Category: Straipsniai – 2015

Penkiolikmetis lietuvis, prieš mėnesį dalyvavęs ginkluotame juvelyrikos parduotuvės apiplėšime Latvijoje, jau antrą kartą tapo prekeivių žmonėmis auka. Pirmą kartą nepilnametis buvo parduotas, kad eitų vogti užsienyje, kai jam buvo trylika metų. Neseniai Latvijoje sulaikytas paauglys iš Lietuvos ant rankos turi išdegintą žymę – vagių grupuotės ženklą. Taip vergu paverstą vaiką paženklino prekiautojai žmonėmis. 

Bandė panaikinti žymę

 Lietuvos „Carito“ atstovė, programos „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė pasakojo, kad berniukas bandė pats panaikinti šią žymę. Tačiau jam nepavyko – ant rankos atsirado gili žaizda. 

Pasiūlė uždarbiauti svetur

 Pirmą kartą berniukas buvo išvežtas į Daniją vagiliauti, kai jam buvo tik 13 metų.Biržuose gyvenanti motina negalėjo tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl atsirado veikėjų iš nusikaltėlių pasaulio, kurie vaikui pasiūlė užsidirbti užsienyje. Paauglys svajojo, kad užsidirbęs pinigų galės įsigyti daiktų, kurių girtaujanti socialinės rizikos šeima nepajėgė jam nupirkti.

 Pripažino nukentėjusiuoju

 Trys suaugę vyrai parūpino paaugliui fiktyvius dokumentus ir išsivežė į Daniją. Ten vaikas buvo išmokytas vagiliauti parduotuvėse. Tačiau berniukas greitai buvo sulaikytas vienoje parduotuvėje su įkalčiais. Iš Kopenhagos vaiką į Lietuvą parsivežė „Carito“ darbuotojos. Lietuvoje berniuką apklausė prokurorai. Vaikas papasakojo, kaip jis buvo išvežtas vagiliauti. Byloje paauglys buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Prokurorai surinko pakankamai duomenų, tad vaiko pardavėjai atsidūrė teisme.

 Sūnus vėl dingo iš namų

 Tuomet paauglys buvo atiduotas tėvams, tačiau jie nepajėgė juo pasirūpinti. Todėl nepilnametis atsidūrė Kauno vaikų socializacijos centre. Šią vasarą jis grįžo pas tėvus atostogų. „Mes visą laiką su juo bendravome, tačiau nežinojome, kad berniukui jo pardavėjai darė poveikį, spaudimą. Vaikas apie tai niekam neprasitarė“, – pasakojo K.Mišinienė. Vėliau paauglio motina prisiminė, kad sūnus rudens pradžioje buvo labai liūdnas. Jis paprašė atsiimti iš policijos pareiškimą, kuriame kaltinami jį į užsienį išvežę vyrai.Motina atsakė, kad nusikaltėliai turi atsakyti už savo nusikaltimą. Be to, byla jau nagrinėjama teisme. Kitą dieną sūnus dingo iš namų. 

Kol kas laimi nusikaltėliai

 K.Mišinienė pasakojo, kad rugsėjo viduryje ją apėmė nerimas dėl berniuko – jis jau kurį laiką neparašė, nepaskambino. „Pati paskambinau jo motinai. Tada ir sužinojau, kad sūnus Latvijoje įvykdė naują nusikaltimą ir yra sulaikytas. Kai susisiekiau su Biržų vaiko teisių tarnybos specialiste, ji pasakė, kad apie tai kažką girdėjo.Paskambinusi į Latviją sužinojau, kad tai buvo garsus nusikaltimas. Paauglys kartu su suaugusiais vyrais dalyvavo ginkluotame Daugpilio juvelyrikos parduotuvės apiplėšime“, – prisimena K.Mišinienė. Ji susisiekė su Lietuvos ambasada Latvijoje. Ambasados darbuotoja atvažiavo į Lietuvą, kad paimtų berniuko drabužių ir daiktų ir nuvežtų jam į sulaikymo vietą. „Nuo to laiko su berniuku negalėjau susisiekti. Jam dar tik 15 metų, o jis jau nurašytas. Juk šis paauglys yra prekiautojų žmonėmis auka. Jo gyvenimą dar galima pakeisti į gerąją pusę. Tačiau kol kas šioje kovoje laimi nusikaltėliai“, – apgailestavo K.Mišinienė. 

Virginija Petrauskienė 

Kalbama, kad kasmet Lietuvoje dingsta apie 1000 vaikų. Kai kas sako, jog šis skaičius perdėtas, tačiau paskutiniaisiais metais dėl vaikų pardavimo (pirkimo) pareigūnai yra pradėję po keletą ikiteisminių tyrimų, teismuose nagrinėjamos vaikus išvežusių prekeivių bylos. Yra jau ir nuteistų vaikų išnaudotojų.

Nėra strategijos

Lietuva į savo Baudžiamąjį kodeksą 147 straipsnį (Prekyba žmonėmis) įsirašė 1998 metais, o dar vėliau ir 157-ąjį (Vaiko pirkimas arba pardavimas). Per beveik 20 metų keitėsi prekybos žmonėmis taikiniai – jei pradžioje dažniausiai tik merginos ar moterys buvo prievarta vežamos į sekso vergiją, tai netrukus jų gretas papildė vyrai ir paaugliai (ir net mažamečiai), išvežti ir išnaudoti nusikaltimams daryti, prievartiniam darbui, pornografijos pramonei, paauglių kautynėms, nelegaliems lošimams, o taip pat – parduoti suteneriams.

Nevyriausybinė organizacija „Lietuvos Caritas“ jau seniai skambina pavojaus varpais, kad Baudžiamojo kodekso straipsniai – dar ne viskas. Būtinas aukos apsaugos mechanizmas ir bendras visų institucijų požiūris į nukentėjusį žmogų, o ypač vaiką. Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė tvirtina, kad iki šiol karas su prekeiviais žmonėmis vis dar pralaimimas. „Trūksta bendros strategijos, – sakė K. Mišinienė. – Be to, kritinėje situacijoje yra atsidūrusios parodymus duodančios aukos, ypač nepilnamečiai – jiems negarantuojamas saugumas. Prekyba žmonėmis – toks nusikaltimas, kai be aukos parodymų ikiteisminis tyrimas beveik neįmanomas, tačiau kas apsaugos auką po to, kai ši išpasakoja savo kančias ir nurodo kankintojus? Jokio apsaugos mechanizmo nėra. Ir, jei nukentėjęs vaikas ar mergina gyvena kokiame nors nuošaliame užkampyje – o taip neretai ir būna, – kas garantuos, kad prekeiviai žmonėmis su jais nesusidoros, neįbaugins, kad ji ar jis pakeistų parodymus?“

Dirba kartu

Kol kas prekeiviams žmonėmis, ko gero, neramiausia Panevėžio apskrityje, nes čia prokurorai ir karitietės beveik 10 metų dirba ranka rankon. Jie ne tik stengiasi apsaugoti aukas, teikia joms psichologinę pagalbą, padeda atsitiesti, bet ir dirba šviečiamąjį darbą – lankosi mokyklose, pasakoja realias situacijas, taip įspėdami jaunimą, kokie ir kur gali tykoti pavojai.

Viena tokių ikiteisminių tyrimų pradininkių, pasiuntusi pirmuosius prekeivius žmonėmis (o vėliau – ir ne vieną dešimtį) į teisiamųjų suolą, – dabartinė Panevėžio apgygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė. „Panevėžio apskrityje pirmosios aukos, kurios buvo išvežtos į užsienį ir parduotos suteneriams, prabilo maždaug 2006 metais, – pasakojo N. Grunskienė. – Nuo to laiko buvo pradėti 36 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, 4 – ir dėl prekybos žmonėmis, ir pagal BK 157 str. (vaiko pirkimas arba pardavimas). Nuteistas 41 prekeivis žmonėmis, nukentėjusiaisiais pripažintos 46 jų aukos, pagrinde merginos ir moterys. Šiuo metu teismuose dar nagrinėjamos 6 panašios bylos“.

Neturi supratimo

Tačiau „Carito“ atstovė K. Mišinienė tvirtina, kad ne visose apskrityse dirbama taip, kaip Panevėžyje. Ypač daug problemų kyla dėl prekeivių aukomis tapusių nepilnamečių. „Mes net susiduriame su priešiška kitų institucijų, privalančių padėti pakliuvusiam į pinkles nepilnamečiui, nuostata, jei imamės iniciatyvos gelbėti auką – piktinosi K. Mišinienė. – O nesenas įvykis iliustruoja, kad kai kada stokojama supratimo, žinių, ar tiesiog noro dirbti. Štai iš Danijos buvo parvežtas į prekeivių tinklus pakliuvęs 13 metų berniukas, kuris toje šalyje buvo išnaudojamas nusikaltimams daryti. Danai net nenorėjo vaiko atiduoti, nes jautė, kad jis bus grąžintas į alkoholikų šeimą. Deja, taip ir atsitiko – Lietuvoje vaikų teisių apsaugos tarnyba nematė jokio pavojaus ir vaiką grąžino tėvams. Šiems sūnus nerūpėjo, tad nepilnametis atsidūrė vaikų socializacijos centre“.

Bergždžios pastangos

Kad visos institucijos kol kas dirba kas sau, pritarė ir Raseinių savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAT) vedėja Regina Klevinskienė. Ji papasakojo, jog per 2 metus iš vienos seniūnijos buvo išvežti net 4 nepilnamečiai, o vienas – net 2 kartus. Visi šie paaugliai – problematiški, augo arba socialinės rizikos, arba nepilnose šeimose. Pasak R. Klevinskienės, šie vaikai nerūpėjo ir mokyklos pedagogams, jie tik apsidžiaugė, kai mokykloje nebeliko galvos skausmą keliančių paauglių.

