Author: admin

Šiaulių verslininkas jį pamilusiai merginai parūpino 47 tūkstančių litų paskolą, kad įklampintų ją į skolas ir priverstų teikti erotines paslaugas kitiems.

„Apsimesti mylimuoju – šio išgamos verslo schema. Jis kvailina teismą ir toliau vilioja į savo tinklus naujas aukas.

Kad ir kaip man būtų gėda dėl savo patiklumo, esu pasiryžusi eiti iki galo ir demaskuoti šį pašlemėką”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo nukentėjusioji Regina (vardas pakeistas). Tai viena iš daugelio merginų, kurias tuo pačiu būdu į spąstus įviliojo Renatas Girdvainis. Kalbėti viešai išdrįso tik Regina.

Šiam šiauliečiui už jo veiklą iškelta baudžiamoji byla. Nekilnojamojo turto bendrovę „Centrum Dina” įkūręs 40 metų vyriškis pinigus užsidirba ne tik iš prekybos pastatais, žeme ar butais. Uždarbis jam ateina gerokai lengviau. Svetimomis pavardėmis prisistatantis vyras internete ieško merginų, paskiria joms pasimatymą ir kelias savaites vaidina tobulą įsimylėjėlį.
Išvykos automobiliu už miesto, vaišės pakelės užeigose. Galantiškas elgesys, išskirtinis atidumas merginos poreikiams ir kalbos apie jos ateitį. Kuri jauna moteris neapsidžiaugtų tokiu tvirtu užnugariu? Kai įsimylėjėlė patiki draugo geranoriškumu, R.Girdvainis įkalba ją paimti paskolą verslui ir atidaryti masažo saloną.

Suartėti neskubėjo

Jei Regina būtų kilusi iš asocialios šeimos ar turėjusi polinkį susidėti su bet kuo, ši istorija mažai stebintų.
Tačiau ši mergina siekė įgyti profesiją, elgėsi santūriai, puikiai mokėsi ir gerai sutarė su savo tėvais. Studijuoti į Šiaulius ji atvyko iš mažo miestelio. Reginos tikslas buvo kuo greičiau tapti savarankiškai, nes tėvai privalėjo rūpintis broliais ir seserimis.

Ji susipažino su R.Girdvainiu internete. Ten jis pasivadino 27 metų Arūnu Juška. Vėliau paaiškėjo, kad kitoms merginoms jis sakėsi esąs Ramūnas, Artūras, Valdas.
Tačiau Regina to nežinojo. Kai juodu susitiko, vyras pasirodė jai esąs vyresnis. Krito į akis žili plaukai paausiuose. Naujasis pažįstamas paaiškino, kad visi jo giminės vyrai pražyla labai jauni – tokie genai. Reginai patiko kultūringas vyro elgesys, aukštasis išsilavinimas. Jai atrodė, kad jų charakteriai atitinka. Tačiau mergina neskubėjo suartėti.

„Buvau labai jį įsimylėjusi. Susitikdavome kartą per savaitę ar dvi, bet į intymius santykius nesileidau. Tai įvyko gal po pusmečio draugystės”, – pasakojo šiaulietė.
Jie susitikinėjo R.Girdvainio išnuomotame bute Dubijos gatvėje. Mergina atkreipė dėmesį, jog vyras bijo, kad jų nepamatytų pažįstami. Tai kėlė nerimą, bet lipšnus vyro elgesys numaldydavo įtarimus.

Lipdukai klientams žymėti

Per susitikimus Regina dažnai kalbėdavosi su R.Girdvainiu apie savo ateitį. Ji nerimavo, ar gaus darbą, kai baigs mokslus. 2008 metais ji buvo bebaigianti trečiąjį kursą. „Radau laikraštyje skelbimą apie ajurvedinio masažo kursus. Jis tuojau pat pasiūlė paskolinti man kursams 450 litų. Tas entuziazmas atrodė keistokai, bet naiviai patikėjau, kad nori man padėti”, – prisimena šiaulietė.

Reginai kilo visokių klausimų. Ar užteks jos kvalifikacijos? Iš kur ji paimsianti pinigų patalpoms ir masažo įrangai? Kaip susiras klientų?
„Jis liepė nesirūpinti. Sakė, kad turiu tuojau pat imti paskolą butui pirkti ir pradėti darbą. Jis pasirūpinsiąs ir įranga, ir klientais”, – pasakojo nukentėjusioji.
Šiaulietis gundė merginą savarankiško verslo galimybėmis: ji įsigysianti verslo liudijimą ir neturėsianti jokių viršininkų. Vakarais, kai pritemdavo, juodu vaikščiojo po miestą ieškodami tinkamo dviejų kambarių buto.

Pinigų – į kaimą

Mergina neturėjo nei darbo, nei nekilnojamojo turto bankui užstatyti, todėl gauti paskolą iš banko buvo nerealu. R.Girdvainiui kaip tik tokios aukos ir reikėjo. Jis nusivežė savo draugę į Aukštelkės kaimą pas pažįstamą Romą Sitniką. Ką vyrai kalbėjosi tarpusavyje, mergina negirdėjo.
Kai juodu sugrįžo į automobilį, Reginai padavė pasirašyti du sutarties egzempliorius. Sutartyje buvo parašyta, kad ji skolinasi iš R.Sitniko 47 tūkstančius litų. Vienas egzempliorius liko R.Sitnikui, o antrąjį pasiėmė R.Girdvainis.
Pasirašius pinigų skolinimo sutartį, kalbos apie buto pirkimą nutilo. R.Girdvainis pasakė, kad butas bus ne perkamas, o nuomojamas. Jis davė du tūkstančius litų nuomai ir masažo stalui bei reikmenims įsigyti. Kitus pinigus sakė pasaugosiąs. Iš pradžių Reginai tai nesukėlė įtarimų, o paskui jau buvo per vėlu.

Meilų toną pakeitė įsakmus

Kai butas buvo išnuomotas, įsigytas masažo stalas ir reikmenys, Reginos globėjas liepė įsigyti spalvotų lipdukų. Ji nesuprato, kam jų reikės.
„Draugas įsakmiu tonu pasakė, kad žaliu lipduku žymėsiu mokius klientus. Mėlynu – agresyvius, įtartinus ir tuos, kurie gali būti iš Mokesčių inspekcijos. Oranžiniu – vidutines pajamas gaunančius vyrus”, – stebėjosi Regina.
R.Girdvainis pareikalavo įsigyti buhalterinę knygą ir suteikti klientams kodus. Jis paaiškino, kaip kalbėti telefonu: pasakyti tik gatvę ir namo numerį. Buto numerį atskleisti tik tada, kai klientas privažiuos.

„Tie nurodymai glumino. Kam reikia tokio slaptumo, jei aš klientui atliksiu ajurvedinį masažą? Kodėl jis staiga turėtų tapti agresyvus?” – nesuprato mergina. Vyras išdėstė, kiek turi kainuoti Reginos paslaugos. Pusės valandos masažas – 60 litų. Valanda – 120. Per dieną Regina privalėjo aptarnauti mažiausiai penkis klientus.

Įsiplieskė pirmasis barnis

Į ajurvedinį masažą viliojo tokio turinio skelbimas: „Jei pavargote nuo dienos darbų ir stresų, jums padės atsipalaiduoti masažas kūnui ir sielai.”

Pirmieji paskambinę klientai teiravosi, ar teikiamos ir sekso paslaugos. R.Girdvainis sėdėjo kitame kambaryje ir klausėsi, ką atsakys Regina. Išgirdęs kategorišką atkirtį sekso pageidavusiam klientui, vyras ją negailestingai užsipuolė: „Galvok, ką darai. Esi pasirašiusi sutartį ir turi atidirbti už pinigus. Nieko neįrodysi – mudu esame dviese, o tu viena.”

R.Girdvainis abejingai pranešė, kad iš uždirbtų pinigų 70 procentų atiteks jam, o Reginai – kas liks. Ir kad ji nė nemanytų išsisukinėti nuo sekso su klientais. Įvyko audringas barnis, pirmasis per visą bendravimo laiką. „Verkiau, maldavau, aiškinau, kad esu padori mergina. Jis stvėrė mane už plaukų, smogė į smakrą, nutempė į lovą ir šiurkščiai išprievartavo. Sakė, kad sėdės kitame kambaryje, kai aptarnausiu pirmąjį klientą. Aiškino, jog turiu džiaugtis, kad manęs jis nepardavė į užsienį, nes su kitomis kvailelėmis būtent taip ir pasielgęs”, – apie patirtą košmarą pasakojo Regina.
Šiaulietis pagrasino, kad dirba ne vienas: Reginą esą nuolat stebės dar vienas žmogus.

Gąsdino pranešiąs tėvams

Kai atėjo pirmasis klientas, R.Girdvainis, pasislėpęs už plonos sienos, įrašė Reginos pokalbį su juo, iš kurio buvo galima suprasti, kad tariamasi dėl lytinių paslaugų. „Jei pabandysi pabėgti, šį įrašą nusiųsiu tavo tėvams”, – pagrūmojo išeidamas.
Šis grasinimas galutinai palaužė merginą. Iš katalikiškos šeimos kilusi Regina negalėjo leisti, kad tokia baisi žinia priblokštų jos tėvus.
Išėjus Renatui ir klientui, Regina rado kambaryje įtaisytą blakę pokalbiams klausytis. Vėliau ji sužinojo, kad R.Girdvainis turi pažįstamų policijoje, kurie jam padeda slėpti sąvadavimą.

R.Girdvainis prigrasino, kad Regina nebandytų kreiptis pagalbos į policiją: „Visur turiu savų. Tu nieko nelaimėsi – tik prisišauksi didelių nemalonumų.”

Mušė diržo sagtimi

Mergina turėjo dirbti nuo aštuntos ryto iki devintos vakaro. R.Girdvainis siuntinėjo pas ją savus žmones, kad šie praneštų, ar ji buvo maloni ir sukalbama.
Jei sužinodavo, kad Regina elgėsi su klientu šaltai ar atstumdavo sekso įsigeidusį vyrą, mušdavo ją diržo sagtimi.

R.Girdvainis nuolat aiškino, kaip ištraukti iš kliento kuo daugiau pinigų. Po savaitės merginą ištiko isterija.
„Man buvo baisu ir bloga, bet nedrįsau niekur eiti ieškoti pagalbos, nes įsivaizdavau, kad mane visi niekins. Supratau, kad juridiniai koziriai – jo rankose. Situacija atrodė be išeities. Neturėjau žmonių, kurie galėtų paliudyti, kad paskola buvo įforminta apgaule”, – kalbėjo Regina.

Apsilankė konkurentų suteneris

Nors Reginos psichikos būklė visai pakriko, R.Girdvainis neleido jai eiti pas psichiatrą ir pats atnešė raminamųjų vaistų. „Vieną dieną jis pasakė, kad dabar aš jau turiu „stogą”. Pasirodo, vienas klientų buvo kito viešnamio sąvadautojas”, – pasakojo šiaulietė.

Kasdien įsiplieksdavo barniai. Kai R.Girdvainis vėl kelis kartus jai trenkė, mergina pradėjo reikalauti verslo liudijimo, kurį vyras buvo žadėjęs sutvarkyti. Taip pat Regina pareikalavo ir R.Sitniko, kuris paskolino pinigus, telefono numerio. R.Girdvainis įsiuto. Jis ėmė ją užgaulioti, reikalavo oralinio sekso ir grasino panardinti merginos galvą klozete, jeigu ji spyriosis.

Pamainą surado pats

Seksualinė vergystė tęsėsi nuo balandžio iki rugpjūčio. Audringi konfliktai vis dažnėjo. Regina jautėsi visai išsekusi. Ji nuolat sapnavo atidarytas duris, per kurias pabėga į laisvę. Sapnuose ją vijosi įsiutęs R.Girdvainis. Sykį ji nuslėpė 100 litų arbatpinigių, tikėdamasi tokiu būdu greičiau surinkti pinigų sumą, kurią buvo skolinga.

„Dar sykį nuslėpk, ir aš tave užmušiu. Į laisvę galėsi išeiti tik tada, jei vietoj savęs surasi kitą mergą”, – ištarė sąvadautojas. Tada Regina apsisprendė sekso paslaugų nebeteikti. Pajamos ėmė mažėti. R.Girdvainis ją mušė, bet mergina nepasidavė. Tuomet jis pats surado jai pamainą.
„Toji jauna moteris man pasirodė menko intelekto. Bandžiau perspėti, kas jos laukia, bet ji atrodė labai nenuovoki”, – prisimena Regina.

Namiškiai ėmė nerimauti

Naujoji auka į sukčiaus pinkles buvo pakliuvusi, kai perskaitė skelbimą, jog vyriškis ieško draugės, kurią galėtų paremti materialiai. Ją taip pat buvo bandoma įtikinti pirkti verslo liudijimą. „Aš paaiškinau, kuo jai reikės užsiimti, bet ji sakė neturinti išeities, nes augina mažą berniuką”, – prisimena Regina.

