Ką turi jausti žmona, kuri savo sutuoktinio kompiuteryje ieškodama sūnaus krikštynų nuotraukų staiga aptinka pornografijos vaizdus su seksualiai išnaudojamais mažamečiais vaikais? Vaikais, kuriems dar tik vos 4 ar 5 metukai.
Į tokią situaciją pakliuvusi kaunietė iš pradžių net nesuvokė, kaip turėtų elgtis – po ilgai trukusio ir gana karšto pokalbio moteris vis dėlto nutarė atleisti sutuoktiniui, nes šis įtikinėjo, jog tai, ką rado kompiuteryje, tebuvo tik smalsumo patenkinimas, o seksualiai išnaudojami vaikai jo nė kiek nedomina. Bet tai buvo didžiausia moters klaida – po trijų mėnesių į namus pasibeldė policijos pareigūnai, sutuoktiniams priklausančiame kompiuteryje ieškoję vaikų pornografijos įrašų.
Ir surado beveik šimtą nuotraukų ir vaizdo įrašų – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Dingusių ir išnaudojamų vaikų nacionalinio centras Lietuvos policijai pranešė, kad iš Kaune registruoto IP adreso „Microsoft Onedrive“ vartotojas savo aplanke patalpino seksualiai išnaudojamų mažamečių vaikų nuotraukas.
„Kai pirmą kartą mūsų šeimos kompiuteryje aptikau pornografinių nuotraukų su mažais vaikais, negalėjau patikėti, kad tokie dalykai domina mano sutuoktinį ir nieko nelaukusi iškėliau sąlygą: arba jis renkasi mane su devynmečiu sūnumi, arba savo pornūškę, – pareigūnams prisipažino moteris. – Vyras tikino, kad jo vaikai tikrai nedomina, sakė, jog tai daugiau nepasikartos, tačiau akivaizdu, kad jis melavo, o aš buvau per daug naivi – dabar man net baisu ir pagalvoti, su kuo gyvenau.“
Tai – tik viena iš istorijų, su kuria teko susidurti teisėsaugos pareigūnams, tiriantiems nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Dėl slapto vyrų potraukio vaikams ir nepilnamečiams yra sugriuvusi ne viena šeima, tačiau dar daugiau porų gyvena toliau – apsimesdami lyg nieko nebūtų įvykę.
Signalas, į kurį būtina reaguoti
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas Donatas Mažeika sako, kad kasmet policija atlieka vis daugiau ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto vaikų pornografijos įgijimo, laikymo ir platinimo. Nors ne visi asmenys seksualiai išnaudojamų vaikų įrašus platina, tačiau tai esą visiškai nekeičia situacijos – ir savo kompiuteriuose laikantys, ir kitiems galimybę tokio pobūdžio įrašus įsigyti sudarantys asmenys yra vienodi nusikaltėliai.
„Ypatingai jų neišskirčiau, nors, žinoma, vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė D. Mažeika.
Išskirti asmenų, besidominčių vaikų pornografija, pareigūnas negali ir sako, jog ne visi žmonės, kompiuterių ekranuose žiūrintys į nuogus vaikus, po kurio laiko eis į gatvę ieškoti apsiginti negalinčių aukų.
„Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl pasakyti taip, kad jeigu jis tik tai žiūri ir niekada taip, kaip mato įrašuose, nedarys, negalima, bet ir pasakyti, kad kiekvienas žiūrintis darys, irgi negalima, – pažymėjo Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas. – Daugelyje užsienio valstybių yra įdiegtos tam tikros technologijos, kurios reikalauja kiekvienam į tyrėjų akiratį papuolančiam žmogui nustatyti psichologinį profilio portretą – profesionalūs psichiatrai atlieka tyrimą ir apie tokį žmogų pateikia vienokias ar kitokias išvadas. Tai nėra labai paprastas procesas. Mūsų visuomenėje labai dažnai tokiame kontekste painiojomos sąvokos kaip pedofilas, vaikų pornografija. Iš teisėsaugos pusės žiūrint, jos labai ginčytinos ir įvairiose šalyse taikoma įvairi praktika – kai kur tokie žmonės yra vadinami seksualiniais nusikaltėliais. Nusikaltėliais, darančiais nusikaltimus prieš vaikus.“
Pasak D. Mažeikos, net ne visuomet vaikų pornografija besidominčius asmenis galima vadinti pedofilais.
