Ukrainiečiai Lietuvoje šiomis dienomis patiria tai, ką lietuviai išgyveno Didžiojoje Britanijoje prieš 15-20 metų. Į mūsų šalį užsidirbti būriais traukiantys ukrainiečiai gauna tik grašius, nes juos apgaudinėja tiek tarpininkai, tiek darbdaviai. „Caritas“ priverstas juos maitinti, nes jie ne turi už ką nei grįžti, nei pavalgyti. 15min žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje veikia gudri pasipelnymo iš ukrainiečių schema.
Vieni juos suvilioja geromis algomis Lietuvoje, kiti juos čia atgabena ir įdarbina, tačiau jų atlyginimus pasilieka sau. Darbo inspekcija užversta prašymais padėti, kol savanoriai iš „Caritas“ ir Raudonojo kryžiaus juos gelbsti nuo bado. Teisybės neradę ukrainiečių be pinigų grįžta namo, o juos pakeičia kiti. Toks prekybos žmonėmis verslo ratas sukasi jau daugiau nei metus.
Darbą gavo, bet pinigų – tik grašius
Suvirintojas Olegas Tsoma, atvykęs iš Vakarų Ukrainos Kryvyj Riho miesto, Lietuvoje tik norėjo užsidirbti. Nors jo gimtame mieste stūkso didžiausia šalyje metalurgijos gamykla, tačiau vos 100 JAV dolerių siekiantis atlyginimas ukrainiečio netenkino.
Ukrainoje dabar netrūksta skelbimų, siūlančių darbus Lenkijoje, Lietuvoje. Vienu jų Olegas ir susigundė, o praėjusių metų kovą su dar 10 tautiečių išlipo Vilniuje. Keturis mėnesius vienoje Klaipėdos gamykloje išdirbę ukrainiečiai suprato, kad juos apgavo – jiems mokėjo po 20 eurų kas savaitę arba dešimt kartų mažiau nei žadėta.
Į analogišką situaciją pateko ir statybininkas iš Vakarų Ukrainos Aleksandras Charčenko. Atvykėlis su tautiečiais renovavo namus Vilniuje, tačiau irgi liko apgautas. Tokių pavyzdžių 15min rado ir daugiau.
15min išsiaiškino, kad Lietuvoje veikia gudri schema, kai tarpininkai susižeria ukrainiečių atlyginimus, o šie priversti badauti. Apie panašią patirtį galėtų papasakoti lietuviai, kuriuos kažkada apgavo Didžiojoje Britanijoje.
Apgautųjų – šimtai?
O.Tsoma pasakojo, kad atvykęs į Vilnių iškart buvo nugabentas į Klaipėdą, o jo darbo vieta – viena uostamiesčio metalo apdirbimo įmonė.
„Per savaitę duodavo po 20-50 eurų, kaip supratome, kad badu nemirtume, bet vis tiek ėjome į „Caritas“ valgyklą, nes kartais nei to negaudavome“, – 15min pasakojo O.Tsoma. Šiuo metu jis su tautiečiais glaudžiasi viename Klaipėdos bute, maitinasi iš suaukotų maisto produktų ir bando atgauti uždirbtus pinigus.
Už 4 mėnesių darbą jis gavo 420 eurų. Panašiai tiek gavo ir kiti jo tautiečiai. Pasak ukrainiečio, per metus Lietuvoje taip buvo apgauta 200-300 jo tautiečių.
„Mums vis sakė – ryt poryt jau gausim pinigus, bet taip tęsėsi ilgai. Kai kartą griežtai pareikalavau savo pinigų, man pagrasino, kad išveš į mišką ir ten dirbsiu už dyką. Mes čia lyg vergai“, – pasakojo ukrainietis. Jis teigia norintis įspėti tautiečius, kurie susigundo darbą Lietuvoje siūlančiais skelbimais.
