Category: Straipsniai – 2014

Spalio 22-ąją Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (toliau – Prienų r. PK) salėje surengtoje diskusijoje apie prekybos žmonėmis atvejus aptartos pagalbos galimybės, pristatytas Lietuvos „Carito“ vykdomas projektas „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“.

  Renginyje dalyvavo šio projekto socialinės darbuotojos Jolita Juškevičienė ir Justina Stakaitytė, Šilavoto parapijos klebonas Ričardas Kmitas, Prienų socialinių paslaugų centro darbuotojos, dirbančios su socialinės rizikos šeimomis, Švietimo skyriaus, Prienų r. PK policijos komisariato atstovai. 
Renginį pradėjo Šilavoto parapijos klebonas Ričardas Kmitas. Sielovadininkas pabrėžė: „Meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė – tai yra visų mūsų kelias.“ Pabrėžė, kad katalikų bažnyčia, bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, daug daro, padėdamos prekybos žmonėmis aukoms. „Darbas nebus vaisingas, jei nesutelksime jėgų ir visai nesvarbu kokį tikėjimą išpažįstame, kokiai partijai jaučiame palankumą. Vieni kitiems stenkimės padėti, dalytis savo patirtimi,  išmintimi‘, – kalbėjo kunigas Ričardas Kmitas. 

 Prienų socialinių paslaugų centro Socialinio darbo organizatorės darbui su socialinės rizikos šeimomis Ingos Barkauskienės teigimu, nors jai nežinomi prekybos žmonėmis atvejai, tačiau Prienų rajone šiuo metu į socialinės rizikos šeimų sąrašą yra įrašytos 199 šeimos, kuriose auga 410 vaikų. „Tokios šeimos susiduria su finansinėmis problemomis, tėvystės įgūdžių stoka, jose piktnaudžiaujama alkoholiu, dažnai būna konfliktiški tarpusavio santykiai. Tokie asmenys yra potencialios prekiautojų žmonėmis aukos“, – sakė Inga Barkauskienė. Apie Lietuvos „Carito“ įgyvendinamą projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ pasakojo socialinės darbuotojos Jolita Juškevičienė ir Justina Stakaitytė. Ši organizacija teikia visokeriopą pagalbą žmonėms, kurie buvo išnaudoti prostitucijai, prievartiniams darbams, nusikaltimams, fiktyvioms santuokoms įregistruoti, padeda moterims ir merginoms, nukentėjusioms nuo seksualinės prievartos. 
Prienų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Dainius Butrimas kalbėjo, kad per pastaruosius metus Prienų rajone dėl prekybos žmonėmis nėra pradėta ikiteisminių tyrimų. Nors šalyje tokių atvejų daugėja. Jis išskyrė dvi pagrindines rizikos grupes: asmenys iš socialinės rizikos šeimų ir asocialūs asmenys, kurie dažniausiai verčiasi elgetavimu.  

„Carito“ atstovės papasakojo, kad šis gana paplitęs nusikaltimas gali pasireikšti įvairiomis formomis: priverstinis vertimasis prostitucija ar pornografija, priverstinis darbas arba paslaugos,  išnaudojimas nusikaltimams daryti, neteisėta organų transplantacija arba pardavimas, priverstinė arba fiktyvi santuoka ir kt. 
Prekiautojų žmonėmis aukomis dažniausiai tampa asmenys iš socialinės rizikos šeimų, bedarbiai, turintys priklausomybių, įsiskolinę, žemo išsilavinimo, skurdžiai gyvenantys, turintys protinę ar fizinę negalią, vienišos moterys, nesugebančios išlaikyti mažamečių vaikų – visi tie, kuriais lengva pasinaudoti. Pasak Jolitos Juškevičienės, dažnai susigundoma pasiūlymu užsienyje, neva, dirbti aukle, prižiūrėti senjorus, žemės ūkyje ar kitur. Tačiau, atvykus paaiškėja, koks darbas laukia iš tikrųjų. 
Prieš kelerius metus populiariausias prekybos žmonėmis būdas buvo psichologinė prievarta ir apgaulė, dar anksčiau  – grasinimai, fizinė prievarta. Dabar nusikaltėliai dažniausiai naudojasi žmonių priklausomumu ir pažeidžiamumu. „Tokias galimas aukas nusikaltėliai akylai seka, stebi, analizuoja, atsirenka ir pradeda verbuoti vykti į užsienį“, – kalbėjo Jolita Juškevičienė.  Ragino atkreipti dėmesį į asmenis, neturinčius darbo ir pajamų, turinčius skolų, nemokančius užsienio kalbos, kurių gyvenime staiga atsiranda „geradarių“, ir išsprendžia tas problemas –„iš geros širdies“ pasiūlo nemokamai sutvarkyti dokumentus, nuvežti į užsienį ir įdarbinti. Sužinojus tokius atvejus, reikia susiekti su nevyriausybinėmis organizacijomis ar policija, kalbėtis su galima prekiautojų žmonėmis auka, įvertinti riziką. 
Negalima nekreipti dėmesio į iš užsienio grįžusiojo pasakojimą, kad jam buvo padengtos kelionės išlaidos, iš jo atimtas asmens tapatybės dokumentas, nebuvo leidžiama susisiekti su artimaisiais, buvo grasinama, dirbo ne tokiomis sąlygomis, kaip buvo žadėta, didėjo skolos ir pan. 
Išnaudojamomis aukomis gali tapti ne tik moterys, bet ir vyrai. „Carito“ darbuotojos pateikė keletą pavyzdžių iš savo praktikos. Papasakojo apie į sekso vergiją patekusią merginą, kuri vietoj darbo šiltnamyje pateko į viešnamį Olandijoje, apie vyrą, išvykusį į Ispaniją dirbti alyvuogių plantacijoje, o tiksliau apie jo vergavimą tariamiems darbdaviams. Ten lietuviai buvo išnaudojami, mušami ir esą skolingi jiems už kelionę, maistą, higienos priemones. Apie jauną vaikiną, kuris verbuojamas tapti automobilių vagimi Vokietijoje.
Renginio pabaigoje parodytas dokumentinis filmas „Price of sex“ („Sekso kaina“) apie jaunų Rytų Europos moterų, įtrauktų į seksualinio išnaudojimo pragarą, likimus, jų išnaudojimo priežastis, kuris taip pat sukėlė daug diskusijų.   

Prekybos žmonėmis problema Lietuvoje vis dar aktuali. Jos mąstai nemažėja, o tik plečiasi. Kaip radijo stočiai „Laisvoji banga” sakė Lietuvos„Caritas“ atstovė Kristina Mišinienė, prekybos žmonėmis reiškinys ima keisti savo veidą.  „Dabar parduodamos ne tik moterys, bet ir vyrai bei vaikai. Taip pat pastebime naujas prekybos žmonėmis tendencijas: darbinis išnaudojimas, išnaudojimas kriminalinėms veikoms bei fiktyvios santuokos. Aukos užverbuojamos visoje Lietuvoje, tačiau vežamos į tikslines šalis. Kaip ir anksčiau pagrindine šalimi, į kurią vežamos aukos išlieka Didžioji Britanija, toliau seka Airija, Vokietija, Ispanija, Italija, Prancūzija ir Skandinavijos šalys” , – kalbėjo projekto “Carito” atstovė.
Anot jos, viena pagrindinių prekybos žmonėmis sričių išlieka prostitucija. „Vakarų šalyse sekso industrija yra gerai išvystyta ir poreikis jauniems kūnams niekur nedings. Šalia to Vakarų šalys turi didelį poreikį pigiai darbo jėgai. Taip pat išsivysčiusiose šalyse matome didelį poreikį nelegaliam darbui” , – sakė K. Mišinienė.
Pašnekovės teigimu, prekybos žmonėmis problema pamažu ima klestėti ir Lietuvoje.„Tai tampa akivaizdu pažvelgus į statybų sektorių, kuriame dirba daug žmonių iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių. Manau, kad viena pagrindinių šios problemos egzistavimo priežasčių įstatyminės spragos, kurios leidžia tarptautiniams nusikaltėliams užsidirbti iš žmonių išnaudojimo. Aukšti ES pareigūnai pripažįsta, kad kovos su žmonių prekyba atsakas nusikaltėliams nėra pilnavertis” , – mintis dėstė pašnekovė.  Pasak K. Mišinienės dažniausiai į nusikaltėlių pinkles pakliūva moterys bei vienišos mamos. „Taip pat asmenys iš provincijos, žmonės turintys žemesnį išsilavinimą, vyrai ir moterys, kurie nerealizuoja savęs darbo rinoje. Pastebime ir naujas tendencijas. Tarp prekybos žmonėmis aukų yra studentų, jaunų šeimų bei globos namų auklėtinių”, – kalbėjo pašnekovė. Projekto vadovės teigimu nusakyti realiai egzistuojančia situaciją labai sunku. „Mes skaičiuojame tik tuos žmones, kurie kreipiasi pagalbos ir dėl kurių išnaudojimo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kasmet suteikiame pagalbą 100-120 žmonių visoje Lietuvoje. Taip pat yra pradėta apie 40 ikiteisminių tyrimų Tokie skaičiai nėra dideli ir manau, kad galime padėti didesniam skaičiui žmonių” , – sakė K. Mišinienė.  Valstybės poziciją šios problemos sprendime K. Mišinienė vertino teigiamai. „Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi. Valstybė pripažįsta šios problemos egzistavimą ir skiria pajėgas jai spręsti. Jei pažvelgtume į atskirų sektorių veiklą, pamatytume kiek kitokią situaciją. Didmiesčiuose pradedami tik 1 – 2 ikiteisminiai tyrimai, aukoms pagalbą suteikia tik nevyriausybinis sektorius. Vis dėlto matome teigiamą poslinkį šioje situacijoje tik reikėtų didesnio koordinavimo ir gilesnės analizės” , – pasakojo K. Mišinienė.
 

