kopzi

Author: admin

  • PAVOJINGOS FIKTYVIŲ SANTUOKŲ ORGANIZATORIŲ PINKLĖS

    Retkarčiais „Akistatai“ vis tenka prisiminti emigravusius į svečias šalis lietuvius. Ir bėda ta, kad ne vien gerai tenka minėti. Mat galimybė laisvai įvažiuoti į bet kurią Europos Sąjungos (ES) ar Šengeno erdvės šalį bei gyventi joje kartu ir nusikaltėliams atveria galimybes jungtis į tarptautinius tinklus, verstis nusikalstama veikla. O didėjanti imigracija ne iš ES šalių dar sukūrė ir savotišką „migracijos industrijos“ rinką – suklestėjo fiktyvių santuokų verslas, kaip nesunkus būdas legalizuotis vienoje ar kitoje ES šalyje.

    Nusikaltėlių tinklai

    Šioje srityje jau pasižymėjo ir lietuviai. Tokio nusikalstamo verslo organizatorių išaiškinama ne tik mūsų šalyje – jų nemažai sulaikoma ir Jungtinėje Karalystėje, kur itin veržiasi gyventi trečiųjų šalių piliečiai. Europolo duomenimis, fiktyvias santuokas paprastai organizuoja ne pavieniai nusikaltėliai, o organizuoto nusikalstamumo tinklai, ir šis faktas traktuojamas ne tik kaip nusikaltimas prieš valstybę, bet ir kaip nusikaltimas prieš žmogų, kitaip dar įvardijamas kaip prekyba žmonėmis.

    Niekas neskelbia oficialių duomenų, kiek lietuvių yra įkliuvę į fiktyvių santuokų organizatorių tinklą, kiek tokių tinklų išaiškinta, kiek nusikaltėlių išgirdo apkaltinamuosius nuosprendžius.

    Dr. Karolis Žibas, dirbantis žmogaus teisių, kovos su prekyba žmonėmis, migracijos, prieglobsčio ir integracijos srityse, savo knygoje „Fiktyvios išnaudojančios santuokos ir prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje“ rašo, jog 2015 metais buvo pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl fiktyvių santuokų sudarymo. Pasak K. Žibo, dažniausiai tikslo šalis – Jungtinė Karalystė, kur mūsų merginos ištekinamos dažniausiai už pakistaniečių, indų, afganistaniečių bei kitų šalių piliečių, bet kokia kaina norinčių legalizuotis toje šalyje.

    „Vestuvių organizatorės“

    Neseniai Didžiosios Britanijos spaudoje ir internetiniuose portaluose pasirodė žinia apie nuteistas 5 atvykėles iš Lietuvos, kurios, susibūrusios į gerai organizuotą nusikalstamą grupuotę, su trečiųjų šalių piliečiais fiktyviai apvesdino net 26 lietuvaites.

    Kaip rašo „Mail Online“, nusikalstamai gaujai vadovavo Lina Kezelytė (33 m.) ir Mohamedas Jemaldynas (33 m.). Pastarasis buvo atsakingas už jaunikių „parinkimą“. Linos motina Valentina Kezelienė (53 m.) talkino dukrai – derindavo su būsimosiomis nuotakomis atvykimo laiką, rezervuodavo skrydžius iš Vilniaus į Londoną. Beata Jarmolovič (28 m.) „dirbo“ vestuvių fotografe, taip pat ji paruošdavo ir puošdavo būsimąsias nuotakas, o Rūta Sperskaitė (25 m.) bei Renata Semaško (29 m.) leido nusikaltėliams naudotis savo banko sąskaitomis ir taip „išplauti“ nemažas pinigų sumas. Visos bendrininkės gyveno skirtinguose Londono priemiesčiuose, tačiau kaip viešnios dalyvaudavo visose savo organizuojamose vestuvių ceremonijose.

    Padėjo legalizuotis

    Pasak prokuroro Džonatano Polnojaus, grupuotė savo „veiklą“ vystė beveik trejus metus (2012-2014 m.) ir iš „jaunikių“ gavo 315 000 svarų sterlingų (maždaug 361 000 eurų) užmokestį, kurį nuslėpė. Tuo metu L. Kezelytė valdžios įstaigoms buvo deklaravusi, jog ji per metus uždirbo 36 000 svarų sterlingų.

    „Aferos sumanytojos padėjo vyrams iš ES nepriklausančių šalių – Šri Lankos, Pakistano, Nigerijos ir Nepalo – legalizuotis Jungtinėje Karalystėje. Kadangi lietuvės buvo ES šalies pilietės, tai trečiųjų šalių gyventojams, sudarius fiktyvią santuoką, atsirasdavo galimybė gyventi ir dirbti mūsų šalyje. Kai kuriais atvejais jiems pasisekė apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir kitas institucijas, jog santuoka yra tikra“, – sakė prokuroras D. Polnojus.

    Rado įkalčių

    Pasak nusikaltimų kamuolį narpliojusių tyrėjų, lietuvės ilgą laiką sugebėjo savo nusikalstamą veiklą maskuoti: vestuves rengdavo gana puošnias, dažnai pagal „jaunikio“ papročius, kad būtų labiau įtikinama, jungtuvių šventėse daug fotografuodavo.

    Pirmasis pavojaus skambutis „vestuvių organizatorėms“ nuskambėjo 2013 metų spalį, kai gavę informacijos, vestuvių ceremoniją nutraukė imigracijos tarnybos pareigūnai. Nuotaka ir jaunikis buvo suimti. Jiems buvo pateikti kaltinimai dėl fiktyvios santuokos, abiems buvo paskirtos po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

    Tačiau grupuotė savo veiklos nenutraukė ir toliau „gelbėjo“ nelegalus. Kai pagaliau pareigūnai atliko kratas visų įtariamųjų gyvenamose vietose, rado pakankamai įkalčių, bylojančių apie nusikalstamą veiklą. Pavyzdžiui, B. Jarmolovič fotoaparato atmintyje buvo rastos įrašytos šešių skirtingų santuokų nuotraukos, iš kurių matyti, kaip nuotakos ir pamergės keičiasi vaidmenimis.

    Tiesa, L. Kezelytė tvirtino, kad jokia neleistina veikla neužsiėmusi – ji girdi „vysčiusi teisėtą tarptautinių pažinčių agentūros veiklą“, tačiau britų pareigūnai tai įvardijo kaip nelegalios imigracijos organizavimą.

    Teismo verdiktas

    Kovo viduryje Karališkasis Kroidono teismas L. Kezelytę pripažino kalta dėl bendrininkavimo vykdant nelegalią imigraciją ir nuteisė 4 su puse metų laisvės atėmimo bausme. Už tokią pačią nusikalstamą veiką 4 metams laisvės atėmimo buvo nuteistas ir „jaunikių medžiotojas“ M. Jemaldynas. Tik šis vyras teismo nuosprendžio neišgirdo, nes nuo teisėsaugos pareigūnų pasislėpė.

    Dvejiems su puse metų su laisve turės atsisveikinti ir V. Kezelienė. R. Sperskaitė nuteista kalėti dvejus metus, tačiau bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją nemokamai atidirbti 200 valandų visuomeninių darbų. Tiek pat valandų visuomeninių darbų privalės atidirbti ir B. Jarmolovič. Jai skirtas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas irgi atidėtas – 18 mėnesių. Visi nuteistieji pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo vykdant neteisėtą imigraciją.

    Vienintelės R. Semaško likimas dar neaiškus, nes jai nuosprendis bus paskelbtas, kai bus įrodyta jos kaltė.

    Pirmas nuosprendis

    Pasak pagalbą nukentėjusiosioms teikiančių „Carito“ projekto „Pagalba „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės Kristinos Mišinienės bei jos kolegių, daugelis moterų, kurios užkimba ant verbuotojų kabliuko, yra labai pažeidžiamos – dažniausiai jos yra bedarbės, vienišos auginančios vaikus, jas supa slogi socialinė aplinka arba merginos turi psichinių sutrikimų. Todėl nedaugeliu atveju nusikaltėliams pateikiami kaltinimai – jie sugeba auką įtikinti, kad dėl visko kalta ji pati. Arba įbaugina jas, todėl dažnai moterys bijo pasakoti, kas nutikę ir liudyti teisme.

