Author: admin

  • AKCIJA ,,SOS-PREKYBA ŽMONĖMIS!”

    Prekyba žmonėmis dažnai yra vadinama XXI amžiaus tragedija. Dar labiau bauginanti mintis yra ta, kad dažniausiai į prekybos žmonėmis pinkles patenka labiausiai socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, t.y. vaikai ir jauni žmonės. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa labai jaunos moterys ir merginos.
    Spalio 11 d. centro mokiniai dalyvavo akcijoje „SOS- PREKYBA ŽMONĖMIS“, kurią organizavo Utenos apskrities vyriausiojo PK Visagino policijos komisariatas kartu su Lietuvos Carito  organizacija. Akcijos metu buvo pristatyta „Ekspozicija ant ratų“, kurios tikslas yra parodyti kokia  „apčiuopiama“, reali yra prekyba žmonėmis. Specialiai įrengtame treileryje yra rekonstruotos seksualinio ir darbinio išnaudojimo aukų gyvenimo sąlygos, jų gyvenimo nelaisvėje žiauri kasdienybė. Šia ekspozicija siekiama ne tik įspėti, bet ir paskatinti mūsų visuomenę nelikti abejingais, žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos. Mokiniams buvo pristatomos įvairios išnaudojimo formos, aiškinama, kaip apsisaugoti ir netapti prekybos žmonėmis auka, dalinami lankstinukai su informacija.
  • GRIOVĖME MITUS APIE SEKSUALINĘ PRIEVARTĄ

    Spalio 10 d. Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos 10 klasės mokiniams vyko prevencinė paskaita apie seksualinę prievartą. Drauge bandėme suvokti tikrąjį šio reiškinio baisumą, sklaidyti metų metais kuriamus mitus.
    Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro programos „Prieš seksualinę prievartą“ koordinatorė Bernadetos Dumskytės, vis dažniau išaiškėja atvejai, kai seksualinę prievartą ir išnaudojimą patiria ne moterys, bet vyrai ir vaikai. Todėl būtina praskleisti tylos uždangą ir sugriauti mitus apie seksualinę prievartą.
    Prevencinės paskaitos metu buvo, kalbama apie tai, kad patyrusieji seksualinę prievartą negali savarankiškai atsistoti ant kojų, jiems reikalinga mūsų pagalba. Seksualinė prievarta Lietuvoje iki šiol yra tabu ir yra daug mitų, ypač apie vaikų seksualinę prievartą. Buvo kalbama apie tuos mitus, nagrinėjama iš kur jie kyla ir kodėl. Buvo aptarti skirtingi prievartautojų bruožai bei galimos seksualinės prievartos pasekmės aukai.
    Mokiniams buvo pateikta informacija, kad Kovos su prekybos žmonėmis ir išnaudojimu centras teikia nemokamą socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo seksualinės prievartos ir įvairių prekybos žmonėmis formų: prostitucijos, prievartinio darbo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, fiktyvių santuokų, elgetavimo ir pan.
    Autorė Ieva Gabriūnienė
  • PASKAITA ,,PREKYBA ŽMONĖMIS IR PAGALBOS BŪDAI”

    Spalio 12d. Pagalbos mokytojui ir mokiniui centre vyko seminaras klasių vadovams ir soc. pedagogams “Prekyba žmonėmis ir pagalbos būdai”. Seminaro lektorės Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinės daruotojos Žaneta Morkūnaitė ir Žavinta Širvydaitė.
  • ŽTK: ŠVIETIMO ATSTOVAI PRIVALO DĖTI PAGRINDUS PREKYBOS ŽMONĖMIS PREVENCIJAI, BET JŲ DALYVAVIMO PASIGENDAMA

