Author: admin

Kaune surengtoje konferencijoje “Prekyba žmonėmis” dalyvavo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas dr. Aurelijus Gutauskas, Lietuvos “Carito” programos “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” socialinė darbuotoja Justina Stakaitytė.

Padeda atsigauti

 Pasak J.Stakaitytės, prekyba žmonėmis Lietuvoje vis dar išlieka opi problema. Ji akcentavo, kad  “Caritas” nukentėjusiems suteikia visokeriopą pagalbą: nuo aprūpinimo maistu, transportu ar būstu iki visiškos integracijos į darbo rinką ir visuomenę. Neretai organizacijos savanoriai lydi aukas ir į teismo posėdžius, kartu leidžia laisvalaikį. Taip siekiama, kad nukentėjęs asmuo kuo greičiau socializuotųsi ir grįžtų į įprasto gyvenimo vėžes. Pastebima tendencija, kad prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa asmenys, patenkantys į socialinės rizikos grupę. Pažeidžiamiausių grupė – moksleiviai, vaikų globos namų auklėtiniai, asmenys, gyvenantys skurdžioje socialinėje aplinkoje, tai yra socialinės rizikos šeimose ar globos namuose. Socialinė darbuotoja atkreipė dėmesį, kad prekyba žmonėmis pasireiškia įvairiomis išnaudojimo formomis: seksualiniu išnaudojimu, nelegaliu įvaikinimu priverstiniam darbui, nelegalia prekyba organais, elgetavimu, fiktyviomis santuokomis. Dažnai į nusikaltimų tinklą patenkama tuomet, kai aukos naiviai patiki, kad neįgiję jokio išsilavinimo, nemokėdami tos šalies kalbos bei neturėdami darbo patirties, galės nesunkiai užsidirbti daug pinigų.

 Trūksta informacijos 

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras D.Valkavičius atkreipė dėmesį, kad informacijos trūkumas yra pagrindinis trukdys nubausti nusikaltėlius. Vyras apgailestavo, kad šiuo metu yra pradėti tik septyni ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Anot jo, šis skaičius turėtų būti žymiai didesnis, kadangi prekybos žmonėmis atvejų yra kur kas daugiau, tačiau aukos dėl įvairių priežasčių bijo kreiptis į policijos pareigūnus.
Kitas momentas – prekybos žmonėmis problemos nesuvokimas. Visuomenė vis dar nesupranta, kas yra prekyba žmonėmis, trūksta žinių apie tai. Statistika rodo, kad prekyba žmonėmis pagal dydį, po ginklų ir narkotikų prekybos, yra trečioje vietoje.

 Auka pažeidžiama 

Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas atkreipė dėmesį į fiktyvias santuokas. Beveik visais atvejais jos sudaromos tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų laisvai keliauti Europos Sąjungoje. Kaip teigia ekspertai, fiktyvios santuokos – viena iš sunkiausių prekybos žmonėmis formų. Auka išnaudojama įvairiomis formomis: priverstiniu darbu, kūno ir seksualine prievarta, prievartiniu vaikų gimdymu, psichologine vergove ir laisvės suvaržymu. Išnaudojimas prasideda jau verbavimo metu, kai pasinaudojama asmens pažeidžiamumu. K.Žibas pabrėžė, kad įtraukimas į fiktyvią santuoką negali būti laikomas savanorišku, nes jau yra pasinaudota moters pažeidžiamumu, ji nesuvokia, ką daro, negali suprasti ir įvertinti ilgalaikių padarinių.

 Teismų klaidos 

Aukščiausiojo Teismo teisėjas dr. A.Gutauskas pasakojo, kodėl prekiautojai žmonėmis vis dar išteisinami. Jis paminėjo, kad pagrindinė priežastis – savanoriškas aukos išvykimas dirbti į užsienį. Prekeiviai teismuose sako, kad jokio poveikio aukai nedarė, ši pati su viskuo sutiko, o jie tik padėjo įgyvendinti svajonę. Pasak teisėjo, tai būna klasikinis atsakymas. Dažnai teismai sutinka, jei auka pati išvažiavo, tai buvo jos pačios noras, kuris užtraukė jai nemalonę ir sugriovė gyvenimą. Deja, bet taip nėra. Moteriai jau būna padarytas poveikis, kai buvo pasinaudota jos pažeidžiamumu. Dažnai dėl to žemesnių instancijų teismai padaro daug broko, kurį vėliau turi ištaisyti Aukščiausiasis Teismas.

 Subtilūs verbavimo būdai

 “Caritas” programos “Sisteminis prekybos žmonėmis prevencinis modelis: tarpžinybinis bendradarbiavimas” koordinatorė Erika Panova pastebėjo, kad šiandieniai verbavimo būdai yra itin subtilesni, nei buvo anksčiau. “Ankščiau galėjome išgirsti istorijų, kad pačiupo einant gatve, surišo rankas, įmetė į bagažinę ir išsivežė. Dabar taip nėra. Viskas vyksta kur kas subtiliau, įpinami šiokie tokie apgaulės mechanizmai. Dažnai tai būna vadinamasis vaikino efektas. Yra žinoma atvejų, kai pora mėnesių ar net pusę metų vaikinas su mergina bendrauja, užmezga intymų ryšį, susipažįsta su šeima, o vėliau pasiūlo iškeliauti į užsienį truputėlį užsidirbti. Vos ne vestuvėmis kvepia. Paskutinę dieną prieš kelionę vaikinas pasako, kad negali važiuoti, turi dar pora svarbių reikalų sutvarkyti, o merginai liepia važiuoti ir jo palaukti. Galiausiai vaikinas dingsta, o draugai, pasitikę merginą svečioje šalyje, pasirodo esantys kitokie ir pati kelionė jau tęsiasi kitaip”, – pasakojo E.Panova. Verbavimas virtualiame pasaulyje taip pat klesti. Pasak E.Panovos, dažnai pasinaudojama merginų patiklumu. Tai gali vykti tam tikrose interneto svetainėse, tarkim, išnaudojimas tinklalapių modelių srityje. Net socialiniame tinkle “Facebook” labai plačiai sklinda įvairūs skelbimai, kviečiantys užsiimti tokiu modelio darbu. Taip paveikiamos merginos, negaunančios daug dėmesio. 

Suteikia pagalbą 

Visą parą veikia “Caritas” programos SOS numeris 8 679 61 617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu taip pat gali skambinti ir šeimos nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. 

Ingrida Asipavičiūtė 

Prekyba žmonėmis – skaudi ir be galo jautri tema, tačiau vis dažniau Lietuvoje yra ne tik diskutuojama, bet ir ieškoma būdų, kaip kovoti su šia problema. Vakar Kaune buvo organizuojama konferencija tema „Prekybos žmonėmis problema Lietuvoje: kaip su ja kovoti”, kurią organizavo tarptautinė katalikiška organizacija „Caritas”. 

Suprasdami šios temos aktualumą konferencijoje dalyvavo ir pranešimą pristatė Lietuvos policijos mokyklos (toliau – LPM) Policijos veiklos skyriaus viršininko pavaduotojas Vilius Velička. Pareigūno pranešimo tema buvo „Misija įmanoma: nusikaltimų prevenciją užtikrinantys pareigūnai mokosi apie prekybą žmonėmis”.

Pareigūnas savo pranešimą pradėjo Europos Komisijos narės, atsakingos už vidaus reikalus, Cecilia Malmstrom citata: „Deja, vergovė dar nenugrimzdo istorijos užmarštin. Baisu, kad šiais laikais žmonės tebėra išstatomi pardavimui ir verčiami dirbti ar užsiimti prostitucija. Pagrindinis mūsų tikslas – užtikrinti, kad aukos gautų paramą, o prekiautojai žmonėmis būtų nuteisti”.

V. Velička konferencijos dalyviams akcentavo, kad Lietuva prekybos žmonėmis srityje išlieka importo, eksporto, kartais tranzito šalimi. 

„Tenka apgailestauti, kad prekyba žmonėmis – yra latentinis (užslėptas) nusikaltimas, nes nukentėjusieji retai kreipiasi pagalbos, todėl net nėra visiškai tikslios informacijos apie prekybos žmonėmis mastą”, – kalbėjo LPM dėstytojas. 

Pareigūnas informavo, kad nuo šių metų ir LPM stengiasi įnešti savo indėlį kovoje su šia problema. 2015 m. gegužės 4 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu buvo patvirtintos naujos specialiųjų mokymo modulių programos viešosios policijos pareigūnams.

Modulio „Prekybos žmonėmis prevencija” tikslas – suteikti viešosios policijos pareigūnams teorinių žinių ir lavinti jų praktinius įgūdžius, reikalingus prekybos žmonėmis tyrimo ir prevencijos srityje.

V. Veličkos įsitikinimu, mokymų metu įgytas žinias pareigūnai galės lengvai pritaikyti sudėtingame pareigūnų darbe. 

„Pareigūnai ne tik įgis teorinių žinių apie prekybos žmonėmis tyrimo reiškinį, tyrimo ir prevencijos ypatumus, tačiau gebės atskirti prekybos žmonėmis atvejus. Be to, žinos, kaip atlikti pirminius veiksmus, turinčius įtakos tolesnei tyrimo eigai. Taip pat pareigūnai išmoks efektyviai bendradarbiauti su regionų ir tarptautinėmis institucijomis keičiantis informacija apie prekybos žmonėmis atvejus”, – pasakojo V. Velička. 