Vienas jų – Ovidijus (16 m.) – atsidūrė Šveicarijoje ir buvo sulaikytas už ginkluotą apiplėšimą. Parvežus jį į gimtinę VTAT darbuotojai ir psichologai bandė paauglį prakalbinti, tačiau nepavyko –vaikinukas visų paslaugų atsisakė, apsivogė ir šiuo metu jis kali Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (NTI-PN).

Jo draugas Egidijus šį rudenį taps pilnamečiu. Jam taip pat buvo bandoma padėti. Prieš porą metų jis buvo įstojęs į vieną mokyklą Kaune, tačiau greitai iš jos dingo. Pradėjus ieškoti buvo gautas pranešimas iš ambasados, jog vaikas sulaikytas Šveicarijoje.

Policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl paauglio dingimo, tačiau sužinoję, kad jis sulaikytas užsienyje, tyrimą nutraukė. Nors Raseinių rajono VTAT kreipėsi į pareigūnus prašydama išsiaiškinti, kas nepilnametį išvežė į kitą šalį, kas įsodino į automobilį, kas užsakė viešbutį, kitas aplinkybes, bet tyrimas įstrigo.

Po trijų mėnesių gražintas į Lietuvą Egidijus ir vėl pranyko iš akiračio. VTAT pasiekė informacija, kad jis, kartu su Ovidijaus vyreniuoju broliu, kuris jau ragavęs kalėjimo duonos, sulaikytas už ginkluotą apiplėšimą.

2014 metais vaikinukas buvo grąžintas į Lietuvą, o šių metų liepą, pasakęs motinai, kad neva plauks baidarėmis… išplaukė nežinoma kryptimi.

Trečiasis paauglys šių metų vasarą, pasakęs tėvams, kad važiuoja pas gimines į Klaipėdą, buvo sulaikytas bandantis vogtu automobiliu pervažiuoti sieną.

„Kai vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai paragino tėvus netylėti, o kreiptis į policiją, tai vieno berniuko tėvas pagrasino, kad mes „nesikabinėtume, nes visokių dalykų gali nutikti“, – sakė R. Klevinskienė. Jokie tyrimai dėl šių vaikų dingimo nebuvo pradėti.

Žino, ką rinktis

Taigi, nusikaltėliai kruopščiai surenka visas žinias apie aukos šeimą: ar girtuokliaujama, ar gyvena skurdžiai, ar tėvams rūpi vaikai ir savo aukomis jie pasirenka tokius paauglius, kurių, žino, niekas nepasiges. Pavojuje ne tik asocialiose ar nepilnose šeimose augantys vaikai, pavojuje ir vaikų globos namų auklėtiniai, etninių bei tautinių grupių atstovai, vaikiai, linkę bėgti iš mokyklos, nusikalsti.

Ir minėtų vaikų niekas nepasigedo, išskyrus Raseinių rajono VTAT darbuotojus, niekam jie neužkliuvo, nors, ko gero, buvo išvežti su padirbtais pasais, kažkas juos lydėjo, kažkas apmokėjo jų kelionę. Ir tyrimai, jei jie buvo ir pradėti, atsidūrė aklavietėje. „Kai kurių pareigūnų požiūrį į tokius vaikus parodo jų neretai metama frazė: „Tai ką, gaideli, ir vėl pakliuvai?“, – sakė R. Klevinskienė.

Sulauks pagalbos?

Socialinės ir darbo apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, kuruojantis Socialinės aprėpties, Šeimos ir bendruomenių departamentų veiklą, neseniai įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Iššūkiai kovojant su prekyba žmonėmis“ patikino, kad „ministerija ieško būdų kaip pagelbėti mažametėms aukoms“. Viceministras pažadėjo, jog už gautą iš Europos Sąjungos paramą bus įkurti „Vaiko namai“, kur bus teikiama pagalba vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos ar smurto. Tokie namai turėtų pradėti veikti kitų metų balandį.

Policijos departamento kapelionas kun. Algirdas Toliatas priminė, kad mūsų šalyje jau yra įkurta Šv. Mortos koordinacinė grupė. Tai tarptautinis tinklas, jungiantis policijos ir Bažnyčios iniciatyvas kovai su prekeiviais žmonėmis ir, kurią globoja popiežius Pranciškus. Kapelionas kun. A. Toliatas yra pagrindinis koordinatorius tarp Bažnyčios ir policijos sprendžiant šiuolaikinės vergovės problemą. „Šv. Mortos grupės tikslas sušildyti auką, sukurti pasitikėjimo erdvę, kad nukentėjęs žmogus duotų parodymus“, – sakė kapelionas kun. A. Toliatas.

„Vienas lauke – ne karys, – sakė K. Mišinienė. – Tačiau mes džiaugiamės, kad nors ir susidurdami su įvairių institucijų priešiškumu, o gal nenuovokumu, vien pernai pagalbą suteikėme 58 aukoms. Jos davė parodymus 35 ikiteisminiuose tyrimuose, 29 aukos liudijo teismo proceso metu. Taip pat džiaugiamės, kad 64 proc. gavusių pagalbą sėkmingai susitvarkė savo gyvenimą“.

Tarptautiniai ryšiai

Kaip žinia, lietuviai prekeiviai žmonėmis glaudžiai bendradarbiauja su kitų šalių nusikalstamomis grupuotėmis. Iš Lietuvos „vergai“ keliauja į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Nyderlandų Karalystę, Skandinavijos šalis ir kitur, todėl, siekiant nors kiek pristabdyti prekybą žmonėmis, mūsų pareigūnamas tenka bendradarbiauti su kitų šalių teisėsaugos atstovais. Minėtoje tarptautinėje konferencijoje dalyvavęs Jungtinės Karalystės Nepriklausomas kovos su vergove komisaras Kevinas Hylandas informavo, kad Lietuva įrašyta 9-ąja sąraše šalių, iš kurių „tiekiami“ vergai. „Daugiau nepilnamečių ir net mažamečių atvežama iš Rumunijos, Moldovos, Rusijos, – vardijo komisaras. – Vaikai išnaudojami ir seksualiai ir prievartiniam darbui. Neseniai iš Rumunijos atvežta 7 metukų mergaitė buvo laikomis baisiomis sąlygomis ir verčiama santykiauti su 60 vyrų per parą. Šiaurės Škotijoje buvo aptikti nepilnamečiai iš įvairių šalių, kurie buvo verčiami dirbti 20 valandų per parą. Svarbiausia – užkirsti kelią prekeiviams, būtina suteikti visas saugumo garantijas aukai, nes tik jos parodymais remiantis galima išardyti nusikalstamų grupuočių veiklą. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje priimtas naujas sugriežtintas įstatymas dėl prekybos žmonėmis, kuris labiau orientuotas į auką.“

Neliks nenubausti

Kaip jau minėjau, Lietuvoje galiojantys įstatymai už prekybą žmonėmis ir vaiko pardavimą (pirkimą) numato gana griežtas bausmes – iki 15 metų laisvės atėmimo. Deja, kartais žemesnės instancijos teismuose prekeivių žmonėmis nusikaltimai kvalifikuojami tik kaip pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 307 str.) arba pagal BK 308 str. (įtraukimas į prostituciją). Pagal šiuos straipsnius skiriamos kur kas švelnesnės bausmės – nuo piniginės baudos iki 8 metų laisvės atėmimo. Kadangi aukos dažniausiai bijo kalbėti, tai, kol jos pasiryžta įvardinti savo išnaudotojus ir papasakoti, kas nutiko, nuo nusikaltimo padarymo neretai praeina metai ir daugiau. O tai teismuose neretai suveikia kaip švelninanti aplinkybė – girdi, paskutiniais metais kaltinamasis daugiau nenusikalto, vedė, augina vaiką ir pan. Ir skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o, pasitaiko, kad tokie nusikaltėliai ir visai išteisinami – neva aukos važiavo niekieno neverčiamos!

„To neturėtų būti – prekeiviai žmonėmis neturėtų išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, – įsitikinęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas, nagrinėjęs ne vieną panašią bylą. – Aukščiasiasis teismas stengiasi suformuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, tačiau, tiesą sakant, pasitaiko, kad žemesnės instancijos teismai taiko kitas teisės normas. Aukščiausiąjį teismą pasiekiančiose bylose prekeiviams žmonėmis skiriamos vidutiniškai 2-8 metai nelaisvės. Manau, kad iš tokių nusikaltėlių būtina konfiskuoti ir jų turtą. Esu įsitikinęs, kad net ir prostitucija, nors moteris ir sako, jog ji šiuo „amatu“ užsiima savo noru, yra prievartinė“.

Aurelija Žutautienė

Publikuota 2015 m. spalio 02 d. “AKISTATA”

Po rezonansinės vagystės iš Daugpilio juvelyrinių dirbinių parduotuvės sulaikytas penkiolikmetis iš Biržų – akivaizdus ciniško vaikų išnaudojimo vagystėms užsienyje pavyzdys.

 Ant paauglio rankos išdegintą vergo žymę – priklausomybės tam tikrai grupuotei ženklą – galima vadinti ir gėda valstybei, kurios struktūros nesugeba arba nenori dirbti savo tiesioginio darbo, t. y., apsaugoti vaikų.  