    Netrukus, spalio 18 d., bus minima Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis diena. Spalio 11 d. Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, posėdyje nagrinėjo prekybos žmonėmis klausimus.
    Prekyba žmonėmis arba kitaip – šiuolaikinė vergovė, išlieka vienu brutaliausių, sunkiai suvaldomų žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje. Tai gali būti žmonių išnaudojimas priverstiniam darbui ar nusikaltimams daryti, išnaudojimas prostitucijai, priverstinės santuokos, prekyba organais ar kt.
    Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkstančių gyventojų. Kokie tikrieji prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje, tikslių duomenų nėra. Lietuvoje 2016 m. buvo atliekami 56 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, iš jų – 29 ikiteisminiai tyrimai dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms. Atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo pripažinti nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 44 Lietuvos Respublikos piliečiai ir viena Kolumbijos pilietė, nukentėjusiais nuo išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms – 7 Lietuvos Respublikos piliečiai. Nevyriausybinių organizacijų teigimu, realus nukentėjusiųjų skaičius yra ženkliai didesnis, todėl oficiali statistika iš esmės klaidina visuomenę, gerokai sumenkindama reiškinio mastą.
    Posėdžio metu komitetas išklausė Valstybės kontrolės auditorės nuomonę dėl valstybinio audito ataskaitoje „Prekyba žmonėmis – prevencija ir pagalba nusikaltimo aukoms” institucijoms pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo bei susipažino su Vidaus reikalų ministerijos parengta ataskaita „Situacija kovos su prekyba žmonėmis srityje 2016 metais”.
    Pagal pateiktą auditorių vertinimą, Valstybės kontrolės rekomendacijos iš esmės buvo įgyvendintos ir kovos su prekyba sistema šoktelėjo ženklų šuolį į priekį. Sukurta tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistema, apibrėžti reiškinio kontrolės subjektams tenkantys uždaviniai, nustatyti prekybos žmonėmis aukos identifikavimo kriterijai, apmokyti šioje srityje dirbantys asmenys.
    Posėdyje dalyvavęs Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis teigė, kad kovoje su prekyba žmonėmis laikomasi aukos intereso prioriteto principo – siekiama pagalbos aukai ištisus metus, ištisą parą. Tačiau kancleris, vėliau ir kiti kalbėję asmenys, pažymėjo, kad veikiančioje koordinacinėje sistemoje trūksta švietimo ir sveikatos atstovų dalyvavimo ir iniciatyvos. Pasak kanclerio, švietimo sistema turėtų padėti pagrindus aptariamo nusikaltimo prevencijai. Švietimo ministerijos atstovai negalėjo atsakyti į priekaištus, kadangi Žmogaus teisių komiteto kvietimo į posėdį nepaisė ir į posėdį neatvyko.
    Organizacijos KOPŽI vadovė, ilgametė kovotoja už prekybos žmonėmis aukų teises, Kristina Mišinienė nesutiko su valstybės institucijų atstovų teiginiais, leidžiančiais manyti, kad kova su prekyba žmonėmis vyksta efektyviai. Pasak K. Mišinienės per mažas dėmesys skiriamas vaikams – prekybos žmonėmis aukoms, nėra užtikrinama bendradarbiaujančių su teisėsauga aukų apsauga, Vidaus reikalų ministerija kratosi bet kokio tiesioginio sąlyčio su konkrečiomis situacijomis. Taip pat K. Mišinienė atkreipė dėmesį į tai, kad oficiali statistika sudaro klaidingą įsivaizdavimą, jog prekyba žmonėmis – itin retas reiškinys. Tačiau realiai, oficiali statistika yra tik ledkalnio viršūnė, mąstant apie tai, kad prekyba žmonėmis yra latentinis nusikaltimas. Be to „lietuviškoje” statistikoje lieka nematomi kai kurie asmenys. Pavyzdžiui, į Lietuvą pargabenti Šveicarijoje sulaikyti ir apklausti vagystėms išnaudojami vaikai, tačiau jie lieka nesuskaičiuoti ir nepastebėti pagalbą teikiančių organizacijų. Netinkamas kai kurių savivaldybių dėmesys problemai nulemia, kad kai kurie vaikai išvežami į užsienį nusikaltimams daryti iš tos pačios savivaldybės antrą ir trečią kartą.
    ŽTK, vykdydamas parlamentinę kontrolę, kasmet prekybos žmonėmis klausimui skiria ne vieną susitikimą, rengia konferencijas, aiškinasi, ar valstybės institucijos imasi efektyvių priemonių šio reiškinio prevencijai, išaiškinamumui, pagalbai prekybos žmonėmis aukoms. Komitetas aiškinasi, ar nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą nusikaltimų aukoms skiriamas pakankamas finansavimas. ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas pažadėjo, kad prekybos žmonėmis klausimas ir toliau nuosekliai bus komiteto dėmesio centre ir komitetas pasiryžęs imtis priemonių tiek užtikrinant adekvatų finansavimą bei imantis kitų reikalingų žingsnių, kuriais būtų siekiama kovos su prekyba žmonėmis efektyvumo.
    Didelis dėmesys kovai su prekyba žmonėmis skiriamas ir Europos Sąjungos mastu. 2011 metais buvo priimta Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (toliau – Direktyva). Valstybės narės turėjo perkelti šios Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę iki 2013 m. balandžio 6 d. Direktyvoje nustatyti visoje Europos Sąjungoje taikytini būtiniausi prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos standartai ir pateikta prekybos žmonėmis apibrėžtis. Direktyva yra grindžiama žmogaus teisėmis pagrįstu požiūriu ir lyčių aspektu, kad būtų sustiprinta šio nusikaltimo prevencija, taip pat gerinama jo aukų apsauga ir pagalba joms.
    Teisingumo ministerijos atstovas, pristatydamas  2016 m. pateiktas Europos Komisijos  kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaitas, pažymėjo, kad Direktyvos nuostatų perkėlimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę buvo atliktas laiku ir tinkamai. Buvo priimti atitinkami teisės aktų patobulinimai bei pakeitimai ir konstatuota, kad Lietuvoje nustatytas teisinis reguliavimas atitinka direktyvos nuostatas. Komiteto posėdžio metu buvo akcentuota, kad neužtenka tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas, svarbu veiksmingas nuostatų įgyvendinimas ir padaryta pažanga kovojant su prekyba žmonėmis.
    Autorius Eglė Gibavičiūtė
  • AKCIJA VISAGINE ,,SOS-PREKYBA ŽMONĖMIS”