„Terminas „pedofilas“ yra medicinis, tai žmogaus diagonozė ir ją nustato medikai, tai reikia visada turėti omeny“, – pažymėjo jis.
Kai kurie psichiatrai, tiriantys internete vaikų pornografiją platinančius žmones, išskiria į dvi grupes – tai asmenys, lyg ir neturintys specialios seksualinės orientacijos, tačiau turi įvairių iškreiptų seksualinių interesų, ir vadinamieji pedofilai, kuriuos domina vaikų pornografija. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp šių asmenų kategorijų yra tas, kad tam tikrų iškreiptų seksualinių poreikių turintys asmenys kaupia pornografinius vaizdus, kurie yra orientuoti į šiuos iškrypimus, o vadinamųjų pedofilų kaupiama pornografinė medžiaga visų pirma bus susieta su vaikų atvaizdais.
„Nesutikčiau su tokiais teiginiais, studijų metu gilinausi į šią temą ir tikrai nėra vienareikšmiško atsakymo, kad kažkokia orientacija gali lemti, jog žmogus yra linkęs ar ne į tokį dalyką, – sakė D. Mažeika. – Iš teisėsaugos pusės yra keletas kategorijų žmonių, kurie tokio pobūdžio nusikaltimus daro, vieni vienokio, kiti – kitokio psichologinio profilio, ir iš skirtingų abiejų profilių pusių nėra ribos – vieni dar nusikaltimus todėl, kad jiems tas vaikas pasitaikė po ranka, o kiti – apie tai tik galvoja. Nėra tokios griežtos ribos.“
Pasak jo, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai ir neišdrįsta pasakyti.
Ne tik mėgavosi, bet ir kūrė pornografinius filmukus
„Dažniausiai jų garsiai pasakyti argumentai nieko bendro su tikraisiais argumentais neturi – yra žmonių, kurie iš tikrųjų nori santykių su vaikais, bet jie to paprastai nepasakys“, – pažymėjo D. Mažeika.
Jo teigimu, vieni teisinasi, kad tenorėjo internete atlikti tyrimą ir vėliau platintojus perduoti policijai, kiti įrodinėja, jog norėjo straipsnį parašyti. Taip, beje, teisinosi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Terminių nudegimų skyriaus vedėjas, pas kurį pareigūnai aptiko daugiau kaip 40 nuotraukų su nepilnamečiais asmenimis. Daugybėje šalių stažavęsis garsus medikas pareigūnams teisinosi, kad analizuodamas pornografines nuotraukas norėjo atlikti mokslinį tyrimą ir pagelbėti sunkias traumas patyrusiems ligoniams. Daugiau apie tai galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.
„Savo darbo praktikoje esame turėję įvairių įtariamųjų – nuo IT specialistų iki akademinės bendruomenės, netgi kariškių ir, neslėpsiu, yra buvę ir policijos pareigūnų, čia nėra kažkas tokio, tų žmonių yra visur“, – pažymėjo Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas.
Jis neslepia, kad labiausiai pribloškė generolo J. Žemaičio karo akademijoje dirbusio pulkininko leitenanto Sauliaus Vitkaus atvejis – kariškis ne tik mėgavosi vaikų pornografijos vaizdais, bet ir pats ją kūrė, taip pat seksualiai išnaudojo nepilnametes mergaites.
„Internetas neturi sienų, žmonės juo naudojasi tiek įvairiais socialiniais tinklalapiais, tiek elektroniniu paštu, ir kitais būdais, daugelis užsienio kompanijų yra įsidiegusios technologinius sprendimus, kurie yra skirti kovai su vaikų seksualiniu išnaudojimu viešojoje erdvėje, – sakė elektroninių nusikaltimų tyrėjas. – Tam tikros technologijos gali atskirti nuogo vaiko kūną nuo suaugusiojo, ir tokie dalykai yra fiksuojami, su tokia informacija yra dirbama, sulaukiame daug informacijos iš užsienio, ir ji dažniausiai pasitvirtina.“
„Bet kas gali pakliūti į tokių nusikaltėlių spąstus, ypač šiais laikais, kai plačiai yra naudojami socialiniai tinklai, – kalbėdamas apie nusikaltimų aukas pažymėjo D. Mažeika. – Yra pasitaikę vaikų, kaip sakoma, „nuo iki“: yra vaikų ir iš socialinės rizikos, ir iš normalių, niekuo neišsiskiriančių šeimų. Tokios griežtos ribos, kad jeigu vaikas yra iš socialinės rizikos šeimos, tuomet jis yra labiau linkęs būti auka, tikrai nėra.“
Todėl, jo teigimu, tėvai turėtų nuolat stebėti, ką veikia jų vaikai ir vos pastebėjus neįprastą šių elgesį, pirmiausiai su jais pasikalbėti.
