Author: admin

Pre­ky­ba žmo­nė­mis, nu­si­kals­ta­mas pro­sti­tu­ci­jos vers­las nė­ra to­li­mas mi­ra­žas. Per sep­ty­ne­rius veiklos me­tus Lie­tu­vos “Ca­ri­tas” Šiau­lių re­gio­ne dir­bo su dau­giau kaip 150 mo­te­rų ir mer­gi­nų, įtrauk­tų į nusikals­ta­mą pro­sti­tu­ci­jos veik­lą. Da­lis au­kų – ne­pil­na­me­tės.

Vie­nos mer­gi­nos is­to­ri­ja

Jo­niš­kie­tė Lau­ra (var­das pa­keis­tas – aut. pa­st.) – vie­na iš au­kų, pa­te­ku­sių į pro­sti­tu­ci­jos pink­les. Vaikys­tė­je bu­vu­si ge­ra mo­ki­nė, jud­ri, gy­vy­bin­ga mer­gai­tė, lai­min­ga au­go iki paaug­lys­tės. Kai ėmė šly­ti tė­vų san­ty­kiai, at­si­ra­do trin­tis tarp ma­mos ir duk­ros. Nors tė­vas už­tar­da­vo, Lau­ra jau­tė­si nepageidauja­ma, ma­mos ne­my­li­ma. Iš na­mų pa­bė­go, kai ga­vu­sią dve­je­tą su­mu­šė mo­ti­na. Kad iš­gy­ven­tų, pra­dė­jo pre­kiau­ti tur­gu­je. Dirbda­ma mer­gi­na ne­lan­kė mo­kyk­los. Pre­ky­ba jai ge­rai se­kė­si, pa­ka­ko pi­ni­gų mais­tui, dra­bu­žiams. Po pus­me­čio Lau­rą su­lai­kė po­li­ci­ja ir nu­ve­žė į lai­ki­nuo­sius vai­kų glo­bos na­mus. Po ku­rio lai­ko ji sugrį­žo na­mo. Lau­rai pra­dė­jo ne­si­sek­ti mo­kyk­lo­je, vai­kai ją lai­kė „ki­to­kia“, šai­pė­si iš šei­mos. Iš moky­to­jų mer­gi­na sa­kė ne­su­lau­ku­si pa­gal­bos. Ne­su­ge­bė­da­ma su­si­tvar­ky­ti su pro­ble­mo­mis paaug­lė pra­leis­da­vo pa­mo­kas, grį­žo dirb­ti į tur­gų, ėmė bend­rau­ti su nar­ko­ma­nais. 16 me­tų, ne­ži­no­da­ma, kaip kvai­ša­lai vei­kia, pir­mą kar­tą su­si­lei­do „širkos“. Per iš­ger­tu­ves bu­vo iš­prie­var­tau­ta. Į po­li­ci­ją ne­si­krei­pė, bi­jo­da­ma kerš­to. Išė­jo į gat­vę Su­lau­ku­si 24-erių sa­ko at­si­dū­ru­si vi­siš­ka­me dug­ne. No­rė­da­ma gau­ti pi­ni­gų nar­ko­ti­kų do­zei, ro­mų tabo­re pri­žiū­rė­jo vai­kus, tvar­kė na­mus. Drau­gių pa­stū­mė­ta išė­jo į gat­vę. Ten, kur nu­si­kal­tė­liai, teisti, te­ko ko­vo­ti už sa­vo vie­tą kaip vil­kui. Lau­rai kas­dien kir­bė­jo min­tis: ar grįš gy­va? Per va­ka­rą, nak­tį tu­rė­da­vo nuo 4 iki 7 klien­tų. Kad už­si­mirš­tų, iš­tver­tų pa­si­šlykš­tė­ji­mą, to­liau leidosi he­roi­ną. Be do­zės jau ne­ga­lė­jo gy­ven­ti. Iš liū­no, į ku­rį pa­puo­lė, Lau­ra iš­si­kaps­tė po ypač žiau­rios egze­ku­ci­jos. Nar­ko­ti­kų do­zę pa­ža­dė­jęs klien­tas, įvai­riais bū­dais ten­ki­no sa­vo po­rei­kius, mu­šė ją, sura­ki­no ant­ran­kiais. Įg­rūs­tą į au­to­mo­bi­lį nu­ve­žė į sa­vo na­mus. Po tri­jų pa­rų iš­nau­do­ji­mo, kan­ki­ni­mų ją nuo­gą pa­li­ko nuo­ša­liuo­se so­duo­se, už­ra­ki­nęs kem­pe­ry­je. At­si­tik­ti­nai užė­ju­si mo­te­ris iš­kvie­tė policiją. Da­bar Lau­ra ban­do at­si­ties­ti, nors pri­si­pa­žįs­ta, kad la­bai sun­ku, dėl nar­ko­ti­kų „ba­do“ pa­ti­ria abstinen­ci­ją, jau­čia­si nua­lin­ta bu­vu­sio gy­ve­ni­mo. Tarp nu­ken­tė­ju­sių­jų ir ne­pil­na­me­tės Pa­na­šių is­to­ri­jų Lie­tu­vos Ca­ri­tas pro­jek­to „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­nui, so­cia­li­nė dar­buo­to­ja Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė iš­girs­ta nuo­lat. Kon­fe­ren­ci­jo­je apie pre­ky­bą žmo­nė­mis Jo­niš­kio kraš­te ji at­sa­kė į „Šiau­lių kraš­to“ klau­si­mus. Kiek, jū­sų duo­me­ni­mis, Šiau­lių ap­skri­ty­je yra į pro­sti­tu­ci­jos tink­lą pa­te­ku­sių mer­gi­nų, moterų?