„Vakar ukrainiečiai kreipėsi į mus prašydami dar kartą paremti maisto produktais, nes jų pritrūko. Buvo nupirktas maisto produktų paketas. Anot vyriškių, jiems labai gėda prašyti, tačiau kol dar neužsidirbo, neturi kitos išeities“, – 15min patvirtino Lietuvos Caritas programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė.
Siūlė važiuoti atgal
15min išsiaiškino, kad ukrainiečiai Lietuvoje įdarbinami per lietuviškas, lenkiškas ar net ukrainietiškas įmones. O.Tsoma su grupe ukrainiečių buvo įdarbintas per lietuvišką UAB „Bimater“.
Ši bendrovė ir parūpino ukrainiečiams darbą vienoje Klaipėdos metalo apdirbimo gamyklų. Jos vadovas Marius Urbonas 15min neneigė, kad liko skolingas ukrainiečiams. Tačiau dėl to esą turi pateisinamą priežastį.
„Pirmą mėnesį dirbome, o po to nebuvo darbo, tai iš ko man mokėti? Ukrainiečiams sakiau – važiuokite namo, bet jie niekur nenorėjo važiuoti ir toliau gyveno bute, o aš už tai dar turėjau mokėti“, – tikino verslininkas. Be to, jis skundėsi, kad ukrainiečiai atvykdavo su netvarkingais dokumentais. „Tai jie mane, o ne aš juos apgavau. Sakė, kad visi dokumentai tvarkingi, bet taip iš tiesų nebuvo“, – tikino ukrainiečius įdarbinęs M.Urbonas, kurio kompanija „Bimater“ registruota Plungėje.
O kas lietuviui rekomendavo darbininkus iš Ukrainos? „Mano partneris Vygintas, anksčiau dirbęs“, – patvirtino verslininkas, kuris piktinosi, kad darbininkų iš buto negalėjo išprašyti.
Ukrainiečiai pasakojo, kad juos Vilniuje pasitiko jaunas vyras, prisistatęs Vygintu. Tačiau pavardės šis niekam nepasakė. Ukrainiečiams padedantys savanoriai bei jų tautiečiai taip pat minėjo paslaptingo Vyginto vardą. 15min surado ir šį žmogų. Jis neigė, kad yra tarpininkas ir iš to užsidirbantis, tačiau patvirtino, kad padėjo ukrainiečiams. „Aš buvau vertėjas“, – taip prisistatė Vygintas, kuris teigė, kad patys ukrainiečiai kalti – reikėjo jiems šiek tiek palaukti. „Mes jiems pasiūlėm kompromisą – palaukit dieną pinigų, o jie neišėjo į darbą tris dienas. Tai kas čia kaltas?“, – klausė verslininkas.
Eina ir į inspekciją, ir į policiją
O.Tsoma pasakojo, kad ukrainiečiai, atvykstantys į Lietuvą, neturi kitos išeities ir visais būdais bando atgauti jiems priklausančius pinigus – kreipiasi į Darbo inspekciją, policiją, prokuratūrą. Jis kartus su tautiečiais kaip tik ir atsisakė išsikraustyti iš buto tol, kol jiems nebus sumokėta už darbą.
„Lietuviai važiuoja dirbti į Vakarų Europą, o mus laiko vergais. Bet juk ir mes norime užsidirbti, todėl atvažiavome čia“, – sakė Olegas.
Valstybinė darbo inspekcija neneigia – tai yra prekyba žmonėmis. „Pirmieji signalai mus pasiekė pernai, o šiandien matome jau tendenciją – Lietuvoje vyksta prekyba ukrainiečiais“, – nevyniojo žodžių į vatą Valstybinės darbo inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas Gediminas Noreika.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, beveik 60 proc. visų pernai įdarbintų užsieniečių Lietuvoje buvo Ukrainos piliečiai.
