prostitucijos.

Gražinai vis dar sunku kalbėti apie patirtą prievartą. Į prostituciją prieš šešerius metus buvusi įtraukta jauna moteris sakė, kad merginos prostitucijoje patiria neįsivaizduojamas psichologines traumas, tačiau ir jas įmanoma įveikti bei atsitiesti. 

Gražina prisipažįsta, kad ryžtis kalbėti viešai apie patirtą prievartą prireikė labai daug drąsos – ir dėl to, kad visuomenėje labai daug neigiamų stereotipų, ir todėl, kad ir po daugelio metų prostitucija priverstos užsiimti moters sieloje lieka negyjančios žaizdos. Tačiau Gražina savo istorija nori pasakyti, kad visuomenės nuomonė ir vidiniai skauduliai yra menkniekis, palyginus su tuo, ką tenka patirti, kai esi parduodama kaip daiktas.

„Nebijau ištarti – aš buvau prostitutė. Buvau priversta tai daryti, patyriau siaubą, grasinimus, baimę, neviltį. Apie tokią beviltišką padėtį, neištaisomus gyvenimus dažniausiai kalbama ir žiniasklaidoje. Tačiau visoms toms, kurios galvoja, jog patekusios į prostituciją niekada nebeištrūks, todėl nebeverta kažką keisti, noriu pasakyti: iš prostitucijos išeiti įmanoma. Įmanoma atsitiesti ir gyventi toliau – garbingai, be baimės ir skausmo“, – savo pasakojimą pradėjo Gražina.

Į prostitucijos liūną Gražina įklimpo būdama aštuoniolikos. Vaikystėje netekusi motinos ir turėdama girtuoklį tėvą, mergina užaugo globos namuose. Sulaukusi pilnametystės Gražina jau sūpavo kūdikį ir kentėjo savo draugo smurtą. Gražina nusprendė su tuo nebesitaikstyti. Taip viena atsidūrė nuomojamame bute, kurio negalėjo išlaikyti. Lyg išsigelbėjimas Gražinos gyvenime pasirodė vaikystės draugė.

„Lina (vardas pakeistas) apsigyveno kartu su manimi. Po kiek laiko, pamačiusi, kaip sunkiai verčiuosi, pasiūlė išeitį. Kadangi turėjo daug pažįstamų ir draugų, per juos lyg ir surado man darbą. Tiesa, jis buvo ne tame miestelyje, kuriame gyvenau – padavėjos darbą Lina man pasiūlė Kaune. Viskas atrodė paprasta – mėnesiui palieku dukrelę savo tetai ir važiuoju pabandyti, ar seksis dirbti naują darbą. Lina patikino, kad mane, kol dirbsiu, apgyvendins bute, o kai atvyksiu – pasitiks du jos draugai. Žinojau jų vardus, telefonų numerius“, – prisiminė Gražina.

Kai stotyje pamatė du jos laukiančius vyrus, Gražina neturėjo jokių įtarimų ar blogos nuojautos. Merginai net nekilo mintis, kad dešimtmetį pažįstama draugė gali pastūmėti ją į pragarą. Tačiau praėjus keliolikai valandų Gražina suprato, jog jos gyvenimas dūžta negrįžtamai.

„Iš stoties vaikinai mane nuvežė į butą – pasakė, kad čia galėsiu laikinai pagyventi, kol įsitvirtinsiu darbe. Bute buvo dar viena mergina. Nauji pažįstami pasakė, kad tą vakarą galiu pailsėti, o su darbu supažindinsią rytoj. Nieko neįtardama užmigau laukdama naujos dienos“, – pasakojo Gražina.

Kitą dieną realybė pasirodė esanti kitokia – vaikinai be užuolankų iš provincijos atvykusiai merginai pasakė, koks iš tiesų bus jos darbas.

