kopzi

Author: admin

  • STABDYK PREKYBĄ ŽMONĖMIS – RASEINIUOSE

    2017 m. liepos 20 dieną Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyriuje buvo vykdoma socialinė akcija “Stabdyk prekybą žmonėmis savo mieste”.

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI), buvusi Lietuvos Carito programa “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis”, Šiaulių skyriaus socialinės darbuotojos Bernadeta Tsitsishvili ir Eglė Kosmauskienė pasakojo apie Lietuvoje klestinčias prekybos žmonėmis formas, verbavimo būdus, rizikos faktorius, lemiančius, kad žmonės pakliūva į prekeivių žmonėmis pinkles. Akcijoje taip pat dalyvavo ir Raseinių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Giedrė Deveikienė. Akcijos organizatorės domėjosi, ar Darbo biržos klientai yra susidūrę su prekybos žmonėmis reiškiniu ir kokius žino išnaudojimo būdus. Dalindamos lankstinukus, informacinius plakatus, knygeles  akcijos organizatorės pasakojo, kokią pagalbą teikia KOPŽI, kur reikia kreiptis, pastebėjus galimus išnaudojimo atvejus, sužinojus apie neaiškius pasiūlymus ar žmones, kuriuos jau yra ištikusi ši nelaimė. Kalbinti Darbo biržos klientai atsiliepimų knygoje išsakė savo nuomones, kokių priemonių reikėtų imtis stabdant prekybą žmonėmis.

    KOPŽI teikia pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo seksualinės prievartos ir/ar įvairių prekybos žmonėmis formų: prostitucijos, prievartinio darbo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, fiktyvių santuokų, elgetavimo. KOPŽI pagalbos teikimo principai yra konfidencialumas, lankstumas ir tęstinumas organizuojant paslaugas prieglobstyje ir bendruomenėje, greitas reagavimas krizių atveju, komandinis darbas, bendradarbiavimas su įvairiomis tarnybomis bendruomenėje, siekiant užtikrinti pilnavertę ilgalaikę asmenų integraciją.

    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • INTERNETO SUKČIŲ AUKŲ POELGIAI GLUMINA: PARDAVĖ BUTĄ ŠIAULIUOSE, O PINIGUS PERVEDĖ „DRAUGUI“ IŠ FEISBUKO

    Interneto sukčiai, kurių pasakomis, atrodytų, nepatikėtų net vaikai, sugeba taip paveikti pažeidžiamiausius, kad šie dėl „draugų“ gali padaryti viską – net parduoti keturių kambarių butą, o gautus pinigus tiesiog atiduoti. Policijos atstovai teigia tokių bylų tiriantys nedaug.

    Sukčių bandymai užmegzti ryšį daugelį socialinių tinklų vartotojų tik prajuokina, tačiau labiau pažeidžiami asmenys patiki, kad anapus monitoriaus sėdi tokie pat vieniši, meilės norintys žmonės.

    Lengvatikių ieškotojai įsisuko į pačių jautriausių – neįgaliųjų gretas. Žinoma, kad pastaruoju metu nuo jų nukentėjo mažiausiai trys kurčios moterys.
    Viena į ryšį su „draugu“ iš užsienio įklimpo taip giliai, kad ryžosi parduoti keturių kambarių butą Šiauliuose ir visus pinigus pervedė asmeniui, su kuriuo bendravo internetu. Jis neįgaliąją įtikinėjo, kad ją myli. Dabar ši moteris gyvena nuomojamame vieno kambario bute.
    Kita kurčioji moteris iki šiol tiki, kad internete sutiktas vyras vardu Johnas ją myli, todėl noriai siunčia pinigus.
    Interneto sukčius sugebėjo ją įtikinti, kad už tuos pinigus nusipirks bilietą į Lietuvą, ją ves ir jie amžinai bus kartu. Tačiau nors pinigų pervedimus moteris daro nuo praėjusiųjų metų rugsėjo, niekas pas ją nevažiuoja, tik prašo dar pinigų.
    Kaip 15min pasakojo šią istoriją puikiai žinantys žmonės, ši moteris yra nuoširdžiai įsitikinusi, kad pinigų nuolat prašinėjantis interneto „draugas“ nuoširdžiai ją myli. Vyras aiškina, kad yra jūrininkas, todėl dažnai neturi interneto, negali bendrauti „Skype“ įsijungiant vaizdo ryšį. Dėl šios priežasties prašo bendrauti tik SMS žinutėmis.
    Šios neįgaliosios artimiesiems tokia situacija skaudi, nes pati moteris gyvena labai skurdžiai, turi vos kelis nudėvėtus baldus ir minta tik sumuštiniais – beveik nepalieka nieko sau.
    Pasitaikė atvejis, kai interneto „draugas“ labai prašė pinigų, tačiau ji neturėjo, todėl paprašė paskolinti draugės – esą vėliau „draugas“ jai grąžins. Kai draugė pamėgino įtikinti, kad visa tai apgaulė – buvo išgrūsta pro duris.
    Šią moterį paprotinti bandė ir pareigūnas, tačiau ji nenorėjo nieko girdėti, pareiškė, kad tai – jos reikalas ir ji neišduos draugo, nes jis yra geras.
    Ji iki šiol tiki, kad internete rastas mylimasis pas ją atvyks.
    Trečioji moteris, taip pat kurčioji, atsikvošėjo tik praradusi nemenką sumą.
    Viskas prasidėjo gavus žinutę „Facebook“ iš žmogaus, kuris prisistatė Marku Scottu. Pradžioje jie bendravo neutraliai, tačiau po mėnesio „draugas“ pradėjo siuntinėti graudžią sergančio vaiko nuotrauką, kurią akivaizdžiai rado internete, ir pradėjo aiškinti, kad vaiko gydymui reikia pinigų.
    Moteris per penkis kartus pervedė 6,6 tūkst. eurų, pinigų perlaidas siuntė į Nigeriją, Ganą, Belgiją.
    Po kurio laiko jai buvo atlikta operacija ir prireikė pinigų ir ji paprašė nors dalį grąžinti. Tada naujasis draugas ėmė ir pradingo. Ši moteris galiausiai kreipėsi į policiją, kuri dabar vykdo ikiteisminį tyrimą.
    Pažeidžiami žmonės – taikinys
    Kaip 15min pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Panevėžio skyriaus, į kurį kreipėsi viena iš moterų, socialinė darbuotoja Monika Murnikaitė, patekti į interneto sukčių pinkles didesnė tikimybė ypač pažeidžiamiems žmonėms, kurių kontaktai labai apriboti.
    „Vien nuėjimas pas pareigūnus ir pagalbos prašymas suvokus, kad esi apgautas, yra sudėtingas – reikėjo ieškoti vertėjo į gestų kalbą. Ir būtinai tokio, kuriuo nukentėjusioji pasitikėtų, kuris jos nesmerktų ir ji galėtų atsiverti. Sukčių aukas dažnai lydi gėdos ir kaltės jausmas, kad patikėjo graudžiomis jų kalbomis… bei nerimas dėl galimo aplinkinių pasmerkimo“, – sakė ji.
    M.Murnikaitės teigimu, asmenims, kurie dėl savo negalios negali laisvai komunikuoti, jaučiasi atriboti nuo sociumo, atsiradę nauji susirašinėjimo draugai tampa tokiais paveikiais, kad nepasirodo įtartinos ir sukčių paskyros „Facebook“, kuriose – vos keli draugai, ar jų prašymai pervesti pinigus į skirtingas šalis.
    „Klausiau ar jūs pastebėjote, kad jūs pervedate pinigus skirtingiems žmonėms į skirtingas šalis, sako ne, aš juo tikėjau ir pasitikėjau, maniau jis mano draugas – todėl siunčiau“, – pasakojo ji.
    Anot M.Murnikaitės, meilės ieškančiais vyrais prisistatę sukčiai su aukomis bendravo naudodamiesi automatinio vertimo programėles.
    „Mums nerimą kelia tarptautinis apgaulės pobūdis, todėl kreipėmės į Lietuvos atstovą Interpole, bandydami prašyti pagalbos“, – sakė Monika Murnikaitė.
    Į policiją kreipiasi vienetai
    Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovė Evelina Pagounis 15min teigė, jog atvejų, kai sukčiai pasitelkę socialinius tinklus apgaule įgyja svetimą turtą, nėra daug.
    „Pagrindinis apsaugos nuo sukčių būdas – žmonių budrumas ir atidumas. Įvertinkite situaciją ir gerai ją apgalvokite. Jei abejojate, pasitarkite su šeimos nariais, draugais. Kilus bet kokiam įtarimui nutraukite bendravimą“, – sakė policijos atstovė.
    Anot jos, tiriant tokius atvejus bendradarbiaujama su užsienio teisėsauga, tačiau ji nepateikė duomenų apie tai, kiek pavyko nustatyti įtariamųjų – jei tokių atvejų buvo.
    Anot E.Pagounis, ypač efektyviai šioje srityje dirbama Europos Sąjungos mastu.
    Asmenys, kurie taip pat nukentėjo nuo sukčių, prisidengiančių pagalbos prašymais ar meilės santykiais, gali kreiptis Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro visą parą veikiančiu SOS numeriu 370-679-61617, www.anti-trafficking.lt arba į Panevėžio vyriausiąjį policijos komisariatą paneveziovpk@policija.lt.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Lauryna Vireliūnaitė