Darbo inspekcija bendrauja su kolegomis lenkais. Mat didelė dalis Lietuvoje dirbančių ukrainiečių įdarbinami per Lenkijos bendroves. „Tačiau mums Lenkijos įdarbinimo agentūros praneša, kad tokių žmonių neįdarbino. Tai fiktyvios sutartys, o iš to pelnosi tarpininkai“, – sakė G.Noreika.
Darbo inspekcijos teisininkui puikiai žinoma ukrainiečių išnaudojimo schema, nes jis išklausė daug istorijų. Per sausį ir vasarį į inspekciją kreipėsi 8 apgauti ukrainiečiai. Pernai iš jų gauta 30 skundų.
Dirbo, nors buvo atleistas
Darbo Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas teigė, kad dalis ukrainiečių, neatgavę algų, važiuoja namo. „Dėl to su jais būna sunku susisiekti, o teismai nutraukia tokias bylas. Į jų vietas atvažiuoja kiti. Toks užburtas ratas“, – pasakojo G.Noreika.
Ukrainietis O.Tsoma piktinosi, kad tik po kurio laiko sužinojo esąs atleistas. „Darbo inspekcijoje mums pasakė, kad mes buvome atleisti vasario 1 dieną, nors dirbome iki mėnesio vidurio. Patys nežinodami, kad jau esame atleisti“, – skundėsi O.Tsoma. Jo buvęs darbdavys M.Urbonas stebėjosi, kad ukrainiečiai, nors ir atleisti, vis tiek ėjo į darbą. „Aš jiems sakiau, kad nėra darbo, bet jie vis tiek ėjo į darbą. Per juos tik baudą gavau“, – skundėsi „Bimater“ vadovas.
Beje, M.Urbonas kalbėdamas su 15min pradžioje tvirtino daugiau neturintis jokių reikalų su ukrainiečiais, jų neįdarbinantis. Tačiau 15min surinkti faktai rodo ką kita, o ukrainiečiai ir toliau plūsta į Lietuvą sugundyti pasiūlymų. Darbuotojų Lietuvoje stokojantys darbdaviai gundomi pigia ukrainiečių darbo jėga – veikia net atskiri interneto puslapiai.
Lietuviai ir toliau siūlo ukrainiečius
O.Tsoma pasakojo, kad M.Urbono bendrovė „Bimater“ iš tiesų jau nedirba su ukrainiečiais, tačiau lietuvis yra įsteigęs jau kitą įmonę – „Perela“, registruotą Klaipėdoje.
5min tai patikrino. Iš tiesų sausio mėnesį vienintelis „Bimater“ akcininkas, 32 metų M.Urbonas su kitu plungiškiu bendraamžiu Laurynu Morkumi (32 m.) būtent ir įkūrė „Perela“, valdančią tinklalapį www.mljobs.eu. 15min žurnalistė, apsimetusi žmonių įvairiems statybos darbams ieškančios bendrovės direktoriaus sekretore, paskambino įmonės atstovei. Paaiškėjo, kad ukrainiečiai niekur nedingo.
15min žurnalistė: Sveiki, atstovauju įmonei, kuri atlieka įvairius statybos darbus. Mums nuolatos trūksta specialistų – nuo statybininkų iki santechnikų, suvirintojų ir pan. Ar jūs galėtumėte pasiūlyti ką nors?
„Perela“ atstovė: Taip, statybininkus siūlome. Gal jūs galėtumėte paštu atsiųsti darbuotojų sąrašą, kurių jums reikia? Jeigu kažkas bus vietoje, tai mes iš karto jums pasiūlysime. Jeigu ne, bandysime ieškoti – kai tik rasime, būtinai jums atsiųsime.
15min: Mums tuos žmones reikėtų įsidarbinti pas save ar jums mokėti?
„Perela“ atstovė: Jūs mokat mums už paslaugą, mes kažkiek tai jiems mokėsim. Jie sudarys kontraktus su mumis. Sudarome visą dokumentaciją.