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate lankėsi organizacijos „Lietuvos Caritas“ atstovės. Organizacija „Caritas“ vykdo projektą „Pagalba prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms“. Viešnagės policijos įstaigoje tikslas – pristatyti projektą, apžvelgti, žmonių, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos, poreikius bei aptarti pagalbos, bendradarbiavimo galimybes.
Kriminalinės policijos skyriaus bei Prevencijos poskyrio tyrėjams nebuvo naujiena prekybos žmonėmis teisinis aspektas,  tačiau su aukų identifikacine kortele ir kriterijais jie nebuvo susipažinę. „Lietuvos Caritas“ Socialinė darbuotoja Kauno regione Jolita Juškevičienė su prekybos žmonėmis aukų supažindino pasitelkdama konkrečius atvejus, kuomet žmonės buvo išnaudojami įvairiais tikslais: prostitucijai, nusikalstamoms veikoms, priverstiniam darbui, fiktyvioms santuokoms.

Taip pat buvo aptarti ir prostitucijos bei seksualinio išnaudojimo atvejai. Buvo kalbėta apie nukentėjusių žmonių poreikius, tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tiriant nusikaltimus ir teikiant pagalbą nukentėjusiems. Diskusijos metu buvo akcentuota, kad labai svarbu paskatinti nukentėjusiuosius ryžtis prabilti apie savo išgyvenimus, liudyti teismuose prieš sutenerius ir prekeivius žmonėmis. J.Juškevičienė sakė, kad „Lietuvos Caritas“ teikia įvairią pagalbą: materialinę, socialinio darbuotojo, juristo konsultacijas, palaikomąją aukoms, baigusioms programą. Susirinkusieji diskutavo ir apie vaikus, priskiriamus socialinės rizikos grupei, bei ankstyvąją prevenciją, pasakojama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Organizacinio poskyrio specialistės Astos Krogertienės pirmadienį paviešintame pranešime. 

Trečdalis fiktyviai už trečiųjų šalių piliečių ištekėjusių lietuvaičių dingsta. O tos, kurioms pavyksta grįžti į gimtinę, niekaip negali nutraukti vedybų saitų ir gyvena, patirdamos įtampą, nes nežino, kokių staigmenų dar laukti.Auką rado ligoninėje 

Trečią dešimtį įpusėjusi Kotryna (vardas pakeistas – red past.) taip pat buvo patekusi į asmenų, organizuojančių fiktyvias santuokas su užsieniečiais, aukų sąrašą. Tuo metu ši kaunietė skendo gilioje duobėje – negalėjo rasti darbo, paliko vyras, čia pat buvo rugsėjis – reikėjo suruošti į pirmąją klasę dukrą. Iš nevilties Kotryna net bandė žudytis. Ligoninėje jai pagalbos ranką pasiūlė dešimt metų vyresnė palatos kaimynė. “Turiu pažįstamų, kurie tau padės išvažiuoti į užsienį, ten per kelias savaites – tiek truks dokumentų tvarkymas – turėsi ištekėti, gausi už tai pinigų ir grįši namo. Lietuvoje apie tai net niekas nesužinos”, – gundė ji. Kotryna, nematydama kitos išeities, sutiko. 

Vos ištrūko

 Palatos kaimynė savo grobio nenorėjo paleisti. Išėjusi iš ligoninės Kotryna atsidūrė savo naujosios pažįstamos namuose. Veltui prašė šios leisti atsisveikinti su dukra ir kažką paaiškinti ją prižiūrintiems neįgaliems tėvams. Buvusi palatos kaimynė nenorėjo nieko girdėti. “Lėktuvo bilietai jau nupirkti, viskas sutarta – apsigalvoti tu jau negali”, – nukirto ji, išgirdusi Kotrynos balse abejones. Laimė, šiai pavyko slapčia parašyti SMS savo pusseserei. Ši perskaičiusi, kad Kotryna savo noru tapo kaline ir ją rengiamasi išsiųsti į Angliją, pranešė apie tai policijai. Pareigūnai suspėjo laiku – Kotryna buvo išlaisvinta. Buvusiai jos palatos kaimynei dar kilo problemų ir dėl prekybos narkotikais. Jų pareigūnai aptiko, kai įsiveržė į šios kaunietės namus. 

Mastai nežinomi

 Lietuvos Caritas projekto “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” Kauno skyrius pastaraisiais metais teikė pagalbą apie dešimčiai moterų, tapusių fiktyvių santuokų su užsieniečiais organizatorių aukomis.Pasak šio skyriaus socialinės darbuotojos Jolitos Juškevičienės, tai tėra ledkalnio viršūnė. “Vaikų dienos centre organizavome paskaitą socialinės rizikos šeimų atžaloms. Tikslas buvo jas perspėti apie fiktyvių santuokų spąstus. Po paskaitos kas antra mergaitė pareiškė: ir aš, kai sulauksiu aštuoniolikos, važiuosiu į užsienį, – šokiruojančia patirtimi dalijosi pašnekovė. – Esą vyresnės draugės, kurios ten išvyko, joms pasakojo, kad taip galima uždirbti 5 tūkst. svarų sterlingų. Tačiau čia pat paaiškėjo, kad, koks šių draugių likimas, jos nežino.” Pasak projekto vadovės Kristinos Mišinienės, iš dešimties merginų, patekusių į fiktyvių santuokų spąstus, dingsta trys keturios. Tokia skaudi pastarųjų 4–5 metų, fiksuojant šį pavojingą socialinį reiškinį, patirtis. 

Perprato ne iš karto

 “Fiktyvios santuokos pradėtos registruoti ne iš karto po įstojimo į ES – o apie 2009-uosius”, – pasakojo K.Mišinienė. Jos teigimu, ne iš karto pavyko išgliaudyti iš provincijos socialinių darbuotojų gaunamą informaciją apie į užsienį keistomis aplinkybėmis išvykstančias ir ne visada grįžtančias moteris. Susisteminus šią informaciją, paaiškėjo, kad visos jos, nepriklausomai nuo amžiaus ir išvaizdos, buvo susiradusios internete kažkokį mįslingą draugą. Visais atvejais tai buvo trečiųjų šalių piliečiai. Galiausiai pastebėti ir tarpininkai. Atkreiptas dėmesys, kad šie aukų Lietuvoje ieško tarp mažiausiai išprususių ir labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių – turinčių finansinių ar psichologinių problemų. “Dar ir šiandien trečdalis vadinamųjų pigių skrydžių į Angliją kontingento – jauni žmonės, gniaužiantys rankoje vos vieną ryšulėlį. Juos, išlipusius iš lėktuvo, kažkas turi pasitikti ir esą padėti įsikurti”, – atkreipė dėmesį K.Mišinienė. Ir tai – geriausias įrodymas, kad prekyba žmonėmis klesti. Tik apie skirtingas jos formas iliustruojančius pavyzdžius Lietuvos Caritas sužino iš skirtingų institucijų. Apie prostitucijos ir išnaudojimo priverstiniam darbui aukas – iš policijos. Apie patekusiąsias į fiktyvių santuokų tinklus – iš socialinių darbuotojų. 

Tikrasis veidas

 Pasak K.Mišinienės, tikrąjį žadėtos pasakos veidą į fiktyvios santuokos spąstus įviliota auka pamato greitai. Pirmuoju šaltu dušu tampa visai kito pasaulio subkultūra, kuriai priklauso tavo fiktyvus vyras. “Trečiųjų šalių piliečiai labai paniekinamai žiūri į savo fiktyvias žmonas. Šios verčiamos prievarta teikti seksualines paslaugas. Ir ne tik sutuoktiniui, bet ir visam būriui jo giminaičių, – dalijosi šiurpiomis projekto dalyvių istorijomis pašnekovė. – Jau nekalbant apie tai, kad kai kurias iš jų sugebama ištekinti ne vieną kartą – dažniausiai už kitų savo giminaičių, kuriems taip pat reikia įsitvirtinti Jungtinėje Karalystėje, o santuoka su ES piliete padeda išspręsti šią problemą bent penkeriems metams. Naudojamasi tuo, kad Jungtinėje Karalystėje nėra bendro skirtingų regionų santuokų registro.” Be to, iš aukos stengiamasi išspausti viską, kas tik įmanoma: jos vardu imamos paskolos, jeigu fiktyvi žmona turi vaikų – ir pašalpos. Galiausiai ji gali būti parduota prostitucijos tinklui, nes tai – patogiausias būdas atsikratyti jos, kaip nepatogios liudytojos. 

Grįžo po dešimties metų

 “Manome, kad dingusios fiktyvios nuotakos yra išvežtos į trečiojo pasaulio šalis, – teigė K.Mišinienė. – Ir dauguma jų atsidūrė prostitucijos tinkluose, iš kurių negali ištrūkti, nes yra palaužtos psichologiškai.” Pasak pašnekovės, viena pakeliui į mokyklą Lietuvos didmiestyje pagrobta nepilnametė atsirado tik po dešimties metų. Ji buvo apgaule gatvėje įviliota į automobilį ir parduota į Izraelio viešnamį. Ten buvo seksualiai išnaudojama apie šešerius metus, kol pagaliau vienas klientas jai padėjo iš ten ištrūkti. Ši mergina grįžo į Lietuvą tik po kelerių metų, kai psichologiškai atsigavo ir įgijo kitą statusą visuomenėje. Į tėvynę ją parvedė ne tik ilgesys, bet ir artimųjų problemos. 

