Author: admin

Lietuvos prostitutės – bebalsės, beteisės, užmirštos žmogaus teisių gynėjų. Daugelis jų „dirbti“ pradeda po vaikystėje patirtos prievartos ar smurto. Todėl siekiama prostitucija užsiimantiems žmonėms panaikinti baudas, sugriežtinti atsakomybę sąvadautojams. Šią praktiką turėtų įtvirtinti naujos Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamojo kodekso pataisos. Vis dėlto bene prieš kiekvienus rinkimus pasigirstančias kalbas apie prostitucijos ir imsiančius į biudžetą kapsėti litus tildo su prostitucija užsiimančiais asmenimis dirbančių organizacijų atstovai. 

Nė vienos laimingos prostitutės

„Per visą savo dešimties metų darbo laikotarpį nemačiau nė vienos laimingos prostitutės. Nėra moterų, kurios, kaip kartais žmonės galvoja, gimė būti kekšėmis, ir čia jau „nieko nepadarysi“. Jas suformuoja aplinka, laiku nesuteikta pagalba.

Žmonės nežino, kokia žiauri prostitucijos subkultūra, čia daug idealizavimo, romantiško pristatymo“, – griežtai visuomenėje sklandančius mitus paneigti nori Lietuvos „Carito“ atstovė, pagalbos prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms projekto koordinatorė Kristina Mišinienė.

Nevyriausybinės organizacijos, teikiančios prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms psichosocialinę, teisinę pagalbą – Lietuvos „Caritas“, Dingusių asmenų šeimų paramos centras, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras – jau kurį laiką kartoja, kad asmenų prostitucijoje teisinis persekiojimas tik imituoja kovą su klestinčia sekso industrija.

Pagrindinius sekso industrijos veikėjus – klientus ir sutenerius – siūloma bausti griežčiau, kad taip būtų užkirstas kelias korumpuotų pareigūnų veiksmams, o visuomenė gautų teisingesnę informaciją apie prostitucijos priežastis ir paplitimą Lietuvoje. Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamojo kodekso pataisas užregistravęs Seimo narys Mantas Varaška įsitikinęs, kad, dekriminalizavus sekso paslaugas teikiančius asmenis, pagal teisės principus derėtų nebausti ir jomis pasinaudojusių piliečių.

Policijos duomenimis, pernai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai 417 asmenų, tačiau neišskirta, kiek iš jų parsidavinėjo ir kiek pirko sekso paslaugas.

Kasdien į gatves Vilniuje išeina apie 300 sekso paslaugas teikiančių moterų – duomenys nėra tikslūs, tačiau, nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ teigimu, jų turėtų būti maždaug tiek. Kai kurios jų yra ne kartą baustos ir valstybei skolingos tūkstančius.

Kasmet už naudojimąsi sekso paslaugų teikėjų siūlomais malonumais nubaudžiama po vieną ar kelis piliečius. Daugelyje Vakarų šalių linkstama besinaudojančius tokiomis paslaugomis bausti griežčiau. 

Legalizavimas – be naudos biudžetui ir visuomenei

„Pirmą kartą taip viešai kalbėjome apie prostitucijos problemą, labai pažangu, kad sutarėme, jog tas paslaugas teikiantys asmenys neturi būti teisiškai persekiojami. Nėra prasmės, tai neduoda rezultatų, tik blogina situaciją, nes 98 proc. prostitucijoje esančių asmenų Lietuvoje yra moterys ir vaikai. Gavę baudas, jie turi dar labiau įsitraukti į prostituciją, kad jas sumokėtų, nes pagalbos tarnybų kaip ir nėra.

Kitas klausimas yra klientų baudimas. Lietuvoje jie teisiškai persekiojami, bet visuomenės nuomonė čia skyla. Kaip sakė Švedijos ambasadorė Sesilija Rutstriom-Ruin, klientas yra sekso industrijos centras, dėl jo tas malūnas ir sukasi – šis jos teiginys esminis, mes jam pritariame. Galiu priminti prieš dvejus metus nutikusį įvykį, kai Šiauliuose suteneris, į prostituciją įtraukęs nepilnametes, būtų atsipirkęs viešaisiais darbais senelių namuose – laimei, aukštesnės instancijos teismas nuosprendį pakeitė“, – sakė K. Mišinienė.

Pasak jos, prostitucijos legalizavimo klausimas – nesusipratimas. Generalinio policijos komisaro Sauliaus Skvernelio teiginys, kad legali prostitucija ištrauktų šią veiklą iš šešėlio ir suteiktų ja užsiimantiems asmenims garantijas ,– nepagrįstas.

„Tikrai niekada nepritarsime, kad Lietuva pasakytų – prostitucija yra darbas, verslas. Tai yra išnaudojimas, o kalbos apie legalizavimo naudą – dar vienas mitas, kuris sklando mūsų visuomenėje. Ar valstybė nori tapti viešu suteneriu?“ – piktinosi „Carito“ atstovė, pridūrusi, kad laukto biudžeto pastorėjimo ir tvarkingai suskaičiuotų prostitučių nesulaukė šias paslaugas legalizavusi Olandija – atvirkščiai, tenka sukti galvas dėl suklestėjusio nusikalstamumo.

Į prostituciją stumia ir prievarta, ir paslaugos norintys klientai

Lietuvos „Caritas“ nuo 2001 metų yra surinkęs daugiau nei 300 prostitucija užsiėmusių moterų istorijų. Moterys buvo skatinamos jas parašyti ranka ar kompiuteriu – kai kurioms jų rašyti apie savo išgyvenimus buvo lengviau nei kalbėti. 15 tokių moterų nuo 16 iki 35 metų pasakojimų tyrusi Neringa Ramonaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinės gerovės instituto Socialinio darbo katedros magistrantė, moksliniu požiūriu nagrinėjo tokių moterų patirtis.

Magistro darbą „Moters viktimizacija: prostitucijos aukos papasakota gyvenimo istorija“ parašiusi N. Ramonaitė taip pat įsitikinusi, kad šios veiklos legalizavimas problemų neišspręstų. Penkerius metus „Carito“ organizacijoje dirbanti ir nuo prostitucijos nukentėjusiems asmenims padedanti mergina savo moksliniame darbe iškėlė prielaidą, kad užsiimti prostitucija dažniausiai paskatina vaikystėje patirta seksualinė prievarta, smurtas. Daugelis jos tyrinėtų istorijų autorių – atskirtyje, vaikų globos institucijose augusios mergaitės. Tačiau viena iš jų buvo bankininkų dukra.

„Labiausiai skaudina ir liūdina tai, kad tiek daug 10–12 metų mergaičių prievartaujamos, dažniausiai – artimo žmogaus: tėvo, patėvio, kaimyno. Joms laiku nesuteikiama pagalba, patyrusios prievartą, jos bijo pasisakyti net mamai. Tas pagalbos nebuvimas ir pastūmėja į prostituciją.

Žmonės kartais prostitutę mato kaip vizualiai gražią merginą, tačiau atidžiau į ją pažiūrėjus gali pastebėti, kad jos akys negyvos, stiklinės, jausmų tos merginos nebeturi. Tai savęs žalojimas, ir reikia suprasti, kad nė viena neatsikelia ryte ir nesugalvoja: „Nuo šiandien būsiu prostitutė.“ Tiesiog jaunas merginas, kurios sunkiau verčiasi, atranda suteneriai, pasiūlo užsidirbti – jos kartais nelabai žino, kad tai prostitucija“, – aiškino N. Ramonaitė, atkreipusi dėmesį į tai, kad pagalbos į prostituciją įtrauktoms moterims Lietuvoje – nedaug.

Savo magistro darbe ji rašo, kad prostitucija yra tam tikra socialinės atskirties forma, fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio išnaudojimo, smurto formų išraiška. Su prostitucijos aukomis dirbančios organizacijos pastebi, kad Lietuvoje jų amžius kasmet jaunėja, šias paslaugas ima teikti 13–14 metų paauglės.

N. Ramonaitė išskiria kelis prostitucijos tipus – gatvės, paplitęs tose šalyse, kuriose didesnis socialinis ekonominis nuosmukis, viešnamių – šalyse, kuriose prostitucija legalizuota, palydovių – bene slapčiausia iš prostitucijos formų, kai su moterimis klientas susisiekia telefonu ar per viešbučių darbuotojus, privati prostitucija, kai užsakovai aptarnaujami paslaugas teikiančių asmenų butuose, ir kiti.

Mokslininkai prostituciją linkę vadinti socialiniu reiškiniu, o ja užsiimančias moteris laikyti aukomis, kritikuodami jų įsitraukimo į prostituciją kaip savarankiško pasirinkimo vertinimą. „Vyrų sudaryta paklausa moterų ir vaikų pasiūlai yra esminė prostitucijos ir prekybos žmonėmis priežastis. Lyčių nelygybė, globalizacija, neturtas, rasizmas, migracija ir moterų ekonominio stabilumo žlugimas yra globaliniai veiksniai, kurie sukuria sąlygas moterų įtraukimui į sekso industriją“, – rašo N. Ramonaitė, atkreipusi dėmesį į tai, kad prostitucijos veikloje dalyvaujantys vyrai dažnai lieka nepakaltinami.

Suteneriai – neblogai pasikaustę psichologai, mokantys užkalbėti dantį nepriteklių, šeimos problemų kamuojamoms merginoms. Net suvokusios, kad įklimpo, kai kurios jų bando neigti realybę. Jauna 25 metų moteris, teikianti prostitucijos paslaugas ir aplinkiniams galinti atrodyti kaip pasiturinti lengvabūdė, nenorėjusi dirbti kasininke prekybos centre ar tingėjusi studijuoti, iš tiesų yra asmuo, kurio socialiniai ryšiai nutrūkę, savivertė – sužalota.

„Nėra jokio „gero prostitučių gyvenimo“. Tai demagogija, – purto galvą „Carito“ darbuotoja K. Mišinienė. – Viską kuria paslaugos poreikis, manymas, kad vyrai turi teisę ją pirkti ir reikia jiems sukurti tas paslaugas teikiančią grupę. Labai daug vyrų nori „eskorto“ paslaugų – per policijos reidus matau, kaip zvimbia, įkaitę iki raudonumo, sulaikytų merginų telefonai. Bet tai nereiškia, kad ne gatvėje stovinčioms geriau – per tiek darbo metų visur mačiau žlugusius gyvenimus, tai ne ta sritis, kurioje galima save realizuoti.“

Žmogaus teisių aktyvistams nerūpi

Prostitucijoje esantiems žmonėms padedanti moteris stebisi, kodėl jie nesulaukia žmogaus teisių gynėjų užtarimo. „Juk tai minios moterų ir vaikų, jie – bebalsiai, beteisiai“, – neslėpė K. Mišinienė.

Ar šiems bebalsiams žmonėms patinka jų „darbas“? Priešingai nei taip galvojantys klientai, iš prostitucijos ištrūkusios moterys, kurių istorijas tyrinėjo magistrantė N. Ramonaitė, nori gyventi „normalų“ gyvenimą. „Niekam nelinkiu tokio darbo, nes taip susigadinsi ateitį ir prarasi šeimą, draugus, nes visiems yra šlykštu pažinti tokį žmogų. Tikiuosi pradėti viską iš naujo…“ – savo istorijos moralą užrašė 16 metų Rima.