    Tačiau pernai vasarą Klaipėdos apygardos teisme buvo paskelbtas pirmas nuosprendis tokio pobūdžio prekybos žmonėmis (fiktyvi santuoka) baudžiamosiose bylose Lietuvoje. Dviejų metų laisvės atėmimo bausmė buvo skirta tauragiškei Alinai Ačaitei (24 m.), kuri 2013 metais į Jungtinę Karalystę išviliojo metais jaunesnę savo draugę Gitą (vardas pakeistas – red. past.) ir pardavė ją kaip nuotaką Šri Lankos piliečiui, tokiu būdu ketinusiam gauti leidimą gyventi ir dirbti ES.

    Paskirtos bausmės vykdymas A. Ačaitei buvo atidėtas 5 metams. Per tą laiką jai uždrausta išvykti iš savo gyvenamosios vietos.

    Nuotaka šrilankiečiui

    Istorija apie prievartinę santuoką pasiekė „Carito“ darbuotojų ausis, o vėliau ir pareigūnų, kai Gita ištrūko iš nelaisvės ir grįžo į Lietuvą. Mergina apie patirtą slogią „nuotakos“ dalią teisme pasakojo: „Tuo metu materialinė padėtis buvo sunki: neturėjau nei darbo, nei pinigų. Alina man pasiūlė už pinigus susituokti, sakė, kad būsimas vyras nupirks viską, ko norėsiu, galėsiu valgyti viską, ko užsigeisiu, o namo grįšiu gavusi 8000 litų. Iš pradžių nepatikėjau, bet Alina parodė savo vestuvinę suknelę – mat ji taip pat yra ištekėjusi už užsieniečio. Tada ir susigundžiau. Sakė, jog Anglijoje teks pabūti 2-3 savaites ir dar šiek tiek po vestuvių… Susituokėme maždaug po mėnesio – tikslios dienos nepamenu. Prieš tai turėjome atvykti pokalbio į migracijos tarnybą“.

    Pasak merginos, tam pokalbiui abu ruošėsi – sukūrė pažinties ir meilės legendą, atmintinai ją išmoko. Migracijos tarnyboje „jaunikis“ ir „nuotaka“ buvo apklausti atskirai, jų papasakotos istorijos sutapo, tad pareigūnams nekilo jokių įtarimų. Po fiktyvių vestuvių Gitai dar kurį laiką teko pagyventi pas tariamą vyrą. Vėliau jis leido Gitai grįžti į gimtinę, nupirko lėktuvo bilietą ir davė 2000 svarų (2345 eurus).

    Tauragiškė teisme sakė, jog šrilankietis ja ir toliau rūpinosi: per metus į Lietuvą atsiuntė 16 piniginių perlaidų – nuo 58 iki 235 eurų.

    Laikė uždarytą

    2014 metų pradžioje šrilankietis pakvietė Gitą vėl atvažiuoti į Angliją – mat reikėjo eiti į migracijos tarnybą patvirtinti, kad šeima gyvena kartu ir puikiai sutaria.

    Mergina tikina, jog važiuoti nenorėjusi, nes neseniai buvo pagimdžiusi dukrą. „Tuomet jis atvažiavo pas mane ir maldavo eiti į pokalbį. Sutikau, kartu išsivežiau ir dukterį, – pasakojo Gita. –Vyras buvo persikėlęs į kitą butą, reikėjo įforminti mano vardu buto nuomos sutartį, sumokėti komunalinius mokesčius. Kai viską sutvarkėme, ketinau važiuoti namo, bet jis pasakė, kad dar niekada nėra turėjęs moters, o aš esu jo žmona, taigi privalanti atlikti „pareigą“. Kai aš nesutikau, užvirė pragaras“.

    Jaunavedys atėmė dokumentus, užrakino Gitą namuose, neleisdavo jai miegoti su dukra, pats guldavosi šalia. Išgirdęs, kad Gita su kažkuo kalbasi telefonu, atėmė ir sudaužė telefono aparatą. Kai jaunoji moteris, surankiojusi detales vėl ėmė telefonu naudotis, vyras atėmė telefono kortelę – tik griežtai nustatytu laiku leisdavo paskambinti motinai, prigrasinęs, kad ji turinti sakyti, jog viskas gerai. Bet Gita šiaip nutaikiusi momentą, kai vyras buvo darbe, pabėgo ir mikroautobusu grįžo į Lietuvą.

    Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas, specializavęsis prekybos žmonėmis bylose, sakė, jog informaciją apie šią fiktyvią santuoką perdavė Jungtinės Karalystės pareigūnams. Įsiteisėjus Lietuvos teismo sprendimui, ši santuoka turėtų būti panaikinta. „Kiek pinigų už paslaugą gavo A. Ačaitė, nenustatėme, tačiau ji neslėpė, jog tikėjosi atlygio, – sakė prokuroras. – Kai nukentėjusioji gaudavo pinigų iš tariamo vyro, ji vaišindavo savo „geradarę“. A. Ačaitė taip pat ištekėjusi už trečiųjų šalių piliečio, tad kyla įtarimų – gal galėjo ištekėti tokiu pat būdu. Ji tai neigia, tikina, kad šeimą sukūrė savo noru. Ar nuteistoji galės lankyti užsienyje gyvenantį sutuoktinį, spręs Probacijos tarnyba, bet tokia galimybė – abejotina.“

    TIK FAKTAI:

    Šiais metais keli ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis – fiktyvių santuokų – tęsiami Vilniaus, Tauragės bei Panevėžio apskrityse.

    2015 metais Jungtinėje Karalystėje už fiktyvių santuokų su Azijos šalių piliečiais organizavimą buvo nuteisti du klaipėdiečiai – sugyventiniai Vita Ramonaitė (27 m.) ir Robertas Čiužas (24 m.). V. Ramonaitei skirta 10 metų, o R. Čiužui – 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Tuo pačiu nuosprendžiu 5 metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta ir vienam „jaunikiui“ – Huseinui Ali Rezajė ( 22 m).

    Policijos pareigūnai iš Prekybos žmonėmis ir žmonių grobimo skyriaus 10 mėnesių trukusį tyrimą pradėjo 2014 metų rugsėjį, kai dvi aukos apie V. Ramonaitės ir R. Čiužo nusikaltimus pranešė policijai.

    Britų pareigūnai išsiaiškino, kad per pusantrų metų į šių sugyventinių „vestuvių organizavimo“ tinklą pakliuvo bent 10 moterų, tačiau teisme parodymus davė tik 3, kitos atsisakė liudyti – neigė esančios nukentėjusios. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

    Nustatyta, kad iš vienos fiktyvios santuokos organizatoriai uždirbdavo nuo 4000 iki 5000 svarų sterlingų (maždaug 4600-5700 eurų) pelno.

    Moterys buvo suviliojamos pažadant legalų gerai apmokamą darbą Didžiojoje Britanijoje, o įkliuvusios į sugyventinių pinkles buvo pasmerkiamos išnaudojimui – lyg prekės parduodamos vyrams.

    Ramonaitė šioje šalyje jau buvo teista už vagystes iš parduotuvių.