Apleistą vaiką išvežė vogti

  Į Lietuvos Carito akiratį Tadas (vardas pakeistas – DELFI) pateko prieš porą metų. Apie jį nevyriausybinei organizacijai pranešė kolegos iš Danijos.  „Sužinojom, kad iš Kopenhagos į gimtąjį miestą reikia pargabenti berniuką. Biržų vaiko teisių apsaugos skyrius neturėjo galimybių, tad paprašė Lietuvos Carito pagalbos. Kaip vėliau paaiškėjo, organizuota gauja vaiką išvežė į Daniją vogti iš parduotuvių. Matė miestelyje neprižiūrimą, apleistą ir prisikalbino, žadėdami, kad užsidirbs pinigų. Vaikas norėjo treningų, kedų, o šeima negalėjo nupirkti. Tačiau ne dėl to, kad nepasiturinti. Alkoholizmas irgi tik viena iš problemų – šiomis dienomis vienas iš šeimos narių už vagystes sodinamas į kalėjimą“, – DELFI pasakojo Lietuvos Carito programos „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė Trylikametį paauglį Lietuvos Carito darbuotojai parvežė namo. Tačiau geriantiems tėvams jis nerūpėjo, tad tarnybos nutarė vaiką patalpinti Kauno socializacijos centre.  Iš socializacijos centro paauglys buvo grįžęs atostogų. Paskutinę vasaros dieną paprašė mamos, kad atsiimtų kaltinimus dėl jo išvežimo, nes bus blogai. Mama nesutiko. Vaikinas ją apkabino, pabučiavo ir dingo.  Apie tai K. Mišinienė prieš kelias dienas sužinojo paskambinusi į Biržus. Mama papasakojo apie paskutinį pokalbį su sūnumi. Paskui lyg tarp kitko užsiminė, kad Tadas Latvijoje, suimtas dėl plėšimo iš Daugpilio juvelyrinių dirbinių parduotuvės. „Apie Latvijoje sulaikytą paauglį mūsų šalies ambasada net negavo informacijos. Kaip mums buvo paaiškinta, nėra tarpvalstybinių sutarčių, kurios įpareigotų apie tokius atvejus pranešti Lietuvos ambasadai. Buvo paskambinta tik to berniuko mamai, kuri, ko gero, nelabai ką ir suprato“, – piktinosi K. Mišinienė.
 Taigi Tadas dar kartą tapo prekybos žmonėmis auka. „Kai aš latvių teisėsaugininkų klausiu, kokia Tado rolė tame baisiame apiplėšime, jie nieko negali pasakyti. Tai, kad iš įvykio vietos nusikaltėliai pasišalino nelaukdami Tado – visiškai logiška, turint omenyje tai, kokios didžiulės bausmės gresia už prekybą žmonėmis. Čia tiesiog buvo gudrus ėjimas, viską suplanavus iš anksto“, – įsitikinusi K. Mišinienė.  

Rado su vasariniais drabužiais  

Antrą kartą vogti į užsienį nepilnametis buvo išvežtas vasariniais drabužiais. Su jais Lietuvos ambasados atstovė jį ir rado Latvijoje, nepilnamečių sulaikymo vietoje.  Ant Tado rankos buvo žaizda – draskydamas išdegintą priklausomybės grupuotei ženklą, paauglys bandė jo atsikratyti.  Kaip pasakojo K. Mišinienė, ambasadoriaus patarėja pati jam iš Vilniaus vežė drabužių. Nuvykusi pas Tadą pamatė liūdną vaizdą – sutrikusį, liesą vaikinuką. Jis įsikabinęs prašė padėti. Neaiškino aplinkybių, tik tikino, kad bus geras, nerūkys, mokysis, kad tik ištrauktų jį iš ten.  „Kaip supratome, Tado advokatė nelabai juo domisi, tad patarėja mums rekomendavo samdyti jam privatų. Dabar karštligiškai ieškome gynėjo ir čia mums labai padeda organizacija „Gelbėkit vaikus“. Taip pat talkina privatūs geros valios žmonės, nes neturėjome lėšų samdyti advokatui Latvijoje. Susisiekėm su Kazickų šeimos fondu JAV, kuris labai greitai, tiesiog per naktį reagavo ir padės mums“, – pasidžiaugė DELFI pašnekovė.  Kitas Carito žingsnis – Biržų savivaldybėje sukviesti skubų atsakingų tarnybų susirinkimą ir nutarti, kaip veikti toliau. „Mes norime, kad Latvija grąžintų į Lietuvą berniuką, nes jis tame centre net neišeina iš kambario, su niekuo negali bendrauti, nes nemoka nei rusiškai, nei angliškai, negali mokytis. Žino tik tiek, kad po dviejų mėnesių bus teismo procesas ir turi jo laukti. Mes matome, kad jis – neviltyje“, – sakė K. Mišinienė.  Klausimas, kurį ypač aštriai kelia Lietuvos Carito programos „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“ vadovė – ką reiškia asmenų, ypač nepilnamečių, duodančių parodymus prekybos žmonėmis bylose, apsauga.  „Tado atveju sutapimai – akivaizdūs. Jis vienintelis likęs liudytojas“, – pabrėžė ji.  

Vienas suimtas, kitas – laisvas

  Kaip DELFI informavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Rimantas Vagrys, ikiteisminis tyrimas dėl Tado išnaudojimo vagystėms Danijoje baigtas, byla teisme. 
„Tas vaikas – nukentėjusysis. Kaltinami du asmenys (trečias ikiteisminio proceso metu mirė – DELFI), kurie jį išvežė į Daniją ir išnaudojo vagystėms. Tokia veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už tai gresia iki 12 metų nelaisvės“, – sakė prokuroras.  Pasak R. Vagrio, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad nusikaltėliai gali daryti poveikį Tadui, tad buvo pakeista kardomoji priemonė. „Vienas iš kaltinamųjų šiuo metu suimtas, vienas kol kas laisvėje, nes nėra jokių duomenų, kad galėtų daryti poveikį. Jei tokių duomenų turėtume, priimtume sprendimus“, – sakė prokuroras.  R. Vagrio žodžiais, vagystėms išnaudoti vaikus – paplitęs būdas pelnytis: „Ne tik patys, važiuoja, bet ir vaikus ima, kad būtų daugiau rankų. Negalima sakyti, kad Tadas buvo vežamas prievarta, tačiau 13 metų vaiko sutikimas nepanaikina suaugusiųjų atsakomybės, už tai ką jie daro, nes vaikas dar nėra pilnai susiformavęs ir gali nesuvokti, ko važiuoja“.  Kaip pastebi prokuroras, vaikai vagystėms į užsienį vežami tikintis, kad sučiuptą nepilnametį greičiu paleis, nekreips dėmesio, ypač jei jis atrodo silpnas, paliegęs, turi negalią. Kita priežastis – jie mažiau reikalauja iš bendros dalies, kiek yra pavogta, tad išnaudojant vaikus tikimasi didesnio pelno. 

 Kasdien pralošinėjami vaikų gyvenimai 

 Kaip žinia, Tado šeima buvo žinoma tarnyboms, namuose lankėsi socialiniai darbuotojai. Tačiau kas iš to? „Ar iš tiesų yra realiai veikiama vaiko labui, jei jis nepaisant nieko išvežamas vogti? Koks tikslas vaikščioti į šeimą, jei tai nekeičia situacijos joje? Lengvabūdiško požiūrio į darbą pasekmes matome ir jos – labai skaudžios. Žinoma, mes mirtinai susipykstame su tarnybomis, kai apie tai kalbame, tačiau nebeįsivaizduoju, kaip ir elgtis, kad apsaugotume vaikus.  Ar iš tiesų tas konkretus berniukas toks jau blogas, ar mes tiesiog kasdien pralošinėjam savo vaikus ir jų gyvenimus vien dėl to, kad nesugebam sukurti strategijos, kaip ne formaliai, o realiai veikti vaiko labui kritinėse situacijose?“, – kėlė klausimus programos „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“ vadovė. 

URM ambasada palaiko ryšį su nepilnamečiu ir jo artimaisiais  

Kaip DELFI informavo Užsienio reikalų ministerija (URM), nei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, nei Lietuvos ambasada Latvijoje neturi oficialaus Latvijos institucijų pranešimo apie nepilnamečio sulaikymą.  „Apie įvykį sužinojusi iš išorinių šaltinių, ambasada nedelsdama kreipėsi informacijos į kompetentingas Latvijos institucijas. Šiuo metu paauglys yra Cėsio nepilnamečių pataisos namuose”, – rašoma URM atsakyme.  Ambasados Latvijos Respublikoje duomenimis, nepilnamečiui iš Lietuvos paskirta valstybinė gynėja. Ambasados darbuotojai aplankė nepilnametį, palaiko ryšį su juo ir jo artimaisiais. 

Ieva Urbonaitė-Vainienė 

Šiandien, rugsėjo 25 dieną Raseinių Žemaičio aikštėje vieši Lietuvos „Caritas“ organizuota socialinė akcija „Ekspozicija ant ratų“.

Kaip portalui manoRaseiniai.lt sakė mūsų mieste apsilankiusios prevencijos programos koordinatorė Erika Panova ir socialinė darbuotoja Vaida Matusevičiūtė, praėjusių metų spalį, minint Tarptautinę kovos su prekyba žmonėmis dieną, prasidėjusios akcijos „Ekspozicija ant ratų“ tikslas – parodyti visuomenei, kokia „apčiuopiama“, reali yra prekyba žmonėmis. Šia ekspozicija siekiama ne tik įspėti, bet ir paskatinti mūsų žmones nelikti abejingiems, žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos. Merginos pasakojo, kad yra buvęs ne vienas atvejis, kai Raseiniuose dingę žmonės parduoti ir išnaudojami.

Su šia socialine akcija Lietuvos „Caritas“ aplankė jau daugiau kaip 20 šalies miestų ir kaimų.Į Raseinius ši ekspozicija atvyko pirmą kartą.

Specialiai įrengtame treileryje yra rekonstruotos seksualinio ir darbinio išnaudojimo aukų gyvenimo sąlygos, jų gyvenimo nelaisvėje žiauri kasdienybė.

„Mes teikiame pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo seksualinės prievartos, įvairių prekybos žmonėmis formų – prostitucijos, prievartinio darbo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, fiktyvių santuokų, elgetavimo“, – kalbėjo E. Panova. Mergina pasakojo, kad yra nutikę atvejų, kai žmonės apžiūrėję ekspoziciją išdrįso papasakoti apie savo, bei artimųjų patirtą siaubą.