Ji pareikalavo, kad R.Girdvainis išleistų ją aplankyti močiutės, kuri ėmė nerimauti, kodėl anūkė visą vasarą nesirodo. Regina jau buvo gavusi advokatės, kuri konsultuoja lytinių nusikaltimų aukas, numerį ir rengėsi į ją kreiptis pagalbos.

Tą patį vakarą į butą atėjo klientu apsimetęs policininkas. Jį aptarnauti turėjo naujoji mergina. Regina spėjo pasislėpti kitame kambaryje. Pareigūnas konfiskavo buhalterijos knygą, prezervatyvus, telefonus.
„Šie įrodymai policijoje paslaptingai dingo. O pats R.Girdvainis vaidina nekaltą pilietį. Gal tie patys pažįstami policininkai konsultuoja jį, kokiais būdais mulkinti teismą”, – kalbėjo nukentėjusi mergina.

Dabar Reginai 23 metai. Ji pasiryžusi padaryti viską, kad šiaulietis gautų atpildą už nusikaltimą ir nesutryptų kitų patiklių merginų.

Vadina išgalvota istorija

„Lietuvos rytas” pasikalbėjo su įtariamuoju R.Girdvainiu.

– Ar galėtumėte papasakoti savąją versiją apie draugystę su Regina?

– Ta istorija man juokinga. Tai – išpūstas burbulas. Jis sprogs. Neketinu nieko jums pasakoti.

– Jei nusikaltimo nebuvo, nėra ko bijoti klausimų.

– Tai išsiaiškins teismas.

– Ar buvo daugiau merginų, su kuriomis pasielgėte taip, kaip su Regina?

– Sakiau, kad nekalbėsiu su jumis. Kvailiai šneka, o protingi tyli. Juo labiau kad įrašinėjate pokalbį. Aš nesustoju ir einu pirmyn.

Merginos kovą palaiko ir šeima
Asta Lučinskienė, 
projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” 
socialinė darbuotoja

„Lietuvos „Caritas” teikia pagalbą prostitucijos ir prekybos moterims aukoms visoje Lietuvoje ne vienus metus. Tačiau šis atvejis išsiskiria tuo, kad smarkiai nukentėjusi mergina elgiasi itin motyvuotai ir siekia atsitiesti. Ji įsitikinusi, kad nusikaltėlis privalo gauti atpildą už įvykdytą nusikaltimą.

Tai jai kainuoja labai daug jėgų, nes vyras, kuris buvo jos pirmoji meilė, panaudojo prieš ją psichologinį ir lytinį smurtą, sugriovė jos pasitikėjimą. Mergina buvo nekalta, kupina geriausių ketinimų, tačiau susidūrė su itin brutaliu ir piktavaliu elgesiu. Prasidėjus teismo procesui R.Girdvainis jai grasino. Grasinimai liovėsi, kai jai buvo suteikta galimybė naudotis klausymosi aparatūra.

Įtariamasis yra pasisamdęs net du advokatus, o nukentėjusioji tokios galimybės neturi. Nepaisant baimės ir išgyvenimų, kuriuos iš naujo ji yra priversta patirti artėjant naujam teismo posėdžiui, ji yra pasiryžusi ištverti iki galo. Merginą palaiko ir remia šeima. Socialinė darbuotojos teikia nukentėjusiajai pagalbą jau dvejus metus.”

Publikuota 2011 m. rugjūčio 6 d. www.lrytas.lt


Audronė Urbonaitė

Lyčių lygybės ir su išnaudojamomis moterimis dirbančios specialistės, reaguodamas į naujieną apie dažų parduotuvėje pirkėjus viliojančias apsinuoginusias merginas, smerkia tokį nepagrįstą erotikos naudojimą ir moters sudaiktinimą. Nes toks požiūris turi tas pačias šaknis ir su didžiules seksualines piktžaizdes visuomenėje atveriančiomis prostitucija ar prekyba žmonėmis.

„Jau primityviau būti negali. Tarp tų stelažų, kur stovi skarbonkės dažų, vaikšto mergaitės, parinktos taip, kad viena būtų blondinė, kita brunetė. Ir dar tas savininko paaiškinimas, kad ateina 70 proc. klientų vyrų, todėl jis aprėdo jas tokiais drabužiais. Dar bando pateikti, kad tai kažkoks išmoningas sprendimas. Aš esu pakraupusi. Bet svarbiausia ir baisiausia, kad jokios institucijos į tai nereaguoja, tai priimama, kaip savaime suprantamas dalykas“, – DELFI sakė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė. Ji negailėjo aštrių žodžių ir apsinuoginusių merginų darbą pavadino pažeminimu, nesiskaitymu ir netgi vergove.

Iš vyro to nereikalautų

M. Jankauskaitė pabrėžia, kad mūsų kultūroje taip tyčiotis iš vyro neleidžiama – jam paprastai siūlomos kitokios pardavimo strategijos.

„Savininkas nesugalvotų taip išrengti vyrų, net jei pusę klienčių būtų moterys. Nes tie likę 50 proc. klientų vyrų ateitų ir taip išdažytų jo veidą, kad nereikėtų galvoti apie darbuotojų kūno išdažymą (parduotuvės savininkas kalbėjo apie idėją rengti merginų kūno dažymo akcijas – DELFI)”, – mano ji.

Pasak M. Jankauskaitės, tarp stelažų permatomais drabužiais pasipuošusios merginos siunčia žinutę, kad moters kūnas yra parduodamas: „Tu susivilioji jos kūnu kaip preke, gal ir tuos dažus susiviliosi nupirkti. Tai nėra vien tik verslo momentai. Tai struktūriškai įsišaknijusi lyčių nelygybė.“

Kritikams prikiša humoro stoką, bet savo moterims tokio darbo nelinki

Lyčių lygybės ekspertė pastebi, kad visuomenė dažnai linkusi labiau pasmerkti ne tokių idėjų autorius, bet jų kritikus. Priekaištuose įžvelgiama humoro jausmo stoka, seksualumo nesuvokimas. „Kodėl seksualumas turi eiti su sudaiktinimu, pažeminimu?“ – kelia klausimą M. Jankauskaitė.

Ir ji, ir Lietuvos „Carito“ projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” koordinatorė Kristina Mišinienė pastebi, kad visuomenėje bet koks moters kūno naudojimas yra pateisinamas tol, kol auditorija neturi atsakyti į klausimą, ar leistų savo šeimos merginoms taip užsidirbti duonai.

„Dažnas, kuris aršiai kalbėjo už prostitucijos legalizavimą, net pašiurpsta. Žinoma, nenorėtų, kad jam brangios moterys taip uždarbiautų! Čia neva kitos kekšės, kitos moterys taip tegu daro. Reikia paklausti ar tie, kurie palaiko tokią erotiką toje dažų parduotuvėje, ar jie norėtų, kad jų moterys ten stovėtų. Išgirstume visai kitą nuomonę”, – apie dvigubus standartus kalba K. Mišinienė.

Po demokratiniu pasirinkimu slypi abejingumo keliamas pavojus

Abi specialistės pabrėžia, kad už neva demokratinėje visuomenėje galiojančio laisvo žmogaus apsisprendimo slypi ir sudaiktintas požiūris į moterį. Suabsoliutinant pasirinkimo dirbti erotikos versle idėją, į šešėlį nugrimzta sisteminiai dalykai. Pasak jų, paviršutiniškas, liberalus požiūris turi tas pačias šaknis kaip ir prekyba žmonėmis ar moterų įtraukimas į prostitucijos verslą.

„Kai jos dažus pardavinėja nuogos, mes problemos nematome. Kai prasideda prekyba žmonėmis, matome, kad tai baisi problema. Bet tai tos pačios šaknys. Tai požiūris, kad jauna moteris yra daiktas ir galima išnaudoti jos kūną. Pasakymas, kad jos pačios pasirinko – nieko čia tokio, – tipiškas liberalios sistemos „arkliukas“, po kuriuo slepiasi sisteminiai dalykai. Jeigu kažkas pradės kabinėtis prie tų merginų, dirbančių dažų parduotuvėje, duodu savo mažą pirštelį nukirst, kad bus pasakyta, jog jos pačios kaltos, kad tokį darbą dirba, jos pačios neva demonstravosi ir leido suprasti, kad jų kūnas prieinamas“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Ji nurodo Vakarų pasaulyje vykstantį judėjimą, kuomet sąmoningi vartotojai neperka prekių, kurios buvo pagamintos naudojant vergišką vaikų darbą. Taip pat galėtų būti kovojama ir su nepagrįstu moters kūno erotizavimu.

K. Mišinienė irgi tos nuomonės, kad toks požiūris į moters kūną bujodamas atveria vis didesnes seksualines piktžaizdes visuomenėje, o su tuo galima kovoti tik atsisakant prekių ir paslaugų, kurios reklamuojamos tokiu būdu.

„Yra nuomonių, kad tai moters pasirinkimas. Verslas, piniginiai momentai nusveria visus kitus klausimus. Tie žmonės, kurie stovi už šitų merginų, nori parodyti, kad joms pačioms tai patinka. Bet mes per daug kalbame apie moterį ir per mažai – apie vyrą. Per mažais žibintais apšviečiame tą klientą, pirkėją, dėl kurio visa tai vyksta. Dėl paklausos ir atsiranda pasiūla. Juk tai mūsų pačių vyrai, kaimynai, broliai“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Justina Juršytė

Tarp praėjusią savaitę suimtų trijų įtariamųjų, galėjusių organizuoti 19-metės merginos išvežimą dirbti prostitute Olandijoje, pateko ir panevėžietis. Per pastarąjį pusmetį miesto teisėsaugininkams tai bus jau aštuntas ikiteisminis tyrimas, susijęs su prekyba žmonėmis.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnai sulaikė tris įtariamuosius, galbūt organizavusius prekybą žmonėmis.

Pasinaudoję sunkia 19-metės merginos socialine padėtimi, prižadėję gerai mokamą darbą, įtariamieji nubloškė merginą į prostitucijos liūną: išvežė į Olandiją, kur ji buvo verčiama gyventi nežmoniškomis sąlygomis, sąvadautojų prievartaujama, mušama.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 32 metų panevėžietį ir du jo įtariamus bendrininkus – 28-erių bei 21 metų biržiečius – leido suimti trims mėnesiams.
Gana greitai išgelbėti jų auką pavyko tik glaudžiai bendradarbiaujant Panevėžio apskrities VPK ONTB, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams ir Lietuvos „Caritui“. Į pagalbą vaduojant lietuvę pasitelkta ir Danijos policija – būtent šioje valstybėje buvo sulaikytas dar vienas lietuvis, įtariamas merginų pardavinėjimu.

Gelbėja jau dešimtmetį

Panevėžio vyskupijos „Carito“ socialinė darbuotoja Neringa Ramonaitė „Panevėžio balsui“ pasakojo, kad apie prostitute dirbti į Olandiją išvežtą 19-metę pranešimas buvo gautas prieš Jonines.
„Tuojau pat apie šį atvejį informavome tyrėjus, – sako socialinė darbuotoja. – Sureaguota buvo operatyviai: policijos pareigūnai, prokuratūra skubiai ėmėsi priemonių, ir merginą pavyko išgelbėti.“
Lietuvos „Caritas“ projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ vykdo nuo 2001 metų.
„Visokeriopą pagalbą teikiame moterims, kurios buvo išnaudojamos kaip prostitutės Lietuvoje, ir nukentėjusiosioms nuo prekybos žmonėmis užsienio valstybėse, – aiškina N. Ramonaitė. – Dirbame dviese – kaupiame informaciją apie išvežtas per prievartą į užsienio šalis dirbti prostitutėmis merginas. Žinome, ką jos patyrė. Padedame joms liudyti teismuose prieš sąvadautojus ir prekeivius.“

„Carito“ socialinės darbuotojos tikinimu, itin svarbu, kad iš prostitucijos pelkės ištrauktos moterys nesijaustų vienišos. „Psichologiškai jas palaikome teismo proceso metu, nes jos jaučia didelį spaudimą iš tų asmenų, kurie pasinaudojo jų bejėgiškumu ir išvežė“, – sako Panevėžio vyskupijos „Carito“ darbuotoja, kuriai su kolegomis per metus tenka susidurti su 30 gyvenimo nuskriaustų moterų. Jų amžius paprastai svyruoja nuo 18 iki 30 metų, tačiau tenka rūpintis ir seksualinę prievartą patyrusiomis nepilnametėmis. „Jų gyvenimo istorijos baisios, – sielojasi N. Ramonaitė. – Skaudu jų klausytis, matyti nuskriaustų merginų ašaras…“

Skurdo pasekmės

Panevėžietės „Carito“ darbuotojos užrašiusios ne vieną istoriją, kaip merginos patenka sąvadautojams, vėliau parduodantiems jas viešnamiams užsienyje. N. Ramonaitės teigimu, dažniausiai į prostituciją įtraukiamos merginos būna jau šeimoje patyrusios skurdą, prievartą ar psichologines traumas.