Pavyzdinė operacija

 Ne per seniausiai pačiai K.Mišinienei teko dalyvauti vienos lietuvaitės, patekusios į seksualinę vergiją Didžiojoje Britanijoje, išlaisvinimo operacijoje. Atsidūrusi keblioje situacijoje, ši iš mažo miestelio kilusi mergina staiga prisiminė, kad yra įsivedusi rajono socialinės darbuotojos, su kuria buvo tekę bendrauti, mobilųjį telefoną. Paskambinusi jai, nelaimėlė negalėjo pasakyti, kur yra įkalinta, bet užsiminė, kad mato pro langą kinų restorano iškabą. Iškabos turinį socialinė darbuotoja perpasakojo K.Mišinienei. Pastaroji susisiekė su Anglijos policija, kuri sugebėjo nustatyti, kuriame Šiaurės Londono bute nelaimėlė kalinama, ir operatyviai ją išlaisvino. Viskas užtruko apie pusantros valandos. “Mes visada akcentuojame, kad niekada nereikia nuleisti rankų”, – aiškino K.Mišinienė. 

Trys lyderės

 Dažniausiai lietuvaitės fiktyviai išteka už Pakistano ir Indijos piliečių. Sudaromos fiktyvios santuokos ir su Nigerijos – vienintelės Afrikos valstybės – atstovais. Pasidalijus šiais pastebėjimais su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento darbuotojais, jie iš karto rado sąsajų tarp minėtų trijų valstybių. Pirmiausia visos jos – buvusios Jungtinės Karalystės kolonijos. Be to, vienos iš didžiausių pasaulio valstybių pagal gyventojų skaičių. Indijoje jų – daugiau kaip milijardas. Pakistane – apie 165 mln. Pastaroji yra ir viena skurdžiausių šalių. Nigerija – gausiausiai gyvenama Afrikos valstybė. Joje – apie 150 mln. gyventojų. Be to, visose šiose valstybėse anglų kalba tebevartojama oficialioms reikmėms. Galbūt tai ir yra atsakymas, kodėl lietuvaitės verbuojamos sudaryti fiktyvias santuokas būtent Jungtinėje Karalystėje, dažniausiai – su šių valstybių piliečiais. 

Pasiūla atitinka paklausą

 Kauno policijos Migracijos skyrius yra išaiškinęs fiktyvių santuokų, įregistruotų ir Kauno civilinės metrikacijos skyriuje. K.Mišinienei ir jos kolegėms su Kaune “iškeptomis” fiktyviomis žmonomis susidurti neteko. “Mūsų provincijoje – daug bemokslių skurstančių žmonių ir šia situacija nesudėtinga pasinaudoti. Trečiojo pasaulio šalis krečia įvairūs neramumai ir taip pat smaugia skurdas, dėl to jų piliečiai veržiasi į Europą, o Anglija – jiems patraukli tarpinė stotelė. Žodžiu, ir pasiūla nemaža, ir paklausa didelė – tuo ir naudojasi nusikalstamo pasaulio atstovai”, – reziumavo K.Mišinienė. Interneto pažinčių svetainėse fiktyvių santuokų paslaugas siūlo ir Lietuvos vyrai. Lietuvos Caritas darbuotojos apie galimai tokiomis apylinkėmis nukentėjusius lietuvius informacijos neturi. “Manau, kad tai susiję su Pakistano ir Indijos tradicijomis, kuriose vyrauja vyrų kultas. Jie savo tautietėms tikrai neleis tapti fiktyviomis nuotakomis ir neduos nei tam pinigų, nei leis šiuo tikslu kur nors važiuoti”, – dalijosi įžvalgomis J.Juškevičienė.

 Koją kiša kalbos barjeras

 Ne viena fiktyviai į Angliją nutekėjusi lietuvaitė atsidūrė teisiamųjų suole. “Nors Palermo protokolas, kuriame teigiama, kad asmens sutikimas nėra svarbus, jeigu yra prekybos žmonėmis požymių, pasirašytas 2002 m., dar reikia sugebėti įrodyti, kad tu esi auka”, – linkusi akcentuoti K.Mišinienė. Pašnekovės duomenimis, nė vienai į fiktyvios santuokos spąstus pateikusiai lietuvaitei nepavyko to įrodyti, nes Anglijos policijoje joms buvo pasiūlytos tik rusų kalbos vertėjo paslaugos. O mūsų jaunimas jau šios kalbos nebemoka. Yra lietuvaičių, nuteistų Jungtinėje Karalystėje už mėginimą sudaryti fiktyvią santuoką su trečiųjų šalių piliečiais, realia laisvės atėmimo bausme. Skirtų bausmių vidurkis – vieni metai nelaisvės. Atlikusios bausmę, jos bus deportuotos iš šalies be teisės čia sugrįžti dešimt metų.

 Ledai pajudėjo ir Lietuvoje

 Mūsų šalyje kol kas pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su fiktyviomis santuokomis. Demaskuoti tuo besivertusį tarptautinį tinklą bando Tauragės policija. Šis ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūra, buvo pradėtas pavasarį, Lietuvos Caritas Tauragės skyriaus socialinei darbuotojai Karinai Remeikytei pavykus užčiuopti vieną šio tinklo kraštą. Išsiaiškinta, kad šios tarptautinės grupuotės aukomis galėjo tapti apie 20 Tauragės apskrities gyventojų. Jų amžius – nuo 18 iki 30 metų. Kai kurios iš jų yra dingusios. Jau nustatyta keletas įtariamųjų. “Kai kurios nukentėjusiosios pasakoja, kad joms žadėta: sumokėsime, ką buvome sutarę, jeigu rasi kitą merginą. Ir kai kurios bando ieškoti naujų aukų tarp savo draugių ar pažįstamų, bet ir, įvykdžius šį pageidavimą, ne visada su jomis atsiskaitoma. Kartais pasakoma: bet tau čia buvo smagu – tu dar likai mums skolinga!” – atpasakojo kai kurių projekto dalyvių žodžius K.Mišinienė.

 Kol kas išeities nerandama

 Dar viena problema, su kuria susiduria iš fiktyvios santuokos spąstų ištrūkusi ir Jungtinėje Karalystėje teismo išvengusi mergina – kaip anuliuoti šią santuoką. “Kol kas nepavyko išspręsti nė vieno tokio rebuso, nors bandome tai padaryti jau keletą metų”, – prisipažino K.Mišinienė. Rasti išeitį būtina, nes paskui dažną fiktyvią žmoną velkasi jos sutuoktinio paimtų paskolų šleifas. Aišku tik viena, kad tai galima padaryti tik per teismą ir tik įrodžius, kad buvai apgauta.K.Mišinienės vadovaujamas Lietuvos Caritas projektas šiuo metu dirba ranka rankon su kolegomis iš Didžiosios Britanijos ir Italijos, teikiančiais tokias pačias paslaugas prekybos žmonėmis aukoms. Šį projektą, kuris truks dvejus metus, inicijavo viena Londono savivaldybė – pati mažiausia, bet aptarnaujanti prabangiausią Didžiosios Britanijos sostinės dalį. Būtent joje nusikalstamo pasaulio atstovai nuomoja butus, kuriuose apgyvendina į šią šalį atsiviliotas aukas. Tai dar vienas įrodymas, kokius pinigus iš prekybos žmonėmis gauna šio nusikalstamo verslo organizatoriai. 

Nauji projektai

Netrukus K.Mišinienės vadovaujamas projektas pradės dirbti kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Airijos ir Slovakijos. Šį pirmąjį Europoje projektą, skirtą tik fiktyvių santuokų prevencijai, inicijavo Latvijos vidaus reikalų ministerija.Latvijoje ši problema opesnė už išnaudojimą priverstiniam darbui ar pardavimą užsienio prostitucijos tinklams. Pačioje Latvijoje prostitucija legalizuota prieš šešiolika metų. Anot K.Mišinienės, atsiranda vis naujų prekybos žmonėmis formų. Naujausia – fiktyvių pašalpų gavimas. Pagal stebimus jau kelis tokius atvejus, vaikų turinčios lietuvaitės paima Anglijoje savo vardu pašalpas ir atiduoda jas trečiųjų šalių piliečiams. Yra pagrindo įtarti, kad taip pat už pažadėtą atlygį, bet ir šio susitarimo gali būti nesilaikoma.
“Manau, kad tai – labai pavojingas kelias, nes kai kurios lietuvaitės trumpam grįžta į Lietuvą, palikusios Anglijoje savo vaikus. Tai būtina, žinant, kad galimi Anglijos specialių tarnybų reidai, kurių tikslas – išsiaiškinti, ar vaikai, kuriais prisidengiant, gaunamos pašalpos, tebegyvena nurodytu adresu. O kai tokia situacija, manipuliuoti jų motina šio nusikalstamo verslo atstovams nesudėtinga.” 

