kopzi

Category: Straipsniai – 2017

  • SEMINARE – APIE PREKYBĄ ŽMONĖMIS, IŠNAUDOJIMĄ NUSIKALTIMAMS ATLIKTI, PREVENCIJOS PRIEMONES

    Balandžio 21 d. Utenos rajono savivaldybės administracijoje buvo surengtas seminaras „Nepirk vogtos prekės – stabdyk prekybą žmonėmis savo mieste“. Seminaro rengėjai – Lietuvos Caritas ir Utenos rajono savivaldybė. Susirinkusius dalyvius pasveikino Utenos rajono savivaldybės mero patarėjas Gintautas Petravičius, Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinacinės darbo grupės pirmininkas. Seminare pranešimą „Išnaudojimas nusikaltimams atlikti – nauja prekybos žmonėmis forma. Prekeivių žmonėmis pelnas ir vogtos prekės – kur jie dingsta?“ pristatė Panevėžio AVPK Organizuotų nusikaltimų tyrimų valdybos tyrėjas Remigijus Audejevas. Lietuvos Carito programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja Panevėžio regione Monika Murnikatė kalbėjo apie Lietuvos Carito vykdomą prevenciją prieš prekybą žmonėmis. Socialinė darbuotoja pristatė akciją „Nepirk vogtos prekės“. Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovė, Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Gailutė Blažienė kalbėjo apie pažeidžiamus paauglius, patenkančius į prekeivių žmonėmis akiratį. Taip pat pristatė LNK reportažą apie pagrobtus ir į Vokietiją išvežtus vaikus. Seminare buvo perskaitytas žurnalisto Audriaus Bareišio pranešimas „Ar visuomenė turi žinoti apie nusikaltimams išnaudojamus jaunuolius?“, Lietuvos policijos mokyklos, Policijos veiklos skyriaus viršininko pavaduotojas Vilius Velička pasidalijo mintimis apie sėkmingą prekybos žmonėmis prevenciją. Po pranešimų seminaro dalyviai pateikė nemažai klausimų, vyko diskusijos. Seminaro pabaigos diskusijoje buvo kalbama apie Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinacinę darbo grupę, jos sukūrimo priežastis, veiklos tikslus. Lietuvos Carito atstovės mielai sutiko atvykti į Uteną dar kartą ir Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės koordinacinės darbo grupės nariams plačiai pristatyti savo veiklą. Taip pat buvo sutarta, kad Lietuvos Carito atstovės Utenos rajono švietimo įstaigose surengs susitikimus su mokinių grupėmis ir pristatys joms problemų – prekybos žmonėmis, paauglių įtraukimo į nusikalstamą veiklą, išnaudojimą nusikaltimams atlikti ir kt. – sprendimų būdus, prevencines priemones, galimybes pranešti įvykus nusikaltimui ar kilus įtarimui dėl nusikalstamos veiklos. Kilus įtarimui dėl nusikalstamos veiklos ar įvykus nusikaltimui galima skambinti Lietuvos Carito programos SOS pagalbos numeriu 8 679 61617, veikiančiu visa parą. Numeris skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius. Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantys galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • KAI VALSTYBĖ NESAUGO: KOL TEISĖSAUGA TIRIA BYLĄ, PREKYBOS ŽMONĖMIS AUKA NUO LAISVĖJE ESANČIŲ SKRIAUDIKŲ GINASI PATI

    Apie narkotikų gabentojų veiklą teisėsaugai papasakojusi moteris atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje: ją į užsienį išvežti ketinę banditai teismo laukia laisvėje, o bylos tyrėjai nemato reikalo saugoti prekybos žmonėmis aukos, kuri, kaip ir įtariamieji, gyvena tame pačiame Kupiškio rajone ir kartais juos sutinka tiesiog gatvėje.

    Pareigūnai mėgsta pasigirti, kaip triuškina prekeivių žmonėmis grupuotes.

    Tačiau kartais ši sėkmė turi išvirkščią pusę – davusios parodymus šių nusikaltimų aukos tyrėjams tampa nebeįdomios.
    Paklausti apie liudininkų apsaugą, teisėsaugininkai pirštu baksnoja į įstatymus, o tuo metu į banditų pinkles papuolę žmonės, kurių gyvenimo aplinkybės ir taip sudėtingos, turi atlaikyti nusikaltėlių vizitus ir grasinimus.
    Į tokią situaciją pateko Kupiškio rajone gyvenanti Vaida (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut.). Ji 15min sutiko papasakoti, į kokį liūną įpuolė sutikusi iš Kolumbijos į Vokietiją gabenti narkotikus, tačiau lemiamu momentu pabėgusi iš oro uosto.
    Pareigūnams Vaida davė nuodugnius parodymus, o dabar nuo į laisvę išėjusių nusikaltėlių save ir vaikus saugo prie durų pasidėjusi kirvį arba skambindama 112, nes bylą tiriantys pareigūnai net nepasiūlė savo telefono numerio tam atvejui, jei nusikaltėliai bandytų daryti įtaką.
    Kaip 15min pasakojo viename kaime prie Kupiškio gyvenanti keturiasdešimtmetį perkopusi Vaida, į narkotikų gabentojų tinklą ją prieš porą metų ėmė vilioti draugės duktė, vos daugiau nei dvidešimties metų Aistė (jos ir kitų įtariamųjų vardai pakeisti – aut.), kurią moteris pažįsta nuo mažens.
    Su vyru išsiskyrusi Vaida turi tris vaikus, mažiausiajam sūneliui – šešeri, pinigų trūkumą moteris jautė dažnai.
    Puikiai Vaidos gyvenimo aplinkybes žinojusi Aistė su draugu Donatu ėmė padėti: kartais nupirkdavo maisto, yra sumokėjusi už elektrą, nupirkusi vaistų, kai šeimoje nutiko nelaimė – mielai pavėžėjo į kitą rajoną.
    Per visą šį laiką Aistė vis atsargiai pasiūlydavo vykti į užsienį gabenti narkotikų, drąsindavo, kad oro uostuose visi papirkti ir jai nieko negrėstų, tačiau Vaida atsisakydavo.
     Vieną dieną pagalba baigėsi – Aistė su Donatu Vaidai pateikė sąskaitą už visas geradarystes. Anot Vaidos, suma ją išgąsdino, tuo metu kaip tik sirgo sūnus, o kita atžala įkliuvo dėl nusikaltimo, irgi susijusio su prekyba žmonėmis.
    „Galiausiai, kai Donatas pasakė, kad reikės už viską grąžinti pinigus, nieko kito nebeliko. Aš tikėjausi, kad draugiškai… Buvo toks momentas, kad sūnų uždarė, reikėjo advokato, šiaip buvo trūkumas pinigų, labai sunkus laikas. Ji atvažiavo, ir aš sutikau“, – pasakojo Vaida.
    Po to, kai davė sutikimą, Vaidos nuotrauka buvo nusiųsta bendrininkams į Šiaulius ir į Kauną, kad jie įvertintų moterį ir nuspręstų, ar ji tinkama kelionei. Ji tiko.
    Vaida buvo supažindinta su šiauliečiu Viktoru, jis Aistei atsiuntė pinigų pagaminti Vaidai pasą.
    Vaida atsidūrė Šiauliuose, buvo vežiojama po grožio salonus, jai sutvarkyti antakiai, plaukai, nupirkti drabužiai. Nusikaltėliai nenorėjo, kad ji oro uoste išsiskirtų iš minios.
    Parengtą planą Vaida sužinojo tik skrydžio į Vokietiją išvakarėse: ji kartu su savo tuometiniu gyvenimo draugu Algimantu vyksta į Vokietiją, ten gauna pinigų ir skrenda į Kolumbijos sostinę Bogotą.
    Bogotoje pora savaitę pramogauja ir atostogauja, o paskui gabena narkotikus į Vokietiją.
    „Jis sutiko, nes jis buvo daug kartų vykęs – jis žinojo. Iš pat pradžių man kalbėjo, kad būsiu palydovė jo, tačiau sužinojau, kad turėsiu pati pervežti lagamine“, – pasakojo pašnekovė. Vaida su kartėliu prisimena, kad ją įkalbinėjo į kelionę pasiimti mažąjį sūnelį.
    Kokius narkotikus turėjo gabenti lagamine, Vaida sakė nesidomėjusi. Tačiau kriminalistų duomenimis, tai buvo kokainas, o už šį darbą porai buvo pažadėtas 4 tūkst. eurų atlygis.