Akcijoje dalyvavusios programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinės darbuotojos diskutavo su apsilankiusiais raseiniečiais, kvietė išreikšti savo įspūdžius ir raštu. Sulaukta tikrai stiprių atsiliepimų: „Siaubas, baisu. Žmogus – daiktas. Sunku ir įsivaizduoti išgyvenusiųjų pojūčius“, „Saugokim vieni kitus, būkim budrūs visose situacijose“, „Labai slogūs įspūdžiai. Net nežinojau, kad viskas taip arti..“

Su šia socialine akcija Lietuvos „Caritas“ atstovės ruošiasi apsilankyti kuo daugiau šalies miestų ir kaimų. Jos dėkoja aukojusiems praeiviams, kurių aukos padės įrengtai ekspozicijai riedėti vis toliau.

Pirmąkart ir pakartotinai teisiami pedofilai už grotų patenka į pragarą. Tačiau ar pasitaiso? O gal žvėriškomis sąlygomis būdami nelaisvėje tampa dar didesne grėsme vaikams?  

Seksualinių impulsų nevaldymas laikomas liga. Jei tos ligos pasekmė – suluošinti kitų žmonių likimai, ji privalo būti gydoma. DELFI aiškinosi, kaip tai vyksta Lietuvoje, jei pedofilų aukų nemažėja. Patėvių prievartaujamos mergaitės, kurių negina mamos, ir dažnėjanti seksualinė prievarta prieš berniukus. Tai socialiniams darbuotojams šiuo metu kelia didžiausią nerimą. 

Kali pusšimtis, gydosi – du

 Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę už seksualinį smurtą prieš vaikus atlieka 56 asmenys. Vos 2 iš jų dalyvauja seksualiai nusikaltusių asmenų terapijoje
Priverstinio gydymo nuo pedofilijos (kaip ir kitokio priverstinio gydymo) teisinio instituto nėra.  Skirtingai nei, pvz., kaimyninėje Lenkijoje, cheminė kastracija, kaip sprendimas apsaugoti visuomenę nuo seksualinių impulsų nevaldančių žmonių, Lietuvoje taip pat netaikoma. Ar nėra taip, kad ginamas smurtautojas, o kenčia auka? 

 Kai lifto durys užsidarė, jis puolė draskyti drabužius 

„Kai lifto durys užsidarė, jis puolė mane, pradėjo draskyti drabužius. Pamenu, kaip jis visas drebėjo, inkštė tokiu ne žmogaus balsu… Tas atsitikimas lifte sugriovė mano gyvenimą“. Tai tik vieno iš daugybės vaikų parodymų teisme, nuo kurių „įvairovės“ kūnas nueina pagaugais. Aukos – patėvių, brolių, pažįstamų ir nepažįstamų prievartauti mažamečiai vaikai ir paaugliai.

 Mastai 

Seksualinių nusikaltimų mastus DELFI aiškinosi Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamente.

 -Kiek šiuo metu Lietuvos įstaigose yra už seksualinius nusikaltimus nuteistų asmenų?

 -2015 m. liepos 1 d. Duomenimis – 447.

Kiek iš jų nelaisvėje už seksualinį smurtą prieš vaikus?

 -2015 m. liepos 1 d. duomenimis – 56. 

-Ar identifikuojami, kažkaip išskiriami nuteistieji, kurie turi pedofilijos sutrikimą?

 -Ne.
 

– Kiek asmenų teismo sprendimu priverstinai gydomų nuo pedofilijos?

-Priverstinio gydymo nuo pedofilijos (kaip ir kitokio priverstinio gydymo) teisinio instituto nėra.

– Ar visose įkalinimo įstaigose yra galimybių tokiems asmenims taikyti kompleksinį gydymą?

 -2012 m. priėmus Bausmių vykdymo kodekso pakeitimus, kuriais buvo panaikinta galimybė lygtinai paleisti seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius padariusius nuteistuosius, šie asmenys prarado pagrindinę motyvaciją dalyvauti Seksualiai nusikaltusių asmenų terapijos (SeNAT) programoje, todėl šiuo metu ji taikoma tik 2 nuteistiesiems. SeNAT paskirtis – pakartotinių seksualinių nusikaltimų prevencija ir šiuos nusikaltimus padariusių asmenų reintegracija į visuomenę. Pagrindinis programos uždavinys – padėti nuteistiesiems nustatyti jų rizikos faktorius bei išmokyti tuos faktorius kontroliuoti ir valdyti ateityje.
 

– Kokia dalis seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius padariusių žmonių už tą patį pakartotinai nubaudžiami laisvės atėmimo bausmėmis?