„Aš grįžau į normalų gyvenimą, dirbu, auginu vaiką, bendrauju su normaliais žmonėmis…“ – prisipažino 33 metų Jolita.

„Keičiuosi savaime. Bendraudama su socialinėmis darbuotojomis. Aš nesu bloga. Noriu mylėti ir būti mylima“, – parašė 19 metų Kristina.

Rugilė Audenienė

Su prostitucijos aukomis dirbančių organizacijų atstovai teigia pritariantys parlamentaro Manto Varaškos siūlymui nebausti sekso paslaugas teikiančių asmenų. Tuo metu policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis sako, kad nuspręsti, ar legalizuoti Lietuvoje prostituciją, būtų galima referendumu.

M.Varaška dar liepą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisą, kuria iš kodekso būtų išbrauktas straipsnis, numatantis atsakomybę už vertimąsi prostitucija. Jis taip pat siūlo pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, numatant griežtesnę atsakomybę sąvadautojams ir prekeiviams žmonėmis.

“Palaikome Seimo nario M.Varaškos siūlymą nebausti prostitucija besiverčiančių asmenų. Prostitucija yra baudžiama, draudžiama, bet ji klesti. Šiandien gali nusipirkti moterį, vaiką, vyrą, jeigu nori”, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Lietuvos Carito atstovė Kristina Mišinienė.

Anot jos, prostitucijos paslaugas teikiančių asmenų teisinis persekiojimas sudaro sąlygas korupcijai, “šešėlinis pasaulis jaučiasi nebaudžiamas, moterys ir vaikai sunkiai duoda parodymus prieš juos”.

“Dažniausiai apsukrūs prekeiviai žmonėmis pasinaudoja tų žmonių pažeidžiamumu (…) Seimo nario pasiūlymas panaikinti baudas moterims būtų pozityvus ir gražus žingsnis mūsų šalyje”, – antrino Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro atstovė Dalia Puidokienė.

Policijos vadovas taip pat šiame siūlyme įžvelgė teigiamų dalykų. 
“Keli aspektai yra. Kur legalizuota prostitucija, tai leidžia kontroliuoti tą ”verslą”, jis nėra šešėlinis. Moterys, apsisprendusios ir dirbančios šioje srityje, turi tam tikrą apsaugą, garantijas”, – sakė S.Skvernelis, žurnalistų paklaustas apie Seimo nario siūlymą.

Tačiau S.Skvernelis prisipažino nelabai įsivaizduojantis, kad artimiausiais dešimtmečiais Lietuvoje gali būti legalizuota prostitucija.
Pasak jo, nebent referendumu šį klausimą būtų galima išspręsti, nes tai tema susijusi su žmogaus kūno pardavinėjimu, išnaudojimu.

Policijos vadovo teigimu, kova su prostitucija Lietuvos policijos darbe užima svarbią vietą, yra svarbi veiklos sritis, ji susijusi su kitais nusikaltimais – seksualiniu išnaudojimu, prekyba žmonėmis, pornografijos.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime dalyvavusi Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthstrom-Ruin (Sesilija Rutstriom-Ruin) pristatė savo šalies modelį, kaip kovojama su prostitucija. Ji pranešė, kad Švedijoje sekso paslaugas pardavinėjantys asmenys nėra baudžiami, bet nuo 1999 metų kriminalizuotas tokių paslaugų pirkimas.

“Mes pirmiausia taikomės į tą žmogų, kuris perka sekso paslaugas”, – sakė ji.

Tuo metu pagal M.Varaškos siūlymą prostitučių klientai nebūtų baudžiami. Seimo nario teigimu, jeigu ši paslauga teikiama abipusiu sutarimu, neteisinga bausti tik vieną iš pusių.

Lietuvos Carito atstovė tvirtino, kad nežinoma, kiek Lietuvoje yra prostitucija besiverčiančių asmenų. “Caritas per metus padeda apie šimtui nukentėjusių moterių”, – teigė K.Mišinienė.

Policijos duomenimis, pernai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai 417 asmenų, tačiau neišskirta, kiek asmenų parsidavinėjo ir kiek pirko sekso paslaugas.

2010 metų duomenimis, nubausta vienuolika prostitučių klientų ir keli šimtai moterų.

“Kartais galvojame, ką tos moterys veikia, jeigu nėra klientų?” – ironizavo visuomenininkė.

Dabar galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis – užtraukia baudą nuo 300 iki 500 šimtų litų. Pakartotinai padarius šį pažeidimą asmenys baudžiami bauda nuo 500 iki 1 tūkst. litų arba administracinį areštą iki 30 parų.

Publikuota 2012 m. rugsėjo 26 d. www.delfi.lt

Video reportažą galite žiūrėti paspaudę nuorodą – 
http://tv.lrytas.lt/?id=13487272891347408695

Daugiau straipsnių šią tema:
http://www.balsas.lt/naujiena/621981/m-varaska-siulo-panaikinti-baudas-prostitutems
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/seimo-narys-mantas-varaska-ragina-nebausti-nei-prostituciu-nei-ju-klientu-56-258956
http://www.balsas.lt/m/naujiena/621931

Nuo rugsėjo 17 d. iki rugsėjo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados pareigūnai, vykdydami prevencinę priemonę „Plaštakė“, nustatė 4 prostitucija užsiimančias merginas ir 1 merginą, kuri teikė masažo paslaugas neturėdama tam licencijos.

Kaip rašoma Kauno policijos pranešime, už vertimąsi prostitucija, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą atsakomybėn patrauktos keturios merginos, dviem iš jų paskirtos 300 litų administracinės nuobaudos, kitoms pažeidimus pripažinusioms merginoms taikyti administraciniai nurodymai sumokėti pusę minimalios baudos (150 litų).

Mergina, teikusi erotinio masažo paslaugas, bet neturėdama licencijos tai daryti, patraukta administracinėn atsakomybėn dėl neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, byla perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Sekso paslaugas merginos teikė už 100–200 litų materialinį atlygį, merginų amžius nuo 22 iki 30 metų, paslaugas teikė nuomojamuose butuose, esančiuose skirtinguose Kauno mikrorajonuose. Apie teikiamas paslaugas užmaskuotai skelbėsi įvairiuose internetiniuose skelbimų puslapiuose.

Siekiant suteikti merginoms galimybę atsisakyti savo neteisėto amato buvo bendradarbiaujama su visuomenine organizacija „Lietuvos Caritas“, jos darbuotojos siūlė suteikti socialinę, materialinę, psichologinę ir teisinę pagalbą.

Policija primena, kad vertimasis prostitucija ar atlygintinas naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki šešių tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai, bendradarbiaudami su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus ir Druskininkų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos kriminalistais, sulaikė du asmenis dėl vaiko pirkimo ir pardavimo.

Policijos pareigūnai dalyvauja Lietuvos Caritas vykdomame projekte „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms”. Panevėžio kriminalistai kartu su Caritas Panevėžio vyskupijos darbuotojomis išsiaiškino, kad 2009 metais buvo parduota Kupiškio rajone gyvenusi nepilnametė prostitucijai į Olandiją, Amsterdamą. Išsiaiškinta, kad tuo pačiu laiku prostitucijai buvo išvežta į užsienį dar viena nepilnametė, gyvenusi Anykščių rajone. Prieš du mėnesius po metus trukusio tyrimo sulaikyti du asmenys, įtariami padarę šiuos nusikaltimus. Tai anksčiau teistas anykštėnas A. J. (Panevėžio apylinkės teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams) ir neteistas Kupiškio rajono gyventojas N. M.

Rugpjūčio 31 d. Druskininkuose sulaikyti dar trys asmenys, siejami su organizuotu nusikalstamumu: R.V., gim. 1978 m., T. R., gim. 1972 m., ir D.V., gim. 1976 m. Pas juos rasta daugiau nei 100 tūkstančių litų. Manoma, kad jie gauti nusikalstamu būdu. Panevėžio apylinkės teismas įtariamiesiems skyrė kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams. Yra duomenų apie galimus ir kitus šios grupuotės padarytus nusikaltimus. Asmenis, ką nors apie tai žinančius arba nukentėjusius, prašome informuoti tel. Panevėžyje: (8 45) 503 013 / 503 350, anoniminio pasitikėjimo tel. 503 333, kreiptis adresu Panevėžys, Tulpių g. 60, 214 kab.

Visiems įtariamiesiems pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnį „Vaiko pirkimas arba pardavimas” (tas, kas siūlė pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo vaiką, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje vaiką žinodamas arba siekdamas, kad jis būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų).

Ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pirkimo ir pardavimo kontroliuoja Panevėžio apygardos Organizuoto nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorai.

Tai ne pirmas ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl panašių nusikalstamų veikų 2012 metais. Šiais metais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai sulaikė 9 asmenis, kaltinamus dėl prekybos žmonėmis, už įtraukimą į prostituciją bei pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos.

Panevėžio aps. VPK informacija

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Panevėžio prokurorai kartu su policijos pareigūnais atskleidė ir tiria dar vienos prekeivių žmonėmis grupės narių, įtariamų vaikų pirkimu ir pardavimu į prostituciją, nusikalstamas veikas. 

Šiomis dienomis teismas, patenkinęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorų prašymą, kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams paskyrė Druskininkuose sulaikytiems trims asmenims – 34 metų R. V., 40 metų T. R. ir 36 metų D. V.

Dar du vaiko pardavimu įtariami asmenys – anykštėnas A. J. ir kupiškėnas N. M. buvo sulaikyti ir suimti prieš du mėnesius.

Įtariama, kad jie gali būti susiję su Anykščių ir Kupiškio rajonuose gyvenusių dviejų septyniolikmečių merginų pardavimu į prostituciją užsienyje.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorai, tirdami su organizuotu nusikalstamumu susijusius prekybos žmonėmis, vaikų pirkimu ir pardavimu nusikaltimus bendradarbiauja su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnais ir „Lietuvos Caritas“ darbuotojomis, yra sulaukę Panevėžio vyskupo ir „Caritas“ padėkų.

Naujas tiriamas nusikalstamas veikas padėjo atskleisti pareigūnų bendradarbiavimas su „Caritas“ darbuotojomis Panevėžyje.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai, tyrimą organizuoja, kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Šiuo metu teismuose nagrinėjamos Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų perduotos penkios prekybos žmonėmis baudžiamosios bylos, jose kaltinami 34 asmenys.

Įstatymas tiems, kas siūlė pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba pardavė, pirko ar kitaip perleido arba įgijo vaiką, arba verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje vaiką žinodamas arba siekdamas, kad jis būtų įtrauktas į prostituciją ar būtų pelnomasi iš jo prostitucijos arba jis būtų išnaudojamas pornografijai ar priverstiniam darbui, baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.

Primintina, kad su vaiko pirkimo arba pardavimo nusikaltimų tyrimu susijusiose baudžiamosiose bylose nukentėjusiojo amžiaus riba, nustatyta vadovaujantis tarptautinių susitarimų dokumentais, yra 18 metų.