    Pabėgo iš oro uosto 

    Moteris 15min teigė, kad pabėgti nusprendė dar prieš atvykdama į oro uostą: „Iš pat pradžių aš bijojau, nes maniau, kad seka. Kai atvežė į Vilniaus oro uostą, buvo didelė baimė. Sėdėjau, žiūrėjau, dairiausi. Koks nors jaunas vyras eina – galvojau, pasiuntinukas. Taip ir drebi.“
     Oro uoste skrydžių laukimo salėje ji SMS žinute pamelavo, kad jau yra lėktuve, o pakilus lėktuvui ji iš oro uosto pabėgo kartu su draugu: „Aš jam pasakiau – aš neskrisiu, daryk ką nori. Pagalvojau, kad man vaikai svarbiau. Aš geriau sausą duoną valgysiu ir tegu tas skolas jie kaip nori, taip išsimušinėja. „Daryk ką nori, aš pasakiau, kad neskrisiu“, mano buvo toks pasakymas. Ir jis neskrido.“
    Po pabėgimo Vaida susisiekė su Panevėžyje gyvenančia pussesere ir pamelavo, kad turi problemų dėl sveikatos ir jai reikia apsilankyti pas gydytoją – taip kelioms dienoms gavo prieglobstį.
    Grasino, kad sudegins namus 
    Nusikaltėliai tą pačią dieną atvažiavo į Vaidos namo kiemą ir vaikus prižiūrėjusiam buvusiam Vaidos vyrui ėmė grasinti, kad degs namai. Į kiemą banditai atvyko dviem automobiliais – vienas iš jų buvo taksi.
    „Buvo ir skambučių grasinančių, buvo ir visko. Bet paskui galvojau – kaip bus taip, bet namo reikia sugrįžti. Na, ir grįžau“, – sakė ji.
    Po pabėgimo jos tuometis gyvenimo draugas buvo sumuštas, o nusikaltėliai porai pateikė 20 tūkst. eurų sąskaitą – esą tiek jiems kainavo kelionės bilietai, viešbučių rezervacijos.
    Algimantas sutiko atidirbti šiuos pinigus ir išvyko į Olandiją, iš kurios skrandyje atgabeno narkotikų krovinį.
    „Aš tiek bijojau, kad jei eidama pamatydavau važiuojančią mašiną – ir bėgu. Buvo grasinimai, kad netyčia partrenks, namai degs, sprogs. Visokių buvo. Būdavo, guli namuose, pamatai automobilį ir šoki iš lovos“, – kodėl nesikreipė į policiją, aiškino ji.
    Didelėje baimėje gyveno dar kelis mėnesius, kol sužinojo, kad jos skriaudikai vienas po kito suiminėjami.
    Narkotikai „išlindo“ aiškinantis prostitucijos bylą
    Narkotikų gabenimas išaiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams aiškinantis kitą bylą, kurioje kupiškėnai su bendrais merginas iš Kupiškio įtraukinėjo į prostituciją ir organizavo jaunų merginų išvežimą į užsienį.

    Būtent šioje byloje figūruoja Aistė, įkalbinėjusi Vaidą gabenti narkotikus.

    Paaiškėjo, kad kadaise, dar būdama nepilnametė, ši mergina buvo užverbuota ir pareigūnų išgelbėta nuo sąvadautojų. Tačiau didžiai pareigūnų nuostabai, pati prostitute per plauką netapusi mergina susidraugavo su nusikaltimo organizatoriumi ir pati ėmėsi šio verslo.
    Įtariamieji narkotikų byloje buvo pradėti suiminėti 2015-ųjų gegužę, kai kurie iki teismo už grotų praleido metus, kiti – mažiau.
    Ikiteisminis tyrimas dar nėra pasibaigęs ir visa ketveriukė, kuri į nusikaltimą įtraukinėjo Vaidą, šiuo metu teismo laukia laisvėje, o dalis jų – tame pačiame Kupiškyje, kur ji dažnai glaudžiasi pas savo atskirai gyventi išsikėlusį sūnų.
    Į Kupiškio rajone esantį kaimą moteris važiuoti bijo, nes jame – vos keli namai, į kuriuos su grasinimais vis atvykdavo nusikaltėliai.
    Vaidai keisčiausia, kad bylos tyrėjai nesugalvojo jai paskambinti ir pranešti, kad žmonės, prieš kuriuos ji liudijo, išėjo į laisvę.
    „Aš po pirmų parodymų davimo jiems sakiau, kad grasino, kad namus padegs – viską jie žino. Jie perdavė mane „Caritui“, bet daugiau nieko“, – pasakojo Vaida.
    „Caritas“ šiuo metu rūpinasi Vaida – surado psichologą, advokatus. Nors advokatą nepasiturintiems asmenims skiria valstybė, „Carito“ atstovai mano, kad tokioje sudėtingoje byloje reikia labiau patyrusio teisininko.
    Šiaulių VPK atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė 15min raštu atsiuntė atsakymą, jog „Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato nukentėjusiųjų informavimo apie kardomųjų priemonių taikymą ir jų pakeitimą įtariamiesiems“.
    Už grotų patupdė ilgam, bet vėliau paleido
    Šiaulių VPK 15min taip pat informavo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas dėl prekybos žmonėmis, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei jų kontrabandos.
    Du įtariamieji šioje byloje buvo suimti metams, vėliau, prokurorų sprendimu, kardomoji priemonė buvo pakeista intensyvia priežiūra ir įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiais. „Tai reiškia, kad šie įtariamieji yra stebimi 24 valandą per parą“, – rašė atstovė spaudai.
    Kitas įtariamasis buvo sulaikytas pusmečiui, vėliau paleistas už užstatą, iš jo paimti dokumentai ir jis pasižadėjęs nesusisiekti su nukentėjusiaisiais.
    Ketvirtas įtariamasis suėmimo metu buvo smarkiai sumuštas – sulaužytomis kojomis ir ranka – jį prilupo bendrai, įtarę, kad jis nuslėpė dalį pinigų. Iš jo buvo paimti dokumentai ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
    Dar du įtariamieji teismo laukia už grotų, nes yra nuteisti už kitus nusikaltimus.
    Įtariamąjį sutiko tiesiog gatvėje
     Per šį laiką Vaida teigia prisiklausiusi grasinimų. Norėdami įbauginti, nusikaltėliai yra naktį atvažiavę ir tiesiog vaikščioję po prie namo esantį sodą.
    „Kol pareigūnus išsikviečiau… Nevažiuoja, klausia dėl ko, aiškinu, kad esu prekybos žmonėmis auka, kol pareigūnai atvažiavo – jie spėjo išvažiuoti. Taigi vėžės po lietaus, pareigūnai matė viską. Vien kol išsikvieti juos…“ – kalbėjo moteris.
    Vaida sakė nenorinti peikti Kupiškio policininkų – iškviesti pareigūnai tą naktį stropiai patruliavo po kelis namus turintį kaimą ir žibintais pamirksėdavo tamsoje prie lango sėdinčiai Vaidai, kad ši žinotų, jog važiuoja policija.
    „Pas mane visada yra kirvis prie durų, socialinis darbuotojas vieną kartą net paklausė, sako, kodėl tu čia laikai – vaikas mažas. Bet supranta, kad baimę turiu – visada yra ir kirvis, ir montiruotė“, – teigė ji.
    „Kai sužinojau, kad paleido Donatą ir Viktorą… Jie gi turi kitų draugų. Draugų čia jie turi visur, ir net mūsų nuotraukas turi. Donatas laisvai vaikšto gatvėmis – Kupiškyje laisvai gali sutikti. Nors man ramiau, kai aš Kupiškyje. Ten (kaime – aut.) tai aš bijau, labai bijau“, – vos tramdydama ašaras kalbėjo moteris.
    Kartą taip ir nutiko – įtariamasis ir nukentėjusioji susitiko tiesiog gatvėje. Vaidos teigimu, Donatas lyg nieko nebuvę paklausė, kaip ji gyvena, kaip sūnus – apie bylą vyras tuomet nekalbėjo.

    Tačiau Aistė bandė daryti įtaką – įkalbinėjo Vaidą keisti parodymus, pasakyti tyrėjams, esą viską organizavo Donatas, o ji neprisidėjo. „Carito“ advokatai kreipėsi į policiją ir po to, anot Vaidos, Aistė su ja susisiekti nebandė.

    Iš Šiaulių APK atstovės spaudai atsakymo reikėtų suprasti, kad Aistė narkotikų byloje nėra įtariamoji, nes, pasak G.Smagriūnienės, nukentėjusi moteris įtakos darymu apkaltino ne su šia, o su kita prekybos žmonėmis byla siejamą įtariamąją. Į šią kitą bylą yra įsipainiojęs Vaidos sūnus.
    „Pastarosios bylos viena įtariamųjų ir bandė daryti poveikį moteriai, kuri pirmojoje byloje yra nukentėjusioji. Tad čia dvi skirtingos istorijos ir nederėtų jų sieti į vieną“, – rašė atstovė spaudai.

    Vaida teigė nenorinti labai peikti Šiaulių pareigūnų, tačiau kartais jai susidaro toks įspūdis, kad davusi išsamius parodymus, ji tapo nebereikalinga.

    „Jei ne „Caritas“, gal ir manęs čia nebebūtų, nes ne kartą norėjau ir sau ką nors pasidaryti. Būna ir žmonių patyčios, sako, kad pati važiavai, pati norėjai. Kupiškyje visi viską žino – kalba už akių, o kiti persako“, – teigė ji.
    Apie ateitį Vaida galvoti bijo, nes ji miglota. „Buvo pasakyta – anksčiau ar vėliau jūs negyvensit. Jie yra kerštingi, aš tai žinau“, – sakė ji.
    Vaidai baisiausia, kad nusikaltėliai ko nors nepadarytų sūnui, kuris juos, beje, gerai pažįsta: „Kai Donatas grįžo, dažnai kamuoja mintys, kad gali paimti vaiką, kuris juos gerai pažįsta. Kad ir dienai paimtų, aš išprotėčiau, gal net pasikarčiau, jei mano vaikas dingtų. Todėl aš jo niekur nepaleidžiu, net ir vienam neleidžiu kieme būti, jis lauke – ir aš lauke.“
    Išvykti į užsienį ir ten pasislėpti nuo nusikaltėlių moteris nenori, o Lietuvoje ji daug sau leisti negali, nes pajamos – labai mažos.
    Arba apsauga visą parą, arba apsisaugok pats 
    Svarbius parodymus duodantys liudininkai Lietuvoje gali pasinaudoti liudininkų apsaugos programa, tačiau ji yra suteikiama tik itin išskirtiniais atvejais, o jokio tarpinio varianto nėra: arba pareigūnai tave visą parą saugo konspiraciniame bute ir niekam neleidžia prie tavęs prisiartinti, arba – kitas kraštutinumas: esi pats sau su kirviu prie durų.
    Anot Šiaulių AVPK atstovės, apsaugą žmogus gauna, jei buvo gauta patikrintų duomenų iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad jo gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus ar gali būti sunaikintas ar sugadintas asmens turtas ir jei asmuo aktyviai bendradarbiauja su teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnais, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką ar suteikė kitos vertingos informacijos teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnams.
    Ji pabrėžė, kad apsaugos priemonės taikomos tik esant visiems įstatyme numatytiems pagrindams.