    Čiužas, nagrinėjant prekybos žmonėmis – fiktyvių santuokų – baudžiamąją bylą, buvo vežiojamas iš kalėjimo, kur jau atlikinėjo 9 metų laisvės atėmino bausmę už sunkų sugyventinės V. Ramonaitės sveikatos sutrikdymą.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Aurelija Žutautienė

  • PREVENCINĖ PASKAITAS PAGYNĖS VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE

    Neseniai mūsų namus aplankė Vaida iš Lietuvos Carito. Ačiū Jai už paskaitą ir priminimą, kad negalima pasitikėti nepažįstamaisiais. Būkime įtarūs, taip saugodami ir mylėdami Save ir savo draugus ♡

     

    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • PREVENCINĖ PASKAITA APIE PREKYBOS ŽMONĖMIS PAVOJUS

    BALANDŽIO 3 D. MŪSŲ MOKYKLOJE VIEŠĖJO LIETUVOS „CARITO“ PROGRAMOS „PAGALBA PROSTITUCIJOS IR PREKYBOS ŽMONĖMIS AUKOMS“ SOCIALINĖ DARBUOTOJA KAUNO REGIONE VAIDA MATUSEVIČIŪTĖ. „CARITAS“ YRA TARPTAUTINĖ KATALIKIŠKA ORGANIZACIJA, VISAME PASAULYJE VYKDANTI HUMANITARINĘ VEIKLĄ IR PADEDANTI VARGSTANTIEMS, NEPRIKLAUSOMAI NUO JŲ RASĖS, RELIGIJOS, LYTIES IR TAUTYBĖS. „CARITAS“SAVO VEIKLOJE REMIASI KATALIKŲ BAŽNYČIOS SOCIALINIU MOKYMU, AKCENTUOJANČIU ŽMOGAUS ORUMĄ (HTTP://WWW.CARITAS.LT/PAGE/APIE-MUS-1). NUO 2001 M. PROGRAMOS, KURIOJE DIRBA MŪSŲ VIEŠNIA, DARBUOTOJAI TEIKIA PAGALBĄ ASMENIMS, NUKENTĖJUSIEMS LIETUVOJE IR UŽ JOS RIBŲ NUO SEKSUALINĖS PRIEVARTOS IR/AR ĮVAIRIŲ PREKYBOS ŽMONĖMIS FORMŲ: PROSTITUCIJOS, PRIEVARTINIO DARBO, IŠNAUDOJIMO NUSIKALSTAMOMS VEIKOMS, FIKTYVIŲ SANTUOKŲ, ELGETAVIMO (HTTP://WWW.ANTI-TRAFFICKING.LT/).

    Programos vadovė Kristina Mišinienė 2012 m. buvo paskelbta „Žmogaus teisių šaukle“ už svarų indėlį ginant žmogaus teises ir laisves Lietuvoje (http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=1&str=51708).

    Prekyba žmonėmis yra didžiulio masto nusikaltimas Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, trečias pagal pelningumą po prekybos ginklais ir narkotikais. Prekyba žmonėmis ir prostitucija sužeidžia žmogaus sielą iki pat jos gelmių, nužmogina auką, paverčia žmogų preke, parduodamu daiktu. O juk mes kiekvienas iš prigimties esame Dievo meilės įrankiai. Balandžio 2 d., penktąjį Gavėnios sekmadienį, Lietuvoje buvo minima Maldos už seksualinės prievartos aukas diena. Šia proga Lietuvos vyskupai paskelbė kreipimąsi, kuriame visi tikintieji kviečiami prisiminti žmones, ypač vaikus ir jaunimą, patyrusius seksualinę prievartą, ir už juos melstis (http://lt.radiovaticana.va/news/2017/03/31/kreipimasis_maldos_u%C5%BE_seksualin%C4%97s_prievartos_aukas_dienai/1302416). Esame kviečiami budėti, kad mūsų visuomenėje, mūsų šeimų ir bendruomenių aplinkoje išnyktų bet koks asmens išnaudojimas, esame kviečiami puoselėti pagarbą kitam, ypač silpnesniam, įveikti smurto kultūrą.

    Socialinė darbuotoja Vaida Matusevičiūtė skaitydama prevencinę paskaitą „Prekybos žmonėmis pavojai – kas tai yra, kaip apsisaugoti?“ atkreipė mūsų dėmesį į Lietuvoje ir užsienyje klestinčias bei įvairėjančias prekybos žmonėmis formas, į kurias įtraukiami, nukenčia moterys ir vyrai, vaikai ir paaugliai. Prostitucija, pornografija ar kitoks seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas, įskaitant elgetavimą, yra labiausiai paplitusios prekybos žmonėmis formos Lietuvoje. Intensyvėjant tarptautiniams migracijos srautams prekybos žmonėmis nusikaltimai įgauna naujų formų: fiktyvių-išnaudojančių santuokų sudarymas, vaikų išnaudojimas vagystėms ir kitai nusikalstamai veiklai vykdyti, prekyba žmonių organais. Lektorė aptarė verbavimo būdus, kuriuos naudoja įvairios gaujos, narkotikų prekeiviai, suteneriai, vaikų pornografijos gamintojai, įvairūs išnaudotojai. Aptarti būdai, kaip atsilaikyti, išlikti atspariems, netapti preke. Suteikta informacija apie nemokamai teikiamą pagalbą pakliuvusiems į prekeivių žmonėmis pinkles.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: psichologė Laima Joniūnaitė

  • PO 15MIN TYRIMO APIE IŠNAUDOJAMUS UKRAINIEČIUS – IKITEISMINIS TYRIMAS

    Po 15min publikacijos apie Lietuvoje įdarbinamus, tačiau atlygio neatgaunančius ukrainiečius Klaipėdoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja Daiva Baužienė, tyrimas pradėtas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo bendrovėje „Bimater“.
    „Yra žinoma, kaip ukrainiečiai buvo įdarbinti, žinome tiekėjus, tačiau tyrimas – ne dėl prekybos žmonėmis, o dėl apgaulingos apskaitos“, – teigė tyrėja.
    15min rašė apie tai, kaip į Lietuvą dirbti atvykę ukrainiečiai skundžiasi neatgaunantys atlyginimų. Darbo inspekcija dėl to taip pat buvo pradėjusi tyrimą, o jos teisininkai situaciją vadino prekyba žmonėmis, tačiau policija verslininkų veiksmuose neįžvelgė prekybos žmonėmis. Ukrainiečius buvo įdarbinusi bendrovė „Bimater“.

    Ši bendrovė ir parūpino ukrainiečiams darbą vienoje Klaipėdos metalo apdirbimo gamyklų. Tačiau su ukrainiečiais neatsiskaityta.

    Jos vadovas Marius Urbonas 15min neneigė, kad liko skolingas ukrainiečiams. Tačiau jis teisinosi, kad sumažėjus užsakymams po kurio laiko ukrainiečiams negalėjo pasiūlyti darbo, todėl pasiūlė važiuoti namo į Ukrainą. Šie atsisakė ir toliau liko gyventi „Bimater“ nuomojamame bute Klaipėdoje.
    M.Urbonas antradienį 15min teigė sulaukęs policijos vizito, buhalterijoje pareigūnai gavo visus prašomus dokumentus. „Ko jie prašė – mes viską pateikėme. Mes nevykdėme jokios apgaulingos veiklos, tačiau pripažįstu, kad nežinojome, kaip su tais ukrainiečiais dirbti. Jie pateikė darbo vizas, pagal tai mes ir įdarbinome vienoje Klaipėdos gamykloje“, – sakė jis.
    M.Urbonas skundėsi, kad po policijos ir Darbo inspekcijos dėmesio Klaipėdos gamykla nutraukė sutartį, o pati „Bimater“ bendrovė įsiskolino valstybei, „Sodrai“. Verslininkas teigė daugiau neįdarbinantis ukrainiečių. Tačiau antradienį su 15min susisiekė dar vienas ukrainietis Aleksandras, kuris skundėsi, kad „Bimater“ jam ir jo tautiečiams liko skolinga pinigų už darbą. Tačiau „Bimater“ vadovas neigia kam nors esantis skolingas. „Jie meluoja, vaidina aukas. Mes norėjome jiems padėti, o štai kaip viskas baigėsi“, – apgailestavo verslininkas, kuris dabar dirba įmonėje jau kitu pavadinimu – „Perela“.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • PASIENIEČIAI GILINO ŽINIAS KOVOS SU PREKYBA ŽMONĖMIS SRITYJE