15min: Tai mes sudarytume sutartį su jumis?
„Perela“ atstovė: Su mumis.
15min: O tų specialistų yra? Girdėjau, kad dabar dažnai pasitaiko baltarusiai, ukrainiečiai.
„Perela“ atstovė: Tai mes su jais daugiausia ir kalbam, su ukrainiečiais. Jie jau su dokumentais, su leidimais dirbti ir panašiai. Jeigu jums tinka, kad jie ukrainiečiai.
15min: Ar mums reikia patiems rūpintis tų žmonių apgyvendinimu?
„Perela“ atstovė: Jeigu jūs turite kažkokius variantus, tai būtų gerai. Jeigu yra. Jeigu ne, tai mes patys bandom, ieškom. Čia bendras susitarimas – jau kaip išeis.
15min: Nenorime jokių nesklandumų su Darbo inspekcija, ar tie žmonės čia atvažiuoja legaliai?
„Perela“ atstovė: Taip, su vizom, su leidimais, su komandiruotlapiais.
15min: O kaip su apmokėjimu – jūs patys jiems algas nustatote ar mes įkainius?
„Perela“ atstovė: Jiems mes patys nustatom. Jūs sakote mums, kiek jūs galite mokėti. Mes kažkokią dalį sau imam už paslaugą ir tada jiems mokam.
15min: Tai dažniausiai ukrainiečiai ar ir lietuvių gali būti?
„Perela“ atstovė: Dažniausiai ukrainiečiai dirba.
Beje, M.Urbono bendrovės „Bimater“ tinklalapis nebeveikia, ir, kaip pavyko išsiaiškinti 15min korespondentui Plungėje, kur registruota įmonė, biuras ten neveikia jau du mėnesius. Nors įmonės iškaba ant Lietuvos pašto pastato dar kabo, buvusio biuro durys trečiame aukšte jau seniai nebevarstomos.
M.Urbonas, išgirdęs apie 15min eksperimentą, nesutriko. „Čia daugiau atkreipiame dėmesį. Neturime mes tų darbuotojų“, – sakė jis.
Renovavo namus Vilniuje
Lygiai tokiu pačiu principu Lietuvoje dirba ir Lenkijos bendrovės. Jos atsiveža ukrainiečius, kuriuos perveža į Lietuvą. Darbininkai po kelių mėnesių supranta, kad juos apgavo, grįžta namo. Aleksandras Charčenko kartu su tautiečiais taip Lietuvoje atsidūrė per kompaniją „GAL BUD“.
„4 mėnesius dirbome Vilniuje, renovavome namus Žaliųjų ežerų, Taikos gatvėse. Per savaitę gaudavo po 30 eurų, nes vis žadėdavo, kad tuoj tuoj pinigai bus“, – 15min pasakojo A.Charčenko. Galiausiai darbdavys visai dingo, o ukrainiečiai liko be cento kišenėse.
A.Charčenko iš tiesų buvo pakviestas dirbti Lenkijoje, tačiau tik ten atvykus darbdavys iškart jį atgabeno į Lietuvą. Ukrainiečiai buvo apgyvendinti, tačiau tai mažai juos guodė, nes gaudavo tik grašius.
„Šeimos Ukrainoje vis klausinėjo, kodėl mes pinigų neatsiunčiame. O juk žmonės vaikų turi“, – pasakojo ukrainietis. Jo istorija panaši – dalis ukrainiečių spjovė ir išvažiavo namo, o dalį įdarbino jų tautietis Vilniuje Olegas Sliusarčukas, kuris turi statybų verslą.