    „Jūsų minėtu atveju nebuvo visų pagrindų tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių taikymo. Mūsų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiesiems gresia realus pavojus gyvybei, sveikatai ar turtui, nebuvo gauta“, – pabrėžė ji.

    Pasak G.Smagriūnienės, „Carito“ globą nukentėjusioms moterims inicijavo patys pareigūnai.
    Socialinė darbuotoja: nukentėjusieji patiria papildomas kančias
    Vaidai padedančio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro, kuris anksčiau buvo „Caritas“ programa, o po reorganizacijos atsiskyrė, socialinė darbuotoja Panevėžio regione Monika Murnikaitė 15min sakė, kad jai apmaudu, jog nukentėjusieji turi išgyventi papildomas kančias, vis laukdami, kokia jiems bus bausmė už bendradarbiavimą su policija.
    „Tikrai nemanau, kad visais atvejais reikia brangiai kainuojančios liudininkų apsaugos programos, dažnai užtektų tyrėjo skambučio, pasiteiravimo ar saugu, ar nereikia pagalbos, patarimo, kaip elgtis poveikio atveju. Liudininkai neturi būti laikomi vien priemonėmis nubausti nusikaltėlius“ – teigė ji.
    Asmenims, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, visą parą veikia šio centro numeris +370-679-61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti centras kviečia ir šeimų narius, bet kokių tarnybų atstovus, įtariančius apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atvejį. Specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Lauryna Vireliūnaitė

  • PREKYBA ŽMONĖMIS: LIETUVIAI NĖRA TIK AUKOS, JIE YRA IR IŠNAUDOTOJAI

    Lietuvoje daugėja jaunų žmonių, turinčių itin skausmingų patirčių. Nepastebėtos, išprievartautos ir į gyvenimą išmestos merginos, nereikalingi ir vietos sau nerandantys jaunuoliai.

    Tai – mūsų nepastebėta kasdienybė su kuria kasdien susiduria Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. Keičiasi laikai ir išnaudojimo formos, tik aukų – nemažėja.

    Žmonės yra perkami ir parduodami, išnaudojami prostitucijai ir nusikaltimams vykdyti, verčiami tikėti, kad jie nieko verti, o ieškodami pagalbos, neretai, atsimuša į abejingumo ir atsiribojimo sieną. Gelbėdami nusikaltimų aukas valdininkai dėlioja sumanius planus Vilniuje, bet jie nevirsta veiksmais Biržuose ar Tauragėje. Tai, pasak K. Mišinienės, kasdienė kova, kurioje laimėtojų yra mažai.
    – Prekybos žmonėmis formos, kokios jos ir ar jos keičiasi? Lietuviai yra tik aukos ar jau ir prekeiviai?
    – Prekybos žmonėmis formų daugėja. Tarkime, išnaudojimas prostitucijoje yra papildomas kitokiomis išnaudojimo formomis, tokiomis, kaip įviliojimas į nusikaltimų vykdymą užsienyje, fiktyvios santuokos, darbinį išnaudojimą. Nusikaltėliai ieško naujų nišų, pelningų veiklų ir naujų aukų.
    Lietuviai nėra tik aukos, jie yra ir išnaudotojai. Anksčiau mes buvome aukos, dabar patys ieškome pažeidžiamų žmonių, juos verbuojame, išnaudojame. Visai neseniai nuskambėjęs ukrainiečių darbininkų išnaudojimas, puikus pavyzdys, kaip viena visuomenės dalis koncertų ir akcijų metu renka pinigus padėti ukrainiečiams, o kita išnaudoja tos šalies gyventojus.
    Žinoma, išnaudojami ne tik ukrainiečiai, bet ir rusai, kitų tautybių žmonės. Lietuviai yra ir tie, kurie „perka“ moteris, naudojasi jų bejėgiška padėtimi. Padorūs šeimų vyrai Kaune ar Vilniuje stovi eilėse, kad galėtų išnaudoti sudėtingoje gyvenimo situacijoje atsidūrusią moterį iš Ukrainos, Rusijos ar Kolumbijos.
    – Yra prekeiviai žmonėmis, bet yra ir pirkėjai. Kas tie žmonės?
    – Per 15 darbo metų dažnai kėlėme sau klausimą, kas tas monstras, kuris perka, kuris nori baisių dalykų, numoja ranka į perkamo žmogaus kančią. Dažnai tai padorūs žmonės, kurie atsiriboja nuo savo veiksmų, užblokuoja kaltę.
    Įsivaizduojama, kad, žmogaus pirkimas – lygiaverčiai mainai, ta mintis yra tinkama suteneriams, prekeiviams ir plinta visuomenėje. Niekada nepamiršiu vienos advokatės žodžių, ji gynė prekiautojus žmonėmis; anot jos, nukentėjusiosios turėtų atsiimti savo pretenzijas, nes turėjo suprasti, kokia yra šio „verslo“ rizika. Esą pjaustymas, prievartavimas ir deginimas yra neatsiejama „verslo“ dalis.
    Mes kiekvienas turime savęs paklausti, ar tai yra mainai? Kas yra mainai? Prostitucija apauga prekyba ginklais, narkotikais, nusikaltimais. Tam, kad pirkėjas ateitų į kambariuką ir galėtų ramiai santykiauti su moterimi ar vyru jis turi savyje užblokuoti daug jausmų. Tuose santykiuose yra daug vienatvės, galios žaidimų, psichologinės prievartos.
    Žmogaus poreikį pirkti kitą žmogų išnaudoja prostitucijos organizatoriai, jie kuria ir gilina mitus. Skleidžia paskalas esą yra moterų, kurios sukurtos būti prostitutėmis arba tokių, kurios nieko geriau negali tikėtis.

    – Daugelis prekybos žmonėmis aukų – jaunimas. Kas jie tokie? Kodėl pakliūva į prekeivių rankas? Ko mes nežinome apie savo jaunimą?