Per pastarąsias penkias savaites apie 100 šalies pareigūnų jau dalyvavo šiuose mokymuose ir gilino žinias apie prekybos žmonėmis problemą. Lietuvos policijos mokyklos informacija 

Vargšai, neturintys darbo, žemo intelekto ar net turintys protinį atsilikimą vyrai galės būti parduoti į vergovę, o jais „pasirūpinantys“ geradariai baudžiamosios atsakomybės galės sulaukti tik tuomet, kai bus šaukštai po pietų – prekeivių žmonėmis negalima bausti, jeigu buvo užkirstas kelias iš anksto suplanuotam nusikaltimui. 

Taip su prekyba žmonėmis kovojantiems pareigūnams buvo suduotas smūgis – dėl dviejų vyrų išnaudojimo, pasinaudojant jų pažeidžiamumu bei panaudojus apgaulę, buvo išteisintas ne kartą prizines vietas Lietuvoje vykusiuose Tailando bokso turnyruose laimėjęs kaunietis Ernestas Derliūnas. „Byloje neįrodytas būtinasis nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – nukentėjusiųjų fizinės ir valios laisvės pažeidimas (suvaržymas), dėl kurio jie negalėtų laisvai pasirinkti vieno ar kito elgesio varianto, be to, neįrodytas ir būtinasis subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – E. Derliūnui inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo tikslas – nukentėjusiųjų asmenų išnaudojimas nusikalstamoms veikoms daryti ir kitais išnaudojimo tikslais“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs Kauno apygardos prokuratūros ir nukentėjusiųjų skundus dėl sportininkui paskelbto išteisinamojo nuosprendžio. Tuo metu nusikaltimui kelią užkirsti padėję su prekyba žmonėmis kovojantys Lietuvos „Carito“ darbuotojai sako, kad teismo sprendimas nusikaltimus darantiems asmenims atveria dideles galimybes. „Gaila, kad teisėjai neįžvelgė naujų prekybos žmonėmis formų sudėtingumo ir išnaudojamų asmenų pažeidžiamumo, – sakė programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. – Kaip patogu neišsilavinusius, sutrikusius, gerai nesuvokiančius savo padėties vaikinukus daryti priklausomais nuo savo „geradarių“ – net teismas stoja išradingų išvežėjų pusėn, nematydamas jokios problemos dėl tokių metodų.“ Anot jos, Lietuvoje daug kalbama apie tarptautinį bendradarbiavimą, bet bent E. Derliūno istorijoje Vokietijos teisėsaugininkai savo ruožtu nepadėjo tirti šios bylos, nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų  dėl įrodymų surinkimo savo šalyje. „Bandysime paskutinę galimybę įrodyti įvykdytą prekybos žmonėmis nusikaltimą – kreipsimės į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kasacine tvarka“, – K. Mišinienė vis dar tiki, kad bus surasta teisybė. Žinomas sportininkas E. Derliūnas buvo apkaltintas, o vėliau išteisintas dėl to, kad dar praėjusiais metais nuo kovo 3 d. iki balandžio 7 d. susitarė už atlygį iš Lietuvos į Vokietiją išgabenti du asmenis nusikalstamų veikų vykdymui bei kitais išnaudojimo tikslais. Marijampolėje gyvenantiems vyrams buvo nupirkti autobuso bilietai, kaip vėliau paaiškėjo, tik į vieną pusę, jiems iš anksto buvo duota po 50 eurų bei pažadėta, kad dar po 400 Eur jie gaus nuvykę į Vokietiją. Likus kelioms dienoms iki kelionės vienas vyrų nutarė atsisakyti pasiūlymo, o kitas sutiko važiuoti, bet nuo galimos vergovės buvo išgelbėtas – mikroautobusą pasienyje sustabdė pareigūnai. Prokurorai tikino, kad verbuodamas vyrus E. Derliūnas veikė su Vokietijoje bausmę atliekančiu nusikalstamo pasaulio atstovu, kuris šiam buvo nurodęs apie savo užsiėmimą niekam, net tėvui, nepasakoti. Dėl prekybos žmonėmis teisiamam sportininkui jie siūlė skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę ir nukentėjusiesiems priteisti 2 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Anot jų, nusikaltimo, kuriuo buvo kaltinamas E. Derliūnas, sudėtis yra formali ir jos baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veikla. „Asmuo gali būti verbuojamas slepiant ar neslepiant fakto, kad jis bus išnaudojamas, ir nusikaltimo baigtumui nustatyti nebūtina, jog nukentėjusysis būtų užverbuotas, pakanka paties verbavimo proceso“, – pažymėjo prokurorai. Jų duomenimis, nukentėjusieji turi lengvą protinę negalią, nesugeba adekvačiai orientuotis socialinio gyvenimo situacijose, nesugeba suprasti kitų žmonių ketinimų, naiviai pasitiki kitais asmenimis, dėl ko jais galima lengvai pasinaudoti ir jais manipuliuoti. Be to, jie abu augo nepilnose šeimose, kurių finansinė padėtis nebuvo gera, o vienas jų yra net bandęs nusižudyti. „Abu nukentėjusieji neturėjo jokio savarankiško pajamų šaltinio, ieškojo bet kokio darbo, kurio niekaip negalėjo rasti, tam įtakos galėjo turėti jų protinė negalia, vienas nukentėjusiųjų turėjo skolų, kurių vykdymas buvo pavestas antstoliams“, – buvo teigiama prokuratūros skunde. Tai, anot prokurorų, puikiai suprato E. Derliūnas, kuris su Vokietijoje gyvenančiu asmeniu susirašinėjo, žadėdamas jam „atvežti du bomžus“, šiuos dar vadindamas kvailiais. „Ieškosiu daugiau bomžų“, – iš bičiulio gavęs žinutę, kad už tokius asmenis galima gauti daugiau pinigų, rašė E. Derliūnas. „Savo žinutėse jis vieną nukentėjusiųjų vadino bomžu, kvailiu, vargšu vyru, „jis rašo ir kalba net lietuviškai blogai“, „jis nekalba jokia kalba“, taip akivaizdžiai parodydamas savo požiūrį į šiuos asmenis ir jų pažeidžiamumo suvokimą“, – prokurorų teigimu, nukentėjusiesiems pinigai buvo pažadėti už nieką. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiesiems E. Derliūnas nurodė, jog Vokietijoje šie tik privalės pasirašyti dokumentus, o tada jau galės grįžti atgal į Lietuvą. Įtariama, kad socialiai pažeidžiami asmenys buvo verbuojami į Vokietiją tik dėl to, kad už juos būtų gaunamos socialinės pašalpos – turėjo būti sutvarkyti dokumentai, kad šie gyvena Vokietijoje ir turi teisę į išmokas, o vėliau šios lėšos būtų pasisavinamos nukentėjusiesiems nieko apie tai nežinant. Be to, įtariama, kad buvo planuojama lietuvių vardu atidaryti banko sąskaitas bei įkurti bendroves, kuriose būtų sudarinėjami melagingi pirkimo-pardavimo sandoriai. Tačiau su tokia pozicija nesutiko teisėjai, nutarę, kad nukentėjusieji galėjo laisvai apsispręsti bei savo nuožiūra pasirinkti savo elgesio variantą. Pasak jų, formaliai E. Derliūnas atliko dalį veiksmų, kurie patenka į jam inkriminuoto nusikaltimo požymius – verbavo du nukentėjusiuosius, o paskui vieną jų gabeno. „Tačiau nukentėjusiųjų valios laisvė nebuvo pažeista, t. y., nukentėjusieji galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Vokietiją, jie galėjo laisvai apsispręsti“, – teismas taip pat pabrėžė, kad nenustatyta, jog E. Derliūnas naudojosi nukentėjusiųjų pažeidžiamumu. Tuo metu E. Derliūnas teisme aiškino, kad vaikinai turėjo važiuoti tvarkyti dokumentus įdarbinimui, deklaruoti gyvenamąją vietą., jeigu negautų darbo, pretenduotų gauti valstybės kompensacijas, bedarbių, socialines, maisto, būsto pašalpas. „Jie turėjo pasirašyti sutartis, atidaryti sąskaitas banke, kad būtų kur pervesti pinigus“, – pažymėjo sportininkas.

Dainius Sinkevičius 

Seksualines paslaugas perkančių asmenų viešinimas yra puiki priemonė, siekiant kovoti su prostitucija, įsitikinęs Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. Jis prideda, kad kova su prostitucija – ne vien policijos darbas, tačiau Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė tvirtina, kad policija daro nepakankamai. 