Tokią tarptautinės valstybių bendruomenės nuostatą sąlygoja prezumpcija, kad asmuo iki 18 metų nėra pasiekęs visiškos biologinės, psichinės ir socialinės brandos, todėl neturi visiškos laisvės priimant savarankiškus sprendimus, yra priklausomas nuo jį globojančio asmens (tėvų, globėjų, rūpintojų), negali pats užtikrinti visų savo teisių ir interesų apsaugos.

Septyniolikmetė Violeta šiandien galėtų švęsti Rugsėjo 1-ąją. Bet per trejus metus, praleistus socializacijos centre „Saulutė”, ji buvo įtraukta į prostituciją, patyrė grupinį išprievartavimą, pati tapo sąvadautoja ir atsidūrė už grotų.

„Ji galėjo tapti kuo tik nori, bet tapo nusikaltėle. Rami pilka pelytė ši mergina nebus niekada.

Skaudžiausia, kai į dugną nugrimzta talentingi vaikai, o pagalba jiems – tik formali”, – atsiduso Violetos (merginos vardas pakeistas) mokytoja.
Šiuo metu mergina sulaikyta ir teismo sprendimo laukia Panevėžio izoliatoriuje.
Jei taip būtų susiklostęs visai neprižiūrimos nepilnametės gyvenimas, tokią įvykių eigą dar būtų galima suprasti.

Tačiau ji nuo keturiolikos metų gyveno Kauno socializacijos centre „Saulutė”, kurio tikslas – apsaugoti vaiką nuo gatvės pavojų. Išklausius Violetos istoriją kyla esminis klausimas: ar socializacijos centrai yra tik dar viena beviltiška kloaka, į kurią patenka socialiai apleistos merginos?

„Saulutė” tikrai nėra ta vieta, kurioje įmanoma atsitiesti ir gauti kvalifikuotą pagalbą”, – tvirtino Lietuvos „Caritas” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” projekto koordinatorė Kristina Mišinienė.

Išskirtinė asmenybė

„Violeta – žavi, energinga, išradinga, gabi. Ji – lyderė iš prigimties. Ji patrauks į savo pusę kiekvieną, jeigu pati to norės. Kai ji kalba apie savo ateities planus, negali atsistebėti jos motyvuotumu, logika ir dorais ketinimais. Tačiau iš tiesų Violeta – giliai sužeista”, – kalbėjo „Caritas” socialinės darbuotojos.

Merginą globojo Panevėžio ir Kauno socialinės darbuotojos. Vėliau ji pateko į socializacijos centrą „Saulutė”, bet nuo naujų tragedijų Violetos apsaugoti nepavyko. „Lietuvos rytui” pavyko rasti merginos mokytoją, kuri sutiko papasakoti, kaip nuo vaikystės gyveno guvi ir gabi mergaitė.

Viename Aukštaitijos miestelyje gimusi Violeta augo pilnoje šeimoje, kol jai suėjo ketveri. „Buvo klaida po tėvų skyrybų atiduoti ją motinai. Ši gėrė, verbavo vyrus pigiose užeigose, o mergaitė visa tai matė. Nuo mažens jai atrodė, kad su vyrais taip ir reikia elgtis – pasimaivyti, kad galėtum pasinaudoti ir gauti pinigų, maisto arba išgerti”, – kalbėjo pedagogė. Kartą mažylė, kuriai tuomet buvo maždaug šešeri, paklausta, ką ji viena veikia aludėje, atsakė: „Laukiu, ar neužkibs koks girtuoklis, kuris man nupirks kramtoškės.” 

Mokytoja paaiškino, kad mažos mergaitės negali trainiotis užkandinėje, bet tie žodžiai buvo kaip žirniai į sieną. Violeta priėjo prie pasigėrusio tipelio kieme ir ištarė: „Pažiūrėk, aš visai neblogai atrodau – nupirk limonado.” Kartais motina atsidurdavo didesniuose miestuose, girtaudavo landynėse, o kartu tampoma mergaitė dėjosi į galvą, kokiais būdais iš vyrų įmanoma išpešti pinigų, gėrimų arba drabužių.

Socialinės darbuotojos mano, kad alkoholike Violeta tapo ankstyvoje vaikystėje.

Viliojo ieškoti motinos

Violeta buvo paauglė, kai jos motina išvažiavo uždarbiauti į Ispaniją. Tėvas bandė prižiūrėti mergaitę, bet tos pastangos nebuvo pakankamos.

„Violeta iš prigimties buvo linksma ir viskam gabi mergaitė, tačiau kartais ji smarkiai nuliūsdavo ir imdavo elgtis atžagariai. Manau, vaikas jautėsi vienišas ir ilgėjosi motinos”, – kalbėjo mokytoja. Pažįstama pora apgaulės būdu įkalbėjo merginą važiuoti kartu su jais į Ispaniją. Jie tvirtino, kad nuveš mergaitę pas motiną.
Tačiau policija laiku išsiaiškino, kad paauglę ketinama įtraukti į prostitucijos verslą. Sąvadautojų automobilis buvo sulaikytas prie sienos, o mergaitė atsidūrė socializacijos centre.

Kankino skurdas ir alkis

Dvejais metais už Violetą vyresnė Rasa (vardas pakeistas) gyveno socializacijos centre „Saulutė” Kaune kaip tik tuo metu, kai ten buvo atvežta mūsų herojė. „Violeta atvažiavo labai skurdžiai apsirengusi. Visų mūsų problema buvo ta, kad nuolat buvome pusalkanės ir negražiai apsirengusios.

Buvome pasiryžusios atlikti bet kokias paslaugas už blizgančią palaidinę ar normalų mėsos kepsnį. Ką jau kalbėti apie naują telefoną, sportinius batelius ar kosmetinę”, – prisipažino Rasa. Likimo draugė tvirtino, kad su jaunesne Violeta susidraugavo todėl, kad ši mąstymu gerokai pranoko bendraamžes: „Ji visada žinojo, ką kam pasakyti ir kaip paaiškinti prasižengimą.

Buvo tikra lyderė, nes iš karto sugalvodavo, kaip parengti Kalėdų programą ar ką pasakyti šventės atidarymo proga. Bet vos kas nors nepasisekdavo, Violetai reikėdavo alkoholio. Kitaip ji nesugebėdavo nusiraminti.”

Už meilės aktą – butelis

Aplink socializacijos centrą nuolat slankiodavo tarpininkų, kurie parūpindavo merginoms jomis pasinaudoti norinčių vyrų. „O kaip jūs pabėgdavote? Juk prie durų sėdi budėtojas”, – paklausiau Rasos.

„Visaip būdavo. Kartais aiškindavome, kad lankyti atėjo giminaitė. Ir išleisdavo. Kartais pabėgdavome tiesiai iš troleibuso, kai veždavo į renginius mieste. Yra visokių būdų dingti, kai po 20 valandos didžiuliame name lieka viena auklėtoja”, – neslėpė Rasa.

Jei nepavykdavo grįžti iki ryto, pabėgėlių ieškodavo policija. Kartais paieškos užsitęsdavo. Per vieną iš tokių pabėgimų Violeta patyrė grupinį išprievartavimą.
Vėliau ji teikdavo lytines paslaugas, kai norėdavo valgyti, reikėjo alkoholio arba naujo drabužio.

Mušė grojant muzikai

Merginų nesulaikydavo net tai, kad bausmės sulaukdavo ne tik pabėgėlė, bet ir visos „Saulutėje” gyvenančios nepilnametės. Kai kuri nusikalsdavo, telefonus atimdavo iš visų. Aišku, niekas neapsidžiaugdavo. „Sykį visos mušė mane. Viena mergina, ypač arši, susitarė susitikti su draugu, o per mane iš jos paėmė telefoną.

Kai personalas vakare išėjo, mane uždarė į kambarį ir visu garsu paleido muziką. Spardė, kur papuolė, bet ne į veidą, kad neliktų žymių. Paskui sirgau dvi savaites, bet skųstis bijojau. Aš manau, kad budinti auklėtoja viską girdėjo, nes buvo už sienos. Bet ji nesikišo – kam jai nemalonumai”, – atviravo Rasa.

Neprisiima aukos vaidmens

Violeta buvo įkalbėta gydytis nuo alkoholizmo ir iš socializacijos centro buvo perkelta į specializuotą įstaigą. „Meškos paslaugą padarė tėvas. Praėjus vos penkiems mėnesiams jis ėmė reikalauti, kad Violeta grįžtų gyventi su juo. Po savaitės ji vėl gėrė.

Galimas dalykas, kad tėvas irgi užsidirbdavo iš dukters prostitucijos”,– svarstė socialinė darbuotoja. Kai Violeta vėl buvo grąžinta į „Saulutę”, merginą globojančios Lietuvos „Caritas” specialistės vežė ją pas psichoterapeutą.

Konsultacijomis ir vaistais buvo bandoma įveikti nuolat merginą kamuojantį nerimą, kurį ji slopino alkoholiu. „Ji nemoka atsikratyti nerimo išpasakodama negatyvius jausmus. Ši mergina kankinamų išgyvenimų atsikrato veikdama – bėga, veliasi į rizikingą veiklą, girtauja.

Ji neprisiima aukos vaidmens, bet teigiama lydere tapti jai pavyksta neilgam”, – aiškino Violetą globojusi darbuotoja.

Pati tapo sąvadautoja

Per trejus metus, kol turėjo gyventi centre, Violeta buvo pabėgusi kelis kartus. Per paskutinį pabėgimą 2012 metų balandį ji apsigyveno pas draugę Panevėžyje ir pati parašė pareiškimą policijai, kai buvo išprievartauta grupės asmenų.

Pareigūnai ėmė slapta klausytis merginos pokalbių. Netrukus paaiškėjo, kad Violeta įtraukė į prostituciją dvi 16 ir 23 metų merginas. Vyresniąją ketino parduoti į užsienį.

Nors ir būdama nepilnametė Violeta kaip tikra sąvadautoja sugebėjo apsigyventi viešbutyje, parūpindavo merginoms klientų, pirko joms kosmetiką ir drabužius.

Pedagogai nėra pasirengę suteikti pagalbos
Kristina Mišinienė
Lietuvos „Caritas” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” projekto koordinatorė

„Dėl neprofesionalaus elgesio su auklėtinėmis socializacijos centre „Saulutė” kreipėmės į įvairias Lietuvos institucijas.
Esame gavę rimtų signalų, kad šio centro pedagogai nėra pasirengę suteikti kvalifikuotą pagalbą lytinę prievartą patyrusioms ir į prostituciją įtrauktoms nepilnametėms.

Socializacijos centro darbuotojams trūksta žinių apie lytinio išnaudojimo sukeltos traumos dinamiką ir padarinius, apie bendradarbiavimo su teisėsauga procesą, trūksta specialistų, galinčių suteikti psichologinę pagalbą.
Užuot skatinusios nukentėjusias merginas duoti parodymus teisėsaugai ir teisėtai ginti savo savigarbą bei teises, socializacijos centro vadovės jas nuo to atkalbinėja.