    Vienos dienos mokymo kursuose „Kova su prekyba žmonemis“  23 pareigūnai iš pasienio padalinių sėmėsi žinių.  Mokymuose pranešimus skaitė  Lietuvos Carito Kauno skyriaus darbuotoja Vaida Matusevičiūtė ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotoja Eglė Maziliauskienė. Kursuose pasieniečiai studijavo apie kovos su prekybą žmonėmis sampratą, teisinius aspektus, diskutavo galimų prekyba žmonėmis aukų, taip pat ir įtariamų prekiautojų identifikavimo klausimais, mokėsi atlikti žmonių apklausas. Pasibaigus seminarui kursų dalyviai gavo baigimo pažymėjimus.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • VERGOVĖ XXI AMŽIAUS LIETUVOJE: APSUKRUOLIAI UŽKŪRĖ NAUJĄ VERSLĄ – PREKYBĄ UKRAINIEČIAIS

    Ukrainiečiai Lietuvoje šiomis dienomis patiria tai, ką lietuviai išgyveno Didžiojoje Britanijoje prieš 15-20 metų. Į mūsų šalį užsidirbti būriais traukiantys ukrainiečiai gauna tik grašius, nes juos apgaudinėja tiek tarpininkai, tiek darbdaviai. „Caritas“ priverstas juos maitinti, nes jie ne turi už ką nei grįžti, nei pavalgyti. 15min žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje veikia gudri pasipelnymo iš ukrainiečių schema.

    Vieni juos suvilioja geromis algomis Lietuvoje, kiti juos čia atgabena ir įdarbina, tačiau jų atlyginimus pasilieka sau. Darbo inspekcija užversta prašymais padėti, kol savanoriai iš „Caritas“ ir Raudonojo kryžiaus juos gelbsti nuo bado. Teisybės neradę ukrainiečių be pinigų grįžta namo, o juos pakeičia kiti. Toks prekybos žmonėmis verslo ratas sukasi jau daugiau nei metus.

    Darbą gavo, bet pinigų – tik grašius
    Suvirintojas Olegas Tsoma, atvykęs iš Vakarų Ukrainos Kryvyj Riho miesto, Lietuvoje tik norėjo užsidirbti. Nors jo gimtame mieste stūkso didžiausia šalyje metalurgijos gamykla, tačiau vos 100 JAV dolerių siekiantis atlyginimas ukrainiečio netenkino.

    Ukrainoje dabar netrūksta skelbimų, siūlančių darbus Lenkijoje, Lietuvoje. Vienu jų Olegas ir susigundė, o praėjusių metų kovą su dar 10 tautiečių išlipo Vilniuje. Keturis mėnesius vienoje Klaipėdos gamykloje išdirbę ukrainiečiai suprato, kad juos apgavo – jiems mokėjo po 20 eurų kas savaitę arba dešimt kartų mažiau nei žadėta.

    Į analogišką situaciją pateko ir statybininkas iš Vakarų Ukrainos Aleksandras Charčenko. Atvykėlis su tautiečiais renovavo namus Vilniuje, tačiau irgi liko apgautas. Tokių pavyzdžių 15min rado ir daugiau.
    15min išsiaiškino, kad Lietuvoje veikia gudri schema, kai tarpininkai susižeria ukrainiečių atlyginimus, o šie priversti badauti. Apie panašią patirtį galėtų papasakoti lietuviai, kuriuos kažkada apgavo Didžiojoje Britanijoje.

    Apgautųjų – šimtai?

    O.Tsoma pasakojo, kad atvykęs į Vilnių iškart buvo nugabentas į Klaipėdą, o jo darbo vieta – viena uostamiesčio metalo apdirbimo įmonė.

    „Per savaitę duodavo po 20-50 eurų, kaip supratome, kad badu nemirtume, bet vis tiek ėjome į „Caritas“ valgyklą, nes kartais nei to negaudavome“, – 15min pasakojo O.Tsoma. Šiuo metu jis su tautiečiais glaudžiasi viename Klaipėdos bute, maitinasi iš suaukotų maisto produktų ir bando atgauti uždirbtus pinigus.

    Už 4 mėnesių darbą jis gavo 420 eurų. Panašiai tiek gavo ir kiti jo tautiečiai. Pasak ukrainiečio, per metus Lietuvoje taip buvo apgauta 200-300 jo tautiečių.

    „Mums vis sakė – ryt poryt jau gausim pinigus, bet taip tęsėsi ilgai. Kai kartą griežtai pareikalavau savo pinigų, man pagrasino, kad išveš į mišką ir ten dirbsiu už dyką. Mes čia lyg vergai“, – pasakojo ukrainietis. Jis teigia norintis įspėti tautiečius, kurie susigundo darbą Lietuvoje siūlančiais skelbimais.

    „Vakar ukrainiečiai kreipėsi į mus prašydami dar kartą paremti maisto produktais, nes jų pritrūko. Buvo nupirktas maisto produktų paketas. Anot vyriškių, jiems labai gėda prašyti, tačiau kol dar neužsidirbo, neturi kitos išeities“, – 15min patvirtino Lietuvos Caritas programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė.

    Siūlė važiuoti atgal

    15min išsiaiškino, kad ukrainiečiai Lietuvoje įdarbinami per lietuviškas, lenkiškas ar net ukrainietiškas įmones. O.Tsoma su grupe ukrainiečių buvo įdarbintas per lietuvišką UAB „Bimater“.
    Ši bendrovė ir parūpino ukrainiečiams darbą vienoje Klaipėdos metalo apdirbimo gamyklų. Jos vadovas Marius Urbonas 15min neneigė, kad liko skolingas ukrainiečiams. Tačiau dėl to esą turi pateisinamą priežastį.

    „Pirmą mėnesį dirbome, o po to nebuvo darbo, tai iš ko man mokėti? Ukrainiečiams sakiau – važiuokite namo, bet jie niekur nenorėjo važiuoti ir toliau gyveno bute, o aš už tai dar turėjau mokėti“, – tikino verslininkas. Be to, jis skundėsi, kad ukrainiečiai atvykdavo su netvarkingais dokumentais. „Tai jie mane, o ne aš juos apgavau. Sakė, kad visi dokumentai tvarkingi, bet taip iš tiesų nebuvo“, – tikino ukrainiečius įdarbinęs M.Urbonas, kurio kompanija „Bimater“ registruota Plungėje.

    O kas lietuviui rekomendavo darbininkus iš Ukrainos? „Mano partneris Vygintas, anksčiau dirbęs“, – patvirtino verslininkas, kuris piktinosi, kad darbininkų iš buto negalėjo išprašyti.

    Ukrainiečiai pasakojo, kad juos Vilniuje pasitiko jaunas vyras, prisistatęs Vygintu. Tačiau pavardės šis niekam nepasakė. Ukrainiečiams padedantys savanoriai bei jų tautiečiai taip pat minėjo paslaptingo Vyginto vardą. 15min surado ir šį žmogų. Jis neigė, kad yra tarpininkas ir iš to užsidirbantis, tačiau patvirtino, kad padėjo ukrainiečiams. „Aš buvau vertėjas“, – taip prisistatė Vygintas, kuris teigė, kad patys ukrainiečiai kalti – reikėjo jiems šiek tiek palaukti. „Mes jiems pasiūlėm kompromisą – palaukit dieną pinigų, o jie neišėjo į darbą tris dienas. Tai kas čia kaltas?“, – klausė verslininkas.