„Mums labai svarbu parodyti, kad praktiškai policija pro pirštus žiūri į pagrindinį prostitucijos veikėją – klientą, pirkėją, teigdama, kad šiuo metu neįmanoma jo nubausti“, – LRT Radijui sako K. Mišinienė. Tai parodyti bandyta Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ sukurti filmuku. Jame vaizduojama, kaip pas merginą apsilanko vyrai. Jie ateina pagal skelbimą, išplatintą internete: „Jauna aistringa brunetė su tavimi pažais nepamirštamus žaidimus“. Vyrai tikisi nusipirkti sekso paslaugas, tačiau mergina jiems pasiūlo pažaisti „Monopolį“. 

K. Mišinienė: pirmiausia į filmuką sureagavo klientai 

Anot Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės K. Mišinienės, filmuko tikslas – parodyti visuomenei reiškinį, su kuriuo jau tarsi susigyvenome. „Tai vyksta šalia mūsų, bet mes sugebame patogiai gyventi, įsivaizduodami, kad ten tiesiog vyksta finansiniai sandoriai. […] Kitas dalykas, mums labai svarbu parodyti, kad praktiškai policija pro pirštus žiūri į pagrindinį prostitucijos veikėją – klientą, pirkėją, teigdama, kad šiuo metu neįmanoma jo nubausti. Mums buvo labai svarbu iškelti ir užaštrinti šiuos momentus“, – komentuoja K. Mišinienė. Jos teigimu, tikimasi, kad tai padės visuomenei susimąstyti ir suvokti, kad prostitucija gali būti vykdoma visai šalia, be to, paskatins apie šia problemą diskutuoti. K. Mišinienė tvirtina, kad tai parodė ir komentarai, parašyti po vaizdeliu. „Šiandien skaitydami komentarus portale lrytas.lt [šiame portale buvo paviešintas filmukas – LRT.lt], matome, kad kažkuria prasme mums pavyko pasiekti šį tikslą. Beje, pirmiausia atsiliepė sekso pirkėjai. Tai labai aiškiai matosi. Jie apie tai kalba su pasipiktinimu: „Pirkau ir pirksiu“, „Kas man uždraus?“, „Tai – reikalas tarp dviejų suaugusių žmonių“. Matome, kad tikrai pataikėme taikliai“, – sako K. Mišinienė.

Problemą spręsti trukdo požiūris?

 K. Mišinienė neslepia, kad tokie komentarai, pradirbus šioje srityje 14 metų, jos nestebima, bet pripažįsta, kad nesitikėjo tokios gausos. LRT Radijo pašnekovės nuomone, tai rodo, kad vis dėlto mūsų šalyje gausu žmonių, pasiruošusių pirkti kitą žmogų ir jį išnaudoti. Geriausias būdas su tuo kovoti, anot K. Mišinienės, – viešumas. „Manau, kad viešumas yra geriausias ginklas. Mes tai seniai pastebėjome. Taip pat tai pastebėjo ir mūsų kolegos užsienyje, vykdantys panašias programas. Matome, kad viešumas yra tai, ko labiausiai bijo sekso pirkėjai. Jie nebijo baudų, finansinio pažeminimo, bet bijo to, kad bus išviešinti“, – tikina specialistė ir prideda, kad filmuke parodyti vyrai kol kas nesikreipė dėl to, kad juos gali atpažinti. K. Mišinienė įsitikinusi, kad pagrindinė priežastis, kodėl dažniau baudžiami seksualinių paslaugų teikėjai, o ne pirkėjai, yra požiūris, nors policijos pareigūnai ir tvirtina, kad nubausti klientus yra daug sudėtingiau nei prostitucija užsiimančius žmones. „Požiūryje slypi atsakymas, kodėl taip lengvai ir netgi, sakyčiau, smagiai, nubaudžiami asmenys, užsiimantys prostitucija, ir taip nepasiekiami jų pirkėjai“, – teigia K. Mišinienė.

R. Matonis: akivaizdu, kad tai – socialinė problema

 R. Matonis sutinka, kad viešumas yra gera priemonė, norint kovoti su prostitucija. „Filmuką peržiūrėjau. Tai tikrai yra puikus būdas. Manau, kad jis efektyvus. Viešumas – viena iš geresnių priemonių kovoti su šia problema“, – tvirtina R. Matonis, tačiau atmeta policijai metamus kaltinimus, kad ji į prostituciją žiūri pro pirštus. „Nenorėčiau sutikti su kaltinimu […]. Iš esmės mes vadovaujamės teisės aktais. Kokius įrankius įstatymų leidėjas suteikia, tokiais ir naudojamės. Kalbant apie šiuos pažeidimus, statistika yra tokia: per metus turime apie 300 pažeidimų“, – nurodo R. Matonis. Jo teigimu, per 2014 m. buvo nubausti 299 asmenys, teikę seksualines paslaugas, ir 22 jas pirkę. Visi vadinamieji klientai, pasak R. Matonio, buvo vyrai. Jis pabrėžia, kad statistika dar neparodo, jog policija į šiuos pažeidimus žiūri pro pirštus, nes tai nėra tik policijos problema. „Akivaizdu, kad tai – socialinė problema. Mes [policijos pareigūnai – LRT.lt] labiau orientuojamės į sunkesnius nusikaltimus, kurie slypi už šių pažeidimų: prekyba žmonėmis, organizuotas nusikalstamumas, narkotikai. Šią sritį dažnai kontroliuoja įvairios nusikaltėlių grupuotės, kurios iš to pelnosi, išnaudoja ar net žaloja merginas. Mūsų manymu, tai – žymiai sunkesni nusikaltimai“, – tvirtina R. Matonis.

Apsimesti paslaugų teikėjais policijos pareigūnai negali 

R. Matonio teigimu, dėl to į šiuos nusikaltimus kreipiamas didesnis dėmesys – pradėta nemažai su prostitucija susijusių ikiteisminių tyrimų. R. Matonis nurodo, kad per pastaruosius trejus metus pradėti 81 ikiteisminis tyrimas dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos, dar 23 – dėl įtraukimo į prostituciją. „Tai yra tikrai sunkūs nusikaltimai, kurie reikalauja daug pastangų, kad būtų atskleisti. Policija šiuo metu daugiau orientuojasi į tokias nusikalstamas veikas, o ne administracinės teisės pažeidimus“, – sako policijos atstovas. Jis sutinka, kad viešumas yra viena iš efektyviausių priemonių, siekiant sumažinti seksualines paslaugas perkančių žmonių skaičių, ir prideda, kad, norint tai padaryti, policijos naudojamų priemonių tikrai nepakanka.„Asmenis, kurie teikia šias paslaugas, žymiai lengviau nustatyti. Jie patys reklamuojasi, skelbia apie tokias paslaugas. Taip pat tie asmenys nelinkę bendradarbiauti su teisėsauga ar policija. Tai apsunkina ir klientų nustatymą. Jeigu merginos ar vyrai, kurie teikia tokias paslaugas, bendradarbiautų su teisėsauga, padėtų nustatyti klientus, manau, minėti skaičiai būtų žymiai didesni ir policijai būtų lengviau tai daryti“, – įsitikinęs R. Matonis. Jo teigimu, patys policijos pareigūnai negali dėti skelbimų ar reklamuotis, kad neva teikia paslaugas, ir tokiu būdu sulaikyti tokias paslaugas norinčius įsigyti asmenis, nes tokie veiksmai laikomi provokacija arba kurstymu daryti pažeidimą. LRT Radijo laida „60 minučių“  

Kad pamatytų Ispanijos sostinėje Madride gyvenančią savo motiną, viename Lietuvos socializacijos centre gyvenusi penkiolikmetė sutiko su sąvadautojų pasiūlymu dirbti prostitute. „Maniau, kad turėsiu galimybę nuvažiuoti pas mamą“, – prisipažino nepilnametė.

 Į už kelių tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos esančią Ispaniją mergina taip ir nenuvažiavo – ją kartu su sąvadautojais prie pasienio sulaikė pareigūnai.
Tuo metu kita mergina, kuri greitkelyje prie Madrido automobiliuose teikė seksualines paslaugas, prisipažino, kad padarė didžiausią gyvenimo klaidą, kai nesugebėjo atsispirti sąvadautojams. „Jų akyse mačiau žiaurumą, agresiją“, – teigė prostitute dirbusi, bet nė cento taip ir neuždirbusi lietuvaitė.
„Anksčiau labai norėjau gyventi užsienyje, bet po šios kelionės daugiau apie tai net negaliu pagalvoti“, – sakė ji. Kaip turėtų būti traktuojamas jaunų merginų išvežimas į užsienį ir perdavimas į kitų asmenų priežiūrą? Ar tai prekyba žmonėmis, ar tik įtraukimas į prostituciją? Šiaulių apygardos teismas nusprendė, kad tris pažeidžiamas merginas verbavusios grupuotės nariai turi atsakyti tik už jų įtraukimą į prostituciją – už tai Baudžiamajame kodekse numatytos gerokai švelnesnės bausmės.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas taip pat nutarė, kad negalima pripažinti, kad merginos, kurias buvo nuspręsta parduoti kaip lėles, patyrė psichinę prievartą – nors jos kalbėjo apie didžiulę baimę, tai esą nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
Taip tik dėl dviejų merginų gabenimo užsiimti prostitucija, o ne dėl prekybos žmonėmis, buvo nuteistas Kupiškio rajono gyventojas Darius Domža – teismo salėje suimtas vyras pataisos namuose turės praleisti pusketvirtų metų.
Metais trumpiau už grotų praleis kupiškėnas Mangirdas Dalinskas. Tuo metu kaltinimų dėl prekybos žmonėmis sulaukęs Nerijus Bružas buvo išteisintas – jis nuteistas tik dėl svetimo dokumento laikymo. Šiuo nuosprendžiu dėl svetimų dokumentų laikymo bei netikrų vairuotojų pažymėjimų įgijimo ir laikymo taip pat nuteistas Sigitas Kačinskas (buvęs Grigaliūnas) – jam bausmės vykdymas atidėtas.
Bet ar merginas išnaudoję vyrai tikra nėra verti prekeivių žmonėmis vardo? Prokurorai įsitikinę, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai kaltinamuosius išteisino dėl prekybos žmonėmis ir kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, prašydami nuosprendį pakeisti. Su apkaltinamuoju verdiktu nesutinka ir nuteistieji – jie taip pat prašo panaikinti nuosprendį ir juos dėl kaltinimų išteisinti.
Prokuratūros ir nuteistųjų apeliacinius skundus trečiadienį pradėjo nagrinėti trijų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