Pedagogai nesuteikia galimybės specialiai parengtiems „Caritas” darbuotojams individualiai bendrauti su nukentėjusiomis merginomis, matyt, bijodami, kad per pokalbius nebūtų atskleista detalių apie centro darbo tvarkos pažeidimus.

Labiausiai gąsdina taikomos kolektyvinės bausmės, kai, nusikaltus vienai merginai, baudžiamos visos, o paskui savo ruožtu jos smurtauja prieš tas, kurios nusižengė.”

Per vienus metus neįmanoma perauklėti
Nina Skirgailienė
Kauno socializacijos centro „Saulutė” direktorė

„Socializacijos centrams reiškiami priekaištai, bet reikia suprasti, kad į šias įstaigas patenka vaikai, turintys emocinių ir psichinių sutrikimų, sergantys įvairiomis ligomis ir suformuoti kitos aplinkos, dažniausiai – nusikalstamos.

Per vienus metus (tokiam laikui pagal naująją tvarką nepilnametis siunčiamas į centrą) neįmanoma padaryti stebuklų, kai teturime pusę psichologo etato 20-iai auklėtinių. Būtinai reikia bent dviejų etatų.
Nusikaltusios merginos nėra kalinės. Už gerą elgesį jos turi teisę pasivaikščioti mieste ar aplankyti gimines. Nėra įmanoma sekti, ką jos tuo metu veikia.

Socializacijos centrams perėjus į Švietimo ir mokslo ministerijos priklausomybę sumažėjo jų finansavimas. Patiriame daug problemų ir dėl to, kad atsiunčiama vaikų, sergančių pavojingomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze.”

Išeitis – uždaryti ir steigti iš naujo
Vaidas Bacys
Švietimo ir mokslo viceministras

„Kai prieš porą metų ministerija perėmė specialiąsias mokyklas, buvo padaryta esminė klaida. Reikėjo jas uždaryti ir steigti naujo tipo įstaigas, atrinkti naujus specialistus.
Perkvalifikavimas nebuvo sėkmingas, o įgyti naujų įgūdžių daliai mokytojų taip ir nepavyko. Dabar socializacijos centrų mokytojai paversti įkaitais.

Socializacijos centrų kontingentas – teismų atsiųsti vaikai. Jeigu pavyksta pasiekti, kad jie, atsidūrę socializacijos centruose, nedarytų naujų nusikaltimų, – jau neblogai. Tačiau tokiems nepilnamečiams netinka užklasinė veikla, taikoma įprasto tipo mokyklose. Reikia specializuotų pamokų, skirtų savivertei stiprinti, motyvacijai atsirasti.

Socializacijos centruose šiuo metu gyvena 120 nepilnamečių. Čiobiškio socializacijos centrą apsisprendėme uždaryti, nes jo veikla nepasiteisino. Tačiau, pavyzdžiui, Gruzdžiuose veikiantis mažas socializacijos centras yra sėkmingo darbo pavyzdys.
Ten nėra jokių tvorų, bet vaikai nebėga ir nedaro nusikaltimų, nes sukurta tinkama šeimyninė atmosfera. Socializacijos centrams netinka didelės patalpos senuose sovietiniuose pastatuose.

Išvada viena – šias įstaigas reikia uždaryti ir kurti naujo tipo centrus. To ir imsimės artimiausiu metu.”



Audronė Urbonaitė

Nepilnametė įsimylėjo vyrą, kuris šiuo metu yra įtariamas jos seksualiniu išnaudojimu. Maža to, mergina net tris kartus jaunesnė už įtariamąjį. Paini istorija glumina įvairias Panevėžio apskrityje įsikūrusias įstaigas, kurios buvo atsakingos už saugią vaikų globos namuose augančios 15-metės aplinką.

Apsaugoti nepavyko, nes kažkas kažko laiku nepadarė. Kažkas tiesiog neatkreipė dėmesio, kad iš apsilankymų pas pastovių pajamų neturinčią seserį 15-metė grįždavo su moderniu telefonu, naujais drabužiais arba pinigais kišenėje.

Problemos šeimoje

Nepilnametė į vaikų globos namus pateko po to, kai išsiskyrė jos tėvai. Tiesa, iš pradžių mergina dar liko gyventi su tėvu, bet iš jo pusės nuolat jausdavo spaudimą. Išgirsdavo kaltinimų dėl pinigų trūkumo. Galiausiai 15-metė pati pasiprašė, kad galėtų gyventi vaikų globos namuose.

Netrukus po to, norą bendrauti su mergaite išreiškė jos 19-metė sesuo. Viskas lyg ir suprantama, mat, tokia praktika yra gana įprasta. Pilnamečiais tapę vyresni broliai ar seserys dažnai prašo leidimo matytis su vaikų globos namuose augančiais broliais ar seserimis.

Iš tiesų, gyvenimas šioms seserims tikrai pagailėjo laimingos vaikystės. Skriaudą merginos jautė nuo pat mažens. Vyresnioji sesuo socialinėms pedagogėms yra pasakojusi apie alkoholį vartojusią motiną, apie tai, kaip buvo sunku augti tokioje šeimoje…

Nedrįso prasitarti

Lietuvos Carito Panevėžio regionui projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ socialinė darbuotoja Jolita Zaborskienė Balsas.lt pasakojo, kad 15-metė, kurios asmens duomenys dėl suprantamų priežasčių yra kruopščiai slepiami, labai skaudžiai išgyvena visą šią istoriją.

Viskas prasidėjo nuo to, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai apsilankė norą matytis su seserimi išreiškusios 19-metės nuomojamame bute. Jokių įtarimų nekilo, nors jau tada paaiškėjo, kad už buto nuomą moka svetimas seserims 45-erių vyriškis. Esą 19-metę jis paremdavęs materialiai, nes ši padėdavo nudirbti Panevėžio rajone esančio ūkio darbus.

„Suteikus leidimą, 15-metė savaitgaliais pradėjo lankytis Panevėžyje gyvenančios sesers bute. O po kurio laiko globos namų socialinė pedagogė pastebėjo, kad kartais pasiimti mergaitės atvažiuoja ne sesuo, o kažkoks nepažįstamas vyriškis. Viešėdama pas seserį nepilnametė susipažino su tuo vyriškiu, kuris, matyt, apsiėmė ją globoti. O vėliau prasidėjo lytiniai santykiai. Blogiausia, kad vaikų globos namai nežinojo kaip šią problemą spręsti. Gaila, tačiau jie iš karto neinformavo apie įtarimus Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų“, – pasakojo J. Zaborskienė.

Tad tokie nepilnametės apsilankymai pas seserį tęsėsi gana ilgai. O viskas į dienos šviesą išlindo gana atsitiktinai. „Lietuvos Caritas tuose vaikų globos namuose apsilankė kartu su policijos pareigūnais. Vaikams pristatėme švietėjišką programą. Po renginio, priėjo vaikų globos namų socialinė darbuotoja ir prasitarė apie įtarimus. Tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos pareigūnai klausėsi to vyriškio telefoninių pokalbių. O šios operacijos metu paaiškėjo, kad yra pagrindo įtarti, jog 45-erių vyras galėjo tvirkinti 15-metę“, – pasakojo J. Zaborskienė.

Prisiviliojo pirkiniais

Atsakingų institucijų neatidumo rezultatas skaudus, nes mergina ilgą laiką buvo išleidžiama pas ją galimai tvirkinusį vyrą ir niekas nieko nedarė. Tai yra blogo bendradarbiavimo tarp vaikų globos namų ir vaiko teisių institucijos pasekmės.

„Apmaudu, kad laiku nebuvo pranešta apie įtarimus. Todėl Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT) išdavė leidimą mergaitei lankytis pas seserį. O kas tas vyriškis, kodėl atvažiuoja pasiimti mergaitės, niekas nesiaiškino. Yra įtarimų, kad tas vyras lytiškai santykiavo ne tik su 15-mete, bet ir su jos vyresniąja seserimi“, – pasakojo J. Zaborskienė.

Anot jos, Panevėžio VTAT, kurią įprastai galima pagirti už glaudų bendradarbiavimą ir norą padėti vaikams, šiuo atveju taip pat kažko nepadarė: „Ieškoti kaltų dabar jau per vėlu. Tiesiog norisi, kad ateityje tokia situacija nebepasikartotų. Visos institucijos privalo reaguoti, kai yra bent menkiausias pavojus vaiko gerovei.“

Balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad blogiausia, jog šiuo metu su psichologais dažnai bendraujanti 15-metė įsimylėjo tą vyriškį, kuris ją prievartavo, girdė alkoholiu. „O prisiviliojo nepilnametę pirkdamas naujus drabužius, mobilųjį telefoną, duodamas pinigų. Supraskite, mergaitei iš globos namų, gauti tokias dovanas yra didelis įvykis. Dar vienas aspektas yra tas, kad mergaitė augo be tėviškos meilės, o vyriškis, kuriam 45-eri, galėjo būti biologinio tėvo amžiaus. Tai per įvairias manipuliacijas, pirkdamas įvairius daiktus ir rodydamas dviprasmiškus jausmus (tėvo ir mylimojo) vyriškis pasiekė, ko norėjo“, – pabrėžė J. Zaborskienė.

Vyriškis visai padorus?

Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyriausioji specialistė Laima Petravičienė pasakojo, kad tarnybos žiniomis, nepilnametės sesuo pati pasiimdavo mergaitę iš globos namų. Pagal galiojančią tvarką, svetimam žmogui nepilnametės niekas negalėtų perduoti. Anot L. Petravičienės, įmanomas nebent toks variantas, kad vyriškis galėjo pavėžėti vyresnę seserį iki vaikų globos namų, nes jis turi automobilį.

„Bet kokiu atveju, mes turėjome įvertinti tik gyvenamąją aplinką. Apžiūrėjome tą išnuomotą butą. Vyresnė sesuo gyveno su draugu, kuris jai daug padėdavo. Nieko daugiau apie tą vyriškį nežinau. Tik po to sužinojau, kad jis yra kažkuo kaltinamas. Kiek teko su juo bendrauti, tai pasirodė normalus vyras. O pačios nepilnametės nesu akyse mačiusi“, – pasakojo L. Petravičienė.

Tamsios praeities 19-metė sesuo neturėjo. Butas buvo tvarkingas, todėl nutarta suteikti leidimą pasiimti jaunėlę seserį iš globos namų. „Galiu tik pastebėti, kad 19-metė šiek tiek nervinosi, kad viskas užtrunka. Paaiškinome, kad turime surinkti dokumentus. Ir gali užtrukti apie mėnesį. Negaliu patikėti, kad mergaitė galėjo būti tvirkinama. Sunku suvokti, kad sesuo galėtų taip leisti. Nors būna visko, kad ir parduoda prostitucijai ir dar blogiau padaro. Todėl sunku spręsti“, – pasakojo L. Petravičienė.