    Eina ir į inspekciją, ir į policiją 

    O.Tsoma pasakojo, kad ukrainiečiai, atvykstantys į Lietuvą, neturi kitos išeities ir visais būdais bando atgauti jiems priklausančius pinigus – kreipiasi į Darbo inspekciją, policiją, prokuratūrą. Jis kartus su tautiečiais kaip tik ir atsisakė išsikraustyti iš buto tol, kol jiems nebus sumokėta už darbą.
    „Lietuviai važiuoja dirbti į Vakarų Europą, o mus laiko vergais. Bet juk ir mes norime užsidirbti, todėl atvažiavome čia“, – sakė Olegas.
    Valstybinė darbo inspekcija neneigia – tai yra prekyba žmonėmis. „Pirmieji signalai mus pasiekė pernai, o šiandien matome jau tendenciją – Lietuvoje vyksta prekyba ukrainiečiais“, – nevyniojo žodžių į vatą Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Gediminas Noreika.
    Lietuvos darbo biržos duomenimis, beveik 60 proc. visų pernai įdarbintų užsieniečių Lietuvoje buvo Ukrainos piliečiai.
    Darbo inspekcija bendrauja su kolegomis lenkais. Mat didelė dalis Lietuvoje dirbančių ukrainiečių įdarbinami per Lenkijos bendroves. „Tačiau mums Lenkijos įdarbinimo agentūros praneša, kad tokių žmonių neįdarbino. Tai fiktyvios sutartys, o iš to pelnosi tarpininkai“, – sakė G.Noreika.
    Darbo inspekcijos teisininkui puikiai žinoma ukrainiečių išnaudojimo schema, nes jis išklausė daug istorijų. Per sausį ir vasarį į inspekciją kreipėsi 8 apgauti ukrainiečiai. Pernai iš jų gauta 30 skundų.
    Dirbo, nors buvo atleistas
    Darbo Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas teigė, kad dalis ukrainiečių, neatgavę algų, važiuoja namo. „Dėl to su jais būna sunku susisiekti, o teismai nutraukia tokias bylas. Į jų vietas atvažiuoja kiti. Toks užburtas ratas“, – pasakojo G.Noreika.

    Ukrainietis O.Tsoma piktinosi, kad tik po kurio laiko sužinojo esąs atleistas. „Darbo inspekcijoje mums pasakė, kad mes buvome atleisti vasario 1 dieną, nors dirbome iki mėnesio vidurio. Patys nežinodami, kad jau esame atleisti“, – skundėsi O.Tsoma. Jo buvęs darbdavys M.Urbonas stebėjosi, kad ukrainiečiai, nors ir atleisti, vis tiek ėjo į darbą. „Aš jiems sakiau, kad nėra darbo, bet jie vis tiek ėjo į darbą. Per juos tik baudą gavau“, – skundėsi „Bimater“ vadovas.

    Beje, M.Urbonas kalbėdamas su 15min pradžioje tvirtino daugiau neturintis jokių reikalų su ukrainiečiais, jų neįdarbinantis. Tačiau 15min surinkti faktai rodo ką kita, o ukrainiečiai ir toliau plūsta į Lietuvą sugundyti pasiūlymų. Darbuotojų Lietuvoje stokojantys darbdaviai gundomi pigia ukrainiečių darbo jėga – veikia net atskiri interneto puslapiai.

    Lietuviai ir toliau siūlo ukrainiečius

    O.Tsoma pasakojo, kad M.Urbono bendrovė „Bimater“ iš tiesų jau nedirba su ukrainiečiais, tačiau lietuvis yra įsteigęs jau kitą įmonę – „Perela“, registruotą Klaipėdoje.

    5min tai patikrino. Iš tiesų sausio mėnesį vienintelis „Bimater“ akcininkas, 32 metų M.Urbonas su kitu plungiškiu bendraamžiu Laurynu Morkumi (32 m.) būtent ir įkūrė „Perela“, valdančią tinklalapį www.mljobs.eu. 15min žurnalistė, apsimetusi žmonių įvairiems statybos darbams ieškančios bendrovės direktoriaus sekretore, paskambino įmonės atstovei. Paaiškėjo, kad ukrainiečiai niekur nedingo.

     15min žurnalistė: Sveiki, atstovauju įmonei, kuri atlieka įvairius statybos darbus. Mums nuolatos trūksta specialistų – nuo statybininkų iki santechnikų, suvirintojų ir pan. Ar jūs galėtumėte pasiūlyti ką nors?
    „Perela“ atstovė: Taip, statybininkus siūlome. Gal jūs galėtumėte paštu atsiųsti darbuotojų sąrašą, kurių jums reikia? Jeigu kažkas bus vietoje, tai mes iš karto jums pasiūlysime. Jeigu ne, bandysime ieškoti – kai tik rasime, būtinai jums atsiųsime.
     15min: Mums tuos žmones reikėtų įsidarbinti pas save ar jums mokėti?
    „Perela“ atstovė: Jūs mokat mums už paslaugą, mes kažkiek tai jiems mokėsim. Jie sudarys kontraktus su mumis. Sudarome visą dokumentaciją.
    15min: Tai mes sudarytume sutartį su jumis?
    „Perela“ atstovė: Su mumis.
    15min: O tų specialistų yra? Girdėjau, kad dabar dažnai pasitaiko baltarusiai, ukrainiečiai.
    „Perela“ atstovė: Tai mes su jais daugiausia ir kalbam, su ukrainiečiais. Jie jau su dokumentais, su leidimais dirbti ir panašiai. Jeigu jums tinka, kad jie ukrainiečiai.
    15min: Ar mums reikia patiems rūpintis tų žmonių apgyvendinimu?
    „Perela“ atstovė: Jeigu jūs turite kažkokius variantus, tai būtų gerai. Jeigu yra. Jeigu ne, tai mes patys bandom, ieškom. Čia bendras susitarimas – jau kaip išeis.
    15min: Nenorime jokių nesklandumų su Darbo inspekcija, ar tie žmonės čia atvažiuoja legaliai?
    „Perela“ atstovė: Taip, su vizom, su leidimais, su komandiruotlapiais.
    15min: O kaip su apmokėjimu – jūs patys jiems algas nustatote ar mes įkainius?
    „Perela“ atstovė: Jiems mes patys nustatom. Jūs sakote mums, kiek jūs galite mokėti. Mes kažkokią dalį sau imam už paslaugą ir tada jiems mokam.
    15min: Tai dažniausiai ukrainiečiai ar ir lietuvių gali būti?
    „Perela“ atstovė: Dažniausiai ukrainiečiai dirba.
    Beje, M.Urbono bendrovės „Bimater“ tinklalapis nebeveikia, ir, kaip pavyko išsiaiškinti 15min korespondentui Plungėje, kur registruota įmonė, biuras ten neveikia jau du mėnesius. Nors įmonės iškaba ant Lietuvos pašto pastato dar kabo, buvusio biuro durys trečiame aukšte jau seniai nebevarstomos.
    M.Urbonas, išgirdęs apie 15min eksperimentą, nesutriko. „Čia daugiau atkreipiame dėmesį. Neturime mes tų darbuotojų“, – sakė jis.
    Renovavo namus Vilniuje
    Lygiai tokiu pačiu principu Lietuvoje dirba ir Lenkijos bendrovės. Jos atsiveža ukrainiečius, kuriuos perveža į Lietuvą. Darbininkai po kelių mėnesių supranta, kad juos apgavo, grįžta namo. Aleksandras Charčenko kartu su tautiečiais taip Lietuvoje atsidūrė per kompaniją „GAL BUD“.
    „4 mėnesius dirbome Vilniuje, renovavome namus Žaliųjų ežerų, Taikos gatvėse. Per savaitę gaudavo po 30 eurų, nes vis žadėdavo, kad tuoj tuoj pinigai bus“, – 15min pasakojo A.Charčenko. Galiausiai darbdavys visai dingo, o ukrainiečiai liko be cento kišenėse.
    A.Charčenko iš tiesų buvo pakviestas dirbti Lenkijoje, tačiau tik ten atvykus darbdavys iškart jį atgabeno į Lietuvą. Ukrainiečiai buvo apgyvendinti, tačiau tai mažai juos guodė, nes gaudavo tik grašius.
    „Šeimos Ukrainoje vis klausinėjo, kodėl mes pinigų neatsiunčiame. O juk žmonės vaikų turi“, – pasakojo ukrainietis. Jo istorija panaši – dalis ukrainiečių spjovė ir išvažiavo namo, o dalį įdarbino jų tautietis Vilniuje Olegas Sliusarčukas, kuris turi statybų verslą.
    Gelbsti Lietuvoje nukentėjusius tėvynainius
    Su O.Sliusarčuku 15min pirmą kartą susitiko 2013 metų rugpjūtį Rukloje – jam atsisakius duoti parodymus prieš Juliją Tymošenko, valdžia iš vyro atėmė 9 mln. JAV dolerių vertės cukraus verslą, didelį butą ir privertė bėgti iš gimtinės. Per tą laiką vyras gavo politinį prieglobstį Lietuvoje, įkūrė statybų bendrovę „Stavys“ ir pradėjo renovuoti lietuvių namus.
    Pradėjęs statybų verslą, O.Sliusarčukas susidūrė su visiems verslininkams opia problema – darbuotojų trūkumu. „Ne visi pabėgėliai moka skaityti, o kiti, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, statybose nedirbs“, – rėžė O.Sliusarčuko sūnus, „Stavys“ direktorius Igoris Sliusarčukas. Todėl juos sudomino lenkų personalo įmonė „GAL BUD“ – atvežė „Staviui“ net 16 ukrainiečių.
    O.Sliusarčukas pasakojo, kad nieko neįtardamas pervesdavo lenkų bendrovei sumą, skirtą ukrainiečių algoms. Tačiau netrukus jie pasiskundė, kad algos negauna – vietoje žadėtų 200-300 eurų ukrainiečiams nubyrėdavo vos 20-30 eurų.
    „Vieną gegužės dieną žmonės tiesiog neišėjo į darbą. Paklausiau lenkų įmonės, kodėl, o jie atšovė, kad tai yra ne mano reikalas“, – O.Sliusarčukas pasakojo, kad dalis ukrainiečių susikrovė daiktus ir išvažiavo namo. Vyrui pavyko įkalbėti likti 8 žmones – dabar jie oficialiai įdarbinti O.Sliusarčukuo šeimos bendrovėje Kijeve, o dabar yra išsiųsti į komandiruotę Vilniuje.
    „Ukrainoje yra didelis poreikis išvažiuoti į užsienį. Įmonės prašo iš ukrainiečių pinigų už vizas, darbo suradimą, žada apgyvendinimą, gerą algą, kartais – automobilį“, – kalbėjo „Stavys“ įkūrėjas. Dažniausiai ukrainiečiams žadamas darbas Lenkijoje, tačiau akivaizdu, kad ir Lietuvoje verslininkai jau įsigudrino į vergovės jungą įkinkyti žūtbūt užsidirbti norinčių Ukrainos gyventojų.
    Žada mažiausiai 900 eurų
    Jis pasakojo, kad neseniai „GAL BUD“ savininkai įkūrė dar vieną analogišką įmonę – „SPEC BUD“, taip pat ieškančią ukrainiečių darbui užsienyje.