„Iš karto pasakiau, kad net nebandysiu dirbti prostitute – ne šito tikėjausi, todėl važiuoju namo. Tačiau vyrukai pareiškė, kad niekur nedingsiu ir dirbsiu. Atėmė dokumentus, telefoną. Prigrasino susidoroti su mano artimaisiais. Užrakino duris. Niekas neklausė, noriu ar nenoriu – vedė vyrus, kuriuos reikėjo patenkinti. Vienintelė išeitis buvo iššokti pro langą ir nutraukti gyvenimą. Bet sulaikė atsakomybė už savo vaiką. Tikėjau, kad košmaras vis tiek kažkaip pasibaigs ir aš galėsiu grįžti pas savo dukrą. Jai reikėjo motinos. Todėl stengdavausi negalvoti, ką su manimi daro vyrai. Tik kaltinau save, kam patikėjau drauge. Nekenčiau savęs už kvailą patiklumą. Ir laukiau“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo Gražina.

Po mėnesį trukusios vergovės Gražiną išvadavo policininkai. Tačiau iš buto moteris išėjo ne kaip auka – buvo išvesta kaip kaltinamoji. Į areštinę nuvežta Gražina policijos pareigūnams negalėjo papasakoti, kad dirbti prostitute buvo priversta. Suteneriai jau iš anksto prigrasino, kad suėmimo atveju ji tylėtų – kitaip nukentės jos vaikas. Policijos pareigūnai paskyrė baudą, nes buvo pagauta pirmą kartą. Psichologinę traumą patyrusi mergina liko be pinigų, artimųjų paramos, bijojo susidorojimo. Iš laikraščių apie jos išnaudojimą sužinoję pažįstami pasmerkė.

„Likau viena. Išsigandusi. Viena laimė, kad policijos komisariatas, į kurio areštinę patekau, bendradarbiavo su Lietuvos Caritas socialinėmis darbuotojomis. Viena jų pasiūlė man pagalbą. Mane slėpė ir saugojo nuo sutenerių – jie bet kada mane galėjo susirasti ir grąžinti į vergovę. Tačiau Lietuvos Caritas darbuotojos man leido pasirinkti miestą, kuriame noriu gyventi. Kadangi mano miestelyje kai kurie žmonės mane smerkė, man atrodė, kad visi žino apie mano nelaimę, šnabždasi ir apkalba, pasirinkau vieną iš didmiesčių. Norėjau pranykti ir pradėti naują gyvenimą“, – prisiminė Gražina.

Mergina iš pradžių apsigyveno Caritas patalpose, dirbo valytoja. Visą reikiamą socialinę, psichologinę pagalbą gavusi moteris atsitiesė – susirado darbą, įgijo vairuotojo teises. Gražinos dukra lanko darželį, moterį aplankė ir meilė – Gražina džiaugiasi savo gyvenimo draugu, kurio meilė buvo pakankamai stipri, kad pakeltų moters praeitį, kurios ji neslėpė.

„Kai patiri tokį siaubą, atrodo, kad apie tai žino visi. Atrodo, kad visi į tave žiūri ir smerkia. Džiaugiuosi, kad viskuo, kuo įmanoma, padėjo socialinės darbuotojos. Todėl ir atsitiesiau. Noriu pasakyti visoms, kad nereikia bijoti priimti pagalbos, nereikia bijoti kalbėti apie tai, kas patirta. Žinoma, skauda labai ilgai, gal net visą gyvenimą. Iki pat šiol bijau vyrų. Kai po patirto siaubo mane gatvėje užkalbindavo vaikinai, vos susilaikydavau nepradėjusi bėgti. Vengiu bet kokio kontakto su vyrais – nežiūriu į akis, nesileidžiu į kalbas. Pasitikiu tik savo draugu. Gatvėje man būna siaubingai baisu, kai sutemus tenka laukti autobuso. Tačiau stengiuosi negalvoti, ką man teko patirti. Galvoju tik apie tai, kaip gyventi toliau. Ir raginu merginas būti labai atsargioms. Net jei įkliūtų, tegu turi jėgų tikėtis ištrūkti, nepalūžti ir atsitiesti“, – kalbėjo Gražina.

Per visą Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vykdymo laikotarpį Klaipėdos regione yra 215 merginų, kurios bando ištrūkti iš prostitucijos. Tarp jų – ir ne viena kretingiškė, kuriai reikalinga pagalba.