Kaune aktyviausi britai ir slavės

 2012 m. Kauno civilinės metrikacijos skyriuje (CMS) įregistruotos 75 Lietuvos piliečių santuokos su užsieniečiais. 2013 m. – 84. Beveik neabejojama, kad šiemet jų bus dar daugiau – per devynis šių metų mėnesius įregistruotos jau 83 tokios santuokos. Pasak skyriaus vedėjos Agnės Augonės, dažniau su užsieniečiais santuokas registruoja merginos – 25–30 metų. Pernai populiariausios užsienio valstybės, su kurių piliečiais lietuviai Kaune įregistravo santuokas, buvo šios: Rusija (11), Jungtinė Karalystė (9), Ukraina (6), Baltarusija (4), Rumunija (3). Šio sąrašo išimtis – Jungtinė Karalystė: net devyni jos piliečiai 2013 m. vedė lietuvaites. Kitais atvejais dažniau mūsų piliečiai veda Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos atstoves. Šiemet populiariausių užsienio valstybių, kurių piliečiai mynė Kauno CMS slenkstį, sąrašas truputį pasikeitė: Rusija (7), Italija (6), Jungtinė Karalystė (5), Ukraina (4) ir Baltarusija, Latvija bei Lenkija (po 3). Vėl net keturi Jungtinės Karalystės piliečiai vedė lietuvaites. Vis dėlto šiemet juos savo aktyvumu pralenkė Italijos pilietybę turintys vyrai. Santuokas su jais jau įregistravo penkios lietuvaitės. Gana aktyvūs buvo ir į minėtą sąrašą dar nepatenkantys Danijos vyrai, šiemet vedę jau dvi Lietuvos pilietes. Tiek pat šiemet įregistruota ir lietuvaičių santuokų su Prancūzijos piliečiais. Tiek pat jų buvo ir pernai. Teka mūsų merginos ir už egzotiškų šalių atstovų. Pastaraisiais metais užregistruotos net dvi jų santuokos su Nigerijos piliečiais. Po vieną – su Irano, Indijos, Saudo Arabijos, Honkongo ir Bangladešo atstovais. Viena Bangladešo pilietė ištekėjo ir už lietuvio. Šiemet užregistruota ir viena lietuvio santuoka su Tailando piliete.

Greta Čižinauskaitė  

2014 m. spalio 15 d. Tauragės profesinio rengimo centre paskaitą ,,Prekyba žmonėmis“  skaitė Lietuvos Carito socialinė darbuotoja Tauragės regione Karina Remeikytė. Prekyba žmonėmis Lietuvoje yra aktuali problema ir ši nusikalstama veikla įgauna vis naujas formas.

Lektorė mokinėms pasakojo, kad šis gana paplitęs nusikaltimas, gali pasireikšti  tokiomis formomis, kaip priverstinė arba fiktyvi santuoka, neteisėta žmogaus organų transplantacija arba pardavimas,  moterų  išvežimas į užsienio valstybes  siekiant seksualiai išnaudoti arba įdarbinti prostitutėmis, prievartinis darbas ir kt.

Lektorė Karina Remeikytė patarė, kaip elgtis išvykstant į užsienį,  jokiu būdu niekam neduoti savo asmens dokumentų, išsiaiškinti koks darbas siūlomas, nesusigundyti nelegaliu darbu ir žadamu pernelyg dideliu atlyginimu, žmogui, neturinčiam aukštos kvalifikacijos. Priminė, kad būtina informuoti artimus draugus, pranešti šeimai apie tai, kad išvykstama dirbti į užsienį, palikti tėvams tikslų adresą, kur planuojama gyventi, informaciją apie būsimą darbdavį.Šios paskaitos tikslas – supažindinti mokines apie galimas grėsmes, kokių būtina imtis atsargumo priemonių, siekiant netapti prekybos žmonėmis auka, tai pat žinoti, kur kreiptis pagalbos, buvo pasiektas.
 

Raimonda Grundulienė, Laura Mėlinavičienė

Prekybos žmonėmis ir sekso vergių tinklo rezginį ardantys užsienio šalių teisėsaugininkai nusikaltimų žemėlapyje žymi ir Klaipėdos miestą. Didžiausioje kada nors Europoje surengtoje slaptoje tarptautinėje operacijoje “Archimedes”, kuri suvienijo net 34 valstybių teisėsaugininkus, tyrimo gijos atvedė ir į uostamiestį. Čia sulaikytos šešios sekso plaštakės.Agresyviausi – šiauliečiai 

Pasak Klaipėdos apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko, analizuojant prekybos žmonėmis Klaipėdos krašte situaciją, nustatyta, kad vyrauja jaunų merginų paieškos prostitucijos tinklui modelis. “Į sekso vergiją moterys įtraukiamos ir fiktyvių vedybų būdu. Tačiau tokių atvejų mūsų krašte dar nėra buvę. Tauragės ir Šilalės rajonuose pasitaiko jaunų žmonių verbavimo atvejų nusikaltimams užsienyje. Tai vadinamieji vergai, kurie išvežami į užsienį vogti ar daryti kitų nusikaltimų. Pačioje Klaipėdoje susiklostė tokia situacija, kad čia prostitucijos tinklas vystėsi, kaip latentinis nusikaltimas. Plaštakės dažniausiai dirba nuomojamuose butuose”, – aiškino prokuroras. Į seksualinę vergiją patekusiomis merginomis besirūpinantys Lietuvos “Carito” darbuotojai pastebi, kad Panevėžyje ar Šiauliuose dažniau pasitaiko agresyvių merginų verbavimo ir net prievartinio išgabenimo į užsienį atvejų. “Klaipėdoje yra viena byla, kurioje dviejų merginų išvežimu dirbti prostitutėmis yra kaltinami du šiauliečiai. Tokios bylos yra gana sudėtingos, nes sunku identifikuoti auką. Teisėsaugininkai vienaip vertina auką, o štai nevyriausybinės organizacijos – kitaip”, – pastebėjo R.Ušinskas. 

Tikslas – pinigai

Teisėsaugininkų manymu, tik labai retais atvejais prostitutės pripažįsta, kad jos yra aukos. “Į mus jos kreipiasi tik tada, kai joms pačioms ar jų turtui gresia pavojus”, – tvirtino R.Ušinskas. Vienoje iš skandalingiausių užsienio šalyje tirtų sekso bylų buvo minima ir lietuvaitės pavardė. Dėl galimai intymių ryšių su Italijos premjeru Silvio Berlusconi apklausiama R.K. prokurorams į akis išrėžė gana akiplėšišką klausimą – esą kuris iš apklausos kambaryje esančių asmenų turėtų jaustis auka. “Aš turiu butą Romoje ir važinėju naujausio modelio automobiliu. O ką turite jūs? Kuris iš mūsų yra auka?” – esą tokius žodžius teisėsaugininkams išbėrė blondinė. 

Šaknys glūdi vaikystėje

 Socialinį darbą su sekso plaštakėmis dirbanti “Carito” Klaipėdos skyriaus socialinė darbuotoja Laima Paulikienė patikino, kad elitinėmis vadinamos prostitutės “Carito” durų nevarsto. Socialiniai darbuotojai mėgino padėti tik dviem tokio rango šio amato merginoms. “Mūsų kontingentas – jaunos merginos iš asocialių šeimų. Tai nedarnių, vargingai gyvenančių tėvų atžalos. Projektą “Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” kuruojantys specialistai stengiasi prakalbinti tokias merginas, mes joms teikiame ne tik psichologinę, bet ir teisinę pagalbą. Neretai viso teisminio proceso metu lydime tokias merginas į posėdžius”, – pasakojo “Carito” socialinė darbuotoja L.Paulikienė. “Carito” atstovė gynė kitokią nei teisėsaugininkų nuomonę. “Savanoriško įsitraukimo į prostituciją nebūna. Tai glūdi kur kas gilesniuose dalykuose. Tuo dažniausiai užsiima merginos ar jaunuoliai, kurie vaikystėje patyrė seksualinę prievartą, buvo išnaudojami arba prieš juos buvo naudojamas smurtas. Tokių psichologinių traumų nepatyrusios moterys juk nepuola užsiimti prostitucija”, – nuomonę išsakė L.Paulikienė.

Įstringa uždarame rate

 Specialistės teigimu, yra labai svarbu atpažinti potencialią auką. “Šis verslas klesti tik dėl vieno dalyko – pinigų. Skurdžių šeimų ar globos namų auklėtiniai viliojami lengvu uždarbiu ir pasakomis apie turtus”, – sakė L.Paulikienė. Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė įvardijo dar vieną priežastį, kuri pastūmėja merginas į sekso vergiją. “Priklausomybė nuo tokio gyvenimo stiliaus, net ir būnant auka. Labai dažnai smurtą patyrusios moterys grįžta pas tuos, kurie jas skriaudė. Taip ir iš sekso vergijos išsilaisvinusios merginos meta joms surastus darbus ir sugrįžta į prostituciją”, – tikino A.Liesytė. Diskusijos dalyvės sutiko, kad tokioms aukoms uždarą ratą pavyksta nutraukti tik suvokus, kad jos priklausomos nuo savo praeities. “Merginos, kurių tėvai gėrė, jos buvo mušamos, prievartaujamos net ir nuo 6 metukų, ar vaikinai, kurie augo be tėvų, globos namuose, jaučia didelį pinigų stygių. Tokie žmonės puola pasitikėti dėmesį jiems parodžiusiais nusikaltėliais, kurie iš tiesų tik verbuoja sekso vergijai”, – įžvelgė L.Paulikienė. 

Pasiūlą pagimdo paklausa

 Klaipėdos policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus viršininkas Zigmas Turskis prisiminė, kad užsienyje nusikaltimus darantys žmonės dažnai tuo pačiu užsiima ir Lietuvoje. “Per vieną sulaikymų mėginau pasikalbėti su nepilnamete prostitute, norėjau suprasti, kokios  priežastys ją čia atvedė. Iš kaimo kilusi mergina paaiškino, kad per mėnesį uždirbami 2–3 tūkst. litų jos alkoholikų tėvų namuose yra neįtikėtinai didelė suma”, – pasakojo Z.Turskis. Pareigūnas tikino, kad tiek perkantys seksualines paslaugas, tiek teikiantys jas jaučiasi patenkinti. “Tačiau manau, kad ateityje mūsų laukia didelės problemos. Įvedus eurą, jau po kelerių metų turėsime problemų dėl nelegalų antplūdžio, padaugės pigios darbo jėgos”, – įžvalgomis pasidalijo prokuroras R.Ušinskas. 