    „Bendrovė ieško mūrininkų, fasadų apšiltintojų. Užmokestis – nuo 900 eurų!“, – tokį skelbimą „SPEC-BUD“ yra įdėjusi į vieną Ukrainos darbo paieškos portalų. Žmonių įmonė ieško darbui kitose valstybėse, bet ukrainiečius veža daugiausia į Lenkiją.

    Bendrovė priklauso Mykola Kalnitskiui, kuris yra vienas ir „GAL BUD“ akcininkų (pastarojoje akcijų dar turi Andrijus Chudakas, Genadijus Chudakas ir Vitalijus Danilevskis). 15min pavyko su juo susisiekti.
    Verslininkas pokalbio pradžioje išsisukinėjo, kad jis turi kažką bendro su „SEPC-BUD“, bet pasakius, kad turime dokumentus, pripažino, jog jis akcininkas. „Tiksliau, dabar jau nebe akcininkas, prieš 8 mėnesius akcijas pardaviau“, – tikino vyras, nors oficialūs dokumentai rodo ką kita – jis yra ir valdybos narys.
    Ukrainietis teigė, kad tautiečius Lietuvoje įdarbindavęs tik kelis mėnesius. „Aš dirbu tikrai švariai“, – tikino vyras. Paklaustas, kodėl nusprendė atsisakyti akcijų, M.Kalnitskis pasiskubino baigti pokalbį. „Aš jūsų nepažįstu, todėl asmeninių dalykų nepasakosiu“, – sakė jis.
    15min turi darbo sutarčių kopijas, tačiau Valstybinė darbo inspekcija abejoja, ar jos nėra fiktyvios. Taip tarpininkai galėjo apgauti ukrainiečius.
    Sutartyse įrašyta, kad darbuotojas samdomas dirbti Lenkijoje. Darbo inspekcija sako, kad darbuotojai turėtų dar pateikti ir lenkiškos „Sodros“ pažymą, tačiau niekada jos nepateikia.
    „Mums darbdaviai Lietuvoje aiškina, kad jie patikėjo, jog šie dokumentai yra tikri. Iš tiesų jie turėtų labiau pasidomėti. Naujasis Darbo kodeksas už tai yra numatęs sankcijas“, – sakė inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas.
    Ukrainiečiai statė ir „Megą“?
    Dar viena mįslinga ukrainiečių istorija susijusi su Kauno prekybos centro „Mega“ plėtra. Gruodžio pradžioje 15min gavo gyventojos Vilmos laišką, kuri pasakojo apie 10 ukrainiečių, atvažiavusių dirbti „Megoje“. Tuomet moteris pasakojo, kad juos darbinanti bendrovė „Izomarinas“ jau tris mėnesius nesumoka ukrainiečiams sutarto atlyginimo.
    Statybininkai buvo apgyvendinti Garliavoje, Vytauto g. 90 – ten veikė motelis. Moters teigimu, ukrainiečiai už jį mokėjo savo lėšomis. Tiesa, tuomet 15min su ukrainiečiais susisiekti nepavyko – jie iš įmonės neva gavo po 50 eurų, kad galėtų grįžti į Ukrainą. Ar taip buvo iš tiesų, patikrinti nepavyko.
    Tuomet „Izomarino“ direktorius Adamas Jaskovecas pasakojo pats tų žmonių nesamdęs, o dirbęs su lenkiška personalo įmone. Kokia, 15min atsakymo išgauti taip ir nepavyko. Todėl neaišku, ar tai gali būti tos pačios „GAL BUD“ arba „SPEC BUD“. Dabar A.Jaskovecas dabar dar labiau nekalbus – nepanoro nei pasakoti, kokius darbus „Megoje“ dirbo, nei kas tuos ukrainiečius skriaudė.
    „Aš buvau važiavęs į Darbo inspekciją šituo klausimu, ten visą informaciją atidaviau. Kreipkitės ten, gal duos jums visą informaciją“, – tiek tepasakė A.Jaskovecas.
    Lietuviai naudojasi ukrainiečių padėtimi
    Lietuvos Caritui, Raudonajam Kryžiui, Darbo inspekcijai ukrainiečių problemos – puikiai žinomos. Lietuviai savanoriškais sumetimais padeda atvykėliams maistu, teisine pagalba. Tačiau apgautųjų ukrainiečių Lietuvoje daugėja.
    Pasak Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės K.Mišinienės, prekeiviai žmonėmis visada naudojosi pažeidžiamais, skurdo kamuojamais asmenimis.
    „Labai gaila, jog šiandien daliai mūsų visuomenės solidarizuojantis su iškankinta Ukrainos tauta, koncertų, akcijų metu renkant pinigėlius, siunčiant visokius palaikymo ženklus, kita dalis, kamuojama vis to nepasotinamo godulio, tuos pačius ukrainiečius apgaudinėja ir išnaudoja, – apgailestavo K.Mišinienė. – Įsivaizduokite suaugusius vyrus, atsidūrusius svetimoje šalyje – Lietuvoje – be kalbos, ryšio su namais, pinigų, socialinės apsaugos, o maisto gali gauti tik iš labdaros organizacijų. Didžiulė gėda mums, kad tampame net artimiausių kaimynų išnaudotojais“.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Marius Jokūbaitis, Jurgita Lapienytė

  • PROSTITUCIJOS TINKLĄ LIETUVOJE MEZGĖ IR AUKŠTOSIOS MOKYKLOS DARBUOTOJAI

    Kauno pareigūnai ketvirtadienį paskelbė atskleidę prostitucijos tinklą. Dvylika merginų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir net Lotynų Amerikos buvo pardavinėjamos įvairiuose Lietuvos miestuose. Pusę atlygio už jų darbą pasiimdavo aštuoni lietuviai. Tarp jų yra ir aukštosios mokyklos darbuotojų.
    „Tyrimas pradėtas dėl prostitucijos organizavimo ir vadovavimo bei įtraukimo į ją. Įtarimai pareikšti 8 asmenims, grupei vadovavo moteris, joje yra keturi vyrai ir keturios moterys. Įtariamųjų bus ir daugiau“, – sakė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Tomas Staniulis.
    Surinkus pakankamai duomenų, padedant Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių apskričių policijos įstaigoms, organizuota tarpregioninė įtariamųjų sulaikymo operacija.
    Vienas po kito įvairiuose Lietuvos miestuose sulaikytos keturios moterys (56-erių, 30-ies, 27-erių ir 22-ejų metų) bei keturi vyrai (41-erių, 37-erių, 34-erių ir 21-erių metų).
    Duomenys leidžia manyti, kad prostitucijos tinklą organizavo jauna moteris, gyvenanti ne Lietuvoje, veikusi per Lietuvoje gyvenančius pažįstamus patikėtinius.