  • RADVILIŠKYJE VYKO AKCIJA „STABDYKIME PREKYBĄ ŽMONĖMIS“

    Birželio 28 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos Radviliškio skyriuje vyko akcija „Stabdykime prekybą žmonėmis“, skirta darbo ieškantiems asmenims.

    Šią akciją organizavo VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) kartu su Radviliškio skyriaus darbuotojais. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinės darbuotojos Eglė Kosmauskienė ir Bernadeta Tsitsishvili darbo biržos klientus supažindino su akcijos tikslais, esama situacija, įvardijo dažniausias prekybos žmonėmis formas: įvairaus amžiaus žmonės, kurie išvežami į kitas šalis vykdyti įvairiausių nusikaltimų; asmenys, ieškantys pelningesnio darbo užsienyje, verčiami dirbti nežmoniškomis sąlygomis, be jokių socialinių garantijų. Seksualinis išnaudojimas – labiausiai paplitusi prekyba žmonėmis sritis.

    Akcijos metu socialinės darbuotojos kalbino darbo biržos klientus, kvietė prisijungti ir dalyvauti akcijoje, išklausė jų nuomonę, atsiliepimus, dalinosi savo patirtimi, kaip apsisaugoti, kad netaptų prekybos žmonėmis aukomis, kur kreiptis, ištikus tokiai bėdai.

    Akcijoje dalyvavusios Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Ilonos Sernovienės nuomone, prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa jaunuoliai iš nepasiturinčių šeimų, gyvenantys kaimuose ar mažose gyvenvietėse. „Jaunuoliai susigundo galimybe užsidirbti užsienyje ir patenka į nesąžiningų darbdavių ar nusikaltėlių rankas. Taip pat  prekybos žmonėmis aukomis gali tapti merginos, susigundžiusios fiktyvia santuoka. Jaunuoliams reikėtų susirūpinti, kad kažkas negerai su darbdaviu, kai iš jų paprašoma asmens dokumentų ir jie negrąžinami. Be asmens dokumentų žmogus užsienyje tampa vergu, o jeigu patenka į nusikaltėlių tinklą, gali būti verčiamas vogti“,- sakė vyresnioji tyrėja.

    Radviliškiečiai sakė girdėję apie prekybos žmonėmis aukas iš televizijos laidų, spaudos. Paklausti, kur kreiptųsi, jeigu pradingtų į užsienį išvažiavęs dirbti artimas žmogus, daugelis sakė, kad skambintų pagalbos telefonu, kreiptųsi į artimiausią policijos komisariatą. Akcijos „Stabdykime prekybą žmonėmis“ organizatorės Eglė Kosmauskienė ir Bernadeta Tsitsishvili dalijo radviliškiečiams informacinius bukletus apie prekybą žmonėmis bei lankstinukus su informacija kur kreiptis, jeigu artimas žmogus pradingsta išvykęs į užsienį.

    Radviliškiečių nuomone, visuomenėje reikėtų  paskleisti daugiau informacijos apie prekybą žmonėmis, kad patiklūs jaunuoliai nepakliūtų į nusikaltėlių pinkles. Buvo išsakyta nuomonė, kad valstybė turėtų geriau rūpintis savo piliečių gerove, tada jie nevyks uždarbiauti svetur ir bus saugūs.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • ŠIRDĮ DRASKANTI DRAMA: MOTINA GYNĖ SUTUOKTINĮ, O NE JO IŠNIEKINTĄ DUKRĄ

    Tėvo tris kartus išžaginta nepilnametė mergina apie patirtą prievartą papasakojo savo motinai, tačiau ši dukra ne tik netikėjo, bet ir bandė jai įteigti, kad nieko nebuvo, o didžiausią gyvenimo košmarą ji esą išsigalvoja. Nes tėvas taip negalėtų su savo dukra pasielgti.

    Ir net nesvarbu, kad tai jau ne pirmas kartas, kai tokie baisūs kaltinimai metami sutuoktiniui – prieš keletą metų šis vos neišžagino tame pačiame kaime gyvenančios neįgalios nepilnametės.