 Po pažinties Italijoje – išvykos į Ispaniją

Dėl prekybos žmonėmis baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta ir Kupiškio rajono gyventoja Rita Grigaliūnaitė, tačiau ji bylos baigties taip ir nesulaukė – mirė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta moteris pareigūnams pasakojo, kad jos brolis užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu, o ji jam padeda vertėjaudama. Taip mergina dar 2010 m. Italijoje susipažino su rusų tautybės asmeniu, vardu Stefanas, kuris jos pasidomėjo, ar nepažįsta kokių nors merginų, kurios dirbdamos prostitutėmis nenorėtų užsidirbti pinigų.
Apie tai R. Grigaliūnaitė papasakojo savo draugams – kartą esą N. Bružas jai pasakė, kad yra viena mergina, kuri sutinka dirbti prostitute. Tai buvo lengvo protinio atsilikimo mergina – ją kompanija nuvežė į Madridą ir paliko Stefanui.
„Po kiek laiko jis man paskambino ir pranešė, kad ši mergina labai serga, ją parsivežėme atgal į Lietuvą“, – R. Grigaliūnaitė sakė, kad už merginos suradimą pinigų negavo, nes ji nebuvo tinkama darbui.
Įtariamoji neslėpė, kad atsirado ir daugiau merginų, kurios sutiko dirbti prostitutėmis Ispanijoje, tačiau jos buvo nepilnametės, todėl jos taip ir nebuvo išvežtos. Tiesa, viena panelė, kuriai tebuvo penkiolika metų, vyko į Ispaniją, bet išvykti iš Lietuvos nesuspėjo, nes su suklastotais dokumentais buvo sulaikyta pasienyje.
Kad su merginomis važiavo į Ispaniją, neslėpė ir D. Domža. Jis pasakojo, kad Italijoje susipažino su Stiopa (Stefanijumi), kuris vėliau su savo drauge persikėlė gyventi į Ispaniją ir čia atidarė viešnamį.
„Tada R. Grigaliūnaitė man pasakė, kad galima užsidirbti pinigų, merginas vežant dirbti prostitutėmis“, – vyras neslėpė, jog tokia idėja jam patiko – automobilių verslas jam buvo pagrindinė veikla, o merginų gabenimas užsiimti prostitucija – papildomas verslas. Už tai, kad suras merginą, jam esą buvo pažadėta 20 proc. nuo jos uždarbio.
Kaltinamasis neslėpė, kad jo buvo prašoma surasti ir vaikinų, tiesa, ne seksualinėms paslaugoms teikti, o skinti apelsinus. Kad pelnėsi iš merginų prostitucijos, pripažino ir M. Dalinskas, tuo metu N. Bružas jam pateiktus kaltinimus kategoriškai neigė.
Į „darbą“ vykdavo metro, o su klientais vykdavo į laukus
Kaip jaunos ir nedideliuose miesteliuose gyvenančios merginos buvo viliojamos prostitučių darbui, bene geriausiai atskleidė vienos nukentėjusiųjų pasakojimas.
„Kartą manęs M. Dalinskas paklausė, ar nenoriu kartu važiuoti į Ispaniją skirti mandarinų – aš jo bijojau, todėl pasakiau, kad pagalvosiu, – teigė mergina. – Kai mane nuvežė į R. Grigaliūnaitės namus, ši iš karto pasakė, kad gatvėje turėsiu dirbti prostitute. Bijojau pasakyti, kad nevažiuosiu, bijojau, kad bus grasinama mano šeimai. Pas R. Grigaliūnaitę dažnai būdavo D. Domža – jų labai bijojau, jų akyse mačiau žiaurumą, agresiją.“
Nedideliame kaime gyvenanti mergina ir dar viena panelė buvo išvežtos į Ispanijos sostinę – čia joms davė drabužių, apatinio trikotažo.
„Apgyvendino bute kartu su kita moterimi – ji kalbėjo rusiškai ir ispaniškai, o mus saugojo kažkoks vyriškis, – savo pasakojimą tęsė lietuvaitė. – Mes kiekvieną dieną važiuodavome „į darbą“ – moteris, pas kurią įsikūrėme, mums nupirkdavo bilietus. Važiuodavome metro iki autobusų stoties, o iš ten – autobusu iki greitkelio prie kažkokio autoserviso. Ten stovėdavome ir gundydavome klientus – pasakydavome jam kainą, o jeigu šis sutikdavo, tada su jo automobiliu nuvažiuodavome į laukus ir darydavome tai, ko prašo klientas. Per dieną tekdavo aptarnauti iki šešių klientų.“
Iš vieno kliento prostitutė gaudavo 20-30 eurų, tačiau realiai nieko neuždirbo – pinigus paimdavo jas saugantis vyras. Mergina sakė, kad taip dirbo apie dvi savaites – vėliau susirgo, todėl būdavo namuose. „Kai tai sužinojo D. Domža ir R. Grigaliūnaitė, jie vietoj manęs atvežė kitą panelę, o mane grąžino į Lietuvą – pasakė niekam nesakyti ir nepasakoti, kad buvau išvežta į Ispaniją“, – nukentėjusioji prisipažino, kad negalėjo tylėti ir apie „darbą“ užsienyje papasakojo savo močiutei.
Kurį laiką pas močiutę pagyvenusi mergina buvo vėl sulaukusi R. Grigaliūnaitės pasiūlymo vykti „padirbėti“ – šįkart į Olandiją. „Tačiau tada nesutikau, pamelavau, kad močiutė serga, o ir draugas neišleidžia“, – kalbėjo ji.
Žadėjo, kad snigs pinigais: gausi tiek, kad nusipirksi namą
Tuo metu kita nukentėjusiąja pripažinta mergina taip pat iš nedidelio miestelio pareigūnams prisipažino, kad į Ispaniją sutiko važiuoti tik todėl, jog labai norėjo pamatyti čia jau senokai gyvenančią, bet ją palikusią mamą.
„M. Dalinskas žinojo, kad gyvenu socializacijos centre ir kad manęs niekas iš artimųjų nepasiges, – sakė ji. – Labai norėjau nuvažiuoti pas savo mamą, su ja dažnai pasikalbėdavau telefonu. Kai man pasiūlė, sutikau važiuoti – R. Grigaliūnaitė tiesiai šviesiai pasakė, kad turėsiu dirbti prostitute. Sutikau, nes tai buvo vienintelė galimybė nuvykti pas mamą – pasakiau, kad esu nepilnametė ir dar neturiu paso. Tada mane nusivedė į fotoateljė, padarė nuotrauką, o po kiek gavau asmens tapatybės kortelę, joje buvo parašyta, kad jau esu pilnametė, o mano vardas – Diana.“
Tačiau išsvajotosios Ispanijos mergina ir ją vežę sąvadautojai taip ir nepasiekė – juos pasienyje sulaikė pareigūnai.
Darbą Europos pietuose sąvadautojai siūlė ir kitoms merginoms – viena jų prisipažino, kad su ja buvo tartasi dėl viešbučio kambarinės darbo, o kitai – skinti pomidorus ar apelsinus.
„Supratau, kad iš tikrųjų man siūlo prostitutės darbą, nes ką daugiau man gali pasiūlyti, kai esu nebaigusi mokslų ir neturiu diplomo“, – prisipažino viena mergina.
Jos teigimu, tokių pasiūlymų buvo ne vienas, net buvo žadama sutvarkyti visus dokumentus – tik važiuok.
Kad merginoms buvo žadamas įspūdingas atlygis, prisipažino vienos nukentėjusiosios sesuo – ji pareigūnams prisipažino, jog seserį bandė atkalbėti nuo kelionės, bet ši jai rėžė, kad reikia kažkaip pragyventi. „Man žadėjo, kad iš tų pinigų galėsiu nusipirkti namą“, – sesers žodžius citavo liudytoja.
Teisėjas: viskas vyko spontaniškai
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Z. Kavaliauskas mano, kad sąvadautojai neprekiavo žmonėmis, kai jaunas lietuvaites vežė į Ispaniją, o tik pelnėsi iš jų prostitucijos.
„Nenustatyta, kad už merginų pristatymą į Ispaniją kam nors būtų sumokėti pinigai, o jau vien ta aplinkybė, kad vienai nukentėjusiųjų susirgus ji buvo nemokamai parvežta į Lietuvą, iš jos nebuvo reikalaujama pinigų, jos niekas neieškojo ir nereikalavo grįžti į Ispaniją teikti seksualinių paslaugų, rodo, kad jos atžvilgiu prievarta nebuvo naudojama, neribojama jos laisvė“, – pažymėjo teisėjas.
Teisėjas taip pat nutarė, kad kaltinamieji net nebuvo subūrę organizuotos grupės – esą nebuvo sudarytas joks nusikalstamos veikos planas, viskas vyko spontaniškai, nebuvo griežtai suskirstyti vaidmenys ir užduotys, negautas pelnas.
„Tai buvo bendrininkų, o ne organizuota grupė“, – kol kas dar neįsiteisėjusiame nuosprendyje pažymėjo teismas. 