„Daugeliui į užsienį per prievartą išvežtų merginų užsiimantieji prekyba žmonėmis žada aukso kalnus – joms niekada nesakoma, kad teks svečioje šalyje pardavinėti savo kūną“, – pabrėžia socialinė darbuotoja. O ištrūkti iš prekeivių žmonėmis ir sąvadautojų rankų jau būna sudėtinga.
„Merginos nemoka užsienio kalbos, iš jų atimami asmens dokumentai… – dėstė priežastis jau šeštus metus socialinį darbą dirbanti N. Ramonaitė. – Tos, kurioms pavyksta iš to pragaro išsiveržti, susiduria su begale problemų. Joms tenka ne tik pereiti teismo procesus ir iš naujo prisiminti savo gyvenimo istorijas. Jų laukia ne mažiau sudėtingas grįžimas į visavertį gyvenimą.“

Žmonės tapo drąsesni

Panevėžio apskrities VPK ONTB viršininkas Ramūnas Sarapas „Panevėžio balsui“ pasidžiaugė, kad šiais metais jau pradėtas aštuntas ikiteisminis tyrimas, susijęs su prekyba žmonėmis.
„Vykstant ikiteisminiams tyrimams kalbėti apie juos negaliu, – priminė pareigūnas. – Todėl apie pastarąjį atvejį, kai buvo operatyviai sulaikyti minėti trys įtariamieji, galbūt organizavę prekybą žmonėmis, galiu pasakyti tik tiek: mergina ne panevėžietė.“
„Galime tik pasidžiaugti, kad žmonės pasidarė drąsesni ir policijai praneša apie atvejus, kai viliojamos merginos vykti uždarbiauti į užsienį. Paskambina ir pačios merginos“, – kalbėjo R. Sarapas.

ONTB stengiasi ikiteisminius tyrimus, susijusius su prekyba žmonėmis, atlikti kiek įmanoma operatyviau. „Šiuo metu teismuose nagrinėjamos trys didelės apimties bylos prekyba žmonėmis. Be to, neseniai pasibaigė teismo procesas, kuriame nuosprendis paskirtas Albanijos piliečiui, organizavusiam prekybą žmonėmis, – aiškino viršininkas. – Vykdant ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis, bendradarbiaujame su užsienio kolegomis. Jų pagalba labai naudinga, nes pavyksta ne tik išgelbėti merginas, bet ir suimti įtariamuosius lietuvius, dalyvavusius organizuojant prostitucijos verslą.“

Išveža ir ne po vieną kartą

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Mindaugas Rimkus irgi pasidžiaugė, kad teismus pasiekia vis daugiau bylų, susijusių su prekyba žmonėmis.
„Tiesa, pasitaiko atvejų, kai tenka ikiteisminius tyrimus nutraukti, – pripažįsta prokuroro pavaduotojas. – Pritrūkstama įrodymų arba atliekant tyrimą nepasitvirtina gauta informacija apie nusikaltimą.“

Pasiteiravus, kodėl merginos, moterys susižavi neaiškiais pasiūlymais padirbėti užsienyje, M. Rimkus svarstė, kad tam įtakos vis dar turi ekonominė būklė šalyje. „Žmonės netenka darbo ir neturi iš ko gyventi, – pasverdamas kiekvieną žodį kalbėjo pareigūnas. – Asocialiose šeimose užaugusios merginos bando ieškoti, kaip užsidirbti. Vienas iš uždarbio šaltinių – užsienio šalys. Merginų tikslas – dirbti legaliai, ir neva toks darbas joms siūlomas. Tačiau kai pasiekia užsienio valstybę, supranta, kad teks dirbti kitokį darbą – prostitute.“
Būna, anot M. Rimkaus, ir tokių atvejų, kai merginos išvežamos pakartotinai.
„Pagrindinė priežastis, kodėl taip atsitinka? Pajamų šaltinių jokių, gyventi lėšų nėra, – sako prokuroro pavaduotojas. – Tuo ir pasinaudoja užsiimantieji prekyba žmonėmis. Jie sugeba pagrasinti jau kartą išvežtoms merginoms, o jos, bijodamos, kad nenukentėtų artimieji, važiuoja dar kartą.“

Veikia organizuotai 

Prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas M. Rimkus teigia negalįs pasakyti, kiek merginų dirbti prostitutėmis buvo išvežta iš Panevėžio.
„Sudėtinga tai padaryti, – prisipažino, – nes vykstant ikiteisminiam tyrimui kai kurie duomenys neskelbiami. Lengviau pasakyti, iš kur yra įtariamieji, iš kokio miesto arba rajono buvo įtariamasis arba išvežtos merginos, kai bylos pasiekia teismą. Tose bylose, kurios dar nepasiekė teismo, o vyksta tik ikiteisminiai tyrimai, įtariamųjų ir nukentėjusiųjų skaičius nuolat keičiasi, nes atsiranda naujų įtariamųjų ir merginų, išvežtų į užsienį, arba paaiškėja, kad tas pats įtariamasis išvežė ne vieną, o kelias merginas.“

Anot M. Rimkaus, niekada merginų išvežimo neorganizuoja pavieniai asmenys. „Tokį darbą atlieka organizuota grupė: vieni pasirūpina išvežimu, kiti užsienyje priima merginą, treti užsiima merginų pardavimu, sąvadavimu.“
Pasmalsavus, ar išvežantieji merginas arba organizuojantieji jų išvežimus nelegaliai dirbti užsienyje yra teisėsaugai žinomi žmonės, M. Rimkus sakė, kad tarp tokia veikla užsiimančiųjų pasitaiko įvairių asmenų. Esą kai kurie jų policijai puikiai žinomi, net buvę teisti, tačiau pasitaiko ir su visiškai švaria biografija.

Prokuratūros darbuotojas ne kartą pabrėžė, jog kovoje su prekyba žmonėmis svarbiausia gauti informaciją apie nelegaliai į užsienio šalis prostitutėmis dirbti išvežtas merginas.
„Informaci ja mus pasiekia įvairiais keliais – kartais iš užsienio valstybių, kartais merginos su laikomos arba jos pabėga ir pačios kreipiasi į policiją. Būna, kad artimieji praneša, kad dukra arba giminaitė išvažiavo į užsienį, o iš jos nėra jokios žinios. Tik patys įtariamieji niekada neateina į prokuratūrą ar policiją pranešti, jog prabilo sąžinė ir norėtų papasakoti, kaip vežė merginas dirbti į viešnamius užsienyje…. To dar tikrai nebuvo“, – karčiai ironizavo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas M. Rimkus. 



Publikuota 2011 m. liepos 4 d. www.panbalsas.lt

Raimonda Mikučionytė

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnai sulaikė tris įtariamuosius prekyba žmonėmis. Pasinaudodami sunkia 19-metės materialine padėtimi, žadėdami gerai apmokamą darbą, įtariamieji nubloškė merginą į prostitucijos liūną, rašoma Panevėžio apskrities policijos pranešime. Įtariamiesiems skirtas suėmimas 3 mėnesiams.

Birželio 15 d. ONTB pareigūnai Panevėžyje sulaikė miesto gyventoją N. A. (gim. 1979 m.), Biržuose – biržiečius D. S. (gim. 1983 m.) ir S. K. (gim. 1990 m.). Visi anksčiau teisti, gerai žinomi policijos pareigūnams.

Įtariama, kad jie organizavo ir įvykdė 19-metės merginos išvežimą dirbti prostitute Olandijoje. Pasinaudodami sunkia merginos materialine padėtimi, įtariamieji pažadėjo jai gerai apmokamą darbą, tačiau žadėto darbo merginai teko dirbti prostitute. Pasak pareigūnų, dirbti prostitute verčiama mergina ne tik gyveno nežmoniškose sąlygose, bet ir buvo sutenerių prievartaujama, mušama.

Išlaisvinant šią merginą bendrdarbiavo Panevėžio apskrities ONTB, Lietuvos Kriminalinės policijos biuras ir Lietuvos Caritas.

Dar viena lietuvė buvo išlaisvinta praėjusią savaitę. Tai padarė Danijos policija, bendradarbiavusi su Panevėžio apskrities ONTB pareigūnais. Danijoje sulaikytas lietuvis, įtariamas merginų pardavinėjimu.

Šiemet Panevėžio apskrities policijos vyriausiajame policijos komisariate tai jau aštuntas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis. Įtariamiesiems šiose bylose pareikšti įtarimai dėl prekybos žmonėmis (už tai gresia laisvės atėmimas iki 12 metų), Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimo (laisvės atėmimas iki 7 metų), vaiko pardavimo (laisvės atėmimas iki 15 metų) ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos (laisvės atėmimas iki 8 metų).

Pareigūnai teigia, kad į užsienį išvežtos merginos gyvena nežmoniškose sąlygose, mušamos, per prievartą pripratinamos prie narkotikų, net pjudomos koviniais šunimis. Į prekyba žmonėmis besiverčiančiųjų pinkles dažniausiai pakliūna jaunos, materialiai sunkiai besiverčiančios merginos, kurios nuvežamos į užsienio valstybę ir parduodamos prostitucijos verslo atstovams.

Panevėžio apskrities ONTB pareigūnai prašo apskrities gyventojų, žinančių apie merginas, gavusias pasiūlymą iš nepažįstamų jaunuolių dirbti užsienyje, darbo dienomis pranešti pareigūnams tel. (8 45) 503 200, atvykti į 322 kabinetą (Panevėžyje, Tulpių g. 60), parašyti el.laišką anoniminiu adresu: panevezioontb@gmail.com arba kreiptis į Lietuvos ar Panevėžio vyskupijos Caritą.

Straipsnis pagal www.delfi.lt informaciją

Vaikiškas naivumas. Skurdas ir artimųjų ilgesys. Tuo įžūliai naudojosi gauja iš Šiaulių versdama merginas dirbti prostitutėmis Ispanijoje. Nusikaltėliai buvo pasiryžę parduoti net penkiolikametę.

Šiaulių prokuratūra teismui ką tik perdavė baudžiamąją bylą. Joje penki organizuotos grupės nariai kaltinami prekyba žmonėmis ir pasikėsinimu parduoti ir įtraukti vaiką į prostituciją.
Pagrindiniai kaltinamieji – Rita Grigaliūnaitė ir Darius Domža. Šie žmonės nepasiturinčioms merginoms žadėjo nebūtų dalykų – kad jos praturtės, pamatys pasaulio, gal net susiras svajonių princą. 
Patiklią nepilnametę Ramunę jie žadėjo nuvežti į Ispaniją pas motiną, kurios ji nebuvo mačiusi devynerius metus. O patys rezgė planus, kaip parduoti ir įtraukti ją į prostituciją.
Šiek tiek vyresnė lietuvė buvo verčiama pardavinėti savo kūną lauke šalia degalinės Ispanijoje.

Išgelbėjo spuogai ant krūtinės
„Lietuvos rytas” susitiko su šių nusikaltėlių užverbuota mergina, kuri buvo išvežta į Ispaniją aptarnauti klientų pakelėse.
Vilma (vardas pakeistas) buvo verčiama aptarnauti po dešimt–penkiolika vyrų per dieną.
Ji neturėjo kur nusiprausti, vos kartą per dieną gaudavo pigų mėsainį iš degalinės ir nežinojo, į kokį miestą yra atvežta. Ji – viena iš penkių merginų, nukentėjusių nuo nelegalaus sekso paslaugų verslo organizatorių. Vilmą iš košmariško gyvenimo išgelbėjo atsitiktinė aplinkybė. Po lytinių santykių merginai smarkiai išbėrė kaklą ir krūtinę.
„Tapau nebetinkama naudoti. Maniau, kad mane prilups, – taip smarkiai supyko šeimininkai. Tačiau vis tiek jie buvo priversti išsiųsti mane namo, o vietoj manęs greit atvežė kitą”, – pasakojo Vilma. 
Parvežta mergina ilgai niekam nesakė, kas jai nutiko, nes netikėjo, kad skriaudikai gali būti nubausti. Vilma buvo įsitikinusi, kad į Ispaniją ją išvežusi pora keršys, jei kam nors prasitars apie patirtą prievartą. Nusikaltimų grandinė buvo atskleista, kai tie patys žmonės buvo sugauti pasienyje gabenantys į Ispaniją penkiolikametę.

Kamavo nežmoniška baimė
„Kodėl tau nutiko ši klaiki istorija?” – pasiteiravau Vilmos.
„Aš nuo mažens visų bijodavau. Jei man pažįstami ką siūlydavo, nedrįsdavau atsisakyti ir jų supykdyti. Ir mane pardavusius žmones iš pradžių laikiau draugais. Kai supratau, kur pakliuvau, bijojau bėgti, kad manęs nepridaužytų. Kam galėjau pasiskųsti? Bejėgė močiutė nebūtų manęs apgynusi”, – aiškino mergina.