Baudų didinimas neišgelbės

 Tačiau prokuroras pastebėjo, kad įvedus bausmes perkantiesiems seksualines paslaugas situacija nepasikeis.”Kartais paerzinu kolegas iš Skandinavijos klausdamas, ar yra pas juos prostitučių, nors yra įstatymas, draudžiantis pirkti seksualines paslaugas. Pareigūnai tik nuleidžia galvas. Manyčiau, kad šią problemą reikia spręsti kitaip. Mane nustebino su prostitutėmis Amerikoje dirbančių socialinių darbuotojų patirtis. Jie neturi užsibrėžto tikslo – visiems laikams pašalinti jas iš šio verslo. Iš pradžių jie pasiūlo merginoms bent sumažinti klientų skaičių. Ir tik žingsnis po žingsnio padeda joms pakeisti gyvenimo stilių”, – pastebėjo prokuroras R.Ušinskas.

Aukos sunkiai prabyla 

Prieš dvi savaites JAV stažavęsis R.Ušinskas pastebi daugybę skirtumų teisėsaugininkų darbe. “Ten pagalba prostitucijos aukoms yra įteisinta įstatymu. Vos prasidėjus tyrimui, auka yra globojama. Jai suteikiamas gyvenamasis plotas, ji paruošiama teismo procesui. Lietuvoje visu tuo užsiima nevyriausybinės organizacijos. Tačiau amerikiečiai susidūrė su teisine problema – atsirado įrodymų pirkimo terminas tokiose bylose. Advokatai teismuose ima neigti liudijimus”, – pridūrė pareigūnas. “Carito” darbuotoja L.Paulikienė tikino, kad tokios praktikos reikėtų ir Lietuvoje. “Mes turėjome išžaginimo bylą, kurioje nepilnametė mergina pralaimėjo. Teko pereiti kryžiaus kelius šioje byloje, o norimo tikslo nepasiekėme. Kitose bylose “Carito” darbuotojai net negali pasiekti aukų, pasikalbėti, nors mes ir esame jų palaikymo komanda”, – prisipažino “Carito” atstovė. Prokuroras R.Ušinskas patikino, kad teisėsaugininkai informacijos apie bylas negali perdavinėti tretiesiems asmenims, nebent aukoms gali pasiūlyti pačioms susisiekti su “Carito”  darbuotojais. “Iš tiesų “Carito”  darbuotojai tokiose bylose nuveikia nemenką darbą. Kartais aukos net nesikalba su pareigūnais, o atsiveria būtent socialiniams darbuotojams”, – prisiminė ONTT 1-ojo skyriaus viršininkas Z.Turskis. R.Ušinskas, kuris kuruoja šiuo metu jau teismą pasiekusią bylą dėl masažuotojų ir striptizo šokėjų, pastebėjo, kad iš 50 šios bylos dalyvių kažin ar kuri jaučiasi auka. 

Valstybės rūpinimasis kaltinamaisiais

 R.Ušinsko manymu, šiuo metu valstybė investuoja į kaltinamuosius, o ne į aukas. “Kaltinamiesiems kuriami kalėjimai, gerinamos sąlygos, o aukos paliekamos likimo valiai. Net advokatai nusikaltėliui yra skiriami, tačiau aš nė karto nemačiau, kad nukentėjusiajam būtų paskirtas nemokamas gynėjas”, – įžvelgė R.Ušinskas. Pareigūnai prisiminė ir kuriozinį atvejį, kai viename rajono komisariate pasirodė vietos ūžautojas ir pasiskundė, kad kažkas jį žada prievarta išvežti į užsienį. Jį išklausęs policijos budėtojas nusistebėjo, kodėl niekur nedirbantis girtuoklis nevažiuoja, jei kažkas pasišovė jį išvežti į užsienį. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja A.Liesytė pastebėjo, kad uostamiestyje veikia bent trys įstaigos, kur moterys gali sulaukti pagalbos, tačiau galioja vienintelė sąlyga – pagalba teikiama tik klaipėdietėms.

Uostamiestyje “Carito” pagalbos per trejetus metus prireikė 74 sekso vergiją patyrusioms moterims. “Šiemet mes turime tik 6 ikiteisminius tyrimus, o uostamiestyje iš jų yra tik vienas. Moterys nedrįsta kreiptis. Stebina tai, kad Panevėžyje “Carito” pagalba pasinaudoja apie 30–40 moterų per metus”, – aiškino diskusijos apie prekybą žmonėmis ir prostituciją iniciatorė L.Paulikienė. 

Asta Aleksėjūnaitė

Albanas Vladimiras Ismailis (41 m.), iš lietuvių prieš 10-metį pirkdavęs lietuvaites ir versdavęs jas teikti lytines paslaugas Didžiojoje Britanijoje bei pelnydavęsis iš jų prostitucijos, pagaliau pagautas ir pasodintas už grotų. Pailgėjo bausmė Šis prekeivis žmonėmis buvo nuteistas dar 2006 metais kartu su kitais sėbrais: Albertu Rama (31 m. nuteistas 11 metų laisvės atėmimo), Andre Hoksa (36 m., nuteistas 12 metų), Ladžiu Goduniu (36 m., nuteistas 7 metams), E. Javoriu (nuteistas 7 m.) ir A. Kananiu (nuteistas 5 metams laisvės atėmimo). Tais metais V. Ismailiui, kuris buvo pripažintas gaujos vadeiva, buvo skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau šis albanas sugebėjo nuo teisėsaugos pasislėpti ir jį pavyko surasti tik po 8 metų. Vyras buvo sučiuptas tik šių metų gegužę Graikijoje. Pargabentas į Didžiąją Britaniją jis vėl stojo prieš teismą – už slapstymąsi bausmė jam buvo prailginta 6 mėnesiais. „Prieš aštuonerius metus nuteistasis padarė siaubingą nusikaltimą, suluošino merginų gyvenimus, tai liudija ir anuomet paskirta net 14 metų bausmė, tad už ilgą slapstymąsi bausmės laikotarpis turi būti prailgintas“, – pažymėjo teisėjas. Nupirko dvi lietuves Tarptautinė gauja, kuriai priklausė ir grupė mūsų tautiečių, ir, kuri užsiėmė prekyba merginomis, išnaudojo jas prostitucijai bei pelnėsi iš jų, aktyviai „dirbo“ 2004-2005 metais. Įrodyta, kad V. Ismailio grupuotė iš šių lietuvių nusipirko tik dvi merginas. Lietuvaičiai tautietėms, neturinčioms pragyvenimo šaltinio, siūlė važiuoti į Anglija, Airiją – girdi, ten jų draugai parūpins legalius darbus. Vienai jų buvo pažadėtas valytojos, o kitai – barmenės darbas.

Merginos buvo užverbuotos iš nedidelių miestelių, iš pradžių atvežtos į Vilnių, o po poros dienų išskraidintos į Didžiąją Britaniją. Tačiau vos atvykus į svečią šalį joms buvo pranešama, kad yra parduotos į sekso vergiją. „Jei nedirbsite, nužudysime jus ir jūsų artimuosius“, – anuomet į viešbutį atgabentas merginas gąsdino albanai. Viena mergina iš karto buvo nuvežta į butą Nanytono mieste, kur tą patį vakarą buvo priversta priimti klientus. O kita lietuvė išvežta į Mančesteryje veikusį nelegalų viešnamį. Po keleto mėnesių abiems merginoms pavyko pabėgti. Vienai merginai pavyko susisiekti su artimaisiais Lietuvoje ir papasakoti, kas jai nutiko. Tuomet merginos motina kreipėsi į Lietuvos pareigūnus, o šie – į Didžiosios Britanijos. Pastarieji suorganizavo merginos išlaisvinimo operaciją. Kitai lietuvei, kuri dirbo Mančesterio viešnamyje, pagelbėjo du jos klientai. Mergina dviems lenkams išklojo, kaip ji buvo apgauta ir priversta dirbti prostitute, o šie ją paslapčia išsivedė iš viešnamio ir perdavė pareigūnams. Tuomet pagalbos į Lietuvos teisėsaugininkus ir kreipėsi Didžiosios Britanijos policininkai. 