    – Daug jaunų žmonių į prekiautojų rankas pakliūva iš globos įstaigų. Merginos verčiamos užsiimti prostitucija, jaunuoliai – vogti. Prostitucija tokiose įstaigose – tabu, bet ji ten yra. Pamenate, kuomet buvo Švėkšnos įvykių įkarštis ir buvusi direktorė gindamasi dėl kaltinimų, mestelėjo, kad visur Lietuvoje tokie dalykai vyksta ir Švėkšna nėra išimtis.
    Niekas į tai nesureagavo ir tai dar vienas įrodymas, kad mes esame susitaikę su tuo, kas vyksta vaikų globos įstaigose. Tai yra nutylėtas žinojimas, kad ten vyksta tokie dalykai. Jei būtų pasakyta kažkas netikėto, neteisingo būtų tuoj pat sureaguota, bet to nebuvo.
    Suteneriai ir prekeiviai žmonėmis laukia išskėstomis rankomis jaunų žmonių iš globos įstaigų. Mes neparuošiame ir neapsaugome jų nuo tokio gyvenimo.
    – Lietuva nuėjo ilgą kelią – esame ne tik aukos, bet ir išnaudotojai. Keičiasi prekybos žmonėmis formos, keičiasi ir patys žmonės. Kokie jie dabar? Kokius žmonės savo darbe sutinkate šiandien?
    – Prostitucija egzistuoja visur, Lietuvoje vos pradėjus dirbti matėme daug atsitiktinio patekimo į prostitucijos tinklą. Išnaudojimas buvo akivaizdesnis, šiandien kontingentas yra atjaunėjęs ir su dideliu patirčių bagažu.
    Ateina jauni, bet narkotikus, medikamentus vartojantys, ne kartą žudytis mėginę žmonės. Kai paklausi, kiek jiems metų, paaiškėja, kad vos 18.
    Beveik visos merginos vaikystėje prievartautos, jaunuoliai – palikti likimo valiai. Nenoriu absoliutinti, bet šioje srityje yra daug tarnybų, auklėjimo broko, nedėmesingumo ir aplaidaus darbo.
    Esame paskelbę šventą karą tinginiams biurokratams, kurie daro ne abstrakčią žalą valstybei, bet konkrečią žalą žmonėms. Yra tokių atvejų, kai kelios kartos pakliūva į prekeivių žmonėmis rankas, taip pat – nusitrina riba tarp aukos ir nusikaltėlio. Jaunuoliai yra ir nusikaltėliai, ir aukos.
    – Kalbate apie tarnybų, auklėjimo įstaigų, biurokratų darbo broką. Ar mūsų valstybė geba pasirūpinti labiausiai pamirštais savo piliečiais? Tais, kurie, išties, niekam nerūpi?
    – Šis atsakymas yra daugiasluoksnis. Vienareikšmiškai buvo galima pasakyti prieš kelis metus, tuomet atsakymas buvo – ne.
    Šiandien taip nėra. Matosi noras keistis, dirbti, tiesa, to neužtenka. Jei Zarasuose ar Kupiškyje yra nukentėjusiųjų, nusikaltimai padaryti, bet netiriami, tai jiems nerūpi, kad ministerijos Vilniuje siekia kažką daryti. Mums trūksta veiksmų, ne kalbėjimo, noro, planų, o veiksmų. Tai pagrindinis momentas.
    Mes sėdime čia, o štai kažkam reikia pagalbos Mažeikiuose, kur jis buvo išnaudotas – nuėjo į komisariatą, o tyrėjas nepasivargino domėtis jo drama. Stinga dėmesio, kompetencijos, noro dirbti taip, kad būtų galima pakeisti situaciją. Regionai nėra prioritetas. Vilniuje svarbu kas vyksta sostinėje, bet Mažeikių ar Tauragės reikalai paliekami savivaldybėms. Savivalda yra nepajėgi atsakyti į iššūkius, nevyriausybininkai teikia pagalbą, bet mes negalime apsaugoti.
    Taigi, trypčiojame vienoje vietoje. Yra daug planų, intensyvaus planavimo, bet nuvažiuoji į kaimą, o ten nieko nėra ir žmonės negauna pagalbos. Daug kas vyksta Vilniaus „burbule“.
    Šiemet vykdėme akciją „Nepirk vogtos prekės“, tai susiję su prievarta vogti vežamais žmonėmis. Darėme nedidelę konferenciją Tauragėje ir kvietėme žmogų iš Vidaus reikalų ministerijos. Kelias dienas sprendę jie atrašė, kad Tauragė toli, todėl niekas neatvažiuos.
    Dar po kelių dienų – tie patys žmonės išvažiavo į Londoną, kuris nėra toli. Regionai yra pamiršti. Aš matau tendencijas dirbti sau, arba dirbti tada, kai stebi žiniasklaida. Neatvažiavimas į Tauragę yra visos sistemos paradoksas, ir požymis. Yra daug nešeimininkiškumo, kuris gali būti nusikalstamas. Daug abejingų ir blogai dirbančių žmonių.
    – Kaip visuomenė reaguoja į prekybos žmonėmis aukas? Ar keičiasi požiūris?
    – Tarnybos irgi yra visuomenė. Visgi, platesnė visuomenė yra gana įvairi. Būna visiško supratimo ir visiško pasmerkimo. Jei prieš 5–6 metus iš seniūnijų, kur prašydavome pagalbos, išeidavome ir musę kandę, tai šiandien to nebėra. Yra nusiteikimas padėti, bet yra daug nenuoširdumo. Nesako, kažko blogo tiesiai į akis, bet ir nepadeda. Daug valdininkų ginasi, kad „įstatymai neleidžia padėti“.
    Šiandien itin jautrus klausimas yra jaunieji nusikaltėliai, čia itin stinga visuomenės ir policijos supratimo. Pareigūnai nemato juose aukų, tik nusikaltėlius, nesiaiškina priežasčių, kodėl nusikalto, galbūt, buvo verčiami vogti. Lietuvoje nėra vietos jauniems, neišsilavinusiems jaunuoliams iš provincijos, jie yra iš anksto nurašomi. Vyksta jaunų, gyvų žmonių laidojimas.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Jūratė Vožgauskaitė

  • PREVENCINĖ PASKAITA „PREKYBA ŽMONĖMIS“

    2017 m. balandžio 7 d. Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro soc. pedagogės J. Rinkūnienės kvietimu viešėjo Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinė darbuotoja Monika Murnikaitė. Lietuvos „Caritas“ darbuotojai teikia pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo seksualinės prievartos ir/ar įvairių prekybos žmonėmis formų: prostitucijos, prievartinio darbo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, fiktyvių santuokų bei elgetavimo.
    Susitikimo metu soc. darbuotoja M. Murnikaitė su 6 – 10 PSJMC jaunimo klasių moksleiviais labai įdomiai, įtaigiai paaiškino kaip jauni žmonės pakliūva į nusikaltėlių pinkles, kokios būna skaudžios viso to pasekmės, suteikė informaciją apie nemokamai teikiamą pagalbą.  Po paskaitos mokiniams buvo dalijamos skrajutės, bukletai, atsakinėjama į dominančius klausimus. Tikimės, kad ši naudinga informacija padės jaunimui priimti tinkamus sprendimus savo gyvenime.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autororius: socialinė pedagogė Jolanta Rinkūnienė

  • PRAGARĄ VAIKŲ CENTRE PATYRUSIEMS JAUNUOLIAMS – SMŪGIS: LIEPĖ DAR SUSIMOKĖTI

    Vaikų socializacijos centro „Širvėna“ darbuotojai nekalti, kad jų globojamas auklėtinis terorizavo ir net panaudojo seksualinę prievartą prieš du centre gyvenančius nepilnamečius. Taip nutarė teismas, išnagrinėjęs pirmą kartą Lietuvoje iškeltą bylą, kurioje tvirkinti vaikai siekė prisiteisti dėl valstybės įstaigos darbuotojų neveiklumo patirtą neturtinę žalą.
    Dviejų dabar jau pilnamečių buvusių „Širvėnos“ auklėtinių iškeltą bylą išnagrinėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismas pirmadienį paskelbė, kad seksualiai tvirkintų jaunuolių ieškinį tenkina tik iš dalies – teisėjas Vilmantas Ambrulevičius nutarė, kad žalą nusikaltimo aukoms privalo atlyginti ne socializacijos centras, kurio darbuotojai neužkirto kelio nusikaltimui, o iš paauglių tyčiojęsis socializacijos centro auklėtinis Modestas B.
    Sprendime teismas nurodė, kad Modestas B. vienam nukentėjusiųjų turės sumokėi 4 tūkst., o kitam – 3 tūkst. eurų.

    Kadangi „Širvėnos“ atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, teisybės ieškoję nukentėjusieji jaunuoliai dar turės susimokėti – teisėjas iš jų socializacijos centro naudai priteisė beveik tūkstantį eurų atsiėjusių bylinėjimosi išlaidų.

    Precedento neturinčioje byloje priimto sprendimo motyvai yra neskelbtini, nes teismas, tenkindamas vaikų socializacijos centro prašymą, procesą paskelbė neviešu ir bylą nagrinėjo uždaruose posėdžiuose. Tuo metu nukentėjusieji pageidavo, kad byla būtų vieša ir visuomenė kuo daugiau sužinotų, kaip yra nesaugu valstybinėse vaikų auklėjimo įstaigose.

    Šioje byloje priimtas sprendimas dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka – bylą iškėlę jaunuoliai žada pateikti skundus, nes įsitikinę, jog už jų saugumą atsakingas vaikų socializacijos centras privalo prisiimti ne tik moralinę, bet ir materialinę atsakomybę.

    Biržų rajone esančiam vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ bylą dėl žalos atlyginimo iškėlė dabar jau pilnametystės sulaukę jaunuoliai teismo prašė priteisti po 15 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šią sumą solidariai nukentėjusieji prašė priteisti ne tik iš centro, bet ir iš vieno buvusio auklėtinio – dabar jau devyniolikmečio Modesto B. Beje, iš jo vienas nukentėjusiųjų taip pat papildomai prašė priteisti 8 tūkst. Eur.

    Ieškovai mano, kad socializacijos centro vadovai jiems neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio nusikaltimams, o priešingai – nusikalsti linkusiems paaugliams leido lavinti savo kriminalinius polinkius.

    Reikalavo susimokėti „už stogą“, o paskui išsityčiojo
    Šioje byloje ieškinį baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti jaunuoliai pareiškė po įvykių, nutikusių dar 2013 m. liepą – vienas šešiolikmečių net vienuolika dienų buvo terorizuojamas kito auklėtinio Modesto B., kuris jį vertė perduoti pinigus „už stogą“.

    O liepos 25 d. pavakarę Modestas B. terorizuojamą nepilnametį ir kitą centro auklėtinį privertė kitų vaikų akivaizdoje masturbuotis, o paskui tarpusavyje atlikti seksualinius oralinio pobūdžio veiksmus. Ne kartą – duše ir kompiuterių klasėje.

    Maža to, terorizuojamas vaikas dar tai turėjo ir nufilmuoti. Šį įrašą Modestas B. ketino išplatinti internete. Laimei, nesuspėjo.

    Apie tai, kad patyrė prievartą, vienas nepilnamečių socializacijos centro auklėtojai išdrįso papasakoti tik kitos dienos rytą – atėjęs į jos kabinetą šešiolikmetis pasakė, kad nori pasikalbėti.

    „Jis buvo susijaudinęs, jautėsi nepatogiai, o kai papasakojo, kas nutiko, sakė, kad bijojo kreiptis pagalbos, nes jam grasino, sakė, jog bus sudaužytas, bijojo vaikų keršto“, – policijai yra nurodžiusi viena socializacijos centro auklėtoja.

    Pasak jos, iš dviejų auklėtinių pasityčiojęs Modestas B. tądien buvo uždarytas į vadinamąjį apmąstymų kambarį – čia jis pasiprašė pats. O kai auklėtoja norėjo su juo pasikalbėti apie išvakarėse nutikusius įvykius, jaunuolis sutiko kalbėti tik su sąlyga – kad visada gyvens apmąstymų kambaryje.

    „Šią sąlygą užtikrinau ir jis tada patvirtino, kad tai yra tiesa, ką sakė vienas nukentėjusiųjų“, – teigė auklėtoja.