Paprašius charakterizuoti 19-metę ir jai finansiškai padedanti 45-erių vyrą, L. Petravičienė pakartojo, kad įtariamasis jai pasirodė labai mandagus, išsilavinęs žmogus: „Jis atrodė daugiau kaip globėjas, kuris padeda tai merginai. O 19-metė pasirodė gana nervinga. Akivaizdu, kad gyvenime patyrė skriaudą. Ir su tuo gyvena iki šiol…“

Balsas.lt susisiekė ir su vaikų globos namų, kuriuose gyvena 15-metė, socialine darbuotoja. Moteris, kuri policijos pareigūnams apie įtarimus pranešė gana pavėluotai, nepanoro atsakyti į keletą klausimų.

„Ginu vaiko interesus, todėl negaliu nieko apie tai kalbėti. Vaikas ir taip daug prisikentėjo“, – prieš numesdama telefono ragelį leptelėjo socialinė pedagogė.

Audrius Bareišis

Skaudžiai į prostituciją įtrauktos nepilnametės istorijos pabaigos dar nematyti. Balsas.lt rašė, apie 17-metę, kuri pabėgo iš namų ir atsidūrė manipuliuoti žmonėmis puikiai gebančių sąvadautojų „globoje“. Šiuo metu dar vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau pasiekta bent tiek, kad Ugnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pripažinta nukentėjusiąja. Nors šių metų pradžioje sulaikyta policijos pareigūnų ji buvo nubausta už vertimąsi prostitucija.
 
Didžiąją dalį Ugnės istorijos Balsas.lt aprašė pirmajame straipsnyje, todėl šįkart didesnis dėmesys sutelktas į tai, kaip būtų galima padėti iš prostitucijos išsivadavusioms merginoms kaip įmanoma lengviau sugrįžti į normalaus gyvenimo ritmą. Nedera pamiršti, kad prostitucijos aukomis dažniausiai tampa merginos, kurioms likimas ir taip pašykštėjo gyvenimo džiaugsmo. Ne išimtis ir Ugnės istorija…
 
Patyčios mokykloje

Ugnė pasakojo, kad su problemomis susidūrė mirus jos tėvui. Tuomet mama pradėjo gerti, o mergaitė buvo pradinukė, todėl nuolat jautė nepriteklių. Ne iš pirmo karto, tačiau portalui Balsas.lt nepilnametė visgi prisipažino, kad pradinėse klasėse nesutardavo su vaikais.
 
„Visada buvau tylesnė. Niekur su klasės draugais neišeidavau, todėl nesutardavau su jais. Iš vaikų išgirsdavau kandžių replikų dėl aprangos. Būdavo taip, kad žinodavau, jog mano mama neturi tiek pinigų, kiek kitos mamos. Stengdavausi neimti į galvą, tačiau ne visada pavykdavo. Skaudindavo toks jų elgesys“, – pasakojo Ugnė.
 
Kalbinama mergina sakė, kad persikėlus gyventi pas sesė į kitą miestą ir pradėjus lankyti naują mokyklą – problemos išnyko.
 
Mokslai merginai gerai niekada nesisekdavo. Jai patikdavo su menu susijusios pamokos: „Labiausiai dailė ir muzika. Šiemet baigiau devintą klasę. O nuo rugsėjo būtinai eisiu į 10 klasę, bet užaugusi svajoju tapti vizažiste. Gyventi norėčiau Klaipėdoje, ten yra giminaičių, tiesa, su jais nelabai bendrauju.“
 
Dėl ateities – abejonės…

Jaunai merginai teko patirti tiek šilto, tiek šalto. Todėl po to, kai ji atsidūrė saugioje aplinkoje, viską dėlioja iš lėto. Greičiausia todėl Ugnė šiek tiek sutrinka išgirdusi klausimą, ar įsivaizduoja, jog kada nors galėtų sukurti šeimą ir viską pamiršti?
 
„Ne, tikriausiai, kad ne. Bendrauti ir susikalbėti su žmonėmis tapo sunkiau. Bent jau taip, kaip anksčiau pavykdavo. Čia, suprantama, kalbu apie vyrus. Šiuo metu svarbiausia užbaigti mokslus. Po kurio laiko gal viskas pasikeis. Pakeisiu aplinką ir matysim“, – svarstė Balsas.lt pašnekovė.
 
Mergina taip pat prisiminė, kad vos tik sugrįžo pas seserį, kilo tam tikrų problemų. „Sesuo pyko ir nesuprato, kas man nutiko. Tačiau vos tik suvokė, tada priėmė atgal į savo širdį. Vėliau mėgino padėti, norėjo, kad nekaltinčiau savęs. Vėliau, kai susibendravau su sese, nebesijaučiau tokia prislėgta. Ryšys su ja tapo geresnis. O minčių, kad vėl galėčiau bėgti iš namų, nebeliko“, – užtikrino Ugnė.
 
Apie pavojų vaikams, kurie nusprendžia sprukti iš namų, nepilnametė kalba tarsi viską patyrusi suaugusioji. „Didelis pavojus. Tave gali nužudyti arba išvežti į užsienį. Supratau, kad bėgti iš namų yra labai nesaugu. Tada sutrinki ir nebežinai, kur dėtis. Pamenu, kad kai pabėgau iš namų, nuotaika buvo gera. Bet kai atsidūriau prostitucijoje, pasijutau blogai. Norėjosi pabėgti ir pasislėpti. Bijojau, kad kas nors sužinos. Bijojau grįžti namo, nes maniau, kad niekas nesupras manęs“, – tvirtino Ugnė.
 
Grasinantis skambutis

Ištrūkusi iš prostitucijos mergina taip pat nesijautė itin saugi. „Tokių grasinimų nebuvo. Mane baugino patys įvykiai. Ir svarstydama bėgti, pagalvodavau apie tai, kas gali nutikti, todėl nedrįsdavau“, – pasakojo 17-metė.
 
Mergina prasitarė, kad netrukus, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (kur ji buvo pripažinta nukentėjusiąja) sulaukė skambučio. Paskambinęs vyriškis grasino merginai ir liepė nieko nepasakoti: „Sakė, kad jei prasitarsiu, tada pati žinau, kas gali nutikti. Išsigandau ir padėjau ragelį. Daugiau jis nebeskambino.“
 
Problema iš šalies…

Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ Klaipėdos skyriaus koordinatorė Renata Karaliūnaitė portalui Balsas.lt pasakojo, kad Ugnei labai sunku kalbėti apie savo praeitį.
 
„Viskas vyko pakankamai neseniai, todėl užsimiršti jai pavyks dar negreit. Jeigu apskritai pavyks viską ištrinti iš atminties. Ji bijo, kad apie ją kažkas sužinos“, – pasakojo R. Karaliūnaitė.
 
Anot jos, suteneriai puikiai išmano pažeidžiamų moterų, merginų psichologiją, todėl geba jas įtraukti ir išnaudoti prostitucijai. Dažniausiai prostitucijos aukomis tampa merginos iš skurdžios, nepasiturinčios aplinkos, patiriančios tėvų nepriežiūrą, smurtą. Merginos nelanko mokyklos, turi daugybę psichologinių problemų, nes vaikystėje ar paauglystėje buvo patyrusios seksualinę prievartą. Su artimaisiais jų tarpusavio ryšiai silpni, nėra artumo, meilės jausmo.
 
Įprastas šantažas

R. Karaliūnaitė pasakojo, kad praktikoje susiduriama su įvairiais nepilnamečių įtraukimo į prostituciją atvejais. Bet pasprukti iš to liūno pavyksta toli gražu ne visoms: „Dažniausiai jos būna įbaugintos sąvadautojų. Prieš merginas naudojamas šantažas, grasinimai, smurtas. Jie gali sakyti, kad mes tave filmavome, fotografavome, todėl jei nepaklusi, paviešinsime visą šią informaciją. Arba papasakosime tavo artimiesiems, kur tu esi, ką tu veikti, kuo užsiimi… Mergaitės to labai išsigąsta, nes kaip įprasta jų ryšiai su artimaisiais ir taip būna silpni, todėl bijo, kad jie gali apskritai nutrūkti.“
 
Anot R. Karaliūnaitės, klientų smurtas prieš merginas, įvairių paslaugų reikalavimas, žeminimas yra toks akivaizdus, kad tampa nesuvokiama, kaip pareigūnai taip ramia sąžine baudžia nepilnametes, užuot pasistengę išsiaiškinti visas aplinkybes.
 
Balsas.lt pateikia Kaune įsikūrusio Psichoterapijos konsultacijų centro psichiatrės–psichoterapeutės Živilės Paulauskienės komentarą:
 
Nesirenka savo noru

Pradėsiu nuo to, kad retai pasirenkama tapti prostitute. Dažniausiai ja tampama susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir esant sudėtingai asmeninio gyvenimo istorijai. Kartais dėl to, kad jos nemato kitos įmanomos išeities.
 
Net tuomet reta įsivaizduoja, ką tai realiai reiškia, kad seksas su nepasirenkamais partneriais neretai suteiks jausmą, jog kūnas yra žalojamas, pažeidžiamos kūno ir asmenybės ribos, lyg leistų už pinigus badoma peiliu. Dažnai, mergina sekso metu tarsi atsiriboja nuo savo kūno, ilgainiui ima nemėgti savo kūno ir savęs.
 
Kai kalbame apie 16–18 metų merginas, manau, išvis negalime net minėti apie laisvą pasirinkimą. Jų dar galutinai nesusiformavusios nei vertybinės sistemos, nei asmenybės struktūra. Jos dar yra paauglės ir problemoms spręsti dar gali rinktis situacijai labai neadekvačius būdus.
 
Maža to, dažniausiai jos ateina iš šeimų, kuriose neturėjo galimybių įgyti normalių įgūdžių tvarkytis su savo sunkiais jausmais, realiai susivokti situacijoje (pvz., mama geria alkoholį, o ne ieško pagalbos ir paguodos mirus vyrui, negedi kartu su dukra). Dažniausiai jos jaučiasi labai nesaugiai šiame pasaulyje, dėl to dažnai pasitiki tais, kurie gražiau pakalba, lyg „supranta“ jų norus ir poreikius, žada „užtikrinti“ bent minimalų „saugumą“.
 
Nesaugi aplinka

Deja, jos patenka į visiškai nesaugią aplinką. Saugumas yra vienas iš bazinių žmonių poreikių. Vaikystėje jį užtikrina tėvai. Normaliai mes susiformuojame jausmą, kad pasaulis yra pakankamai saugus gyventi, mes nežūsim, yra žmonių kuriais galime pasitikėti, sulauksime pagalbos, jei reikės, galėsim savim pasirūpinti, galėsim „sukontroliuoti“ situaciją.
 
Tai yra lyg tam tikras psichologinis stuburas. Kai susiduria su sąvadautojų grasinimais, sulaužomi saugumo pamatai, tarsi sulaužomas tas stuburas, gyvenimas nebėra jos rankose,  neaišku kuo gali pasitikėti ir kiek turėsi „sumokėti“ už tai, kad galėtum gyventi.
 
Tai labai gąsdina, nes jos kūnas jai taip pat, atrodo, nebepriklauso. Jų savęs vertinimo kartelė ir taip būna žema, o atsidūrus tokioje situacijoje pastoviai jaučia pažeminimą. Tikriausiai tas ir yra sunkiausia, kad jaučiasi nebegalinčios „sukontroliuoti“ savo gyvenimo, jaučia grėsmę gyvybei, pasišlykštėjimą savim ir pasauliu, ir jaučiasi negalinčios niekuo pasitikėti.
 