Vilma buvo paversta prostitute vos jai suėjo devyniolika. Ji nemokėjo jokios užsienio kalbos, neturėjo pinigų, nežinojo, į ką kreiptis, kad ją išvaduotų. Mergina, dvi savaites iškrypėliškais būdais prievartauta maždaug dviejų šimtų vyrų, svarstė, kad būtų lengviau pasidaryti galą nei kentėti tokias patyčias.

Nebuvo jokios atramos
Vilma kilusi iš bažnytkaimio. Jos motina susirgo depresija vos gimus dukteriai. Mergaitę auginti pasiėmė močiutė. Baigusi pagrindinę mokyklą, mergina išvažiavo mokytis profesijos į miestą, kuriame gyvena jos motina. Kai motinai užeidavo ligos priepuoliai, Vilma praleisdavo pamokas bandydama jai pagelbėti. Merginai tekdavo atlikti ir auklės pareigas. Ji vaikščiodavo į mokyklą pas jaunesnės sesers mokytojus, nes motina to daryti nepajėgė.

„Labiausiai troškau susirasti draugą ir ištekėti. Norėjau normalių namų, o ne būti su nuolat prislėgta motina”, – atsiduso Vilma. Neapsakomas noras turėti šeimą merginai prišaukė bėdą. Ji susidraugavo su vaikinu, kuris netrukus atsidūrė kalėjime. Vilma liko gyventi jo namuose, naiviai tikėdamasi, jog viskas susitvarkys. Bet merginai ėmė komanduoti mylimojo brolis. Jis kontroliavo, ką ji veikia, pasisavindavo pinigus, atėmė mobilųjį telefoną, o galiausiai išprievartavo. Tačiau jai buvo gėda kam nors apie tai prasitarti, kamavo baimė, kad draugo brolis persekios. Jis ir supažindino Vilmą su Rita ir Dariumi.

Siūlė aukso kalnus
R.Grigaliūnaitė ir D.Domža puikiai išmanė, kaip apsimesti maloniais žmonėmis ir ką sakyti pinigų neturinčioms, bet apie geresnį gyvenimą svajojančioms merginoms. 
„Tasai Darius aiškino man, kad turėsiu progos užsidirbti ir apsirengti. Sakė, skinsiu mandarinus ir būsiu patenkinta uždarbiu”, – pasakojo Vilma.
Porelė išsivežė merginą į R.Grigaliūnaitės namus. Vilmai buvo duota drabužių ir kosmetikos.
„Po kelių dienų Rita pasakė, ką iš tikrųjų man reikės dirbti Ispanijoje. Bet aš nesupratau žodžio „prostitutė”. Nerimavau, kad tai gali reikšti ką nors baisaus, bet negalėjau išeiti, nes buvau įsiskolinusi už maistą ir drabužius”, – prisipažino mergina.

Išdažė ir išvarė į gatvę
Į Ispaniją Vilma išvyko tuomet, kai Rita su Dariumi surado dar vieną merginą. Važiavo automobiliu. „Mus pasitiko du vyrai. Vienas šnekėjo rusiškai, o kitas ispaniškai. Apgyvendino bute, kur gyveno šeima su vaiku. Moteris irgi kalbėjo rusiškai, bet gyveno su ispanu”, – pasakojo Vilma. Rytą abi merginos gavo po kavos puodelį. Joms buvo liepta persirengti trumpomis suknelėmis ir ryškiai išsidažyti. „Ta moteris išvardijo, kiek kuri kainuos. Sakė, kad turėsime stovėti prie kelio. Kai klientas privažiuos, turėsime pasakyti jam kainą. Ėmiau verkti, kad neįsiminsiu, kaip ispaniškai pasakyti. Tada man surašė kainas ant lapelio”, – pasakojo Vilma.

Kiek kainavo jūsų paslaugos Ispanijoje?
Oralinis seksas kainavo 50 eurų, normalus – 100, o visa naktis – nuo 150 iki 200 eurų.
Kas buvo baisiausia?
Karštis ir nešvara. Klientai mus nusiveždavo į lauką už degalinės. Nebuvo kur nusiprausti.
Ar tie klientų pinigai atitekdavo jums?
Ne. Mes negaudavome jokio užmokesčio. Kas rytą mums duodavo lapą, kuriame turėdavome pažymėti, kiek klientų per dieną aptarnavome ir kiek pinigų uždirbome. Taip pat suskaičiuodavo, kiek liko iš duotų prezervatyvų. Pasiimdavo visą uždarbį ir sakydavo, kad privalome susimokėti už nuomą, maistą ir drabužius.
Kokie tie vyrai?
Visokie. Ir purvini, ir prakaituoti. Keisčiausia, kad pasitaikydavo tokių, kurie išlipdavo iš brangių automobilių. Negalėjau suprasti, kodėl moterų jie ieško pakelėje. Kartais pamanydavau, kad kai kurie jų – psichikos ligoniai arba turi kokių nors sunkiai suvokiamų problemų. Dažnai bijodavau, kad manęs nepasmaugtų ar nesuluošintų.

Nors viskas vyko praėjusią vasarą, Vilma iki šiol bijo žmonių, yra nervinga ir dar labiau nepasitiki savimi.

Močiutė ieškojo anūkės
Merginai buvo leista iš Ispanijos sykį paskambinti močiutei. Jai liepta pasakyti, kad užsienyje prižiūri vaikus šeimoje. Tačiau močiutei ši istorija pasirodė įtartina ir ji kreipėsi į policiją, nes žinojo, kad anūkė savo noru nesiryžtų vykti į svetimą šalį. Buvo paskelbta paieška. Bet ji buvo nutraukta, kai spuogais išberta Vilma grįžo į Lietuvą. Nukentėjusi mergina sukandusi dantis bandė užmiršti patirtą siaubą ir apie patirtas kančias niekam nedrįso prasitarti.

Bijo liudyti teisme
Traumuotą merginą šiuo metu globoja Lietuvos „Caritas”. Jai buvo sudarytos sąlygos persikelti į kitą miestą, tęsti mokslus. Kai Vilma sužinojo, kad reikės liudyti teisme, jos būsena labai pablogėjo. „Aš paprasčiausiai bijau, kas bus, jei jie sugebės išsisukti. Man gėda smulkiai pasakoti apie tai, kas vyko Ispanijoje. Nežinau, kaip visa tai ištversiu. Naktimis iki šiol sapnuoju tuos mane prievartavusius vyrus”, – nerimavo nukentėjusioji.

Troško pamatyti motiną
Nuo tos pačios gaujos nukentėjo kelios merginos. Į užsienį su padirbtais dokumentais vežamą penkiolikametę Ramunę (vardas pakeistas) pasienyje sulaikė policija. Pareigūnai atkreipė dėmesį, jog automobilyje, kertančiame sieną, sėdi mergaitė. Patikrinus dokumentus kilo įtarimų, kad jie gali būti padirbti. Pase buvo įrašyta, kad Ramunei – aštuoniolika metų.

Mergaitę per sieną bandė išvežti tie patys R.Grigaliūnaitė ir D.Domža. 
„Paauglė, kurią ketino parduoti užsienyje, – naivus vaikas, išsiilgęs motinos. Jos tikslas buvo gražus ir vaikiškas – pagaliau aplankyti mamą, kuri išvažiavo dirbti į Ispaniją, kai mergaitei buvo vos šešeri. Ramunė tikėjosi, kad žmonės, kuriuos ji laikė savo draugais, nemokamai nuveš iki Ispanijos. Ji nesuprato, kas jos laukia”, – pasakojo socialinė darbuotoja Lina Mačiulytė.

Bandė nusižudyti
Ramunės motina išvažiavo ieškoti darbo į Ispaniją neapsikentusi vyro girtavimo. Lietuvoje liko trys vaikai. Ramunė – jauniausia. Vyresnieji apsigyveno pas gimines, o mokyklos tada dar nelankiusi mergaitė liko su tėvu. „Sulaukusi dvylikos mergaitė ėmė bėgti iš namų, nes bijojo girto tėvo. Ji pati tapo priklausoma nuo alkoholio, nes aplinkui visi gėrė”, – sakė L.Mačiulytė.
Ramunė ne sykį bandė nusižudyti. „Tai buvo pagalbos šauksmas, į kurį nekreipė dėmesio aplinkiniai. Mergaitės rankos buvo daugybę kartų giliai supjaustytos nuo riešų iki alkūnių”, – kalbėjo socialinė darbuotoja.

Į prostituciją – daugybė merginų
* Vien Panevėžio regione pernai į prostituciją prievarta buvo įtrauktos 25 merginos. Trylika jų – prekybos žmonėmis aukos. Jos buvo išvežtos į užsienį ir parduotos į viešnamius.
* Kitos buvo verčiamos dirbti prostitutėmis Lietuvoje.
* 2011 metais per keturis mėnesius apgaulės būdu į prostituciją buvo įtrauktos 8 aukos. Šešios merginos buvo išvežtos į užsienį, dvi bandyta įtraukti į prostituciją Lietuvoje.
* Nuo 2004-ųjų iki 2011 metų nuo nusikaltėlių, organizuojančių lytinių paslaugų tinklą, Panevėžio regione nukentėjo 150 merginų ir jaunų moterų.
* Tai – tik dalis atskleistų aukų. Beveik du trečdaliai nusikaltimų nepradedama tirti, nes nukentėjusios merginos neturi liudininkų arba atsiima pareiškimus, kai joms arba jų šeimų nariams nusikaltėliai pradeda grasinti.

Aukoms apsiginti nelengva
Neringa Ramonaitė
Lietuvos „Caritas” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” socialinė darbuotoja

„Nusikaltėlius teismuose gina samdyti advokatai, o nukentėjusios merginos gauna tik valstybės pagalbą, kuri ne visada būna kvalifikuota. Aukos proceso metu aršiai puolamos. Jos neturi teisės keisti parodymų, nes tada apkaltinamos meluojant. Neatsižvelgiama į liudijančių merginų pažeidžiamumą, emocinę būseną, menką intelektą, nuo vaikystės įgytas baimes ir bejėgiškumo jausmą. Visuomenė ir nemaža dalis pareigūnų klaidingai įsivaizduoja, kad į prostituciją dalis merginų patenka savo noru. Nepakankamai įvertinama, kad prieš teismą jos stoja neatsikračiusios sunkių išgyvenimų, traumų, baimių ir todėl neįstengia nuosekliai atskleisti nusikaltimo detalių.”

Audronė Urbonaitė

Teismą pasiekiančios bylos dėl prekybos žmonėmis tėra nedidelė matoma milžiniško ledkalnio viršūnė – tikrasis šio organizuoto nusikaltimo mastas stulbina. Oficialiai per metus Lietuvoje nustatomi tik keli ar keliolika prekybos žmonėmis atvejų, tačiau nevyriausybinės organizacijos skambina pavojaus varpais ir tikina, kad prekyba žmonėmis klesti.

Šie teiginiai daugelį šokiruoja, atrodo neįtikėtini, tačiau tokia yra skaudi realybė – įvairių šalių legaliuose ar nelegaliuose viešnamiuose tarnauja šimtai ar net tūkstančiai parduotų jaunų merginų iš Lietuvos.

Nusikaltėliai ieško naujų metodų

Dažniausiai parduodamos merginos, nors pastaraisiais metais vis dažniau parduodami ir vyrai. Jie kartais net nežino, kad tapo preke. Sužino vėliau ir dažniausiai – per vėlai.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Eugenijaus Žalnieriūno, tobulėja ne tik tyrėjai – nusikaltėliai irgi ieško naujų metodų. „Pastaraisiais metais nusikaltėliai rečiau naudoja smurtą, aukas vilioja gudrumu, panaudodami psichologinę prievartą – neretai net parduotoms merginoms susidaro įspūdis, kad viskas vyko abiem pusėms susitarus“, – pasakoja E.Žalnieriūnas.

Pasak pareigūnų, šiais laikais nusikaltėliai nevilioja bet kurių atsitiktinai į jų akiratį patekusių merginų. Veikia kruopšti aukų atrankos sistema. Šiame užslaptintame organizuotų nusikaltėlių versle „juda“ milžiniškos nelegalių pinigų sumos.

Nelinksmos aukų istorijos

Jauna vieniša motina Asta M. Kaune prarado darbą, todėl su šešerių metų sūneliu grįžo pas tėvus į kaimą. Tačiau pagalbos iš girtaujančių tėvų nesulaukė. Netrukus sūnus susirgo, teko skolintis pinigų, artėjo rugsėjis – sūnelį reikėjo parengti į pirmąją klasę. Pajamų nebuvo, motina vėl skolinosi. Paskui – netikėta pažintis ir pasiūlymas padirbėti Vokietijoje. Darbas nelengvas, tačiau padirbėjusi pusmetį galėtų grąžinti visas skolas ir dar liktų. Tik Hamburge likusi be paso Asta suprato, kokį darbą teks dirbti. Per vėlai suprato.