 -Neturime duomenų. 
– Ar tarp nuteistųjų buvo pageidaujančių cheminės kastracijos? 
-Nebuvo.
 -Ar ji apskritai Lietuvoje taikoma kaip sprendimas apsaugoti visuomenę nuo seksualinių impulsų nevaldančių žmonių?
 -Netaikoma. 
– Jei galite, įvardykite asmenį, kuris daugiausiai kartų teistas už vaikų seksualinį išnaudojimą.
 -Neturime teisės įvardinti šio asmens, nors apie jį viešojoje erdvėje kalbėta daug. 
Prievartautą berniuką rado lauke ant suolo, nesiorientuojantį aplinkoje
 Kaip rašė DELFI, garsiausiu Lietuvos pedofilu laikomas kaunietis kalėjime sėdi aštuntą kartą. Paskutinį buvo pripažintas kaltu ne tik dėl vaiko seksualinio prievartavimo, bet ir dėl neteisėto disponavimo narkotikais, psichotropinėmis medžiagomis. Teismas nustatė, kad jis nepilnamečiui psichotropinių medžiagų davė ne siekdamas jas platinti, o norėdamas palaužti pasipriešinimą seksualiniam prievartavimui.
 Po nakties prievartautojo bute berniukas buvo rastas lauke ant suoliuko sunkiai besiorientuojantis aplinkoje. 
Mergaitės pasirenkamos 8-10 metų, berniukai – šiek tiek vyresni
 Pedofilija priskiriama seksualiniam sutrikimui parafilijai. Tai seksualinė veikla, į kurią įtraukiami lytiškai nesubrendę vaikai, paprastai iki 13 metų. Pedofilu gali būti įvardintas asmuo bent 16 metų amžiaus ir bent 5 metais vyresnis nei jo aukos. 
Nustatyta, kad daugiau kaip 90 proc. pedofilų yra vyrai. Seksualiai juos gali traukti tiek berniukai, tiek mergaitės (net dažniau) arba ir vieni, ir kiti. Mergaitės paprastai pasirenkamos 8-10 metų, berniukai – šiek tiek vyresni. Šeimoje pasireiškianti pedofilija vadinama kraujomaiša.
 Mokslinių tyrimų duomenimis, kraujomaiša pasireiškianti pedofilija būdinga penktadaliui šį sutrikimą turinčių žmonių. Terminas „infantofilija“ vartojamas apibūdinti asmenis, kurie seksualiai domisi jaunesniais nei penkerių metų vaikais. 
Jausdami stiprų potraukį vaikams, pedofilai gali apsiriboti jų nurengimu ir stebėjimu, rodymu save nuogą, lietimu ar vaiko mylavimu, masturbavimusi vaikui matant. Kiti elgiasi priartėja prie lytinio akto ar net jį atlieka, be to, tą darydami naudoja jėgą. Paprastai pedofilas savo elgesį bando teisinti, neva tai vaiko edukacija, jis pats patiria seksualinį malonumą. Arba aiškina, kad vaikas buvo seksualiai patrauklus, ypač tais atvejais, kai seksualinė trauka pasireiškia berniukui.
 Sterilizavimas potraukio nepanaikina
 Specialistai kartoja – vien įkalinimas neišsprendžia seksualinės prievartos problemų. Prievartautojų gydymas gyvybiškai svarbus siekiant išvengti seksualinės prievartos ateityje ir mažinti aukų skaičių. 
Biologinio parafilijos gydymo rekomendacijose pabrėžiama, jog sterilizavimas potraukio nepanaikina. Pedofilas stengiasi valdyti, slopinti instinktus, bet vieną dieną jie vis tiek prasiveržia ir tuomet visos moralinės normos žlunga. Veiksmingos cheminės terapijos taip pat nėra. Kad būtų numalšintas seksualinis potraukis, reikėtų užblokuoti lytinių hormonų gamybą, o tai didžiulė žala visam organizmui. Kita vertus, vaikui padaroma žala – dar didesnė. Lytinė prievarta sutrikdo jo lytines funkcijas ateityje: lytiniai santykiai kelia baimę, prarandamas gebėjimas džiaugtis meile ir t. t. 
Vidutinis vieno pedofilo aukų skaičius – apie 20 vaikų
 Parafilai dažnai turi daugiau nei vieno tipo iškrypusį seksualinį elgesį. Pvz., trečdalis pedofilų yra ir ekshibicionistai, nuo 50 iki 70 proc. pedofilų turi daugiau nei vieną parafiliją.
 Apskaičiuota, kad vidutinis aukų skaičius vienam pedofilui – apie 20 vaikų. Vis dėlto, pripažįstama, kad seksualinės prievartos dažnis įvertintas nepakankamai, nes prievartautojai dažnai nesulaikomi arba nenuteisiami.
 Tai tyrėjams patvirtino ir patys vyrai, kalintys už seksualinę prievartą prieš vaikus. Jų teigimu, dar bent dėl penkių seksualinio smurto atvejų jie niekada nebuvo sulaikyti.
 Moksliniuose straipsniuose naudojami duomenys iš įkalinimo vietų rodo, kad 15 proc. vaikų išnaudotojų, kurie paliko kalėjimą, per dvejus metus vėl nuteisiami dėl seksualinio nusikaltimo.
 Kastraciją vadina asmens luošinimu
 Po rezonansinių bylų padaugėja siūlymų lytinę prievartą prieš vaikus naudojantiems asmenims taikyti chirurginę kastraciją. Tačiau Lietuvos teisės institutas yra aiškiai pasisakęs – tai būtų asmenį luošinanti priemonė, nesuderinama su fundamentinėmis žmogaus teisėmis. 
Tuo tarpu cheminei kastracijai Teisės institutas neprieštarautų, jei ji būtų taikoma asmeniui sutikus. Pabrėžiama, jog šios priemonės taikymas pateisinamas tik sunkių ir labai sunkių lytinių nusikaltimų atvejais, kuriuos lėmė patologinis negalėjimas kontroliuoti savo lytinio potraukio.
 Priskiriami žemiausiai ir labiausiai niekinamai kastai Kalėjime vaikų prievartautojai išsyk priskiriami žemiausiai ir labiausiai niekinamai kastai – gaidžiams. Dar vadinami „pyderais“, „fašmakais“, „šliapomis“, „nuleistais“, „nuskriaustaisiais“.
Netiesa, jog į ją papuola tik homoseksualai arba už lytinius nusikaltimus įkalinti asmenys. Į dugną taip pat bloškiami moteriškesnės išvaizdos, turintys moteriškų manierų ar fiziškai silpnesni vyrai. Nuteistųjų subkultūros sociologinis tyrimas Pravieniškių II-uosiuiose pataisos namuose parodė, kad „gaidžiais“ tampa ir dėl vidinių „taisyklių“ nežinojimo arba, pvz., pasigyrus apie oralinį seksą su moterimi“.
 „Gaidį galima mušti tik pagaliu arba spardyti kojomis, kad rankų „nesitepti“, – taip DELFI yra teigęs kalėjime sėdėjęs Tadas. 
Pasak jo, moters išprievartavimas kalėjime nelaikomas išskirtiniu nusikaltimu, už kurį įkalinimo įstaigose gali sulaukti pasmerkimo. „Jei tu išprievartavai mergą, bet esi „normalus“, tai gal ten tave ant rankų nešios, ten už išprievartavimus krūvos sėdi. Niekas už tai nesmerkia“, – sakė Tadas. – Tačiau jei išprievartavai vaiką – tai taip. Tada tiesiai į gaidyną. Tokius pirmą mėnesį pamuša, antrą – pamuša. O paskui jie sėdi tam savo gaidyne ir viskas“.
 Ką daryti, kad išėję į laisvę nesielgtų kaip žvėrys? 
„Gal atrodo paradoksalu, tačiau mums, teikiantiems pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų vaikams, yra tikrai ne tas pats kur ir kaip atlieka paskirtas bausmes nusikaltėliai, – DELFI sakė Lietuvos Carito Programa „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. Specialistė kėlė klausimus: ar įmanoma šiandien suteikti reabilitacinę pagalbą šiems asmenis mūsų įkalinimo įstaigose – tačiau tokią, kad jie išėję į laisvę, nesielgtų kaip nutrūkę nuo grandinės žvėrys? Negi „kastų“ sistema laisvės atėmimo vietose yra vienintelis visuomenės atsakas į tokią sudėtingą problemą?“
Kurie ir vėl prievartauja
 Pakartotinis teistumas už seksualinę prievartą vidutiniškai siekia 13 proc. (šeiminių prievartautojų atveju 4 proc., o pedofilų, kurių aukos berniukai – 21 proc.)
 Seksualinių prievartautojų tyrimo duomenimis, pedofilai, kuriuos traukia berniukai, labiau linkę pakartotinai prievartauti (35 proc. po 15 metų) palyginti su tais, kuriuos traukia mergaitės (16 proc. po 15 metų), ir su tais, kurie seksualiai prievartavo šeimoje (13 proc. po 5 metų).
 Nutraukus gydymą, seksualiniai prievartautojai, turintys intelekto negalią ar liekamųjų reiškinių po galvos traumų, ypač dažnai linkę vėl prievartauti. 
Siekdami tiksliai įvertinti seksualinių prievartautojų recidyvo riziką mokslininkai siūlė įvairias skales, tačiau iki šiol nė viena nebuvo pakankama. 
Keleto tyrimų duomenimis , geriausia prevencija pakartotiniam prievartai prieš vaikus – farmakol oginis gydymas ir psichoterapija. Minima nuostata sunkių parafilijų su didele seksualinio smurto rizika atvejais nepertraukiamą gydymą taikyti nuo trejų iki penkerių metų. 
Lengvos parafilijos atveju siūloma skirti bent dvejų metų trukmės gydymą, po kurio pacientą reikia atidžiai stebėti ir atnaujinti gydymą, jei pasikartoja parafilinės seksualinės fantazijos. 
Pradžia – psichiatro aprašytos seksualinės žmogžudystės 
Seksualinis nukrypimas medicininiu reiškiniu buvo pradėtas laikyti tik XIX a. pabaigoje, po to, kai vokiečių psichiatras Richardas von Krafftas-Ebingas (1886 m.) aprašė seksualines žmogžudystes, akcentuodamas sąsają tarp seksualinės fantazijos ir kompulsinio potraukio žudyti. Pirmasis gydymo būdas buvo chirurginė kastracija, gydymo tikslams panaudota 1892 m. Šveicarijoje pacientui, sergančiam silpnaprotyste ir hiperseksualumu. 
Kastracija buvo žinoma nuo seniausių laikų ir naudojama dėl religinių ar teisinių priežasčių seksualiniams nusikaltėliams tramdyti. 
Seksualinių nusikaltimų vertinimui įtakos turi kintantis visuomenės požiūris į seksualinį elgesį ir tai, kas laikoma nukrypimu. Yra valstybių, kuriose pedofiliją siūlyta vertinti ne kaip sutrikimą, o kaip kitą seksualinę orientaciją. Oponentų teigimu, tai būtų tiesus kelias į pedofilijos įteisinimą
 Per pusmetį – 135 seksualiniai nusikaltimai 
Kalėjimų departamento duomenimis, per 2015 m. I pusmetį Lietuvoje užregistruota 38 201 nusikalstama veika, iš jų seksualinio pobūdžio nusikaltimų – 135.
 Rugsėjo 17-osios duomenimis, iš viso laisvės atėmimo įstaigose laikomi 7692 asmenys. Iš 7002 nuteistųjų 286 moterys ir 6716 vyrų.  

Ieva Urbonaitė-Vainienė 

Lietuviai vis dar sunkiai patiki, kad galima nupirkti ir parduoti… žmogų, o tokios prekybos aukas dažnai kaltina, neva, jos pačios to norėjusios. 

 Tokių nuomonių Lietuvos Caritas savanoriai, vykdantys projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, girdi kasdien, o „Šilutės naujienoms“ apie tai pasakojo iš Klaipėdos atvykusios šio projekto socialinės darbuotojos Sandra Bučkutė ir Žavinta Širvydaitė. Pačios aukos apie savo išgyvenimus prabyla labai sunkiai ir ne kiekvienam – tik tam, kuriuo labai pasitiki, nes irgi gerai žino aplinkinių išankstinę nuomonę. Projekto, vykdomo nuo 2001 metų, centrai šiandien įsikūrę 6-iuose didžiuosiuose šalies miestuose, Šilutės rajonas priskirtas Tauragės skyriui. Beje, kaip tik šiame regione dažniausiai jauni vaikinai ir merginos parduodami vagystėms užsienyje vykdyti, čia buvo užfiksuotas ir pirmasis fiktyvios santuokos atvejis, kai merginą pardavė… žmonos pareigoms. 

Sparčiai plinta pardavimai… vedyboms 

„Lietuvos Caritas“ kasmet padeda maždaug 100-120 žmonių – prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų. Šios institucijos nariai gelbsti vaikus, moteris ir vyrus, patekusius į prekeivių žmonėmis ir sutenerių pinkles. Teikiama nemokama psichologinė, socialinė, teisinė pagalba nukentėjusiesiems ir jų šeimų nariams, rengiami mokymai, informacinės – prevencinės akcijos specialistams ir plačiajai visuomenei. Todėl šios organizacijos nariai jau gerai žino, jog dauguma prekybos žmonėmis aukų tiesiog norėjo geresnio gyvenimo, tačiau tapo tik preke nusikaltėlių rankose. S.Bučkutė ir Ž.Širvydaitė pasakojo, kad apie žmonių pardavimą prostitucijai žinoma jau seniai, tačiau pastaruoju metu atsiranda ir naujos žmonių pardavimo formos: vagystėms, nelegaliam darbui ir net fiktyvioms santuokoms. Pastaroji forma – pati naujausia, tačiau sparčiai plintanti, įtraukia, žinoma, merginas ir jaunas moteris. Jos suviliojamos gražiais pažadais: neva gyvens patogiai, turės daug pinigų, o jokių žmonos pareigų atlikti esą nereikės. Euforija sklaidosi vos patekus į išsvajoto turtingo jaunikio namus: iš moters būna atimami dokumentai, ji netenka bet kokios laisvės, neturi pinigų, o užsienio kalba surašytos vedybų sutarties dažniausiai nesugeba net perskaityti. Todėl jau būta atvejų, kai savo parašą lietuvės padėjo net ant… paskolos dokumentų. Be to, ir „žmonos pareigų“ išvengti paprastai nepavyksta, ir vaikus priverstinai tenka gimdyti, ir smurtą patirti.  Užtat tokie „jaunikiai“ (dažniausiai – iš trečiųjų šalių) taip įgyja teisę gyventi Europos Sąjungoje.