    Apie tai, kas įvyko centre, pedagogė informavo tuo metu atostogaujančią direktorę – buvo priimtas sprendimas apie įvykį pranešti ne tik vaiko teisių tarnyboms, bet ir policijai. Dėl šio įvykio policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau Modestas B. nuteistas – jam skirta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

    Vaikų centro direktorė: mes dirbome tinkamai
    Vienas vaikų socializacijos centro „Širvėna“ darbuotojų, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sakė, kad dėl šio įvykio Švietimo ir mokslo ministerija buvo atlikusi tyrimą, tačiau, kaip pažymėjo centro direktorė Laima Vaičienė, dėl to niekas nebuvo nubaustas.

    Vaikų socializacijos centro vadovybė nesutiko su buvusių auklėtinių jiems iškeltoje byloje pareikštais reikalavimais.

    „Manau, kad ieškinys centrui, kaip įstaigai, yra visiškai nepagrįstas, – anksčiau DELFI sakė L. Vaičienė. – Mano nuomone, už tai turi atsakyti tas, kas padarė nusikaltimą, o centras savo funkcijas atliko tinkamai.“
    Pasak direktorės, baudžiamojoje byloje buvo užfiksuotas „tik vienas epizodas“, kai vaikai patyrė seksualinę prievartą.
     „Nebuvo nustatyta, kad tai tęsėsi ilgą laiką – tai buvo vienkartinis atvejis, – sakė L. Vaičienė. – Patikėkite, niekas šioje situacijoje nesijaučia gerai.“
    Siūlo atmerkti akis ir nustoti dejuoti
    Tuo metu nukentėjusiaisiais besirūpinančio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė sako, šia byla siekiama formuoti naują praktiką, nes buvę socializacijos centro auklėtiniai reikalauja, kad už jų auklėjimą atsakingi pedagogai prisiimtų asmeninę atsakomybę.
    „Šiandien vis garsiau kalbame apie gyvenimą vaikų uždarose institucijose, tačiau visuomenės nuomonė dar neturi didelės įtakos, gerinant ten vidinį klimatą, apginant silpniausius, – sakė ji. – Iš vaikų socializacijos centrų nuolat atsklinda ten dirbančio personalo dejonės, jog „kontingentas baisus, o mūsų atlyginimai tokie maži“, „jūs niekas nenorėtumėte mūsų problemų“ ir pan. Tačiau kas išgirs raudas vaikų, kurie dėl to pačio personalo nesugebėjimo atlikti savo tiesiogines pareigas – apginti juos – buvo sumušti, išprievartauti, apvogti, kitaip pažeminti? Aš nežinau, kas šiose situacijose yra baisiau – bendraamžių vykdomas smurtas ar suaugusių, turinčių aukštųjų mokyklų diplomus darbuotojų, veidmainiškas teisinimasis „aš nieko nemačiau, nieko neįtariau“? Retai bylos kaip ši, pasiekia teismą, dar rečiau išgirstame apkaltinamąjį nuosprendį dėl blogo pareigų atlikimo, aplaidumo, abejingumo.“

    Pasak jos, į socializacijos centrus uždaryti vaikai niekam nerūpi, o valstybė tik imituoja, jog socialiai pažeidžiamais vaikais rūpinasi.

    „Noriu paklausti savivaldybių Vaiko gerovės komisijų atstovų, kurių sprendimu vaikai patenka į socializacijos centrus – o kaip dažnai jūs tuos išsiųstus vaikus aplankote, pakalbinate, sudarote jiems galimybę atvirai pasipasakoti apie problemas? – kalbėjo K. Mišinienė. – Gal bijote, kad išgirdęs šių vaikų nerimą ir skausmą, ne vienas jūsų ilgam praras ramybę? Vėl ir vėl iškyla tas pats neišpręstas klausimas – mums reikia tarnybų, specialistų, kurie atsidavusiai gintų vaikų interesus, kad ši liepsna sušildytų vienišas, sutryptas pasiklydusių vaikų širdis, kviestų juos gyventi, o ne merdėti.“

    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Dainius Sinkevičius

  • KAUNE DEMASKUOTAS PROSTITUCIJOS TINKLAS KVIETĖ EGZOTIKOS NORINČIUS VYRUS: SIŪLĖ NET KOLUMBIETĘ

    Kaune kovo viduryje policija paskelbė, kad išardytas gerai organizuotas prostitucijos tinklas, jis gyvąsias prekes tiekė ne tik Kauno, bet ir kitų miestų vyrams. Sužinojus, kiek vyrų joms mokėjo už seksą, išvedus statistinį vidurkį, ne vienai moteriai gali pašiurpti oda. Teoriškai kas trečias vedęs kaunietis eina pas prostitutes.
    Kaune veikęs prostitucijos tinklas turėjo ką pasiūlyti: dirbo dvylika jaunų moterų iš Ukrainos, Rusijos ir net Kolumbijos.

    „Jei nebūtų paklausos, pasiūla išnyktų. Merginos atvežtos į Lietuvą ir dirbo savo noru – jos iškart pasmerkiamos, o, jei išvažiuoja lietuvaitės tokiomis pačiomis sąlygomis, jų dažnai gailima, nes esą teko tenkinti iškrypusių užsieniečių užgaidas“, – DELFI sakė Vaida Matusevičiūtė, „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ darbuotoja.

    Lietuvių vyrų seksualines užgaidas tenkinusios užsienietės beveik visos savo šalyje susidūrė su nedarbu, ne viena jų baigusi mokslus, buvo ir santuokoje laimės neradusių jaunų moterų. Prislėgtos problemų savo šalyje ryžosi atvykti į Lietuvą. Koks darbas laukia – žinojo visos. Tačiau ne viena tikėjosi, kad nereikės aptarnauti tiek daug vyrų. Kaip ir į Lietuvą atvykusi egzotiškoji kolumbietė.
    „Ji turi du mažamečius. Moteris, net ir įgijusi virėjos specialybę, negalėjo išlaikyti vaikų: Kolumbijoje klesti nedarbas, o dar išsiskyrė su vyru, šis nepadėjo išlaikyti mažųjų. Jai pasiūlymas atrodė lyg išsigelbėjimas finansine prasme, kai viena moteris iš Lietuvos pasakojo, kad reikės bendrauti tik su išskirtiniais klientais, mandagiais, o, jei žmogus nepatiks, turės galimybę atsisakyti suteikti jam paslaugas. Lietuvė, viliojusi į prostituciją, patikino, kad per dieną nebus labai daug klientų. Kolumbietė ryžosi atvykti, tačiau čia pamatė kitokią realybę, nei tikėjosi“, – pasakojo V. Matusevičiūtė. Jai ir pačiai teko bendrauti su jauna moterimi iš Kolumbijos.
    Atvykusią kolumbietę, kaip ir buvo žadėta, pasitiko oro uoste, už bilietus sumokėjo „darbdaviai“. Jie nuvežė jauną moterį į Kauną, ten apgyvendino. Iš karto paėmė asmens dokumentus. Kolumbietė su prekyba žmonėmis kovojantiems organizacijos darbuotojams pasakojo, kad per dieną teko aptarnauti 15, kartais net 20 vyrų. Dieną atvykdavo ir gerai apsirengusių, vairuojančių prabangius automobilius. Dauguma klientų – vedę. Tačiau nubaustų už naudojimąsi prostitučių paslaugomis šioje byloje nėra. Buvo sulaikyti įtariamieji, merginas saugoję vyrai, apklaustos merginos, kurių dauguma nereiškė pretenzijų. V. Matusevičiūtės žiniomis, ne viena prekeivių žmonėmis auka tapusi mergina taip bando apsaugoti savo artimuosius ir siekia išsaugoti privatumą, kad artimieji nesužinotų, kam ryžosi, norėdama užsidirbti pragyvenimui.

    Ne viena atvykėlė gerai nė nesuprato, kad Lietuvoje prostitucija nelegali. Anot V. Matusevičiūtės, merginoms buvo pasakyta, kad „problemų su teisėsauga nebus“.

    „Supratusi, kad pažadas dėl klientų skaičiaus ir elgesio buvo tik siekis atvilioti, kolumbietė pasiprašė grįžti. Kaip ji pasakojo, įtraukusieji į prostituciją bandė raminti, kad atidirbs sutartą laiką ir galės išvykti. Be to, priminė skolą už sumokėtus bilietus iš Kolumbijos į Lietuvą, skirtą išlaikymą, gyvenamąjį plotą. Net tada, kai pagaliau atidavė pinigus už kelionę, niekas neskubėjo kolumbietės paleisti. Jauna moteris, nutaikiusi progą, spruko ir paprašė žmonių pagalbos“, – dalijosi V. Matusevičiūtė.
    Ši mergina – vienintelė, nepabūgusi stoti prieš „darbdavius“, vienintelė tyrime pripažinta nukentėjusiąja. Daugiau nė viena nenorėjo veltis į reikalus su teisėsauga.
    Kolumbietei teko glaustis Nakvynės namuose
    Kol grįžo į namus pas savo vaikus, kolumbietei teko dar kiek mažiau nei mėnesį pagyventi Lietuvoje. Iki pabėgimo prostitucijos pinklėse išbuvo panašų laiką. Tyrimo metu prireikė jos parodymų. Policija gyvenamjo ploto nukentėjusiems suteikti neturi galimybių, jei tai nėra saugomas liudytojas, tad jauna moterimi teko pasirūpinti „Carito“ darbuotojams. Jie tuoj pat ėmėsi ieškoti, kur apgyvendinti, o iki to užsienietei teko pernakvoti net Nakvynės namuose. Nejauku ir nemalonu, tačiau tai buvo greičiausias sprendimas, kad moteris turėtų kur prisiglausti. Laimei, ilgai gyvenamosios vietos paieškos netruko, ir kolumbietė buvo apgyvendinta jaukiame bute.