Potrauminis stresas

Dažniausiai iš prostitucijos ištrūkusioms merginoms būna potrauminio streso sutrikimas. Kuo jis pasireiškia? Visų pirma netikėtai grįžtančiais sunkios patirties prisiminimais. Jie gali užplūsti tiek išgirdus griežtesnį vyro balsą, tiek pamačius kažką primenančio buvusią patirtį, tiek šiaip prisiminus ar miegant, sapnuose.
 
Tie prisiminimai yra labai nemalonūs, vėl jaučia tą pažeminimo jausmą, skausmą, baimę. Jie gąsdina ir vargina. Jei tenka pasakoti, tai pasakoja neretai tarsi be jausmų, lyg kalbėtų ne apie save, o apie kažką kitą. Labai dažnai jaučia gėdą ir varginantį bejėgišką pyktį, kurį joms kartais suku sukontroliuoti.
 
Nuo pykčio protrūkių kenčia artimieji. Lengvesniais atvejais vyrauja prislėgta nuotaika, nerimas, neviltis. Sakyčiau visas vargina grįžtantis pažeminimo jausmas ir gėda. Tai lemia, kad ima vengti žmonių, kad nenori pasakoti apie savo patirtį – tiek dėl skausmingų prisiminimų, tiek dėl baimės likti nesuprastai ir pasmerktai.
 
Ir kodėl gi jos vėl turėtų kažkuo pasitikėti? Tai ir trukdo tiek užmegzti naujas pažintis, tiek susirasti darbą, tiek kurti šeimą. Sunkiausia padėti išmokti vėl pasitikėti ir atskirti, kuo galima pasitikėti ir kuo negalima.
 
Sulaukia pašaipų

Yra merginų, kurios sugeba šią savo patirtį priimti, su ja susitaikyti ir toliau kurti normalų gyvenimą, tačiau ir jos pasakoja, kad neretai susiduria su aplinkinių smerkimu, pašaipomis, jei sužino, kad jų gyvenime buvusi prostitucija, kad ir ne laisva valia.
 
Daugeliui sunku suprasti, kodėl joms tai atsitiko, vis tiek laiko jas laisvo elgesio, „suteptomis“. Tokie stereotipai gajūs. Visuomenei būdinga jas pačias kaltinti, sakysim, pati kalta, nes pabėgo iš namų ir panašiai. Žmonėms per sudėtinga įsigilinti, kodėl pabėgo, kas jos širdyje dėjosi.
 
Na ir tuos smerkiančius gali suprasti, kai apgalvoji situaciją. Pavyzdžiui, sūnus draugauja su labai šaunia, universitete studijuojančia mergina, jie ruošiasi tuoktis ir ji pasipasakoja, kad kažkada teko verstis prostitucija… kaip jaustumėtės?
 
Partnerio supratimas

Šeiminius santykius kurti tokioms merginoms nelengva, nes būdingas pasišlykštėjimas vyrais ir intymiais santykiais. Būna svarbus principas, kad intymumas būtų tik pačios merginos iniciatyva. Jei gyvenimo partneris žino apie buvusią patirtį ir gali tai suprasti, intymus gyvenimas susiklosto sėkmingai.
 
Dažnai šios merginos pergyvena ir dėl to, kas bus, jei apie jų patirtį ilgainiui sužinos jų vaikai. Man nepasitaikė sutikti nei vienos, kuri manytų, kad galėtų apie tai kažkada papasakoti net jau suaugusiems savo vaikams.
 
Gėdos, pažeminimo jausmai ir, vis tiek esantis, kad ir neadekvačios kaltės jausmas, nenoras susidurti su sunkiais pergyvenimais vėl, o kartu aplinkinių nesupratimas, o kartais ir nenoras klausytis „šlykščių“ skausmingų istorijų ir verčia jas atsitverti tylos siena.
 
Pats pasakojimas joms būna labai sunkus, o jei dar nesulaukia supratingo atsako, tai renkasi viską „užkasti“.  Išsipasakoja tiems, kas jų klauso ir supranta, nekritikuoja ir gali ramiai klausyti. Kartais nepasakoja tiems, ką labiausiai brangina, kad jų neskaudintų.
 
Sudėtingi santykiai

Į prostituciją dažniau patenka tos, kurių santykiai su artimaisiais ir draugais yra sudėtingi. Jei mergina turi draugų, tai jau vien tai, kad jie liks šalia bus tikra pagalba. Nukentėjusiai merginai svarbu, kad ją išklausytų ir pakęstų jos nuotaikos svyravimus.
 
Viena iš trauminės patirties pasekmių yra ta, kad merginos nustoja kurti ilgalaikius planus, mažai tikisi iš gyvenimo. Artimieji ir draugai, jei tokių yra ir su jais verti pasitikėjimo santykiai, galėtų padėti kurti realius gyvenimo planus ir juos realizuoti. Jie galėtų padėti mokytis, būti šalia, kai sunku ir padrąsinti, jei kas nesiseka.
 
Aš dirbu psichoterapeute ir dažniau susiduriu su sudėtingesniais atvejais. Man tekę kalbėtis tik su viena, kuri pati buvo pasirinkusi verstis prostitucija. Dirbo legaliai užsienio šaly, realios prievartos nepatyrė.
 
Dabartinėje jos aplinkoje niekas nežinojo kuo ji dirbo, bet ji vargo nuo to, kad turi gėdingą paslaptį, naktimis prabusdavo išpilta prakaito iš nepaaiškinamos baimės. Lyg ir nepatyrė realaus smurto, bet vis tiek jautėsi labai sužalota.
 
Lietuvos „Caritas“ projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ skyrių kontaktai:
 
Kauno Arkivyskupija:

Papilio g. 5, Kaunas  tel. (8 37) 32 33 00, 8672-17335
 
el.p. caritas@anti-trafficking.lt

Panevėžio vyskupija:

Topolių al. 12, 60 kab., Panevėžys Tel. 8 634 79523,

el.p. panevezys@ant-trafficking.lt

Telšių vyskupija:

(Klaipėdos skyrius)

Taikos pr. 29a, Klaipėda, Tel, 8 678 18791,

el.p. klaipeda@anti-trafficking.lt

Šiaulių vyskupija:

Kražių 15, Šiauliai, Tel. 8 653 74459,

el.p. siauliai@anti-trafficking.lt

Vilkaviškio vyskupija: 

(Marijampolės skyrius)

Bendoriaus g. 2, Marijampolė, Tel. 8 631 53173,

el.p. marijampole@anti-trafficking.lt

Daugiau informacijos: www.anti-trafficking.lt

Audrius Bareišis

Publikuota www.balsas.lt, 2012 m. liepos 17 d.

Šešiolikmetė mergina laiko už mažos rankutės kelių mėnesių kūdikį. Jau ūgtelėjęs dvimetis – mažylio brolis. Pagal Lietuvos teisę visa trijulė būtų laikoma vaikais, mat nei vienas dar nesulaukė pilnametystės. Tačiau paauglė – šių dviejų berniukų mama, todėl jau porą metų teismo sprendimu ji visiškai atsako už save, dabar ir už savo vaikus.

Kontroliuoja motinystę

Emancipacijos (nepilnamečio pripažinimo veiksniu) mergina nesureikšmina, nes, pasak jos, gyvenimo sąlygos ją dar prieš pastojant ir ištekant privertė suaugti kur kas anksčiau nei brendo vienmečiai. Patėvis neišleisdavo jos, dar visai mažos, į mokyklą, kad vyresnėlė rūpintųsi mažesniais broliais ir seserimis, nes mama išvažiuodavo į darbą. Paauglė, nuo pat vaikystės globojusi kitus vaikus, nebaigė vidurinės, nes būdama penkiolikos pastojo, o dabar jau turi du vaikus.

Visi jie yra Lietuvos ateitis. Ar ta ateitis šviesi, priklausys ir nuo jauną šeimą supančios bendruomenės, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų supratingumo ir pagalbos. Dabartis to supratingumo stokoja – nepilnametę motiną linkę greitai nuteisti ne tik gydytojai, seniūnijos specialistai, bet ir jos pačios artimieji.

Gydytojai jauną mamytę vertina su atsarga – trumpalaikes raudonas nuospaudas ant kūdikio odos, atsiradusias nuo laikymo rankose, jie linkę palaikyti smurto žymėmis, o ankstesnį išsirašymą iš ligoninės gydymuisi namuose – vaiko nepriežiūra. Šie ir panašūs atvejai netrunka būti pranešti vaikų teisių specialistėms, kurios dabar saugo jos sūnus, nors nesugebėjo apsaugoti jos pačios prieš kelis metus, kai ji artimoje aplinkoje patirdavo nuolatinę seksualinę prievartą.

Trūksta mamos palaikymo

Valstybės tarnautojos tapo grasinimo įrankiu pačios merginos šeimoje – kaltindama dukrą nepakankamu rūpinimusi anūkais, barnio įkarštyje vaikų atėmimu merginai graso ir jos motina.

„Mama grasino, kad iš manęs paims vaikus. Socialinės darbuotojos buvo atėjusios ir jai sakė, bet aš jau nebenoriu tikėt, nes motina čia gali būti viską sugalvojusi. Labai stipriai susipykau su mama, net nenoriu bendraut su ja. Dėl to konflikto pas tetą prisiglaudžiau laikinai. Kur man eit? Tai stengiuosi, ieškausi darbo, kartu ir buto ieškausi. Žinau, vaikus reikia žiūrėti, bet iš dviejų šimtų neišsilaikysiu“, – guodėsi mergina.

Įpratę teisti pasakytų, kad ji pati kalta dėl susidariusios situacijos. Bet įvertinus šio trumpo gyvenimo istoriją dabartinis scenarijus neatrodo blogiausias. Mergaitė augo su seneliais iki pradėjo eiti į mokyklą. Prisijungimas prie gimdytojos šeimos prasidėjo motinos ir patėvio apsilankymu pas senelius, kuomet prisiėjo naujam vyrui jau šešerių sulaukusią dukrą parodyti. Tąkart mergaičiukė slėpėsi po stalu, bet persikrausčius gyventi su jais, tai nebegelbėjo… Nuolat vyrą aukščiau vaikų stačiusi motina taip pat elgiasi ir su naujai parsivestu vyru, anam sėdus į kalėjimą.

„Mama draugą gina išvien. Buvau aštuntą mėnesį nėščia su antruoju sūnum, aš gindama mamą dar pati gavau nuo jo. Šitoj vietoj ryte man guzas buvo. Dar šešiolika metų man nebuvo, aš negalėjau pati rašyt, parašė motina pareiškimą. Vėliau motina atsiėmė tą pareiškimą, nutarė atleisti, nei manęs klausė… Na, paklausė – ar tu jam atleidai? Na ką man daugiau reikėjo sakyt? Atleidžiu… Na tai ką. Jis tuo pasinaudojo, motina juo labiau tiki“, – pasakoja savo kailiu mamos prioritetus patyrusi mergina.