Per sep­ty­ne­rius veik­los me­tus Šiau­lių ap­skri­ty­je te­ko dirb­ti su dau­giau kaip 150 į pro­sti­tu­ci­jos pinkles pa­kliu­vu­sių mo­te­rų ir mer­gi­nų. Dau­giau­sia jų – iš Šiau­lių mies­to, tarp ra­jo­nų pir­mau­ja Joniš­kis. Iš ten tu­rė­jo­me 20 nu­ken­tė­ju­sių­jų. Jos bu­vo įvai­raus am­žiaus, ne­ma­ža da­lis – nepilnamečių.Ne vi­sos mer­gi­nos iš so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų. Yra at­ve­jų, kai mer­gi­nų šei­mos pa­si­tu­rin­čios. Pavyzdžiui, mer­gi­na iš­vy­ko stu­di­juo­ti. Su­si­pa­ži­no su vai­ki­nu, ne­ge­rian­čiu, tu­rin­čiu ge­rą au­to­mo­bi­lį. Šis jai pir­ko do­va­nų, pri­si­vi­lio­jo, o pa­skui, kai mer­gi­na įsi­my­lė­jo, pra­dė­jo šan­ta­žuo­ti, ro­dy­ti jos nuo­gos nuo­trau­kas, ku­rias pa­ts da­rė, ža­dė­da­mas pa­vie­šin­ti, jei ne­dirbs pro­sti­tu­te. Pa­bū­gu­si mer­gi­na pasiduoda. Ku­rį lai­ką apie jos pa­dė­tį nie­ko ne­ži­no net tė­vai. Vis dar ne­pa­si­ti­ki tei­sė­sau­ga Ne vi­si at­ve­jai išaiš­ki­na­mi ir skriau­dė­jai nu­bau­džia­mi, mer­gi­nos ne­si­krei­pia į po­li­ci­ją. Ko­dėl?
Au­kos įbau­gi­na­mos. Su­te­ne­riai smur­tau­ja, gra­si­na. Iš­vež­tos ir par­duo­tos mer­gi­nos pir­miau­sia tu­ri atidirb­ti sko­lą už ke­lio­nės iš­lai­das, mais­tą, būs­tą. Pas­kui at­si­ran­da ki­tos sko­los, pa­vyz­džiui, neį­ti­ko klien­tui. Mer­gi­nos taip pa­vei­kia­mos psi­cho­lo­giš­kai, kad kar­tais net apie su­te­ne­rius kal­ba nea­dek­va­čiai: sa­ko, tas bu­vo ne­blo­gas, tik tru­pu­tį ap­dau­žy­da­vo, o ki­tas – smau­gė vir­ve, skan­di­no, da­rė įvai­rius žiau­rius da­ly­kus, ki­toms lie­pė žiū­rė­ti. Nu­si­kal­tė­lius, už­sii­man­čius pre­ky­ba žmo­nė­mis, sun­ku išaiš­kin­ti, su­dė­tin­ga ap­kal­tin­ti. Su­te­ne­riai merginoms pir­miau­sia lie­pia iš­si­nuo­mo­ti bu­tą – tai yra „bor­de­lį“ sa­vo var­du, lie­pia joms dė­ti skelbimus į laik­raš­čius, siųs­ti ži­nu­tes į te­le­vi­zi­ją bė­gan­čia ei­lu­te, kad ieš­ko rė­mė­jų. Pas mus patekusios mer­gi­nos daž­nai iš pra­džių ne­sa­ko, kad tu­rė­jo su­te­ne­rį, „sto­gą“. Pros­ti­tu­ci­ja – la­bai pel­nin­gas vers­las, kaip ir gink­lai, nar­ko­ti­kai. Žmo­gų ga­li­ma par­duo­ti daug kar­tų. Tu­rė­jo­me mer­gi­ną, ku­ri bu­vo par­duo­ta 13 kar­tų į skir­tin­gas už­sie­nio ša­lis. Su­te­ne­ris mer­gi­nas laikydavo so­do na­me­ly­je, už­ra­ki­nęs, sau­go­ma­me šu­nų. Šiuo me­tu jis at­lie­ka baus­mę.Po­li­ci­jos, tei­sė­sau­gos nu­ken­tė­ju­sio­sios pri­ven­gia, nes dar ne­pa­si­ti­ki pa­rei­gū­nais, ma­no, kad jų parody­mais ne­ti­kės. Tu­rė­jo­me tarp­tau­ti­nę by­lą ir nu­ken­tė­ju­si mer­gi­na liu­di­jo ki­to­je ša­ly­je, bet ne Lietuvo­je. At­si­ties­ti truk­do vi­suo­me­nės abe­jin­gu­mas Mo­te­riai, iš­gy­ve­nu­siai sek­sua­li­nę, fi­zi­nę ir psi­cho­lo­gi­nę prie­var­tą, sun­ku at­si­ties­ti. Tur­būt ypač sudė­tin­ga ma­žuo­se mies­te­liuo­se, kur žmo­nės vie­nas ki­tą pa­žįs­ta?
Vi­suo­me­nė­je ga­jus po­žiū­ris, kad kal­ta mer­gi­na – ji iš ne­tvar­kin­gos šei­mos, ne­ti­ku­sio el­ge­sio, rū­ko, ge­ria, pro­vo­kuo­ja vy­rus. Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti – vi­sos į sek­so ver­gi­ją pa­puo­lu­sios mo­te­rys ir merginos yra au­kos. Nė vie­na jų, bū­da­ma vai­kas ar paaug­lė, ne­sva­jo­jo tap­ti pro­sti­tu­te. Mes pra­šo­me ypač disk­re­tiš­kai elg­tis so­cia­li­nius dar­buo­to­jus, so­cia­li­nius pe­da­go­gus, vi­sus, kam ten­ka bend­rau­ti su nu­ken­tė­ju­sio­mis. Bu­vo at­ve­jis, kai so­cia­li­nė dar­buo­to­ja gau­tą in­for­ma­ci­ją apie nukentėjusią, jos as­me­ni­nius duo­me­nis per­da­vė tre­tie­siems as­me­nims ir mer­gi­na, pra­ra­du­si pasitikėjimą, su­py­ku­si pa­si­trau­kė iš rea­bi­li­ta­ci­jos pro­gra­mos. Ge­rai, kad nu­si­vy­lu­si ji ne­grį­žo pas sutene­rius. Kuo pa­de­da Ca­ri­tas, ki­tos ins­ti­tu­ci­jos?
Ban­do­me pa­dė­ti ne tik psi­cho­lo­giš­kai, bet ir įsi­tvir­tin­ti gy­ve­ni­me, pa­ti­kė­ti sa­vi­mi. Rea­bi­li­ta­ci­jos progra­mo­je mer­gi­nos, ne­tu­rin­čios spe­cia­ly­bės, lan­ko ang­lų kal­bos, kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo kursus, vė­liau mo­ko­si spe­cia­ly­bės, pa­de­da­ma įsi­dar­bin­ti.No­rė­tų­si, kad vi­suo­me­nė su­pras­tų, jog pre­ky­ba mo­te­ri­mis yra mū­sų vi­sų pro­ble­ma. Gė­din­gas reiškinys tu­ri rū­pė­ti vi­siems – ša­lies val­džiai, sa­vi­val­dy­bėms, ne tik skan­di­na­vams, ku­rie at­vyks­ta keis­ti mū­sų ste­reo­ti­pi­nių nuo­sta­tų.
Išar­dy­tas pre­ky­bos žmo­nė­mis ir nar­ko­ti­kais tink­las Pa­ne­vė­žy­je išar­dy­tas jau tre­čia­sis šie­met pre­ky­bos žmo­nė­mis tink­las, iš nu­si­kal­tė­lių ran­kų išlaisvintos dvi mer­gi­nos, vie­na jų ne­pil­na­me­tė. Ope­ra­ci­ją bir­že­lio 18 die­ną įvyk­dė Pa­ne­vė­žio ap­skri­ties vyriausio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pareigūnai. Su­lai­ky­ti ke­tu­ri pa­ne­vė­žie­čiai, tarp jų ne­pil­na­me­tė mergina, ir ku­piš­kė­nas. Iš­lais­vin­tos dvi 23-ejų ir 16-os me­tų mer­gi­nos. Įta­ria­ma, kad, pa­si­nau­do­da­mi 16-me­tės pa­ne­vė­žie­tės ir 23-ejų Ku­piš­kio ra­jo­no gy­ven­to­jos sun­kia ma­te­ria­li­ne pa­dė­ti­mi, įta­ria­mie­ji įti­ki­nė­ji­mais, psi­cho­lo­gi­ne prie­var­ta, nar­ko­ti­kais Pa­ne­vė­žy­je organizavo ir vyk­dė są­va­da­vi­mą, or­ga­ni­za­vo vie­nos mer­gi­nos iš­ve­ži­mą į už­sie­nį dirb­ti pro­sti­tu­te. Parei­gū­nai iš­siaiš­ki­no, kad įta­ria­mie­ji pla­ti­no ir nar­ko­ti­kus. Su­rink­ti duo­me­nys ro­do, kad įta­ria­mie­ji sulai­ky­ti po tri­jų sa­vai­čių nuo veik­los pra­džios.Šie­met Pa­ne­vė­žy­je jau pra­dė­ti trys iki­teis­mi­niai ty­ri­mai dėl pre­ky­bos žmo­nė­mis, vai­ko par­da­vi­mo ir pir­ki­mo.

Loreta Ripskytė

Publikuota Šiaulių apskrities ir miesto laikraštyje “Šiaulių kraštas” 2012 m. birželio 27 d.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskr. VPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Panevėžio apygardos prokuratūra, vėl išardė prekybos žmonėmis tinklą. Šiemet Panevėžio apskr. VPK pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, vaiko pardavimo ir pirkimo.

Birželio 18 dieną Panevėžyje Panevėžio apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai vėl išardė prekybos žmonėmis, pelnymosi iš prostitucijos ir narkotikų platinimo tinklą. Išlaisvinta 23-ejų mergina, iš prostitucijos tinklo ištraukta 16-metė.

Sulaikytiems panevėžiečiams ir kupiškėnui skirtos kardomosios priemonės – suėmimai, pareikšti įtarimai pagal įvairius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) straipsnius. Įtariama, kad, pasinaudodami 16-metės panevėžietės ir 23-ejų Kupiškio rajono gyventojos sunkia materialine padėtimi, įtariamieji įtikinėjimais, psichologine prievarta, narkotikais, Panevėžyje organizavo ir vykdė sąvadavimą, organizavo vienos merginos išvežimą į užsienį dirbti prostitute. Pareigūnai išsiaiškino, kad įtariamieji platino ir narkotikus.

Surinkti duomenys rodo, kad Panevėžio apskr. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai neleidžia mieste įsišakoti prostitucija užsiimančių asmenų veiklai – įtariamieji sulaikyti po trijų savaičių nuo veiklos pradžios.

Panevėžio miesto apylinkės teismas kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėn., skyrė 
36-erių panevėžiečiui, kuriam pareikšti įtarimai pagal LR BK 260 straipsnio 1 dalį („Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu“, numatantį laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų), 307 straipsnio 3 dalį („Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“, numatantį laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų) ir 308 straipsnio 2 dalį („Įtraukimas į prostituciją“, numatantį laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų); 17-metei panevėžietei skirtas suėmimas 2 mėnesiams, jai pareikšti įtarimai pagal LR BK 307 straipsnio 3 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį; 23-ejų kupiškėnui taip skirtas suėmimas 2 mėnesiams, pareikšti įtarimai pagal LR BK 147 straipsnį („Prekyba žmonėmis“, numatantį laisvės atėmimą nuo ketverių iki dvylikos metų); 20-mečiui panevėžiečiui, įtariamam pagal LR BK 147 straipsnį, paskirtas suėmimas 1 mėnesiui, 30-mečiui panevėžiečiui, įtariamam pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį („Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“, numatantį baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų), paskirta švelnesnė kardomoji priemonė.

Panevėžio apskr. VPK ONTB pareigūnų, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų sąveika ir bendros pastangos leidžia sėkmingai demaskuoti asmenis, įtariamus prekyba žmonėmis, pačioje jų veiklos pradžioje, o bendradarbiavimas su Lietuvos „Caritas“ Panevėžio skyriaus darbuotojais – suteikti nusikaltimų aukoms nemokamą psichologinę pagalbą, užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką. 