„Vienas iš pagrindinių patarimų tėvams – žiūrėti, ką vaikai daro internete, su kuo ir kaip bendrauja, – sakė D. Mažeika. – Jeigu staiga pasikeičia vaiko elgesys, jis pasidaro netipiškas, prieš tai vaikas buvo atviras, linksmas, o staiga pasidarė uždaras, iš karto turi nuskambėti pavojaus varpai. Taip pat reikėtų suklusti ir susimąstyti, jeigu vaikas staiga turi gana neįprastų daiktų ar pinigų.“
Feisbukas ir skaipas – iškrypėlių rojus
Pastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo nusikaltimų, kurie padaromi panaudojant socialinius tinklus – mergaitėmis apsimetę iškrypėliai užkalbina kitą, dažniausiai irgi nepilnametę mergaitę. Slapta internetinė pažintis gali baigtis gana liūdnai – įgavęs aukos pasitikėjimą iškrypėlis užmezga diskusiją apie gana intymius dalykus, vėliau pradeda siųsti esą savo nuotraukas ir tuo pačiu prašo, kad savo vaizdais pasidalintų „draugė“.
Taip nutiko ne tik nepilnametes seksualiai išnaudojusio karininko S. Vitkaus aukoms, bet ir vienai nepilnametei iš vieno Lietuvos miestelio (tikslios vietos nenurodome tik dėlto, kad dar labiau nebūtų pakenkta nukentėjusiosios sveikatai).
Visa ši istorija paaiškėjo, kai keturiolikmetės mergaitės motina kreipėsi į policiją. Moteris pareigūnams pasakojo, kad maždaug prieš mėnesį pastebėjo, jog labai pasikeitė dukros elgesys – ji ne kartą bandė su mergaite pasikalbėti, tačiau ši nubrėždavo tylos liniją. Situacija kasdien tik blogėjo – tėvai įtarė, kad privalo patikrinti dukros mobiliojo ryšio telefoną, nes nuo jo nepilnametė niekada nesitraukdavo, o paprašyta jį parodyti, skubiai išjungdavo. Tačiau kartą mergaitė telefoną paliko ant stalo, o motina jį paėmė į rankas – greičiausiai toks jų poelgis mergaitę išgelbėjo nuo didelių nemalonumų ar neapgalvotų ir labai skaudžių poelgių.
Kai tėvai atsidarė nepilnametei priklausančios „Facebook“ paskyros žinučių programą, negalėjo patikėti, ką mato – jų dukrai daugybę žinučių parašęs jaunas vyras reikalavo atsiųsti nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose ji yra bent iš dalies arba visiškai nuoga. O kad būtų drąsiau, jis keturiolikmetei per kelis kartus atsiuntė mažiausiai penkias savo nuotraukas – jose demonstravo savo lytinį organą.
Nepilnametė taip pat buvo nusiuntusi kelias nuotraukas, kuriose buvo vos apsinuoginusi, tačiau tokie vaizdai vyro netenkino ir jis reikalavo gerokai intymesnių vaizdų. O kai mergaitė atsisakė paklusti vyro prašymams, sulaukė grasinimų – esą jai bus „blogai“, jie dėl to „pyksis“.
Po tokių grasinimų paauglė jautėsi kaip nesava – bijojo, kad apie jos vienkartinius žaidimus internete gali sužinoti tėvai. Nežinodama, kaip išspręsti problemą, ji viską išgyveno savyje – vėliau paauglei net prireikė psichologo pagalbos.
Tačiau net ir praėjus pusmečiui po įvykio nepilnametė dėl patirto streso negali atsigauti.
Vienuolikmetę išgelbėjo seneliai – iškrypėlis ruošėsi pasimatymui
Panaši istorija nutiko ir kitame Lietuvos mieste – vienoje bendrovėje apdailininku dirbantis vyras apsimetė 13 metų berniuku ir internete ėmė bendrauti su vienuolikmete mergaite. Ši gyveno su savo seneliais, kurie pirmieji ir pastebėjo keistą anūkės elgesį.