    Išniekinta ir atstumta. Nereikalinga.
    Taip jaučiasi viename Aukštaitijos miestelyje gyvenanti šešiolikmetė, kurią tėvas išžagino tris kartus. Pirmą kartą tada, kai jos motina buvo išvežta į ligoninę – čia ji gimdė šeštąjį savo vaiką. Antrą kartą – po kelių dienų, kai mama su mažuoju broliuku buvo išvažiavusi pas gydytojus, o trečiąkart – miške, į kurį buvo išėjusi grybauti.
    „Kiekviena vaikų seksualinio prievartavimo istorija sukrečia, matau daug skausmo, nevilties, savigraužos – bet kokiais žodžiais apibūdinti situacijas, kai tikras tėvas, ištaikęs momentą, plėšia nuo savo vaiko drabužius ir grąsindamas santykiauja?“ – apie šokiruojančioje byloje nustatytus faktus kalbėjo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.
    Pasak jos, šioje širdį draskančioje istorijoje nukentėjo ne tik tėvo išniekinta nepilnametė, bet ir jos motina, iš baimės niekaip nenorėjusi pripažinti pačio baisiausio fakto, kad jos vyras žagina savo dukrą, ir kiti kartu augantys vaikai, prieš kuriuos neblaivus tėvas nuolat smurtaudavo.
    Žinojo, bet nieko nedarė
    Apie tai, kad viename Aukštaitijos miestelyje gyvenanti šešiolikmetė patyrė seksualinę prievartą, pareigūnai sužinojo ne iš nukentėjusiosios – ši net nesuprato, jog gali kreiptis pagalbos į policiją. Apie tai pareigūnams nieko nepranešė ir mergaitės motina, kuri nepatikėjo savo dukra. Priešingai, ji net pyko, kad dukra išsigalvoja tokius dalykus.
    Kai motina apie tai papasakojo savo vyrui, mergaitė šį pokalbį netyčia išgirdo – supratusi, kad jos gyvenimas taps dar didesniu košmaru, nepilnametė ryžosi blogiausiam ir bandė nusižudyti.
    Žinia, kad tėvas išžagino savo dukrą, socialinius darbuotojus pasiekė iš kitų kaimo gyventojų – nepilnametė apie tai buvo prasitarusi kitiems žmonėms, su kuriais palaikė artimus ryšius. Apie tai nieko net nežinojo paauglės draugas, nors staiga pasikeitęs jos elgesys išdavė, kad kažkas yra negerai.
    „Ji man sakydavo, kad nenori nakvoti namuose, nes bijo tėvo“, – vėliau policijos pareigūnams nurodys nepilnametės draugas. Kad ji vengia tėvo, vaikino nė kiek nestebino – visame kaime buvo žinoma, kad šis smurtauja prieš savo vaikus.
    Apie tai turėjo žinoti ir Vaiko teisių tarnybos darbuotojai, kurie šeimą buvo įtraukę į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, girtavimo ir tėvų tarpusavio muštynių. Žinojo, bet nieko nedarė – tik retkarčiais užsukdavo į namus pasižiūrėti, kaip gyvena.O jeigu visi gyvi, reiškia, gyvena gerai.
    Tik tada, kai paaiškėjo, kad tėvas išžagino savo dukrą, vaikų gerove rūpintis privalantys valstybės tarnautojai susigriebė – taip negali būti. Ir ėmė klausinėti, ar tėvas negalėjo nuskriausti ir kitų savo vaikų. O tada paaiškėjo, kad keturiolikmetį sūnų tėvas buvo prilupęs prie namų esančiame garaže – hidrauline žarna su metaliniu antgaliu vožė į galvą. Tiesa, apie tai nepilnametis bijojo pasakyti net medikams – ligoninėje, kai buvo siuvama žaizda, vaikas melavo, kad nugriuvo nuo laiptų.
    Tėvo bijojo visą gyvenimą
    Pasklidus kalboms apie tėvo prieš dukrą panaudotą seksualinę prievartą, nepilnametė papasakoti apie tai, kas vyko namuose be jokių liudytojų, ryžosi ne iš karto – ji bijojo, kad bus dar labiau atstumta motinos, o tėvas, jeigu jo kaltė nebus įrodyta, ją visiškai vieną išvarys iš namų. Tačiau išdrįso.
    Nepilnametė per apklausą sakė, kad pirmą kartą tėvas ją išžagino tuomet, kai mama buvo išvažiavusi į ligoninę gimdyti broliuko. „Tada visi namuose miegojo, o aš dar žiūrėjau televizorių“, – sakė ji.
    Nors bandė priešintis, bet nesugebėjo – ne tik dėl to, kad tėvas yra stipresnis, bet ir dėl didžiulės baimės. „Tėvo bijojau visą gyvenimą, nes jis agresyvus, dažnai mušdavo“, – sakė paauglė, kuriai tai buvo pirmas kartas.
    Antrasis buvo lygiai toks pats – namuose vėl nebuvo mamos, nes ši ką tik gimusį broliuką buvo išvežusi patikrinti pas gydytojus. „Aš jį stūmiau, sakiau, kad nelįstų, bet jis vis tiek tai darė“, – nedrąsiai per apklausą kalbėjo nepilnametė.
    O trečią kartą ji buvo išžaginta miške, kai su tėvu buvo išvykusi grybauti. „Tėvas miške prie manęs pradėjo lįsti, liepė rengtis, – sakė paauglė. – Prašiau važiuoti namo, bet jis, beveik rėkdamas, vis tiek liepė rengtis.“
    Nepilnametę dukrą tėvas išžagino tris kartus 10 dienų laikotarpyje.
    Prisipažinimas, kuris šokiruoja: negalėjau savęs kontroliuoti 
    Seksualine prievarta prieš dukrą apkaltintas 37 metų tėvas net nebandė neigti, kad ją išžagino.
    „Pripažįstu, kad tokie santykiai tarp tėvo ir dukters yra nenormalūs, – per apklausą sakė jis. – Dukrą žaginau, nes mane užvaldydavo noras ir aš nesusivaldydavau.“
    Vyras sakė, kad dėl tokio savo elgesio dukros atsiprašė. „Sakiau jai, kad negerai pasielgiau ir atsiprašiau, – tikino jis. – Po visų šitų įvykių ji tapo nervingesnė, ėmė manęs vengti, mažiau bendraudavo ir su mama. Suprantu, kad labai blogai pasielgiau, dėl to gailiuosi.“
    „Susivaldyti“ negalėjęs tėvas pareigūnams aiškino, kad šešiolikmetę dukrą žagino būdamas blaivus.
    „Anksčiau girtaudavau, smurtaudavau prieš žmoną, diržu mušdavau vaikus, juos bardavau, apšaukdavau, todėl vaikai manęs bijojo, gal dėl to dukra manęs bijojo ir nesugebėjo pasipriešinti tuo metu, kai ją žaginau“, – teigė vyras.
    Kad jis išties su vaikais elgėsi labai šiurkščiai ir jo visi vaikai bijojo, pareigūnams pripažino ir sutuoktinė. „Jis vaikus mušdavo, pravardžiuodavo, žemindavo, man dažnai tekdavo vaikus užstoti prieš vyrą“, – sakė moteris, kuri taip pat ne kartą patyrė sutuoktinio smurtą.
    Nepilnametės motina negalėjo pasakyti, kodėl nepatikėjo dukra, kai ši pasakė, jog ją tėvas išžagino. „Tada su dukra dėl kažko susiginčijau, kai ji pasakė, kad tėvą pasodins į kalėjimą, nes jis ją išžagino – aš tuo nepatikėjau ir vyrui papasakojau, ką apie jį kalba dukra“, – per apklausą sakė motina.
    Vis dėlto, ji pripažino, kad pastaruoju metu dukra buvo labai pasikeitusi – ėmė neįprastai šiurkščiai elgtis, atsikalbinėjo. Ir tai tęsėsi net apie mėnesį.
    Už tai, kad tris kartus išžagino savo dukrą ir sumušė savo sūnų, Aukštautijos gyventojas buvo nuteistas 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ją nuteistasis jau atlieka pataisos namuose.
    „Nukentėjusioji buvo tris kartus išžaginta savo tėvo – vieno artimiausių žmonių, privalėjusių ja rūpintis, jai tai buvo pirmoji lytinių santykių patirtis, – paskelbė bylą išnagrinėjęs teismas. – Po šių nusikaltimų nukentėjusioji save žalojo – skutimosi peiliuku susiraižė rankas, dėl to buvo gydoma ligoninėje. Čia ji išsakė emocinius sunkumus, būdingus patirtam stipriam stresui, jos praeityje daug neperdirbtos trauminės patirties, neleidžiančios saugiai gyventi dabartyje, taip pat nustatyti nerimo, kaltės, baimės jausmai, bendravimo ir adaptacijos sutrikimai, sutrikę santykiai su artimiausios aplinkos žmonėmis, nukentėjusiąją vargino įkyrios mintys ir prisiminimai.“
    Vyrui tai jau buvo šeštasis teistumas. Prieš penkerius metus jis buvo nuteistas dėl pasikėsinimo lytiškai santykiauti su penkiolikmete – ši mergaitė buvo atėjusi į svečius pas vyro vaikus. Buvo nustatyta, kad jis mergaitę nusitempė į kambarį, kur bandė išprievartauti, bet jam sukliudė netikėtai į namus grįžusi sutuoktinė.
    Po šio įvykio nukentėjusioji patyrė didelį stresą, jai ilgą laiką teko gydytis ligoninėje.
    Kaimynai pasigarsina televizorių, kad negirdėtų klyksmų
    Tuo metu nuo tėvo nukentėjusiai šešiolikmetei ilgą laiką buvo teikiama psichologinė pagalba. Nors mergaitės sveikatos būklė pagerėjo, tačiau ji dar ilgą laiką jaus stipraus patirto streso padarinius.
    Kurį laiką namuose negyvenusi nepilnametė neseniai vėl grįžo į gimtąjį kaimą – pas mamą. O apie tėvą nenori nė girdėti.
    „Šioje skaudžioje istorijoje yra daug mums visiems užkoduotų atsakymų, nors ir kokie jie nemalonūs būtų girdėti, – sako KOPŽI, kurio darbuotojai rūpinosi nepilnamete, vadovė K. Mišinienė. – Visų pirma – šeimoje vyko nuolatinis, negailestingas smurtas vaikų ir žmonos atžvilgiu. Moteris buvo mušama taip, kad nepasikeldavo iš lovos ilgą laiką, tačiau tiek socialiniams drabuotojoms, tiek pareigūnams užtekdavo to jau tapusiu klasikiniu paaiškinimu – „nukritau nuo laiptų“.
    Vaikai gyveno nuolatinėje siaubo būsenoje, kaip jie patys sakė, „mes bijojome net tėvo žvilgsnio“ – tačiau nei kaimynai, nei mokykla čia šiukštu nieko nepastebėjo.
    Buvo žinoma, kad save šeimos tėvu vadinęs vyras jau buvo teistas už neįgalios nepilnametės išžaginimą (!), tačiau neatsirado nei vienos tarnybos, kuri būtų pasidomėjusi, kaip jis gyvena laisvėje, ar nepatiria grėsmės vaikai iš jo aplinkos. Siaubūno apetitas augo. Nebeužteko terorizuoti vaikus, galima smagintis prievartaujant.
    Norime efektyvios smurto artimoje erdvėje prevencijos? Tada išnagrinėkime konkrečius atvejus, išgirskime atsakymus, kodėl vaikai ir moterys mušami nesiskundžia, kodėl tarnybos vis laukia „signalų“, o kaimynai pasigarsina televizorių, kad negirdėtų klyksmų? Ir kodėl prievartautojas metų metais vis nuožmesnis, o mes vis bejėgiškesni?“
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Dainius Sinkevičius