Publikuota www.panevezys.policija.lt 2012 m birželio 26 d.

Kaip pasakoja Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė, merginos, kurios buvo parduotos prostitucijai, dažnai būna praradusios tikėjimą savimi ir kitais. Nukentėjusiosios mano, kad joms padėti niekas negalės, nes dažnai jos jau nuo vaikystės patirdavo smurtą ar prievartą, tačiau pagalbos nesulaukdavo.
 
Kaip teigia J. Juškevičienė, nukentėjusioms reikalinga ne tik skubi krizinė pagalba, kai suteikiamas stogas virš galvos ar neatidėliotinos sveikatos paslaugos, bet ir parama įsitvirtinant darbo rinkoje. Tačiau net taikant ilgalaikę pagalbą apie ketvirtadalis moterų vis dėlto grįžta atgal prie prostitucijos.
 
2011 metais policija išaiškino 33 atvejus, kai moterys iš Lietuvos buvo parduodamos užsienyje verstis prostitucija. Tačiau teigiama, kad šie duomenys nėra tikslūs, realiai jų apskaičiuoti neįmanoma, nes prekyba žmonėmis yra latentinis – išoriškai nematomas – nusikaltimas.
 
Kas daroma „Caritas“ centre, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėjusios merginos vėl integruotųsi į visuomenę?
 
Mūsų pagalba susideda iš trijų etapų. Pirmiausia suteikiame skubią krizinę pagalbą: kai nustatomi patys būtiniausi poreikiai, kalbama su žmogumi, analizuojama jo situacija, atkreipiamas dėmesys į dalykus, kurie būtiniausi. Tai gali būti saugus būstas, neatidėliotinos sveikatos paslaugos, nukreipimas pas gydytojus ar į ligoninę. Galbūt reikalinga materialinė pagalba, nes žmogus gali atsidurti tokioje situacijoje, kai neturi ką valgyti, neturi kuo rengtis.
 
Kai krizinė pagalba suteikiama, kalbama su socialiniu darbuotoju ir sudaromas planas, ką reikia žmogui daryti toliau, kad jis galėtų integruotis į visuomenę ir gyventi savarankiškai. Šiame etape yra teikiamos socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijos. Padedama susirasti teisininką, jei, pavyzdžiui, mergina duoda parodymus policijoje dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo. Tada žiūrima, kokios paslaugos yra reikalingos: padedame susitvarkyti dokumentus ir pan.  Priklausomai nuo merginos ar moters situacijos, svarstoma, ką daryti toliau: ar tęsti mokslus, ar lankyti kvalifikacinius kursus, registruotis Darbo biržoje ir ieškotis darbo.
 
Dažnai moterims pavyksta įsidarbinti. Kartais, jei nukentėjusioji yra mama, auginanti tris mažus vaikus, susirasti darbą jai yra sunku, tokiu atveju mūsų darbo tikslas bus tai, kad ji leistų vaikus į darželį.
 
Kartais mes siekiame atstatyti nukentėjusiosios ryšius su šeima.
 
Kaip bandoma atkurti tuos ryšius su artimaisiais?

Paprastai prostitucija šeimos ryšius suardo, nes merginos nenori atskleisti to, kas joms atsitiko. Merginos vengia bendrauti, jos jaučia gėdą, negali pasipasakoti artimiesiems. Ir paprastai tos merginos, kurios patenka į prostituciją, dažniausiai būna iš tokių šeimų, kur tarpusavio ryšiai yra sutrūkinėję. Dažnai jos neturi artumo savo šeimose.
 
Bet jeigu neįmanoma tų ryšių atstatyti, galbūt pavyksta surasti naujus ryšius: pavyzdžiui, jei mergaitė blogai jautėsi tėvų šeimoje, kartais pavyksta atrasti tetą ar močiutę, kuri ją globos. Ir tai jau yra žingsnis integracijos į visuomenę link.
 
Kiek merginų kreipiasi į „Caritas“ centrą?
 
Pagalbos kreipiasi vienetai. Yra kelios priežastys, dėl kurių tos merginos niekur nenori kreiptis: jos jaučia gėdą dėl to, kas įvyko, jaučia atstūmimą, bijo pasmerkimo ir paniekos. Ir tos merginos, kurios patenka į prostituciją, prieš tai būna patyrusios daug problemų: nesėkmės mokykloje, psichologinės problemos, tėvų nepriežiūra ir smurtas. Didžioji jų dalis yra patyrusios seksualinę prievartą.
 
Ir daug kartų, kai joms reikėjo pagalbos, merginos jos nesulaukė. Tokiu atveju žmogus susitaiko, kad niekam nerūpi. Dauguma mano, kad pagalbos ieškoti yra beprasmiška.  Jos yra praradusios tikėjimą savimi ir kitais, todėl yra labai svarbus psichologų darbas atstatyti tą tikėjimą.
 
Daugelis merginų yra pripažįstamos nukentėjusiomis ikiteisminiuose tyrimuose, teismuose nagrinėjamose bylose ir jos duoda parodymus. Iš vienos pusės tai padeda merginai užtikrinti saugumą, kad nusikaltėliai yra sustabdyti, areštuoti arba po teismo pasodinti į kalėjimą. Iš kitos pusės tai trukdo integracijai į visuomenę, nes mergina yra priversta nuolat prisiminti, kas įvyko, kol vyksta tas visas procesas. O procesas vyksta mažiausiai metus laiko. Tačiau mano praktikoje nebuvo tokio atvejo, kad per metus būtų išnagrinėta byla. Ir visą tą laiką mergina turi lankytis policijoje, dalyvauti teismo posėdžiuose, prisiminti visus dalykus. Ji bijo sakyti darbdaviams, dėl kokių priežasčių turi važiuoti į teismą.
 
Kol mergina dalyvauja tame teisiniame procese, socialinio darbuotojo konsultaciją, pagalbą stengiamės užtikrinti.
 
Kiek merginų, gavusių pagalbą integruojantis į visuomenę, grįžta atgal į prostitucijos liūną?
 
Tikslių paskaičiavimų mes neturime, tačiau apytikriai ketvirtadalis merginų grįžta į prostituciją. Pagalbos žmogui reikia labai ilgai, jei žmogus ilgą laiką patyrė smurtą ir kentėjo nuo įvairių problemų, tai pusmečio pagalbos neužtenka. Kad tokios merginos reabilituotųsi, reikia 2–5 metų pagalbos, joms ilgai reikia konsultacijos ir palaikymo. Be to, nutinka visokių dalykų: atrodo, viskas gerai, mergina įsidarbino, vaiką leidžia į darželį, situacija stabili, bet staiga įvyksta etatų mažinimas ir ją atleidžia iš darbo. Tokie dalykai neretai pastumia grįžti atgal į prostituciją. Nauja krizė, naujos rimtos problemos kartais sprendžiamos senais žinomais būdais.
 
Kaip merginos yra užverbuojamos prostitutės darbui?
 
Esminė schema – surasti moterį iš pažeidžiamos aplinkos: skurdžiai gyvenančią, tarkim, mergaitę, besipykstančią su tėvais ir pabėgusią iš namų, merginą iš globos namų, moterį, kuri vartoja narkotikus. Sulaukiama moters silpnumo akimirkos, pavyzdžiui, moters, kuri gyvena skurdžiai, vaikas susirgo ir ji neturi pinigų vaistams, ir tokiu momentu moteriai pateikiamas pasiūlymas. Kartais netgi tiesioginis pasiūlymas dirbi prostitute. Viskas priklauso nuo merginos pažeidžiamumo.
 
Žinau iš savo praktikos, kad, tarkim, mergina, kuri gyveno globos namuose ir iš ten išėjusi susirado vaikiną, persikraustė gyventi pas jį. Iš pradžių vaikinas buvo švelnus ir ja rūpinosi, vėliau pradėjo gerti ir smurtauti, vesti draugus, kurie ją prievartaudavo. Mergina kentė smurtą ir prievartą, iš jos buvo atimami pinigai. Tada vienas iš to vaikino draugų jai pasiūlė važiuoti į užsienį dirbti prostitute, sakė, kad ten jos niekas nemuš ir ji bent pavalgyti gaus. Tokiu atveju mergina iš dviejų blogybių renkasi mažesnę.
 
Kartais merginoms tiesiog siūlo darbą užsienyje. Kartais vaikinai verbuotojai apsimeta draugais ar įsimylėjėliais, įgauna merginos pasitikėjimą ir siūlo važiuoti kartu į užsienį aplankyti draugų, atostogauti ar neva verslo reikalais.

Aušra Jakubonytė

Publikuota www. lrt.lt, 2012 m. birželio 24 d.

„Ieškau nekaltos mergaitės. Esu simpatiškas, švelnus, kultūringas vaikinas. Padovanok man savo pirmąją naktį ir atsilyginsiu dėmesiu, švelnumu ir solidžia materialine parama. Skelbimas tikras“, – tokiu skelbimu internete merginas vilioja 27-erių Tomas. 