Vaiko globa tik emancipavus

Kai mergina sutiko savo būsimą vyrą, jie greitai tapo artimi. Abiem gyvenime trūko meilės, o prievartos ir smurto sužalotos sielos alko supratimo ir rūpesčio. Ankstyvi lytiniai santykiai dažni prievartą patyrusių mergaičių gyvenime, nes trumpą ir skurdžią gyvenimišką patirtį turinčios mergaitės tiesiogiai sieja meilę su seksu. Nepaisant to, jauniesiems įsimylėjėliams keturiolikmetės nėštumas buvo netikėtas, nes prievartautai mergaitei buvo suplėšyta gimda ir specialistai sakė, kad ji negalės turėti vaikų.

Pagal Civilinį kodeksą tik šešiolikos sulaukę nepilnamečiai tėvų, globos institucijų ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniais. Aptariamu atveju teismas su Vaikų teisių skyriaus palaiminimu savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir pareigas leido penkiolikmetei.

Anot Kazlų Rūdos Vaikų teisių skyriaus vedėjos, egzistuoja keli emancipacijos būdai: kuomet kreipiasi pats asmuo ir įrodo galintis išgyventi ir turintis kur gyventi arba kitas kelias – vedybos. Išskirtiniais atvejais veiksniais pripažįstami vaikai nuo keturiolikos metų. Šią situaciją išskirtine darė nėštumas.

„Viską sprendžia teismas. Pas mus tik tėvai turi ateiti ir pateikti prašymą. Mes jam prieštaraujam arba ne. O visa kita sprendžia teismas“, – savo indėlio teisiniame virsme nesureikšmino specialistė.

Ji gerai pažįsta socialinės rizikos šeimoje augusią paauglę ir pripažįsta, jog ji nebuvo pasirengusi suaugusių gyvenimui. „Jinai pati yra vaikas, bet tai čia jų pasirinkimas, mes negalime uždrausti jiems tuoktis“, – sako savivaldybės darbuotoja. Jei paauglė nebūtų buvusi emancipuota, ji negalėtų auginti savo kūdikio, globa turėtų būti suteikta kažkam kitam.

Vyras ne visad ramstis

Merginos vertybės persidėliojo pagal suaugusios, šeimoje gyvenančios moters realybę. Svarbiausi jai vaikai ir vyras. Ji susigraudinusi pasakoja, kad per pastaruosius keturis metus pirmą kartą nusipirko sau naujus batus – lig šiol asmeninius poreikius mergina aukojo dėl vyro ir vaikų gerovės.

Toks scenarijus giliai įaugęs į motinų pasąmonę, ir skurdžiose šeimose ne vien Lietuvoje moterys valgo prasčiau, puošiasi kukliau ir leidžia sau mažiau tam, kad riebesnis kąsnelis tektų kitiems šeimos nariams. Deja, šioje jaunuolių šeimoje merginai už nuolatinį aukojimąsi nedėkojama. Vaikų namuose išaugusiam vyrui net ir savo rankomis ėmus uždirbti duoną ne iki galo suprantama, kad jo patogesnė buitis nėra savaime susikurianti.

Viešnagės pas merginą metu jos jauną šeimą purtė krizė: vyrą pagal etatų mažinimą atleido iš darbo, jis dingo iš namų ir savaitei pasinėrė į išgertuves, nors anksčiau problemų su alkoholiu neturėjo.

„O vyras savaitę laiko geria. Jam atžalos nerūpi. Vyras nesupranta, kad vaikams reikia ir mamos, ir tėčio… Anksčiau taip negerdavo, kai su manim buvo, negerdavo beveik iš viso. Būdavo išgeria savaitgaliais buteliuką, bet aš žinau, kad jis geria su manim“, – naujų rūpesčių užklupta pasakoja mergina. Nors ir kamuojama tokio vyro elgesio, skaudinama įžeidimų, mergina tikina jį mylinti ir bendrą gyvenimą su vyru matanti lengvesnį
Neturi savo kampo

Gerai, kad jaunajai motinai nuolat padeda seneliai, ji gauna Europos Sąjungos paramą maistu, neseniai į pasaulį atėjusiam mažyliui padeda Vilkaviškio vyskupijos Caritas projekto darbuotojai.

Savo kampo, o dabar ir pajamų beveik neturinčiai šeimai neteko sulaukti pagalbos iš savivaldybės. Pas tetą laikinai prisiglaudusi mergina tikėjosi gauti socialinį būstą, tačiau miestelyje laisvų būstų nėra, o jei ir atsilaisvintų koks vienas, tai šeima su mažamečiais vaikais negalėtų ten kraustytis, nes kažkas sąraše laukia ilgiau.

Tiesa, yra laisvas butas avariniams atvejams, kuriame sudarytos galimybės priglausti padegėlius ar kitokių nelaimių ištiktus žmones. Čia ir kyla klausimas, ar šeimos situacija pakankamai apverktina, kad ji galėtų laikinai gyventi tuščiame savivaldybės bute? Valstybės tarnautojos to nepasiūlė, ir mergina ketina pasinaudoti vienintele alternatyva – šešiems mėnesiams prisiglausti senelių namuose, kur turėtų savo kambarėlį.

Išgyventi būtina parama

Valstybės, nevyriausybinių organizacijų ir žmonių parama – tai būdai šiai dviejų berniukų motinai pasirūpinti savo šeima. Akivaizdu, ji visomis savybėmis atitinka pašalpų gavėjo, mokesčių mokėtojų išlaikytinio paveikslą, bet kaltų ieškoti vėlu, šeimai gyventi reikia.

Jei ji išgyvens šiuos sunkius laikus bent pusėtinai, yra viltis, kad tie du mažyliai išaugs mylinčioje aplinkoje, kur motinai nereikėtų nuolat grumtis dėl išgyvenimo tiek, kad neliktų jėgų šypsenai, apkabinimui ir geram žodžiui. Tie du berniukai gali išaugti į vaikinus, kurie mokės gerbti moterį ir šeimos vertybes, supras savo atsakomybes, ir užbaigs skurdo, smurto, alkoholizmo, asocialumo, priklausomybės nuo pašalpų ratą.

Lina Rumbutytė

Kai pabėgau iš namų, nuotaika buvo gera. Norėjau būti laisva. Bet viskas, kas vyko po to, labiau priminė siaubo filmą nei gražią pasaką. Dabar tą suprantu ir noriu, kad jokia kita mergaitė nekartotų mano klaidų“, – taip pokalbį su portalu Balsas.lt pradėjo 17-metė Ugnė (redakcijai tikrasis merginos vardas žinomas), kuri būdama vos 16-os pateko į sąvadautojų paruoštas prostitucijos pinkles.
 
Sunki vaikystė

Ugnė augo pilnoje šeimoje, kol netikėtai mirė tėtis. „Buvau jo numylėtinė“, – prisiminė mergina. Po tėvo mirties kilo problemų. Darbo neturėjusi ir rūpesčių naštą ant pečių perėmusi motina pradėjo vartoti alkoholį.
 
Netrukus šią šeimą pastebėjo socialiniai darbuotojai. Kadangi alkoholizmo problemos nebuvo tinkamai sprendžiamos, nutarta Ugnę paimti iš šeimos. „Atsidūriau vyresnės sesės namuose. Bet problemos tuo nesibaigė. Manęs sesuo nenorėjo niekur išleisti. Praleisdavau mokyklos šokius ir susitikimus su draugais. Bijodavo, kad kažkas nenutiktų. Sesuo per daug jaudinosi, bet aš to nesupratau, todėl ir sprukau iš namų“, – pasakojo Ugnė.
 Išvedė iš kelio

Tačiau griežtas sesers auklėjimas nebuvo vienintelė priežastis sprukti iš namų. „Susidėjau su tokiomis merginomis, kurios išvedė iš kelio. Jos pasiūlė sprukti iš namų. Ilgai nedvejojau, nes man sakė, kad atvykti kviečia draugai. Taip pirmą kartą atsidūriau toje kompanijoje“, – sakė Balsas.lt pašnekovė.
 
Mergina prisiminė, kad vaikinai siūlė trumpai pabūti. Tą patį vakarą Ugnė su viena drauge išėjo į parduotuvę, o kai grįžo, trečioji draugė pasakė, kad už nuomą jos turės atsilyginti sekso paslaugomis.
 
„Iš pradžių sakėme, kad gal sutiksim, o gal ne. Bet neturėjome, kur dėtis. Juk pabėgome iš namų. Todėl galiausiai sutikome. Tačiau pirmas įspūdis buvo labai sunkus. Vienoje vietoje vyko šventė, ten mus atvežė. Po kurio laiko, naktį, atėjo viena draugė ir pradėjo verkti sakydama, kad nebėra pinigų, kuriuos ji „užsidirbo“. Gerai, kad aš nebuvau „to“ padariusi, todėl nesijaučiau taip blogai. O mano draugėmis pasinaudojo ir nepaliko pinigų“, – pasakojo Ugnė.
 
Vežiojo iš miesto į miestą

Nepilnametė pabrėžė, kad niekas jos nemušė, tačiau baimė augo kiekvieną dieną. Apsistojusios viename miestelyje, jos vėliau buvo vežamos iš vieno miesto į kitą. Vienas iš pagrindinių miestų, kur buvo organizuojama nepilnamečių prostitucija, – Mažeikiai. Viską organizavo keli asmenys. Merginoms likdavo tik paklusti, nes priešingu atveju joms buvo grasoma išmesti į gatvę.
 
Netrukus nutiko dar vienas dalykas. Vienos iš draugių vaikinas pradėjo jos ieškoti ir liepė tučtuojau grįžti namo. Ši taip ir padarė. Todėl Ugnė liko tik su viena pažįstama: „Iš pradžių manėme, kad tą draugę išvežė į užsienį. Nežinojome, kur iš tiesų ji dingo, bet vėliau ta draugė paskambino ir pasakė, kad mūsų ieško policija (kaip dingusių be žinios). Sakė, kad policija žino, kur mes esame, todėl liepė išvykti. Tada paskambinome buvusiam klientui ir paprašėme kitos vietos. Jis sakė, kad už tai reikės atsiskaityti prostitucija. Mes sutikome, nes nebuvo kitos išeities.“

Grasinimai sukapoti į gabalus

Vienas atvejis Ugnei ilgam įstrigo į atmintį. Ji su drauge buvo atvežtos į viešbutį. Čia jas pasitiko gana agresyviai nusiteikę klientai. „Smurtaujama buvo tik kartą. Tada norėjau pabėgti, bet durys buvo užrakintos. Mums grasino sukapoti į gabalus ir įbetonuoti arba įmesti į tvenkinį. Labai išsigandome. Draugė bandė paskambinti mus atvežusiems asmenims, tačiau šie telefonu neatsiliepė“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi 17-metė.
 
Mergina prisiminė, kad tame viešbutyje klientai iš pradžių siūlė vartoti kokainą. Jie sakė, kad bus lengviau atsipalaiduoti. Bet merginos atsisakė, o šie vis dėlto vartojo. Ir būtent vėliau kilo jau minėtas agresijos priepuolis ir pasipylė grasinimai.
 