    2017 m. spalio 11 d. 10.30 val. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas Visagino policijos komisariatas kartu su organizacija Lietuvos Caritas organizavo akciją „SOS – prekyba žmonėmis“. Akcijos metu II klasių mokiniams buvo pristatyta „Ekspozicija ant ratų“, kurios tikslas parodyti mokiniams, kokia „apčiuopiama“, reali yra prekyba žmonėmis. Specialiai įrengtame treileryje yra rekonstruotos seksualinio ir darbinio išnaudojimo aukų gyvenimo sąlygos. Šia ekspozicija siekiama ne tik įspėti, bet ir paskatinti žmones nelikti abejingiems, žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Jūratė Šioliūnaitė Povilionienė
  • PASKAITA ,,SOS-PREKYBA ŽMONĖMIS!”

    Spalio 11 d. Kauno „Vyturio“ gimnazijos IIb ir IIg gimn. klasių mokiniai klausėsi prevencinės paskaitos „SOS – Prekyba žmonėmis“. Ją skaitė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) socialinė darbuotoja Vaida Matusevičiūtė, jai talkino ir įžanginį žodį tarė Kauno bendruomenės policijos pareigūnė Asta Melajevienė. KOPŽI atstovė pasakojo apie prekybą žmonėmis, įvardijo dažniausias prekybos žmonėmis formas: asmenys, ieškantys pelningesnio darbo užsienyje, verčiami dirbti nežmoniškomis sąlygomis, be jokių socialinių garantijų; įvairaus amžiaus žmonės, kurie išvežami į kitas šalis vykdyti įvairiausių nusikaltimų; moterys verčiamos sudaryti fiktyvias santuokas; seksualinis išnaudojimas. Socialinė darbuotoja ne tik dalijosi darbo patirtimi, pasakojo tikras istorijas, bet ir aiškino kaip apsisaugoti, kad netaptume prekybos žmonėmis aukomis, kur kreiptis, ištikus bėdai.
    VISĄ PARĄ veikia KOPŽI SOS numeris +370-679-61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Skambinti šiuo numeriu kviečiami ir šeimų nariai, įvairių tarnybų atstovai, įtariantys apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Centro specialistų komanda: socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius Irma Čepaitė
  • SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TARNYBOJE-APIE PREKYBĄ ŽMONĖMIS

    Antradienį Mažeikių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Audronė Jurdonaitė-Ostrauskienė ir viešosios įstaigos „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ Klaipėdos skyriaus koordinatorė – socialinė darbuotoja Žavinta Širvydaitė lankėsi Mažeikių socialinių paslaugų tarnyboje. Čia buvo surengtas susitikimas su socialinės rizikos grupės šeimomis, Bendruomeninio pagalbos vaikams centro gyventojais, Vaiko dienos centro lankytojais ir kitais jaunuoliais.
    Susitikimo metu gyventojai buvo supažindinti su prekybos žmonėmis atvejais, dažniausiomis verbavimo schemomis ir pasekmėmis. Akcentuota, kokiais atvejais gali kilti grėsmė tapti prekybos žmonėmis auka, kaip apsisaugoti nuo tokių grėsmių ir kur galima kreiptis pagalbos.
    Autorius Vidas Stankus
  • SOSTINĖS RESTORANE-GALIMAS DARBUOTOJO IŠNAUDOJIMAS: IŠ KINO BUVO ATIMTAS PASAS, DIRBO BE POILSIO DIENŲ

    Penktadienį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais vyko tikrinti vieno iš sostinės kinų restoranų. Čia buvo įtariamas išnaudojimo priverstiniam darbui atvejis.