Tačiau tokių „Tomų“, „Julių“ ar „Antanų“, surinkus įvairių skelbimų tinklalapių paieškos laukeliuose žodį „Nekaltybė“, galima rasti ne vieną ir tikrai ne du. Balsas.lt atliko eksperimentą ir išsiaiškino, kiek turtingi vyrai yra pasiryžę sumokėti už nekaltą merginą. Pateikiame išsamų dviejų žmonių susirašinėjimą. Straipsnio tikslas yra parodyti, kad už gražių žodžių ir siūlomų „pasakiškų“ pinigų gali slypėti pinklės – prekyba žmonėmis ir įtraukimas į prostituciją. 

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nekaltas mergaites perkančio straipsnio „herojaus“ Tomo skelbimas buvo peržiūrėtas daugiau kaip 4200 kartų. Kiek iš peržiūrėjusių skelbimą merginų atitiko keliamus reikalavimus – neaišku, bet iš susirašinėjimo su Tomu tampa akivaizdu, kad pardavusių nekaltybę pasitaikė. 

Trumpa pažintis

Virtuali straipsnio herojė Arūnė „susidomėjo“ galimybe užsidirbti „parduodant savo nekaltybę“. Prisistatymo laiške mergina rašė:„Sveikas, Tomai. Pastebėjau tavo patrauklų skelbimą. Bet nežinau, ar nesi koks sukčius. Todėl iš pradžių neketinu duoti nei telefono, nei nuotraukos. Jei skelbimas tikras ir tikrai ketini pirkti nekaltybę, galėčiau ją pasiūlyti. Pirma papasakok apie save ir atsakyk į klausimus. Kuo užsiimi? Ar turi žmoną? Kur galėtume susitikti? Kiek sumokėtum už nekaltybę? Ar paramą teiktum tik vieną kartą? Ar galėtume vėliau tęsti bendravimą? Aišku, jei pridėsi nuotrauką, tai atrodys dar patikimiau. Lauksiu atsakymo.“Atsakymo į šį laišką teko laukti visą savaitgalį. Tačiau pirmadienį, apie 11 val., Arūnės elektroninio pašto dėžutėje jau buvo „įkritęs“ Tomo atsakymas:„Sveikutė. Malonu, kad Tave sudomino mano skelbimas. Tikrai nesu sukčius, gali dėl to būti rami. Esu verslo žmogus, labai užsiėmęs, todėl tokiu būdu ir ieškau merginos, ir, žinoma, ieškau būtent nekaltos, nes noriu, kad būčiau merginai pirmas. Esu nevedęs, taigi žmonos neturiu. Susitikti mes galėtume bet kur, kur tik Tau būtų patogu, aš galiu atvažiuoti bet kur. Dėl paramos Tu turėtum apsispręsti pati, kiek norėtum gauti iš manęs pinigėlių, o aš pasistengčiau išpildyti Tavo norus. Kadangi ieškau ne vienkartinių nuotykių, tai susitikti galėsime pakankamai dažnai ir parama kiekvieną kartą bus tokia, kokią mes sutarsime. Dėl mano nuotraukos tai nesupyk, bet jos tikrai niekada ir niekam nesiunčiu, nenoriu, kad mano nuotraukos paskui klaidžiotų kažkur internete, tačiau nesijaudink, esu tikrai labai simpatiškas vaikinas. Lauksiu Tavo atsakymo.“ 

Derybos dėl pinigų

Sulaukusi Tomo laiško Arūnė „suglumo“. Mandagus tipas pasitaikė. Kreipdamasis į merginą, „Tu“ visada rašė iš didžiosios raidės. O ir raštingas vyras pasirodė, klaidų praktiškai nedarė. Bet iš mandagumo neišgyvensi, todėl pats metas buvo pereiti prie pinigų.„Tuomet patikslink, iš kokio esi miesto? Studijos man baigėsi, todėl turiu užsitikrinti ateitį kitiems metams. Pinigų reikia mokslams. Metams jie kainuoja 6 tūkst. litų. Todėl bent už pirmąjį kartą norėčiau gauti bent 3 tūkst. litų. Kiti susitikimai galėtų kainuoti gerokai mažiau. Suprantu, kad suma didelė, bet turiu tikslą, kuriam reikia sukaupti nemenką sumą. Be to, dėl ankstesnių metų teko imti paskolą, kurią vis dar bandau grąžinti. Ar tokia suma neatrodo per didelė? Jei taip, tada apibūdink savo galimybes.“Atsakymo į šį laišką sulaukta kitos dienos (šio antradienio) rytą. Tomas rašė: „Labukas. Pasakysiu atvirai, tokios sumos negaliu skirti. Daugiausia ką galėčiau, tai 1 tūkst. litų. Jei bus įdomu, lauksiu atsakymo.“Tačiau nespėjęs sulaukti greito atsakymo jau rašė antrą laišką: „Labas, tai kaip matau nesudomino mano suma Tavęs? O jei pasiūlyčiau 2000 litų, gal tuomet būtų priimtiniau?“

Į šį laišką Arūnė jau spėjo atsakyti, tiesa, lengvai nusileisti ji neketino. Supraskit, pinigai juk šventam tikslui – mokslams apmokėti…„Keista derėtis dėl tokių dalykų. Tačiau turėsiu atsiprašyti, nes radau tokį vieną variantą, kuris pasiūlė 3 tūkst. litų. Ir vienintelis dalykas, kuris iki šiol stabdė, tai to vyro išvaizda. Bet pinigų reikia mokslams, todėl teks tau atsakyti…“Dėl tikslumo reikia paminėti, kad šios derybos vyko vos 2 valandų intervale. Prasidėjusios iš ryto jos baigėsi apie 12 val. Tomas dėl Arūnės užgaidų ūpo neprarado: „O jei aš Tau pasiūlysiu 3 tūkst. litų? Gal tuomet nereiktų to daryti su tuo nemalonios išvaizdos vyru?“

Ne pirma ir ne paskutinė

Susitarus dėl sumos, Arūnė nutarė pasmalsauti: „Ar dažnai perki merginas-moteris? Labai mėteisi dėl sumos, tai nenoriu, kad vėliau gailėtum tiek skirti, todėl gerai pagalvok dar. Jei viską sutarsim kitą savaitę galėsim susitikt. Kokių pageidavimų turėtum?“ 

Tomas atsakė, kad sutinka mokėti, tačiau tik tokiu atveju, kai mergina yra tikrai nekalta: „O šiaip tai merginų neperku. O dėl gailėjimo, tai negaila, nesijaudink. Dėl pageidavimų, tai jokių ypatingų neturiu, tik žinoma norėčiau pamatyti Tavo foto prieš susitinkant.“Bet Arūnė neatlyžo ir toliau uždavinėjo nepatogius klausimus: „O jau esi pirkęs nekaltą merginą? Galbūt tą darei ne vieną kartą? Kiek joms mokėdavai?“Tomas patvirtino, kad yra tekę taip daryti (mokėti merginai už nekaltybę). O daugiausia, kiek yra tekę mokėti – 3000 litų. Ir laiško pabaigoje priduria, kad „šiaip daugiau ir nemokėtų“.Ir pabaigai Arūnė dar nutaria pasitikslinti: „Na matai, 3 tūkst. litų yra normali kaina. Problema, kad su kitom pabandei kartą ir viskas. O man reikėtų ne tik to karto, bet ir paramos studijų metu. Tarkim apmokėt buto nuomą, kitus poreikius…“Tomas ir toliau trykšta naiviu nuoširdumu: „Aš ieškau ne vienkartinio nuotykio, o dėl buvusių kartų, tai pačios merginos nenorėjo tolimesnio bendravimo. Taip kad, jei norėsi – būsi kaip princesė.“Bet tapti „princese“ Arūnė nepanoro… 

Slypi pavojai

Lietuvos Caritas socialinė darbuotoja ir Kauno skyriaus koordinatorė Jolita Juškevičienė portalui Balsas.lt pasakojo, kad už tokių kaip Tomo ir panašių skelbimų gali slypėti bet kas.„Tikrai pakankamai dažnai tokiu keliu merginos ir moterys yra įtraukiamos į prostituciją. Nusikaltėliai turi savo schemą. Ypač tai susiję su nepilnametėmis. 18 metų neturinčios merginos yra įtraukiamos į prostituciją ir išnaudojamos Lietuvoje, o kai sulaukia pilnametystės, jas parduoda į užsienį. Greičiausia taip elgiamasi, nes nepilnametę išvežti iš Lietuvos yra labai rizikinga, o ir numatytos bausmės yra griežtos“, – pabrėžė J. Juškevičiūtė. 

Anot Balsas.lt pašnekovės, tiesiai šviesiai užsiimti prostitucija niekas nesiūlo, nes žino, kad dažniausia merginos atsisakys: „Siekiant prisivilioti ir pasinaudojami pavienių asmenų skelbimai. Po pirmo susitikimo pasakoma, kad yra draugų, kurie taip pat galėtų dosniai sumokėti už sekso paslaugas. Taip nepastebėtai mergina pradeda skęsti prostitucijos liūne.“ 

O išbristi yra sunku, nes tokios merginos moraliniai aspektai būna palaužti. Ji slepia tai nuo artimųjų ir draugų, nors pati išgyvena tikrą dramą. Tokios paslaptys sukuria socialinę atskirtį.Šiuo metu seksualinių paslaugų teikimas ir jų pirkimas Lietuvoje baudžiamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Atsakomybė numatyta abiem pusėms. Tačiau už prostituciją per metus Lietuvoje nubaudžiama apie 300 moterų, o jų paslaugas perkantys asmenys įkliūva retai, vos 10 vyrų per metus.