    „Visur ją lydėjo „Carito“ darbuotojai, niekada nepalikome vienos. Už jos gyvenamąją vietą mokėjome iš savo lėšų, nes kitos galimybės neturėjome. Ji labai nejaukiai jautėsi, net ir gyvendama atskirai nuo žmonių, įtraukusių į prostituciją, nenorėjo niekur eiti“, – pasakojo V. Matusevičiūtė.

    Pagaliau sulaukusi kelionės į savo šalį kolumbietė sakė, kad labai nori apkabinti vaikus ir labai pasiilgo artimųjų. Po karčios patirties jauna moteris vargu ar dar kada atvyks į Lietuvą.
    Bylą tiriančių pareigūnų rankose liko tik įtariamieji ir užduotis, kad teismui būtų pateikta pakankamai įrodymų.
    DELFI primena, kad kovą buvo sulaikyti 8 asmenys, o grupuotei vadovavo moteris. Prostitucijos organizavimu įtariami 4 vyrai ir 4 moterys. Policijos pareigūnai, paskelbę apie grupuotės sulaikymą, neatmetė, kad įtariamųjų gali būti ir daugiau. Be to, įtariamieji turėjo ir įprastus darbus, kai kurie iš jų dirbo švietimo įstaigoje. Ne vienas jų, anot pareigūnų, dirbo net aukštojoje mokykloje ir užėmė tam tikras pareigas.
    Užsuktas prostitucijos tinklas buvo itin pelningas. Pareigūnai paskaičiavo, kad per vieną dieną prostitucijos organizatorių pajamos siekė apie 1000 eurų.
    Prostitucijos veikla buvo vykdoma Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestuose.
    Klientų pavardės nuskamba retai
    Gana sudėtinga įrodyti, kad vyras, atėjęs pas prostitutę, sumokėjo jai pinigų ir naudojosi jos paslaugomis. Nors už tai baudžiama, Lietuvoje dažnai apie klientus būna per mažai duomenų. Kartais net merginų turimi užrašai, kuriuose pažymi klientų vardus, pavardes ir kiek sumokėta, – per mažas pagrindas teisiškai įrodyti kliento apsilankymą. Vyrai tiesiog gali sakyti išgalvotus vardus ir pavardes. Nors įstatymuose ir numatoma, kad vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis baudžiamas vienodai, realybė rodo ką kita – dažniausiai baudžiami tie, kurie parduoda savo kūną.
    „Carito“ organizacijoje anksčiau dirbusi Milita Žičkutė-Lindžienė atliko milžinišką darbą – surinko duomenis, kokie vyrai lieka prostitucijos šešėlyje. Aiškėja, kad merginoms pinigus už seksą moka ir šeimose gyvenantys – iš pažiūros pavyzdingi vyrai ir tėvai, ir vienišiai – jie tiesiog taip leidžia laisvalaikį. M. Žičkutės-Lindžienės išvadoje teigiama, kad vieno pirkėjo paveikslo net nėra, tačiau jie visi turi pinigų sumokėti už paslaugas.
    Atliekant tyrimą kalbinti vyrai patys vengia ištarti žodį „prostitucija“ ir mieliau tai įvardija „verslo sandoriu“ ar „pabendravimu“. Vienas apklaustųjų net tikino, kad jam greitai „atliekančių savo darbą stoties merginų nereikia“. Kai kurie sakė, kad tiesiog buvo „smalsu pabandyti“.
    Dalis vyrų neslėpė, kad yra vedę, o savo pasirinkimą mokėti moterims aiškino atšalusiais santykiais šeimoje.
    Ne vienas kalbintas vyras neslėpė, kad būtų gėda, jei apie jo apsilankymą sužinotų draugai ir artimieji.
    Policijos departamento pateikti duomenys aiškiai rodo, kad daug vyrų, kurie moka už seksą, lieka nežinomi nei visuomenei, nei teisėsaugai.
    2015 metais už vertimąsi prostitucija nubausta 79 asmenys ir 29 pirkėjai. Pakartotinai (bausti nebūtinai tais pačiais metais) įkliuvo 154 pardavinėję savo kūną ir tik vienas klientas. 2016 metais – 114 prostitucijos paslaugas teikę asmenys ir tik 18 pirkėjų. Ne pirmą baudą gavo 179 sekso paslaugų teikėjai ir 3 klientai. Prostitucijos paslaugas teikia ir vyrai, tačiau ir moterų tikslus skaičius neišskiriamas.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Rita Gečiūnaitė

  • PAVOJINGOS FIKTYVIŲ SANTUOKŲ ORGANIZATORIŲ PINKLĖS

    Retkarčiais „Akistatai“ vis tenka prisiminti emigravusius į svečias šalis lietuvius. Ir bėda ta, kad ne vien gerai tenka minėti. Mat galimybė laisvai įvažiuoti į bet kurią Europos Sąjungos (ES) ar Šengeno erdvės šalį bei gyventi joje kartu ir nusikaltėliams atveria galimybes jungtis į tarptautinius tinklus, verstis nusikalstama veikla. O didėjanti imigracija ne iš ES šalių dar sukūrė ir savotišką „migracijos industrijos“ rinką – suklestėjo fiktyvių santuokų verslas, kaip nesunkus būdas legalizuotis vienoje ar kitoje ES šalyje.

    Nusikaltėlių tinklai

    Šioje srityje jau pasižymėjo ir lietuviai. Tokio nusikalstamo verslo organizatorių išaiškinama ne tik mūsų šalyje – jų nemažai sulaikoma ir Jungtinėje Karalystėje, kur itin veržiasi gyventi trečiųjų šalių piliečiai. Europolo duomenimis, fiktyvias santuokas paprastai organizuoja ne pavieniai nusikaltėliai, o organizuoto nusikalstamumo tinklai, ir šis faktas traktuojamas ne tik kaip nusikaltimas prieš valstybę, bet ir kaip nusikaltimas prieš žmogų, kitaip dar įvardijamas kaip prekyba žmonėmis.

    Niekas neskelbia oficialių duomenų, kiek lietuvių yra įkliuvę į fiktyvių santuokų organizatorių tinklą, kiek tokių tinklų išaiškinta, kiek nusikaltėlių išgirdo apkaltinamuosius nuosprendžius.

    Dr. Karolis Žibas, dirbantis žmogaus teisių, kovos su prekyba žmonėmis, migracijos, prieglobsčio ir integracijos srityse, savo knygoje „Fiktyvios išnaudojančios santuokos ir prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje“ rašo, jog 2015 metais buvo pradėti 3 ikiteisminiai tyrimai dėl fiktyvių santuokų sudarymo. Pasak K. Žibo, dažniausiai tikslo šalis – Jungtinė Karalystė, kur mūsų merginos ištekinamos dažniausiai už pakistaniečių, indų, afganistaniečių bei kitų šalių piliečių, bet kokia kaina norinčių legalizuotis toje šalyje.

    „Vestuvių organizatorės“

    Neseniai Didžiosios Britanijos spaudoje ir internetiniuose portaluose pasirodė žinia apie nuteistas 5 atvykėles iš Lietuvos, kurios, susibūrusios į gerai organizuotą nusikalstamą grupuotę, su trečiųjų šalių piliečiais fiktyviai apvesdino net 26 lietuvaites.

    Kaip rašo „Mail Online“, nusikalstamai gaujai vadovavo Lina Kezelytė (33 m.) ir Mohamedas Jemaldynas (33 m.). Pastarasis buvo atsakingas už jaunikių „parinkimą“. Linos motina Valentina Kezelienė (53 m.) talkino dukrai – derindavo su būsimosiomis nuotakomis atvykimo laiką, rezervuodavo skrydžius iš Vilniaus į Londoną. Beata Jarmolovič (28 m.) „dirbo“ vestuvių fotografe, taip pat ji paruošdavo ir puošdavo būsimąsias nuotakas, o Rūta Sperskaitė (25 m.) bei Renata Semaško (29 m.) leido nusikaltėliams naudotis savo banko sąskaitomis ir taip „išplauti“ nemažas pinigų sumas. Visos bendrininkės gyveno skirtinguose Londono priemiesčiuose, tačiau kaip viešnios dalyvaudavo visose savo organizuojamose vestuvių ceremonijose.

    Padėjo legalizuotis

    Pasak prokuroro Džonatano Polnojaus, grupuotė savo „veiklą“ vystė beveik trejus metus (2012-2014 m.) ir iš „jaunikių“ gavo 315 000 svarų sterlingų (maždaug 361 000 eurų) užmokestį, kurį nuslėpė. Tuo metu L. Kezelytė valdžios įstaigoms buvo deklaravusi, jog ji per metus uždirbo 36 000 svarų sterlingų.

    „Aferos sumanytojos padėjo vyrams iš ES nepriklausančių šalių – Šri Lankos, Pakistano, Nigerijos ir Nepalo – legalizuotis Jungtinėje Karalystėje. Kadangi lietuvės buvo ES šalies pilietės, tai trečiųjų šalių gyventojams, sudarius fiktyvią santuoką, atsirasdavo galimybė gyventi ir dirbti mūsų šalyje. Kai kuriais atvejais jiems pasisekė apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir kitas institucijas, jog santuoka yra tikra“, – sakė prokuroras D. Polnojus.