  • Ž. MORKŪNAITĖ: IŠNAUDOTOJAMS IR SKRIAUDIKAMS VISADA GALIMA DUOTI ATKIRTĮ

    Trys tūkstančiai svarų – tiek nelegaliai Anglijoje gyvenantis pakistanietis siūlė tauragiškei mainais į santuoką. Deja, žadėtų pinigų mergina taip ir negavo, nors santuoka, tiesa, tik fiktyvi, buvo sudaryta. Praėjus penkiems metams nukentėjusi mergina, paskatinta gyvenimo draugo, ryžosi kreiptis į teisėtvarkos pareigūnus.

    Į fiktyvių santuokų ir prekeivių žmonėmis pinkles įkliuvusiems tauragiškiams pagalbos ranką tiesia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Tauragės skyriaus socialinė darbuotoja Žaneta Morkūnaitė.

    – Prekeiviai žmonėmis Lietuvoje ieško aukų prostitucijai, pornografijai, fiktyvioms santuokoms, vergiškam darbui, vagystėms, narkotikų gabenimui. Apie nukentėjusius asmenis centrą dažniausiai informuoja policijos pareigūnai, mat  jie patys ieškoti pagalbos nesiryžta. Šiuo  metu bendrauju su mergina, kuri buvo išnaudota fiktyviai santuokai, – pasakojo Ž. Morkūnaitė.

    Pašnekovė trumpai apibūdino situaciją. Fiktyviai santuokai išnaudota mergina lietuvaičio buvo išviliota į Angliją dirbti. Merginai pažadėtas pelningas darbas fabrike. Tačiau nuvykus, tauragiškei teko dirbti už menką atlygį, iš jos gudrumu buvo išvilioti dokumentai. O vėliau buvo kalbinama už atlygį – 3000 svarų – sudaryti fiktyvią santuoką su pakistaniečiu. Mergina, neturėdama kitos išeities, sutiko tuoktis, tačiau žadėtų pinigų taip ir negavo. Nuo šios istorijos pradžios praėjo penki metai. Šiuo metu mergina gyvena Tauragėje, bando kabintis į gyvenimą. Paraginta savo draugo, ryžosi kreiptis į pareigūnus.