    Tikrinamame restorane dirbo Kinijos Liaudies Respublikos pilietis, su kuriuo pareigūnai bendravo padedant vertėjui. Žmogaus teigė, kad iš jo buvo atimtas asmens dokumentas. Pareigūnams jis taip pat pasakojo, kad dirbo be laisvų dienų po maždaug 13 valandų per parą nuo gegužės mėnesio.

    „Dėl šio atvejo VDI Vilniaus teritorinis skyrius vykdo nelegalaus darbo tyrimą. Kol kas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nustatyta nebuvo – darbuotojas turi vizą, leidimą dirbti ir darbo sutartį. Tačiau aiškinamės, kaip jam buvo mokamas atlyginimas ir ar išvis tokį gavo. Taip pat kaip buvo planuojamas jo darbo laikas. Galiu užtikrinti – bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, darome ir darysime viską, kad kartu užkirstume kelią išnaudojimui priverstiniam ir nelegaliam darbui“, – sakė Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

    Reide dalyvavę pareigūnai teigia: „Atliekamas pirminis tyrimas, tačiau šiuo metu turimais duomenimis nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokie patikrinimai yra labai reikšmingi, nes nelegalus darbas dažniausiai siejamas su ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, laikomomis vergovės forma ir pripažįstamomis vienu pagrindinių žmogaus teisės pažeidimų.“

    Informaciją apie galimą išnaudojimą priverstiniam darbui ir nelegalų darbą VDI gavo iš Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) specialistų. „Noriu asmeniškai padėkoti neabejingam ir pilietiškam žmogui, informavusiam apie šį atvejį. Turime netoleruoti tokių atvejų, netylėti ir kreiptis pagalbos, stengtis padėti kitiems, būti aktyviais visuomenės nariais – tai viena iš geriausių priemonių kovoje su prekyba žmonėmis, priverstiniu ir nelegaliu darbu“, – sakė Kristina Mišinienė, KOPŽI vadovė.

    Dėl šio įvykio VDI ir Policijos pareigūnai vykdo tyrimą.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
  • SOSTINĖS RESTORANE SURENGTAS PATIKRINIMAS DĖL GALIMO IŠNAUDOJIMO PRIVERSTINIAM DARBUI

    Penktadienį Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais vyko tikrinti vieno iš sostinės kinų restoranų, rašoma pranešime spaudai.
    Čia buvo įtariamas išnaudojimo priverstiniam darbui atvejis.
    Tikrinamame restorane dirbo Kinijos Liaudies Respublikos pilietis, su kuriuo pareigūnai bendravo vertėjo pagalba. Žmogaus teigė, kad iš jo buvo atimtas asmens dokumentas.
    Pareigūnams jis taip pat pasakojo, kad dirbo be laisvų dienų po maždaug 13 valandų per parą nuo gegužės mėnesio.
    „Dėl šio atvejo VDI Vilniaus teritorinis skyrius vykdo nelegalaus darbo tyrimą. Kol kas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nustatyta nebuvo – darbuotojas turi vizą, leidimą dirbti ir darbo sutartį. Tačiau aiškinamės kaip jam buvo mokamas atlyginimas ir ar išvis tokį gavo. Taip pat – kaip buvo planuojamas jo darbo laikas. Galiu užtikrinti – bendradarbiaudami su kitomis institucijomis darome ir darysime viską, kad kartu užkirstume kelią išnaudojimui priverstiniam ir nelegaliam darbui“, – sakė Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
    Reide dalyvavę pareigūnai teigia: „Atliekamas pirminis tyrimas, tačiau šiuo metu turimais duomenimis nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokie patikrinimai yra labai reikšmingi, nes nelegalus darbas dažniausiai siejamas su ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, laikomomis vergovės forma ir pripažįstamomis vienu pagrindinių žmogaus teisės pažeidimų“.
    Informaciją apie galimą išnaudojimą priverstiniam darbui ir nelegalų darbą VDI gavo iš Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) specialistų.
    „Noriu asmeniškai padėkoti neabejingam ir pilietiškam žmogui informavusiam apie šį atvejį. Turime netoleruoti tokių atvejų, netylėti ir kreiptis pagalbos, stengtis padėti kitiems, būti aktyviais visuomenės nariais – tai viena iš geriausių priemonių kovoje su prekyba žmonėmis, priverstiniu ir nelegaliu darbu“, – sakė Kristina Mišinienė, KOPŽI vadovė.
    Dėl šio įvykio VDI ir Policijos pareigūnai vykdo tyrimą.
  • D. ŠAKALIENĖ. PROSTITUCIJOS SPINDESYS IR SKURDAS