    Rado įkalčių

    Pasak nusikaltimų kamuolį narpliojusių tyrėjų, lietuvės ilgą laiką sugebėjo savo nusikalstamą veiklą maskuoti: vestuves rengdavo gana puošnias, dažnai pagal „jaunikio“ papročius, kad būtų labiau įtikinama, jungtuvių šventėse daug fotografuodavo.

    Pirmasis pavojaus skambutis „vestuvių organizatorėms“ nuskambėjo 2013 metų spalį, kai gavę informacijos, vestuvių ceremoniją nutraukė imigracijos tarnybos pareigūnai. Nuotaka ir jaunikis buvo suimti. Jiems buvo pateikti kaltinimai dėl fiktyvios santuokos, abiems buvo paskirtos po 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės.

    Tačiau grupuotė savo veiklos nenutraukė ir toliau „gelbėjo“ nelegalus. Kai pagaliau pareigūnai atliko kratas visų įtariamųjų gyvenamose vietose, rado pakankamai įkalčių, bylojančių apie nusikalstamą veiklą. Pavyzdžiui, B. Jarmolovič fotoaparato atmintyje buvo rastos įrašytos šešių skirtingų santuokų nuotraukos, iš kurių matyti, kaip nuotakos ir pamergės keičiasi vaidmenimis.

    Tiesa, L. Kezelytė tvirtino, kad jokia neleistina veikla neužsiėmusi – ji girdi „vysčiusi teisėtą tarptautinių pažinčių agentūros veiklą“, tačiau britų pareigūnai tai įvardijo kaip nelegalios imigracijos organizavimą.

    Teismo verdiktas

    Kovo viduryje Karališkasis Kroidono teismas L. Kezelytę pripažino kalta dėl bendrininkavimo vykdant nelegalią imigraciją ir nuteisė 4 su puse metų laisvės atėmimo bausme. Už tokią pačią nusikalstamą veiką 4 metams laisvės atėmimo buvo nuteistas ir „jaunikių medžiotojas“ M. Jemaldynas. Tik šis vyras teismo nuosprendžio neišgirdo, nes nuo teisėsaugos pareigūnų pasislėpė.

    Dvejiems su puse metų su laisve turės atsisveikinti ir V. Kezelienė. R. Sperskaitė nuteista kalėti dvejus metus, tačiau bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją nemokamai atidirbti 200 valandų visuomeninių darbų. Tiek pat valandų visuomeninių darbų privalės atidirbti ir B. Jarmolovič. Jai skirtas 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas irgi atidėtas – 18 mėnesių. Visi nuteistieji pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo vykdant neteisėtą imigraciją.

    Vienintelės R. Semaško likimas dar neaiškus, nes jai nuosprendis bus paskelbtas, kai bus įrodyta jos kaltė.

    Pirmas nuosprendis

    Pasak pagalbą nukentėjusiosioms teikiančių „Carito“ projekto „Pagalba „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovės Kristinos Mišinienės bei jos kolegių, daugelis moterų, kurios užkimba ant verbuotojų kabliuko, yra labai pažeidžiamos – dažniausiai jos yra bedarbės, vienišos auginančios vaikus, jas supa slogi socialinė aplinka arba merginos turi psichinių sutrikimų. Todėl nedaugeliu atveju nusikaltėliams pateikiami kaltinimai – jie sugeba auką įtikinti, kad dėl visko kalta ji pati. Arba įbaugina jas, todėl dažnai moterys bijo pasakoti, kas nutikę ir liudyti teisme.

    Tačiau pernai vasarą Klaipėdos apygardos teisme buvo paskelbtas pirmas nuosprendis tokio pobūdžio prekybos žmonėmis (fiktyvi santuoka) baudžiamosiose bylose Lietuvoje. Dviejų metų laisvės atėmimo bausmė buvo skirta tauragiškei Alinai Ačaitei (24 m.), kuri 2013 metais į Jungtinę Karalystę išviliojo metais jaunesnę savo draugę Gitą (vardas pakeistas – red. past.) ir pardavė ją kaip nuotaką Šri Lankos piliečiui, tokiu būdu ketinusiam gauti leidimą gyventi ir dirbti ES.

    Paskirtos bausmės vykdymas A. Ačaitei buvo atidėtas 5 metams. Per tą laiką jai uždrausta išvykti iš savo gyvenamosios vietos.

    Nuotaka šrilankiečiui

    Istorija apie prievartinę santuoką pasiekė „Carito“ darbuotojų ausis, o vėliau ir pareigūnų, kai Gita ištrūko iš nelaisvės ir grįžo į Lietuvą. Mergina apie patirtą slogią „nuotakos“ dalią teisme pasakojo: „Tuo metu materialinė padėtis buvo sunki: neturėjau nei darbo, nei pinigų. Alina man pasiūlė už pinigus susituokti, sakė, kad būsimas vyras nupirks viską, ko norėsiu, galėsiu valgyti viską, ko užsigeisiu, o namo grįšiu gavusi 8000 litų. Iš pradžių nepatikėjau, bet Alina parodė savo vestuvinę suknelę – mat ji taip pat yra ištekėjusi už užsieniečio. Tada ir susigundžiau. Sakė, jog Anglijoje teks pabūti 2-3 savaites ir dar šiek tiek po vestuvių… Susituokėme maždaug po mėnesio – tikslios dienos nepamenu. Prieš tai turėjome atvykti pokalbio į migracijos tarnybą“.

    Pasak merginos, tam pokalbiui abu ruošėsi – sukūrė pažinties ir meilės legendą, atmintinai ją išmoko. Migracijos tarnyboje „jaunikis“ ir „nuotaka“ buvo apklausti atskirai, jų papasakotos istorijos sutapo, tad pareigūnams nekilo jokių įtarimų. Po fiktyvių vestuvių Gitai dar kurį laiką teko pagyventi pas tariamą vyrą. Vėliau jis leido Gitai grįžti į gimtinę, nupirko lėktuvo bilietą ir davė 2000 svarų (2345 eurus).

    Tauragiškė teisme sakė, jog šrilankietis ja ir toliau rūpinosi: per metus į Lietuvą atsiuntė 16 piniginių perlaidų – nuo 58 iki 235 eurų.

    Laikė uždarytą

    2014 metų pradžioje šrilankietis pakvietė Gitą vėl atvažiuoti į Angliją – mat reikėjo eiti į migracijos tarnybą patvirtinti, kad šeima gyvena kartu ir puikiai sutaria.

    Mergina tikina, jog važiuoti nenorėjusi, nes neseniai buvo pagimdžiusi dukrą. „Tuomet jis atvažiavo pas mane ir maldavo eiti į pokalbį. Sutikau, kartu išsivežiau ir dukterį, – pasakojo Gita. –Vyras buvo persikėlęs į kitą butą, reikėjo įforminti mano vardu buto nuomos sutartį, sumokėti komunalinius mokesčius. Kai viską sutvarkėme, ketinau važiuoti namo, bet jis pasakė, kad dar niekada nėra turėjęs moters, o aš esu jo žmona, taigi privalanti atlikti „pareigą“. Kai aš nesutikau, užvirė pragaras“.

    Jaunavedys atėmė dokumentus, užrakino Gitą namuose, neleisdavo jai miegoti su dukra, pats guldavosi šalia. Išgirdęs, kad Gita su kažkuo kalbasi telefonu, atėmė ir sudaužė telefono aparatą. Kai jaunoji moteris, surankiojusi detales vėl ėmė telefonu naudotis, vyras atėmė telefono kortelę – tik griežtai nustatytu laiku leisdavo paskambinti motinai, prigrasinęs, kad ji turinti sakyti, jog viskas gerai. Bet Gita šiaip nutaikiusi momentą, kai vyras buvo darbe, pabėgo ir mikroautobusu grįžo į Lietuvą.

    Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas, specializavęsis prekybos žmonėmis bylose, sakė, jog informaciją apie šią fiktyvią santuoką perdavė Jungtinės Karalystės pareigūnams. Įsiteisėjus Lietuvos teismo sprendimui, ši santuoka turėtų būti panaikinta. „Kiek pinigų už paslaugą gavo A. Ačaitė, nenustatėme, tačiau ji neslėpė, jog tikėjosi atlygio, – sakė prokuroras. – Kai nukentėjusioji gaudavo pinigų iš tariamo vyro, ji vaišindavo savo „geradarę“. A. Ačaitė taip pat ištekėjusi už trečiųjų šalių piliečio, tad kyla įtarimų – gal galėjo ištekėti tokiu pat būdu. Ji tai neigia, tikina, kad šeimą sukūrė savo noru. Ar nuteistoji galės lankyti užsienyje gyvenantį sutuoktinį, spręs Probacijos tarnyba, bet tokia galimybė – abejotina.“

    TIK FAKTAI:

    Šiais metais keli ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis – fiktyvių santuokų – tęsiami Vilniaus, Tauragės bei Panevėžio apskrityse.

    2015 metais Jungtinėje Karalystėje už fiktyvių santuokų su Azijos šalių piliečiais organizavimą buvo nuteisti du klaipėdiečiai – sugyventiniai Vita Ramonaitė (27 m.) ir Robertas Čiužas (24 m.). V. Ramonaitei skirta 10 metų, o R. Čiužui – 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

    Tuo pačiu nuosprendžiu 5 metų laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta ir vienam „jaunikiui“ – Huseinui Ali Rezajė ( 22 m).

    Policijos pareigūnai iš Prekybos žmonėmis ir žmonių grobimo skyriaus 10 mėnesių trukusį tyrimą pradėjo 2014 metų rugsėjį, kai dvi aukos apie V. Ramonaitės ir R. Čiužo nusikaltimus pranešė policijai.