    Išnaudotojams ir skriaudikams visada galima duoti atkirtį. Pavieniui tą sunku padaryti, tačiau paprašius pagalbos, sunkumus galima įveikti, įsitikinusi Ž. Morkūnaitė.

    – Tokios istorijos drasko širdis. Dažniausiai tokių išgyvenimų patyrusiems žmonėms labai sunku patiems ieškoti pagalbos. Juos kausto gėdos jausmas, bijo visuomenės požiūrio. Nors jie patys nėra niekuo kalti, jie – aukos. Todėl labai svarbu, kad artimieji juos palaikytų, suprastų ir paragintų ieškoti profesionalios pagalbos, – tikino Ž. Morkūnaitė.

    Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Tauragės skyrius teikia pagalbą krizės atveju, vykdo psichosocialinę reabilitaciją, prevencinę veiklą; organizuoja palaikomąją pagalbą.  Anot pašnekovės, šis centras išaugo iš ankščiau veikusios Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“.

    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Daiva Kybartienė

  • VILIAUS ISTORIJA: TELŠIŠKIS PAPUOLĖ Į PREKEIVIŲ ŽMONĖMIS PINKLES

    Tikrai ne kartą esame girdėję sąvoką „prekyba žmonėmis“. Ir, ko gero, daugumai mums ji asocijuojasi su moterų, merginų išnaudojimu prostitucijai. Iš dalies esame teisūs, tačiau prekyba žmonėmis neapsiriboja vien tik pardavinėjamu moters kūnu. Pirmiausia tai – latentinis reiškinys, sunkiai išaiškinamas ir apibrėžiantis labai platų išnaudojimo spektrą: išnaudojimas nusikalstamai veikai daryti (vagystėms, sukčiavimui), vyrų, moterų ir vaikų seksualinis išnaudojimas (seksualinėms paslaugoms teikti, pornografijai), išnaudojimas elgetavimui, nelegalioms kovoms ir kt.
    Dažnai mums atrodo, kad tai, ką paskaitome žinių portaluose, laikraščiuose, pamatome per televiziją, yra kažkur labai toli. Žmonės išnaudoti apgaulės būdu gabenami į Angliją, Vokietiją, kitas šalis. Ir net jei išnaudojami mūsų šalies piliečiai, mes to labai nesureikšminame. Kadangi viskas vyksta ne mūsų „kieme“, dėl to mums ir neskauda. Bet tik pabandykime įsivaizduoti, kaip turi skaudėti tam, kuris papuolė į prekeivių žmonėmis pinkles, pasitikėjo asmenimis, kurie žadėjo gerai apmokamą darbą, padorias gyvenimo sąlygas ir galimybę pagerinti savo gyvenimo kokybę.
    Taip nutiko ir Telšių gyventojui Viliui (vardas pakeistas). Patikėjęs pažįstamo pažadais, kad įdarbins gerai apmokamoje darbo vietoje, ilgai nesvarstęs sutiko. Geradarys suokė, kad Viliui už kelionę bus apmokėta, o išlaidas jis galės padengti tuomet, kai jau tvirtai stovės ant kojų. Nuvykus į Angliją, gana greit paaiškėjo, kad viskas čia ne taip, kaip buvo žadėta. Noras turėti šviesesnę ateitį ne tik sau, bet ir šeimai virto košmaru. Pirmiausia iš jų buvo atimti asmens dokumentai ir mobilieji telefonai, kad nebūtų galimybės susisiekti su artimaisiais.
    Vilius ir kiti jo likimo draugai buvo verčiami iš parduotuvių vogti brangius kvepalus, kosmetiką. Kad išgyventų, teko vogti maisto produktus ne tik sau, bet ir verbuotojams. Vilius ne kartą bandė priešintis, tačiau sulaukdavo grasinimų, neva jis jiems įsiskolinęs už pastogę, atvykimą, maistą ir toli gražu nėra „atidirbęs“. Nukentėjusieji savęs klausdavo, už kokį maistą skolingi, jei patys jo turėdavo pasivogti. Jei kildavo „darbuotojų“ nepasitenkinimas, būdavo grasinama, kad „baigsis blogai“ šeimos nariams, baugindavo, kad bus sumušti ir išmesti į gatvę. Tuomet nepasitenkinimai nurimdavo, kadangi buvo baiminamasi ne tik dėl artimųjų, bet ir savo sveikatos. O ką reikės daryti sumuštam ir paliktam gatvėje? Šalyje, kurioje svetima kalba ir nežinomi įstatymai, kur eiti?
    Nebeiškentęs nuolatinio psichologinio spaudimo, Vilius kartu su dar vienu vaikinu nusprendė pabėgti. Kurį laiką jiems teko klaidžioti svetimomis Anglijos gatvėmis, prašyti žmonių išmaldos, kad sugraibytų kelis pinigėlius, už kuriuos būtų galima pasiskambinti artimiesiems į Lietuvą. Tokiu būdu jis ir grįžo į tėvynę. Niekur nesikreipė pagalbos, nes norėjo užmiršti tuos baisius išgyvenimus ir toliau gyventi savo paprastą, ramų gyvenimą, auginti vaikučius.
    Reikia pabrėžti, kad ši istorija nesibaigė vyriškio nesėkme. Pilietis, ilgą laiką verbavęs jaunus lietuvius, pakliuvo į pareigūnų akiratį, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėję asmenys buvo identifikuoti, jiems pasiūlyta Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotojų visapusė psichosocialinė pagalba. Viliui pagalba teikiama iki šiol ir bendromis jėgomis bandoma padėti atsitiesti jaunam vyriškiui, išlaikančiam šeimą.
    Šia istorija norėjome pasidalinti tam, kad pabandytume išjudinti Jūsų socialinį jautrumą, padėti suprasti, kad prekyba žmonėmis yra sunkus žmogaus teisių pažeidimas ir nei vienas nenusipelnė būti kažkieno vergu. Vykdyti šiuos nusikaltimus verbuotojai pradeda čia, Lietuvoje, šalia mūsų. Skatiname nelikti abejingus svetimam skausmui, empatiškai vertinti situacijas, į kurias papuola tautiečiai, Jūsų miesto gyventojai. Ir neskubėti teisti, neva jie patys to norėjo, nes nei vienas iš mūsų nenorime, kad pamintų mūsų orumą, varžytų laisvę ar išnaudotų.
    VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras SOS skambutis (visą parą) 8 679 61617, www.anti-trafficking.lt
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • JAV ĮVERTINO LIETUVOS PASTANGAS KOVOJE SU PREKYBA ŽMONĖMIS: PASIGENDA TIK AUKŲ APSAUGOS

    JAV valstybės departamento ataskaitoje dėl prekybos žmonėmis Lietuva kritikuojama dėl nepakankamos liudininkų apsaugos ir globos namuose augančių vaikų informavimo apie grėsmes. Tiesa, Lietuva sulaukė ir pagyrų bei yra pateikiama kaip pavyzdys dėl prekeiviams paskiriamų bausmių. Ataskaitoje Lietuva vertinama geriau nei kaimynės Latvija ir Estija.

    Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva patenka į geriausiai kovai su prekyba žmonėmis pasiruošusių šalių segmentą, kai Latvija ir Estija lieka antrajame – menkiau pasiruošusių valstybių bloke.

    Ataskaitoje rašoma, kad Lietuva visiškai atitinka minimalius reikalavimus, būtinus kovai su prekyba žmonėmis.
    Vertinama, kad Lietuva remia visuomenines organizacijas, padedančias prekybos žmonėmis aukoms ir dirbančias su rizikos grupės žmonėmis. Taip pat sveikinama tai, kad Vyriausybė yra subūrusi tarpinstitucinę grupę, turi kovos su prekybos žmonėmis planą 2017–2019 m. ir yra numačiusi 183 tūkst. eurų finansavimą jo įgyvendinimui.
    Vis dėlto teigiama, kad, nepaisant visų priemonių, Lietuvoje vis dar per mažai dėmesio skiriama aukų apsaugai, kol vyksta tyrimai ir teisminiai procesai. Taip pat pastebima, kad ne visi Lietuvos pareigūnai ne visada sugeba atpažinti prekybos žmonėmis aukas – į prostituciją įtrauktas moteris ir vaikus.
    „Vaikai valstybės valdomuose globos namuose buvo pažeidžiami dėl prekybos žmonėmis ir vyko keli su tuo susiję tyrimai“, – teigiama ataskaitoje.
    Raginama apklausti atskirai nuo skriaudikų
    Ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos padidinti pareigūnų galimybes atpažinti prekybos žmonėmis aukomis tapusius nepilnamečius ir suaugusius, ypač kai prekybos tikslas yra prostitucija.
    Taip pat raginama keisti vaikų globos sistemą ir užtikrinti geresnę vaikų apsaugą.
    Rekomendacijose siūloma sudaryti aukoms galimybę liudyti teismuose akis į akį nesusiduriant su nusikaltėliais.
    Giria už skiriamas bausmes
    Ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos Baudžiamasis kodeksas tinkamai apibrėžia prekybą žmonėmis ir už tokį nusikaltimą numato nuo 2 iki 12 metų laisvės atėmimo. Tačiau abejojama, ar Lietuva teisi norėdama prekybai žmonėmis priskirti ir fiktyvių santuokų sudarymą, nes pagal tarptautinę teisę tai nėra tapatūs nusikaltimai.
    Skaičiuojama, kad 2016 m. Lietuvoje vyko 29 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis – keturiais daugiau nei 2015-aisiais. Teisėsaugos dėmesio sulaukė 64 įtariamieji. 2015-aisiais įtariamųjų buvo 27, 2014-aisiais – 40.
    Pernai Lietuvoje buvo nuteisti 23 prekeiviai žmonėmis. Visiems jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės. Kalėjime nusikaltėliai turės praleisti nuo 2 iki 9 metų.

    Ataskaitoje išsamiai aprašoma Jurbarko Viešvilės vaikų globos namų byla, kuri šiemet baigėsi kaltinamaisiais nuosprendžiais. Ataskaitoje teigiama, kad Viešvilės globos namų direktorius pripažintas kaltu dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, gynė instituciją sakydamas, kad toks elgesys su vaikais Lietuvos globos namuose yra įprastas.

    Ataskaitoje teigiama, kad prokurorai šioje byloje ketina pateikti apeliaciją ir siekti, kad jis būtų nuteistas už prekybą žmonėmis. Kol kas Viešvilės globos namų direktoriui Algimantui Liaudaičiui yra skirta tik lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

    Ataskaitoje pateikiamais duomenimis, Lietuvos pareigūnai pernai bendradarbiavo 18-oje tarptautinių prekybos žmonėmis tyrimų. 2015-aisiais tokių tyrimų buvo 17, o 2014-aisiais vos 2.

    Generalinė Prokuratūra pernai išdavė šešis Europos arešto orderius prekeiviams žmonėmis, tačiau nepareikalavo nė vieno asmens ekstradicijos.
    Ataskaitoje pateikiamais duomenimis, Lietuvos policininkai, prokurorai, pasieniečiai yra nuolat mokomi, kaip atpažinti prekybos žmonėmis aukas.
    Finansavimą padvigubino
    Ataskaitoje pažymima, kad pernai Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis buvo pripažinti 41 asmuo, kai 2015-aisiais tokių buvo 79. Vaikų, pripažintų prekybos aukomis, pernai buvo 4, užpernai – 18.
    „Valstybės finansuojamos visuomeninės organizacijos teikė pagalbą 179 prekybos žmonėmis aukoms. Tarp jų 88 vyrams, kurie buvo išnaudojami darbui ir nusikaltimams“, – teigiama ataskaitoje.
    Pernai, palyginti su 2015-aisiais, Vyriausybė visuomenininkų organizuojamoms paramos programoms skyrė beveik dvigubai didesnį finansavimą nei užpernai. Pernai, ataskaitoje pateikiamais duomenimis, tam buvo skirtas 81 tūkst. eurų, užpernai – 43 tūkst. eurų.
    Užsienio reikalų ministerija pernai gelbėjo 11 prekybos žmonėmis aukų ir išleido 1360 eurų jų sugrąžinimui į Lietuvą.
    Teigiama, kad seksualinę prievartą patyrę vaikai iki šiol Lietuvoje buvo apgyvendinami tam nepritaikytuose globos namuose arba šeimynose, o nuo šiol Vilniuje yra atidarytas centras, specialiai pritaikytas išnaudotiems vaikams.
    Konstatuojama, kad Lietuvoje aukomis tapę užsieniečiai susiduria su formaliu požiūriu, jiems nepasiūlomas laikinas prieglobstis. Tai rodo ir skaičiai, nes tiek pernai, tiek užpernai Lietuvoje prekybos žmonėmis aukomis buvo pripažinta tik po vieną užsienietį.
    „Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad auka liudytų. Nors įstatymas leidžia tai daryti naudojantis technologijomis, per atstumą, o taip būtų galima apsaugoti aukas nuo pakartotinių traumų, tačiau teismai turi ribotas galimybes taikyti technines naujoves. Valstybė teikia aukoms nemokamą teisinę pagalbą, tačiau pastebima, kad valstybės skiriami advokatai mažai teišmano apie prekybą žmonėmis, todėl visuomenininkai stengiasi patys samdyti advokatus aukoms“, – rašoma ataskaitoje.
    Prokurorai, savo ruožtu pastebi, kad aukos nėra linkusios duoti parodymų. Ši problema dažniausiai pasireiškia bylose, kur aukomis tapę vyrai. Pasak visuomenininkų, taip yra todėl, kad aukos yra įbaugintos ir bauginamos įeinant ar išeinant iš teismo salės, kurioje tenka susidurti su skriaudikais.
    Taip pat pastebima, kad į prostituciją prievarta įtrauktos moterys dažnai pačios būna nubaudžiamos už prostituciją. Prekybos žmonėmis aukomis tapę ir nusikalsti priversti vaikai pareigūnų taip pat dažnai patys laikomi nusikaltėliais.