Kita istorija dar liūdnesnė. Viename Lietuvos miestelyje asocialioje šeimoje augo dvi 15 ir 16 metų mergaitės. Alkoholizmo liūne skęstanti motina dukromis nesirūpino, jos pačios turėjo užsidirbti pinigų drabužiams, maistui ir net malkoms. Vakarais prie namų sustodavo automobiliai, ir paauglės išvažiuodavo su įkaušusiais vyrais. Po metų jos pabėgo iš namų, apsigyveno Panevėžyje, o šiame mieste susipažino su kažkokiu Benu. Vyrukas joms padėjo – nupirko drabužių, maisto, vaišino alkoholiniais gėrimais. Po mėnesio abi merginos išvyko užkariauti Madrido. Tačiau jau pirmą viešnagės dieną jos buvo parduotos ir perparduotos, pateko į sutenerių albanų rankas. Tada sužinojo, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Už Beno pagalbą suviliotos merginos sumokėjo šimteriopai.

Tarptautinis verslas

Neseniai Norvegijos policija atskleidė 15–18 prostitučių tinklą, kuris buvo valdomas iš Vilniaus priemiesčio. Jaunos merginos iš Lietuvos dirbo Osle, o jų sutenerė 28 m. Jelena ir jos giminaičiai kiekvieną savaitę iš pašto pasiimdavo pinigines perlaidas. Per metus Jelena ir jos kompanija gavo apie 250 tūkst. Lt perlaidų. Norvegijos policija susidomėjo tokiu pinigų srautu ir netrukus nustatė priežastis. Paaiškėjo, kad merginos Jelenai pervesdavo apie 70 proc. uždirbamos sumos, o ši iš Vilniaus rūpinosi jų reklama internete, klientų paieška ir apsauga. Kaip Jelena surinko nemažą merginų komandą, kas jos, ar jos dirbo savo noru?

Paaiškėjo, kad šios merginos Lietuvoje nesėkmingai bandė tapti „Oliala“ mergaitėmis. Atrankos neįveikusios merginos sudomino Jeleną. Ikiteisminio tyrimo metu sutenerė tikino, kad merginų ilgai įkalbinėti nereikėjo. Tačiau vilnietei vis dėlto buvo pateikti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos) ir dabar gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų. Jelenos šeima gali prarasti savo prabangų namą, nes akivaizdu, kad jis pastatytas už prostitučių uždirbtus pinigus.

Nuteistas užsienietis

Šių metų balandžio mėnesį Panevėžio apygardos teismas už merginų pirkimą dirbti prostitutėmis Jungtinėje Karalystėje aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme nuteisė 34-erių Albanijos pilietį J.O. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai šią savaitę apygardos teismui perdavė dar vieną didelės apimties (24 tomai) nusikaltimų žmogaus laisvei, dorovei, vaikui ir šeimai baudžiamąją bylą, kurioje 36 metų R.V. įtariamas prekyba žmonėmis, vaiko pardavimu, įtraukimu į prostituciją ir pelnymusi iš prostitucijos. Pasak Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos, kaltinimai prekyba žmonėmis jau yra pateikti devyniolikai asmenų. Jie įtariami jaunų merginų, tarp kurių yra ir nepilnamečių, įtraukimu į prostituciją, pelnymusi iš prostitucijos ir prekyba žmonėmis.

Tyrėjų brokas

Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė gali papasakoti šimtus tokių istorijų. Tačiau policiją, prokurorus ir teismus kasmet pasiekia tik keliolika bylų. Kokios priežastys? Trūksta patyrusių tyrėjų. Tokius, kaip kaunietis E.Žalnieriūnas, Lietuvoje galima ant pirštų suskaičiuoti. Kartais nukentėjusias merginas pas tyrėjus atlydi ir joms padeda „Carito“ atstovės. Štai J.Juškevičienė prisimena vieną tokios merginos apklausą.
„Tyrėjas klausia, ar suteneris ją versdavo priiminėti klientus, ar ji kartais tuo užsiimdavo savo noru. Mergina atsakė, kad kartais tai darydavo savo noru. Matau, kad tyrėjas jau užrašo šiuos merginos žodžius. Tada skubiai paklausiu, kaip mergina supranta „savo noru“? Ir ji atsako: „Kai sakydavau, kad nenoriu to daryti, tai mane mušdavo, todėl aš kartais sutikdavau savo noru“, – tyrėjų „profesionalumu“ stebisi J.Juškevičienė.

Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas būtent šioje srityje turi patirties – jam vadovaujant buvo ištirtas pirmasis prekybos žmonėmis atvejis Lietuvoje, o nusikaltėliai buvo nuteisti: „Lietuvoje tikrai labai trūksta tyrėjų, kurie dirbtų būtent šioje srityje. Todėl taip ir yra – žmogus tiria dviračių vagystes, o staiga jam skiriama nagrinėti prekybą žmonėmis. Jis nežino, kaip atlikti tokius tyrimus.“

O štai nusikaltėlius ginantys advokatai pasiruošia labai gerai. VšĮ Psichoterapijos konsultacijų centro gydytoja psichiatrė Živilė Paulauskienė dažnai bendrauja su iš nelaisvės ištrūkusiomis merginomis: „Nukentėjusias merginas iki teismo pačių intymiausių aplinkybių klausinėja tyrėjai, tačiau didžiausias išbandymas merginų laukia teisme. Gerai išmanydami psichologinius dalykus advokatai specialiai nukentėjusiosioms užduoda gniuždančius klausimus ir šios neretai palūžta, atsisako parodymų. Auka jaučia gėdą, o nusikaltėliai triumfuoja.“

Oficialūs ir žiniasklaidos teiginiai skiriasi
Vladimiras Kakoškinas, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras

Į žmonėmis prekiaujančių nusikaltėlių tinklus dažniausiai patenka žemą išsilavinimą turinčios merginos, dažniausiai iš probleminių šeimų. Tirti tokius atvejus sudėtinga, nes merginos dažnai keičia parodymus, kartais jos paperkamos, todėl tyrimai subliūkšta. Be to, nukentėjusieji ir įtariamieji nusikaltimu dažnai gyvena kitose šalyse, slapstosi, todėl ES arešto orderiai neveiksmingi.
Ar šie nusikaltimai paplitę? Niekas neįrodė, kad Vakarų Europos šalių viešnamiuose yra šimtai ar tūkstančiai nupirktų merginų ar moterų iš Lietuvos, nors tą teigia žiniasklaida. Mes pradedame tyrimą tik tada, kai į mus kreipiamasi pagalbos. Todėl oficialūs duomenys yra tokie – pernai Kauno apygardos prokuratūroje dėl prekybos žmonėmis buvo tirta 14 baudžiamųjų bylų. Teismą pasiekė 7 bylos, o šešios buvo nutrauktos pritrūkus įrodymų.

Tikroji padėtis labai bloga
Kristina Mišinienė, Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukomis“ koordinatorė

Iškeltos ir teismą pasiekiančios bylos dėl prekybos žmonėmis tėra nedidelė milžiniško ledkalnio viršūnė. Tikroji padėtis yra labai bloga. Duomenys, kad įvairių šalių legaliuose ar nelegaliuose viešnamiuose prievarta laikoma tūkstančiai merginų iš Lietuvos, yra neišgalvoti, juk apie tai rašo rimti Vakarų šalių leidiniai, jie tą informaciją tikrai patikrina. Kodėl tiek mažai iškeliama bylų Lietuvoje? Todėl, kad tyrimai atliekami labai neprofesionaliai – neretai aukos ne tik neginamos, bet net apkaltinamos. Tyrėjai kartais nesuvokia, kaip tos merginos jaučiasi ištrūkusios iš nusikaltėlių rankų, kad jos bijo jų keršto, o Lietuvoje šių aukų rėmimas dažnai paliekamas nevyriausybinėms organizacijoms.



Straipsnis pagal www.delfi.lt informaciją

Prakalbus apie prekybą žmonėmis, prieš akis iškyla jaunos nuskriaustos moters atvaizdas ir žodis „prostitucija“. Tačiau šie nusikaltimai slepia ir vyrų dramas. 

52 metų kaunietis Stasys (vardas pakeistas, – aut. past.) iki šiol sunkiai gali patikėti, kad yra prekybos žmonėmis auka. Profesionalus statybininkas anksčiau buvo ne kartą uždarbiavęs įvairiose užsienio šalyse. Todėl radęs skelbimą apie darbą statybininkams Čekijoje nedvejodamas paskambino. Vėliau su „įmonės“ atstove, mandagia moterimi, jis telefonu bendravo ne kartą. Anot vyriškio, užsimezgė pasitikėjimas – paslaugi tarpininkė skambindavo kone kasdien.

Vergavo Čekijoje

Sutartą dieną į Čekiją vyras išvyko kartu su dar keliais darbininkais. Visi vyrai tikėjosi padirbėję statybose užsidirbti pinigų ir grįžti į Lietuvą pas savo šeimas. Atvykę į vietą buvo išskirstyti. Kiekvieną rytą juos į darbą nuveždavo paslaugūs „darbdaviai“ lietuviai.

Užsidirbti norėjusio Stasio neišgąsdino nė tai, kad po mėnesio sutarto atlyginimo jis negavo. „Darbdaviai“ nuramino, kad šio ir kito mėnesio algą jis gaus kartu. Kai ir po dviejų mėnesių pinigų nebuvo, vyriškis nusprendė nebedirbti ir taip išsireikalauti savo uždarbį. Tačiau vietoje pinigų buvo rimtai sumuštas. Suvokęs, kad pinigų neatgaus, vyras nusprendė pabėgti. Kai jau leido jėgos, taip ir padarė. Tuomet Stasys dar neįtarė, kad buvo patekęs į prekiautojų žmonėmis rankas. Tai paaiškėjo tik tuomet, kai Čekijos policija išsiaiškino tikrąją jo „darbdavių“ veiklą. Abejonių neliko – jis ir kiti lietuviai buvo parduoti į vergovę.

Vyrams sunkiau prisipažinti

Sugrįžęs į Lietuvą Stasys tikėjosi sulaukti pagalbos. Tačiau valstybinės institucijos jį pasitiko uždarytomis durimis. Paramą suteikė tik Lietuvos „Carito“, kuriame jau dešimt metų vykdomas projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“, darbuotojai. „Jam buvo svarbiausia rasti darbą“, – sakė viena iš projektą kuruojančių socialinių darbuotojų Lina Mačiulytė.

Tikslių duomenų, kiek Lietuvoje yra vyrų, kurie nukentėjo nuo prekiautojų žmonėmis, niekas nežino. Jie dar rečiau nei moterys linkę pasakoti apie savo dramas. Be to, nemaža dalis tikriausiai nė neįtaria, kad buvo patekę į prekiautojų žmonėmis rankas. Tai, jog buvo išvežti ir išnaudoti nemokamam darbui vergiškomis sąlygomis, daugumai gali atrodyti kaip paprasčiausia nesėkmė.

Asmens apsauga neužtikrinama 

Su aukomis bendraujantys socialiniai darbuotojai pasigenda teisėsaugos pareigūnų geranoriškumo. „Prekybos žmonėmis aukoms garantuojama apsauga veikia tik popieriuje“, – įsitikinusi L.Mačiulytė.

Savo kailiu tai patyrė Stasys. Kai jo namuose, kur gyvena su motina, apsilankė įtartini asmenys, jis kreipėsi į policiją. Tačiau į prašymą garantuoti apsaugą jo mamai, sulaukė patikinimo, kad tokia paslauga jam nepriklauso. „Kas turi nutikti man ar artimiesiems, kad apsauga priklausytų“, – retoriškai klausė vyriškis. Vis dėlto jis nežada pasiduoti ir siekia, kad jį į vergiją išvežę lietuviai būtų nuteisti. Tačiau tokių kaip Stasys – vienetai. Pareigūnai pabrėžia, kad būtent dėl aukų pasyvumo Lietuvoje išaiškinama mažai prekybos žmonėmis atvejų.

Pernai Kauno apskrityje buvo tirta 14 baudžiamųjų bylų, tarp kurių 9 – prekybos žmonėmis, 2 – vaiko pagrobimo. Į teismą pateko 7 iš jų. Dar 5 buvo nutrauktos, pritrūkus įrodymų.


Publikuota 2011 m. gegužės 20 d. www.15min.lt

Raimonda Mikalčiūtė

Prostitutėmis per prievartą tapusios aukos nenori pasakoti apie pragarišką patirtį, todėl prekybos žmonėmis tinklą narpliojantys tyrėjai dažnai jaučiasi bejėgiai. Tokius nuogąstavimus teisėsaugininkai išsakė vakar surengtoje konferencijoje.