Audrius Bareišis

Gabrielė į Angliją važiavo užsidirbti – tikėjosi fasuoti ryžius ir perrinkinėti obuolius. Tačiau vietoj žadėto darbo merginai buvo pasiūlyta tapti… fiktyvia žmona. Atsisakiusi pasiūlymo, ji tapo trijų vyriškių smurto auka. 

Pagalbą fiktyviomis žmonomis tapusioms, o tiksliau – parduotoms, merginoms teikiančios Lietuvos “Carito” atstovės perspėja, kad patiklios, iš fiktyvios santuokos pasipelnyti bandančios lietuvaitės ne tik negauna pinigų, bet dažnai būna įtraukiamos ir į sekso vergiją.

Tai liudija ir dvidešimtmetė Gabrielė, kuri nuo fiktyvios santuokos išsisuko, bet liko paženklinta visam gyvenimui. Savo istoriją Aukštaitijos gyventoja patikėjo “Lietuvos žinioms”, nes nori perspėti kitas merginas nesusigundyti, atrodytų, lengvais pinigais.

Fiktyviimis santuokomis ir jų pasekmėmis besidominti Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi iniciatyvos, kad tokios santuokos sudarymas pagal įstatymą būtų prilygintas žmogaus išnaudojimui ir už tai būtų numatyta atitinkama bausmė.

Galbūt susirinkę į rudens sesiją Seimo nariai svarstys Baudžiamojo kodekso pataisų, kuriomis siekiama užkirsti kelią fiktyvioms vedyboms, projektą. Tad nuo mūsų išrinktųjų priklausys, ar bus stabdoma mūsų krašte dar naujos, bet dviprasmiškos ir masinančios formos prekyba žmonėmis.
Apsisprendimui – trys dienos

Gabrielė – iš pažiūros savarankiška, savimi pasitikinti Panevėžio apskrities gyventoja. Jai – dvidešimt su trupučiu. Tačiau su Gabriele dirbanti Lietuvos “Carito” socialinė darbuotoja Jolita Bučiūnaitė neslepia, kad ši mergina – labai pažeista, praradusi pasitikėjimą ir aplinkiniais, ir savimi. J.Bučiūnaitė sakė, jog tik po mėnesių mėnesius trukusio reabilitacijos laikotarpio Gabrielė išdrįso viešai atskleisti savo istoriją, kad iš jos galbūt pasimokytų kitos merginos.

Baigusi vidurinę mokyklą Gabrielė už minimalų atlygį dirbo viename iš prekybos centrų. Kartą mamos draugės giminaitė merginai pasiūlė darbą Anglijoje. “Darbą pasiūliusi moteris – dar jauna, auginanti mažą vaikutį. Ji mums pasakojo, jog ir pati dirbo Didžiojoje Britanijoje, todėl ten turinti ryšių”, – prisiminė Gabrielė.

Padėti jai įsidarbinti užsienyje pasišovusi moteris tikino, kad reikės dirbti vaisių ir daržovių fabrike: fasuoti ryžius ir perrinkinėti obuolius. “Dabar man atrodo įtartinas šios moters reikalavimas per tris dienas apsispręsti, ar vyksiu į Angliją. Neva viena moteris atsisakė važiuoti, o darbas juk nelaukia”, – prisiminė Gabrielė.

Anot Gabrielės, darbą siūliusioji jai paaiškino, kad vykdama galinti neimti pinigų, tik patarė įsidėti maisto kelioms dienoms. Gabrielė, be patarimų, gavo ir pažadą, esą ją Anglijoje pasitiks įdarbintojai, be to, dėl viso pikto buvo įduotas adresas, kur teks apsigyventi.

“Nurodytame mieste išlipome trise: du vaikinai ir aš. Niekas mūsų nepasitiko, būstą pagal adresą susiradome patys”, – toliau pasakojo Gabrielė. Tai įvyko lygiai prieš metus, 2011-ųjų gegužę.

Į vyrus siūlė pakistanietį

Pirmas įspūdis, kurį jai padarė naujasis būstas, Gabrielę išgąsdino. Jai teko apsigyventi drauge su vaikinais, lovų patalai buvę be užvalkalų, namai tušti, jokio maisto. Visą maistą, kurį buvo atsivežę, netrukus suvalgė. “Mūsų būste vis pasirodydavo lietuvis vyrukas, jis mane tikino, kad pažadėta darbo vieta užimta, tad teks palaukti, kol atsiras naujo darbo”, – sakė Gabrielė.

Ji prisimena sulaukusi kitų lietuvių dėmesio, šie parodė konteinerius, į kuriuos prekybos centrai sukrauna pasenusius maisto produktus, skirtus visokio plauko vargšams. “Tad ir aš rausdavausi tuose konteineriuose, džiaugiausi, kad nereikia badauti”, – aiškino Gabrielė. Ji teigė kantriai laukdama pažadėto darbo taip išgyveno kiek ilgiau nei savaitę.

“Atėjo šeštadienis. Tądien į varganą mūsų būstą atvyko trys lietuviai vyrukai, kurių vieną pažinojau, nes su juo mokėmės vienoje mokykloje, tik jis keleriais metais vyresnis. Jie mane pakvietė kartu vykti į vakarėlį”, – pasakojo Gabrielė. Mergina sakė, kad siūlymas važiuoti kartu su vaikinais ją mažai viliojo, bet buvo peralkusi ir susigundė, – galbūt vakarėlyje galės bent pavalgyti. Vakarėlis vyko privačiame name.

“Nuvykusi pamačiau būrį besilinksminančių vaikinų ir merginų, kurie man atrodė gerokai apsvaigę. O kai su savo palydovais susėdome ant sofos, šie pasiūlė man užsidirbti – ištekėti už pakistaniečio”, – prisiminė Gabrielė. Tąkart pasiūlymo ji atsisakiusi.

Košmariška naktis

Anot merginos, valgyti vakarėlyje jai taip ir nebuvo pasiūlyta, ji buvo vaišinama vien brendžiu ir koka kola. “Įtariu, kad į vieną iš gėrimų man buvo įberta narkotikų, nes gerdama labai greitai apsvaigau”, – aiškino Gabrielė. Vėlesnius tos dienos įvykius ji teigia prisimenanti lyg per miglą. Visi trys ją atlydėjusieji vaikinai pareikalavo, kad ji eitų su jais, o jai atsisakius ėmė grasinti peiliu ir tempti jėga.

Toje pasakojimo vietoje Gabrielės balsas pritilo, ji ėmė drebėti, o akyse pasirodė ašaros. Mergina prisipažino, kad nusitempę į atokų kambarį jaunuoliai pasikeisdami vienas po kito ją žagino net kelias valandas, negana to, ją trankė ir daužė, sukiojo bei laužė rankas ir kojas, smaugė, o vos jai ėmus priešintis vienas iš vaikinų darsyk išsitraukė peilį ir grasino papjausiąs. Mergina teigė, kad tik tuomet, kai prievartautojai pavargo patys ir kiek prarado budrumą, jai pagaliau pavyko nuo jų pabėgti.

“Bėgau slapstydamasi, o sprukdama paskambinau mamai į Lietuvą ir papasakojau, kas man atsitiko. Mama per savo pažįstamus surado tame pačiame Anglijos mieste gyvenančią lietuvę. Ši surado mane ir priglaudė savo namuose. Toji moteris iš namų, kuriuose buvau jau anksčiau apsigyvenusi, paėmė mano pasą ir apie tai, kas man nutiko, pranešė policijai”, – sakė Gabrielė.

Pradėjusi tyrimą Anglijos policija skyrė jai apsaugą, duodavo pavalgyti. Visi trys Gabrielę nuskriaudę vaikinai netrukus buvo sulaikyti, o jai policijoje teko juos atpažinti. “Visos mano apklausos tęsėsi savaitę, visą tą laiką buvau saugoma. Po to už mamos atsiųstus pinigus nusipirkau bilietą ir autobusu grįžau namo”, – sakė Gabrielė.

Jaučiasi apginta

Po dviejų Lietuvoje praleistų mėnesių, pernai vasarą, Gabrielė gavo kvietimą į Anglijos teismą. Tąkart už ją kviečiančios valstybės skirtus pinigus drauge skrido ir mama. Joms buvo suteikta gyvenamoji vieta, maistas. Teismo procesas truko tris dienas. Gabrielė džiaugiasi, kad proceso metu jai nereikėjo susitikti su žagintojais, bendravo tik su jų advokatais.