 Moterys yra smarkiai įbaugintos

 Pasak socialinių darbuotojų, parduodamos dažniausiai 18-30 metų moterys. Daugelis jų yra iš socialinės rizikos šeimų, neretai – vienišos mamos, nepajėgiančios išlaikyti savo vaikų, todėl ieškančios bet kokios geresnio gyvenimo galimybės. Jos lengvai patiki sutenerių piešiamomis lengvo gyvenimo vizijomis. Kiek iš viso tokių parduotų moterų yra, nežino niekas, mat suregistruojamos tik tos, kurios ilgainiui deportuojamos iš šalies, o vėliau perduodamos policijai. Dažniausiai pareigūnai ir nukreipia moteris ieškoti „Caritas“ pagalbos.  Net grįžusioms namo joms būna itin sunku prabilti apie patirtus išgyvenimus, nes moterys būna smarkiai įbaugintos. Dažnai suteneriai jas įtikina, esą jos pačios to norėjusios, esą jie yra papirkę visų institucijų pareigūnus, tad jokios pagalbos jos nesulauksiančios. Be to, grasinama susidoroti ir su šeimų nariais, ne paskutinį vaidmenį suvaidina ir Lietuvoje vyraujanti nuomonė, jog jos išvyko žinodamos, kam ryžtasi.  

Miegoti tenka ir bagažinėse

 Tai toli gražu nėra vienintelis įvairių vertelgų sukurptas vergovės modelis. Jauni žmonės neretai pastaruoju metu verbuojami dirbti „lengvus ir nesudėtingus“ darbus, o nuvykus į užsienį paaiškėja, kad teks vogti iš parduotuvių. Ir žadėto buto ar bendrabučio nė kvapo nebūna, dažnam tenka įsikurti net automobiliuose ar jų bagažinėse. Tokioje vergijoje pabuvoję jaunuoliai pasakoja, kad ir valgio gauna tik tiek, kiek patys parduotuvėse sugeba nugvelbti. Aukų ieškoma ir pornografijai, vergiškam darbui, sukčiavimui, net narkotikų gabenimui ir platinimui.„Tokių atvejų vis daugėja, vagiliauti dažniausiai verčiami nepilnamečiai ar labai jauni žmonės“, – sako socialinės darbuotojos.  Bet ne tik labai jauni žmonės griebiasi it skęstantieji šiaudo geresnio gyvenimo vilties. Štai ką pasakoja 32 metų dviejų vaikų mama Rasa iš Tauragės rajono: „Mano buvo sunki ekonominė situacija, ir jis man pasiūlė važiuoti į užsienį užsidirbti pinigų.  Sakė, kad turėsiu namus tvarkyti, valgyti gaminti. Kai atvykome, jis pasakė, kad turėsiu vogti. Iš pradžių pagalvojau, kad juokauja, ir pasakiau „Ne“. Tada jis man trenkė ir pasakė: „Nevogsi – paprasčiausiai užmušiu tave“… Vagiliaujančią mane pagavo policija, vienintelė tada buvo mano mintis: „Ačiū Dievui…“   

Nepulti stačia galva

 Ką daryti, kad neužkibtum ant sukčių kabliuko? Pašnekovės pataria pirmiausia tikrinti, ar uždarbį užsienyje siūlanti įmonė išties veikia legaliai, o čia padėti galėtų ir policija, informacijos suteiktų ir ambasadų darbuotojai. Patekus pas menamą darbdavį, jam jokiu būdu negalima atiduoti asmens dokumentų, prisiminti, kad jų originalų neturi teisės paimti joks darbdavys nei Lietuvoje, nei užsienyje. Be to, reikėtų pasidaryti keletą asmens dokumento kopijų ir prireikus naudoti jas. Būtina atidžiai skaityti ir išstudijuoti darbo sutartis, taigi tiesiog nepulti „į geresnį gyvenimą“ stačia galva, nes skubėjimo pasekmės liks visam gyvenimui. Išvykstant reikia kuo daugiau informacijos apie būsimą darbdavį palikti artimiesiems, o patekus ne ten, kur planuota, pajutus, jog esi išnaudojamas, stengtis kaip nors atkreipti į save aplinkinių dėmesį, jei reikia, net kelti triukšmą. 

Kalbės su socialiniais darbuotojais

 S.Bučkutė ir Ž.Širvydaitė viliasi, kad ilgainiui keisis lietuvių nuomonė, jog į panašias situacijas žmonės pakliūva tik savanoriškai, kad tik jie patys dėl to kalti, kad pagaliau pradėsime suprasti, jog žmogų, ypač – jauną, labai nesunku ir apgauti. Beje, su aukomis dirbantys žmonės neretai susiduria ir su atvejais, kai aukų kaimynystėje gyvenantys žmonės turėjo pagrindą įtarti, jog vyksta nešvarūs sandėriai, jog gali būti pasinaudota patikliu žmogumi, tačiau nei jo, nei atsakingų institucijų apie tai neįspėjo. Akivaizdu, kad posakis „Ne mano daržas – ne mano pupos“ Lietuvoje vis dar labai gajus.     Visi, kurie norėtų turėti daugiau informacijos, ar artimieji, turintys įtarimų dėl galimo jų šeimos nario išnaudojimo, gali skambinti telefonu Tauragėje 8 646 32720, arba Klaipėdoje 8 678 18791. Prekybos žmonėmis aukas lengviausiai pavyksta prakalbinti socialiniams darbuotojams, ir tik tiems, kuriems jos pajunta pasitikėjimą.       Todėl kaip tik į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių kreipėsi Šilutėn atvykusios S.Bučkutė ir Ž.Širvydaitė. O šio skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis pažadėjo organizuoti pokalbį prie apvalaus stalo su seniūnijų socialinio darbo organizatorėmis.  Planuojama, kad tokiame pokalbyje dalyvaus ir Lietuvos Carito psichologas, socialiniai darbuotojai, kurie papasakos nemažai tokių skaudžių atvejų, duos konkrečių patarimų.

Vilija Budrikienė

Vos ketverių Emilija neteko tėvo, palūžus mamai pateko į globos namus. Skaudžiausiu būdu išduota pirmoji keturiolikmetės moksleivės meilė ir liūdesys, skandinamas degtinėje, galėjo baigtis tragedija. 

Dabar merginai – 16 metų ir pragarus, kuriuos teko pereiti, ji vadina praeitimi. „Dabar mano tikslas devintą klasę baigti tik labai gerai pažymiais ir įstoti į Vilniaus konservatoriją“, – DELFI sakė Lietuvos pakraštyje gyvenanti mergina. Tikraisiais savo namais ji vadina vaikų namus, nors juose patyrė ir šilto ir šalto. Už tai, kad bėgdavo ir paromis negrįždavo nakvoti, buvo išsiųsta į Vilniaus vaikų socializacijos centrą. Persiauklėti. Kaip pasakojo 16-metė, po tėčio mirties mama pradėjo labai smarkiai gerti, tad būdama ketverių ji su vyresniais broliu bei seserimi buvo išvežta į vaikų globos namus. „Daug ko neatsimenu, tik kad mama labai gėrė ir mus paėmė. Dabar sesė su broliu jau studijuoja, tad vaikų namuose aš viena. Su mama iki šiol bendrauju. Kai buvome maži, ji mus lankydavo ir dabar lanko. Nejaučiu jai pykčio, nes kai buvau maža ir dabar pas ją grįžtu savaitgaliams, atostogoms. Dabar ji susitvarkiusi, gyvena su patėviu, nebegeria, dirba“, – pasakojo Emilija.

– Kaip atsitiko, kad patekai į vaikų socializacijos centrą? Už nieką ten paauglių nesiunčia.

 – Kai buvau keturiolikos, susipažinau su savo pirmąja meile – pora metų vyresniu vaikinu. Draugavome ilgiau nei metus, jau turėjome labai artimų santykių, tačiau vieną kartą atėjusi pas jį į namus radau lovoje su kita mergina. Man buvo didžiulis smūgis. Išėjau, nors jis bandė vytis, aiškintis. Bet man nieko aiškinti nereikėjo – viską savomis akimis mačiau. Po to įvykio mėnesį buvau nuo visų užsidariusi namie, su niekuo nenorėjau bendrauti, su niekuo nešnekėjau, net nėjau į mokyklą, vien verkiau. Tada draugai man pasakė, kad jis mano ašarų nevertas ir turiu gyventi toliau. Susidėjau su vyresnių draugų kompanija. Pradėjau nebegrįžti į vaikų namus. Vieną kartą negrįžau savaitę, būdavo dienų, kad nenueidavau į mokyklą. 

– Ką su draugais veikdavote? 

– Gerdavom degtinę, alų. Rūkydavom. Gerdavau, kad sumažėtų skausmas. Tačiau pajutusi, kad per daug, nebegerdavau. – Iš kur gaudavai pinigų? – Turėdavau, paprašydavau mamos, bet nesakydavau, kad bėgu iš vaikų namų ir pas draugus būnu. 

– Kur nakvodavai? 

– Taip pat pas draugus. Dėl to išvežė mane į Vilniaus vaikų socializacijos centrą. Skyrė minimalią priežiūrą – metus ištvėriau, nebebėgau pas draugus, niekur nėjau, pasitaisiau. 

– Negąsdino pasakojimai, kad ten patenka beviltiški žmonės, daug smurto, todėl paaugliai ne pasitaiso, o tik degraduoja?