    Visi globos namų auklėtiniai – pavojuje

    Ataskaitoje teigiama, kad Lietuva prekybos žmonėmis žemėlapyje yra ir aukų kilmės, ir tranzito, ir tikslo šalis. Apie 40 pripažintų prekybos žmonėmis aukų yra moterys, kurios parduodamos dar savo šalyje, tik kitame mieste. Taip pat jos išvežamos užsiimti prostitucija Vakarų Europoje ir Skandinavijoje.

    Lietuvos piliečiai vyrai dažniausiai patenka į šiuolaikinę vergiją ir būna išnaudojami prievartiniam darbui Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV.
    Taip pat pažymima, kad kaimyninių valstybių piliečiai, taip pat ir kinai bei vietnamiečiai, gali tapti prekybos žmonėmis aukomis Lietuvoje.
    „Maždaug 4 tūkst. berniukų ir mergaičių, gyvenančių daugiau nei 95 instituciniuose vaikų globos namuose Lietuvoje, yra ypač pažeidžiami ir gali tapti prekybos žmonėmis aukomis“, – nurodoma ataskaitoje.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Liepa Želnienė

  • VERBUODAMAS DARBUI RAUDONŲJŲ ŽIBINTŲ KVARTALE, KĖDAINIETIS PAAUGLĘ APIPYLĖ DĖMESIU IR PRAMOGOMIS

    Ketvirtadienį Kauno apygardos teismas ėmėsi nagrinėti nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją bylą. Joje Arnoldas Zaičenka kaltinamas tuo, jog apie pusmetį verbavo paauglę išvykti dirbti į Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalą. Kaltinamasis merginą apipylė dėmesiu: vežiojosi po viešbučius, kartu pramogavo, siūlė apmokėti gražinimosi procedūras. Tačiau planas neišdegė: paauglė pasakė „ne“.

    Šiauliuose gimęs 36-erių metų A.Zaičenka teisme teigė ilgą laiką dirbantis Norvegijoje.

    Anksčiau vyras teistas du kartus – 2008 ir 2014 m. Šiuo metu dėl muštynių teisiamas Norvegijoje. „Užsipuolė mane girti asmenys“, – dėl ko iškelta byla užsienio valstybėje, paaiškino A.Zaičenka.
    Grįžęs iš Norvegijos į Lietuvą jis apsistoja Kėdainiuose.
    Šeimos nesukūręs A.Zaičenka kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio pradžios iki 2015 m. liepos verbavo nepilnametę vykti verstis prostitucija į Olandiją.
    2014 m. lapkričio pradžioje, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, važinėdamas automobiliu Kaune su nepilnamete, kaltinamasis pasiūlė jai užsidirbti pinigų teikiant seksualines paslaugas vyrams Olandijoje. Tuomet nukentėjusioji nieko į tokį pasiūlymą neatsakė. Tad jis ėmėsi intensyvesnių verbavimo veiksmų – nusivežęs ją į Klaipėdoje veikiantį „Amberton“ viešbutį, pasiūlė vykti kartu su juo į Olandiją. Kelionės tikslas – supažindinti su raudonųjų žibintų kvartalu, kur merginos užsiima prostitucija.

    A.Zaičenka nukentėjusiajai nurodė, kad jei ji verstųsi prostitucija, jam turėtų sumokėti 15 proc. uždirbamų pinigų.

    Olandiją automobiliu jie aplankė dar tą patį mėnesį. Apsigyveno Amsterdamo viešbutyje „Meininger“. Kaltinamasis davė merginai pinigų smulkioms išlaidoms, vėliau vakare surengė ekskursiją po raudonųjų žibintų kvartalą: aprodė merginas, stovinčias vitrinose, kurios teikia seksualines paslaugas, aptarinėjo jų aprangą, elgseną, taip pristatydamas jai būsimo darbo sąlygas.
    A.Zaičenka brėžė rožinę iliuziją: tikino, kad taip dirbdamos merginos uždirba po 1000 eurų per mėnesį ir padirbusios šį darbą daugiau jokio kito nenori, nes uždirba dideles pinigų sumas.
    Po išvykos į Amsterdamą, grįžus į Lietuvą, kaltinamasis toliau palaikė ryšį su nepilnamete – nuolat vežiodavo ją po įvairius Lietuvos viešbučius. Ten pramogaudavo, duodavo pinigų, tačiau vis primindavo apie tai, dėl ko ši draugystė užsimezgė. A.Zaičenka ir toliau skatino vykti merginą į Nyderlandų Karalystę verstis prostitucija. Tuo tikslu nurodė jai pasitikrinti sveikatą, nes tik sveikos merginos gali dirbti šį darbą. Taip pat davė pinigų kosmetikai, kad ši galėtų pakoreguoti išvaizdos trūkumus, siūlė kosmetines procedūras šiems trūkumams pašalinti.
    A.Zaičenka nurodė nukentėjusiajai ir gyvenimo sąlygas Olandijoje, kad gyvens su kitomis merginomis, jau seniai besiverčiančiomis prostitucija.
    Verbavimas tęsėsi pusmetį – iki 2015 m. birželio, kuomet kaltinamasis ketino merginą išgabenti į Nyderlandų Karalystę, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir nukentėjusiajai atsisakius vykti su jo nurodytu nepažįstamu asmeniu, jos neišgabeno.
    Ketvirtadienį dalyvaudamas pirmajame teismo posėdyje kaltinamas nepageidavo duoti savo parodymų dėl to, jog neatvyko šiuo metu kūdikį auginanti nukentėjusioji. A.Zaičenka nori, jog mergina girdėtų, ką jis nori pasakyti. Teigė turintis jai daug klausimų.
    Prokurorė, siekdama apsaugoti nukentėjusiosios, kuri šiuo metu jau yra pilnametė, privatų gyvenimą, paprašė toliau nagrinėti bylą už uždarų durų. Merginos gynėja pateikė teismui civilinį ieškinį.
    Autorius Karolina Stažytė

  • IŠSIPILDĖ VAIKO SVAJONĖ: SLAPSTYTIS NEBEREIKĖS

    Pirmadienį valdžios desantas skubėjo į Vilkaviškio rajono savivaldybę, kur domėjosi ne kartą DELFI aprašyto 13-mečio šeimos problemomis. Savivaldybės valdininkams pavyko suminkštinti širdį – vaikas galės likti pas mamą.