Aktyvūs tiekėjai 

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl merginų „tiekimo“ suteneriams Anglijoje ir Airijoje. Kaltinimai buvo pareikšti grupei lietuvių iš Vilniaus ir Tauragės, kurie apsukę galvas merginoms ir, išskraidinę jas į Didžiają Britaniją, parduodavo minėtiems albanams. Vienos „gyvosios“ prekės kaina svyravo nuo 2000 iki 4000 svarų sterlingų (nuo 8000 iki 16 000 litų). Baudžiamoji byla į teismą buvo perduota 2008 metų vasarį, ją tyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuras su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai, bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės Sunkių organizuotų nusikaltimų tarnyba (SOCA). Į Vilniaus apygardos teismo kaltinamųjų suolą sėdo vilniečiai Darius Antonovas (ankstesnė pavardė – Kakta), jo sesuo Karolina Antonovaitė, Robertas Ciukšo, o tauragiškiai Remigijus Šimutis, Robertas Songaila ir Sigitas Kareiva buvo teisiami Šiaulių apygardos teisme. Po dviejų metų prekiautojų žmonėmis bylų teisminio nagrinėjimo – 2010 metais – D. Antonovas ir R. Ciukšo buvo nuteisti po 11 metų laisvės atėmimo. Jų bendrininkams: R. Šimučiui skirta 10 metų, R. Songailai ir S. Kareivai (beje, šis trumpam buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos, tad jo byla buvo išskirta į atskirą ir Vilniaus apygardos teisme verdiktas jam buvo paskelbtas 2009 metų lapkritį – red. past.) – po 9 metus, o K. Antonovaitei – 7 metų laisvės atėmimo bausmės. Šešios merginos iš devynerių nukentėjusiųjų buvo pateikusios kaltinamiesiems 250 000 litų civilinius ieškinius, tačiau šie teismo buvo sumažinti. Tiekė ir kitiems Ikiteisminio tyrimo metu ir buvo išsiaiškinta, kad nukentėjo ne dvi, o devynios merginos iš įvairių šalies kampelių (daugiausiai iš Žemaitijos), kurių tarpe – viena nepilnametė ir netgi viena latvė. Aukų į sekso vergiją vyrai ieškodavo visur: ne tik kaimuose, bet ir sostinės kavinėse, Gariūnų turgavietėje, o vieną merginą pavyko užverbuoti Rygoje. Beje, pastarąją pakvietė pasisvečiuoti Vilniuje, o vėliau įkalbino skristi į Londoną. Ten latvė iš karto pakliuvo į albanų rankas. Visoms merginoms buvo žadamas gerai apmokamas legalus darbas. Kad būtų įtikinamiau, D. Antonovui padėjo ir jo sesuo Karolina. Užverbuotos merginos paprastai buvo pristatomos į sostinėje išnuomuotą butą, kuriame Karolina turėjo galutinai būsimas sekso verges nuraminti, įtikinti, jog jos tikrai dirbs legaliai. Visoms aukoms būdavo nuperkami bilietai. Kartais joms leisdavo skristi vienoms, bet dažniausiai merginas lydėdavo Karolina. Tuo metu kartu su albanais dirbo ir lietuvė Vaida Bušauskaitė (35 m., 2007 metais Didžiosios Britanijos Mančesterio miesto Kriminalinių bylų teismo nuteista už prekybą žmonėmis kartu su V. Ismailio grupuote 3 metams laisvės atėmimo), kuri dažniausiai pasitikdavo merginas. Taip aukoms nesukeldavo įtarimų ir šios būdavo ramios, kol neatsidurdavo albanų rankose. S. Kareivai net pavyko įtikinti vienos nepilnametės tėvus pasirašyti notaro patvirtintą leidimą nepilnametei dukrai keliauti į užsienį. Girdi, dukra dirbs kavinėje, ten ją paglobos kiti tautiečiai. „Priglobė“, aišku, albanai. Grasino ir prievartavo Dažniausiai merginos, sužinojusios kuo teks dirbti ištikrųjų, bandydavo ištrūkti ir kategoriškai atsisakydavo dirbti. Tuomet jas būdavo stengiamasi palaužti psichologiškai (grasindavo nužudyti, išžudyti šeimą ar vaikus), jei to nepakakdavo – griebdavosi prievartos ir smurto. Štai Danutei, (vardas pakeistas – red. past,) kategoriškai atsisakiusiai aptarnauti klientus, buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau verbuotojai nė neketino prarasti pinigų. Mergina buvo terorizuojama, jai buvo grasinama. Kai šioji vis tiek nepasidavė, ją ir vėl apgavo: gražiai paprašė grįžti porai dienų į Londoną. Girdi, atsiimsią prarastus pinigus iš albanų ir tuomet ši galėsianti grįžti. Patikėjusi gražiais pažadais Danutė šį kartą pakliuvo pas jokių sentimentų neturinčius albanus.

 S. Kareiva nepagailėjo nė savo geros pažįstamos. Kartu augęs su Liolia (vardas pakeistas – red. past.) retsykiais pas ją užsukdavo. Pasak vėliau parodymus davusios merginos, jie buvo visai neblogi draugai. „Kartą jis man prasitarė, kad gali parūpinti gerai apmokamą darbą Airijoje, – papasakojo mergina. – Nieko bloga neįtariau, nes keletas mano pažįstamų dirbo toje šalyje legaliai: vienas automobilius ardė, kita – pas kažkokį ūkininką dirbo. Sigitas pasiūlė važiuoti kartu dirbti į Airiją, tad tikrai galvojau, kad bus saugu – juk senas pažįstamas. Jis ir lėktuvo bilietą man nupirko, sakė, kad kai užsidirbsiu, gražinsiu skolą. Nuskridome į Dubliną. Apgyvendino mane pas savo pažįstamus Tallag rajone. Iš pradžių niekas nekėlė jokių įtarimų, tačiau po keturių dienų Sigitas grįžo dar su trimis vaikinais ir pareiškė, jog man teks dirbti prostitute. Man net vidurius susuko nuo tokios žinios – aš puoliau bėgti, tačiau buvau parblokšta stiprių vyriškų rankų ir žiauriai suspardyta. O po to ir išžaginta. Teko daryti, ką jie liepdavo, kol atsirado galimybė pabėgti“. 

Teismų karuselė

 Panašiai buvo užverbuotos ir kitos merginos, panašios ir jų istorijos. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, kai kurios merginos, bijodamos keršto, prašė jas įslaptinti, kad nereiktų susitikti su kankintojais. Taip ir buvo padaryta. Nukentėjusiosios savo parodymus užfiksavo pas ikiteisminio tyrimo teisėjus. Tačiau tokio pelningo „verslo“ netekę prekeiviai žmonėmis pasisamdė gudrius advokatus ir griežtus Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius apskundė Apeliaciniam teismui, o vėliau ir Aukščiausiajam. Įsisukusi teismų karusėlė sustojo tik šių metų pavasarį. Mat, kai skundai nukeliavo į aukštesnės pakopos teismus, byla dar buvo gražinta papildyti, vėliau Apeliacinis teismas, įžvelgęs kai kurių procesinių pirmosios instancijos teismo pažeidimų (pagrindinis motyvas – nuteistieji negalėjo patys užduoti nukentėjusiosioms klausimų, nes dalis jų buvo įslaptintos – red. past.), nubraukė kaltinamiesiems kai kurias inkriminuojamas veikas ir bausmes šiek tiek sušvelnino (kiekvienam, išskyrus K. Antonovaitę, nubraukė vidutiniškai po vienerius metus – red. past.). Sumažino ir priteistus nukentėjusiosioms civilinius ieškinius. , 

TIK FAKTAI: 

Dar viena didelė prekybos žmonėmis gauja Didžiojoje Britanijoje buvo teisiama 2007–2008 metais. Tąkart buvo nuteistas tarptautinei nusikalstamai grupuotei priklausantis narkotikų platintojas ir prostitučių tiekėjas lietuvis Mantas Dumašius (26 m.). Už merginų verbavimą viešnamiams jam skirta 13 metų bausmė. Virginijus Suchodolskis (36 m.) už vertimą užsiimti prostitucija ir 3 neteisėtus laisvės atėmimus nuteistas 8 metams kalėjimo. Šios gaujos narys Gražvydas Rudaitis (28 m.), organizavęs butų, kurie buvo paverčiami viešnamiais, nuomą, buvo nuteistas 7 metams. Na o Petras Aleknavičius (28 m.) už tai, kad aštuoniolikmetę latvę metus vertė užsiimti prostitucija, gavo 3 su puse metų nelaisvės. 2009 metais už prekybą žmonėmis Didžiojoje Britanijoje nuteista Lietuvos pilietė Edita Tavoraitė (28 m.). Ji už 2000 svarų sterlingų iš albanų nusikaltėlių buvo nusipirkusi 18 metų lietuvaitę. Šiai buvo pažadėtas darbas parduotuvėje, tačiau atviliota į Angliją ji buvo priversta tapti prostitute. E. Tavoraitė liepė aštuoniolikmetei dirbti viešnamyje – kad „atidirbtų skolą“. Merginai pavyko susisiekti su artimaisiais Lietuvoje ir netrukus ji buvo išvaduota. E. Tavoraitei teismas paskyrė kalėti 3 su puse metų.

 2006 metais Didžiojoje Britanijoje nuteista lietuvė Rūta Strazdaitė – už tai, kad kartu su dviem sėbrais, kilusiais iš musulmoniškos šalies, žadėdama gerą uždarbį atviliojo savo draugę, trijų vaikų motiną, į Angliją, o čia ji buvo verčiama užsiimti prostitucija. Teismas R. Strazdaitei paskyrė kalėti 2 su puse metų. 

TIK FAKTAI:

 Šių metų rugsėjo 10 dieną Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyko teisėsaugos institucijų atstovų susitikimas su projekto „Europos bendruomenės prieš prekybą žmonėmis“ (ECAT) valdymo grupės nariais iš Londono policijos, Londono Karališkosios Kensingtono and Čelsio ir Vestministerio savivaldybių, Jungtinės Karalystės ir Italijos nevyriausybinių organizacijų „Rahab“, „Stop The Traffik“ ir „Borgorete“, o taip su projekto dalyviais iš Lietuvos – Lietuvos Carito ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos. Šiuo projektu siekiama plėsti visuomenės sąmoningumą, didinti policijos pareigūnų kompetencijas, taip pat nustatyti, kokias prevencijos strategijas reikia pasirinkti dirbant su pažeidžiamomis grupėmis. Susitikimo metu svečiai pristatė šiais metais baigiamo įgyvendinti projekto rezultatus, papasakojo apie naujas policijos, savivaldos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo formas išaiškinant ir tiriant prekybos žmonėmis atvejus, ypatingą dėmesį skiriant aukų pasitikėjimo teisėsauga didinimui. Remiantis praktiniais pavyzdžiais buvo diskutuojama apie funkcijų ir atsakomybės pasiskirstymą tarp policijos ir nevyriausybinių organizacijų dirbant su socialiai jautriais asmenimis, seksualinio ir darbo jėgos išnaudojimo aukomis. Lietuvos pareigūnus ypač domino institucijų veiklos metodai, kurie padeda greičiau atkurti pirminę aukos tapatybę, jos socialinius ryšius arba pradėti kitą ar kitokį gyvenimą. 

 Aurelija Žutautienė 

Lietuvos „Carito” įgyvendinamas projektas „Pagalba prostitucijos ir prekyba žmonėmis aukoms” per keletą metų išsiplėtė visoje šalyje. Šios organizacijos savanoriai ir socialiniai darbuotojai jau padėjo daugiau nei 700 aukų.