Bando viską užmiršti

Prekyba žmonėmis egzistuoja, tačiau tai labai paslėpta problema. Išaiškinama ir teismus pasiekia tik labai nedidelė dalis šių nusikaltimų. Be to, mažai tikėtina, kad situacija artimiausioje ateityje iš esmės keisis. Tokie teiginiai vyravo Kauno apygardos prokuratūroje surengtoje diskusijoje „Ko mes nežinome apie prekybą žmonėmis?“
Į užsienyje veikiančių nelegalių viešnamių tinklą moterys dažniausiai įviliojamos apgaule – pasiūlant visai kitokio pobūdžio darbą ir neblogą atlyginimą.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vladimiras Kakoškinas sakė, kad aukomis dažniausiai tampa nepriteklių spaudžiamose šeimose gyvenančios, asmenybės brandumu nepasižyminčios jaunos moterys.
„Tyrimus labai apsunkina tai, kad grįžusios, pavyzdžiui, iš Anglijos jos stengiasi pasislėpti nuo praeities, nebenori prisiminti to, kas buvo, todėl tyrėjams labai sunku gauti svarbios informacijos“, – pabrėžė V.Kakoškinas.

Jis neslėpė, kad tyrimus apsunkina ne tik aukų nuostatos viską slėpti, bet ir nepakankamas tyrėjų profesionalumas. „Konferencijoje buvo pastebėta, kad tyrėjai apklausą neretai atlieka tarsi pro sukąstus dantis. O juk tos moterys laukia užuojautos ir supratimo“, – pastebėjo patyręs prokuroras.

Bijo sugrįžti į pragarą

Aukos bijo prisiminti tai, ką patyrė, bijo apie tai net kalbėti, nes tai tolygu sugrįžimui atgal į pragarą. Tokius pastebėjimus išdėsčiusi viešosios įstaigos „Psichoterapijos konsultacijų centras“ specialistė Živilė Paulauskienė dalijosi įžvalgomis apie prekybos žmonėmis aukų psichologinę savijautą teismo procese.

„Moterys tyrėjams turi pasakoti labai asmeniškus dalykus. Jos tebejaučia psichologinio ir fizinio nesaugumo jausmą. Joms teko patirti labai dramatiškų išgyvenimų. Kai moterys verčiamos dirbti prostitutėmis, protas tarsi atsiskiria nuo kūno. Kai situacijos negalima pakeisti, belieka psichologiškai nuo jos atsiriboti, į tai, kas daroma su kūnu, žiūrėti kaip į blogą sapną“, – pasakojo psichiatrė-psichoterapeutė Ž. Paulauskienė.

„Didžiulių sukrėtimų patyrusias moteris labai trikdo ir pati prokuratūros aplinka. Net ir nepadarius jokio nusikaltimo tokioje aplinkoje nejučia susigūži. Vienas kolega net pajuokavo, kad čia jam norisi lįsti po stalu“, – dalijosi pastebėjimais diskusijoje dalyvavusi Kauno Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė.

Klupdo subtilybės

Aukų apklausos subtilumus akcentavęs Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Šimonis teigė, kad tyrėjas turėtų būti tvirtas kaip norvegiška uola ir subtilus kaip patyręs psichologas. „Moterys labai jaučia tyrėjo atsiribojimą ir tai priima kaip priešiškumą“, – sakė Ž.Paulauskienė ir pripažino, kad tyrėjų laukia labai sunki užduotis. Anot jos, per daug įsijautus į aukos situaciją, gali nukentėti tyrimo objektyvumas.

V.Kakoškinas akcentavo, kad tyrėjams neretai stinga kompetencijos ir patirties.
„Užsibrėžėme tikslą kelti jų kvalifikaciją – užsikrovėme tą kryžių ant savo pečių. Tyrėjams dažnai tenka labai subtilios užduotys. Pavyzdžiui, vyrui tenka užduoti jaunai moteriai daugybę klausimų apie prievartavimą ir pan. Konstruktyviai ir informatyviai bendrauti tokioje situacijoje nėra taip jau paprasta“, – sakė prokuroras.

Konferencijoje buvo išsakyta priekaištų valdžios įstaigoms. „Valdžios įstaigų pasyvumas yra kolosalus“, – teigė Lietuvos “Carito” projekto „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukomis“ koordinatorė Kristina Mišinienė.



Publikuota 2011 m. gegužės 19 d. www.kauno.diena.lt 

Arūnas Dambrauskas

Pakistaniečiai, indai ir kiti trečiųjų šalių gyventojai žada solidžias sumas už bilietą į ES, tiksliau, už fiktyvias žmonas, suteikiančias jiems legalių piliečių statusą. Vis dažniau ant šio jauko užkimba ir lietuvės, tačiau reta sulaukia dosnaus atlygio. Kur kas dažniau merginos būna tiesiog išnaudojamos.

Namo grįžta apgautos
Maždaug 5 tūkst. litų – tokią sumą lietuvėms siūlo Airijoje ir Anglijoje veikiančios nusikalstamos grupuotės už santuokas su trečiųjų šalių piliečiais. Moterims žadama, kad nereikės vykdyti jokių žmonos pareigų, išsiskirti bus galima po kelių mėnesių, o visomis ištuokos procedūromis ir išlaidomis pasirūpins vyras.

“Susigundo daugybė moterų ir merginų. Tačiau tik kai kurioms sumokami pažadėti pinigai, daugelis grįžta į Lietuvą apgautos ir išnaudotos”, – pasakojo “Lietuvos Carito” projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” Kauno regiono koordinatorė Jolita Juškevičienė. 
Iš Airijos neseniai grįžo mergina, išgyvenusi, jos žodžiais tariant, tikrą pragarą. Per socialinius tinklus susipažinusi su albanu, ji sulaukė pasiūlymo ištekėti už pakistaniečio. Už paslaugą merginai pažadėta 5 tūkst. litų. Nuvažiavusi į Airiją ji buvo apgyvendinta kambaryje su dar dešimt lietuvių, kurios laukė santuokų ir išsvajotų pinigų. Tačiau, nuotakoms sumokėjęs tik po 500 litų, visa kita tikriausiai pasiliko albanas, suradęs pakistaniečiams gražuolių.

Kita jauna moteris Emilija, nuvykusi į užsienį sudaryti fiktyvios santuokos, buvo verčiama iki vestuvių kartu gyventi su busimuoju sutuoktiniu ir vykdyti visas žmonos pareigas. “Tik pasakiusi, kad susirgo vaikas, ji gavo leidimą trumpam grįžti į Lietuvą. Žinoma, atgal jau negrįžo”, – pasakojo J. Juškevičienė.

Įkliūva naivios vienišės
Fiktyvių santuokų meistrai ne visuomet iš karto pasako, kam iš tikrųjų kviečiamos merginos. Viena lietuvaitė apstulbo sužinojusi, kad reikalinga ne sandėlio darbuotoja, bet žmona.

“Iš pradžių ta mergina atsisakė, bet paskui, supratusi, kad neturi pinigų grįžti namo, priėmė keistą pasiūlymą. Visuomet parenkamos socialiai pažeidžiamos merginos iš neturtingos aplinkos, neturinčios artimųjų, kurie jomis pasirūpintų, – pastebėjo J. Juškevičienė. – Merginos iš globos namų arba lengvai, o kartais ir vidutiniškai protiškai atsilikusios taip pat labai paklausios. Jomis dažnai naudojamasi, nes tokios merginos net nesupranta, kad buvo nuskriaustos, kad įvykdytas nusikaltimas, teisiniai procesai su tokiomis moterimis yra nepaprastai sudėtingi.”

Kartais į pinkles įkliūva ir savarankiškos, patirties turinčios moterys. Šiuo metu “Lietuvos Caritas” globoja trijų paauglių motiną, kuri susigundė 500 litų atlygiu už fiktyvią santuoką. “Viena augina vaikus, jai sudėtinga. Pažadėjo, kad nereikės tvarkyti skyrybų dokumentų. Vėliau moteris įvertino riziką. Norėdama gauti socialinę pašalpą, ji turi pristatyti pažymą apie visos šeimos pajamas, o jeigu bus susituokusi, reikės ir apie vyrą pranešti. Ji sudvejojo, ar tai bus naudinga šeimai”, – pasakojo J. Juškevičienė.

Moterys kovas pralaimi
“Lietuvos Carito” darbuotojos tikina, kad fiktyviai tuokiamasi gana dažnai, tačiau bylų teismuose beveik nėra. “Mūsų teisėsauga tikisi, kad ateis labai stiprus žmogus ir kovos už savo interesus taip pat kaip nusikaltėliai, kurie imasi visų įmanomų priemonių, samdo advokatus. Tos merginos visą gyvenimą buvo stumdomos, jos bijo žodį ištarti, todėl tas kovas dažnai ir pralaimi”, – kalbėjo J. Juškevičienė.

“Lietuvos Carito” projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” socialinė darbuotoja Lina Mačiulytė sako, kad ypač sudėtinga apklausti protiškai atsilikusias merginas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui pakėlus toną, jos iškart išsigąsta, užsisklendžia, nieko nebesako. “Mums dažnai atrodo, kad tyrėjai neturi specialių žinių, kaip prieiti prie žmogaus, jį apklausti. Apskritai vengiama tokių bylų, nes sunku įrodyti, kad santuoka fiktyvi. Nejaugi niekam nerūpi, kad nusikaltėliai pelnosi iš tų patiklių, dažnai nevisiškai protiškai sveikų merginų?” – stebėjosi L. Mačiulytė.

Įrodyti labai sudėtinga
Kauno miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Liudmila Borisova yra viena iš nedaugelio teisėsaugos darbuotojų, pateikusių teismui ieškinį dėl fiktyvios santuokos pripažinimo negaliojančia.
“Pasidomėjusi teismų praktika nustebau, kad šios kategorijos civilinių bylų teismuose praktiškai nėra. Nuvykau į Kauno miesto migracijos skyrių ir su šio skyriaus darbuotojų pagalba pavyko nustatyti galbūt fiktyvios santuokos atvejį. Surinkusi visą informaciją, įrodymus, kreipiausi į teismą su ieškiniu dėl fiktyvios santuokos pripažinimo negaliojančia, – pasakojo L.Borisova. – Sunkiai, bet man pavyko anuliuoti tą santuoką.”

Prokurorės teigimu, įrodyti, kad santuoka yra netikra, nėra lengva. Tiriant šį – medicinos studento iš Libano ir lietuvės – atvejį prokurorei pagelbėjo pati mergina, nusprendusi atskleisti tiesą. Prokurorė įrodė, kad jie kartu negyvena, nevykdo sutuoktinių pareigų ir netvarko bendro ūkio.

Gėdijasi, todėl nesiskundžia
Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu suteikia užsieniečiui daugiau teisių ir galimybių nei mokymosi pagrindu išduotas leidimas, todėl libanietis ir pasirūpino fiktyvia žmona iš Lietuvos.

“Bandžiau įrodyti, kad tai yra aktuali problema Lietuvai, siekiančiai būti saugia ES valstybe nare, patikima partnere migracinės politikos kontekste. Tokių santuokų pripažinimas negaliojančiomis yra tokių opių pasaulinio masto problemų kaip prostitucija, terorizmas, nelegali alkoholio gamyba, prekyba narkotikais, ginklais ir žmonėmis prevencija. Fiktyvių santuokų tikslas glaudžiai susijęs su teise į judėjimo laisvę ES viduje, todėl svarbus vaidmuo tenka ir Migracijos tarnybai”, – pabrėžė L.Borisova.

Prokurorė įsitikinusi, kad būtų galima laimėti ir daugiau panašių bylų, jeigu merginos netylėtų ir kreiptųsi į teisėsaugos institucijas. “Man asmeniškai labai įdomūs tokie atvejai, esu įsitikinusi, kad mes, prokurorai, nustatę panašius fiktyvios santuokos atvejus, privalome ginti viešąjį interesą. Suprantama, dažniausiai moterys nutyli, gėdijasi, nepasakoja apie tai, ką joms teko patirti. Nuslepia ir tai, kad sudarydamos fiktyvią santuoką jos turėjo materialinį suinteresuotumą”, – kalbėjo L.Borisova.


Publikuota 2011 m. gegužės 17 d. www.kauno.diena.lt 

Rūta Stankevičiūtė

“Nuodėmių gatvėje” – judėjimas be taisyklių

Lietuva priskiriama vos keturių Europos Sąjungos (ES) narių būreliui, kurio gyventojoms draudžiama verstis prostitucija. To nėra net katalikiškoje Lenkijoje. Jau nekalbant apie Latviją bei Estiją. Todėl ir netyla diskusijos, ar nereikėtų legalizuoti seniausios pasaulyje profesijos ir mūsų krašte?

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje moterims prostitutėms grėsė net mirties bausmė. Tėvai galėdavo oficialiai išsižadėti ištvirkėlės ir atimti iš jos paveldėjimo teisę. Tačiau XVIII amžiuje, kaip ir daugumoje Europos valstybių, Lietuvoje prostitucija buvo legalizuota. Įsteigta net Prostitucijos reikalų komisija. Nepriklausomoje Lietuvoje prostitucija taip pat buvo legali. Tačiau atėjo 1941-ųjų birželis – kartu su kitais “socialiniais elementais” į Sibirą buvo ištremtos ir 449 prostitutės. Po to sovietai konstatavo, kad jų problema Lietuvoje išspręsta visiems laikams. Nors vieša paslaptis, kad KGB prostitučių, kurių, kaip valkatų ir narkomanų, tuo metu mūsų krašte “nebuvo”, reikėjo šnipinėjimui. Į klausimą, koks šiuo metu Lietuvoje prostitucijos mastas, tiksliai atsakyti negali niekas. Kai kurių šaltinių teigimu, kasdien į Vilniaus gatves išeina apie 300 sekso paslaugas teikiančių moterų. Apie 30 proc. jų – nepilnametės. Jauniausioms – tik 11 metų.