Nukentėjusios moterys ir merginos pagalbos kreiptis gali į Lietuvos Caritas, pagal projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Taikos pr. 29 a, Klaipėda, tel. 8 678 18791, arba anonimiškai rašyti laiškus klaipeda@anti-trafficking.lt 
Projekto internetinė svetainė – www.anti-trafficking.lt

Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ 
Klaipėdos skyriaus koordinatorės 
Renatos Karaliūnaitės komentaras: 

– Sąvokos „savo noru“ prostitucijoje nėra. Visuomenėje kartais kalbama apie tai, kad yra moterų, kurios šį darbą pasirenka pačios. Taip nebūna. Kiekvieną moterį, kuri yra ar buvo prostitucijoje, verstis šiuo amatu kažkas pastūmėja, kažkas atveda. Tada moteris tiesiog pasirenka vieną iš dviejų blogybių. Badas, skolos, grasinimai ir taip toliau ar – prostitucija. 

Dažniausiai žmonės smerkia merginą – matai, dirba prostitute, gal jai patinka, kodėl ji iš to neišsivaduoja, neieško pagalbos, juk galima pabėgti ir panašiai. Viskas yra daug sudėtingiau – į prostituciją patenkama dėl skurdo, prievartos šeimoje, dėl patirtų psichologinių traumų. Suteneriai bando sukurti narkotinę, psichologinę priklausomybę, grasina susidoroti su artimaisiais. Psichologiškai sugniuždyta mergina tampa lengvai valdoma. Suteneriai ieško lengviausiai pažeidžiamų merginų – iš asocialių, sunkiai besiverčiančių šeimų, turinčių protinę negalią. Prostitutėmis tampama ir dėl psichologinių traumų. Pavyzdžiui, viena mergina buvo išprievartauta, kai jai buvo šešeri. Seksualinė prievarta sumažina savivertės jausmą, keisdamos parterius, merginos ieško meilės ir taip bando įrodyti savo vertę. 

Mūsų projekto, kurį remia Vokietijos katalikiškas fondas „Renovabis“, tikslas yra nuo pradžių iki galo pasirūpinti prostituciją patyrusiomis merginomis. Ištraukti auką iš prostitucijos liūno kartais užtrunka net keletą metų. Merginos neturi pajamų, neranda darbo, neturi išsilavinimo, jas persekioja suteneriai, reikalauja sumokėti įsiskolinimus. Visų pirma merginos pagal Lietuvos Caritas projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ gauna maisto, rūbų. Suteikiame joms psichologinę, teisinę pagalbą, lydime jas į teismus, saugome įslaptintuose būstuose, padedame susirasti darbą. Nors tai – sudėtingas procesas, džiugu, kad skeptišką požiūrį „pačios kaltos, ieško lengvo uždarbio, joms patinka“, keičia supratimas, kad prekyba žmonėmis yra rimtas nusikaltimas. Vis labiau rūpinamasi nukentėjusių prostitucijos aukų apsauga, parama. Rūpinimasis jų parama yra gana fragmentiškas, nes nėra nuolatinio finansavimo, kuris leistų teikti nepertraukiamą pagalbą moterims ir merginoms. 
Tačiau nereikia pamiršti, kad tik nedaugeliui moterų pavyksta ištrūkti iš sąvadautojų. Toms, kurioms pavyksta, tenka susidurti su daugybe problemų. Todėl būtina prevencija, visuomenės parama ir supratimas.


Diana Jomantaitė

Moldova, Bulgarija, Baltijos valstybės, Baltarusija – vienos didžiausių šalių eksportuotojų. Tiesa, čia kalbama ne apie pramonės ar kokias kitas gėrybes – šios šalys eksportuoja gyvąsias prekes – jaunas merginas, kurios gyvos palaidojamos Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pelningose sekso paslaugų industrijose.

Kęsdamos nepriteklius ir norėdamos išsiveržti iš skurdo, jaunos merginos patiki vos pažįstamų žmonių pažadais, kad svečiose šalyse bus pasiūlytas gerai apmokamas darbas ir geresnis gyvenimas. Deja, labai dažnai už tokių pasiūlymų slypi kiti tikslai – jaunos mergaitės uždaromos viešnamiuose, iš jų atimami dokumentai, aukos patiria fizinį smurtą, prievartą, joms grasinama susidorojimu.