Rugsėjo 17-ąją Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Alytaus aps. VPK) surengtas organizacijos Lietuvos „Carito” seminaras „Prekybos žmonėmis problematika”.  

Pranešimus skaitė kunigas Rimas Simonavičius, Lietuvos „Carito” projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” socialinė darbuotoja Kristina Braukylienė, psichologė Vilma Vėlyvienė, socialinė darbuotoja Edita Vaickelionienė, Alytaus aps. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Giedrius Platūkis. Jie supažindino su prekybos žmonėmis ypatumais. Gausiai susirinkusiai policijos pareigūnų auditorijai pranešėjai bendrais bruožais išdėstė apie galimas potencialias prekybos žmonėmis aukas, kaip jos pasirenkamos, kokios aplinkybės pritraukia prekeivius žmonėmis, į ką reikėtų atkreipti dėmesį susidūrus su galima išnaudojimo auka. G. Platūkis supažindino su šių metų 12 mėnesių nusikalstamumo statistika (prekybos žmonėmis srityje) Alytaus aps. VPK prižiūrimoje teritorijoje, kalbėjo apie policijos vykdomas prevencines priemones.

Susitikimo pabaigoje pademonstruotas režisierės Mimi Chakarova dokumentinis filmas „Sekso kaina” (2011 m.). Skaudžiomis istorijomis paremtas pasakojimas apie merginų norą susikurti geresnį gyvenimą, išsivaduoti iš skurdo, neturinčias darbo, pinigų ir tampančias prievartos ir prekybos žmonėmis aukomis, užuot radusias prieglobstį svečioje šalyje, sujaudino ne vieną seminaro dalyvį. 

Pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiantys Didžiosios Britanijos, Italijos ir Lietuvos atstovai įsitraukė į bendrą projektą, finansuojamą Europos Sąjungos institucijų, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniuje lankėsi Europos bendruomenės prieš prekybą žmonėmis (ECAT) vadybininkė Meghan Field ir koordinatorė Bex Keer, taip pat judėjimo „Stabdyk prekybą žmonėmis“ koordinatorė Heather Knight iš Didžiosios Britanijos. 

Kaip kilo idėja bendradarbiauti ir kodėl bendram darbui pasiryžo trijų valstybių atstovai?

 – Siūlėme projekte dalyvauti įvairioms Europos Sąjungos šalims, susiduriančioms su prekyba žmonėmis. Bet atsiliepė tos, kuriose jau veikia organizacijos, padedančios aukoms. Lietuvoje užmezgėme ryšius su „Lietuvos Caritu“, turinčiu nemažą patirtį, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo M.Field.

– Ar turėjo reikšmės tai, kad Anglijoje nemažai lietuvių tampa prekybos žmonėmis aukomis?

 – Aukomis tampa ne tik imigrantai, bet ir Didžiosios Britanijos piliečiai. Moterys dažniausiai įtraukiamos teikti lytinių paslaugų, o vyrai tampa darbo, už kurį nesumokama, aukomis. 

– Kokia svarbiausia jūsų veiklos užduotis? 

– Mes siekiame, kad prekybos žmonėmis aukas išmoktų atpažinti socialiniai darbuotojai, policija ir visuomenė.Neretai aplinkiniai nesuvokia, kad reikia skubios pagalbos, nes nesupranta, kokie požymiai būdingi prekybos žmonėmis aukoms. Visos trys projekte bendradarbiaujančios šalys taiko tą patį darbo modelį – siekiame kuo labiau išplėsti prevencinį darbą, išmokyti nustatyti aukas ir suteikti joms įvairiapusę pagalbą.

 – Kiek žmonių mokoma Didžiojoje Britanijoje? 

– Mokymuose dalyvauja 64 socialiniai darbuotojai. Italijoje mokomi ir socialiniai darbuotojai, dirbantys su benamiais. Vyksta mokymai ir policininkams, kad aukos nepalaikytų nusikaltimo bendrininku. Lietuva orientuojasi į žmones, dirbančius su jaunuoliais, kurie dažniausiai tampa prekybos žmonėmis aukomis. 

– Ar toks bendradarbiavimas padeda greičiau ištirti nusikaltimą?

 – „Lietuvos Caritas“ sulaukė aukos skambučio iš Didžiosios Britanijos. Į seksualinę vergiją patekusi mergina nežinojo, į kokį miestą ją išgabeno nusikaltėliai, bet paminėjo, kad pro langą mato kinų restoraną, ir pasakė jo pavadinimą. Projektų vadovė Kristina Mišinienė susisiekė su partneriais mūsų šalyje. Jie sukėlė ant kojų policiją ir detektyvai nustatė, kad butas, kuriame įkalinta lietuvė, yra Šiaurės Londone. Nuo skambučio iki merginos išvadavimo praėjo tik pusantros valandos. Tai stulbinamai trumpas laikas. Tokie atvejai reti, bet, pasirodo, įmanomi.

 – Kaip Didžiojoje Britanijoje sekasi bendradarbiauti policijai ir socialiniams darbuotojams?

 – Kartą per dvi savaites pareigūnai susitinka su socialiniais darbuotojais ir derina planus. Siekiama nustatyti butus, kuriuose gali būti laikomos prekybos žmonėmis aukos. Labai svarbu, kad į tokias vietas kartu eitų ir policijos pareigūnai, ir socialiniai darbuotojai. Surastos aukos nėra gabenamos į policiją, nes patirtų dar daugiau streso, o apklausiamos specializuotuose centruose jaukioje aplinkoje. Didžiojoje Britanijoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiems žmonėms reikia suteikti tik tokias paslaugas, kokių jie patys nori. Teiraujamasi, ar auka nori grįžti į savo šalį, ar lankyti kalbos kursus Didžiojoje Britanijoje, ar jai reikia padėti apsigyventi saugioje vietoje.

 – Kiek laiko truks bendras projektas ir kuo jis baigsis?

 – Numatyta dirbti dvejus metus, o sukauptą patirtį apibendrinti tinklalapyje www.rbkc.gov.uk. Tuo galės pasinaudoti ir tos šalys, kurios nedalyvavo projekte, bet susiduria su tomis pačiomis problemomis.  

Audronė Urbonaitė 

Kai kalbame apie prekybą žmonėmis, dažniausiai įsivaizduojame į prostituciją įviliotas ir parduotas moteris. Tačiau yra ir dar viena prekybos žmonėmis rūšis, kai parduodami tiek vyrai, tiek moterys, kad vogtų iš prekybos centrų ar dirbtų telefoninių sukčių padėjėjais.

 Nuteisti Bergene 

Bene pirmieji apie šią problemą prabilo norvegai. Šios šalies teisėsaugininkai netgi lankėsi Tauragės prokuratūroje, nes kaip tik iš Tauragės regiono atvežti, dažniausiai nepilnamečiai, masiškai vogdavo Bergeno prekybos centruose. Kaip tik Bergene ir buvo nuteisti du tauragiškiai, vežę vogti nepilnamečius. Hordalando prokuratūros kaltinamajame akte parašyta, kad minėti vyrai įvykdė sunkų nusikaltimą, įvardijamą kaip prekyba žmonėmis. Jie išnaudojo nepilnamečius, versdami juos elgetauti ir vogti. Sergejus ir Valdas patys būdami bedarbiais, verbuodami vaikus iš nepasiturinčių lietuvių šeimų ir išveždami juos į Norvegiją, uždirbdavo tūkstančius. O vaikai buvo laikomi pusalkaniai, apgailėtinomis sąlygomis, nuolat gąsdinami, kad, jei bandys bėgti, bus sugauti ir smarkiai nukentės. Vienai merginai vyrai grasino, kad įmes į vandenį, kitai – kad teks bėgti paskui automobilį, nes jos neparveš į Lietuvą. O bėgti vaikai ir nesiryžo, nes kur pabėgsi be pinigų ir nemokėdamas nei norvegiškai, nei angliškai. Beje, viena pareigūnų sulaikyta vagiant mergina verkdama prašėsi, kad būtų palikta Norvegijoje, nes bijojo, jog Lietuvoje abu vyrai jai keršys už tai, kad buvo pagauta ir papasakojo, kas buvo vagysčių organizatoriai. 

Pardavinėjo Lietuvoje 

Nepilnamečiai buvo verčiami vogti iš parduotuvių. Vyrai jų rankines išklodavo folija, kad nešant iš parduotuvių vogtas prekes neužfiksuotų prietaisai. Vogė ir suaugusieji, kuriuos irgi atveždavo į Norvegiją iš Lietuvos. Paprastai tai menkai išsilavinę, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo, neretai teisti jauni vyrai ir moterys. Nusikaltimų organizatoriai apmokėdavo jų kelionės išlaidas, o paskui nurodydavo, kokiuose prekybos centruose kokias prekes vogti. Dažniausiai gvelbdavo kompiuterius, filmavimo kameras, GPS prietaisus, kosmetikos priemones. Pavogtos prekės būdavo gabenamos į Lietuvą ir parduodamos. Pridėję prie širdies ranką vos ne kiekvienas galėtume prisipažinti, kad buvo siūloma gerokai pigiau nei parduotuvėse įsigyti laikrodžių, kvepalų, kompiuterių, tačiau retas suvokė, iš kur tos prekės. Dažniausiai galvojama, kad tai padirbti gerų firmų gaminiai, tad ir pardavinėjami pigiau. Ir tik nedaugelis žino, kad čia vergų pavogtos prekės, už kurias pelną susižeria vergvaldžiai. Lietuvių vagystes Norvegijoje straipsnių serijoje aprašė Norvegijos dienraščio „Dagbladet” žurnalistas Gunaras Torenfeldtas. Jis buvo atvykęs į Lietuvą, bendravo su socialiniais darbuotojais, teisėsaugininkais, lankėsi „Caritas“ būstinėje. Norvegas domėjosi, kaip dirbama su potencialiais nusikaltėliais. Žurnalisto teigimu, lietuviai tikrai nėra vieninteliai nusikaltėliai Norvegijoje, tačiau jis mano, kad Lietuva per mažai skiria dėmesio socialiai pažeidžiamiems gyventojams. Kaip ir lietuviai iš parduotuvių Norvegijoje vagia čigoniukai iš Rumunijos ir Bulgarijos. Juos tėvai verčia vogti ir pardavinėti tuos daiktus gatvėse. Yra atvežtų vergų ir iš Latvijos, Baltarusijos, Albanijos.  