    Prostitucijos tinko organizatoriai anksčiau nebuvo žinomi policijai. Jie dirbo įmonėse, Kauno aukštosiose mokyklose. Pareigūnų teigimu, jie susiję draugystės ryšiais.

    Į nusikalstamą veiklą buvo įtrauktos merginos iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos. Viena jų – iš Lotynų Amerikos valstybės.
    Jos buvo viliojamos internetu. Skelbimuose buvo siūlomas gerai apmokamas (iki 200-300 eurų per dieną) darbas Lietuvoje.
    Skelbimai apie siūlomą darbą buvo talpinami tarptautiniuose tinklapiuose ir skelbimų portaluose.
    Uždarbis – tūkstantis eurų per dieną
    Turimais duomenimis, merginos galėjo teikti seksualines paslaugas iki 15 asmenų per dieną, o uždarbis siekti iki 750 eurų.
    Uždarbį organizatoriai ir prostitucijos paslaugas teikusios merginos dalydavosi per pusę. Per vieną dieną organizatorių grupės pajamos buvo apie 1 tūkst. eurų.
    Prostitucijos tinklas veikė apie metus laiko. Merginos buvo nuolat keičiamos.
    Pareigūnai neigė, kad apie nusikalltimą pranešė į tinklą įpainiotos aukos. Kas kreipėsi į pareigūnus, jie nedetalizavo.
    Anot prokuroro T.Staniulio, visos merginos žinojo, kuo užsiims Lietuvoje.
    Jas įtariamieji pasitikdavo prie oro uosto, nuveždavo į miestą, kur jau būdavo rasta gyvenamoji vieta, ten jos gyvendavo ir teikdavo seksualines paslaugas.
    Dėl saugumo merginos buvo vežamos iš vieno miesto į kitą – Šiaulius, Klaipėdą, Vilnių ir Kauną. Apie paslaugas buvo skelbiama internete.
    Pareigūnai atliko kratas merginų gyvenamosiose vietose, viešbučiuose, transporto priemonėse, savadautojų namuose.
    Įtariamiesiems paskirtos griežtos kardomosios priemonės. Tačiau prokuroras nenurodė, ar įtariamieji sulaikyti. Dalis jų bendradarbiauja su teisėsauga.
    Merginoms – 20-30 metų. Šiuo metu jomis rūpinasi „Caritas“, kuris pareigūnams labai padėjo atliekant tyrimą.
    Pareigūnai taip pat sieks nustatyti, kas pirko prostitucijos paslaugas.
    Už prostitucijos organizavimą ir vadovavimą įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Ligita Lanauskienė

  • PREVENCINĖ PASKAITA

    Kovo 15 d. Prekybos ir verslo skyriuje lankėsi Lietuvos Caritas socialinė darbuotoja programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” Šiaulių regione Aistė Paliušytė ir mokiniams skaitė prevencinę paskaitą „Prostitucijos ir prekybos žmonėmis grėsmės bei pagalbos ypatumai“. Aptartos dažniausios prekybos žmonėmis formos, viena iš jų – priverstiniai darbai užsienio šalyse, neretai už tai negaunant atlygio. Taip pat kalbėta apie prostitucijos pavojus, fiktyvias vedybas, vaikų išnaudojimą, narkotikų gabenimą ir platinimą, sukčiavimą, vagystes. Taipogi socialinė darbuotoja A. Paliušytė pasakojo apie aukų reabilitacijos ir reintegracijos proceso ypatumus nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, prostitucijos ir kt.
    Mokiniai domėjosi, kokios yra pagalbos galimybės patekus į prostitucijos tinklą, priverstinių darbų vergovę bei kt. Klausytojai sužinojo, kaip reikėtų elgtis pakliuvus į prekeivių žmonėmis rankas, prostitucijos tinklą, kur kreiptis pagalbos, kaip įspėti galimas aukas apie pavojų, taip užkertant nusikaltimui kelią.
    Gauta tikslinė informacija ir vykusi diskusija paskaitos dalyvius privertė susimąstyti apie šiuo metu egzistuojančias problemas – prostituciją, prekybą žmonėmis, išnaudojimą ir kt. Carito socialinė darbuotoja palinkėjo mokiniams nesusigundyti pelningais ir lengvais darbais, atkreipti dėmesį, ar tai legalu, patikima ir saugu.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • SEKSUALINIO PRIEKABIAVIMO AUKOS LIETUVOJE TURI GINTIS PAČIOS, NES BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATAISOS NUGULĖ Į SEIMO STALČIUS

    Į parlamentą išrinkto verslininko Kęstučio Pūko gašlias priekabes turėjusių kęsti merginų istorijos apnuogino nemalonią tiesą – pagal Lietuvos teisę auka turi pati įrodinėti, kad kažkas ją nuskriaudė. Tuo metu Seimo stalčiuose jau beveik metus laiko dulka pataisos, kuriomis siūloma panaikinti galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Jei Seimo nariai įstatymą būtų priėmę, prokurorai jau dabar tirtų merginų papasakotas istorijas.
    Nuo K.Pūko nukentėjusių moterų pasakojimų daugėja kasdien ir jie vis bjauresni, tačiau tyrimą pradėti raginta Generalinė prokuratūra pareiškė negalinti to padaryti – seksualinio priekabiavimo bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka.
     Įstatymas numato dvi išimtis: jei žmogus negali pats ginti savo interesų arba nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.

    K.Pūko atveju prokurorai visuomeninės reikšmės neįžvelgė.

     Įsigalėjo nuomonė, kad nieko nepavyks įrodyti
     Lietuvos „Carito“ pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms programos vadovė Kristina Mišinienė 15min sakė, kad tokią praktiką, kai aukai užkraunamas nusikaltimo įrodinėjimas, vadinti ydinga – per švelnu.
    „Kažkada ir smurtą artimoje aplinkoje reikėjo įrodinėti privataus kaltinimo tvarka ir matome, prie kokių pasekmių tai privedė mūsų šalį“, – sakė ji.
     K.Mišinienės teigimu, tai nėra kelių ar keliasdešimties merginų klausimas – tai visos visuomenės klausimas ir jis nebuvo išspręstas anksčiau, todėl dabar, anot pašnekovės, mes skiname viso to vaisius.
    „Stebime užėmę kvapą kuo tai baigsis – tai liečia visus mus“, – pridūrė ji.
    „Caritas“ atstovė svarstė, kad apie bylas dėl seksualinio priekabiavimo retai išgirstame dėl kelių priežasčių, kurių viena svarbiausių – įsigalėjusi nuomonė, kad nieko nepavyks įrodyti.
    „Pastarųjų dienų straipsniuose man užkliuvo samprotavimas, kad čia nieko neįrodysi, ar sunku įrodyti. Tvyro tokia nuomonė, kad įrodymas sunkus ir nieko nepasieksi. Norėčiau pakviesti skaitytojas netikėti – tai yra stereotipas. Užsispyrus įrodysi, žinoma, reikės pasakoti“, – pabrėžė ji.
    K.Mišinienė stebėjosi kai kurių parlamentarų požiūriu į tai: „Sudaromas įspūdis, kad tai kažkoks abipusis momentas (tarp K.Pūko ir merginų, – aut.). Tai yra neteisinga, nes moteris, kuri patiria seksualinį priekabiavimą yra labai pasimetusi ir sutrikusi. Dažnai mes matome, kad moterys net nemoka apie tai papasakoti.“
    „Caritas“ atstovė atkreipė dėmesį, kad į tokią padėtį patekusios moterys išgyvena gėdą, net tam tikrą kaltės jausmą, klausia savęs, kodėl pateko į tokią situaciją.