 Dainius Sinkevičius

Išskirtinis dėmesys, dovanos ir pažadai apie bendrą ateitį. Su tokia realybe susidūrusi iš vieno kaimo į Šiaulius studijuoti atvykusi jauna mergina jautėsi lyg būtų skraidžiusi padebesiais. Tačiau tokia laimė greitai baigėsi – „mylimasis“ ją pavertė pigia prostitute. 

Vietoj išsvajotos laimės – pasityčiojimas ir pragaras išnuomotame bute: mergina 4 mėnesius buvo priversta teikti lytines paslaugas visiškai nepažįstamiems vyrams. Pabėgti ji negalėjo – nuolat buvo stebima, kol galop kartą į butą atėjo klientu apsimetęs policijos pareigūnas, o vietoj jos ėmė dirbti kita mergina.
Tai, ką patyrė prostitute paversta iš katalikiškos šeimos kilusi mergina, teisėsaugos pareigūnai sužinojo ne iš karto – apie prievartą ji ryžosi prabilti tik tuomet, kai vienas sąvadautojo bičiulis kreipėsi į teismą dėl daugiau kaip 13 tūkst. eurų skolos priteisimo.
Būtent šie pinigai ir tapo spąstais merginai – pasinaudodamas, kad ji neturi gyvenimiškos patirties, sąvadautojas privertė pasirašyti skolos sutartį, pagal kurią jai yra paskolinami pinigai ajurvedinio masažo salono atidarymui. Bet pinigų mergina taip ir negavo – kai dokumentai buvo pasirašyti, ji buvo atvežta į masažo salonu turėjusį būti butą, kur čia jos laukė vis kitas naujas klientas.
„Džiaukis, kad tavęs nepardaviau į užsienį“,– patikliai merginai rėžė sąvadautojas. Kai ši nevykdė jo nurodymų ir atsisakė teikti seksualines paslaugas, sulaukė prievartos – buvo sumušta.
Į beviltišką situaciją pakliuvusi mergina buvo priversta teikti „masažo paslaugas“ – jau per pirmojo kliento apsilankymą ją slapta įrengta kamera sąvadautojas nufilmavo ir pagrasino, kad jeigu ši dar spyriosis ar priešinsis, vaizdo įrašas bus perduotas kaime gyvenantiems ir visų gerbiamiems tėvams. Tokio smūgio mergina nesitikėjo – sutiko tenkinti buvusio mylimojo užgaidas. O klientų vis daugėjo, merginos sveikatos būklė vis blogėjo.
Vėliau pareigūnams ji prisipažino, kad buvo verčiama telefonu priiminėti užsakymus iš klientų, o sąvadautojas vykdė jos kontrolę, baudė už nepaklusnumą, skirstė pelną, gautą iš prostitucijos, jai palikdamas tik grašius, kurių užtekdavo buto nuomai.
„Kartą sąvadautojui parašiau SMS žinutę, kad daugiau nenoriu teikti seksualinių paslaugų – jis atvyko pas mane į butą ir nurodė daugiau nerašyti tokių žinučių, kurių turinyje būtų įvardytos seksualinės paslaugos, parvertė mane ant lovos ir išsitraukęs savo kelnių diržą sagtimi tris kartus sudavė per sėdmenis, po to ranka trenkė per veidą“, – prisiminė mergina.
Po patirto košmaro merginos laukė naujas etapas – dar ir dar kartą pareigūnams, o paskui teisėjams pasakoti, ką ji patyrė dirbdama prostitute. Šiaulių teisėjai jos košmaru patikėjo, tačiau Lietuvos apeliaciniame teisme mergina patyrė tikrą pažeminimą – jos skriaudikas buvo išteisintas. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) galutine ir neskundžiama nutartimi savo kolegų klaidą ištaisė ir sąvadautoją pasiuntė kalėti beveik pusketvirtiems metams.
Tas sąvadautojas – šiaulietis verslininkas Renatas Girdvainis. Jis šiuo metu jau atlieka bausmę ne tik dėl pelnymosi iš prostitucijos, bet ir sukčiavimo – kai prostitute paversta mergina apie išnaudojimą pasiskundė pareigūnams, R. Girdvainio bičiulis Romas Sitnikas kreipėsi į teismą prašydamas iš nukentėjusiosios priteisti daugiau kaip 13 tūkst. eurų, kuriuos ši esą yra pasiskolinusi masažo salono įkūrimui.
Šią paskolos sutartį mergina pasirašė įkalbėta R. Girdvainio – vyras ją nuvežė į susitikimą su R. Sitniku, savo ranka užpildė iš anksto paruoštus du paskolos sutarties egzempliorius ir davė nukentėjusiajai juos pasirašyti. Sutartyje nurodytų pinigų mergina negavo, o vėliau R. Girdvainis, pasinaudodamas faktu, kad mergina yra skolinga, įtraukė ją į prostituciją.
Neskundžiamoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis R. Girdvainio tikslas įtraukiant merginą į paskolos sutartį buvo primesti jai turtinę prievolę, dėl kurios ši būtų nuo jo priklausoma ir paklusni, taip priversti ją užsiimti prostitucija ir dalintis su juo pajamomis.
„Pinigų pagal sutartį jai nebuvo planuota perduoti – akivaizdu, kad jeigu nukentėjusioji žinotų tikruosius R. Girdvainio tikslus siūlant jai imti paskolą, tokios sutarties nebūtų pasirašiusi, ir tai ji padarė tik dėl piktavališko suklaidinimo dėl teisinių šio sandorio padarinių“, – teisėjai pabrėžė, kad R. Girdvainis merginai net prisistatydavo netikrais vardu ir pavarde.
Atsikratyti slegiančios skolos merginai nebuvo paprasta – talkinant prekybos žmonėmis aukoms padedančiam „Caritui“ nukentėjusioji kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad pasirašyta paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
Nors su tokiu ieškiniu pinigus tariamai paskolinęs R. Sitnikas priešinosi tokiam reikalavimui, tačiau merginai pavyko bylą laimėti – Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė paskelbė, kad seksualinį išnaudojimą patyrusi mergina pinigų neturės mokėti.
Pasak teismo, nors R. Sitnikas buvo išteisintas dėl sukčiavimo, tačiau yra konstatuota, kad jis pasirašė fiktyvią paskolos sutartį kaip paskolos davėjas, o pinigų paskolos gavėjai taip ir neperdavė.
Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Šiaulių skyriaus socialinė darbuotoja Marytė Puidokienė sako, kad nors ir nukentėjusiajai merginai teko numinti kryžiaus kelius, tačiau ši kova ją tik dar labiau užgrūdino.
„Prireikė ilgų 7 metų bylinėjimosi įvairiose teismų instancijose, kol šiandien turime galutinį sprendimą – suteneris ne tik kaltas dėl įtraukimo ir išnaudojimo prostitucijoje, bet ir jo metodai pripažinti neteisėtais, – sakė M. Puidokienė. – Neegzistuojanti milžiniška paskola, turėjusi priversti patiklią merginą nuolankiai  ją „atidirbinėti“ prostitucijoje, teisme pripažinta apgaule. Nuoširdžiai žavimės jaunos moters ištverme, atkaklumu įrodinėjant savo tiesą, nes reikėjo atsilaikyti prieš daug vyresnius ir labiau patyrusius vyrus, kurie, atrodo, buvo įpratę laimėti panašiose situacijose. Šiandien ši mergina, pati kilusi iš kaimo, iš daugiavaikės šeimos, turi darbą, namus, mylimą žmogų, išbandymai ją užgrūdino ir subrandino.“

Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotojai visą parą teikia pagalbą, konsultacijas nukentėjusiesiems nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos ar seksualinės prievartos. Tel. +370-679-61617 galima skambinti ir šeimų nariams, bet kokių tarnybų atstovams, įtariantiems apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.   