    Gavus stulbinančių grafiškai pornografinių grasinimų mane nužudyti vien dėl to, kad drauge su nevyriausybinėmis organizacijomis užstojau parduodamas moteris, natūraliai kilo klausimas – ar tikrai tiek lietuvių laiko normaliu dalyku pirkti žmogų? Mokėti pinigus už seksualinį išnaudojimą? Ar tiesiog žmonės nemąstydami, autopilotu, kaip prisukti kartoja per tūkstantmečius išmoktas moteris sudaiktinančias klišes? Seniausios profesijos atstovės? Prostitucija buvo, yra ir bus? Seriously?
    Tuomet nestebina, kad moterys taip sunkiai iškovojo teisę paveldėti turtą, balsuoti – neseniai apgynė teisę nebūti mušamoms („auklėjamoms vyro“, kaip tai populiariai buvo vadinama; ai, dar „muša, vadinasi – myli“ klišė, kuri iki šiol taip saldžiai skamba daliai mūsų tautiečių rusiškuose filmuose).
    Nerašau tiems besiseilėjantiems nuo laimingos sekso vergės miražo šlapiose svajonėse. Rašau tiems, kam įdomu, kodėl Lietuvoje daugėja prostitučių, tiems, kam įdomu teisiniai argumentai ir mokslo faktai.
    Pirma, dabartinis Lietuvoje taikomas vadinamasis prohibicionistinis teisinis reglamentavimas nepasiteisino. Kas vakar matėte žinias per įvairius TV kanalus, girdėjote – policijos pareigūnai dejuoja, kad prostitučių daugėja, nors jie šimtais jas gaudo ir bauduoja. Kodėl? Nes tos išnaudojamos moterys, kurių absoliuti dauguma pakliuvo į prostituciją po lytinio išnaudojimo vaikystėje, prievartautos, parduotos ir muštos savo artimų žmonių, gavusios baudas jas atidirba vieninteliu joms prieinamu būdu – toliau leidžiasi išnaudojamos, bet to net neužtenka skoloms padengti, todėl vis giliau klimpsta į tą liūną, yra faktiškai išstumiamos valstybės rankomis į visišką socialinę atskirtį, visuomenės užribį. Mokesčių mokėtojų pinigais vykdomi šitie niekinamu „Naktinių plaštakių“ vardu žinomi reidai – rezultatas atvirkštinis, tačiau mums viskas gerai?
    Mums neįdomu, kad kitų šalių praktika gyvai parodė, kad kol nepradedami realiai ir griežtai bausti pirkėjai – vyrai, už pinigus perkantys išnaudojimui moteris, mergaites, berniukus – tol prostitucija klesti ir plinta. Kiek Lietuvoje nubausta per metus pirkėjų? 6. Taip – šeši. Va čia tai totalus viso gražaus moteris niekinančio požiūrio parodymas. Juk jie tai geri žmonės, šeimų tėvai, padoriai uždirbantys piliečiai. O šitos nusidėjėlės tai pačios to nori, joms patinka. Turbūt ir nelieka kito kelio, kaip ignoruoti mokslinius tyrimus ir sociologines apklausas, kad moterys prostitucijoje nusižudo 12 kartų dažniau nei bendra populiacija, kad moterys prostitucijoje išžaginamos 8 kartus dažniau (oi, na, šitas faktas tai matyt išvis džiugina – nes parduota moteris tikrai nejaučia skausmo, pažeminimo, prievartauti ją tiesiog norma, ar ne?), kad 95 procentai jų yra patyrę lytinę prievartą vaikystėje, patyrė įvairių rūšių smurtą, buvo išduotos ir parduotos savo artimų žmonių, o prekybos žmonėmis aukoms padedantys nevyriausybininkai sako, kad nematė nė vienos laimingos prostitutės – kad vos pakalbėjus giliau ir be smerkimo, išlenda baisios traumos.