Gelbsti Lietuvoje nukentėjusius tėvynainius
Su O.Sliusarčuku 15min pirmą kartą susitiko 2013 metų rugpjūtį Rukloje – jam atsisakius duoti parodymus prieš Juliją Tymošenko, valdžia iš vyro atėmė 9 mln. JAV dolerių vertės cukraus verslą, didelį butą ir privertė bėgti iš gimtinės. Per tą laiką vyras gavo politinį prieglobstį Lietuvoje, įkūrė statybų bendrovę „Stavys“ ir pradėjo renovuoti lietuvių namus.
Pradėjęs statybų verslą, O.Sliusarčukas susidūrė su visiems verslininkams opia problema – darbuotojų trūkumu. „Ne visi pabėgėliai moka skaityti, o kiti, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, statybose nedirbs“, – rėžė O.Sliusarčuko sūnus, „Stavys“ direktorius Igoris Sliusarčukas. Todėl juos sudomino lenkų personalo įmonė „GAL BUD“ – atvežė „Staviui“ net 16 ukrainiečių.
O.Sliusarčukas pasakojo, kad nieko neįtardamas pervesdavo lenkų bendrovei sumą, skirtą ukrainiečių algoms. Tačiau netrukus jie pasiskundė, kad algos negauna – vietoje žadėtų 200-300 eurų ukrainiečiams nubyrėdavo vos 20-30 eurų.
„Vieną gegužės dieną žmonės tiesiog neišėjo į darbą. Paklausiau lenkų įmonės, kodėl, o jie atšovė, kad tai yra ne mano reikalas“, – O.Sliusarčukas pasakojo, kad dalis ukrainiečių susikrovė daiktus ir išvažiavo namo. Vyrui pavyko įkalbėti likti 8 žmones – dabar jie oficialiai įdarbinti O.Sliusarčukuo šeimos bendrovėje Kijeve, o dabar yra išsiųsti į komandiruotę Vilniuje.
„Ukrainoje yra didelis poreikis išvažiuoti į užsienį. Įmonės prašo iš ukrainiečių pinigų už vizas, darbo suradimą, žada apgyvendinimą, gerą algą, kartais – automobilį“, – kalbėjo „Stavys“ įkūrėjas. Dažniausiai ukrainiečiams žadamas darbas Lenkijoje, tačiau akivaizdu, kad ir Lietuvoje verslininkai jau įsigudrino į vergovės jungą įkinkyti žūtbūt užsidirbti norinčių Ukrainos gyventojų.
Žada mažiausiai 900 eurų
Jis pasakojo, kad neseniai „GAL BUD“ savininkai įkūrė dar vieną analogišką įmonę – „SPEC BUD“, taip pat ieškančią ukrainiečių darbui užsienyje.
„Bendrovė ieško mūrininkų, fasadų apšiltintojų. Užmokestis – nuo 900 eurų!“, – tokį skelbimą „SPEC-BUD“ yra įdėjusi į vieną Ukrainos darbo paieškos portalų. Žmonių įmonė ieško darbui kitose valstybėse, bet ukrainiečius veža daugiausia į Lenkiją.
Bendrovė priklauso Mykola Kalnitskiui, kuris yra vienas ir „GAL BUD“ akcininkų (pastarojoje akcijų dar turi Andrijus Chudakas, Genadijus Chudakas ir Vitalijus Danilevskis). 15min pavyko su juo susisiekti.
Verslininkas pokalbio pradžioje išsisukinėjo, kad jis turi kažką bendro su „SEPC-BUD“, bet pasakius, kad turime dokumentus, pripažino, jog jis akcininkas. „Tiksliau, dabar jau nebe akcininkas, prieš 8 mėnesius akcijas pardaviau“, – tikino vyras, nors oficialūs dokumentai rodo ką kita – jis yra ir valdybos narys.
Ukrainietis teigė, kad tautiečius Lietuvoje įdarbindavęs tik kelis mėnesius. „Aš dirbu tikrai švariai“, – tikino vyras. Paklaustas, kodėl nusprendė atsisakyti akcijų, M.Kalnitskis pasiskubino baigti pokalbį. „Aš jūsų nepažįstu, todėl asmeninių dalykų nepasakosiu“, – sakė jis.