Niekas nesikeičia 
“Liūdna”, – teigia tarpukario žurnalisto Juozo Belecko knygą “Nuodėmių gatvė” perskaičiusi Lietuvos “Carito” projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms” Kauno skyriaus koordinatorė Jolita Juškevičienė. Anot LŽ pašnekovės, nors nuo šios knygos, kuriai informaciją autorius rinko tūnodamas po Kaune, Nemuno gatvėje, veikusių viešnamių lovomis, parašymo praėjo apie 70 metų, mažai kas pasikeitė. Joje piešiamas socialinis smetoninės Lietuvos prostitutės portretas mažai kuo skiriasi nuo šiandieninio. Ir tada dauguma į šį liūną įklimpusių moterų buvo atvykusios į miestus iš kaimų. Paprastai – iš neturtingų šeimų. Pirmiausia jos dirbdavo tarnaitėmis pas šeimininkus. Norėdamos užsidirbti papildomai, “įsitaisydavo” vieną kitą klientą. Šių po truputį daugėjo, kol galiausiai seksas už pinigus tapdavo vienintele moters veikla.

Pasirinkimą lemia jo nebuvimas 
Skirtingai nuo šiandienių prostitučių, kurių paslaugos Lietuvoje draudžiamos, reta smetoninė jų kolegė turėjo sutenerį. Klientų ieškodavo pačios – dažniausiai turgavietėse ir aludėse. Tačiau jos du kartus per savaitę privalėjo tikrintis sveikatą, patikrinimas būdavo nemokamas. Smetoninės prostitutės tai buvo verčiamos daryti atėmus iš jų pasą, o vietoj šio išdavus sanitarinę knygelę. Tačiau istoriniai šaltiniai liudija, kad ir tada šalia legaliai dirbančių prostitučių klestėjo ir nelegalus seksualinių paslaugų teikimas.

Anot jau penkerius metus minėtame Lietuvos “Carito” projekte socialine darbuotoja dirbančios J.Juškevičienės, priežastys, pastūmėjančios moteris į prostituciją, liko tos pačios: skurdas ir kitų galimybių nebuvimas. “Moters pasirinkimą tapti prostitute lemia pasirinkimo nebuvimas”, – teigiama ir prieš septynerius metus Estijos moterų studijų centro atliktoje analizėje.

Lokneso pabaisos nesutiko 
“Man neteko sutikti nė vienos moters, kuri būtų ieškojusi tokioje veikloje savirealizacijos ir vadintų tai savo pašaukimu,” – teigia ne viename reide su policija dalyvavusi J.Juškevičienė ir paneigia mitą apie prostituciją, kaip neva seksualinės moters laisvės išraišką. Anot pašnekovės, tai, kad moterys užsiimdamos prostitucija ieško seksualinių malonumų, tėra vyrų fantazija. Jos tiesiog klientui sako tai, ką šis nori girdėti už sumokėtus pinigus. J.Juškevičienė nesutikusi nė vienos moters, kuriai šis darbas teiktų džiaugsmą. O ką kalbėti apie susikrautus pasakiškus turtus – tai taip pat tėra mitas, naudojamas viliojant naujas aukas. Tačiau sąmoningai nutylint, kiek tapus prostitute teks patirti pažeminimo ir smurto.

Paklausta, gal prostitutės, kurioms reikia Lietuvos “Carito” pagalbos, visiškai nepanašios į tas, kurios pagalbos linkusios atsisakyti, J.Juškevičienė teigia: “Man sunku kalbėti apie tai, ko nemačiau. Kaip ir apie Lokneso pabaisą, nors daug kas teigia, kad egzistuoja ir ji.” Anot pašnekovės, su Lietuvos “Caritu” sutinka bendrauti daugiau kaip pusė prostitučių, kurioms tai siūloma. Nors čia pat pripažįstama, kad tai – labai nedidelis jų procentas.

Per naktį šimtai užsakymų? 
Pareigūnai J.Juškevičienei yra pasakoję, kad, kartą nakčiai kaip įkaltį pasilikus per reidą sulaikytos prostitutės “tarnybinį” telefoną, ryte jame rasta per tūkstantį praleistų skambučių. Kolegės pasakojusios, kad yra buvę atvejų, kai prostitucijos paslaugas teikianti moteris priiminėjo klientus tame pačiame kambaryje, už medžiaginės širmos tūnant jos vaikui.

J.Juškevičienei teko konsultuoti įvairias moteris: ir kilusias iš šeimų, kuriose smurtas – kasdienybė, ir pabėgusias nuo tokio paties vyro, ir užaugusias vaikų globos namuose. “Dauguma jų kilusios iš asocialių šeimų, o globos namai – įstaiga sutenerių džiaugsmui”, – neslėpė pašnekovė. Anot jos, daugumos šiandienių prostitučių išsilavinimas – apie 10 klasių. Yra tokių, kurios baigusios vos penkias ar šešias. Vidurinę baigusiųjų tik vienetai. Kaip ir studenčių. Dažniau prostitucija užsiima netekėjusios, tačiau nemaža jų dalis augina vaikus. Dar vienas daugumą atsidūrusiųjų prostitucijos liūne siejantis bruožas – jos labai vienišos ir neturi iš ko tikėtis pagalbos sunkiais gyvenimo momentais.

Šaknys – vaikystėje 
Minėtame Lietuvos “Carito” Kauno regiono projekte nuolat dalyvauja apie 40 išsivaduoti iš prostitucijos gniaužtų bandančių moterų. Jauniausioji, su kuria teko susidurti J.Juškevičienei, buvo 12 metų. Ir vizualiai ji dar buvo vaikas. Tačiau atsirado vaikinų, kurie pirmiausia ja pasinaudojo patys, o vėliau ėmė už pinigus siūlyti pažįstamiems. Anot pašnekovės, 12-metė buvo viena iš tų, kuriai teko patirti seksualinę prievartą iš pačių artimiausių žmonių. O tokių tarp pasukusiųjų prostitucijos keliu – daugiau kaip pusė. Nors atrodytų, kad susidūręs su tuo dar vaikystėje, vėliau turėtum nuo seksualinio smurto bėgti, yra atvirkščiai. Tai palieka traumą visam gyvenimui. Nes artimiausių žmonių išduotas vaikas į klausimą: “Kodėl?”, teranda vienintelį atsakymą – turbūt jis to nusipelnė, nes pats yra blogas. Su tokia nuostata, kad su juo taip galima elgtis, ir užaugama. Be to, negrįžtamai pažeidžiamos seksualiai išnaudoto vaiko privatumo ribos. Todėl šis užauga nesuvokdamas, kad jo kūnas priklauso jam ir niekas kitas neturi teisės juo naudotis.

Likimai įvairūs 
Vyriausiai moteriai, kurią J.Juškevičienei teko konsultuoti, buvo per 40. Ji išsiskyrusi, turi vaikų ir vertėsi prostitucija apie ketverius metus. Moteris pasakojo, kad po skyrybų su vyru buvo sunku vienai išlaikyti vaikus. Dėl to ir įdėjo į “Pažinčių skyrių” skelbimą apie ieškomą rimtą vyrą rimtiems santykiams. Jos ketinimai tokie ir buvo. Tačiau beveik visi jai puolę skambinti vyrai perskaitė šį skelbimą savaip. Jie siūlė seksą už pinigus, o kai moteris atsakydavo, kad buvo ne taip suprasta, juokdavosi. Galų gale ji sutiko su vienu tokių siūlymų.

Pusė Lietuvos “Carito” projekte dalyvaujančių moterų – grįžusios iš sekso vergijos užsienyje. Dažniausiai – iš Olandijos, Ispanijos, Airijos ir Graikijos. Likusi dalis – įkliuvusiosios per jau minėtus policijos reidus arba Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybų operacijas. Nors dar prieš penkerius metus projekto dalyvių daugumą sudarydavo iš užsienio grįžusios prekybos žmonėmis aukos. Ypač daug jų buvo iš Anglijos. Anot J.Juškevičienės, dažniausiai pabėgama neapsikentus katorgos ir patyčių.

Pabėgo nuo košmaro 
Naujausias pavyzdys – iš dažnai romantizuojamos Olandijos, garsėjančios savo raudonųjų žibintų kvartalais, grįžusi 18-metė. Jai pavyko pabėgti prisigėrus suteneriui. Šis į raudonųjų žibintų kvartalą ją atveždavo tik dirbti. Sekso vergė buvo laikoma beveik kalėjimo sąlygomis kitur. Olandijoje ji dirbo prostitute apie pusantro mėnesio. Čia ją atvežė meilę prisiekinėjęs draugas ir pardavė pažįstamam suteneriui. Laimė, jai pavyko nuo šio pabėgti nutvėrus mobiliojo ryšio telefoną. Tai buvo pirmoji užsienio šalis 18-metės biografijoje. Ji nemokėjo jokios užsienio kalbos, suteneris buvo atėmęs ir pasą. Surinkti policijos numerį mergina sugebėjo, bet pasakyti, kas atsitiko, – ne. Tačiau pareigūnai, išgirdę nedrąsų “Help” (“Padėkite”), surado ją pagal telefono signalą.

18-metės likimas gali būti atsakas mėgstantiesiems moralizuoti, kad jeigu norėtų, pabėgtų visos sekso vergės. 18-metė pasakojo, kad prieš vežama į viešnamį ji nuolat buvo girdoma arba šeriama narkotikais – kad apsvaigusi būtų paklusnesnė klientų norams. Ji teigia ir šių prašydavusi padėti ištrūkti į laisvę, tačiau tik taip, kaip mokėjo, – lietuviškai. Klientai, nieko nesuprasdami, juokdavosi.

Liberalių daugiausia 
Pagal sugebėjusiųjų grįžti pasakojimus didžiausia katorga – nelegaliuose albanams priklausančiuose Anglijos viešnamiuose. Ten verčiama dirbti 15-18 valandų per parą, aptarnauti po 25-30 klientų per dieną. Panašūs dalykai, anot grįžusiųjų, vyksta ir Graikijos viešnamiuose, kurių šeimininkai – graikai bei turkai. Šioje šalyje draudžiama naudotis prekybos žmonėmis aukomis. Graikija yra legalizavusi tik savanorišką prostituciją. Tačiau šias paslaugas leidžiama teikti ne jaunesnėms kaip 21 metų moterims.

Viešnamiai įteisinti tik keturiose iš 27 ES priklausančių valstybių – Graikijoje, Olandijoje, Vokietijoje ir Belgijoje. Legaliai verstis sąvadavimu leidžiama tik pirmosiose trijose. Net devyniolikoje ES valstybių už tai, kaip ir už viešnamių laikymą, baudžiama. Tačiau teikti prostitucijos paslaugas, t. y. daryti su savo kūnu, ką nori, jose leidžiama. Dažniausiai – su sąlyga, kad šias paslaugas teikiantis asmuo nebus verčiamas tai daryti prievarta ir iš to neturės naudos tretieji asmenys. Tačiau dauguma šių valstybių yra įvedusios prostitucijos paslaugas teikiančioms moterims dar ir papildomų apribojimų.

Latviai surizikavo 
Pavyzdžiui, latviai, legalizavę vertimąsi prostitucija dar 1998-aisiais, yra griežtai nustatę vietas, kur tokias paslaugas galima teikti. Legalizuodami savo šalyje seniausią pasaulyje profesiją jie deklaravo, kad taip bus lengviau šią kontroliuoti. Latvijoje galima siūlyti seksualines paslaugas tik gyvenamojoje patalpoje, kuri yra jas teikiančio asmens nuosavybė arba šis sudaręs patalpų nuomos sutartį. Tačiau tokių paslaugų teikimas draudžiamas, jeigu patalpoje yra nepilnamečių vaikų arba tam prieštarauja kiti joje gyvenantys asmenys. Į savo namus prostitutę iškvietusiam klientui Latvijoje gresia 250-500 latų bauda. Tai pasikartojus – ir baudžiamoji atsakomybė. Be to, prostitutė Latvijoje privalo turėti pasą ir jame privalomas įrašas apie dermatovenerologo patikrinimą. Latvijos prostitutėms privalomi ir sifilio, gonorėjos bei trichomonozės testai. Sveikatą reikalaujama tikrintis kas mėnesį.

Iškalbingi skirtumai 
Estija, kur verstis prostitucija taip pat nedraudžiama, yra vienintelė ES narė, kurios Baudžiamasis kodeksas nenumato atsakomybės už prekybą žmonėmis. Nors, kaip teigiama, jų moterys taip pat parduodamos užsienyje.