Dainius Sinkevičius 

Lietuvoje originalių prabangos prekių galima nusipirkti už trečdalį kainos. Firminiais vadinamų rūbų, avalynės bei kitų išskirtinių prekių užsigeidę gyventojai jų įsigydavo pigių rūbų prekyvietėmis užmaskuotose parduotuvėse.Statusas – nenusakomas 

Pačiame Tauragės centre įsikūrusi parduotuvė viliojo ne tik vietos pirkėjus. Čia iki praėjusių metų vidurio buvo pardavinėjami žymiais prekės ženklais pažymėti sportiniai rūbai, avalynė, kojinės, džinsai, apatiniai rūbai bei drabužiai laisvalaikiui, šiek tiek smulkių garso aparatūros reikmenų ir kitų daiktų. Vietos žmonės neabejodami vardija ir kitas panašias parduotuves, kurių iškabose nėra skelbiama, kad čia parduodamos aukščiausios kokybės prekės iš Vakarų Europos, o kai kurios detalės verčia spėlioti, ar tai nėra pigių rūbų krautuvė. Tačiau kvapą užtraukiančio dezinfekuotų skudurų tvaiko čia nėra. Visos prekės pažymėtos tikromis etiketėmis. Nustebimą labiausiai kelia prekių kainos. Bent kiek nusimanantis pirkėjas negali patikėti – originalios “Hugo Boss”, “Gucci”, “Diesel” bei kitų garsių gamintojų prekės čia įvertintos tik trečdaliu tikrosios kainos. Būtent todėl į Tauragę daug metų plūsta pirkėjai net iš didžiųjų Lietuvos miestų. 

Teisti veš į Klaipėdą 

Tokios “mistikos” paslaptis paprasta – visos šios prekės yra tikros, tačiau į Lietuvą jas atgabeno nusikaltėliai, sukūrę vagių tinklą, šlavusį prabangias parduotuves Olandijoje. Viena tokia krautuvė, Tauragės centre prekiavusi vogtais daiktais, prieš metus buvo uždaryta, o jos savininkas iki šiol trina tardymo izoliatoriaus gultus. Jau visai netrukus jis bus etapuotas į uostamiestį, kur Klaipėdos apygardos teisme kartu su žmona, verslo partneriu bei vaikystės draugu bus teisiamas. Jiems inkriminuojami nusikaltimai skamba šiurpiai – prekyba žmonėmis ir poveikio nukentėjusiesiems darymas. Nukentėjusiaisiais pripažinti aštuoni tauragiškiai, kurių vienas yra nepilnametis, kiti taip pat jauno amžiaus vaikinai ir merginos. Tiesa, tik pusė iš viso būrio vogti iš prabangių parduotuvių į Vakarų Europos valstybes išvežtų žmonių pageidavo būti pripažinti nukentėjusiaisiais. Kiti labiau bijo savo buvusių darbdavių nei įstatymo ir pasirinko liudytojų statusą. 

Rengė “darbuotojų” atrankas

 Turtingas tauragiškis, turintis didelį namą, parduotuvę, važinėjęs brangiu automobiliu ir ieškodavęs socialinės rizikos grupei priskiriamų asmenų nesunkiam darbui užsienyje, vargu ar buvo pirmasis, sugalvojęs tokį verslą.Lietuvoje yra ne vienas už panašią veiklą nuteistas asmuo. Verslo planas buvo gudrus ir nešantis didelius pelnus, bet sykiu ir paprastas. Mieste bei jo apylinkėse jaunų, darbo neturinčių, išgerti mėgstančių, kartais ir teistų žmonių netrūksta. Pasiūlymas nesunkiai užsidirbti juos dažniausiai suvilioja. Tiesa, “bosas” pats atrinkdavo darbui tinkamus asmenis. Kai kurie jo konkurso nepraeidavo. Olandijoje ar kitoje senosios Europos valstybėje šių žmonių apgyvendinimu bei “darbu” pasirūpindavo parduotuvės savininko bendrininkas. Pasisodinęs į automobilį grupę vogti atvežtų žmonių vežiodavo po miestus ir miestelius. Dažniausiai į nusižiūrėtą parduotuvę eidavo pora – vaikinas ir mergina. Moterys paprastai pardavėjoms kelia mažiau įtarimų. 

Aprūpino specialiais prietaisais

 Tokia “brigada” ateidavo į parduotuvę, prisirinkdavo daug prekių ir su jomis keliaudavo į pasimatavimo kabinas. Užtenka vos kelių akimirkų lietuvių atsineštu prietaisu nuimti magnetinius prekių žymeklius. Dalį prekių mergina atiduodavo pardavėjai kaip netinkamas, o kitas susikišdavo kur tik gali ir išnešdavo iš parduotuvės. Taip vienu apsilankymu pora vagių nugvelbia kelias prekes. Per dieną mažesniame miestelyje jie aplankydavo visas juos dominančias parduotuves. Didesniuose miestuose toks lietuvių desantas užsibūdavo ilgiau, mažesniuose – vos kelias valandas. Nors senosios civilizacijos šalyse parduotuvių savininkų vagys negąsdina, nes draudimo kompanijos padengia nuostolius, vagišiai paprastai nelieka nepastebėti. Tokiam netikėtumui šio nusikalstamo verslo organizatoriai taip pat pasiruošia. Jie siunčia savo žmones ne tik vogti, bet ir stebėti, ar kas nors neseka vagių. Vos pamatę, kad parduotuves lankantys bendrininkai sekami, tokie sekliai pranešdavo žinią ir visa gauja bemat dingdavo iš tos vietovės. Vogti šie žmonės buvo verčiami kasdien, išeiginė – tik sekmadienis, kai parduotuvės Olandijoje nedirba.

 Atlygį gavo tik Lietuvoje

 “Į Lietuvą keliaudavo maišai naujų, brangių prekių. Verslo organizatorius kiekvieną dieną telefonu kontaktuodavo su bendrininku Nyderlandų Karalystėje. Šis jam atsiskaitydavo, kiek ir kokių prekių pavyko pavogti. “Bosas” duodavo nurodymus, kokių dydžių bei spalvų drabužių reikia. Be to, bendrininkas raportuodavo, kuris asmuo pavogė daugiau, o kuris mažiau. Nuo to priklausė atlygis”, – pasakojo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas. Už nusikalstamą darbą 16 tauragiškių gaudavo šiek tiek pinigų. Tiesa, mokėta jiems tik tada, kai šie grįždavo į Lietuvą. Kada panorėję gaujos nariai negalėdavo parvažiuoti, turėjo “atidirbti” už kelionę ir išlaikymą. “Verslo” organizatorius pasirūpindavo, kad jo pasiuntiniams būtų išnuomotas būstas, tačiau dažnai šie samdiniai būdavo verčiami pasivogti maisto, higienos priemonių ir alkoholio.  Jeigu kuris pradėdavo verkšlenti, kad nebenori vagiliauti, kad bijo įkliūti vietos policijai, kad pavargo ir pasiilgo namų, atsirasdavo labai rimtų argumentų įtikinti nesiveržti namo. Tauragės “Carito” socialinė darbuotoja Karina Remeikytė, dirbanti su nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis, neslėpė, kad santykiai tarp vogti išvežtų žmonių buvo sudėtingi. Socialiai pažeidžiami žmonės vienas kitam nebuvo broliai ar seserys. Jie veikiau gyveno vadovaudamiesi išlikimo instinktais, tad būta ir smurto, ir prievartos, ir kitų labai skaudžių dalykų.

Kišo pasirašyti šablonus 

Pernai birželį tokią vogtų daiktų siuntą kartu su keliais namo vykusiais vogti verstais žmonėmis pakeliui į Tauragę pareigūnai sulaikė. Tada išaiškėjo visa “verslo” schema, o organizatorius atsidūrė už grotų. Pareigūnai suskaičiavo, kad per porą metų nuo 2012-ųjų vagystėms į Olandiją buvo išsiųsta 16 asmenų. Visi jie buvo apklausti ir prabilo apie tai, kaip buvo užverbuoti, kokiomis sąlygomis buvo išnaudojami vykdyti nusikaltimus. Netrukus juos pradėjo lankyti suimto verslininko žmona. Moteris atsiveždavo jau paruoštus vienodus visiems atsisakymo nuo ankstesnių parodymų šablonus. Dažniausiai nukentėjusiaisiais pripažintiems žmonėms telikdavo tokį tekstą pasirašyti. Moteris graudendavo, kad liudydami prieš jos vyrą jie sužlugdys geradario verslą bei gyvenimą. O neretai buvo užsimenama apie galimas liūdnas pasekmes jiems patiems. Pareigūnai suskaičiavo per porą metų neteisėtais būdais “verslininkų” susikrautą turtą. Kratų metu pas organizatorių rasta prabangą atskleidžiančių daiktų – “Breitling” laikrodis, kurio vertė viršija 14 tūkst. eurų.Tie, kas sės į teisiamųjų suolą, turės atsakyti ir už dokumentų klastojimą bei tokių klastočių panaudojimą, svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimą. 