Nuosprendį byloje, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja, pareiškė prisiekusieji. Visiems trims jos žagintojams buvo skirta bausmė po devynerius metus kalėti Anglijoje. “Būtent teisme sužinojau, kad per lemtingąjį vakarėlį man į gėrimą buvo įberta narkotikų, nes po pasikėsinimo į mane atliktuose mano kraujo tyrimuose buvo nustatyta, kad vartojau narkotikų, nors pati to sąmoningai nedariau”, – pasakojo Gabrielė.

Tai, kad skriaudikai nubausti, ir gana griežtai, Gabrielei teikia šiokį tokį saugumo jausmą. Tačiau mergina prisipažįsta, kad po patirtos prievartos jau nebepasitiki vyrais, o grįžusi į Lietuvą bijo bet kokių vakarėlių, susigūžia, kai gatvėje stabtelėjus automobiliui ją ima kalbinti nepažįstami jaunuoliai.

“Bandau įsivaizduoti, kaip Lietuvoje būtų įvertintas toks išžaginimas, kiek būtų trukęs tyrimas ir teismas. Be to, netikiu, kad mano nelaimė Lietuvoje būtų rimtai įvertinta. Greičiausiai pati būčiau pasmerkta, žagintojai išsisukę nuo bausmės, o man būtų sakoma, kad gavau, ko norėjau”, – LŽ prisipažino Gabrielė. Ji neslepia, kad Lietuvos policija buvo informuota apie darbą Anglijoje jai pasiūliusią moterį. Gabrielė neabejoja, jog ji yra sąvadautoja, tačiau policija tikina, esą nėra įrodymų tam, kad moteris taptų įtariamąja.

Rizikinga ateitis

Dabar Gabrielę globoja Lietuvos “Carito” darbuotojai, jai teikiamos socialinio darbuotojo bei psichologo paslaugos. Lietuvos “Caritui” tarpininkaujant mergina mokosi amato. Ji teigia, jog iš savo nelaimės pasimokiusi, kad prieš išvažiuojant į užsienį reikia kuo daugiau sužinoti, kur ir ką teks dirbti, surinkti kuo daugiau žinių apie įdarbinančią įmonę ir būsimus darbdavius, o namiškiams palikti kuo daugiau kontaktų, ne vien savo telefono numerį.

“Dar noriu pabrėžti, kad man buvo siūloma fiktyvi santuoka. Kadangi pasiūlymu nesusidomėjau, galbūt todėl buvau išprievartauta. Labai noriu perspėti visas merginas, kurios gaus pasiūlymų fiktyviai tuoktis, kad neužkibtų ant šio kabliuko – tai labai rizikinga”, – sakė Gabrielė.

Lietuvos “Carito” socialinė darbuotoja J.Bučiūnaitė LŽ pridūrė, kad fiktyviai už vadinamojo trečiojo pasaulio valstybės piliečio ištekėti ir taip užsidirbti siekiančios merginos turėtų suprasti, kad fiktyvios vedybos – tai viena iš prekybos žmonėmis formų. Jos teigimu, tikėtina, kad yra merginų, kurios sudariusios fiktyvią santuoką iš to gauna pinigų, bet didžioji dalis užsienyje sutikusiųjų tapti netikromis žmonomis netrukus paverčiamos prostitutėmis.

“Nesutikusi fiktyviai ištekėti, Gabrielė buvo išžaginta, kreipėsi į teisėsaugą, o jos skriaudikai gavo tai, ko buvo nusipelnę. Tačiau mes susiduriame ir su merginomis, kurios besitikėdamos užsidirbti iš nelegalios santuokos ar prostitucijos praranda tapatybę, ima vartoti kvaišalus ir tampa visiškai priklausomos nuo sąvadautojų. Turiu pasakyti, kad nė viena fiktyviai ištekėjusi ar prostitute padirbusi mergina, kuriai esame teikę pagalbą, negrįžo pertekusi pinigais ir nešvytėjo laime. Visos patyrusios šią dalią merginos ar moterys grįžo paniekintos, praradusios pasitikėjimą visu pasauliu”, – teigė J.Bučiūnaitė.

Ji pabrėžė, kad prekybos žmonėmis aukos dažniausiai būna itin pažeidžiamos dėl to, kad augo skurdesnėse šeimose, joms nesisekė mokytis. Dažna jų neturi socialinių įgūdžių, gyvena vien svajonėmis apie tai, kaip fiktyviai susituokusi ar pardavinėdama savo kūną prasigyvens, o jau tuomet pradės kitą, daug gražesnį gyvenimą.
Laukiama įstatymo pataisų

Kita prekybos žmonėmis aukoms padedanti Lietuvos “Carito” socialinė darbuotoja Jolita Juškevičienė LŽ sakė, kad pagalbos į jų organizaciją kreipiasi ne itin daug fiktyvia santuoka susiviliojusių ir sunkias tokio pasirinkimo pasekmes išgyvenusių merginų bei moterų.

Tačiau ir tie reti atvejai liudija, kad naudojantis mūsų krašto piliečių pažeidžiamumu jos yra išnaudojamos, o valstybės reikalas šias aukas apginti. Anot J.Juškevičienės, būtent todėl VRM parengė Baudžiamojo kodekso pataisų projektą. Šiomis pataisomis labai suinteresuotas pagalbą netikrų santuokų aukoms teikiantis Lietuvos “Caritas”.

Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisų projektu siekiama, kad prievarta sudaryta fiktyvi santuoka būtų vertinama kaip prekyba žmonėmis ir už tai grėstų baudžiamoji atsakomybė. Šiam pataisų projektui Vyriausybė jau pritarė, tad tikėtina, kad įstatymo pataisų rudenį imsis Seimas.

Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis skyriaus laikinojo viršininko Tomo Puškoriaus teigimu, šiuo metu galiojantys mūsų valstybės įstatymai prievartinių fiktyvių santuokų nepriskiria nei prekybos žmonėmis, nei kitokiai išnaudojimo formai ir jokia baudžiamoji atsakomybė už tokias santuokas nenumatyta.

Daiva Baronienė

Publikuota www.lzinios.lt, 2012 m. birželio 2 d.

Nuotykių ieškoti susirengusi proto negalią turinti žemaitė ant kojų sukėlė ne tik Lietuvos, bet ir kaimynių šalių policijos pareigūnus.

Telšių rajono Dūseikių globos namuose – nerimas. Šių namų darbuotojai ir jų gyventojai (visiems jiems diagnozuota psichikos negalia), pusantros savaitės neturi jokių žinių apie pabėgusią 27-erių globotinę. Bemaž neabejojama, kad mergina tapo prekybos žmonėmis auka. Nerimaujama, kad savimi pasirūpinti nepajėgianti mergina negrįžtų karste.

Išvyko nežinion

Dūseikių globos namų direktorius Remigijus Šimkus LŽ prisipažino, kad pradingėlės jam labai gaila, bet drauge ir pikta dėl jos poelgio. Pasak jo, labai patraukli mergina, su kuria ilgėliau nepabendravęs nė neįtartum ją esant ligone, iš Dūseikių pabėgo gegužės 20-osios vakarą. “Skuto su drauge bulves, tačiau abi metusios darbą iššoko pro langą, nulėkė porą kilometrų iki Palangos-Šiaulių kelio, susistabdė pakeleivingą mašiną ir nuvažiavo”, – pasakojo R.Šimkus. Direktorius teigė Dūseikių globos namams vadovaujantis tik pusmetį, tačiau vos atėjęs dirbti sužinojo, kad pradingėlė garsėjo kaip nuotykių mėgėja, keliaudavusi pakeleivingomis mašinomis. Šįsyk drauge pasikvietė ir kitą šių namų gyventoją, savo bendraamžę.

“Nesame uždara įstaiga, parašiusius prašymą globotinius visuomet išleidžiame, tačiau pamatę, kad mūsų globojamos merginos pabėgo, ir baimindamiesi dėl jų buvome priversti kreiptis į policiją”, – LŽ teigė R.Šimkus. Pasak jo, viena mergina buvo surasta Tauragėje. Labai nenorom policijai ji papasakojo apie kelionę pakeleivingomis mašinomis, negana to, paaiškino, kad vyrai ja, kaip neišvaizdžia, nesusidomėjo, tad mergina nusigavo pas gimines. Antroji, graži ir patraukli, nepažįstamų vyriškių buvo nusivežta Lenkijos link. Bemaž neabejojama, kad ji jau yra įtraukta į prostitucijos pinkles.

Policija neabejinga

“Nuolat ieškojome pradingėlės, skambinėjome jai. Atsiliepusi ji tikrai pasisakė esanti Lenkijoje, bet tikino, kad jai viskas gerai. Vėliau išjungė telefoną ir daugiau nebepavyko su ja susisiekti”, – sakė R.Šimkus. Anot jo, mergina į dviprasmiškus nuotykius leidosi pati, ji yra pilnametė, tad lyg ir nebūtina jos ieškoti. “Tačiau juk ji neįgalioji, ligonė, nevaldanti emocijų. Ji gali gyventi tik globojama kitų”, – nerimavo direktorius. Jis pabrėžė, kad pradingėlė globos namuose turėjo vaikiną, tačiau pasirinko kitokį gyvenimą. Anot jo, visiems baisu, kad neatlaikiusią įtampos merginą gali ištikti nerviniai priepuoliai, kurių pasitaikydavo ir anksčiau. “Pagalba jai būtina”, – tvirtino direktorius.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus specialistė Vitalija Kazlauskienė LŽ teigė, jog policija deda visas pastangas, kad surastų neįgalią merginą, iš pradžių jos buvo ieškoma Lietuvoje, netrukus paskelbta ir tarptautinė paieška. Dėl šios neįgaliosios dingimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Anot V.Kazlauskienės, Telšių apskrities policijoje dar nebuvo tyrimų, susijusių su prekyba žmonėmis.