Jau tradicija tapęs filmų festivalis „Nepatogus kinas“ filmų programoje „Posovietinė panorama“ pristatė filmą „Sekso kaina“, kuriame pasakojama apie Rytų Europos merginas, įtrauktas į pogrindinį prievartos ir prekybos seksu pasaulį. Moterys, kurias turėjo nutildyti patirtas gėdos jausmas, baimė bei smurtas, išdrįsta atskleisti savo intymias, šiurpinančias ir daug pasakančias istorijas. Fotožurnalistė Mimi Charakova, pati užaugusi Bulgarijoje, seka prekeivių žmonėmis pėdsakais, lankosi viešnamiuose ir pavojinguose raudonųjų žibintų kvartaluose, bendrauja su prekybos žmonėmis aukomis ir net paima interviu iš sutenerio.

Darbas sekso industrijoje

Filmo herojės labai atvirai pasakoja savo gyvenimo istorijas. Režisierės kalbinama jauna moldavė prisiminė, kad pasiūlymą išvykti padirbėti kambarine gavo tuomet, kai į lauką, kuriame dirbo jos šeima, atėjo moteris ir pradėjo kalbinti merginą, kad ji galinti uždirbti daugiau. Šios šeimai sutikus su pasiūlymu, vietoj žadėto darbo mergina buvo parduota į Stambulo viešnamį, kur per parą privalėjo aptarnauti po keliasdešimt klientų. Po poros mėnesių mergina pamėgino pabėgti – pamačiusi praviras balkono, kuris visuomet buvo rakinamas, duris. Ji pabandė nušliuožti vamzdžiu žemyn, bet nepasisekė, nukrito iš trečio aukšto ir smarkiai susižalojo stuburą. Po mėnesio ligoninėje, negalinčią vaikščioti moldavę suteneriai vėl parsigabeno į viešnamį ir privertė teikti sekso paslaugas – nei jų, nei klientų netrikdė faktas, kad mergina net iki tualeto nepajėgia nueiti ir gamtinius reiklaus atlieka po savimi. Po kurio laiko merginai buvo pasiūlytas sandėris: jos parsivežti namo iš Moldovos į Turkiją atvyko jos sesuo, tačiau šeima neturėjo už ką sumokėti išpirkos, tad tam, kad abi galėtų išvykti, seseriai teko skolą „atidirbti“.

Kita filmo herojė – darbu aptarnavimo sferoje užsienyje susigundžiusi bulgarė. Atgabenę ją į viešnamį suteneriai „paauklėjo“ – tam kad taptų paklusnesnė, mergina turėjo per parą aptarnauti keliasdešimt Dubajuje dirbančių statybininkų, kurių kiekvienas už seksą mokėjo po tris dolerius. Ironiška, bet po tokios pamokos mergina pastojo, kas dar labiau nudžiugino viešnamio sąvininkę – už seksą su nėščia moterimi vyrai moka dvigubai ar trigubai daugiau. Sąvadautoja buvo itin išradinga: „Kai ėmė matytis pilvas, viešnamio šeimininkė nupirko man sudedamą lovą ir jos viduryje išpjovė skylę. Man paaiškino, kad į tą skylę aš turiu dėti pilvą, kad užsiimdami seksu su manimi klientai nejaustų nepatogumų“, – prieš kamerą pasakojo moteris.

Suteneriams reikia „mėsos“

Po filmo peržiūros „Skalvijos“ kino centre vyko diskusija „Ar savo noru išvyksta prekybos žmonėmis aukos?“, kurioje dalyvavo nevyriausybinių organizacijų, teisėsaugos atstovai.

Lietuvos Caritas projektų vadovė Kristina Mišinienė, kalbėdama apie prekybos žmonėmis problemą, sakė: „Tai, kas užfiksuota filme, labai artima Lietuvai. Dešimt metų dirbu kovos prieš prekybą žmonėmis ir prostituciją srityje ir po to, ką kasdieną tenka išgirsti per susitikimus su aukomis, peršasi išvada, kad žmones į tai pastūmėja skurdas, o kita varomoji šios industrijos jėga – paklausa. Lietuvoje vis dar manoma, kad klientas yra pats nekalčiausiais, nes neva jam tiesiog reikia, bet iš tiesų būtent nuo šito „reikia“ ir prasideda visas pragaras: suteneriai ieško ir suranda „mėsą“, kuri reikalinga klientui.“

Moters teigimu, būtent iš skurdo ir paslaugų paklausos išplaukia visos kitos blogybės – korupcija, socialinių paslaugų nebuvimas.