 – Aš pasakyčiau kitaip. Tai vieta, kur apsisprendę į gera pasikeisti žmonės sulaukia pagalbos. Socializacijos centre man didelę įtaką padarė psichologė, su kuria bendravau, auklėtoja. – Vaikų namuose taip pat buvo psichologė. – Tačiau aš ja nepasitikėjau. Mano nuomone, jei šneki su psichologu, tai turi būti tik tarp tavęs ir jo, už durų neišeiti. Vilniuje psichologei ir auklėtojai galėjau atvirai pasakoti apie savo gyvenimą, nebojodama, kad sužinos kiti. Jos man sakydavo, kad galiu būti kitokia. Kai papasakodavau, jos netikėdavo, kad aš tokia galiu būt. Maniau, jei žmonės negali manęs įsivaizduoti geriančios, lakstančios iš namų, gal aš tokia iš tiesų ir nesu? Tada apsisprendžiau pradėti iš naujo. Visų pirma nutariau išmokti pasakyti „ne“, jei kažko nenoriu ar manau, kad man tai nenaudinga. Įsivaizdavau, kaip žmonės, kurie apie mane blogai galvojo, nustemba pamatę mane pasikeitusią. 

– Buvo merginų, kurios nesitaisė?

 – Taip. Viena 13-14 metų mergaitė ten praleido gal trejus metus. Vos išėjusi po mėnesio vėl grįždavo – nesugebėjo normaliai gyventi. Kaip mums sakydavo, jos gyvenime tiek visko buvo, kad ji nebegali pasikeisti. Buvo vartojančių narkotikus, išprievartautų, užsiiminėjusių prostitucija. Tačiau net ir tokiose situacijose galima pradėti iš pradžių. Viskas priklauso nuo žmogaus. Grįžusi į vaikų namus apie tai kalbuosi su vaikais, kuriems prasčiau sekasi. Yra viena mergina, kuri pradėjo blogai elgtis, tad aš jai siūlau išvažiuoti į socializacijos centrą, išnaudoti galimybę pasitaisyti ir eiti naujais keliais, bendrauti su kitokiais žmonėmis.

 – Kokie dabar tavo planai?

 – Mokausi gimnazijoje, esu devintoje klasėje. Pavasarį galvoju važiuoti į Vilnių mokytis konservatorijoje. Lankau muzikos mokyklą, dešimt metų dainuoju, devynerius šoku ir nenorėčiau mesti. Dabar mano tikslas – gerai baigti devintą klasę. Labai džiaugčiausi, jei vidurkis siektų 9. Pagal tai, kaip dabar mokausi, tai realu.

 – Ryšiai su senais draugais nutrūkę?

 – Jie man skambina, kviečia susitikti. Tačiau aš sakau, kad nebenoriu į tą pačią bėdą bristi. Pasirinkau kitokius žmones, kitą kelią ir man gerai. Mama taip pat manimi didžiuojasi.

 – Turi draugą?

 – Taip, jam 18 metų. Yra ne toks, kaip visi – romantiškas, šiltas. Susipažinome per miesto šventę, kurioje dainavau. Paskui vakare pakvietė šokti. Iš savo draugų sužinojo mano kontaktus, pradėjome bendrauti per feisbuką, o paskui – telefonu. Man buvo sunku juo pasitikėti, tačiau ilgai bendravome, kaip draugai. Jis labai apsidžiaugė mano sprendimu mokytis Vilniuje, nes ir pats ketina ten važiuoti dirbti. Emiliją globojanti Carito atstovė: aš ja tvirtai tikiu „Yra gaji nuostata, kad neklusnūs, linkę į priklausomybes, nusikalsti vaikai – jau prarasti vaikai. Bet juk kalbame apie nepilnamečius, kurie sutikę rūpestingą, mokantį jiems padėti suaugusįjį atveria jam savo širdį ir keičia elgesį. Aš šia mergaite tikrai tvirtai tikiu. Praeityje buvo visko, tačiau ji pakeitė požiūrį į gyvenimą. Mergaitė patyrusi daug skausmo, tačiau sunkumų ne sužlugdyta, o užgrūdinta“, – DELFI sakė Lietuvos Carito programos „Prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Panevėžio skyriaus socialinė darbuotoja Edita Krikštaponienė. Kaip prisiminė specialistės, apie šią mergaitę ji sužinojo prieš kelerius metus, gavusi pranešimą, kad keturiolikmetei iškilusi seksualinio išnaudojimo grėsmė. „Artumo, šilumos stokojantys vaikų namų auklėtiniai neretai tampa lengvu grobiu užsiimantiems prekyba žmonėmis. Vaikai nori būti mylimi, pastebimi, kaip ir visi paaugliai trokšta nuotykių, išbandyti save, o piktų kėslų turintys žmonės tuo pasinaudoja, todėl tokiose situacijose visi privalome būti budrūs“, – sakė E. Krikštaponienė. Jos žodžiais, disciplina socializacijos centre Emilijai padėjo įgyti brandos. Gali būti, kad mergaitė buvo laiku sustabdyta. Kas žino, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne apribota laisvė ir galimybė pagyventi kitoje aplinkoje, kur visai kitos taisyklės, teikiama specialistų komandos pagalba, individualus dėmesys. „Tai sėkminga istorija, pavyzdys, kaip per metus laiko jaunas žmogus gali suaugti“, – apibendrino Lietuvos Carito programos „Prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Panevėžio skyriaus darbuotoja. 

Ieva Urbonaitė-Vainienė 

Trečiadienį Ukmergėje, prie Kultūros rūmų ir prekybos centro „MaximaXX“, esančio Žiedo gatvėje, galima buvo išvysti namelį ant ratų. Į jį užėjusieji turėjo galimybę susipažinti su rekonstruotomis seksualinio ir darbinio išnaudojimo aukų gyvenimo sąlygomis, jų buvimo nelaisvėje žiauria kasdienybe. Ši „Ekspozicija ant ratų“ – tai prevencinė-socialinė akcija, kurią organizavo Lietuvos Caritas, vykdydamas projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“.

Kaip „Gimtajai žemei“ sakė mūsų mieste apsilankiusios prevencijos programos koordinatorė Erika Panova ir socialinė darbuotoja Vaida Matusevičiūtė, praėjusių metų spalį, minint Tarptautinę kovos su prekyba žmonėmis dieną, prasidėjusios akcijos „Ekspozicija ant ratų“ tikslas – parodyti visuomenei, kokia „apčiuopiama“, reali yra prekyba žmonėmis. Šia ekspozicija siekiama ne tik įspėti, bet ir paskatinti mūsų žmones nelikti abejingiems, žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.

Su šia socialine akcija Lietuvos Caritas atstovai jau aplankė per 20 šalies miestų ir kaimų. Į Ukmergę autobusėlis ant ratų atvyko pirmą kartą. Ekspozicijoje galima buvo išvysti nuotraukas, nelaisvėje įkalintų žmonių buities atributus, jų užrašytas emocijas. „Mes siekiame ne tik informuoti visuomenę apie prekybos žmonėmis, prostitucijos mastus, bet ir pademonstruoti realybę, kad kiekvienas pajustų, jog šios problemos arti mūsų“, – apie akcijos esmę pasakojo E. Panova.

Programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“, kuri veikia jau 14 metų, darbuotojos diskutavo su apsilankiusiais ukmergiškiais, kvietė išreikšti savo įspūdžius ne tik žodžiu, bet ir raštu. Taip pat buvo dalinami lankstinukai, supažindinantys su projektu, pateikiama informacija, kur galima kreiptis pagalbos, raginantys apsilankyti internetinėje svetainėje www.anti-trafficking.lt .

„Mes teikiame pagalbą asmenims, nukentėjusiems Lietuvoje ir už jos ribų nuo seksualinės prievartos, įvairių prekybos žmonėmis formų – prostitucijos, prievartinio darbo, išnaudojimo nusikalstamoms veikoms, fiktyvių santuokų, elgetavimo“, – kalbėjo E. Panova. Ji pridūrė, jog važinėjant per Lietuvą buvo atvejų, kai žmonės, apžiūrėję ekspoziciją, išdrįso pasipasakoti apie juos bei jų artimuosius slegiančias bėdas ir paprašė padėti.

Prekyba žmonėmis šiandieninėje visuomenėje dažniausiai yra įvardinama kaip moderni vergovės forma. 2000-aisiais Jungtinės Tautos priėmė Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja.

Prekyba žmonėmis – tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimas.

Pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais.

Nijolė Stundžienė

Tarptautinis Klaipėdos ir Londono pareigūnų tyrimas buvo sėkmingas. 2015 m. rugpjūčio mėnesį Didžiojoje Britanijoje už prekybą žmonėmis nuteisti du Lietuvos Respublikos piliečiai ir afganistanietis. 

Teisėsaugininkai atliko didelio masto tyrimo veiksmus Jungtinėje Karalystėje ir Klaipėdos apskrityje, juos koordinavo Europos teisinio bendradarbiavimo institucija Eurojust ir Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūra Europol. Tyrėjai nustatė, kad nusikalstamos grupuotės nariai, tarp jų – ir lietuviai, seksualiai išnaudojo į Angliją iš Lietuvos atvykusias merginas, organizuodavo bei pelnėsi iš jų fiktyviai sudarytų santuokų su trečiųjų šalių piliečiais. Abiejose šalyse šie nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip prekyba žmonėmis. Byloje nustatytos ir nukentėjusiomis pripažintos trys prekybos žmonėmis aukos. Tyrimo metu teisėsaugininkai aktyviai bendradarbiavo su Lietuvos Caritu, pažymima antradienį Klaipėdos apskrities VPK paviešintame pranešime. 1989 metais gimusiai klaipėdietei paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, 1992 metais gimęs klaipėdietis jos bendrininkas nuteistas 6 metų laivės atėmimo bausme. Iš Lietuvos atvykusią merginą už 700 svarų nupirkęs afganistanietis kalės 5 metus. Tarptautinis tyrimas tęsiamas, nukentėjusiųjų bei įtariamųjų gali būti ir daugiau. Sudėtingą tarptautinį tyrimą atliko Londono policija, Jungtinės Karalystės Karūnos prokuratūros tarnyba, uostamiesčio Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius. Nusikalstamoms veikoms atskleisti ir ištirti buvo sudaryta šių institucijų pareigūnų jungtinė tyrimo grupė. 