Atsakomybė – visiems

Lietuvos “Carito”, įgyvendinančio projektą, kuriuo padedama prekybos žmonėmis aukoms integruotis į visuomenę, socialinė darbuotoja Jolita Bučiūnaitė LŽ pabrėžė, kad proto negalią turinčios merginos labai dažnai patenka į prekybos žmonėmis tinklą ir būna paverčiamos sekso vergėmis. Anot jos, jei merginoms pavyksta ištrūkti, dažna pasakoja patyrusi tiesiog neįmanomą pažeminimą ir prievartą. Kad vėl pradėtų normaliai gyventi, tokioms merginoms reikia ne vienų metų reabilitacijos. “Visų baisiausia, kad mūsų visuomenė į tokias merginas nežiūri kaip į aukas, o skuba smerkti, esą jos pačios troško nuotykių. Tačiau tas troškimas – iš nepatyrimo, žinių stokos, pagaliau ir iš negalios. Tad mes visi turėtume imtis atsakomybės už nepatyrusį, juoba turintį negalią žmogų”, – įsitikinusi J.Bučiūnaitė.

Daiva Baronienė

Publikuota www.lzinios.lt 2012 m. gegužės 31 d.

Gegužės 29 d. Šaiulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate lankėsi Švedijos delegacija – trys Stokholmo policijos detektyvai–inspektoriai, Stokholmo apskrities administracijos koordinatorius kovai su prekyba žmonėmis ir Stokholmo socialinių paslaugų centro darbo su prostitucijos aukomis padalinio socialinės darbuotojos.

Švedai į Lietuvą atvyko dalyvauti gegužės 30 d. Seime įvyksiančioje konferencijoje „Kova su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Patirtis Švedijoje ir Lietuvoje“, kurią organizuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija, Švedijos ambasada ir Švedijos institutu. Konferencijos metu bus apžvelgtos Lietuvos ir Švedijos nacionalinės strategijos kovai su prekyba žmonėmis ir prostitucija, pristatyta šalių patirtis, iniciatyvos ir metodai, naudojami užkirsti kelią šiems nusikaltimams bei padėti jų aukoms. Švedija 1999 metais tapo pirmąja pasaulio šalimi, kur veikia seksualinių paslaugų pirkimo draudimo įstatymas, baudžiantis tik vieną, stipriąją pusę – vyrus, ir ginantis silpnąją – moteris, parduodančias savo kūną. Tiems, kurie užmezga atsitiktinius seksualinius santykius už užmokestį, maksimali bausmė – vieneri metai kalėjimo.

Kadangi Sokholmo detektyvai tiria didžiulės apimties prekybos žmonėmis bylą, kurioje figūruoja 15-20 merginų pavardės iš Šiaulių regiono, tad jie panoro pabendrauti su Šiaulių policijos pareigūnais, tiriančiais analogiškus nusikaltimus, ir apsikeisti su jais informacija, susipažinti su aukų, nukentėjusių nuo šios neteisėtos veikos, apsauga, tokių nusikaltimų prevencija, bendradarbiavimo galimybėmis. Delegaciją priėmė Šiaulių apskrities policijos viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Remigijus Dereškevičius, vyriausioji tyrėja Aurelija Pranckienė. Svečius atlydėjo daug minėtais klausimais Lietuvoje dirbančios iniciatyvios Lietuvos Carito atstovės, vadovaujamos Kristinos Mišinienės.

Svečiai iš Švedijos pasidalijo savo šalies patirtimi, dirbant su į prostitucijos liūną patekusiomis moterimis. Jie niekaip nesuprato Lietuvoje egzistuojančių sąvokų „savanoriška prostitucija“ ir „priverstinė prostitucija“, nes jų šalies justicijoje tėra viena sąvoka – prostitucija. Darbas su prostitutėmis Švedijoje prasideda nuo čia egzistuojančios nuostatos, kad savanoriškos prostitucijos nėra. Jei moteris pradeda užsiimti prostitucija, vadinasi, buvo priežastys, kurios ją įstūmė į šią veiklą. O priverstinę prostituciją jie traktuoja kaip prekybą žmonėmis.

Visą atsakomybę už žmogų Švedijoje prisiima savivaldybė, kurios pagrindinis devizas – padėti žmogui. Į prostitucijos liūną patekusiai moteriai pirmoji pagalbos ranką irgi ištiesia savivaldybė, kuri rūpinasi priežasčių, dėl kurių moteris atsidūrė tokioje situacijoje, eliminavimu. Ji nukreipia pagalbos reikalingus žmones ją suteikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir kontroliuoja šį procesą. Savivaldybėje dirbančios nevyriausybinės organizacijos atstovės rūpinasi į prostitucijos tinklą patekusiomis ir pagalbos prašančiomis moterimis. Socialinių paslaugų centro darbo su prostitucijos aukomis padalinio socialinės darbuotojos palaiko glaudžius ryšius su policija ir su ja lygiagrečiai dirba. Šios nevyriausybinės organizacijos atstovės, kuriomis globojamos moterys visiškai pasitiki, rūpinasi jų gyvenimo sąlygomis, psichologine reabilitacija, o sužinojusios aplinkybes, kad iš moters prostitucijos kažkas pelnosi, tuoj pat šią informaciją perduodama policijos pareigūnams baudžiamajam persekiojimui, nes tai jau traktuojama kaip sunkus nusikaltimas – prekyba žmonėmis, dėl kurio pradedamas ikiteisminis tyrimas. Iš policijos pareigūnų jos taip pat sulaukia informacijos apie į prostitucijos tinklą patekusias moteris, kurioms reikalinga socialinė pagalba.

Lietuvos pareigūnai patvirtino Švedijos kolegų įtarimą, kad atskirų sutenerių veiklą Švedijoje kontroliuoja Lietuvos organizuotų grupių atstovai. Jie įsitikinę, kad tik tuo atveju, kai abiejų šalių policijos pareigūnai kovos vieningai, pavyks įveikti grupuočių viršūnes. Be abejo, tam įtakos turi ir nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių moterų liudijimai, kuriuos moterys duoda tada, kai joms užtikrinamas saugumas. Pasirūpinti jų saugumu ir buvo prašoma Lietuvos institucijų, nes visos nukentėjusiosios nori grįžti į Lietuvą.

Ar teko pažinti žmonių, patyrusių prekybos žmonėmis siaubo pinkles, pažvelgti į jų akis ir pamatyti begalinį skausmą, pažeminimą, tuštumą, beviltiškumą…

Renata Karaliūnaitė ir Lina Vėlavičiūtė dirba su prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis Telšių vyskupijoje (Klaipėdos skyrius). Socialinės darbuotojos teikia tokiems žmonėms psichosocialinę pagalbą. Taip pat vykdo prevencinę veiklą. Prie pagalbos teikimo nukentėjusioms moterims talkina ir savanoriai.

Lietuvos Caritas projektas “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ pradėtas vykdyti nuo 2001 metų. Projektas veikia penkiuose skyriuose: Marijampolėje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir centrinė būstinė Kaune.

Projektas finansuojamas Vokietijos katalikiško fondo „Renovabis“, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projektas jau vykdomas 10 metų, todėl turi sukaupęs nemažai darbo patirties dirbant su prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukomis.

Pasak R. Karaliūnaitės ir L. Vėlavičiūtės, didžiausi projekto rezultatai – suteikta pagalba nukentėjusioms moterims ir merginoms, padėjimas joms atsitiesti po patirtų išgyvenimų, traumų, prievartos, smurto.

Dažnai visuomenė tokias moteris smerkia, niekina teigia, jog jos pačios savo noru atsidūrė prostitucijoje, pasirinko tokį gyvenimo kelią, tai kodėl joms reikėtų padėti? Tačiau niekas nesusimąsto apie tai, dėl kokių priežasčių moteris atsidūrė tokioje situacijoje, kas ją privedė prie to, jog ji tapo prekybos žmonėmis auka.

„Girdime daug istorijų iš nukentėjusių moterų, nepilnamečių merginų, kaip jos atsidūrė prostitucijoje, ar prekybos žmonėmis tinkle, ir nei viena iš jų nėra pasakiusi, jog ten atsirado todėl, kad norėjo ar patiko būti prievartaujamai. Dažnai visuomenė smerkia tokias moteris, kaltina jas, tačiau niekada nekalba apie tuos, kurie perka moteris. Juk vis dėlto paklausa gimdo pasiūlą…

Toks visuomenės požiūris tikrai neskatina nukentėjusių moterų ieškoti ar kreiptis pagalbos, o atvirkščiai – jas stigmatizuoja. Juk klientai – praktiškai nebaudžiami, apie juos nekalbama, jie tarsi apgaubiami šydu, deja, nukentėjusios moterys nuolat viešinamos,“ – apie nukentėjusių moterų problemas pasakoja pašnekovės.