Kaip pasakojo močiutė, stropi ir gerai besimokanti anūkė labai pasikeitė, kai mobiliojo ryšio telefonu ėmė susirašinėti su vienu berniuku. „Ji visą dieną iš rankų nepaleido telefono“, – sakė pensininkė. Vakare jos vyras paėmė anūkės telefoną ir perskaitė SMS žinutes. Tai, ką jis pamatė, šokiravo ne tik jį patį su žmona, bet ir policijos pareigūnus, tiriančius tokio pobūdžio nusikaltimus.
„Mes turime nedelsiant kreiptis į policiją“, – net nelaukęs anūkės pasiteisinimų rėžė senolis.
Berniuku apsimetęs iškrypėlis rašinėjo tokio pobūdžio žinutes, kokių net ir suaugęs normalus žmogus negalėtų apie tai pagalvoti – apie seksą su mažamete ir savo seserimi. Žinučių buvo tiek daug, kad atrodo, jog susirašinėjimas tęsėsi amžinybę. Maža to, apdailininku dirbantis vyras buvo iš mergaitės išviliojęs jos nuogos nuotraukų, taip pat buvo ją įkalbėjęs išsirengti prieš vaizdo kamerą.
Dėl nebrandumo mergaitė nelabai suprato, kad yra seksualiai išnaudojama iškrypėlio, kuris niekada jai taip ir neparodė savo veido – melavo, jog yra sugedusi vaizdo kamera. Tačiau, kaip nustatė tyrėjai, vyras ketino atvažiuoti į miestą, kuriame mažametė gyveno, ir su ja susitikti. Jeigu ne seneliai, nežinia, kaip ši istorija būtų pasibaigusi.
Tuo metu mažametę tvirkinęs vyras, kurio kompiuteryje policijos pareigūnai taip pat aptiko daugybę vaikų pornografijos vaizdų, teisinosi, kad net neketino su mergaite susitikti, o visa tai, kas vyko virtualioje erdvėje, tebuvo tik „smagus žaidimas“.
„Jai rašiau apie tai, ką ji turi daryti, kad pajustų malonumą, – per apklausą net nebandė savo veiksmų pateisinti iškrypėlis. – Nors ir rašiau, kad norėčiau su ja susitikti, nurodžiau, ką ir kaip svajoju su ja daryti, tačiau apie tai realybėje negalvojau, tai tebuvo tik žodžių žaismas.“
Kitoje kameros pusėje – prievartaujami vaikai
Kalbėti apie tai, kokį košmarą tenka išgyventi seksualinių iškrypėlių aukoms, aukos nėra linkusios ir dažniausiai visus išgyvenimus laiko savyje. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė mano, kad apie grėsmes, į kurias gali pakliūti bet kuris vaikas, reikia kalbėti jau mokyklos suole.
„Šiandien, mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – sakė K. Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę.“
K. Mišinienė pateikia sunkiai suvokiamus skaičius apie tai, kiek žmonių domisi vaikų pornografija.
„Vaikų pornografija yra vienareikšmiškai vaikų seksualinio išnaudojimo forma, nors ir kaip pavieniai ar grupiniai „kolekcionieriai“ yra linkę teisintis – „aš tik žiūrėjau“, „užmečiau vieną akį“, „kažkas man atsiuntė“, tačiau tose pačiose JAV internete per dieną (!) pateikiama 116 tūkst. užklausų vaikų pornografijai“.
Pasak jos, ne kiekvienas „kolekcionierius“ ieškos tiesioginio kontakto su vaiku, tačiau „ten, kitoje kameros pusėje, tvirkinami ir prievartaujami gyvi, tikri vaikai, kurie dažnai leidžiami iš rankų į rankas, kuriais nusikaltėliai „dalinasi“ tarpusavyje“.
„Beprasmiška yra apeliuoti į vaikų pornografijos vartotojų sąžinę, čia kalbame apie asmenis (tiek vyrus, tiek moteris, beje), kurie tarsi grandinėmis yra prikaustyti prie virtualaus prievartavimo vaizdų, kuriems bausmė ir pagalba turėtų būti „viename pakete“, – sakė daugybei seksualinės prievartos aukų pagelbėjusio centro KOPŽI vadovė. – O ir ne tik teismo salėje reiktų baisėtis – vaikų pornografija mokytojo, kariškio, pareigūno darbiniame kompiuteryje?! Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes – nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Dainius Sinkevičius