Suabejojo pažeidžiamumu 

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus teigimu, per porą pastarųjų metų tai yra antroji prekybos žmonėmis byla, kurioje atskleidžiama tai, kad tauragiškiai buvo verbuojami vogti užsienio parduotuvėse. Pirmoji teismuose buvo vertinama skirtingai. Pernai spalio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas tauragiškį, kuriam buvo pareikšti kaltinimai asmens verbavimu vogti užsienyje ir grasinimu jam, išteisino. Prokurorų įsitikinimu, tyrimo metu buvo surinkta pakankamai medžiagos nuteisti kaltininką. Prancūzijoje vagiliauti turėjęs vyras yra pilnametis. Todėl teismas ir suabejojo, ar galima tokį žmogų priversti vogti, jį įbauginti.Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo skundą ir pakeitė nuosprendį, paskelbęs apkaltinamąjį sprendimą. 

Aukos pateko į liūną

 Dažnai išgirdę panašias istorijas žmonės nesupranta, kodėl tokio verslo organizatoriai baudžiami būtent už prekybą žmonėmis. Juk vežami į užsienį asmenys žino, ką jiems ten teks veikti. K.Remeikytė aiškina šią situaciją paprastai ir suprantamai – visi šie žmonės buvo išnaudojami ir neturėjo galimybės pakeisti šios padėties. Visi jie yra pažeidžiami, iš itin blogos aplinkos. “Kai kuriems šių žmonių tai buvo vienintelis būdas pabėgti nuo girtaujančių savo tėvų. Daugelis jų – itin jauni, vos baigę mokyklas arba net nesimokę. Išvažiuodami į užsienį jie tik teoriškai žinojo, ką jiems teks daryti, bet nė nenutuokė, kad kiekvieną dieną teks patirti didžiulę baimę būti sučiuptiems, nesuprato, kaip jie ištvers spaudimą kasdien vogti, o jei nepasiseks, bus baudžiami. Kai kurie jų patyrė visokeriopą smurtą, – aiškino socialinė darbuotoja. – Tai lyg liūnas. Namie šių žmonių laukia skurdas ir siaubinga aplinka. Todėl jie viliasi, kad išvažiavę į užsienį sugebės ištrūkti iš to uždaro rato, bet ir vėl patenka į panašią situaciją. Visa tai gimdo ilgalaikį nerimą, depresiją, priklausomybes. Labiausiai baugina tai, kad nusikalstamo verslo organizatoriai randa aukų. Tėvai nesirūpina savo vaikais, jiems visiškai nesvarbu, kur ir ko atžalos išvažiuoja.” Nors pareigūnai teigia, kad beveik visos aukos buvo linkusios nusikalsti, socialiniai darbuotojai bando prieštarauti teigdami, kad didesnė jų dalis nebuvo bausti ir nenorėjo tapti nusikaltėliais.  

Daiva Janauskaitė

Gegužės 25 dieną Akmenės rajono vaikų globos namų globotinius (rūpintinius) aplankė puikios „Lietuvos Caritas“ socialinės darbuotojos iš Šiaulių miesto Marytė Puidokienė ir Vaida Gailiūtė.

Vaikai išklausė jų paskaitą apie prekybą žmonėmis Lietuvoje, bei Šiaulių raj. Papasakojo realias istorijas, kaip susižavi jauni žmonės pinigais, kurie uždirbami nelegaliai ar vykdant neteisėtą veiklą. Taip pat pateikė vaikams klausimyną dėl išvaizdos žmonių, kurie yra suteneriai ar verbuotojai, o gal nukentėję asmenys. Globotinių reakcijos buvo įvairios, kadangi ne visada gali pasitikėti draugais, klasiokais ar net artimiausiais žmonėmis, o žmogaus išvaizda dar nieko nepasako. Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio bendruomenės pareigūnės Ramunės Vėlavičienės dėka vaikai neįprastai paminėjo Tarptautinę dingusių vaikų dieną. Kelių susitikimų metu su pareigūne Ramune vaikai karpė spalvotus raktus, kurie buvo priklijuoti prie Akmenės rajono vaikų globos namų vartų.

Raktas simbolizuoja galimybę visada sugrįžti į namus, iš kurių tu išėjai.

Užimtumo specialistė Lina Simplytė

Gegužės 19 dieną Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos įvyko Šv. Mortos iniciatyvos koordinacinis pasitarimas. Dėmesį patraukė ne tik kiek neįprastas pavadinimas, bet ir tai, kad jame dalyvavo ne tik aukštas pareigas einantys Vidaus reikalų ministerijos sistemos atstovai, Jungtinės Karalystės ambasadoriaus pavaduotojas, bet ir vyskupas Kęstutis Kėvalas, prelatas Edmundas Putrimas, Lietuvos „Carito“ atstovai bei policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas.
„Bernardinai.lt“ jau yra rašę apie tai, kad lietuvių delegacija dalyvavo Londone vykusioje konferencijoje, kurioje svarstyta, kaip derėtų bendradarbiauti, sprendžiant vis aktualesnę prekybos žmonėmis arba naujosios XXI amžiaus vergijos problemą.
Nors Lietuvoje prekyba žmonėmis yra gerokai mažesnė piktžaizdė nei kai kurios kitos nusikaltimų formos, tačiau nederėtų pamiršti, kad gyvename globaliame pasaulyje, kuriame sparčiai plinta ne tik epidemijos, bet ir nusikalstamos socialinės praktikos. Suprantama, kad mums, gyvenantiems Lietuvoje, dar sunku įsivaizduoti prekybos žmonėmis mastą pasaulyje. Įvairiais duomenimis, globalioje rinkoje yra parduota daugiau nei 2,4 milijonai žmonių. Dauguma aukų yra moterys, tačiau bauginamai daugėja ir į naujųjų vergų prekybininkų rankas pakliūvančių vaikų skaičius. Ryškėja tendencija įtraukti naujuosius vergus į nuskalstamas veikas.
Konferencijoje Londone kalbėta ne tik apie grėsmes, bet ir apie tai, kaip derėtų konstruktyviai į jas reaguoti. Vienas iš pasiūlymų – Šv. Mortos grupės įkūrimas. Tai tarptautinis tinklas, jungtinė policijos ir Bažnyčios iniciatyva, kurią globoja popiežius Pranciškus. Tokio bendradarbiavimo idėja kilo Anglijos ir Velso katalikams, ją palaikė Didžiosios Britanijos policija.
Grįžę iš Londono, policijos departamento vyriausiasis patarėjas Alvydas Šakočius, policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas pradėjo parengimo darbus, siekdami, kad valstybės institucijos ir Bažnyčia Lietuvoje taip pat pradėtų glaudžiau bendradarbiauti, užkirsdamos kelią naujajai vergijai. Tokį bendradarbiavimą entuziastingai palaikė prelatas E. Putrimas, kuris atsakingas už užsienyje gyvenančių lietuvių sielovadą, daugiausia laiko praleidžia Pietų Amerikoje ir ne kartą yra susidūręs su atvejais, kai Lietuvos piliečiai patenka į nusikaltėlių rankas užsienio valstybėse. Iniciatyvą palaikė ir Kauno vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas, kuris, be kita ko, koordinuoja Bažnyčios veiklą socialinėje srityje.
Lietuvos „Caritas“ jau ne vienus metus padeda asmenims, nukentėjusiems nuo prostitucijos ar kitų prekybos žmonėmis pavidalų. Ši organizacija taip pat labai suinteresuota sulaukti institucinės pagalbos ir viliasi, kad jau netrukus prekybos žmonėmis problema Lietuvoje taps svarbia politinės darbotvarkės dalimi.
Visi pasitarimo Policijos departamente dalyviai sutarė dėl kelių dalykų. Pirmiausia, jog prekyba žmonėmis yra itin sudėtinga problema, su kuria dera kovoti sutelkus jėgas. Taip pat buvo konstatuota, kad iki šiol trūko ne tik glaudesnio Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimo, bet ir bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų bei rūpinimosi šia problema parapijų lygmeniu. Profesorius A. Šakočius susirinkusiesiems pristatė tai, kaip galėtų Lietuvoje veikti Šv. Mortos iniciatyva, teigė, jog netikslinga kurti naujas struktūras, bet daug svarbiau panaudoti sinergijos, kylančios iš kryptingo bendradarbiavimo, principą.
Sutarta iniciatyvinės grupės vardu kreiptis į Lietuvos vyskupų konferenciją, prašant deleguoti atstovą, kuris atliktų koordinatoriaus vaidmenį, formuojant bendradarbiavimo su valstybės institucijoms praktikas.
Kalbėta ir apie tai, kad būtina į problemos sprendimą įtraukti Užsienio reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, taip pat, jog itin svarbu, kad tokie pasitarimai nebūtų tik „garo nuleidimas“, bet duotų postūmį konkretiems veiksmams.
Viešosios policijos valdybos viršininkas Vytautas Lamauskas išsakė mintį, kad jau pats buvimo prie vieno stalo faktas teikia vilčių, nes šiandien labai svarbu realiai bendradarbiauti, keistis informacija. Reikalingi ne tik geri įstatymai, bet ir tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimo įgūdžiai praktinėje veikloje.
Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis teigė, kad aktyviai diskutuoja su Užsienio reikalų ministerijos atstovais, atkreipė dėmesį, jog labai svarbu, kad, kovojant su prekybos žmonėmis problema, bendradarbiautų visos lietuvių bendruomenės.
Pasitarime kalbėta ir apie tai, kad, buriant Šv. Mortos iniciatyvos koordinacinę grupę, itin svarbus vaidmuo teks policijos kapelionui kun. A. Toliatui. Jis turės atlikti tarpininko vaidmenį, taip pat labai svarbu įtraukti visų apskričių policijos kapelionus į bendrą darbą. Beje, kaip paaiškejo jau po keletos dienų, Lietuvos vyskupai būtent kunigui A. Toliatui patikėjo būti Bažnyčios ir policijos bendradarbiavimo, sprendžiant naujosios vergovės problemą, koordinatoriumi.
Pirmas žingsnis žengtas. Tai, kiek toli pavyks Lietuvoje nueiti Šv. Mortos iniciatyvos keliu Lietuvoje, paaiškės rudenį, kai bus aiškiau, ar šios svarbios iniciatyvos neužgožė kitos. 