    Britų pareigūnai išsiaiškino, kad per pusantrų metų į šių sugyventinių „vestuvių organizavimo“ tinklą pakliuvo bent 10 moterų, tačiau teisme parodymus davė tik 3, kitos atsisakė liudyti – neigė esančios nukentėjusios. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

    Nustatyta, kad iš vienos fiktyvios santuokos organizatoriai uždirbdavo nuo 4000 iki 5000 svarų sterlingų (maždaug 4600-5700 eurų) pelno.

    Moterys buvo suviliojamos pažadant legalų gerai apmokamą darbą Didžiojoje Britanijoje, o įkliuvusios į sugyventinių pinkles buvo pasmerkiamos išnaudojimui – lyg prekės parduodamos vyrams.

    Ramonaitė šioje šalyje jau buvo teista už vagystes iš parduotuvių.

    Čiužas, nagrinėjant prekybos žmonėmis – fiktyvių santuokų – baudžiamąją bylą, buvo vežiojamas iš kalėjimo, kur jau atlikinėjo 9 metų laisvės atėmino bausmę už sunkų sugyventinės V. Ramonaitės sveikatos sutrikdymą.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: Aurelija Žutautienė

  • PREVENCINĖ PASKAITAS PAGYNĖS VAIKŲ GLOBOS NAMUOSE

    Neseniai mūsų namus aplankė Vaida iš Lietuvos Carito. Ačiū Jai už paskaitą ir priminimą, kad negalima pasitikėti nepažįstamaisiais. Būkime įtarūs, taip saugodami ir mylėdami Save ir savo draugus ♡

     

    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

  • PREVENCINĖ PASKAITA APIE PREKYBOS ŽMONĖMIS PAVOJUS

    BALANDŽIO 3 D. MŪSŲ MOKYKLOJE VIEŠĖJO LIETUVOS „CARITO“ PROGRAMOS „PAGALBA PROSTITUCIJOS IR PREKYBOS ŽMONĖMIS AUKOMS“ SOCIALINĖ DARBUOTOJA KAUNO REGIONE VAIDA MATUSEVIČIŪTĖ. „CARITAS“ YRA TARPTAUTINĖ KATALIKIŠKA ORGANIZACIJA, VISAME PASAULYJE VYKDANTI HUMANITARINĘ VEIKLĄ IR PADEDANTI VARGSTANTIEMS, NEPRIKLAUSOMAI NUO JŲ RASĖS, RELIGIJOS, LYTIES IR TAUTYBĖS. „CARITAS“SAVO VEIKLOJE REMIASI KATALIKŲ BAŽNYČIOS SOCIALINIU MOKYMU, AKCENTUOJANČIU ŽMOGAUS ORUMĄ (HTTP://WWW.CARITAS.LT/PAGE/APIE-MUS-1). NUO 2001 M. PROGRAMOS, KURIOJE DIRBA MŪSŲ VIEŠNIA, DARBUOTOJAI TEIKIA PAGALBĄ ASMENIMS, NUKENTĖJUSIEMS LIETUVOJE IR UŽ JOS RIBŲ NUO SEKSUALINĖS PRIEVARTOS IR/AR ĮVAIRIŲ PREKYBOS ŽMONĖMIS FORMŲ: PROSTITUCIJOS, PRIEVARTINIO DARBO, IŠNAUDOJIMO NUSIKALSTAMOMS VEIKOMS, FIKTYVIŲ SANTUOKŲ, ELGETAVIMO (HTTP://WWW.ANTI-TRAFFICKING.LT/).

    Programos vadovė Kristina Mišinienė 2012 m. buvo paskelbta „Žmogaus teisių šaukle“ už svarų indėlį ginant žmogaus teises ir laisves Lietuvoje (http://www.infolex.lt/portal/start.asp?act=news&Tema=1&str=51708).

    Prekyba žmonėmis yra didžiulio masto nusikaltimas Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, trečias pagal pelningumą po prekybos ginklais ir narkotikais. Prekyba žmonėmis ir prostitucija sužeidžia žmogaus sielą iki pat jos gelmių, nužmogina auką, paverčia žmogų preke, parduodamu daiktu. O juk mes kiekvienas iš prigimties esame Dievo meilės įrankiai. Balandžio 2 d., penktąjį Gavėnios sekmadienį, Lietuvoje buvo minima Maldos už seksualinės prievartos aukas diena. Šia proga Lietuvos vyskupai paskelbė kreipimąsi, kuriame visi tikintieji kviečiami prisiminti žmones, ypač vaikus ir jaunimą, patyrusius seksualinę prievartą, ir už juos melstis (http://lt.radiovaticana.va/news/2017/03/31/kreipimasis_maldos_u%C5%BE_seksualin%C4%97s_prievartos_aukas_dienai/1302416). Esame kviečiami budėti, kad mūsų visuomenėje, mūsų šeimų ir bendruomenių aplinkoje išnyktų bet koks asmens išnaudojimas, esame kviečiami puoselėti pagarbą kitam, ypač silpnesniam, įveikti smurto kultūrą.

    Socialinė darbuotoja Vaida Matusevičiūtė skaitydama prevencinę paskaitą „Prekybos žmonėmis pavojai – kas tai yra, kaip apsisaugoti?“ atkreipė mūsų dėmesį į Lietuvoje ir užsienyje klestinčias bei įvairėjančias prekybos žmonėmis formas, į kurias įtraukiami, nukenčia moterys ir vyrai, vaikai ir paaugliai. Prostitucija, pornografija ar kitoks seksualinis išnaudojimas, priverstinis darbas, įskaitant elgetavimą, yra labiausiai paplitusios prekybos žmonėmis formos Lietuvoje. Intensyvėjant tarptautiniams migracijos srautams prekybos žmonėmis nusikaltimai įgauna naujų formų: fiktyvių-išnaudojančių santuokų sudarymas, vaikų išnaudojimas vagystėms ir kitai nusikalstamai veiklai vykdyti, prekyba žmonių organais. Lektorė aptarė verbavimo būdus, kuriuos naudoja įvairios gaujos, narkotikų prekeiviai, suteneriai, vaikų pornografijos gamintojai, įvairūs išnaudotojai. Aptarti būdai, kaip atsilaikyti, išlikti atspariems, netapti preke. Suteikta informacija apie nemokamai teikiamą pagalbą pakliuvusiems į prekeivių žmonėmis pinkles.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
    Autorius: psichologė Laima Joniūnaitė

  • PO 15MIN TYRIMO APIE IŠNAUDOJAMUS UKRAINIEČIUS – IKITEISMINIS TYRIMAS

    Po 15min publikacijos apie Lietuvoje įdarbinamus, tačiau atlygio neatgaunančius ukrainiečius Klaipėdoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja Daiva Baužienė, tyrimas pradėtas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo bendrovėje „Bimater“.
    „Yra žinoma, kaip ukrainiečiai buvo įdarbinti, žinome tiekėjus, tačiau tyrimas – ne dėl prekybos žmonėmis, o dėl apgaulingos apskaitos“, – teigė tyrėja.
    15min rašė apie tai, kaip į Lietuvą dirbti atvykę ukrainiečiai skundžiasi neatgaunantys atlyginimų. Darbo inspekcija dėl to taip pat buvo pradėjusi tyrimą, o jos teisininkai situaciją vadino prekyba žmonėmis, tačiau policija verslininkų veiksmuose neįžvelgė prekybos žmonėmis. Ukrainiečius buvo įdarbinusi bendrovė „Bimater“.

    Ši bendrovė ir parūpino ukrainiečiams darbą vienoje Klaipėdos metalo apdirbimo gamyklų. Tačiau su ukrainiečiais neatsiskaityta.

    Jos vadovas Marius Urbonas 15min neneigė, kad liko skolingas ukrainiečiams. Tačiau jis teisinosi, kad sumažėjus užsakymams po kurio laiko ukrainiečiams negalėjo pasiūlyti darbo, todėl pasiūlė važiuoti namo į Ukrainą. Šie atsisakė ir toliau liko gyventi „Bimater“ nuomojamame bute Klaipėdoje.
    M.Urbonas antradienį 15min teigė sulaukęs policijos vizito, buhalterijoje pareigūnai gavo visus prašomus dokumentus. „Ko jie prašė – mes viską pateikėme. Mes nevykdėme jokios apgaulingos veiklos, tačiau pripažįstu, kad nežinojome, kaip su tais ukrainiečiais dirbti. Jie pateikė darbo vizas, pagal tai mes ir įdarbinome vienoje Klaipėdos gamykloje“, – sakė jis.
    M.Urbonas skundėsi, kad po policijos ir Darbo inspekcijos dėmesio Klaipėdos gamykla nutraukė sutartį, o pati „Bimater“ bendrovė įsiskolino valstybei, „Sodrai“. Verslininkas teigė daugiau neįdarbinantis ukrainiečių. Tačiau antradienį su 15min susisiekė dar vienas ukrainietis Aleksandras, kuris skundėsi, kad „Bimater“ jam ir jo tautiečiams liko skolinga pinigų už darbą. Tačiau „Bimater“ vadovas neigia kam nors esantis skolingas. „Jie meluoja, vaidina aukas. Mes norėjome jiems padėti, o štai kaip viskas baigėsi“, – apgailestavo verslininkas, kuris dabar dirba įmonėje jau kitu pavadinimu – „Perela“.
    Dėmesio!
    Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
    Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
    Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.