Vengrijoje, kurioje prostitucija legalizuota 2008-aisiais, tuo užsiimančioms moterims privalomi verslo liudijimai. O šios savo ruožtu turi išduoti klientui atsiskaitymo čekį.

Tačiau, pavyzdžiui, Anglijoje, kur vertimasis prostitucija – taip pat legalus verslas, už sąvadavimą numatytos daug griežtesnės bausmės negu Lietuvoje, kur prostitucija draudžiama. Lietuvoje už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų (jeigu tas asmuo – pilnametis) arba aštuonerių (jeigu auka – nepilnametė). Maksimali bausmė, numatyta už įtraukimą į prostituciją, – iki septynerių metų nelaisvės. Teigiama, kad Anglijoje, kurioje viešnamiai – už įstatymo ribų dar nuo 1885-ųjų, už tokias veikas suteneriai įkalinami 18-22 metams.

Juodų dėmių yra ir daugiau 
Kaip jau minėta, tik keturiose ES narėse (Lietuvoje, Maltoje, Rumunijoje ir Slovėnijoje) teikti prostitucijos paslaugas moterims draudžiama.

Teigiama, kad griežčiausi kovos su prostitucija įstatymai galioja Rumunijoje, kuri yra ir didžiausia prostitučių eksportuotoja legaliems bei nelegaliems ES viešnamiams. Už vertimąsi prostitucija Rumunijoje gresia 120 eurų bauda. Tiek negalinčios susimokėti moterys dažnai atsiduria už grotų. Didelės baudos Rumunijoje numatytos ir prostitučių klientams.

Palyginimui: Lietuvoje įkliuvus pirmą kartą, ir prostitutei, ir jos klientui gresia 300-500 litų bauda. Pakartotiniu atveju – bauda nuo 500 iki 1000 litų arba administracinis areštas iki 30 parų. Beje, atsakomybė ir prostitučių klientams Lietuvoje įvesta tik 2005-ųjų vasarą.

Prostitucija visiškai draudžiama ir JAV. Išskyrus Nevados valstiją, kurioje šias paslaugas teikiančioms moterims taikomi apribojimai. Jos turi būti vyresnės negu 21 metų, kiekvieną savaitę tikrintis pas gydytoją ir būtinai naudoti prezervatyvą.

Prostitucija draudžiama ir Egipte, Indijoje, Irane, Kinijoje, Kuboje. Vienintelė musulmoniška šalis, kurioje įsteigti legalūs viešnamiai, tačiau už prostitutės išžaginimą baudžiama lygiai taip, kaip už bet kurios kitos moters, yra Turkija.

Misija neįmanoma? 
Tačiau, anot J.Juškevičienės, įstatymai, numatantys ir prostitučių klientų atsakomybę, Lietuvoje neveikia, nes šių niekas negaudo. Apie tai byloja ir statistika. Per metus už naudojimąsi prostitučių paslaugomis Lietuvoje nubaudžiamas vos vienas kitas vyras.

Pavyzdžiui, pernai Kauno policijai įkliuvo tik vienas prostitutės paslaugas pirkęs studentas. Ir tas pats, galima sakyti, atsitiktinai. Jis buvo aptiktas per reidą į vieną tokias paslaugas teikiantį “tašką”. Paklaustas, ką čia veikia, prisipažino.

Tačiau pareigūnai linkę priešgyniauti Lietuvos “Carito” atstovei, kad nėra galimybės tokiems pažeidėjams taikyti, pavyzdžiui, nusikalstamos veikos imitavimo modelio. Ir ne vien todėl, kad prostitutė, pati pažeidinėjanti įstatymus, negali būti jų talkininkė. Šis modelis gali būti taikomas tik siekiant užkardyti nusikaltimą, o naudojimasis prostitutės paslaugomis Lietuvoje tėra administracinės teisės pažeidimas.

Olandai eksperimentu nepatenkinti 
Prostitucijos legalizavimo pioniere laikoma Olandija. Vadinamąjį Bordelių įstatymą, leidžiantį dirbti prostitute ne jaunesnei kaip 18 metų moteriai, kurios paslaugomis gali naudotis ne jaunesnis nei 16 metų klientas, ji priėmė dar 2000-ųjų spalį.

Tačiau per jo veikimo dešimtmetį paaiškėjo, kad ne tik neišsipildė dauguma priimant šį įstatymą puoselėtų vilčių (bus geriau pasirūpinta prostitučių sveikata, jos galės naudotis įvairiomis socialinėmis garantijomis, valstybė gaus papildomų pajamų), bet dar labiau suklestėjo juo ketintos sunaikinti šio verslo sąskaita parazituojančios nusikalstamos grupuotės. Jos ypač pamėgo Olandiją dėl palyginti švelnių šios valstybės įstatymuose numatytų bausmių, gerų nuteistųjų įkalinimo sąlygų ir pinigams plauti tinkamos bankų sistemos.

Pagrindinė klaida 
Teigiama, kad didžiausias Bordelių įstatymo trūkumas – jis numato, jog verstis prostitucija Olandijoje gali tik tie asmenys, kurie turi leidimus legaliai dirbti šioje šalyje. Todėl už jo ribų liko iki 80 proc. Olandijos prostitucijos rinkos sudarančios išeivės iš Rytų Europos arba iš viso ES nepriklausančių valstybių.

Be to, šis įstatymas pakenkė krašto įvaizdžiui, nes kas trečias turistas atvyksta į Olandiją tik tam, kad apsilankytų raudonųjų žibintų kvartale. Kokios ten darbo sąlygos, liudija ir ne vienos į Lietuvą grįžusios merginos pasakojimas. Didžioji dalis emigrančių Olandijoje įdarbinamos specialiuose sekso salonuose, skirtuose sadistams, mazochistams ir panašiems iškrypėliams. Teigiama, kad Olandijos vyriausybė jau ėmėsi priemonių gelbėtis iš Bordelių įstatymo sukeltos sudėtingos kriminogeninės situacijos, nes prostitutes išnaudojanti sekso industrija išaugo 25 procentais.

Pedantiškųjų vokiečių rūpesčiai 
2001-ųjų gruodį visiškai prostituciją legalizavo ir Vokietija, kurios darbo rinka nuo gegužės 1-osios atvira ir lietuviams. Vokietija tikėjosi gausiai pasipildyti valstybės biudžetą, tačiau taip pat susidūrė su naujomis problemomis.

Pirmiausia, ir čia moterų prekyba besiverčiantys suteneriai sugebėjo apeiti įstatymus. Jau nekalbant apie tokius kuriozus, kad mokesčius valstybei bei atlyginimus darbuotojoms, jeigu šios ir neturi klientų, turintys mokėti viešnamių savininkai, užgriuvus ekonomikos krizei, buvo priversti imtis panašių akcijų kaip parduotuvės. Pavyzdžiui, pradėtos taikyti nuolaidos pensininkams ir bedarbiams. Įvestos mažesnių kainų dienos taksistams bei šiukšlių surinkėjams, jos sutampa su šių algų mokėjimo dienomis.

Be to, legalizavus prostituciją, ja besiverčiančios moterys Vokietijos darbuotojų kvalifikacijos ir pareigybių registre buvo įvardytos kaip tarnautojos, teikiančios seksualines paslaugas. Su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, tarp kurių – ir pensija bei, netekus darbo, registravimasis Darbo biržoje. Teigiama, kad šios darbuotojai bedarbėms siūlo ir prostitučių darbą. Jeigu kelis kartus jo atsisakoma, gresia mažesnė bedarbio pašalpa.

Feminisčių pergalė 
Visiškai kitą kelią spręsdama prostitucijos problemą pasirinko Švedija, kurios parlamente – apie 40 proc. moterų. Šioje valstybėje 1999-aisiais priimtas įstatymas, kad prostitucija yra vyrų smurtas prieš moteris, todėl seksualinių paslaugų pirkimas draudžiamas. Už tai gresia laisvės atėmimas iki pusės metų. Neseniai Švedijos teisingumo ministrė pasiūlė sugriežti šią bausmę iki vienų metų. Nors teigiama, kad šis įstatymas ir taip turėjo stulbinamą efektą.

Tačiau kai kas įžvelgia jame ir trūkumų. Anot skeptikų, pirmiausia šis Švedijos įstatymas, pavadintas “Ramybė moterims”, įteisino alogizmą. Verstis prostitucija moterims Švedijoje leidžiama, tačiau vyrams pirkti jų paslaugas – ne. Taip dažnai feminisčių šalimi vadinama Švedija teigia kovojanti su pagrindiniu prostitucijos varikliu. Antra, bijodami gresiančių sankcijų Švedijos vyrai labai išpopuliarino vadinamąjį sekso turizmą, ieškodami klienčių Latvijoje ir Estijoje.

Sektinas pavyzdys? 
Švedijos pavyzdžiu bando sekti ir Suomija bei Norvegija. Tik pastarojoje numatytos kiek švelnesnės sankcijos. Ten prostitučių klientai baudžiami tada, jeigu naudojasi galimų prekybos žmonėmis aukų paslaugomis. Norvegijos įstatymų kūrėjai įsitikinę, kad tai nesunku nustatyti pagal tai, kas atlydi moterį ir paima pinigus už jos suteiktą paslaugą.

J.Juškevičienei Švedijos pavyzdys atrodo labiausiai atitinkantis žmogaus orumą. Anot jos, moterys neturėtų būti baudžiamos už vertimąsi prostitucija ir Lietuvoje, nes, žiūrint iš žmogaus teisių pozicijos, bausti auką neteisinga. Prostitucijos legalizavimas, anot pašnekovės, yra ne tas kelias, tik ne Lietuvoje, kurioje tokia, kaip šiandien, socialinė situacija. Be to, kitų valstybių praktika rodo, kad prostitucijos legalizavimas, siekiant jos kontrolės, efektyvus tik sprendžiant gatvės prostitucijos problemą.

Siūlo legalizuoti 
Kad Lietuvoje reikia legalizuoti prostituciją, pasisako jau ir Seimo nariai. Pavyzdžiui, “darbietė” Loreta Graužinienė neseniai kaip vieną iš būdų, neva padėsiančių sumažinti šešėlinę ekonomiką, pasiūlė prostitučių apmokestinimą. Nors, J.Juškevičienės nuomone, būtų daugiau naudos, jeigu Seimas labiau rūpintųsi įstatymų, gerinančių socialinę moterų padėtį, kuri dažną pastūmėja į prostituciją, priėmimu.

Už prostitucijos legalizavimą pasisako ir dauguma Lietuvos policininkų, pripažįstančių, kad dabartinė jų kova su šiuo senu kaip pasaulis reiškiniu tolygi galynėjimuisi su vėjo malūnais. Ir kai kurie advokatai, kurių įsitikinimu, prostituciją reikėtų legalizuoti vien todėl, kad ja besiverčiančios moterys nebūtų taip teisiškai pažeidžiamos, kaip dabar. Turima galvoje, kad jeigu prostitucija būtų legalizuota, prostitutės nebijotų oficialiai kreiptis dėl patiriamo smurto.

Anot J.Juškevičienės, jos konsultuojamos moterys pasakoja, kad kartais paslaugą užsisako vienas klientas, o atvažiuoja penki ir išgėrę. Tačiau smurto problema nebus išspręsta ir prostituciją legalizavus, nes jos prigimtis – smurtinė.

Dauguma už draudimą 
Kitas pasisakančiųjų už prostitucijos legalizavimą mėgstamas argumentas, kad tai bus naudinga pačioms ja besiverčiančiosioms – neva bus skiriama daugiau dėmesio jų sveikatai. Tačiau legalizavus prostituciją nuo nepageidaujamų lytinių ligų tebus apsaugoti klientai. Iš šių perkant prostitutę pažymos apie sveikatos būklę niekas nereikalauja. Galbūt todėl dauguma pernai Lietuvos “Carito” darbuotojų apklaustų moterų teigė norinčios, kad prostitucija Lietuvoje būtų ir toliau draudžiama.

Ši apklausa buvo surengta Kauno, Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio savivaldybėse bei Klaipėdos universitete. Anketos dalytos visiems, sutikusiems atsakyti – tiek minėtų įstaigų svečiams, tiek darbuotojams. Apklausus 602 asmenis, beveik 70 proc. jų pasisakė už tolesnį prostitucijos draudimą. Nors, kaip teigiama, kas trečias apklausos dalyvis buvo 18-25 metų, o apie 70 proc. turėjo aukštąjį ar nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Net pusė apklaustų vyrų, kurie sudarė 32 proc. anketas užpildžiusių asmenų, pasisakė už prostitucijos draudimą. O už jos legalizavimą – tik apie ketvirtadalis visų apklaustų moterų. Net ketvirtadalis apklaustųjų nurodė, kad pirmiausia reikėtų bausti klientus, penktadalis – kad sutenerius, ir tik beveik kas dvidešimtas – kad prostitucijos paslaugas teikiančias moteris.




Publikuota 2011 m. gegužės 12 d. www.lzinios.lt 

Greta Čižinauskaitė