Andrius Navickas 

Skurdas, nedarbas, žinių stoka, priklausomybės – šios ir kitos bėdos ne vieną paskatina priimti abejotinus pasiūlymus ir, patikėjus saldžiais pažadais, pakliūti į prekiautojų žmonėmis tinklus. Tie tinklai jau išskleisti labai plačiai.

Tinka kiekvienas

 Kaip teigia Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė, šiais laikais nei aukų amžius, nei lytis nebesvarbu. Nusikaltėliams svarbiausia rasti labiausiai pažeidžiamus, patiklius žmones, įvilioti juos į spąstus, išvežti ir parduoti. Prekybos žmonėmis aukos – ne tik sekso vergės. Vyrai, moterys, vaikai verčiami vogti, elgetauti, pervežti narkotikus ar užsiimti kita neleistina veikla. Prekyba žmonėmis įgauna vis platesnį mastą – jį sumažinti pavyktų tik sutelkus visos visuomenės pastangas, tarnyboms ir žinyboms dirbant drauge. Vienas iš bendros veiklos iniciatorių Lietuvos „Caritas“ prie bendro stalo sukvietė įvairių Panevėžio tarnybų atstovus. Savivaldybės, švietimo, teisėsaugos, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai svarstė, ką daryti, kad kuo mažiau žmonių pakliūtų į 21 amžiaus vergiją. 

Šalyje pirmauja

 Klausantis tiesiogiai su prekybos žmonėmis aukomis susiduriančiųjų pasakojimų sunku patikėti, jog tai iš tikrųjų vyksta šalia mūsų. Patekusiems į prekeivių spąstus žmonėms išsivaduoti būna sunku, o nubausti sąvadautojus – dar sunkiau. Prokurorė N. Grunskienė pripažįsta, jog kiekviena byla reikalauja ypač daug susikaupimo ir pastangų. Šiuo metu prokuratūroje atliekami 6 ikiteisminiai tyrimai, 9 moterys pripažintos nukentėjusiosiomis, yra 23 įtariamieji. Pirmoji prekiautojų žmonėmis byla Panevėžyje buvo nagrinėta 2006 metais, nuo tada tokių nusikaltimų, taip pat ir bylų, tik daugėja. Pastaruoju metu teismui atiduota 20 baudžiamųjų bylų, 14 jau išnagrinėta, 43 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, 41 – nuteistas. Griežčiausiai už prekybą žmonėmis nuteistam asmeniui skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Pasak N. Grunskienės, „Carito“ pagalba nukentėjusiesiems neįkainojama. Ši organizaciją daugeliui padėjo išsigelbėti iš sudėtingų situacijų, rasti prieglobstį. Daugiausia prekiautojų žmonėmis aukų – prostitutėmis verčiamos dirbti moterys. 

Aukos jaunėja

 Panevėžio regione dirbanti „Carito“ socialinė darbuotoja Živilė Liekienė atkreipia dėmesį, jog į prekiautojų žmonėmis nagus pakliūna vis jaunesnės mergaitės. „Teko padėti nukentėjusiai dvylikos metų mergaitei“, – sako socialinė darbuotoja. Jos teigimu, situacija keičiasi tikrai ne į gera. Moterų pirkliai įvairiausiais būdais vilioja penkiolikos, šešiolikos metų ar dar jaunesnes mergaites, žada joms aukso kalnus, o patikėjusiąsias paverčia sekso vergėmis. Pasitaiko, kad į sąvadautojų tinklus merginos patenka ne tik iš socialinės rizikos, bet ir iš rūpestingų, gerų šeimų. Dar viena tendencija – fiktyvios santuokos. Merginos kviečiamos už pinigus sukurti šeimas, tikisi nesunkiai praturtėti, tačiau nė nepastebi, kaip atimami jų pasai ir prarandama laisvė. Socialinė darbuotoja atkreipia dėmesį, jog vis daugėja berniukų tvirkinimo atvejų. „Atėjo laikas apie tykančius pavojus kalbėti visu balsu. Tik žinantieji, kas gresia, gali apsisaugoti. Perspėjimų niekada nebus per daug. Prevencinis darbas, ypač mokyklose, turi būti dirbamas ne valdiškai – papasakojau kartą ir gerai. Kiekvienas vaikas, ypač iš rizikos grupės, turi žinoti apie galimas situacijas, apgaulės būdus. Būtina atkreipti dėmesį į pasikeitusį elgesį, kitus įtartinus požymius“, – tvirtina prevencijos programos koordinatorė Erika Panova.

Į užsienį neišvežė

 Prekybos žmonėmis aukoms padedančio „Carito“ socialinė darbuotoja Edita Krištaponienė sako, jog aukų nusikaltėliai dažniausiai ieško iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių. Edita pasakoja vienos mergaitės, pavadinusi ją Rasos vardu, atvejį. Dabar jai jau 18 metų. Rasa augo keturis vaikus auginančioje nepilnoje šeimoje. Išgerianti, nuolat sugyventinius keičianti motina, nepriteklius, skandalai, barniai – mergaitės vaikystėje džiaugsmo buvo mažai. Mokykloje ji laikėsi nuošaliai, neturėjo draugų, gėdijosi savo padėties. Kai Rasai buvo penkiolika, ji netikėtai susirado naujų draugų, kiek vyresnę draugę, su kuria nuolat kartu būdavo dvidešimtmetis vaikinas. Rasa su draugais dažnai susitikdavo, bendraudavo. Kartą naujieji draugai pasakė, kad netolimame kaime moteris ieško talkininkės daržams ravėti – pati sveikatos neturi, tad žada už ravėjimą neblogai sumokėti. Mergaitė iš karto sutiko imtis darbo, o draugai pažadėjo pas tą moterį nuvežti. Kelionė tęsėsi tik iki miško – ten sutartoje vietoje jau laukė trys vyrai, kurie penkiolikmetę seksualiai išnaudojo. Po to įvykio „draugai“ Rasą pradėjo šantažuoti, gąsdino visiems pasakysiantys, ką ji darė su trimis vyrais miške, jeigu nesutiks susitikinėti su jų nurodomais vyrais už pinigus. Rasa, nežinodama kaip išsigelbėti, sutiko, tačiau neprisivertė už pinigus tenkinti vyriškų aistrų ir iš ją laikiusio vyro glėbio pabėgo. Išsigandusią, išsitaršiusią keliu lekiančią mergaitę paėmė pavežti jauna pora – išklausę padriko pasakojimo, žmonės nuvežė Rasą į policiją. Taip ji pateko į „Carito“ globą ir paliko nemielus namus. 

Varo elgetauti 

Tokių merginų kaip Rasa yra ir daugiau. Ne kiekvienai iš jų pavyksta sutikti pagalbos ranką tiesiančių žmonių, išsivaduoti. Miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė sako, kad nepilnamečiams, kaip ir suaugusiems žmonėms, gresia pavojus patekti ne tik į sekso vergiją. Vaikai priviliojami ir įtraukiami į įvairias neteisėtas veikas – jie seksualiai išnaudojami, verčiami elgetauti, prekiauti narkotikais, tapti kišenvagiais, organų donorais, gali būti parduodami įvaikinti. Pirmiausia grėsmė kyla rizikos grupei priklausantiems vaikams – iš socialinių įgūdžių stokojančių, nedarnių,girtaujančių šeimų, pavojus gresia šeimos krizę išgyvenantiems, skurdą, netektį, sunkumų moksle, bendraujant patiriantiems vaikams. „Kaip nusikaltėliai išsirenka, išskaičiuoja galimas aukas, taip jas turėtume numatyti ir mes – mokytojai, atsakingų tarnybų specialistai. Vaikas neišvežamas per vieną dieną, dažniausiai tam nuosekliai ruošiamasi – būsima auka stebima, įkalbinėjama“, – sako A. Grainienė.

  Vitalija Jalianiauskienė 

Publikuota 2015 m. gegužės 15 d. http://www.delfi.lthttp://www.sekunde.lt/panevezyje/prekeiviu-zmonemis-voratinklyje-naujos-aukos/