    „Matydama amžiną pašaipą moteris pagalvoja: kam čia man reikia? Daugiau pasistengsiu nepakliūti į tokią situaciją – ji tarsi sau prisiima kaltę, žada būti atsargesnė, o priekabiautojas toliau bujoja“, – apie sunkius moterų išgyvenimus kalbėjo K.Mišinienė.

    Pašnekovė pridūrė, kad visa tai, ką šiuo metu skaito apie K.Pūką, yra absurdiška ir dramatiška: „Žmogus, kuris samprotauja apie niežtėjimus, atsisėdimus į bliūdą – tai siūlo besidarbinančiai merginai, sėdi tokioje įstaigoje ir tvarko mūsų visų gyvenimus.“
    K.Mišinienė sakė, kad visų pirmiausiai reikia aiškiai visuomenei pasakyti, jog priekabiauti negalima.
    „Netoleravimas turėtų persmelkti visą visuomenę, nes šiandien priekabiauja, rytoj siunčiasi pornofilmus, o poryt – gal prievartauja. Budrumas turėtų būti tiek iš vyrų, tiek iš moterų. Tai nėra tik nuo priekabiavimo kenčiančių moterų reikalas“, – tvirtino ji.
    Svarbios pataisos užstrigo Seime

    15min domėjosi, ar K.Pūko elgesiu pasipiktinę parlamentarai neketina svarstyti galimybės teisiškai užtikrinti apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo kenčiantiems asmenims ir įpareigoti teisėsaugą tirti tokias bylas. Tačiau paaiškėjo, kad tokios pataisos buvo užregistruotos gerokai anksčiau, bet jos kelią Seime skinasi labai lėtai.

    Parlamentas pernai gegužę po pateikimo pritarė Baudžiamojo proceso kodekso projektui, kuriuo siūloma iš Lietuvos teisės sistemos apskritai eliminuoti galimybę į teismą kreiptis privataus kaltinimo tvarka.

    Tokiu atveju į teismą nereikėtų kreiptis ne tik seksualinio priekabiavimo, bet ir kitais atvejais.

    „Aš manau, kad tai nėra teisinga, nes teisme gali susidurti nelygios pusės. Tas, kuris kaltinamas, gali procesiškai būti daug stipresnis. Privataus kaltinimo procesas yra ydingas“, – kodėl siūlo tokias pataisas, pasakojo kartu su konservatoriumi Stasiu Šedbaru projektą pateikęs liberalas Vitalijus Gailius.

    Jo teigimu, pataisos savo eilės Seime greit nesulaukia, nes jas siūlo opozicija.

    Parlamentaras teigė, kad jeigu jos būtų priimtos anksčiau, dabar prokurorai negalėtų nuo K.Pūko nukentėjusioms merginoms siūlyti kreiptis į teismą, o dirbtų darbą patys.

    „Dabar nebūtų, kad privataus kaltinimo tvarka tegu mergaitės eina. Dėl to su kolega ir teikėme šį projektą – va čia pavyzdys, kai silpna pusė pastatoma prieš stipresnę, turtingesnę ir turi savo interesus ginti“, – sakė jis.

     V.Gailiaus teigimu, privataus kaltinimo institutą pasaulyje turi tik vokiečiai, rusai ir lietuviai.
    Parlamentaras svarstė, kad dabar puiki proga grįžti prie šių pataisų ir vylėsi, kad joms bus pritarta.
     Penktadienį premjeras Saulius Skvernelis paragino merginas kreiptis į teisėsaugą dėl K.Pūko veiksmų.
    S.Skvernelis sakė manantis, kad teisėsaugos tyrimas šioje situacijoje būtų geriausias sprendimas, nes būtų atsakyta į klausimą, ar išties būta priekabiavimo, įvertinta gynybinė paties parlamentaro versija, esą tai provokacija.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Lauryna Vireliūnaitė

  • POLICIJA IR CARITAS RAGINA ATKREIPTI DĖMESĮ Į PAŽEIDŽIAMUS ŽMONES

    Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė R. Gustaitienė susitiko su Lietuvos Caritas atstove Panevėžyje Jolita Zaborskiene ir aptarė 2017 metų bendradarbiavimo gaires. Lietuvos Caritas kalbėjo apie nerimą keliančias problemines sritis, pabrėžė, kad baugina dažnesnė prekyba žmonėmis atvejai, ypač kai aukomis tampa nepilnamečiai. Aptarta, kad pažeidžiamiausi asmenys, kurie tampa nusikaltėlių aukomis, – vaikai ir paaugliai, bėgantys iš namų, gyvenantys nepilnose ar socialinės rizikos šeimose, linkę pažeisti įstatymus ir tvarką. Į tokias pinkles dažnai patenka niekur nedirbantys, nesimokantys, neregistruoti darbo biržoje asmenys. Todėl labai svarbu, kad žmonės, pastebėję savo aplinkoje, jog toks asmuo dingo ilgesnį laiką, oficialiai neįsidarbino, tačiau, akivaizdu, jog gavo pajamų, pasidomėtų, ar tam žmogui viskas gerai, ar nepatiria prievartos, ar jam nereikia pagalbos, o pasitvirtinus įtarimams kreiptųsi į specialistus. Į vergiją patenka ne tik moterys ar merginos. Vaikinai ir vyrai išvežami į kitą šalį, kur juos verčia nusikalstamų grupuočių nariams atiduoti bedarbio ar socialinę pašalpą. 12–17 metų vaikus, jaunuolius verčia elgetauti, vogti ar užsiimti prostitucija.
    Lietuvos Caritas ragina nepraeiti pro šalį. Neturėdamas paprastų socialinių ryšių aplinkoje (tiek čia, Lietuvoje, tiek Anglijoje, vieta šiuo atveju ne tiek svarbi) žmogus tampa visiškai pažeidžiamas. Kaip tik todėl tikroji pagalba iš bendruomenių – užmegzti ir išlaikyti ryšį. Domėtis, pažinti, kalbėti, išlaikyti kontaktą su socialiai pažeidžiamais žmonėmis yra labai svarbu. Atskirtis daro žalą ne tik joje atsidūrusiems žmonėms, bet ir mums – bendruomenes padaro trapias, susiskaldžiusias, be tarpusavio pasitikėjimo. Pagalba prasideda nuo kiekvieno žmogaus mažutės pastangos truputį daugiau pasidomėti, nepraeiti pro šalį, skirti kelias akimirkas, imtis nedidelės iniciatyvos.
    Lietuvos policija ir Lietuvos Caritas siūlo pamatyti tokius pažeidžiamus žmones ir kreiptis į Lietuvos Caritas. Jis suteiks nemokamą advokatą, padės sugrįžti namo iš svečios šalies, jei reikės suteiks laikiną prieglobstį ar kitą pagalbą.

    Panevėžio skyrius Katedros a. 7, Panevėžys,
    socialinė darbuotoja Monika Murnikaitė,
    socialinė darbuotoja Jolita Zaborskienė, tel. 8 634 79523, el. p. panevezys@anti-trafficking.lt
    PAGALBA TEIKIAMA NEMOKAMAI
    Programos vadovė Kristina Mišinienė,
    tel. (8 37) 32 3300,mob. tel. 8 671 32 147, el. p. caritas@anti-trafficking.lt