15min turi darbo sutarčių kopijas, tačiau Valstybinė darbo inspekcija abejoja, ar jos nėra fiktyvios. Taip tarpininkai galėjo apgauti ukrainiečius.
Sutartyse įrašyta, kad darbuotojas samdomas dirbti Lenkijoje. Darbo inspekcija sako, kad darbuotojai turėtų dar pateikti ir lenkiškos „Sodros“ pažymą, tačiau niekada jos nepateikia.
„Mums darbdaviai Lietuvoje aiškina, kad jie patikėjo, jog šie dokumentai yra tikri. Iš tiesų jie turėtų labiau pasidomėti. Naujasis Darbo kodeksas už tai yra numatęs sankcijas“, – sakė inspekcijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Ukrainiečiai statė ir „Megą“?
Dar viena mįslinga ukrainiečių istorija susijusi su Kauno prekybos centro „Mega“ plėtra. Gruodžio pradžioje 15min gavo gyventojos Vilmos laišką, kuri pasakojo apie 10 ukrainiečių, atvažiavusių dirbti „Megoje“. Tuomet moteris pasakojo, kad juos darbinanti bendrovė „Izomarinas“ jau tris mėnesius nesumoka ukrainiečiams sutarto atlyginimo.
Statybininkai buvo apgyvendinti Garliavoje, Vytauto g. 90 – ten veikė motelis. Moters teigimu, ukrainiečiai už jį mokėjo savo lėšomis. Tiesa, tuomet 15min su ukrainiečiais susisiekti nepavyko – jie iš įmonės neva gavo po 50 eurų, kad galėtų grįžti į Ukrainą. Ar taip buvo iš tiesų, patikrinti nepavyko.
Tuomet „Izomarino“ direktorius Adamas Jaskovecas pasakojo pats tų žmonių nesamdęs, o dirbęs su lenkiška personalo įmone. Kokia, 15min atsakymo išgauti taip ir nepavyko. Todėl neaišku, ar tai gali būti tos pačios „GAL BUD“ arba „SPEC BUD“. Dabar A.Jaskovecas dabar dar labiau nekalbus – nepanoro nei pasakoti, kokius darbus „Megoje“ dirbo, nei kas tuos ukrainiečius skriaudė.
„Aš buvau važiavęs į Darbo inspekciją šituo klausimu, ten visą informaciją atidaviau. Kreipkitės ten, gal duos jums visą informaciją“, – tiek tepasakė A.Jaskovecas.
Lietuviai naudojasi ukrainiečių padėtimi
Lietuvos Caritui, Raudonajam Kryžiui, Darbo inspekcijai ukrainiečių problemos – puikiai žinomos. Lietuviai savanoriškais sumetimais padeda atvykėliams maistu, teisine pagalba. Tačiau apgautųjų ukrainiečių Lietuvoje daugėja.
Pasak Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės K.Mišinienės, prekeiviai žmonėmis visada naudojosi pažeidžiamais, skurdo kamuojamais asmenimis.
„Labai gaila, jog šiandien daliai mūsų visuomenės solidarizuojantis su iškankinta Ukrainos tauta, koncertų, akcijų metu renkant pinigėlius, siunčiant visokius palaikymo ženklus, kita dalis, kamuojama vis to nepasotinamo godulio, tuos pačius ukrainiečius apgaudinėja ir išnaudoja, – apgailestavo K.Mišinienė. – Įsivaizduokite suaugusius vyrus, atsidūrusius svetimoje šalyje – Lietuvoje – be kalbos, ryšio su namais, pinigų, socialinės apsaugos, o maisto gali gauti tik iš labdaros organizacijų. Didžiulė gėda mums, kad tampame net artimiausių kaimynų išnaudotojais“.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Marius Jokūbaitis, Jurgita Lapienytė