Mergina pasakojo, kad niekas negrasino jos išvežti į užsienį: „Bet to labai bijojau, nes, kaip jau minėjau, anksčiau manėme, kad tą draugę išvežė. O dar viena mergina pasakojo, kad tie žmonės tuo užsiima. Tačiau laimei taip nenutiko.“
 Galiausia, po viešnagės viešbutyje Ugnės ir kitos draugės keliai išsiskyrė. Todėl viena likusi mergina buvo išprašyta iš buto, kuriame iki tol glaudėsi. „Tada paskambinau buvusiam klientui. Paprašiau jo išnuomoti butą. Taip vėl susiradau pastogę, nors žinojau, kaip teks atsilyginti. O lemtingu tapo vienos pažįstamos skambutis. Ji pasiūlė klientą. Sutikau, nes tuo metu labai reikėjo pinigų“, – pasakojo Balsas.lt pašnekovė.
 
Nepilnametė susitiko su klientu, bet šis netikėtai apsižiūrėjo palikęs pinigus automobilyje. Tada jiems kartu einant  automobilio link iš visų pusių apsupo policija. „Sulaikė ir nuvežė į komisariatą. Apklausė be vaikų teisių atstovų. Išlaikė nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto. Vėliau parvežė namo. Baudą dėl vertimosi prostitucija išrašė sesei, nes ji yra mano globėja“, – prisiminė Ugnė.
 
Anot nepilnametės, pareigūnai buvo nusiteikę priešiškai jos atžvilgiu: „Labai jautėsi, kad jie mane kaltina. Ir net bandė įtikinti, kad aš pati dėl visko kalta. Nežinojau, kad apklausoje turi dalyvauti suaugęs asmuo, o jie man to nepasakė. Tiesiog išrašė baudą ir paleido.“
 
Buvo sunku išsipasakoti

Keturi mėnesiai pragaro – tiek laiko Ugnė buvo verčiama teikti sekso paslaugas – ir galimybė atsitiesti. Todėl itin svarbu buvo sugrįžti pas artimiausius žmones. Šiuo atveju, seserį, nes mamai, kaip tikina Ugnė, jaunėlės likimas nė motais.
 
„Sesuo dabar viską žino. Ne iš karto, bet galiausiai išsipasakojau. Užtrukau gal mėnesį, kol galėjau su ja apie tai pasikalbėti“, – pasakojo nukentėjusi mergina.
 
Šiuo metu ji ir kitos dvi draugės yra saugiose vietose. Vyksta ikiteisminis tyrimas, o merginoms priskirtas nukentėjusiųjų nuo prostitucijos statusas.
 
Kartu su Ugne pokalbyje dalyvavusi Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Klaipėdos skyriaus koordinatorė Renata Karaliūnaitė piktinosi, kad policija tiesiog išrašė baudą nepilnametės artimiesiems:
„Buvo grubiai pažeistos nepilnametės teisės. Ji nubausta už vertimąsi prostitucija, tačiau apklausta be įstatyminio atstovo. Kodėl nebuvo pakviestos Vaiko teisių apsaugos atstovės? Nepilnamečių prostitucija egzistuoja, tačiau tai yra užslėptas reiškinys. Tai yra organizuota veikla, kurioje sąvadautojai pardavinėja nepilnametes mergaites, pasinaudodami jos pažeidžiamumu, vyrų poreikiams tenkinti. Niekas net nepasidomėjo, kaip mergaitė įklimpo į prostitucijos liūną. Ir niekam neparūpo, kokios aplinkybės tai lėmė…“
 
Anot R. Karaliūnaitės, policija tiesiog išrašė baudą, nors turėjo aiškintis, kodėl nepilnametė pabėgo iš namų. „Jiems, tokie dalykai turėtų būti įdomūs. Bet pareigūnams buvo lengviau paskirti baudą. Dažniausiai nukentėjusios merginos traktuojamos, kaip pusiau nusikaltėles, pusiau liudytojos, dėl to jos nebesupranta savo vaidmens ir teismuose nesugeba pateikti, papasakoti to, ką išgyveno, patyrė. Nukentėjusiosios jaučiasi nesaugios duodamos parodymus, bijo, kad joms grasins, šantažuos, persekios ir vėl teks išgyventi tą patį košmarą. Mes norime, kad nukentėjusiosios dalyvautų apklausose, tačiau jos turi vykti pagal įstatymus, kad mergaitės, moterys būtų kuo mažiau traumuojamos ir laikomos nukentėjusiomis, o ne nusikaltėlėmis, – teisėsaugai priekaištavo R. Karaliūnaitė
Įtariamieji laisvėje

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Diana Voskoboinikova nebuvo linkusi itin atvirauti apie sudėtingą bylą. Šiaip ne taip pavyko išpešti, kad šiuo metu nukentėjusiomis pripažintos trys nepilnametės (kaip ir pasakojo Ugnė).
 
O į klausimą dėl įtariamųjų taip pat sutinkama atsakyti tik labai abstrakčiai: „Tokie tyrimai yra labai sudėtingi. Tai vieni iš tų slaptų tyrimų, kurių viešinimas gali pakenkti. Galiu pasakyti, kad įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos yra pareikšti trim asmenims. Iš pradžių buvo skirti suėmimai, tačiau dabar – švelnesnės kardomosios priemonės. Kokios tiksliai, įvardyti nenorėčiau.“
 
Balsas.lt primena, kad už tokį nusikaltimą yra baudžiama laisvės atėmimu nuo dviejų iki aštuonerių metų.
 
Prokurorė pasakojo, kad sąvadautojai dažnai savo aukų ieško internete. „Būtent internetinėje erdvėje slypi daugiausia pavojų, o susekti galus būna gana sudėtinga. Susieti visą nusikalstamą grandinę tampa iššūkiu. Tačiau sąvadautojai nebūtinai priklauso kažkokiam tinklui. Yra ir pavienių žmonių, sumaniusių taip „užsidirbti“. Visko pasitaiko“, – pasakojo prokurorė D. Voskoboinikova.
 
Prisistato draugais

Portalui Balsas.lt prokurorė pasakojo, kad, kalbant apie įtraukimą į prostituciją, būna įvairių situacijų. „Dažnai sąvadautojas prisistato kaip draugas. Įgauna merginos pasitikėjimą. Lietuvoje yra naudojamas tarptautinės patirties bendras modelis. Kažkoks asmuo, nebūtinai sąvadautojas, susidraugauja su potencialia auka. Merginos dažniausia būna iš nedarnių šeimų, lengvai pažeidžiamos. Joms trūksta bendro supratimo apie supantį pasaulį, o tas „draugas“ vėliau atveda merginą į prostituciją“, – pabrėžė D. Voskoboinikova.

Anot prokurorės, kartais pakanka smulkmenos, kad mergina užkibtų ant sąvadautojų kabliuko: „Yra tokių merginų, kurios nesulaukia taip trokštamo dėmesio šeimoje. Tada kitų asmenų elgesį internete ar bendraujant telefonu supranta kaip to trūkstamo dėmesio rodymą. Jos jaučiasi reikalingos, vertinamos, nors iš tikrųjų jomis norima pasinaudoti“, – apgailestavo Balsas.lt kalbinama prokurorė.
 
D. Voskoboinikovos teigimu, sunkiausia tokiose bylose yra rasti prostitucijos paslaugomis besinaudojančius klientus: „Jų duomenų niekas neviešina. Tačiau kai išsiaiškiname, bandome taikyti teisines priemones. Būtent ta naudojama prievarta ir pinigų perdavimas yra sunkiausia išsiaiškinami dalykai.“
 
Kita problema, pačios aukos nenori per daug pasakyti ir atvirauti. „Vienos bijo, kitos nenori. Arba ateityje planuoja kažkuo panašiu užsiimti. Be jokios abejonės tokį žmogų sunku prakalbinti. Jos gyvena baimėje, nežinomybėje, be ateities ir dabarties planų. O pasitaikė atvejų, kai į prostituciją įtrauktos merginos tarsi ir bijo, lyg ir nenori vergauti, bet didžiuojasi tuo prieš drauges“, – pasakojo D. Voskoboinikova.
Teismo išaiškinimas

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė iš pradžių pažėrė šiek tiek statistikos, kad pavyktų įsivaizduoti, kokia yra nepilnamečių, įtrauktų į prostituciją, situacija.
 
Pavyzdžiui, 2009 m. iš viso dėl prostitucijos bausti 378 asmenys. Iš jų 5 nepilnamečiai. Po metų bendras skaičius sumažėjo iki 326, tačiau nepilnamečių įkliuvo jau 6. Tuo tarpu 2011 m. dėl prostitucijos įkliuvo net 413 asmenų, tačiau nebėra išskirtos nepilnamečių kategorijos.
 
Tačiau pažymėtina, kad 2011-aisiais už naudojimąsi prostitucija nubausta 17 vyrų, kas prieš kurį laiką, regis, buvo iš viso neįmanoma.
 
Sugrįžus prie Ugnės istorijos ir to, kad nepilnametė policijoje buvo apklausta be įstatyminio atstovo, R. Stankevičienė apgailestavo, jog taip nutiko: „Tačiau bendravimo tvarka aprašyta įstatymuose. Galiu pasakyti, kad Baudžiamasis kodeksas (BK) aiškiai reglamentuoja visus procesinius veiksmus, kai vaikas yra nukentėjusysis, liudininkas ar įtariamasis. BK aiškiai nustato, kada gali būti kviečiami ir kada privaloma kviesti įstatyminius atstovus. Tačiau prostituciją reglamentuoja ATPK (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). O jis nenumato tokių procesinių veiksmų, kad privaloma tvarka turi būti kviečiamas įstatyminis atstovas.“
 
Balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino tokią situaciją. Istorija buvo šiek tiek kitokia, tačiau nepilnametis taip pat buvo apklaustas be pašalinių asmenų. Jam policija skyrė baudą, tačiau teismas atmetė pareigūnų iniciatyvą. Vis dėlto, LVAT išaiškino, kad ATPK nėra BK, kur viskas turi būti griežtai įsprausta į rėmus. Anot teismo, ATPK bylose bet kokie įrodymai gali būti vertinami kaip faktiniai duomenys.
 
Policija prieštarauja

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis paprašytas įvertinti tam tikro regiono pareigūnų veiksmus teigė, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl sunku komentuoti kažkokį faktą, nežinant visų įvykio aplinkybių.
„Kalbant bendrai, už vertimąsi prostitucija ar atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis baudžiama nuo 300 iki 500 litų. Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys iki šešiolikos metų, išskyrus tam tikrus įstatyme numatytus atvejus“, – pasakojo R. Matonis.
 
Tačiau policijos atstovas tvirtino, kad apklausiant jaunesnį kaip 18 metų liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas: „Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų. Kaip tuo konkrečiu atveju viskas vyko, negaliu pasakyti.“
 
R. Matonis užsiminė, kad visuomet norėtųsi glaudesnio ir aktyvesnio bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Tačiau priduria, kad konkrečiose bylose pasitaiko įvairų niuansų, bet kalbant bendrai, yra nusistovėjusi tvarka, kuri veikia ir ypatingų problemų neįžvelgiama.

Audrius Bareišis

Publikuota www.balsas.lt 2012 m. liepos 13 d.