Policija ir suteneriai dirba išvien?

Prekybos žmonėmis aukomis tampa ne prostitucija užsiiminėti verčiamos moterys, bet ir vyrai, kurie verčiami dirbti alinančius darbus bei vaikai, kurie dažnai tampa organų donorais. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos valdybos atstovė Irina Dubinienė sakė: „Pasaulyje žinomos įvairios prekybos žmonėmis formos ir šis reiškinys įgauna vis naujų pavidalų ir valstybių teisinės sistemos nespėja pasiekti tokio pat įstatymų pokyčių greičio ar kontrolės mąstų.“

Diskusijos metu užsiminta ir apie tai, kad dažnai korumpuoti policijos pareigūnai dirba išvien su prekiautojais žmonėmis, kas labai apsunkina pačių aukų galimybes išsivaduoti iš sekso vergijos ir NVO veiklą, nes sutenerių turima „apsauga“ tampa akla ir kurčia ne tik žmoniškumui, bet ir įstatymo raidei.

„Baisu, kad tai vyksta. Prieš keletą metų buvo įsteigtas specialus policijos skyrius, kurio funkcija – dirbti su prekybos žmonėmis problema, bet dažnai pritrūksta žmogiškųjų išteklių“ – kalbėjo I. Dubinienė.

Diskusijos metu buvo užsiminta ir apie negatyvų policijos pareigūnų požiūrį į prekybos žmonėmis aukas. Pašnekovių teigimu, būna atvejų, kad į policijos komisariatą ateina auka, bet pareigūnai ima elgtis kaip potencialūs klientai, o kartais ir tiesiai į akis pasakoma, kad aukos pačios kaltos dėl to, kas su jomis nutiko.

Ar tikrai „nori pačios“?

Dažnai viešumoje išsakomas gana kontraversiškai vertimas argumentas, kad merginos, užsiimančios prostitucija pačios to nori.

„Ką reiškia savo noru? Kalbant apie tokias merginas, kurios buvo išlaisvintos iš sekso vergijos, bet ir toliau verčiasi prostitucija, būtina pastebėti, kad tokiais atvejais suveikia tam tam tikri psichologiniai veiksniai – žmogus, neturintis savigarbos, nereikalingas nei sau, nei visuomenei. Prostitucija – absoliutus užribis. Klientui dažnai tas pats, ar mergina buvo apgaule parduota, ar paslaugas teikia savo noru: vienam būtų smagiau, kad jis tai darytų savo noru, o kitas jaučia didelį malonumą ją prievartaudamas prieš jos valią. Prostitucijos kultūra yra nukreipta prieš žmogaus orumą ir tai nėra pasirinkimas“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Specialistės teigimu, moterų, kurios pasakoja, kaip sugniuždytas jų gyvenimas, gailėti galima, o jei mergina pasako, kad tai nėra taip blogai – iš karto pasmerkiama. „Dažnai tokią formuluotę „norėjo pati ir su viskuo sutiko“ girdžiu provincijos policijos komisariatuose. Tas „norėjo“ tarptautinėse konvencijose, kurias Lietuva taip noriai pasirašė, traktuojamas kaip žmogaus teisių pažeidimas“.

Jungtinių Tautų Protokole prekyba žmonėmis apibrėžiama kaip asmenų verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar priėmimas naudojant įvairias prievartos formas, apgaulę, sukčiavimą, piktnaudžiavimą valdžia ar pasinaudojant kito asmens pažeidžiamumu. Specialistų teigimu, kasmet iš Baltijos šalių išvežama apie 2-3 tūkst. moterų ir apie pusę jų – lietuvės. Beveik pusę prekybos žmonėmis aukų sudaro 17-23 metų merginos. 



Publikuota 2011 m. spalio 29 d. www.balsas.lt 


http://www.alfa.lt/straipsnis/12812670/Tapti.prekybos.zmonemis.mesa.vercia.ir.
skurdas..ir.posovietinis.mentalitetas=2011-10-27_18-00/?pn=1

http://www.ekonomika.lt/naujiena/nebankrutuojantis-verslas-merginos-iskrypeliams-14980.html?page=2