Pasirodo, kad dažnai merginos ir moterys į prekybos žmonėmis tinklą pakliūva iš mažesnių miestelių, kaimų, nes jų dažnai nepasiekia informacija apie tai, kaip apsisaugoti nuo prekiautojų žmonėmis, kaip verbuojamos merginos moterys ir netiki, kad apskritai tai – vyksta.

„Tokios moterys retai ieško ar kreipiasi pagalbos į organizacijas pačios, o jeigu ir ateina, į kokį socialinės paramos skyrių ar į kitą įstaigą, tai nesako, jog yra prekybos žmonėmis aukos, nes požiūris į jas yra aiškus. Deja, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai net išsilavinę įstaigų darbuotojai, smerkiančiai žiūri į tokias moteris ir kaltina dėl patirtos nelaimės jas pačias.

Todėl moteris nenori ir nebeieško pagalbos. Problema ta, jog kartais net profesionalūs darbuotojai nesugeba tinkamai įvertinti susiklosčiusios nukentėjusio asmens situacijos, tiesiog nesugeba tinkamai identifikuoti prekybos žmonėmis ar prostitucijos atvejų.

Pasitaiko, jog darbuotojai užsimerkia prieš prekybos žmonėmis problemą, motyvuodami, kad tai – moters pasirinkimas arba tiesiog pabrėžia, jog tokių atvejų pas jų nėra.“

Pasak pašnekovių, kad moteris atsitiestų ir pradėtų gyventi savarankiškai – tai priklauso nuo individualios situacijos. Vienoms prireikia pusės metų, kitoms – metų ar kelių. Prekybos žmonėmis auka galima tapti per vieną dieną, o išsikapstyti iš bėdos užtrunka ilgai.

„Mes moteris stengiamės palaikyti visokeriopai. Dažnai tampame joms artimiausiais žmonėmis, būna, kad nuo jų nusigręžia ir patys artimiausi, dėl to, kad jos tapo prekybos žmonėmis aukomis. Pirmiausia, nesmerkiame jų ir joms nemoralizuojame, nes puikiai matome ir suprantame, kodėl jos atsidūrė tokioje situacijoje. Dažnai tai būna psichikos sveikatos sutrikimų turinčios moterys ar merginos, vaikų globos namuose augančios merginos, skurde esančios moterys, tėvų nemeilę, smurtą, prievartą patiriančios merginos, moterys. Suteikiame joms visą reikiamą psichosocialinę pagalbą,“ – sako specialistės.

„Vienas iš mūsų projekto siekių yra tai, jog mes norime atstatyti socialinį teisingumą, tai reiškia apginti nukentėjusias moteris ir atvesti sutenerius, prekiautojus žmonėmis iki teisiamųjų suolo, kad jie atsakytų už padarytus nusikaltimus”.

Iš tiesų nukentėjusių moterų ir merginų nuo prekiautojų žmonėmis skaičius yra didelis, tačiau gaila, jog jos nesikreipia į policiją ar kitas organizacijas galinčias joms padėti. Deja, užfiksuojami tik keletas, nors realiai tokių atvejų yra žymiai daugiau…“

Gali kreiptis asmenys nukentėję iš bet kurios Lietuvos vietos.
Lietuvos Caritas projektas „Pagalba prostitucjos ir prekybos žmonėmis aukoms“ kontaktai:
Taikos pr. 29a, Klaipėda. 
El.paštas: klaipeda@anti-trafficking.lt 
Tel.nr: 867818791
www.anti-trafficking.lt.

Ateityje Lietuvoje turėtų nestebinti ne tik statybininkai iš Azijos, bet ir azijietės prostitutės. Taip prognozuoja mokslininkai ir nevyriausybinininkai, prostitučių antplūdį siejantys ir su planuojamos naujos atominės elektrinės statybomis. Svarstoma, kad sekso darbuotojų iš Azijos Lietuvoje gali būti jau ir dabar.

Pasak Vytauto Didžiojo universitete vizituojančios profesorės iš JAV Sienos koledžo Aušros Park, į Lietuvą iš aplinkinių šalių įvežamos priverstinės prostitucijos aukos. Mūsų šalyje prostitucija užsiima rusės, baltarusės, ukrainietės, kitų šalių atstovės.

„Lenkijoje, be Rytų europiečių, jau yra atvežta ir kinų prostitučių. Lenkiją pasieks aukos ir iš kitų Azijos šalių. Tik laiko klausimas, kada į Lietuvą bus atvežtos merginos ir moterys iš Azijos. Kas gali žinoti, galbūt jų jau ir yra“, – DELFI sakė A. Park.

Prostitučių iš Azijos įvežimą ji sieja su Lietuvoje jau dirbančiais statybininkais iš Kinijos. Mokslininkės teigimu, šioje nusikalstamoje veikloje, kaip ir versle, veikia ekonominiai principai: jeigu yra paklausa, bus ir pasiūla. Pasak A. Park, Lietuva yra ne tik šalis tiekėja, bet ir šalis, į kurios rinką orientuojamasi.

Užklups nepasiruošusius?

„Visiškai su tuo sutinku. Ir manau, kad mus tai užklups visiškai nepasiruošusius. Manau, gerai pasižiūrėję, ir šiandien pabėgėlių centruose jau rasime šių aukų“, – A. Park prognozėms dėl prostitučių iš Azijos pritaria organizacijos Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.

Tiesioginių duomenų apie į Lietuvą dirbti prostitutėmis įvežamas merginas organizacija neturi, tačiau bendraujant su įvairiomis tarnybomis, pabėgėlių centrais apie tokius atvejus išgirstama. „Štai buvo mergaitė iš Kongo – ji parduota Maskvoje, o paskui atsidūrė Lietuvoje. Taip pat girdime iš policijos pareigūnų kalbant apie baltaruses moteris, kurios į Lietuvą atvežamos. Manau, didmiesčiuose paieškojus ir identifikavus šitas moteris, tikrai rastume, kad Lietuva jau irgi tapusi tikslo šalimi“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Pašnekovės teigimu, Lietuva iki šiol buvo laikoma aukų kilmės ir tranzito šalimi. Tikslo šalimi dažniausiai įvardijamos Vakarų Europos šalys. „Tačiau manau, kad Lietuva kažkuria prasme jau irgi yra tikslo šalis. Ateityje šios tendencijos dar labiau turėtų stiprėti“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Pasak K. Mišinienės, kadangi Lietuvoje jau kuriasi kai kurių Azijos šalių bendruomenės, pavyzdžiui, verslo, prie jų gali jungtis ir kitos socialinės grupės. „Ten, kur galima keliauti, kur vyksta migracija, ten visi ne tik teigiami, bet ir neigiami reiškiniai gali būti. Žmonių migracijos negalime sustabdyti“, – sakė ji.

Tūkstančiai neatvažiuos

Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalija Kurčinskaja sako, kad Lietuva daugiau tranzitinė prostitučių šalis. „Nėra taip, kad jos čia autobusais vežamos. Yra priverstinė prostitucija, prekyba žmonėmis, ir yra tų, kurios prostitucija verčiasi savo noru“, – aiškina N. Kurčinskaja.

Pasak jos, jei į Lietuvą iš Azijos atvažiuos darbininkų statyti naujos atominės elektrinės, gali būti paklausa ir prostitutėms iš Azijos. „Kad čia vežtų dešimtimis tūkstančių, taip nebus, bet ir iš policijos žinome, kad pagal prekybos žmonėmis mastą pirmaujame Europoje“, – sakė pašnekovė.

N. Kurčinskajos teigimu, užsienietės prostitutės į Lietuvą ir prievarta įvežamos, ir pačios atvažiuoja. „Būna, kad atvažiuoja iš meilės. Štai teko susidurti su lenkaite, kuri susipažino su berniuku iš Mažeikių. Susirašinėjo internetu, ji čia atvažiavo dėl meilės. O kai tik atvažiavo, jis ją užrakino ir pradėjo reikalauti, kad ji aptarnautų jo draugus, paskui jį. Buvo sugalvotas verslas, kad ji neštų pinigus“, – pasakojo Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.

Dirba, bet savo noru

Kad šalyje dirbtų prostitutės iš užsienio, Lietuvos policija tėra girdėjusi.

„Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, merginų iš užsienio, kurios būtų verčiamos priverstinai dirbti Lietuvoje ir dėl to būtų pradėtas tyrimas dėl prekybos žmonėmis, nėra nustatyta“, – DELFI teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Visgi, policijos žiniomis, yra atvejų, kai merginos iš užsienio prostitucija užsiima savo noru. Konkrečios statistikos apie šalyje dirbančias prostitutes užsienietes Lietuvos kriminalinės policijos biuras neturi.

Mindaugas JACKEVIČIUS