Prekyba žmonėmis užsiimantys „verslininkai“ veiklą plėtoja vis plačiau – ir ne tik užsienio šalyse, bet ir čia pat, Lietuvoje. 

Keturiolika metų pagalbą prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms teikiantis Lietuvos „Caritas“ teigia, kad šių reiškinių mastai nė kiek nemažėja. Atvirkščiai, dabar toks laikas, kai be didelių pastangų galima nusipirkti ir moterų, ir vyrų, ir vaikų. Tereikia tik turėti pinigų.

Klientas nuošalyje

Lietuvos „Carito“ programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė K. Mišinienė atkreipia dėmesį į vieną iš prostitucijai plisti įtakos turinčių priežasčių – klientų nebaudžiamumą. 
„Yra draudžiamas sandoris, jame dalyvauja ir pardavėjas, ir pirkėjas, tad baudžiami turi būti abu. Realybėje iš trijų šimtų nubaustųjų už prostituciją ar prekybą žmonėmis didžioji dalis prostitutės ir sąvadautojai.
Pirkėjai, prostitučių klientai, nubaudžiami vos šeši septyni“, – stebisi K. Mišinienė.
Nors ir už prostituciją, ir už naudojimąsi prostitučių paslaugomis Lietuvos įstatymai šiuo metu numato administracinę atsakomybę, šių moterų klientus nubausti gana sudėtinga. Neužfiksavus pinigų perdavimo momento, pirkimo faktas neįrodomas, atsiranda daug galimybių išsisukinėti.
 „Carito“ atstovės nuomone, Lietuva turėtų orientuotis į Švedijos modelį, – toje šalyje griežčiau persekiojami ir baudžiami klientai, o ne prostitutės. Tokį modelį įgyvendinti nėra lengva. Švedijoje buvo kilęs milžiniškas pasipriešinimas, tačiau sistemingai dirbant pasiekta akivaizdžių rezultatų.
 
Raudonųjų žibintų kvartale
 
Remdamasi įvairių šalių patirtimi K. Mišinienė sako, jog siekiant pažaboti prostituciją teigiamų rezultatų neduoda nei visiškas jos draudimas, nei legalizavimas. 
Lenkijoje vykusios konferencijos metu kalbėjęs Amsterdamo – miesto, kuriame prostitucija legalizuota, meras pripažino, jog įsteigti raudonųjų žibintų kvartalą buvusi klaida. Dabar visa Europa čia važiuoja pirkti sekso, kartu čia persikėlė ir gausus kriminalinis pasaulis su narkotikais, smurtu.
Manantieji, jog legalizuota prostitucija galėtų papildyti valstybės iždą, klysta. K. Mišinienė pasakoja, kad ir Amsterdamo meras teigė, ir kiti šaltiniai skelbia, jog mokesčiai iš prostitucijos verslo beveik nemokami, pajamos slepiamos. Legalizavimas gali atnešti daugiau bėdos nei naudos.
„Carito“ atstovė teigia, jog yra sukurta daugybė mitų, vienas iš jų, kad prostitucija reikalinga vienišiems žmonėms. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė klientų turi šeimas, daugiau kaip 70 procentų –nuolatinius partnerius.
„Nebekalbame apie viešnamius kažkur Londone, jų užtenka ir Lietuvoje. Milijonai eurų sukasi tame versle, atėjo laikas mesti jam rimtą iššūkį“, – tvirtina K. Mišinienė.
Ji pabrėžė, kad Panevėžio prokurorai ir policijos pareigūnai bene geriausiai šalyje tvarkosi su šia problema – daug tokių nusikaltimų išaiškinama.

Sudėtingas tyrimas

Kaip teigia Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė, Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai baigė ikiteisminius tyrimus ir nagrinėti į teismus atidavė 16-a baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis.
„Prekybos žmonėmis bylos – sudėtingos, ikiteisminis tyrimas neretai trunka ne vienerius metus. Dažniausiai tokiose bylose būna ne vienas, o keli ar net keliolika įtariamųjų, veikiančių organizuotoje ar bendrininkų grupėje, o nukentėjusieji – socialiai pažeidžiami asmenys“, – sako prokuratūros atstovė.
Su prekybos žmonėmis aukomis susiduriantieji žino, kad nuomonė, jog aukomis tampa tik jaunos merginos ir moterys, išvežtos į užsienį ir verčiamos užsiimti prostitucija, neteisinga.
Panevėžio apygardos prokurorai yra atidavę į teismą ne vieną bylą, kurioje prekybos žmonėmis aukomis yra tapę vyrai ar net nepilnamečiai jaunuoliai. Kai kurie jų nusikaltėlių buvo išvežti į užsienį ir verčiami vagiliauti parduotuvėse, padėti telefoniniams sukčiams, tapdavo vadinamosiomis „kojomis“, vykstančiomis paimti pinigų iš apgautų gyventojų.
Kartais įtariamiesiems pareiškiami įtarimai ne dėl prekybos žmonėmis, bet dėl išnaudojimo priverstiniam darbui. Tokiose bylose nukentėjusiuosius galima laikyti ir prekybos žmonėmis aukomis.
Baudžiamasis kodeksas už prekybą žmonėmis numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 12 metų, o už straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas – baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 8 metų.

Pasitikėjo drauge

Šių metų liepos mėnesį Panevėžio apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai atidavė teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje keli vyrai kaltinami prekyba žmonėmis organizuotoje grupėje. Jie įtariami galbūt kėsinęsi išvežti į užsienį jauną moterį dirbti prostitute. Kai kurie iš jų kaltinami ir patys seksualiai pasinaudoję nedrįstančia pasipriešinti auka.
Į teisiamųjų suolą sės keturi kaltinamieji. Vienam iš jų pateikti kaltinimai pasinaudojus priverstinėmis paslaugomis, lytiškai santykiavus su nukentėjusiąja, o kiti trys kaltinami prekyba žmonėmis organizuotoje grupėje.
Kaltinamieji kitame Lietuvos rajone gyvenančią moterį atvežė į Panevėžį, apgyvendino viešbutyje ir planavo ją išgabenti į Airiją, kur ji būtų turėjusi verstis prostitucija. Įtariama, kad per tą laiką ji kelis kartus buvo priversta tenkinti kai kurių kaltinamųjų seksualinius įgeidžius.
Tokie įvykiai vyksta nuolat. Kaip teigia K. Mišinienė, „Caritas“ yra įkūręs pagalbos prekybos žmonėmis aukoms telefoną, kuriuo galima skambinti visą parą. Pasitaiko, kad nurodytu numeriu paskambinusios moterys verkdamos pasakoja pabėgusios nuo pagrobėjų ir dabar blaškosi nežinodamos nei kur eiti, nei į ką kreiptis pagalbos. Tokioms moterims patariama, ką daryti. 
Ne kartą yra skambinusios iš sąvadautojų nagų Londone, kituose Europos miestuose pasprukusios moterys, keleto skambučių sulaukta ir iš Vilniaus. Iš atokių rajonų į sostinę atvežtos, seksualiai išnaudotos moterys pabėgusios sunkiai orientuojasi ir taip pat nežino, ką daryti.
Į prekiautojų žmonėmis tinklus pakliuvusių moterų istorijos pačios įvairiausios. 
Šių metų kovo mėnesį Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl prekybos žmonėmis ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos. Tarp kaltinamąjį nuosprendį išgirdusių teisiamųjų – ir 21 metų Kupiškio rajono gyventoja, pati anksčiau pripažinta nukentėjusiąja panašioje byloje.
 Minėtą kupiškėnę teismas pripažino kalta dėl prekybos žmonėmis organizuotoje grupėje ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos. Teisiamieji pasinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, sunkia finansine padėtimi, patiklumu. Ypač pasitikėta mergina, kurią nukentėjusiosios laikė savo drauge.
 Trys merginos, dvi iš jų nepilnametės, buvo apgyvendintos viešbučiuose Panevėžyje. Joms buvo ieškoma klientų, o vėliau paimama dalis ar net visi pinigai. Teismas kaltinamajai skyrė 4,5 metų, o vyrams nuo 11 iki 5 metų laisvės atėmimo bausmes.

Laiku užkirto kelią

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Rasos Černauskaitės teigimu, policijos pareigūnai ne tik atlieka sudėtingus tyrimus, bet ir vykdo prevencinį darbą – prasidėjus mokslo metams vėl eis į mokyklas, jaunimui pasakos apie prekybos žmonėmis formas, pavojus, pagalbą nukentėjusiesiems.
Moksleiviai skatinami atsargiai rinktis draugus, prieš išvykstant dirbti į užsienį, įvertinti rizikos faktorius, nes dažnai, viliodami solidžiu darbo užmokesčiu svečioje šalyje, nusikaltėliai jaunas merginas įtraukia į pinkles.
Itin svar bu kruopščiai patikrinti informaciją apie būsimus darbdavius ir įvertinti jų patik imumą. Būtina sužinoti, ar darbas tikrai legalus, pasidomėti atsiliepimais apie įmonę, jos vykdomą veiklą.
Policijos pareigūnai dažniausiai būna tie, kurie pirmieji ištiesia pagalbos ranką prekybos žmonėmis, prostitucijos aukoms, – išvaduoja jas iš nusikaltėlių, pataria, kur kreiptis.
Šių metų pradžioje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai itin greitai užkirto kelią prekybos žmonėmis sandoriui ir sulaikė keturis įtariamuosius. Gavę informacijos apie galimą prekybos žmonėmis sandorį, tikrino visas įmanomas versijas ir žaibiškai užkirto kelią merginos pardavimui. 

Vitalija Jalianiauskienė 

Publikuota 2015 m. rugsėjo 03 d. http://www. panbalsas.lt