    Vilkaviškio rajone gyvenantis 13-metis praėjusią savaitę ketvirtą kartą išvežtas į Kybartų vaikų globos namus. Iš čia jis ketvirtąkart pabėgo ir sugrįžo pas psichikos negalią turinčią mamą. Vaiko globa buvo pavesta Kybartų vaikų globos namams, jau po pirmojo apsilankymo paauglys čia buvo žiauriai sumuštas. Grįžęs į namus, vaikas slapstydavosi išvydęs atvykstančius nematytus automobilius: bijojo būtų išvežtas iš namų.

    „Savivaldybės Vaiko teisių skyriaus vedėja man pranešė, kad vaiko tėvas prisiėmė atsakomybę už berniuką, todėl vaikas bus grąžintas į šeimą. Taigi jo niekas nebeišvežinės į vaikų namus“, – pirmadienio pavakarę DELFI informavo Seimo narė liberalė Dovilė Šakalienė.
    „Savivaldybės paprašėme kuo skubiau įvertinti riziką vaiko saugumui ir jo poreikių užtikrinimui, manome, kad geriau intensyviau dirbti su šeima nei laikyti vaiką ten, kur jis jaučiasi emociškai nesaugus – globos namuose, kuriuose yra problemų“, – teigia į savivaldybę pirmadienį vykusi socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė.
    D. Šakalienė: grėsmės, dėl kurios reikia vaiką paimti iš namų, nėra
    D. Šakalienė pirmadienį viename Vilkaviškio rajono kaimų aplankė vaiko mamą.
    „Mama sutrikusi ir bijo dėl savo vaiko, berniukas išsigandęs, nes globos namuose patiria žiaurų smurtą, kurio žymes matė ir mama, ir socialinė darbuotoja. Deja, pagalba vaikui ir mamai faktiškai nebuvo teikiama – pamatėm pluoštą tvarkingai užpildytų dokumentų, bet iki mūsų susitikimo atsakingos institucijos net nesugebėjo susirinkti į vieną kambarį ir realiai įvertinti, kas vyksta su vaiku ir kokios konkrečiai pagalbos reikia vaikui ir šeimai.
    Mano ir su manimi vykusių nevyriausybininkų matymas toks pat: grėsmės vaikui, dėl kurios reikia jį paimti iš namų, nėra. Yra per daugelį metų labai užleistų socialinių problemų, kurias tikrai galima efektyviai sutvarkyti teikiant šeimai konkrečias paslaugas – tėvystės bei socialinių įgūdžių ugdymo, priklausomybės gydymo, asmeninių finansų valdymo, psichologinės pagalbos“, – aiškina D. Šakalienė.
    Parlamentarės tvirtinimu, nepaisant negalios, mama išties myli sūnų ir juo rūpinasi – pavyzdžiui, iškvietė policiją dėl berniuko sumušimų. Deja, ikiteisminis tyrimas įstrigęs, padaryta rimtų klaidų, pritrūko supratimo. Seimo narė sako esanti labai dėkinga policijos pareigūnams už gebėjimą matyti spragas ir geranoriškumą. D. Šakalienė teigia puikiai suprantanti, kad vietos teisėsaugai trūksta psichologų vaikų apklausoms, o ir duomenis tokiose bylose surinkti sunku.
    „Viena vertus, globos namai neneigia, kad nesusitvarko su elgesio bei emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, kad trūksta darbuotojų ir gebėjimų, kita vertus, neigia smurtą“, – sakė D. Šakalienė.
    Pasak jos, po labai sunkaus pokalbio sutarta, kad savivaldybės vadovai organizuos nuolatinius praktinius atvejų aptarimus. Siekiama, kad daugiau nebūtų informacijos „nesuvaikščiojimo“.
    „Nusivyliau, kad mokyklos nesugeba dirbti prevencinio darbo ir laiku identifikuoti problemų. Be to, šis atvejis, kaip ir Kėdainių, parodė kaip stringa bendradarbiavimas tarp savivaldybių“, – sakė profesorė edukologė Vilija Targamadzė,
    Lenda sisteminės bėdos
    „Tai elementarios sisteminės savivaldybių problemos“, – Vilkaviškio r. savivaldybėje išvystą situaciją vertina ministro patarėja K. Paulikė.
    Pasak K. Paulikės, pirmiausia neužtikrinama ankstyvoji prevencija – ugdymo įstaigoje nepamatomos vaiko ir šeimos problemos, reaguojama tik tada, kai vaikas pradeda nelankyti mokyklos. Kitas svarbus aspektus – medicinos įstaigos irgi nepastebi problemų. Pavyzdžiui, gimdyti atvykusia sveikatos problemų turinčia mama reikia pasirūpinti, o ne paleisti kartu su vaiku.
    Taip pat ryškus paslaugų šeimai trūkumas, šlubuoja specialistų pasirengimas darbui su šeima – reikia daugiau mokymų ir konsultacijų. K. Paulikės teigimu, periferijoje trūksta psichologų, psichiatrų ir socialinių darbuotojų.
    Tačiau pati didžiausia problema – tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka, kada kiekvienas dirba kas sau, nemato reikalo susitikti, aptarti ir parengti darbo su šeima plano. Dar viena bėda – šeimai atvykus iš kito rajono, apie ją informacija neperduodama, ja nesidomima. Todėl, sakė K. Paulikė, šiuo metu tobulinama elektroninė sistema, kad visi specialistai galėtų suvesti ir rasti informaciją apie šeimą, jai teikiamą pagalbą ir paslaugas.
    Beje, šią savaitę Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyks į Kybartų globos namus įvertinti veiklos.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Mindaugas Jackevičius

  • KAUNO TERITORINĖJE DARBO BIRŽOJE BUVO VYKDOMA KOVOS SU PREKYBA ŽMONĖMIS IR IŠNAUDOJIMU CENTRO PREVENCINĖ AKCIJA „STABDYKIME PREKYBĄ ŽMONĖMIS SAVO KRAŠTE!“

    Akcijos metu Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinė darbuotoja  V. Matusevičiūtė su darbo biržos darbuotojais aptarė prekybos žmonėmis formas, kokie asmenys, kokiais būdais tampa prekybos žmonėmis aukomis bei kaip nuo to apsisaugoti.
    Vėliau Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinės darbuotojos V. Matusevičiūtė ir P. Alesiūtė bei Kauno rajono bendruomenės pareigūnas vyresnysis specialistas  D. Joneikis kalbino darbo biržoje apsilankiusius asmenis prekybos žmonėmis tema, teiravosi, ar teko su tuo susidurti, kokios mintys kyla išgirdus teiginį „prekyba žmonėmis“. Asmenys buvo informuojami, kur galima kreiptis pagalbos bei kokia pagalba suteikiama tapus prekybos žmonėmis auka ar pažįstant/įtariant esant tokį asmenį.
    Šios akcijos metu darbo biržos darbuotojai ir darbo biržoje apsilankę asmenys turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su prekybos žmonėmis problema, jos mastais.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.