Dirbtinė skola

 Tauragiškiai vežami vogti ne tik į Norvegiją, bet ir į Škotiją, Prancūziją, Olandiją. „Akistata“ jau yra rašiusi apie vaikų globos namų (Šilutės r.) auklėtinį, septyniolikmetį Justą (vardas pakeistas – aut. past.), kurį narkotikus platinę jaunuoliai buvo susiruošę išvežti į Škotiją, kad šis „atidirbtų skolą“ už… neparduotus narkotikus. Justas buvo įgrūstas į automobilį ir nuvežtas į Petrelių mišką. Čia trumpai drūtai buvo liepta paaugliui „iš kur nori“ gauti pinigų ir padengti susidariusią skolą – 600 litų. O jei ne – bus išvežtas į užsienį, kur privalės vogti ir taip atidirbti. Suvokęs, jog viskas gali baigtis blogai, vaikinukas ėmė slapstytis nuo nuolat prie mokyklos zujančių kvaišalų prekeivių, kurie per draugus vis ragino gražinti pinigus. „Tu esi durnas – tokioj skoloj sėdi, kad nieko kito nelieka – tik važiuoti atidirbti“, – į Justo mobilųjį telefoną skriejo tokio ir panašaus turinio žinutės. – „Bilietas jau nupirktas, niekur nesidėsi“, „Jei nesutiksi, „uždubasinsim“… Išsigandęs paauglys pats kreipėsi į policiją. Pareigūnai greitai sudarė operatyvinės veiklos planą. Justui buvo liepta sutikti su prekeivių pasiūlymu ir važiuoti kartu su jais. O tuo tarpu pareigūnai ėmė sekti nusikaltėlius ir juos areštavo, kai mikroautobusas jau buvo pajudėjęs į Škotiją. Šiuo metu visi keturi kaltinamieji, į kvaišalų platinimą norėję įtraukti nepilnametį, o vėliau ir ketinę jį išvežti į užsienį (nusikalstamos veikos nebaigė tik dėlto, kad tam kelią užkirto policijos pareigūnai), mindo Klaipėdos apygardos teismo slenkstį ir bando išsisukti nuo bausmės. 

 Apkaltino auką

 Šioje byloje būta ir kurioziškų elementų. Po patirtų košmarų po truputį beatsitiesiantis vaikinukas, apie prekeivius pranešęs Šilutės rajono PK policijos pareigūnams ir padėjęs atskleisti nusikaltimą, sulaukė kaltinimų dėl to, kad kartu su pagrobėjais rūkė „žolę“. Justui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis „marihuaną rūkė be gydytojo paskyrimo“ ir paskirta 250 litų bauda. Toks policijos pareigūnų sprendimas pribloškė Justu besirūpinančius „Carito“ darbuotojus. Į pagalbą pasitelktas advokatas Dalius Povilius Šilutės rajono PK pareigūnų nutarimą apskundė Trakų rajono apylinkės teismui. Šis teismas, įvertinęs visas aplinkybes, bylą nutraukė. Tačiau policijos pareigūnai laikėsi savo: nors paauglys ir buvo verčiamas vartoti kvaišalus, jis vis tiek kaltas ir apskundė Trakų rajono apylinkės teismo nutartį Vilniaus apygardos teismui. Šis neskundžiama nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą panaikino. Visa laimė, kad „Carito“ darbuotojai nenusileido ir kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (LAT). Šio teismo teisėjai priėmė Justui palankų sprendimą ir, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bylą nutraukė.

 Vejamės Europą 

Tą pavyzdį paminėjau neatsitiktinai, o kad suvoktumėte, jog sugauti vagiliaujant nepilnamečiai pagrįstai bijo grįžti į Lietuvą – jie nežino, kas jų laukia. Jie bijo, kad jiems bus kerštaujama ir niekas jų neapgins. „Caritas“ socialinės darbuotojos, dirbančios su prekybos žmonėmis aukomis, džiaugiasi, kad LAT sprendimas dabar leis formuoti praktiką, kaip apginti nusikaltimo aukas. Europos Komisija tvirtai įsipareigojusi kovoti su prekyba žmonėmis – tai matyti dar iš 2010 metais pavasarį priimtos naujos ES direktyvos. Ja yra siekiama suderinti materialinės baudžiamosios teisės nuostatas, užtikrinti geresnę aukų apsaugą ir joms teikiamą paramą, taip pat sustiprinti nusikaltimų prevenciją. Direktyva taip pat apima aukų nebaudimo už nusikaltimus, kuriuos jos buvo priverstos padaryti tiesiogiai dėl to, kad tapo prekybos žmonėmis aukomis, principą. Europarlamentarai jau senokai pabrėžia būtinybę šviesti visuomenę ir padėti prekybos žmonėmis aukoms vėl į ją integruotis, o ne jas bausti. Jie ragina ES valstybes pasitelkti ir nevyriausybines organizacijas, policiją, medicinos ir socialinės pagalbos tarnybas. Tačiau Lietuvoje, kaip įrodo faktai, į prekybos žmonėmis aukas vis dar žiūrima kreivai: pats kaltas, kad pakliuvai į pinkles ir apie jokią pagalbą nė neužsimenama.

 Nespėjo išvežti

 Kaip pavyzdys, kad ne visur taip yra, galėtų būti Panevėžio apskritis. Kaip niekur kitur čia nuteisiama daugybė prekeivių žmonėmis. Netrukus Panevėžyje į teisiamųjų suolą sės dar viena 8 asmenų organizuota grupė, kaltinama tokiu pat nusikaltimu. Šie, jau turintys kriminalinę praeitį, 18-39 metų Panevėžio miesto, Kėdainių, Kupiškio ir Vilkaviškio rajonų gyventojai kaltinami į Vokietiją išvežę ar ruošęsi išvežti 6 jaunus vyrus, kurie ten turėjo vogti ar dirbti telefoninių sukčių padėjėjais („kojomis“). Ikiteisminiam tyrimui šioje byloje vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Rimanto Vagrio teigimu, nukentėjusieji – socialiai pažeidžiami, patiklūs vaikinai, susigundę kaltinamųjų pažadais įdarbinti juos Vokietijos fabrikuose. Iš tiesų nusikaltėliai jiems Vokietijoje buvo numatę kitokių darbų – vogti iš automobilių navigacinę įrangą, o iš butų bei namų – kitas vertybes. Šiam „darbui“ jau buvo surasti trys jaunuoliai, tačiau jų kaltinamieji nespėjo išvežti į užsienį – vaikinus Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai surado belaukiančius kelionės apšnerkštoje sodyboje Kupiškio rajone. 

Dirbo „kojomis“ 

Dar tris jaunuolius kaltinamieji jau buvo išvežę į Vokietiją ir pelnėsi iš jų atliekamos nusikalstamos veiklos. Juos tautiečiai buvo privertę padėti telefoniniams sukčiams, apgaudinėjusiems Vokietijoje gyvenančius rusakalbius. Lietuviams gerai žinomą telefoninio sukčiavimo schemą nusikaltėliai sėkmingai pritaikė Vokietijoje. Susiradę rusiškai kalbančių Vokietijos gyventojų telefono numerius, sukčiai iš Lietuvos papasakodavo apie jų artimojo įvykdytą avariją ar kokį nusikaltimą ir reikalaudavo pinigų. Iš melu patikėjusios aukos išviliotus pinigus paimti ir buvo siunčiamos vadinamosios „kojos“ – gaujos į Vokietiją apgaule atvežti jaunuoliai. „Nemokantys kalbos, nesusivokiantys aplinkoje, neturintys pinigų jie buvo išsigandę ir nesipriešindami paklusdavo kaltinamųjų nurodymams“, – sakė prokuroras R.Vagrys. Tyrimą atlikusio Panevėžio apskr. VPK ONTB laikinasis viršininkas Raimundas Lažauninkas sakė, kad rizikuojantys įkliūti Vokietijos policijai jaunuoliai iš grupuotės negaudavo jokio atlygio, o kartais jiems nakvoti tekdavo tiesiog automobilyje.

Vienas iš šių jaunuolių iš tiesų buvo sučiuptas Vokietijos policijos, tačiau netrukus paleistas. Tuo tarpu iš jaunuolių nusikalstamos veikos pelnęsi tautiečiai jautėsi ramūs – jie netikėjo galintys įkliūti, nes visą juodą darbą atliko jų aukos. Savo kaltę jie neigė ir ikiteisminio tyrimo metu. Beje, du iš kaltinamųjų – 24 metų kupiškėnas E. V. ir 37 metų Kėdainių rajono gyventojas D. S. rusakalbius Vokietijos gyventojus apgaudinėjo atlikdami bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Dabar už grotų teismo laukia ne tik jie, bet ir dar 4 kaltinamieji, o 2 yra skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Tiesa, skirtingai nei norvegų Vokietijos teisėsaugininkų nesudomino „vergų“ iš Lietuvos darbas. Panevėžiečiai siuntė kolegoms ne vieną užklausimą, tačiau atsakymų taip ir nesulaukė.

  Aurelija Jaruševičiūtė