    Nes pripažinus šiuos faktus taptų aišku, kodėl Jungtinių Tautų institucijos ir tarptautinės žmogaus teisių organizacijos aiškiai įvardija, kad parduoti žmogų yra nusikaltimas, net jei auka sutinka, nes tai yra žmogaus išnaudojimas ir orumo pažeminimas. Tada taptų nepatogu, nes tektų pripažinti, kad mes baudžiame vergus ir pateisiname vergvaldžius. Ne veltui vienintelis efektyviai mažinantis asmenų prostitucijoje skaičių teisinio reglamentavimo modelis vadinamas abolicionistiniu – panaikinančiu vergovę. Šešios valstybės, kurios jį įsivedė, mato konkretų rezultatą – vis mažiau žmonių išnaudojama prostitucijai ir vis daugiau visuomenės vienareikšmiškai atmeta žmogaus pirkimo pramogai ir seksualiniam išnaudojimui idėją kaip „tradicinę“, „natūralią“ ar „išlaisvinančią“. Tuo tarpu šalyse, kurios legalizavo prostituciją –panaikino bet kokią atsakomybę už žmogaus pirkimą ir pardavimą, pavertė moters prievartavimą preke (pvz., vienas iš legalių viešnamių meniu pasiūlymų yra nėščios moters grupinis išprievartavimas) – išnaudojamų moterų skaičius auga gąsdinančiu greičiu ir vis didesnė jų dalis yra iš skurdžių šalių atvežamos imigrantės.
    Skaičiai kalba už save – Švedijoje įvedus abolicionistinį modelį asmenų prostitucijoje skaičius krito iki mažiau nei 3000. Tuo tarpu Vokietijoje legalizavus prostituciją skaičiuojama daugiau nei 400 000 asmenų prostitucijoje, iš kurių tik 44(!) išsiėmė „sekso darbuotojo“ pažymėjimą, o moterys legaliuose viešnamiuose turi „aptarnauti“ bent tris vyrus vien tam, kad galėtų susimokėti už kambario „nuomą“. Jei užpuolė klientas ar prireikė mediko – dar tiek pat, kad sumokėtų už paslaugas. Nyderlanduose yra 80 000 asmenų prostitucijoje. Nyderlandų policija pripažįsta, kad legaliuose (!) viešnamiuose daugiau nei 50 procentų moterų yra prekybos žmonėmis aukos, atvežtos prieš savo valią ir neturinčios jokio priėjimo prie pagalbos, paslaugų, teisingumo.
    Vokietijoje 85 moterys buvo žiauriai nužudytos „darbo“ metu – jei vis dar norite tai vadinti darbu. Beje, bet kokia kita darbinė veikla pasižymi tuo, kad ilgiau dirbant tobulinami gebėjimai ir įgūdžiai, tad paslaugų kokybė gerėja. Prostitucijoje išnaudojamos moters darbo įrankis yra jos kūnas – nuolatinis stresas, baimė, tam malšinti naudojamas alkoholis ir narkotikai, prievartavimų metu patirtos fizinės ir ginekologinės traumos suluošina moterį taip, kad kuo ilgiau ji „dirba“, tuo labiau krenta „prekės“ vertė. Prancūzai paskelbė tiesiai – žmogaus kūno pavertimas preke ir daiktu pažeidžia žmogaus orumą, pažeidžia konstitucines kiekvieno žmogaus teises nebūti sudaiktintu ir yra esminė kliūtis lyčių lygybei. Jei mes sutinkame, kad vyras negali išnaudoti moters naudodamasis jėga arba galios pozicija, lygiai taip pat negalima išnaudoti moters naudojantis ekonomine galia – už pinigus.
    Tai gal atsakykime sau į klausimą, ar tikrai mums yra vertybė moters lytinis išnaudojimas už pinigus? Ar tikrai mums taip reikia prostitucijos, kad norime ir toliau žaisti sadistinius „Naktinių plaštakių“ žaidimus už mokesčių mokėtojų pinigus ir didinti moterų prostitucijoje skaičių? Ar pagaliau įvertiname gyvą kitų šalių patirtį ir pasirenkame tokį teisinį reguliavimą, kuris realiai sumažins asmenų prostitucijoje skaičių? Gal jau laikas atsisakyti idėjos fix apie „laimingą sekso darbuotoją“ ir nekaltą „pasismaginti“ užsimaniusį vyrą? Nes už šių klišių stovi du gyvi žmonės – vergas ir vergvaldys.
    Autorius: Dovilė Šakalienė